EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 12 16

COM(2025) 763 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl 2030 m. Europos turizmo darbotvarkės įgyvendinimo

Turinys

I.    Įvadas    

II.    1 prioritetinė sritis. Galimybių atverianti politikos sistema ir valdymas    

III.    2 prioritetinė sritis. Žalioji pertvarka    

IV.    3 prioritetinė sritis. Skaitmeninė pertvarka    

V.    4 prioritetinė sritis. Atsparumas ir įtrauktis    

VI.    5 prioritetinė sritis. Įgūdžiai ir parama pertvarkai    

VII.     Išvados ir rekomendacijos    

Priedas    

I.Įvadas 

2022 m. gruodžio 1 d. išvadose Taryba priėmė 2030 m. Europos turizmo darbotvarkę ir jos daugiametę darbo programą (toliau – Darbotvarkė). Ji paprašė Komisijos stebėti Darbotvarkės įgyvendinimą ir bent kas trejus metus pateikti jai ataskaitą. Tai – pirmoji Darbotvarkės įgyvendinimo ataskaita, apimanti pažangą, padarytą įgyvendinant jos daugiametėje darbo programoje numatytus veiksmus.

Darbotvarkė yra glaudžiai susijusi su turizmo pertvarkos planu , kuris buvo parengtas kartu su turizmo srities suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, turizmo vietovių valdymo organizacijas, socialinius partnerius, pramonės atstovus ir akademinę bendruomenę, ir paskelbtas 2022 m. vasario 4 d. 2024 m. sausio mėn. ir 2025 m. gegužės mėn. buvo paskelbtos dvi metinės ataskaitos, kuriose įvertinta pažanga, padaryta įgyvendinant turizmo pertvarkos plane Komisijai, valstybėms narėms ir turizmo srities suinteresuotiesiems subjektams nustatytus 27 prioritetinius veiksmus. Komisijos darbo programoje 1 paskelbta, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį bus priimta nauja ES darnaus turizmo strategija, kurioje bus raginama dėti daugiau pastangų visoje ES siekiant skatinti konkurencingą, tvarų ir atsparų turizmo sektorių.

Darbotvarkėje nustatytos penkios prioritetinės Europos turizmo ekosistemos sritys: žalioji pertvarka, skaitmeninė pertvarka, atsparumas ir įtrauktis, įgūdžiai ir parama ir galimybių atverianti politikos sistema ir valdymas, kurios atitinka turizmo pertvarkos plane nustatytas sritis. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad į Darbotvarkę įtrauktos ne visos 27 plane nagrinėjamos temos – joje veiksmai suskirstyti į grupes pagal 16 temų. Kiekvienoje prioritetinėje srityje nustatyta po keletą veiksmų, pavyzdžiui, įvairinti turizmo paslaugas visais metų laikais ir įvairiose vietose, mažinti aplinkosauginį pėdsaką ir didinti turizmo paslaugų prieinamumą. Dar vienas svarbus Darbotvarkėje nustatytas tikslas yra patenkinti turizmo ekosistemos įgūdžių poreikį įgyvendinant ES įgūdžių pakto iniciatyvą – bendrą dalyvavimu grindžiamą įgūdžių ugdymo modelį.

Per trejus metus nuo Tarybos išvadų dėl Darbotvarkės priėmimo, taip pat nuo COVID-19 pandemijos, kuri turizmo sektoriui padarė didelį poveikį, Europos turizmo aplinka pasikeitė. Turizmo sektoriui atsigauti labai padėjo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), pagal kurią 19-oje valstybių narių įgyvendinami 126 investiciniai projektai. Į turizmo, kultūros ir kūrybos sektorius investuota apie 13 mlrd. EUR: šiomis lėšomis paskatintos inovacijos, skaitmenizacija ir turizmo vietovių atsparumas. Apskritai turizmo sektorius daugumoje regionų toliau atsigauna ir auga . Vis dėlto geopolitinė įtampa, meteorologiniai reiškiniai ir nesubalansuotas turizmas kai kuriose turizmo vietovėse turėjo įtakos šio sektoriaus plėtrai, o kai kuriais atvejais – ir gyventojų gerovei. Kai kuriuose sektoriuose, ypač svetingumo sektoriuje , tebepatiriamas darbo jėgos trūkumas.

Pažangą visose daugiametėje darbo programoje nustatytose prioritetinėse srityse padarė beveik visos valstybės narės. Bendras įvairios pažangos kiekvienoje prioritetinėje srityje vertinimas pateikiamas atitinkamuose šios ataskaitos skyriuose. Ši analizė grindžiama 2025 m. sausio–spalio mėn. Komisijos užsakymu atliktu išsamiu tyrimu „Turizmo pertvarkos plano ir 2030 m. ES turizmo darbotvarkės bendro įgyvendinimo pažangos vertinimas“ 2 . Vertinimas grindžiamas įvairiomis priemonėmis ar iniciatyvomis, kurias valstybės narės įgyvendino arba planuoja įgyvendinti iki 2030 m. Šios priemonės nustatytos remiantis įvairiais viešai prieinamais šaltiniais, taip pat kokybinėmis įžvalgomis, surinktomis atlikus apklausas, iš tikslinių grupių ir surengus pokalbius su įvairių suinteresuotųjų subjektų atstovais.

Kaip matyti iš 2024 m. turizmo pertvarkos plano įgyvendinimo pažangos vertinimo ataskaitos, pažangą įgyvendinant šiuos veiksmus kartu su valstybėmis narėmis taip pat padarė Komisija ir turizmo sektoriaus suinteresuotieji subjektai. Tam tikri pertvarkos plane ir Darbotvarkėje nustatyti veiksmai, kuriuos įgyvendinant, kaip manoma, padaryta didžiausia pažanga, bus laikomi užbaigtais arba bus sujungti su kitais veiksmais. Nepaisant to, kai kuriose prioritetinėse srityse padaryta nedidelė arba vidutinė pažanga, todėl jos ir toliau turėtų būti laikomos prioritetinėmis, kad būtų galima sukurti tvaresnį ir konkurencingesnį ES turizmo sektorių. Šie nustatyti veiksmai ir jų įgyvendinimo pažangos lygis nurodyti šios ataskaitos priede.

II.1 prioritetinė sritis. Galimybių atverianti politikos sistema ir valdymas 

Darbotvarkės prioritetinėje srityje „Galimybių atverianti politikos sistema ir valdymas“ nustatytos iš viso keturios pagrindinės temos: teisingos trumpalaikei nuomai skirtos priemonės, turizmo statistika ir rodikliai, išsamių turizmo strategijų rengimas arba atnaujinimas ir bendradarbiaujamasis ir duomenimis grindžiamas turizmo vietovių valdymas.

Palyginti su kitomis prioritetinėmis sritimis, bendra pažanga prioritetinėje srityje „Galimybių atverianti politikos sistema ir valdymas“ visoje ES tebėra nedidelė: 12 valstybių narių padarė vidutinę pažangą, o 15 valstybių narių priskiriamos padariusiųjų nedidelę pažangą kategorijai. Komisija padarė pažangą pagal visas keturias pagrindines temas, visų pirma priėmė pasiūlymą dėl duomenų, susijusių su trumpalaikės nuomos paslaugomis, rinkimo ir keitimosi jais, kurį vėliau, 2024 m. balandžio 24 d., priėmė teisėkūros institucijos 3 , ir sudaro palankesnes sąlygas rinkti turizmo statistiką naudojantis turizmo palydovinėmis sąskaitomis ir remdama projektą „D3Hub“ . Suinteresuotieji subjektai pagal sričiai „Galimybių atverianti politikos sistema ir valdymas“ priskiriamas temas prisiėmė daugiau kaip 130 įsipareigojimų 4 .

Šioje srityje padaryta palyginti nedidelė pažanga, ir iš to matyti, kad daugelis valstybių narių dar turi nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis sukurti išsamias valdymo struktūras arba politikos sistemas, kurios veiksmingai padėtų pereiti prie tvaresnių ir atsparesnių turizmo sistemų. Tam trukdo su turizmo ilgalaikiu strateginiu planavimu, statistika ir rodikliais susijusios spragos, taip pat nepakankamas bendradarbiaujamojo ir duomenimis grindžiamo turizmo vietovių valdymo praktikos taikymas.

Veiksmai, susiję su trumpalaikei nuomai skirtomis priemonėmis, gali būti laikomi tebevykdomais, nes buvo priimtas minėtas Reglamentas (ES) 2024/1028 ir jis bus taikomas nuo 2026 m. gegužės 20 d. 5 Iš atlikto tyrimo matyti, kad 16 valstybių narių taiko priemones, susijusias su trumpalaikės nuomos teisės aktais, nors jų vykdymo užtikrinimo ir skaidrumo lygiai yra nevienodi. Devynios valstybės narės trumpalaikei nuomai skirtą nekilnojamąjį turtą registruoja nacionalinėse duomenų bazėse, penkios valstybės narės yra nustačiusios arba taiko didesnius nuomos mokesčius, o keturi miestai tankiai apgyvendintuose rajonuose laikinai riboja naujų licencijų išdavimą. Kai kuriose turizmo vietovėse į trumpalaikės nuomos ir nesubalansuoto turizmo klausimus atsižvelgiama dedant nuolatines pastangas įveikti didesnio masto įperkamo būsto krizę ES lygmeniu. Šiuo metu planuojama 2026 m. antrąjį ketvirtį imtis papildomos iniciatyvos dėl trumpalaikės nuomos. Komisija pradėjo dialogą dėl įperkamo būsto , įskaitant viešas konsultacijas, ir sudarė Būsto patariamąją tarybą, padėsiančią parengti Europos įperkamo būsto planą, kurį ketinama paskelbti iki 2025 m. pabaigos.

Kalbant apie turizmo statistiką ir rodiklius, turizmo statistika ir parametrai prioritetu laikomi 15-oje valstybių narių, ir apskritai valstybės narės padarė pažangą tobulindamos turizmo statistiką, nes taikė geresnius duomenų rinkimo metodus. 13 valstybių narių taiko konkrečias priemones, o 12 valstybių narių yra paskelbusios gerosios praktikos pavyzdžius , kuriais galima dalytis. Pagal šią temą įsipareigojimus prisiėmė iš viso septyni nacionaliniai subjektai. Nepaisant šios pažangos, vis dar akivaizdu, kad reikia gerinti turizmo statistikos prieinamumą ir aprėptį, kad būtų atsižvelgiama į turizmo ekonominį, socialinį, kultūrinį poveikį ir poveikį aplinkai. Planuojama ES turizmo statistikos sistemos peržiūra bus vienas iš pagrindinių veiksnių, padėsiančių gerinti duomenų rinkimą.

Rengiant pertvarkos planą ir Darbotvarkę suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kaip svarbu visais atitinkamais lygmenimis (nacionaliniu, regionų, vietos) turėti tinkamai parengtas ir duomenimis pagrįstas strategijas. Nors šis klausimas, priklausomai nuo nacionalinių valdymo struktūrų, priskiriamas valstybių narių arba regionų kompetencijai, svarbų vaidmenį atlieka veiksmingas dalijimasis gerąja praktika. Kalbant apie išsamių turizmo strategijų rengimą ar atnaujinimą, iš tyrimo matyti, kad visos valstybės narės yra parengusios nacionalines turizmo strategijas, kurių daugiau kaip pusė suderintos su Darbotvarke. Valstybės narės, regionai ir savivaldybės taip pat naudojasi ES finansavimo galimybėmis, be kita ko, pagal sanglaudos politiką 6 , kad spręstų nustatytas su turizmu susijusias socialines, ekonomines ir teritorines problemas, didintų šio sektoriaus atsparumą ir tvarumą ir prisidėtų prie nacionalinių, regioninių, vietos ir tarpvalstybinių turizmo strategijų įgyvendinimo, laikantis turizmo pertvarkos plano. Į 2022 m. pagal ES miestų darbotvarkę užmegztą Darnaus turizmo teminę partnerystę susibūrė 29 nariai, atstovaujantys visiems valdymo lygmenims ir visų rūšių suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant miestus, kad iš įvairių suinteresuotųjų subjektų ir įvairių lygmenų perspektyvos aptartų ir parengtų miesto turizmo sprendimus. Į jos veiksmų planą įtraukta daug įvairių temų, pavyzdžiui, turizmo vietovių atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, šiam sektoriui reikalingų skaitmeninių įgūdžių ugdymas, turizmo pasiūlos įvairinimas, turizmo vietovių prieinamumas ir vietos mažmeninės prekybos apsauga. Nacionalinėse, regioninėse ir vietos turizmo strategijose ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkėje numatytus veiksmus, o valstybės narės turėtų jas skelbti, taip pat ir ES turizmo platformoje . Nacionalinės ir regioninės strategijos ir toliau atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos turizmo politiką ir strategijas.

Kalbant apie bendradarbiaujamąjį ir duomenimis grindžiamą turizmo vietovių valdymą, Darbotvarkėje Komisija ir valstybės narės raginamos padėti turizmo vietovėms plėtoti savo vietos valdymo modelius. Komisija toliau kasmet rengia konkursus „Europos pažangiojo turizmo sostinė“ (didesnėms turizmo vietovėms) ir „Europos žaliojo išmanaus turizmo lyderis“ (mažesnėms turizmo vietovėms) ir kviečia turizmo vietoves pristatyti pažangaus ir tvaraus turizmo vietovių valdymo srities laimėjimus. Pasiekti šiuos laimėjimus padeda bendradarbiavimu ir duomenimis grindžiami veiksniai ir tinklaveika su kitomis turizmo vietovėmis, todėl jie įkvepia ir skatina diegti inovacijas. Valstybių narių pažanga įgyvendinant su šia tema susijusius veiksmus įvairuoja, tačiau tebėra spragų standartizacijos ir tvarumo srityse.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje apskritai padaryta nedidelė ir nevienodo lygio pažanga, būtų galima imtis tam tikrų patobulinimų, kad būtų pagerintas duomenų rinkimas ir padidintas rodiklių patikimumas. Struktūrinis nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų dialogas galėtų paskatinti geresnę komunikaciją ir bendradarbiavimą. Būtų galima apsvarstyti galimybę padėti turizmo vietovių valdymo organizacijoms tapti visapusiškomis darnaus turizmo valdymo įstaigomis.

III.2 prioritetinė sritis. Žalioji pertvarka 

Darbotvarkės prioritetinėje srityje „Žalioji pertvarka“ nustatytos iš viso trys pagrindinės temos: turizmo paslaugų žiediškumo didinimas, turizmo įmonių ir MVĮ žaliosios pertvarkos rėmimas ir moksliniai tyrimai, inovacijų projektai ir bandomieji projektai žiedinio ir darnaus turizmo srityje.

Šioje prioritetinėje srityje iš esmės padaryta vidutinė arba didelė pažanga: devynios ES valstybės narės padarė didelę pažangą, 16 valstybių narių – vidutinę pažangą ir tik dvi valstybės narės – nedidelę pažangą.

Žaliosios pertvarkos srityje didžiausia pažanga pastaraisiais metais padaryta priėmus įvairias Komisijos pagal Europos žaliąjį kursą pasiūlytas teisėkūros iniciatyvas, pavyzdžiui, Gamtos atkūrimo reglamentą, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą , Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo , Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą ir Įmonių išsamaus patikrinimo direktyvą . Kaip reikalaujama pagal Klimato teisės aktą, Komisija 2024 m. vasario mėn. pateikė rekomendaciją nustatyti papildomą tarpinį tikslą – iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 90 proc.

Suinteresuotieji subjektai pagal tris Darbotvarkės prioritetinės srities „Žalioji pertvarka“ temas prisiėmė daugiau kaip 110 įsipareigojimų , ir iš to matyti, kad daug turizmo subjektų yra pasirengę įgyvendinti tvarumo iniciatyvas.

Kitaip nei pirmojoje prioritetinėje srityje, valstybės narės pagal prioritetinės srities „Žalioji pertvarka“ temas padarė vidutinę pažangą ir įgyvendino palyginti daugiau iniciatyvų ir politikos veiksmų. Tai atspindi aktyvesnį valstybių narių įsitraukimą ir didesnes jų investicijas į šią sritį.

Kalbant apie turizmo paslaugų žiediškumo didinimą, svarbia ES darbotvarkės tema tapo hidrologinis atsparumas. Iššūkiai, kurių kyla dėl klimato kaitos, ekstremalių oro sąlygų ir gaivalinių nelaimių, turi įtakos visiems europiečiams ir visiems ekonomikos sektoriams, įskaitant turizmą. Su vandens trūkumu kasmet susiduria 30 proc. europiečių ir jis jaučiamas 20 proc. žemės ploto. 70 proc. europiečių išreiškė susirūpinimą dėl vandens taršos ir vandens trūkumo, tačiau beveik pusė jų mano nesantys gerai informuoti apie su vandeniu susijusias problemas jų šalyje. Kelių valstybių narių nuomone, sudėtinga užtikrinti žiediškumą turizmo sektoriuje (atliekų / vandens / taršos, taip pat maitinimo paslaugų srityse), o dar daugiau valstybių narių prioritetu laiko atliekų tvarkymo ir vandentvarkos gerinimą ir taršos mažinimą teikiant turizmo paslaugas. Iš viso 13 valstybių narių taiko priemones, kuriomis siekiama mažinti maitinimo paslaugų aplinkosauginį pėdsaką, o 10 valstybių narių – priemones, skirtas atliekų tvarkymui ir vandentvarkai turizmo paslaugų srityje gerinti. Regionai taip pat vis dažniau imasi įgyvendinti novatoriškus projektus turizmo sektoriaus žiediškumui didinti, daugiausia dėmesio skirdami atliekų tvarkymui, efektyviam išteklių naudojimui ir žiedinės ekonomikos modeliams. Reikės toliau teikti paramą turizmo paslaugų teikėjams, kad, laikantis ES tikslų, būtų mažinamas šių paslaugų aplinkosauginis pėdsakas ir padedama gerinti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos bei sanitarijos pajėgumus.

Kalbant apie turizmo įmonių ir MVĮ žaliosios pertvarkos rėmimą, turizmo įmonės pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi EMAS ir ES ekologinio ženklo sistemomis. Valstybės narės skatina ekologiškesnį turizmą ragindamos naudotis ekologiniais ženklais ir padėdamos MVĮ atlikti poveikio aplinkai vertinimus ir mažinti pėdsaką. Nepaisant to, tiek Komisija, tiek valstybės narės galėtų nuveikti daugiau, kad paskatintų naudotis šiomis sistemomis nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Taip pat tikimasi, kad 2026 m. rugsėjo mėn. pradėjus taikyti Direktyvą dėl vartotojų įgalinimo dalyvauti žaliojoje pertvarkoje ir teisėkūros institucijoms galiausiai priėmus Ekologiškumo teiginių direktyvą bus dar aktyviau naudojamasi patikimais ženklais ir tvarumo sistemomis, įskaitant ES ekologinį ženklą, EMAS ir produkto aplinkosauginį pėdsaką, ir padidės vartotojų informuotumas apie juos. Daugelis valstybių narių mano, kad padėti MVĮ taikyti aplinką tausojančią praktiką ir įsigyjant su turizmu susijusias paslaugas (keliones, svetingumo, aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugas) taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus sudėtinga, nors abu šie veiksmai laikomi prioritetiniais. Nepaisant to, maždaug pusė valstybių narių taiko MVĮ rėmimo priemones. Todėl akivaizdu, kad turizmo įmonių, visų pirma MVĮ, žalioji pertvarka ir toliau turėtų būti vienas iš prioritetų.

Temos „Moksliniai tyrimai, inovacijų projektai ir bandomieji projektai žiedinio ir darnaus turizmo srityje“ tikslas yra aiškus – tiek Komisija, tiek valstybės narės turėtų remti darnaus turizmo modelių ir perkeliamos praktikos kūrimą įgyvendinamos specialius projektus. Regionų ir vietos lygmenimis tokius projektus, be kita ko, salose ir atokiausiuose regionuose taip pat turėtų toliau remti turizmo vietovių valdymo organizacijos. Pagal 2021–2027 m. bendrąją programą „Europos horizontas“ buvo paskelbta keletas atitinkamų kvietimų teikti pasiūlymus, kuriais galėtų būti remiama darnaus turizmo plėtra, dėl darniam turizmui, kultūros paveldui ir kultūros bei kūrybos sektoriams skirtų sisteminių žiedinių sprendimų, įskaitant naujojo europinio bauhauzo ir iniciatyvos „Maistas 2030“ projektus 7 , skirtus miestų maisto sistemai pertvarkyti. Remiantis CORDIS duomenų baze , iki 2025 m. rugsėjo mėn. mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas pagal programas „Horizontas 2020“ / „Europos horizontas“ buvo skirtas daugiau kaip 300 projektų, susijusių su turizmu, tvarumu, klimatu ir žiediškumu. Šiais projektais tiesiogiai sprendžiami su turizmu miesto teritorijose / priemiestinėse zonose susiję klausimai, pavyzdžiui, įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektą „SmartCulTour“ daugiausia dėmesio skiriama pažangiajam kultūriniam turizmui, pagal programos „Europos horizontas“ projektą VERNE kuriamas vieno langelio principu veikiantis žiedinio turizmo ir energetikos centras, įgyvendinant bandomuosius projektus pagal programos „Europos horizontas“ Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją 100 misijos miestų į savo klimatu besirūpinančių miestų sutarčių klimato ir pažangumo planus įtraukė su turizmu susijusius elementus, o palaikant programos „Europos horizontas“ Miestų pertvarkos siekiant tvarios ateities partnerystę pagal jos žiedinės ekonomikos ramstį taip pat nagrinėjami žiedinių miestų ir žiedinio turizmo aspektai.

Maždaug pusė valstybių narių perkeliamos praktikos kūrimą arba bandomųjų projektų, susijusių su žiediniu ir darniu turizmu, rengimą laiko prioritetu, o tiek pat valstybių narių yra nustačiusios konkrečias priemones. Žiedinės ekonomikos miestų ir regionų iniciatyva (angl. CCRI) turėtų būti naudojamasi kaip žinių perdavimo ir plėtojimo priemone. Turizmo ekosistemai ir toliau bus svarbu taikyti patvirtintus ir perkeliamus žiedinio ir darnaus turizmo modelius ir geriausią darnaus turizmo praktiką. Visų pirma bus labai svarbu padėti turizmo įmonėms ir turizmo vietovėms laikytis ES teisės aktų reikalavimų, kad būtų pasiekti klimato srities tikslai, stiprinant jų įgūdžius ir gebėjimus įgyvendinti žaliąją pertvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad skatinant turizmo žaliąją pertvarką ES apskritai padaryta didelė pažanga, reikėtų sparčiau diegti žiedinės ekonomikos modelius ir taikyti efektyvaus išteklių naudojimo praktiką, kad vietos bendruomenės gautų konkrečios naudos, didinant socialinį tvarumą. Suteikiant daugiau galių vietos subjektams ir tarpininkams, stiprinant partnerystę tvaraus tiekimo srityje, taip pat keitimąsi žiniomis ir jų pritaikymą, ir įgyvendinant bandomuosius projektus, susijusius su žiedinės ekonomikos klasteriais, bus padedama mažinti turizmo aplinkosauginį pėdsaką, skatinti inovacijas ir stiprinti konkurencingumą, kartu didinant socialinį tvarumą ir naudą vietos bendruomenėms. Atsižvelgiant į Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka 2025 m.“ pateiktas išvadas, veiksmai šioje srityje tampa dar svarbesni turizmui, nes aplinkos būklės blogėjimas kelia tiesioginę grėsmę Europos konkurencingumui.

IV.3 prioritetinė sritis. Skaitmeninė pertvarka 

Prioritetinėje srityje „Skaitmeninė pertvarka“ nustatytos iš viso trys pagrindinės temos: turizmo MVĮ skaitmenizacija, viešas dalijimasis duomenimis novatoriškoms turizmo paslaugoms skatinti ir moksliniai tyrimai, inovacijų projektai ir bandomieji projektai turizmo skaitmeninių priemonių ir paslaugų srityje.

Šioje prioritetinėje srityje taip pat apskritai padaryta vidutinė pažanga: penkios valstybės narės padarė didelę pažangą, 17 valstybių narių – vidutinę pažangą, o kitos penkios valstybės narės – nedidelę pažangą.

Komisija remia novatoriškų skaitmeninio turizmo MVĮ plėtrą pasitelkdama Bendrosios rinkos programą, Europos inovacijų tarybos finansavimą, ES skaitmeninių inovacijų centrus ir Europos įmonių tinklą. Pagal programą „Europos horizontas“ taip pat remiami turizmo sektoriaus skaitmeninės plėtros projektai, kuriais siekiama skatinti skaitmenines inovacijas šimtuose MVĮ. Suinteresuotieji subjektai pagal tris Darbotvarkės prioritetinės srities „Žalioji pertvarka“ temas prisiėmė 86 įsipareigojimus, ir iš to matyti, kad daug turizmo subjektų yra pasirengę įgyvendinti su skaitmenizacija susijusias iniciatyvas.

Kitaip nei pirmojoje prioritetinėje srityje, valstybės narės pagal prioritetinės srities „Skaitmeninė pertvarka“ temas taip pat padarė vidutinę pažangą, įgyvendindamos palyginti daugiau iniciatyvų ir politikos veiksmų. Tai atspindi aktyvesnį valstybių narių įsitraukimą ir didesnes jų investicijas į šią sritį. Europos turizmo ekosistemos skaitmeninė pertvarka ir toliau yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių tvaresnę ir atsparesnę turizmo praktiką.

Kalbant apie turizmo MVĮ skaitmenizaciją, Europos pramonės ekosistemų stebėsenos centrui (angl. EMI) atlikus skaitmeninių technologijų startuolių visuose ES sektoriuose analizę, pateiktą jo analitinėje ataskaitoje (2024 m. leidimas), paaiškėjo, kad padidėjo visų skaitmeninių technologijų naudojimas, išskyrus didžiuosius duomenis, kurių naudojimas sumažėjo nuo 13,6 proc. 2023 m. iki 11,5 proc. 2024 m. Labiausiai padidėjo naudojimasis debesijos technologijomis ir dirbtiniu intelektu (pastarojo naudojimo lygis padidėjo beveik 15 proc.), taip pat daiktų internetu (beveik 10 proc.). EMI atlikus turizmo MVĮ apklausą paaiškėjo, kad novatoriškos įmonės jau diegia pažangias technologijas ir kad tokių įmonių, palyginti su jų skaičiumi vos prieš dvejus metus, padaugėjo: debesijos technologijomis naudojasi 37 proc. įmonių (anksčiau – 25 proc.), didžiaisiais duomenimis – 11,5 proc., o dirbtiniu intelektu – 23 proc. (anksčiau – 8 proc.). Daugiau kaip pusė valstybių narių prioritetu laikė paramą novatoriškų, individualiems poreikiams pritaikytų turizmo paslaugų ir (arba) duomenimis grindžiamo turizmo vietovių valdymo plėtojimui, o beveik pusė jų ėmėsi konkrečių priemonių šiems klausimams spręsti. Kadangi Komisija taip pat sukūrė ir paskelbė duomenų bazę, kurioje galima atlikti turizmui skirtų skaitmeninių priemonių ir praktikos paiešką , galima teigti, kad pagal šią konkrečią pagrindinę temą padaryta didelė pažanga. Komisija pagal Bendrosios rinkos programą taip pat toliau teikia pakopinį finansavimą organizacijoms ir klasteriams, tiesiogiai remiantiems MVĮ. Nepaisant to, tebėra labai svarbu toliau remti skaitmeninės pertvarkos iniciatyvas, ypač siekiant užtikrinti lygias galimybes naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir skatinti turizmo MVĮ diegti inovacijas.

Įgyvendindamos su tema „Viešas dalijimasis duomenimis novatoriškoms turizmo paslaugoms skatinti“ susijusius veiksmus, Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos padarė didelę pažangą. Pirma, Komisija 2023 m. liepos mėn. paskelbė Komunikatą dėl bendros Europos turizmo duomenų erdvės , kuriame išdėstė pagrindinius svarstytinus dalykus ir pristatė dalijimosi duomenimis bandymą, taip pat pasiūlė su valdymu susijusių galimybių, pavyzdžiui, įsteigti Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą (ESIK). Atliekant šį dalijimosi duomenimis bandymą savanoriškai dalyvavo keturios valstybės narės, taip pat buvo tęsiamos diskusijos dėl ESIK įsteigimo. Be to, turizmo vietovių valdymo organizacijos ir regionų administracijos toliau kuria platformas ir interneto svetaines, kuriose teikiama patikima informacija apie turizmo paslaugas jų vietovėje, padėdamos turizmo įmonėms užtikrinti savo paslaugų matomumą. Komisija taip pat įsteigė pagal Bendrosios rinkos programą įgyvendinamos Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) lėšomis finansuojamą ES kompetencijos centrą „D3Hub“ , kuris padeda turizmo vietovių valdymo organizacijoms valdyti duomenis ir vykdyti skaitmenizaciją. Duomenys yra pagrindinė inovacijų ir konkurencingumo varomoji jėga, todėl ateityje prieiga prie duomenų, jų valdymas ir dalijimasis jais ir toliau turėtų būti laikomi prioritetais; būtų galima toliau nagrinėti galimybes pasinaudoti ES vadovaujamuoju vaidmeniu pažangiajam turizmui turizmo vietovių valdymo organizacijose remti.

Kaip ir padedant siekti tikslo, susijusio su moksliniais tyrimais, inovacijų projektais ir bandomaisiais projektais žiedinio ir darnaus turizmo srityje, taip pat turėtų būti toliau teikiama parama turizmo skaitmeninių priemonių ir paslaugų projektams. Nors šiuo metu vykdoma šimtai ES lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, susijusių su turizmu ir skaitmeninėmis technologijomis, iki 2025 m. numatyti rezultatai nebuvo visiškai pasiekti. Pagal 2025–2027 m. bendradarbiavimo susitarimą su EBPO dėl turizmo socialinio poveikio optimizavimo vykdoma veikla padės geriau suprasti, kaip suvaldyti turizmo plėtros ekonominius ir socialinius kompromisus, ir geriau nustatyti turizmo naudą turizmo vietovėse.

Nors turizmo įmonės sparčiai diegia technologijas, Komisija skatins ir rems pramonės iniciatyvą nustatyti gaires, kaip efektyviai naudoti DI turizmo sektoriuje pagal DI taikymo strategiją .

Skaitmeninę pertvarką būtų galima paspartinti sukuriant bendrą turizmo duomenų ir strategijos integravimo sistemą, taip pat bendrą duomenų sistemą, kuri padėtų priimti sprendimus remiantis įrodymais. Išnagrinėjus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus, nustačius suderintus PVRR ir tikralaikių duomenų sistemas, kad būtų lengviau stebėti pažangą, ir parengus specialias gebėjimų stiprinimo ir mokymo programas, būtų galima svarstyti galimybę sukurti patikimą duomenimis grindžiamą turizmo planavimo sistemą.

V.4 prioritetinė sritis. Atsparumas ir įtrauktis

Prioritetinėje srityje „Atsparumas ir įtrauktis“ nustatytos iš viso trys pagrindinės temos: turizmo paslaugų prieinamumas, atsparios ES turizmo paslaugos ir turizmo vietovės ir tvarios inovacijos turizmo paslaugų srityje.    

Šioje prioritetinėje srityje taip pat apskritai padaryta vidutinė pažanga: keturios ES valstybės narės padarė didelę pažangą, 18 valstybių narių – vidutinę pažangą, o penkios valstybės narės – nedidelę pažangą.

Komisija padarė didelę pažangą – priėmė pasiūlymą sukurti Europos asmens su negalia kortelę ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelę, kuriomis galėtų naudotis ir turistai. Komisijos teikiamais Visiems pritaikyto miesto ir Pažangiojo turizmo sostinės apdovanojimais taip pat toliau skatinama užtikrinti lankytinų ir gyvenamųjų vietų prieinamumą. Įgyvendinant keletą ES lėšomis finansuojamų projektų turizmo vietovių valdymo organizacijoms padedama didinti savo atsparumą ir teikiamų paslaugų įvairovę. Suinteresuotieji subjektai pagal tris Darbotvarkės prioritetinės srities „Atsparumas ir įtrauktis“ temas prisiėmė 74 įsipareigojimus, ir iš to matyti, kad turizmo subjektai yra vidutiniškai pasirengę įgyvendinti su atsparumu susijusias iniciatyvas. Kaip ir pirmiau aptartose dviejose prioritetinėse srityse, pagal prioritetinės srities „Atsparumas ir įtrauktis“ temas įgyvendinama palyginti daugiau iniciatyvų ir politikos veiksmų. Tai atspindi aktyvesnį valstybių narių įsitraukimą ir didesnes jų investicijas taip pat ir į šią sritį.

Kalbant apie turizmo paslaugų prieinamumą, pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga, tačiau šis klausimas turi išlikti prioritetu, nes ateinančiais dešimtmečiais vyresnių kaip 65 metų keliautojų skaičius eksponentiškai didės. Europos Parlamentas atliko tyrimą dėl ilgaamžiškumo ekonomikos vaidmens turizmo sektoriuje. 2024 m. spalio mėn. teisėkūros institucijos priėmė pagal 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją pasiūlytą Europos asmens su negalia kortelę . Šiomis taisyklėmis asmenims su negalia sudaromos palankesnės sąlygos keliauti po ES, pripažįstant jų negalios statusą. Beveik du trečdaliai valstybių narių įgyvendina konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti prieinamų turizmo paslaugų teikimą ir didinti informuotumą šioje srityje. Per ateinančius dešimtmečius visi suinteresuotieji subjektai toliau spręs klausimus, susijusius su prieinamumo riboto judumo asmenims ir asmenims su negalia didinimu, taip pat vyresnio amžiaus keliautojų poreikių tenkinimu.

Temos „Atsparių ES turizmo paslaugų ir turizmo vietovių užtikrinimas“ tikslas – kurti atsparesnes paslaugas, galinčias geriau atlaikyti sukrėtimus. Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Krizių valdymas turizmo sektoriuje ir jo valdymas“ siekiama stiprinti ES turizmo ekosistemos atsparumą tobulinant jos valdymą ir atsparumo būsimoms krizėms, jų suvaldymo ir švelninimo mechanizmus. Valstybės narės didina atsparumą įgyvendindamos įvairias strategijas, pavyzdžiui, susijusias su tvaria infrastruktūra, skaitmeninėmis inovacijomis ir įtraukia patirtimi. Norint didinti turizmo vietovių atsparumą taip pat reikia įvairinti turizmo paslaugas tiek pagal metų laikus, tiek pagal veiklos rūšis, tiek pagal vietas, nes tai būtina siekiant išvengti nesubalansuoto turizmo. Pavyzdžiui, paskelbus antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl novatoriškų veiksmų pagal Europos miestų iniciatyvą (angl. EUI), remiamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, buvo atrinkti septyni projektai, kuriais siekiama išbandyti novatoriškus miestų sprendimus su turizmu susijusioms problemoms spręsti. Tokiais sprendimais, be kita ko, padedama įgyvendinti novatoriško, darnaus ir atsparaus miesto turizmo pasiūlymus, parengtus taikant duomenimis grindžiamus sprendimus, konsultuojantis su vietos gyventojais ir remiantis tvarumo kriterijais, Elinike-Argirupolyje, Koimbroje, Kopenhagoje, Krokuvoje, Prate, Ravenoje ir Valensijoje. Įgyvendinant didelio masto projektą, finansuojamą pagal Bendrosios rinkos programą , siekiama padėti MVĮ stiprinti tvarų augimą ir didinti atsparumą. Nors ataskaitiniu laikotarpiu kelios tarpsektorinės politikos priemonės ir projektai padėjo didinti turizmo vietovių atsparumą, pastaraisiais metais vienu iš svarbiausių ES turizmo darbotvarkės klausimų tapo nesubalansuotas turizmas, nes kai kuriose turizmo vietovėse susiduriama su perpildymo problema ir vis didesniais sunkumais perskirstant turizmo srautus.

2023 m. Palmos deklaracijoje pabrėžiama, kad visos valstybės narės didelę svarbą teikia socialiniam turizmo tvarumui, įskaitant turizmo prieinamumą visiems ir grynąją turizmo naudą ilgalaikei lankytojų ir vietos gyventojų gerovei.

Tvarios inovacijos turizmo paslaugų srityje yra labai svarbios siekiant patenkinti naujų rūšių paklausą ir atsižvelgti į turizmo vietovių ir jų gyventojų ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio tvarumo poreikius. Siekiant populiarinti ES kaip turizmo vietovę, atitinkančią kintančius turizmo poreikius, reikia stiprinti Europos prekės ženklą, kurį būtų galima toliau plėtoti ateinančiais metais. Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Darnus ES turizmas. Ateities turizmo formavimas“ turizmo vietovėms, visų pirma turizmo vietovių valdymo organizacijoms, padedama tapti tvaresnėmis ir atsparesnėmis, daugiausia dėmesio skiriant vietos bendruomenėms ir aplinkai. Tarp pasiektų rezultatų – pritaikomi geriausios praktikos pavyzdžiai ir konkretūs sprendimai, kaip įveikti įvairius sunkumus, įskaitant nesubalansuotą turizmo augimą, turizmo vietovių lygmeniu. Vis dėlto, siekiant padėti įmonėms, startuoliams ir vietos bendruomenėms plėtoti tvarias ir atsparias turizmo paslaugas, darančias teigiamą poveikį gyventojams ir vietos gyvenimo būdui, reikės toliau remti inovacijas.

Turizmo vietovių pasirengimą būtų galima gerinti sukuriant patikimus pasirengimo krizėms mechanizmus, daugiausia dėmesio skiriant ankstyvojo perspėjimo sistemoms ir prieigai prie patikimos informacijos apie nelaimes įvairiomis kalbomis ir atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų, įskaitant asmenis su negalia, poreikius.

VI.5 prioritetinė sritis. Įgūdžiai ir parama pertvarkai 

Prioritetinėje srityje „Įgūdžiai ir parama pertvarkai“ nustatytos iš viso trys pagrindinės temos: informuotumo apie turizmo srities dvejopos pertvarkos poreikius ir galimybes didinimas, Turizmo įgūdžių paktas ir turizmo srities suinteresuotiesiems subjektams skirta integruota paramos platforma.

Šioje prioritetinėje srityje taip pat padaryta vidutinė pažanga: 20 valstybių narių padarė vidutinę pažangą, o septynios valstybės narės – nedidelę pažangą.

Pagal atskiras prioritetinės srities „Atsparumas ir įtrauktis“ temas padaryta nevienoda pažanga: daugiausia pažengta į priekį įgyvendinant Komisijos iniciatyvas pagal Įgūdžių paktą ir didelio masto turizmo srities įgūdžių partnerystę, taip pat sukurta ES turizmo platforma. Įgyvendinant keletą pagal programą „Erasmus+“ ir kitas programas (pvz., Skaitmeninės Europos programą, Bendrosios rinkos programą) finansuojamų projektų remiamos įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo iniciatyvos palaikant nacionalinės ir regioninės įgūdžių partnerystės ryšius valstybėse narėse. Vis dėlto reikia gerokai labiau didinti informuotumą apie skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos srityje kylančius iššūkius ir jos teikiamas galimybes, taip pat papildomai populiarinti ES turizmo platformą. Suinteresuotieji subjektai pagal tris Darbotvarkės prioritetinės srities „Įgūdžiai ir parama pertvarkai“ temas prisiėmė 64 įsipareigojimus, ir iš to matyti, kad turizmo subjektai yra vidutiniškai pasirengę įgyvendinti su įgūdžiais susijusias iniciatyvas.

Nors dedama daug pastangų siekiant didinti informuotumą apie turizmo srities dvejopos pertvarkos poreikius ir galimybes, be kita ko, organizuojant du kartus per metus vykstančius suinteresuotųjų subjektų renginius, ES turizmo dienas, kasmetinį Europos turizmo forumą, taip pat reguliarius ekspertų grupės „Dirbame kartu ES turizmo labui“ (T4T) ir kitų suinteresuotųjų subjektų internetinius seminarus, vis dar sunku užmegzti ryšius su vietos lygmens suinteresuotaisiais subjektais ir informuoti juos apie ES turizmo politikos prioritetus. Be to, Komisija populiarina kasmet teikiamus Pažangiojo turizmo sostinių ir Žaliojo išmanaus turizmo lyderio apdovanojimus , kurie padeda didinti informuotumą apie Darbotvarkėje ir pertvarkos plane nustatytas veiksmų sritis, taip pat kasmetinius Visiems pritaikyto miesto apdovanojimus , Kultūros sostinės apdovanojimus , Europos paveldo apdovanojimus ir Žaliosios sostinės bei Žaliojo lapo apdovanojimus . Komisija taip pat bendrai finansuoja kartu su Europos kelionių komisija (angl. ETC) organizuojamas komunikacijos ir bendro prekės ženklo kūrimo kampanijas, kad būtų didinamas darnaus turizmo ES matomumas ir paklausa.

2022 m. sausio mėn. pagal ES įgūdžių paktą buvo pradėta įgyvendinti turizmo srities didelio masto partnerystė, prie kurios prisijungė beveik šimtas narių ir kuri remiama vykdant keletą pagal programą „Erasmus+“ finansuojamų projektų. 2024 m. buvo iš dalies pasiektas pagrindinis tikslas kasmet perkvalifikuoti daugiau kaip 10 proc. Europos turizmo sektoriaus darbuotojų arba pakelti jų kvalifikaciją 8 . Siekiant patenkinti įgūdžių poreikius nacionaliniu ir regionų lygmenimis, iki šiol sudaryta 10 nacionalinės / regioninės įgūdžių partnerystės susitarimų. Tikslas – ateinančiais metais tokius partnerystės susitarimus sudaryti reikšminguose turizmo regionuose. Taigi šioje srityje padaryta pažanga, tačiau, siekiant panaikinti itin didelį darbuotojų trūkumą, visų pirma svetingumo sektoriuje, reikia dėti daugiau pastangų ES lygmeniu, kad būtų nustatytos įgūdžių spragos ir rengiami prieinami ir įperkami mokymo kursai, susiję su naujais turizmo sektoriaus profesiniais profiliais.

Galiausiai jau daugiau kaip metus visapusiškai veikia  ES turizmo platforma , turizmo srities suinteresuotiesiems subjektams skirta integruota paramos platforma, prie kurios yra prisijungę daugiau kaip 650 registruotų naudotojų. Ši plačiu mastu propaguojama platforma, kaip paaiškėjo, yra naudingas šaltinis suinteresuotiesiems subjektams ieškant informacijos apie finansavimą ir paskelbtus konkursus, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija apie įsipareigojimus imtis pertvarkos plane numatytų veiksmų, populiarinant renginius ir internetinius seminarus, taip pat atlieka registruotų naudotojų diskusijų įvairiomis temomis forumo funkciją. Nors reikėtų padaryti papildomus patobulinimus, kad platforma taptų patogesnė naudoti ir kad daugiau įvairių suinteresuotųjų subjektų būtų skatinami ja naudotis, galima laikyti, kad konkretus veiksmas, kurio tikslas – sukurti tokią turizmo srities suinteresuotiesiems subjektams skirtą platformą, yra užbaigtas.

ES ir valstybių narių lygmenimis įgyvendinama daug svarbių iniciatyvų, skirtų turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir jiems perkvalifikuoti, visų pirma iniciatyvų, susijusių su įgūdžių perkeliamumu ir specialistų pritraukimu iš užsienio pagal Įgūdžių sąjungos iniciatyvą , tačiau reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant užmegzti ryšius su šiuo metu turizmo sektoriuje dirbančiais ir darbo ieškančiais asmenimis rengiant atvirus, prieinamus ir įperkamus mokymo kursus, skirtus skaitmeniniams, žaliesiems ir kitiems turizmo sektoriui itin svarbiems įgūdžiams tobulinti. Įgyvendinant Įgūdžių sąjungos iniciatyvą būtų galima teikti papildomą paramą užmegztos nacionalinės ir regioninės įgūdžių partnerystės ryšiams plėtoti.

Įgyvendinimo eigos palyginimas ir bendras vertinimas

Toliau pateikiama pažangos analizės matrica parengta taip, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kaip valstybės narės siekia Darbotvarkėje išdėstytų tikslų, kaip nagrinėjama Tyrime.

Matricoje Darbotvarkės prioritetinės sritys išdėstytos horizontaliai, o ES valstybės narės – vertikaliai. Remiantis tokiu išdėstymu galima aiškiai lygiagrečiai palyginti kiekvienos šalies visose prioritetinėse srityse padarytą pažangą ir lengviau nustatyti stiprybes ir silpnybes bei tendencijas.

1 pav. 9 Pažangos analizės matricos rezultatai 10

Tyrime valstybės narės pagal pažangą įgyvendinant Darbotvarkėje numatytus veiksmus suskirstytos į tris kategorijas: pirmaujančias, darančias pažangą ir pradedančias daryti pažangą šalis. Įvertinus pagrindinius laimėjimus, taip pat nustatytus iššūkius ir trūkumus, matyti, kad kiekvienoje iš šių trijų šalių grupių esama ir panašumų, ir skirtumų.

Tam tikrose srityse tai pačiai grupei priskirtos šalys padarė panašią pažangą arba susidūrė su panašiomis kliūtimis, o tai atspindi panašias struktūrines sąlygas arba taikytus politikos metodus. Vis dėlto grupėse taip pat esama didelių skirtumų, kuriuos dažnai lemia skirtingos nacionalinės ir regioninės aplinkybės, įskaitant nevienodą politinę dinamiką ir skirtingus administracinius gebėjimus.

Pavyzdžiui, pirmaujančios šalys daug dėmesio skiria turizmo įvairinimui, strateginės pozicijos nustatymui ir prekės ženklo kūrimui, tvirtam nacionalinių strategijų derinimui su ES prioritetais, taip pat taiko novatoriškus investavimo metodus. Valstybėse narėse, kuriose įgyvendinant Darbotvarkėje numatytus veiksmus padaryta mažiausia pažanga, esama reikšmingų trūkumų, susijusių su šių veiksmų įgyvendinimu, o kai kuriais atvejais jos nenuosekliai įgyvendina ir taiko nacionalines turizmo strategijas, taip pat nenuosekliai naudoja turizmui skirtas ES lėšas.

Nepaisant nustatytų bendrų tikslų ir pažangos, daromos kuriant tvaresnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europos turizmo ekosistemą, tebėra keletas įgyvendinimo spragų 11 , kurioms šalinti būtų galima įdėti daugiau pastangų. Jos apibendrintos toliau pateikiamoje lentelėje.

Iškilo papildomų įgyvendinimo problemų, susijusių su nesubalansuotu turizmu, pasirengimu krizėms ir prisitaikymu prie klimato kaitos. Vienas iš iššūkių ir toliau yra nesubalansuotas turizmas, nes lankytojų srautai telkiasi populiariose turizmo vietovėse, o priemonių įvairinimui skatinti nėra daug. Taip pat reikėtų stiprinti valstybių narių, regionų ir savivaldybių pasirengimą krizėms. Be to, vis dar nepakankamai išplėtotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, o turizmo politika ir infrastruktūra dar visapusiškai nesuderintos su atsparumo klimato kaitai tikslais.

Iš šių išvadų matyti, kad, siekiant užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų pažangą tam tikrose prioritetinėse srityse, ateinančiais metais reikės dėti daugiau pastangų (žr. priedą).

VII.Išvados 

Remiantis Tyrimo rezultatais ir 2023 bei 2024 m. pertvarkos plano įgyvendinimo pažangos vertinimo ataskaitomis galima daryti išvadą, kad dauguma valstybių narių padarė pažangą siekdamos Darbotvarkėje nustatytų prioritetinių žaliosios pertvarkos, skaitmeninės pertvarkos ir atsparumo sričių tikslų. Visos valstybės narės sutinka, kad dvejopa pertvarka yra vienas iš prioritetų ir kad labai svarbu teikti paramą MVĮ ir labai mažoms įmonėms. Pagirtina tai, kad imtasi iniciatyvų atsigavimui skatinti, dėl kurių iki 2025 m. daugelyje regionų užfiksuotas rekordinis augimas. Nepaisant to, reikia didinti atsparumą tokiose srityse kaip parama įgūdžiams ir darbuotojams, prisitaikymas prie klimato kaitos, nesubalansuoto turizmo problemos sprendimas ir pasirengimas krizėms. Reikia labiau koordinuoti su įgūdžių ugdymu susijusias politikos priemones ir paramos mechanizmus.

Kadangi įvairiose prioritetinėse srityse padaryta nevienoda pažanga, vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis reikia labiau suderinto ir geriau koordinuojamo požiūrio. Stiprinti valdymo ir politikos sistemas labai svarbu siekiant ne tik suderinti pastangas valstybėse narėse ir tarp jų, bet ir užtikrinti, kad turizmo sektorius reikšmingai prisidėtų prie platesnio masto ES tvarumo ir skaitmeninės pertvarkos tikslų įgyvendinimo.

Būsimoji ES darnaus turizmo strategija turėtų būti grindžiama šiais rezultatais, kad padėtų suderinti visais lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu) ir visuose sektoriuose dedamas pastangas ir užtikrinti tolygesnę pažangą visoje ES.

Pagrindiniai toliau svarstytini klausimai

Remiantis Tyrimo rezultatais, siekiant stiprinti pastangas įgyvendinti Darbotvarkėje ir turizmo pertvarkos plane numatytus veiksmus, reikėtų apsvarstyti toliau išdėstytus aspektus.

1.Ekonomika, efektyvus išteklių naudojimas ir socialinis tvarumas visoje turizmo ekosistemoje

Siekiant taikyti žiedinės ekonomikos modelius, reikia teikti paramą vietos subjektams ir tarpininkams. Būtų galima stiprinti partnerystės ryšius tvaraus tiekimo srityje, taip pat reikėtų toliau dalytis žiniomis apie ES tvarumo iniciatyvas, pavyzdžiui, Turizmo žiedinės ekonomikos veiksmų planą, ir apie ES ekologinio ženklo bei EMAS sistemas. Norint užtikrinti, kad iniciatyvos būtų įtraukios ir orientuotos į bendruomenę, labai svarbu kurti vietos klasterius, kuriuose būtų suburiamos turizmo MVĮ, institucijos ir bendruomenės suinteresuotieji subjektai, kad jie galėtų kartu kurti ir įgyvendinti atliekų mažinimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir naudos pasidalijimo bendruomenėje sričių sprendimus.

2.Turizmo duomenų ir strategijos integravimas

ES turizmo politikai reikalinga patikima duomenų infrastruktūra ir viena sistema, taip pat bendra duomenų sistema, kurios padėtų priimti sprendimus remiantis įrodymais. Kad būtų galima plėtoti ir gerinti stebėseną ir palyginamumą visose valstybėse narėse, reikia suderintų PVRR ir tikralaikių duomenų sistemų. Norint visapusiškai pagerinti suderintų turizmo duomenų naudojimą, dirbtinio intelekto technologijos gali padėti turizmo subjektams planuoti, organizuoti ir įgyvendinti atitinkamus veiksmus. Suderinti PVRR ir tikralaikių duomenų sistemos galėtų būti naudingi užtikrinant skaidrią pažangos stebėseną. Galiausiai taip pat būtų galima sukurti pažangiosioms turizmo vietovėms skirtą ES sistemą, grindžiamą bendrais turizmo vietovių valdymo organizacijų sertifikavimo veiklos rezultatų kriterijais ir du kartus per metus vykdomos stebėsenos mechanizmais. Tokia sistema galėtų būti sustiprinta paramos sistema, skirta turizmo strateginei programai ir valdymo sistemai plėtoti.

3.Pasirengimas krizėms ir reagavimas į jas

Tokie išorės sukrėtimai kaip ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, geopolitinis nestabilumas, ekstremaliosios sveikatos situacijos ir ekonomikos nepastovumas atspindi būtinybę visame sektoriuje ir visais valdymo lygmenimis diegti struktūrinius aktyvaus krizių valdymo mechanizmus. Pagal dabartines sistemas dar nepakankamai remiami suderinti veiksmai ar ilgalaikis šio sektoriaus atsparumas. Pažangiųjų turizmo vietovių sistema galėtų padėti turizmo vietovėms, be kita ko, nustatyti riziką, atsižvelgiant į projekto „Krizių valdymas turizmo sektoriuje ir jo valdymas“ rezultatus ir krizių valdymo strategiją, taip pat vykdyti komunikaciją rizikos ir krizių valdymo klausimais, pritaikytą visiems keliautojams, įskaitant asmenis su negalia. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas galėtų ir toliau būti vienas iš turizmo politikos prioritetų, vadovaujantis pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas koncepcija.

4.Struktūrinė ir finansinė parama MVĮ

MVĮ, norėdamos pritraukti privačiąsias investicijas ir gauti ES finansavimą, atlikdamos sudėtingas finansavimo procedūras ir investuodamos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei sektoriaus atsparumą, ir toliau susiduria su sunkumais. Finansinės ir struktūrinės paramos MVĮ supaprastinimas galėtų būti pritaikytas prie turizmo sektoriaus veikimo realijų, pateikiant aiškesnes gaires, užtikrinant matomesnius finansavimo kanalus ir nustatant patogias naudoti procedūras. Siekiant skatinti įsitraukimą ir didinti dalyvavimą, informuojant apie galimybes būtų galima pabrėžti praktinę naudą, pavyzdžiui, sutaupytas sąnaudas ir didesnį konkurencingumą. Turizmo sektoriaus MVĮ taip pat gali pasinaudoti ES santaupų ir investicijų sąjunga, kuria siekiama ES piliečiams ir įmonėms suteikti daugiau finansinių galimybių santaupas nukreipiant į pelningas Europos investicijas.

5.Tarpininkų vaidmuo ir įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo skatinimas

Siekiant susieti ES lygmens strategijas su sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo regionų ir vietos lygmenimis procesais, labai svarbų vaidmenį atlieka visi turizmo subjektai, įskaitant pramonės asociacijas, prekybos rūmus, turizmo vietovių valdymo organizacijas, tinklus ir NVO. Norint užtikrinti aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą, reikia, kad subjektai dėtų pastangas siekdami didinti informuotumą apie žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, įgūdžių ugdymą, atsparumą ir įtrauktį, todėl būtų galima toliau stiprinti šių tarpininkų įtaką, kad jie galėtų aiškinti ir skleisti ES lygmens gaires, ypač bendradarbiaudami reguliariai sušaukiamuose forumuose, ekspertų grupėse ir komunikacijos platformose, pavyzdžiui, ES turizmo platformoje.

6.Turizmo subjektams skirtų ES įgūdžių iniciatyvų matomumas, koordinavimas ir įgyvendinimas

Pagal ES įgūdžių pakto iniciatyvą jau koordinuojamas reguliarus informacijos atnaujinimas ir skleidžiama konkretiems sektoriams skirta su įgūdžiais susijusi informacija, nustatomi atsirandantys poreikiai, pavyzdžiui, skaitmeniniai, žalieji, krizių valdymo ir prieinamumo poreikiai, ir jie paverčiami praktinėmis gairėmis mokymo paslaugų teikėjams, darbdaviams ir darbuotojams. Siekiant remti šiuos veiksmus, turizmo vietovių valdymo organizacijos, tinklai ir regionų bei vietos valdžios institucijos galėtų būti aprūpinami tiksliniais ištekliais, priemonių rinkiniais ir gebėjimų stiprinimo priemonėmis, kad galėtų atlikti informacijos apie įgūdžius skleidėjų funkcijas ir padėti savo bendruomenėms nustatyti atitinkamas įgūdžių tobulinimo galimybes, jomis pasinaudoti ir joms teikti pirmenybę. Šiuo metu kuriami mechanizmai, skirti vietos ir neoficialioms įgūdžių tobulinimo iniciatyvoms telkti, pripažinti ir informacijai apie jas skleisti, o ES turizmo platforma naudojamasi kaip pagrindiniu keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais, atvejų tyrimais ir grįžtamąja informacija centru; ir ja būtų galima skatinti toliau naudotis.

Būtų galima apsvarstyti galimybę į naująją ES darnaus turizmo strategiją įtraukti prioritetinius veiksmus, kurie nebuvo visapusiškai integruoti į Darbotvarkę arba turizmo pertvarkos planą, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti nesubalansuoto turizmo problemos sprendimui, krizių valdymui, tarptautiniam bendradarbiavimui, dalijimuisi duomenimis ir junglumui, įskaitant darnų judumą mieste ir daugiarūšiškumą, kaip pagrindinius įgyvendinimo veiksnius, taip pat investicijoms / finansavimui. Įgyvendinant Įgūdžių sąjungos iniciatyvą daugiau dėmesio būtų galima skirti kvalifikuotos darbo jėgos ugdymui šiame sektoriuje.

Priedas

2030 m. Europos turizmo darbotvarkėje nustatytų veiksmų įgyvendinimo pažanga

(1)

  2026 m. Komisijos darbo programa ir priedai – Europos Komisija.

(2)

  https://transport.ec.europa.eu/tourism/statistics-reports-and-studies/tourism-studies-and-reports_en?prefLang=lt , toliau – Tyrimas.

(3)

2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1028 dėl duomenų, susijusių su trumpalaikės būsto nuomos paslaugomis, rinkimo ir dalijimosi jais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724.

(4)

Visų rūšių turizmo srities suinteresuotieji subjektai savanoriškai prisiima įsipareigojimus įgyvendinti turizmo pertvarkos plane nustatytus veiksmus, tačiau, nors šiuos įsipareigojimus galima laikyti pažangos rodikliais, jie nevisiškai atspindi dabartinę padėtį.

(5)

Atitinkamos valstybės narės iki tos datos turės priimti būtinas įgyvendinimo priemones.

(6)

Tiesioginė 4,1 mlrd. EUR parama iš Europos regioninės plėtros fondo (5,4 mlrd. EUR, jeigu įskaitomi nacionaliniai įnašai) pagal 160 programų.

(7)

Iniciatyva „Maistas 2030“ – Moksliniai tyrimai ir inovacijos – Europos Komisija.

(8)

Nuo 2023 iki 2030 m. kasmet užtikrinti vidutiniškai 10 proc. turizmo sektoriaus darbuotojų mokymą / švietimą ir jų kvalifikacijos kėlimą / perkvalifikavimą, kad turizmo ekosistemoje būtų panaikintas tiek dabartinių, tiek naujų darbuotojų įgūdžių trūkumas. Šis įsipareigojimas reiškia, kad iki 2030 m. kvalifikacijos kėlimo arba perkvalifikavimo veiksmuose kasmet turi dalyvauti iš viso 7 500 000 (60 proc.) turizmo sektoriaus darbuotojų.

(9)

Pažangą darančios valstybės narės – tai valstybės narės, kurios, įgyvendindamos įvairius dokumentais pagrįstus veiksmus, iniciatyvas ir projektus, užtikrintai siekia 2030 m. ES turizmo darbotvarkės tikslų. Pradedančios daryti pažangą valstybės narės – tai valstybės narės, kurios tam tikrose srityse daro daug žadančią, nors ir mažesnę nei kitos valstybės narės pažangą. Pirmaujančios valstybės narės – tai valstybės narės, kurios taip pat turi tolesnių tobulėjimo galimybių, o iš to matyti, kad visos valstybės narės nuolat gali toliau daryti pažangą įgyvendinant dvejopą pertvarką ir stiprinant atsparumą.

(10)

Pagal Tyrime taikytą vertinimo balais metodiką kiekvienas veiksmas buvo vertinamas remiantis nustatytu kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendintų projektų ir iniciatyvų skaičiumi, o paskui šie balai buvo susumuoti, kad būtų galima nustatyti bendrą pažangą kiekvienoje prioritetinėje srityje ir ją priskirti didelės, vidutinės arba nedidelės pažangos kategorijai. Po to valstybės narės, atsižvelgiant į jų bendrus rezultatus visose penkiose prioritetinėse srityse, buvo priskirtos pirmaujančių, darančių pažangą arba pradedančių daryti pažangą valstybių narių grupėms.

(11)

Valstybių narių, kuriose atliekant Tyrimą buvo nustatyta ši spraga, skaičius.

(12)

Šalių, kuriose nustatyta ši spraga, skaičius.