Pranešėjas Matteo Luigi BIANCHI (IT / ECR), Moraconės (Varezės provincija) vykdomojo komiteto narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Įžanga

1.

mano, kad dėl dabartinės sudėtingos geopolitinės padėties Europos Sąjungai (ES) vis labiau svarbu palaikyti tvirtus santykius su partneriais, kurie laikosi tos pačios demokratinių vertybių ir principų sistemos;

2.

tikisi, kad ES glaudžiau bendradarbiaus su ES nepriklausančiomis Europos šalimis, todėl pabrėžia, kad Šveicarija yra svarbi partnerė, atsižvelgiant į daugelį dešimtmečių trunkantį bendradarbiavimą, kalbinius ir kultūrinius ryšius, ekonominių mainų svarbą ir darbuotojų srautą, ypač tarp pasienio valstybių;

3.

pabrėžia, kad ES ir Šveicarija yra bendramintės sąjungininkės ir laikosi tų pačių principų ir vertybių, kaip antai demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, mažumų apsaugos, socialinės lygybės ir socialinio bei aplinkos tvarumo; be to, pažymi, kad ES ir Šveicarija yra svarbios ekonominės partnerės, suinteresuotos bendra ekonomine gerove ir vienijamos įsipareigojimo spręsti bendrus pasaulinius uždavinius;

Aplinkybės

4.

primena, kad Šveicarija yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narė ir nuo 2008 m. gruodžio 12 d. priklauso Šengeno erdvei; taip pat pabrėžia, kad 2023 m. ES buvo didžiausia Šveicarijos prekybos partnerė, kuriai teko 59 proc. šios šalies prekybos apimties, o Šveicarija tarp ES prekybos partnerių užėmė ketvirtą vietą (6 proc.);

5.

atkreipia dėmesį į itin svarbius asmenų judėjimo rodiklius: Šveicarijoje gyvena apie 1,4 mln. ES piliečių (o tai sudaro apie 16 proc. šios šalies gyventojų), o ES – apie 400 000 Šveicarijos piliečių. Apie 340 000 ES piliečių kasdien kerta nacionalines sienas vykdami dirbti į Šveicariją (1);

6.

primena, kad šiems svarbiems politiniams, socialiniams ir ekonominiams santykiams reguliuoti ES ir Šveicarija per pastaruosius 50 metų sudarė daugiau kaip 120 dvišalių susitarimų – tai didžiausias skaičius susitarimų, kuriuos ES yra sudariusi su bet kuria trečiąja šalimi. Dvišaliai susitarimai visų pirma apima laisvą asmenų judėjimą, abipusį produktų standartų taisyklių pripažinimą, viešųjų pirkimų rinkų liberalizavimą, laisvą Šveicarijos oro transporto bendrovių patekimą į nereguliuojamą ES civilinės aviacijos rinką, atvirą keleivių ir prekių vežimą keliais ir geležinkeliais, mokslinius tyrimus, vidaus saugumą, prieglobstį, politinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą inovacijų, kultūros, švietimo, kovos su sukčiavimu, prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais ir statistinių duomenų rinkimo srityse;

7.

pažymi, kad 2024 m. gruodžio 20 d. po daugiau kaip 200 derybų raundų Europos Komisija ir Šveicarija užbaigė derybas dėl naujo plataus susitarimų rinkinio, kurį sudaro atnaujinti penki jau galiojantys susitarimai, kuriais Šveicarijai suteikiama galimybė patekti į vidaus rinką (oro ir sausumos transportas, laisvas asmenų judėjimas, atitikties vertinimas ir prekyba žemės ūkio produktais, ginčų sprendimas ir valstybės pagalbos nuostatos), taip pat vėlesni susitarimai, pagal kuriuos Šveicarija galės dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje ir programose, prie kurių gali prisijungti trečiosios šalys (pvz., „Europos horizontas“, „Erasmus+“ ir kt.), taip pat ES elektros energijos vidaus rinkoje (2);

8.

pabrėžia, kad nuo ratifikavimo iki 2036 m. Šveicarija kasmet skirs 375 mln. EUR ES sanglaudai, o nuo 2024 m. – 140 mln. EUR per metus paramai projektams, kuriais siekiama plėtoti ir mažinti ekonominius skirtumus šalių, kurios ES narėmis tapo 2004 m., regionuose ir suteikti galimybių ES vietos ir regionų valdžios institucijoms tokiose srityse kaip žalioji pertvarka, profesinis mokymas ir inovacijos;

9.

mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti pasienio ir daugiakalbiams regionams, kuriuose gyvena didelės tautinės ar etninės mažumos; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mažiau išsivysčiusių regionų įtraukimas į tarpvalstybines programas ir bendras iniciatyvas su Šveicarijos kantonais gali padėti sumažinti regioninius skirtumus ir skatinti socialinę bei ekonominę sanglaudą;

ES ir Šveicarijos santykių svarba ES vietos ir regionų valdžios institucijoms

10.

atkreipia dėmesį į glaudžius Europos regionų ir Šveicarijos kantonų ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius, kurie tam tikrais atvejais buvo įtvirtinti institucionalizuotų bendradarbiavimo struktūrų lygmeniu, pavyzdžiui, „Arge-Alp“ (3), ES strategija dėl Alpių regiono (4), Tarptautinė Bodeno ežero konferencija, „Regio Insubrica“ darbo bendruomenė, institucinės trišalio Aukštutinio Reino regiono struktūros ir keletas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) (5) bendroms problemoms ir uždaviniams spręsti;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio teritorijose gyvenančioms bendruomenėms kyla daug bendro intereso klausimų ir kad kalbant apie Europos teritorinio bendradarbiavimą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Šveicarija savo lėšomis dalyvauja dešimtyje INTERREG programų;

12.

primena, kad įvairios bendro intereso sritys taip pat apima tarpvalstybines viešąsias paslaugas, kurios palengvina kasdienį piliečių, pavyzdžiui, studentų ir gausių darbuotojų, judumą (6);

13.

primena, kad ES vietos ir regionų valdžios institucijos ir Šveicarijos kantonai turi vis veiksmingiau bendradarbiauti siekdami apsaugoti ir išsaugoti pasienio teritorijose esančių ežerų biologinę įvairovę, kadangi tai yra bendras jų interesas ir jie turi būti bendrai valdomi;

14.

nurodo, kad pasienio regionuose ES vietos valdžios institucijų ir Šveicarijos kantonų bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad biologinės įvairovės apsauga apimtų stambias rūšis ir skatintų ekologinius ryšius; pabrėžia, kad pastangos išsaugoti biologinę įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą turi būti remiamos įgyvendinant veiksmingą sambūvio politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į visuomenės saugumą;

15.

pabrėžia, kad reikia šalinti teisines ir administracines kliūtis, kurios riboja tarpvalstybinį skubios pagalbos tarnybų bendradarbiavimą (7), ir kad netoli sienų esančios teritorijos dažnai nukenčia nuo nenuspėjamų ir ekstremalių klimato reiškinių, kurie daro žalą ir sukelia nepatogumų gyventojams;

16.

atkreipia dėmesį į įvairių Europos regionų iniciatyvas, kurios rodo, kad būtina stiprinti subnacionalinius teritorinius santykius su Šveicarijos Konfederacija (8);

ES ir Šveicarijos santykių teritorinio aspekto stiprinimas

17.

palankiai vertina 2024 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos ir Šveicarijos Federalinės Tarybos pasiektą bendrą sutarimą dėl susitarimų rinkinio. Šis rinkinys suteikia dideles galimybes ne tik plėtoti dvišalį bendradarbiavimą ir jį pritaikyti prie kintančių ir sudėtingų tarptautinių aplinkybių, bet ir išvengti neigiamo poveikio prekybos ir ekonomikos apimčiai pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, farmacijos, biomedicinos ir metalo apdirbimo pramonės;

18.

taip pat pažymi, kad susitarimų rinkinys atveria galimybę ilgam laikui sustiprinti ES ir Šveicarijos santykius ir šiuo požiūriu gali užtikrinti stabilų teisinį pagrindą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui tarp ES regionų ir miestų ir Šveicarijos kantonų ir miestų. Reikėtų pažymėti, kad dvišaliai susitarimai turi būti dinamiškai plėtojami ir ilgainiui teisiškai įtvirtinami, kad būtų visapusiškai veiksmingi;

19.

pabrėžia, kad vykdant principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą bendradarbiavimą ir glaudžiai dalyvaujant bendruomenėms, galima stabilizuoti, pagilinti ir toliau plėtoti ES ir Šveicarijos santykius;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Šveicarijos federalinė struktūra, kurią sudaro 26 kantonai, turintys plačius įgaliojimus mokesčių, švietimo, energetikos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityse, ir daugiapakopis ES valdymas sudaro puikias sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijų ir kantonų partnerystei. Kantonai aktyviai dalyvauja tarptautinėse derybose, kai tai susiję su jų interesais, kaip rodo derybų dėl 2024 m. susitarimų rinkinio procesas. Lygiai taip pat ES vietos ir regionų valdžios institucijos, kurioms atstovauja RK, atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką daugelyje sričių, ypač pasienio regionuose, kuriuose bendradarbiavimas su Šveicarija yra itin glaudus;

21.

pabrėžia, kad RK, bendradarbiaudamas su kantonais, gali padėti stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą Šengeno erdvėje, skatindamas atsparią ir į ateitį orientuotą politiką, kurią įgyvendinant esminį vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos, nes jos vykdo bendras iniciatyvas tokiose srityse kaip saugumas, judumas, regioninė plėtra, migracijos valdymas ir teisėtų migrantų integracija;

22.

ragina RK ir Šveicarijos kantonų vyriausybių konferenciją struktūruotai bendradarbiauti ir taip integruoti subnacionalinę perspektyvą į dvišalių susitarimų įgyvendinimo ir stebėsenos procesus, ypatingą dėmesį skiriant 2024 m. gruodžio mėn. sudarytam naujam susitarimų rinkiniui. Šiuo atžvilgiu vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrindamos, kad susitarimai duotų konkrečios naudos regionams ir vietos bendruomenėms;

23.

tikisi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir kantonai, pasinaudodami giliomis žiniomis apie pasienio teritorijų problemas ir potencialą, galės aktyviai prisidėti prie politinio, ekonominio ir socialinio dialogo ir taip stiprinti teritorinę sanglaudą ir, gerbdamos Šveicarijos suverenitetą, mažinti atotrūkį, remti teritorijų socialinį ir ekonominį vystymąsi, užtikrinti aukščiausio lygio vartotojų ir aplinkos apsaugą, sąžiningą konkurenciją, darnų vystymąsi ir socialinę apsaugą, ekonominę pažangą ir teisingumą;

24.

pabrėžia, kad ES ir Šveicarijos santykiuose svarbu atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų požiūrius, kad politika atitiktų realius poreikius, užtikrinant, siekiant tinkamai įvertinti teritorinius ypatumus ir skatinti požiūrį, pagal kurį piliečiai aktyviai įtraukiami ir dalyvauja plėtojant ES ir Šveicarijos santykius;

25.

pažymi, kad vertinant ES ir Šveicarijos santykių teritorinį aspektą tiek ES, tiek Šveicarija turi pripažinti subnacionalinių valdžios institucijų indėlį ir vaidmenį ir kad tai atitinka aktyvaus subsidiarumo principą dvišaliuose santykiuose;

Siekiant aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo ES ir Šveicarijos santykiuose: teminiai aspektai

26.

mano, kad vykdant ES ir Šveicarijos bendradarbiavimą vietos ir regionų valdžios institucijoms prioritetinės yra šios politikos sritys: laisvas asmenų judėjimas, tarpvalstybinė darbo rinka, transportas ir judumas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, apsirūpinimo maistu saugumas, civilinė sauga ir ekstremaliųjų sveikatos situacijų prevencija, saugumas ir regioninė plėtra;

27.

pabrėžia, kad integruoto Europos elektros tinklo sukūrimas yra svarbus tarpvalstybinio bendradarbiavimo energetikos srityje etapas ir kad Šveicarijos tinklas, turintis daugiau kaip 40 tarpvalstybinių elektros linijų, yra glaudžiai susietas su kaimyninių šalių elektros tinklu. Intensyvesnis bendradarbiavimas energetikos sektoriuje galėtų padėti užtikrinti tinklo stabilumą, energijos tiekimo saugumą, krizių prevenciją bei prekybą elektros energija ir remti alternatyvius šaltinius, pavyzdžiui, vandenilį ir dujas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip prisidedant prie ES tikslo iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ir sumažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, tai gali užtikrinti didesnį elektros tinklo stabilumą, didesnį energijos tiekimo saugumą abiem šalims ir veiksmingesnes prekybos sąlygas. Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas turėtų būti pabrėžiamas kaip atskira ir pagrindinė šio susitarimo pridėtinė vertė;

28.

ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje tęsti ir toliau plėtoti ES programas, kuriomis remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su Šveicarija, pavyzdžiui, INTERREG, ir sudaryti palankesnes galimybes dalyvauti šiose programose mažinant administracinę naštą ir remiant nedidelio masto projektus;

29.

pažymi, kad naujuoju susitarimų rinkiniu pašalinamos kliūtys tarpvalstybiniam ekonominiam ir prekybos bendradarbiavimui, be kita ko, paslaugų sektoriuje, taip stiprinant abiejų šalių įmones ir pagerinant darbuotojų padėtį; todėl ragina ES vidaus rinkos taisykles laikyti bendra ekonominio bendradarbiavimo principų sistema; prašo pašalinti kliūtis Šveicarijoje veikiančioms ES įmonėms ir darbuotojams;

30.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam verslininkų judumui, supaprastinant ir suderinant mokesčių ir prekybos taisykles ir šalinant bankininkystės ir draudimo kliūtis; tikisi, kad bus remiamos įmonės parengiant įmonių gerovės programas, kurios padėtų pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų;

31.

atkreipia dėmesį į puikų mokslo tiriamųjų įstaigų ir universitetų bendradarbiavimą, ypač regionų ir kantonų lygmeniu; pažymi, kad toks bendradarbiavimas yra svarbus siekiant didinti Europos konkurencingumą ir jos gebėjimą diegti inovacijas didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; todėl palankiai vertina tai, kad Šveicarija vėl gali visapusiškai dalyvauti ES mokslinių tyrimų bendrojoje programoje „Europos horizontas“ ir programoje „Erasmus+“;

32.

ragina Šveicariją apsvarstyti galimybę dalyvauti Sąjungos civilinės saugos mechanizme, laikantis trečiosioms šalims nustatytų taisyklių, atsižvelgiant į didėjančią tarpvalstybinio bendradarbiavimo civilinės saugos srityje svarbą; šiomis aplinkybėmis siūlo abiem šalims kartu apsvarstyti galimybes dalyvauti Sąjungos civilinės saugos mechanizme (ES CSM);

33.

pabrėžia, kad vietos, regionų ir kantonų valdžios institucijų bendradarbiavimas gali padėti įveikti kliūtis, kylančias dėl skirtingų valdymo, administracinių ir lėšų valdymo struktūrų, ir taip prisidėti prie novatoriškų sprendimų kūrimo. Pavyzdžiui, būtų galima skatinti steigti tarpvalstybinius planavimo biurus, kaip funkcines ir strategines struktūras, kurios spręstų bendrus uždavinius planuojant ir įgyvendinant veiksmus ir intervencijas, įskaitant infrastruktūros projektus pasienio teritorijose, ypač siekiant ugdyti specialius gebėjimus veikti sistemoje, kurioje dalyvautų įvairios institucijos iš skirtingos reguliavimo ir įgaliojimų aplinkos;

34.

atkreipia dėmesį į Šveicarijos pavyzdį, kad regionuose, kuriuose gyvena daugiakalbiai gyventojai, skatinama institucinė daugiakalbystė, visų pirma viešųjų paslaugų, švietimo ir profesinio mokymo srityse, kad visiems piliečiams būtų užtikrintas prieinamumas ir lygios galimybės;

Siekti aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo palaikant ES ir Šveicarijos santykius: instituciniai aspektai

35.

mano, kad ES daugiapakopio valdymo sistema, subsidiarumo principas ir Šveicarijos federalinė struktūra, pagal kurią kantonai turi plačius įgaliojimus mokesčių, švietimo, energetikos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityse, sukuria sąlygas natūraliam ir konstruktyviam vietos ir regionų valdžios institucijų ir Šveicarijos kantonų dialogui;

36.

pažymi, kad nepaisant daugelio bendro intereso sričių, šiuo metu nėra jokios oficialaus Europos regionų komiteto ir Šveicarijos bendradarbiavimo struktūros; todėl pabrėžia, kad reikia skatinti konkrečias RK ir Šveicarijos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų bendradarbiavimo formas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dialogui abiem pusėms svarbiais klausimais, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje;

37.

mano, kad RK ir Europos regionų ir vietos valdžios institucijos gali padėti skatinti tinkamą piliečių informavimą apie naudą, kurios gali duoti tvirtesnis ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas, taip pat prisidėti prie veiksmingesnio šiuo metu svarstomų susitarimų įgyvendinimo ateityje;

38.

ragina, įsigaliojus susitarimų rinkiniui, įtraukti RK į vertinimo ir įgyvendinimo mechanizmus ir oficialiai įtvirtinti tokias priemones kaip klausymai, darbo grupės ir teminiai dialogai, siekiant sužinoti vietos, regionų ir kantonų valdžios institucijų nuomonę;

39.

pabrėžia politinių asamblėjų bendradarbiavimo svarbą ir ragina kviesti RK stebėtojo teisėmis į ES ir Šveicarijos tarpparlamentinius susitikimus ir užtikrinti jo dalyvavimą Parlamentinio partnerystės komiteto, kurį įsteigs Europos Parlamentas susitarimams įgyvendinti ir stebėti, veikloje.

---

(1)   The European Union and Switzerland , EEAS.

(2)   2025 m. balandžio 2 d. parafuotas susitarimas dėl Šveicarijos dalyvavimo Sąjungos programose, kuris yra neatsiejama susitarimų rinkinio, dėl kurio susiderėta 2024 m. gruodžio mėn., dalis. Todėl Komisija pasiūlys Tarybai priimti sprendimus, kuriais suteikiami įgaliojimai pasirašyti šiuos susitarimus ir galutinai patvirtinti dokumentų rinkinį, įskaitant 2025 m. balandžio 9 d. paskelbtą susitarimą dėl Sąjungos programų.

(3)  1972 m. įkurta „darbo asociacija“, kurią sudaro dešimt Austrijos, Vokietijos, Italijos ir Šveicarijos regionų, provincijų, kantonų ir federalinių žemių.

(4)   An EU Strategy for the Alpine Region , Inforegio.

(5)  Šveicarija dalyvauja trijose Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėse (ETBG): Reino–Alpių koridorius, EUCOR – The European Campus ir Wissenschaftsverbund – Vierländerregion Bodensee.

(6)   CDR-2615-2020.

(7)   CDR-1609-2024.

(8)  Vienas iš pavyzdžių – Ryšių su Šveicarija komitetas, kurį įsteigė Italijos Lombardijos regiono taryba.