(9a)

vaikai vis daugiau laiko praleidžia internete nuo mažens, o turimi duomenys rodo, kad berniukai ir mergaitės yra pažeidžiami įvairiais būdais. Nors mergaitės yra neproporcingai daugiau pažeidžiamos kibernetinio smurto, įskaitant priekabiavimą internete, seksualinį šantažavimą, seksualinę žalą ir išnaudojimą, tačiau berniukai dažniau patiria finansinę seksualinę prievartą ir yra mažiau galimybių jiems patirti riziką internete, palyginti su mergaitėmis. Tyrimai rodo, kad viena iš dešimties moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi kibernetinį smurtą dėl lyties, o 58 proc. mergaičių nurodo, jog yra patyrusios priekabiavimą kibernetinėje erdvėje. LGBTIQ+ vaikams kyla dar didesnė rizika. Vaizdų platinimas be sutikimo ir prekyba seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga dar labiau stiprina žalingus lyčių stereotipus ir nelygybę. Bent du trečdaliai nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos prieš vaikus ir išnaudojimo asmenų yra mergaitės. Todėl, užuot tas pačias intervencines priemones naudojant visiems iš eilės vaikams, turėtų būti rengiamos pritaikytos, lyčiai atžvalgios intervencinės priemonės, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus internete ir su ja kovoti, užtikrinant, kad skaitmeninės platformos įdiegtų tvirtą apsaugą, suderintą su pagrindinėmis teisėmis ir naujausiais teisės aktais dėl smurto prieš moteris, įskaitant kibernetinį smurtą;

(10)

seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga dažnai apima vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip suaugusieji seksualiai prievartauja vaikus. Ji taip pat gali apimti atvirus seksualinius veiksmus atliekančių vaikų ar jų lyties organų vaizdus, kai tokie vaizdai naudojami pirmiausia seksualiniais tikslais su vaiko žinia ar be jos. Be to, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos sąvoka taip pat apima tikroviškus vaizdus, kuriuose vaikas atlieka arba vaizduojama, kad atlieka atvirus seksualinius veiksmus, pirmiausia seksualiniais tikslais, taip pat vadinamuosius „pedofilų vadovus“;

(10)

seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga , nepriklausomai nuo jos sukūrimo metodo, įskaitant medžiagą, sukurtą naudojantis dirbtiniu intelektu, dažnai apima vaizdus, kuriuose užfiksuota, kaip suaugusieji seksualiai prievartauja vaikus. Ji taip pat gali apimti atvirus seksualinius veiksmus atliekančių vaikų ar jų intymių kūno vietų vaizdus, kai tokie vaizdai sukuriami ar naudojami pirmiausia seksualiniais tikslais ir naudojami su vaiko žinia ar be jos. Be to, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos sąvoka taip pat apima tikroviškus vaizdus, kuriuose vaikas atlieka arba vaizduojama, kad atlieka , atvirus seksualinius veiksmus, pirmiausia seksualiniais tikslais, taip pat vadinamuosius „nurodymų vadovus“ , kurių paskirtis – patarti, koordinuoti ar teikti nurodymus, kaip kurti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, ją platinti arba įgyti, ir kaip atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ar ryšių mezgimo su jais veiksmus ;

(11)

tyrimai parodė, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo ribojimas yra labai svarbus ne tik siekiant išvengti pakartotinės viktimizacijos, susijusios su prievartos vaizdų ir vaizdo įrašų platinimu, bet ir kaip nusikaltusių asmenų prevencijos forma, nes susipažinimas su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga dažnai yra pirmas žingsnis siekiant praktiškai panaudoti tokią prievartą, neatsižvelgiant į tai, ar tokioje medžiagoje vaizduojama tikra, ar tikroviškai atrodanti prievarta ir išnaudojimas. Numatoma, kad šiuo metu kuriamos dirbtinio intelekto taikomosios programos , galinčios sukurti realistiškus vaizdus, kurie yra neatskiriami nuo realių vaizdų, vadinamųjų sintetinės sankaitos vaizdų ir vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojama seksualinė prievarta prieš vaikus, skaičius artimiausiais metais eksponentiškai didės . Be to, dabartinė apibrėžtis nevisiškai apima papildytosios, išplėstinės ir virtualiosios realybės aplinkos, kurioje naudojami pseudoportretai, įskaitant jutiminę grįžtamąją informaciją, pvz., naudojant prietaisus, suteikiančius lietimo pojūtį, kūrimą. Įtraukus aiškią nuorodą į „atgaminimą ir vaizdavimą“ turėtų būti užtikrinta, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtimi į šiuos ir būsimus technologinius pokyčius būtų atsižvelgiama technologiniu požiūriu neutraliu, taigi ir ateities poreikiams pritaikytu būdu;

(11)

tyrimai parodė, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo ribojimas yra labai svarbus ne tik siekiant išvengti pakartotinės viktimizacijos, susijusios su prievartos vaizdų ir vaizdo įrašų platinimu, bet ir kaip nusikaltusių asmenų prevencijos forma, nes susipažinimas su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga dažnai yra pirmas žingsnis siekiant praktiškai panaudoti tokią prievartą, neatsižvelgiant į tai, ar tokioje medžiagoje vaizduojama tikra, ar tikroviškai atrodanti prievarta ir išnaudojimas. Numatoma, kad šiuo metu kuriamų dirbtinio intelekto taikomųjų programų , galinčių sukurti realistiškus vaizdus, kurie yra neatskiriami nuo realių vaizdų, vadinamųjų sintetinės sankaitos vaizdų , pseudonuotraukų ir vaizdo įrašų, sugeneruotų dirbtinio intelekto arba sukurtų naudojant kitas kompiuterizuotas priemones, kuriuose vaizduojama seksualinė prievarta prieš vaikus, artimiausiais metais eksponentiškai daugės . Be to, dabartinė apibrėžtis nevisiškai apima papildytosios, išplėstinės ir virtualiosios realybės aplinkos, kurioje naudojami pseudoportretai, įskaitant jutiminę grįžtamąją informaciją, pvz., naudojant prietaisus, suteikiančius lietimo pojūtį, kūrimą. Įtraukus aiškią nuorodą į bet kokį atvaizdavimą ir nuorodą į „atgaminimą ir vaizdavimą“ nepriklausomai nuo jų sukūrimo ar manipuliavimo turėtų būti užtikrinta, kad seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtimi į šiuos ir būsimus technologinius pokyčius būtų atsižvelgiama technologiškai deramu požiūriu neutraliu, taigi , ir ateities poreikiams pritaikytu būdu;

(12)

siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, susijusiems su seksualine prievarta prieš vaikus, į seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtį turėtų būti įtraukti vadinamieji „pedofilų vadovai“ . Pedofilų vadovuose pateikiama patarimų, kaip rasti vaikus, juos vilioti ir išnaudoti ir kaip nebūti atpažintam ir išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Mažindami kliūtis ir suteikdami reikiamą praktinę patirtį, jie padeda kurstyti nusikaltusius asmenis ir remia seksualinės prievartos vykdymą . Dėl jų platinimo internete kai kurios valstybės narės jau iš dalies pakeitė savo baudžiamąją teisę ir aiškiai kriminalizavo tokių vadovų turėjimą ir platinimą. Dėl nepakankamo suderinimo apsaugos lygis visoje ES yra nevienodas;

(12)

siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, susijusiems su seksualine prievarta prieš vaikus, į seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtį turėtų būti įtraukti nurodymai, kaip atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus veiksmus ar juos seksualiai išnaudoti, nepriklausomai nuo to, kokia forma tokie nurodymai yra pateikiami . Tuose nurodymuose, be kita ko, vadovų forma, pateikiama patarimų, kaip rasti vaikus, juos vilioti , atlikti prievartos prieš juos veiksmus ir kaip nebūti atpažintam ir išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , arba pateikiamos gairės, kaip kurti, platinti ar įgyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą. Skaitmeniniai modeliai ar užklausos, kuriais sudaromos sąlygos kurti dirbtinio intelekto generuojamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, taip pat turėtų būti laikomi nurodymais, kaip atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus veiksmus arba kaip juos išnaudoti, todėl tokiems modeliams ir užklausoms turėtų būti taikoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtis . Mažindami kliūtis ir suteikdami reikiamą praktinę patirtį, jie padeda kurstyti nusikaltėlius ir padeda vykdyti seksualinę prievartą . Dėl jų platinimo internete kai kurios valstybės narės jau pakeitė savo baudžiamąją teisę ir aiškiai kriminalizavo tokių nurodymų turėjimą ir platinimą. Dėl nepakankamo suderinimo apsaugos lygis visoje ES yra nevienodas;

(12a)

sutikimo nebuvimas yra kai kurių šioje direktyvoje nustatytų nusikalstamų veikų sudėties dalis. Todėl būtina nustatyti sutikimo apibrėžtį, kad būtų užtikrintas tinkamas šios direktyvos įgyvendinimas;

(12b)

šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis nedaromas poveikis nusikaltėlio teisėms. Terminas „nusikaltėlis“ reiškia asmenį, kuris nuteistas už nusikaltimą. Tačiau šioje direktyvoje nusikaltėlis taip pat reiškia įtariamą ar kaltinamą asmenį prieš pripažinimą kaltu arba apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimą, ir juo nedaromas poveikis nekaltumo prezumpcijai;

(14)

priimdama teisės aktus dėl materialinės baudžiamosios teisės, Sąjunga turėtų užtikrinti tokių teisės aktų nuoseklumą, visų pirma bausmių lygio požiūriu. Kadangi šioje direktyvoje pateiktas išskirtinai didelis įvairių nusikalstamų veikų skaičius, siekiant atsižvelgti į įvairius nusikalstamų veikų sunkumo lygius, joje būtina bausmių lygius diferencijuoti labiau, nei paprastai turėtų būti numatyta Sąjungos teisės aktuose;

(14)

priimdama teisės aktus dėl materialinės baudžiamosios teisės, Sąjunga turėtų užtikrinti tokių teisės aktų nuoseklumą, visų pirma bausmių lygio požiūriu. Kadangi šioje direktyvoje pateiktas išskirtinai didelis įvairių nusikalstamų veikų skaičius, siekiant atsižvelgti į įvairius nusikalstamų veikų sunkumo lygius, joje būtina bausmių lygius diferencijuoti labiau, nei paprastai turėtų būti numatyta Sąjungos teisės aktuose . Šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad už nusikalstamas veikas, kurias įvykdyti padeda technologijos, būtų taikomos tos pačios bausmės kaip ir už kitas nusikalstamas veikas, nes jos savo sunkumu ir sukelta trauma yra lygiavertės;

(15)

už sunkią seksualinę prievartą prieš vaikus ir seksualinį vaikų išnaudojimą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos. Pirmiausia – už įvairių formų vaikų seksualinę prievartą ir jų seksualinį išnaudojimą, kuriems palankias sąlygas sudaro informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, pvz., ryšių mezgimas su vaikais internetu seksualiniais tikslais socialinių tinklų ir pokalbių svetainėse. Taip pat reikėtų išaiškinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtį ir ją kuo labiau priartinti prie apibrėžties, nurodytos tarptautiniuose teisės aktuose. Apskritai šioje direktyvoje vartojami terminai turėtų būti suderinti su pripažintais tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, 2016 m. sausio 28 d. Liuksemburge Tarpžinybinės darbo grupės priimtomis Terminologijos gairėmis dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos;

(15)

už sunkią seksualinę prievartą prieš vaikus ir seksualinį vaikų išnaudojimą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos. Pirmiausia – už įvairių formų vaikų seksualinę prievartą ir jų seksualinį išnaudojimą, kuriems palankias sąlygas sudaro informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, pvz., ryšių mezgimas su vaikais internetu seksualiniais tikslais socialinių tinklų ir pokalbių svetainėse. Taip pat reikėtų išaiškinti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos apibrėžtį ir ją kuo labiau priartinti prie apibrėžties, nurodytos tarptautiniuose teisės aktuose. Apskritai šioje direktyvoje vartojami terminai turėtų būti suderinti su pripažintais tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, 2016 m. sausio 28 d. Liuksemburge Tarpžinybinės darbo grupės priimtomis Terminologijos gairėmis dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos . Be to, siekdamos veiksmingiau įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės turėtų suderinti ir modernizuoti savo nacionalinėje teisėje vartojamą kalbą, kad ji atitiktų šioje direktyvoje vartojamą kalbą. Labai svarbi pradinė priemonė yra termino „vaikų pornografija“ keitimas terminu „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“;

(15a)

siekiant užtikrinti geresnę vaikų apsaugą internete ir sustiprinti prevencines priemones, taip pat reikėtų kriminalizuoti tyčinį pornografinio turinio rodymą vaikams seksualiniais tikslais;

(20)

kalbant apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, sąvoka „neturi būti laikomas neteisėtu“ leidžia valstybėms narėms teikti apsaugą, kai elgesys susijęs su medžiaga, kuri galėtų būti laikoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, skirta, pvz., medicininiams, moksliniams ar panašiems tikslams. Taikant šią sąvoką taip pat galima vykdyti veiksmus turint teisinius nacionalinius įgaliojimus, pvz., institucijos gali teisėtai turėti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kad galėtų atlikti baudžiamąsias procedūras arba užkirsti kelią nusikaltimams, juos nustatyti arba tirti, arba veiklą, kurią vykdo viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, kai šioms organizacijoms leidimą suteikė valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, kompetentingos institucijos. Ši veikla visų pirma apima pranešimų apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą priėmimą, analizę ir rengimą, įskaitant vietos, kurioje laikoma pranešimuose nurodyta medžiaga, kurią jiems teikia interneto naudotojai arba kitos viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, nustatymą, taip pat paiešką, siekiant nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą . Be to, pagal sąvoką „neteisėtas“ galima taikyti teisminės gynybos ar kitus panašius principus, pagal kuriuos esant specifinėms aplinkybėms iš asmens nereikalaujama atsakomybės;.

(20)

kalbant apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, sąvoka „neturi būti laikomas neteisėtu“ leidžia valstybėms narėms teikti apsaugą, kai elgesys susijęs su medžiaga, kuri galėtų būti laikoma seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga, skirta, pvz., medicininiams, moksliniams ar panašiems tikslams. Be to, pagal sąvoką „neteisėtas“ galima taikyti teisminės gynybos ar kitus panašius principus, pagal kuriuos esant specifinėms aplinkybėms iš asmens nereikalaujama atsakomybės. Taikant šią sąvoką taip pat galima vykdyti veiksmus turint teisinius nacionalinius įgaliojimus, pvz., institucijos gali teisėtai turėti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, kad galėtų atlikti baudžiamąsias procedūras arba užkirsti kelią nusikaltimams, juos nustatyti arba tirti, arba veiklą, kurią vykdo viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, pvz., karštosios linijos, kai šioms organizacijoms leidimą suteikė valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, kompetentingos institucijos. Ši veikla visų pirma apima pranešimų apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą priėmimą, analizę ir rengimą, įskaitant vietos, kurioje laikoma pranešimuose nurodyta medžiaga, kurią jiems teikia interneto naudotojai arba kitos viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, nustatymą, taip pat paiešką, siekiant nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą;

(20a)

viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, pavyzdžiui, INHOPE karštųjų linijų tinklo nariai, jau daugelį metų veikia keliose valstybėse narėse, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir paslaugų teikėjais, kad palengvintų seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos internete pašalinimo ir pranešimo apie ją procesą. Šiuo darbu kovojama su pakartotine viktimizacija ribojant neteisėtos medžiagos plitimą internete ir jis gali suteikti teisėsaugos institucijoms padarytų nusikaltimų įrodymų. Tačiau įvairių valstybių narių, kuriose jos veikia, teisinė sistema labai skiriasi ir daugeliu atvejų joje nenustatytos užduotys, kurias šios organizacijos gali teisėtai atlikti, ir atitinkamos sąlygos. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti šioms organizacijoms skirtą teisinę sistemą, reikalingą atitinkamoms užduotis atlikti, visų pirma, tvarkyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą; tokiu atveju duomenų tvarkymas neturėtų būti laikomas „neteisėtu“. Tokia teisinė sistema būtina, nes ji didina teisinį tikrumą, kuo labiau padidina nacionalinių valdžios institucijų ir kitų subjektų, dalyvaujančių kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus, sinergiją ir remia nukentėjusiųjų teises šalinant seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą iš viešosios skaitmeninės erdvės;

(22)

ryšių su vaikais mezgimas seksualiniais tikslais yra specifinė internetinė grėsmė, nes internetas suteikia naudotojams precedento neturintį anonimiškumą, kadangi jie gali nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir asmenines savybes, pvz., savo amžių. Per pastarąjį dešimtmetį nusikaltusiems asmenims atsivėrė plačios galimybės bendrauti su vaikais naudojant informacines ir ryšių technologijas, kur dažnai užmezgamas ryšys su nusikaltusiu asmeniu , kuris vilioja vaiką, pavyzdžiui, apsimesdamas bendraamžiu arba kitu apgaulingu ar meilikaujančiu elgesiu , į pavojingas situacijas . Šios didesnės galimybės bendrauti su vaikais lėmė spartų tokių reiškinių kaip seksualinis šantažas (t .  y. grasinimas dalytis intymia medžiaga , vaizduojančia nukentėjusįjį , siekiant gauti pinigų, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos ar bet kokios kitos naudos) plitimą ; nuo jo nukenčia tiek nesulaukę amžiaus, kai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti , vaikai , tiek tokio amžiaus sulaukę vaikai. Pastaraisiais metais padaugėjo organizuotų nusikalstamų grupių finansiniais sumetimais vykdomo seksualinio šantažo atvejų, visų pirma nukreiptų į paauglius berniukus, dėl kurių daug tokių vaikų pasitraukė iš gyvenimo. Todėl labai svarbu, kad visi šie reiškiniai būtų tinkamai įtraukti į valstybių narių teisę . Tuo pačiu valstybės narės pripažįsta, kad svarbu kovoti ir su ryšių su vaikais mezgimu ne internete, visų pirma, kai ryšiai mezgami nenaudojant informacinių ir ryšių technologijų. Valstybės narės raginamos kriminalizuoti tokį elgesį, kai norint, kad vaikas susitiktų su nusikaltėliu seksualiniais tikslais, ryšiai mezgami vaikui matant ar greta, pvz., kai konkrečiai ruošiamasi įvykdyti nusikalstamą veiką, kėsinimąsi įvykdyti šioje direktyvoje nurodytas nusikalstamas veikas ar naudojama tam tikros formos seksualinė prievarta. Nesvarbu, kokį sprendimą pasirenka valstybės narės, siekdamos kriminalizuoti viliojimą ne internetu, jos turėtų užtikrinti, kad tokių nusikalstamų veikų vykdytojai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn;

(22)

ryšių su vaikais mezgimas seksualiniais tikslais yra specifinė internetinė grėsmė, nes internetas suteikia naudotojams precedento neturintį anonimiškumą, kadangi jie gali nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir asmenines savybes, pvz., savo amžių. Per pastarąjį dešimtmetį nusikaltusiems asmenims atsivėrė plačios galimybės bendrauti su vaikais naudojant informacines ir ryšių technologijas, kai ryšį su vaiku nusikaltėlis tiek realiame , tiek virtualiame pasaulyje dažnai užmezga į pavojingas situacijas priviliodamas vaiką, pavyzdžiui, apsimesdamas bendraamžiu arba kitu apgaulingu ar meilikaujančiu elgesiu. Šios didesnės galimybės bendrauti su vaikais lėmė spartų tokių reiškinių kaip seksualinis šantažas plitimą . Vaiko seksualinis šantažas – veiksmas, kai grasinama išplatinti intymią medžiagą , kurioje vaizduojamas nukentėjęs asmuo yra vaikas , siekiant gauti pinigų, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos ar kitų formų naudos, grasinant pasidalyti šia medžiaga be vaizduojamo asmens sutikimo ; nuo tokio veiksmo nukenčia tiek vaikai, nesulaukę amžiaus, kai gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, tiek tokio amžiaus sulaukę vaikai. Pastaraisiais metais padaugėjo organizuotų nusikalstamų grupių finansiniais sumetimais vykdomo seksualinio šantažo atvejų, visų pirma nukreiptų į paauglius berniukus, dėl kurių daug tokių vaikų pasitraukė iš gyvenimo. Todėl labai svarbu, kad visi šie reiškiniai būtų tinkamai aptarti valstybių narių teisėje . Tuo pačiu valstybės narės pripažįsta, kad svarbu kovoti ir su ryšių su vaikais mezgimu ne internete, visų pirma, kai ryšiai mezgami nenaudojant informacinių ir ryšių technologijų. Valstybės narės raginamos kriminalizuoti tokį elgesį, kai norint, kad vaikas susitiktų su nusikaltėliu seksualiniais tikslais, ryšiai mezgami vaikui matant ar esant greta, pvz., kai konkrečiai ruošiamasi įvykdyti nusikalstamą veiką, kėsinimąsi įvykdyti šioje direktyvoje nurodytas nusikalstamas veikas ar naudojama tam tikros formos seksualinė prievarta. Nesvarbu, kokį sprendimą pasirenka valstybės narės, siekdamos kriminalizuoti viliojimą ne internetu, jos turėtų užtikrinti, kad tokių nusikalstamų veikų vykdytojai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn;

(23)

atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius ir, visų pirma, į papildytosios, išplėstinės ir virtualiosios realybės aplinkos kūrimą , ryšių su vaikais mezgimo kriminalizavimas neturėtų apsiriboti vien balso, tekstiniais ar pašto pokalbiais, bet taip pat turėtų apimti kontaktus ar bendravimą papildytosios , išplėstinės ar virtualiosios realybės aplinkoje , taip pat plataus masto ryšių su vaikais mezgimą naudojant tuo tikslu parengtus pokalbių robotus, nes prognozuojama, kad atsižvelgiant į numatomą dirbtinio intelekto taikomųjų programų raidą šis reiškinys didės. Todėl sąvoka „naudojant informacines ir ryšių technologijas“ turėtų būti suprantama pakankamai plačiai, kad apimtų visus šiuos technologinius pokyčius;

(23)

atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius ir, visų pirma, į dirbtinio intelekto ir papildytosios, išplėstinės ir virtualiosios realybės aplinkos plėtojimą , reikia skubiai veiksmingiau spręsti ryšių su vaikais mezgimo problemą ir periodiškai vertinti teisinę sistemą: ryšių su vaikais mezgimo kriminalizavimas neturėtų apsiriboti vien balso, tekstiniais ar pašto pokalbiais, bet taip pat turėtų apimti kontaktus , bendravimą ar susitikimus realiame ar virtualiame pasaulyje, įskaitant papildytąją , išplėstinę ar virtualiąją realybės aplinką , taip pat plataus masto ryšių su vaikais mezgimą naudojant tuo tikslu parengtus pokalbių robotus, nes prognozuojama, kad atsižvelgiant į numatomą dirbtinio intelekto taikomųjų programų raidą šio reiškinio mastas didės. Todėl sąvoka „naudojant informacines ir ryšių technologijas“ turėtų būti suprantama pakankamai plačiai, kad apimtų visus šiuos technologinius pokyčius;

(23a)

dirbtinio intelekto sistemos naudojamos seksualinei prievartai prieš vaikus įvairiais būdais, be kita ko, naudojant tikrų vaikų atvaizdus seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai kurti arba naudojant tikrų vaikų balsus tokioje medžiagoje. Tai lemia tikrų vaikų viktimizaciją, kuri gali apimti ir ankstesnę seksualinę prievartą prieš vaikus išgyvenusius asmenis. Naudodami technologijas nusikaltėliai taip pat turi galimybę nuslėpti savo tapatybę ir veiksmingiau vilioti bei išnaudoti vaikus internete, pavyzdžiui, taikant viliojimo automatizavimo metodus. Siekiant kovoti su šiais reiškiniais, tokių priemonių, sukurtų ar pritaikytų visų pirma tam, kad būtų galima kurti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, įsigijimas arba laikymas, dalinimas, platinimas ar perdavimas turėtų būti kriminalizuojamas;

(24)

šia direktyva nereglamentuojama valstybių narių politika, susijusi su savanoriškais seksualiniais veiksmais, kuriuos gali atlikti vaikai ir kuriuos galima laikyti įprastu besivystančio žmogaus seksualumo atradimo procesu, atsižvelgiant į įvairias kultūrines ir teisines tradicijas bei naujas vaikų ir paauglių santykių užmezgimo ir palaikymo formas – be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šioje direktyvoje nurodytomis galimybėmis, turėtų tai daryti naudodamosi savo įgaliojimais. Konkrečiau, valstybės narės turėtų turėti galimybę nekriminalizuoti savanoriškų seksualinių veiksmų, susijusių vien su vaikais, sulaukusiais amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, taip pat savanoriškų seksualinių veiksmų, susijusių su bendraamžiais. To straipsnio pakeitimais siekiama paaiškinti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės per plačiai aiškino jos pirminę formuluotę (pvz., nekriminalizuodamos nepilnamečių, sulaukusių amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir bet kokio amžiaus suaugusių asmenų, kurie, nepaisant didelio amžiaus skirtumo, laikomi bendraamžiais, savanoriškų veiksmų);

(24)

šia direktyva nereglamentuojama valstybių narių politika, susijusi su savanoriškais seksualiniais veiksmais, kuriuos gali atlikti vaikai ir kuriuos galima laikyti įprastu besivystančio žmogaus seksualumo atradimo procesu, atsižvelgiant į įvairias kultūrines ir teisines tradicijas bei naujas vaikų ir paauglių santykių užmezgimo ir palaikymo formas – be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis. Valstybės narės, kurios pasinaudoja šioje direktyvoje nurodytomis galimybėmis, turėtų tai daryti naudodamosi savo įgaliojimais. Konkrečiau, valstybės narės turėtų turėti galimybę nekriminalizuoti savanoriškų seksualinių veiksmų, susijusių vien su vaikais, sulaukusiais amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, taip pat savanoriškų seksualinių veiksmų, susijusių su bendraamžiais. Valstybės narės turėtų užtikrinti bendraamžių apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo už savanoriškus ir neišnaudojamojo pobūdžio seksualinius veiksmus, jei nėra prievartos, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ar priklausomybės tarp bendraamžių elementų. To straipsnio pakeitimais siekiama paaiškinti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės per plačiai aiškino jos pirminę formuluotę (pvz., nekriminalizuodamos nepilnamečių, sulaukusių amžiaus, kai jie gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir bet kokio amžiaus suaugusių asmenų, kurie, nepaisant didelio amžiaus skirtumo, laikomi bendraamžiais, savanoriškų veiksmų) . Nuostatos, susijusios su amžiumi, nuo kurio gali būti duotas sutikimas, neturėtų būti aiškinamos taip, kad būtų kokiu nors būdu ribojamas seksualinės prievartos prieš vaikus ir vaikų, sulaukusių amžiaus, nuo kurio gali būti duotas sutikimas, išnaudojimo kriminalizavimas, nes nė vienas vaikas negali duoti sutikimo patirti seksualinę prievartą;

(25)

valstybės narės, vadovaudamosi jų teisės sistemose nustatytomis taikytinomis taisyklėmis dėl sunkinančių aplinkybių, turėtų nacionalinėje teisėje numatyti sunkinančias aplinkybes. Jos turėtų užtikrinti, kad teisdami nusikaltusius asmenis teisėjai turėtų galimybę atsižvelgti į tokias sunkinančias aplinkybes, nors teisėjai ir neprivalo tokių sunkinančių aplinkybių taikyti. Sunkinančios aplinkybės neturėtų būti numatytos valstybių narių teisėje tais atvejais, kai tai neturi reikšmės atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos pobūdį. Įvairių sunkinančių aplinkybių, kurios yra numatytos šioje direktyvoje, aktualumas turėtų būti įvertintas nacionaliniu lygmeniu kiekvienos iš šioje direktyvoje nurodytų nusikalstamų veikų atveju;

(25)

valstybės narės, vadovaudamosi jų teisės sistemose nustatytomis taikytinomis taisyklėmis dėl sunkinančių aplinkybių, turėtų nacionalinėje teisėje numatyti sunkinančias aplinkybes. Sunkinančia aplinkybe turėtų būti laikomas aukos amžius, terapija, kuria siekiama pakeisti asmens seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę (vadinamoji atvertimo terapija), ir tai, kad nusikalstamos veikos motyvas buvo vienas ar keli pagrindai, saugomi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisdami nusikaltusius asmenis teisėjai turėtų galimybę atsižvelgti į tokias sunkinančias aplinkybes, nors teisėjai ir neprivalo tokių sunkinančių aplinkybių taikyti. Sunkinančios aplinkybės neturėtų būti numatytos valstybių narių teisėje tais atvejais, kai tai neturi reikšmės atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos pobūdį. Įvairių sunkinančių aplinkybių, kurios yra numatytos šioje direktyvoje, aktualumas turėtų būti įvertintas nacionaliniu lygmeniu kiekvienos iš šioje direktyvoje nurodytų nusikalstamų veikų atveju;

(26)

pagal šią direktyvą protine ar fizine negalia turėtų būti laikoma taip pat ir būklė, kai jaučiama fizinė ar protinė negalia dėl narkotikų ar alkoholio poveikio ;

(26)

pagal šią direktyvą protine ar fizine negalia turėtų būti laikoma ir būklė, kai yra fizinio ar protinio negebėjimo būsena, kurią lemia narkotikų , vaistų, alkoholio ar bet kokios medžiagos, kuri gali paveikti laisvą valią, poveikis. Negebėjimo būsenoje esantys asmenys negali duoti informacija pagrįsto ir savanoriško sutikimo, todėl bet koks tokiomis aplinkybėmis atliktas seksualinis veiksmas iš esmės yra laikomas atliktu be sutikimo;

(31)

nukentėjusieji nuo seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo dažnai negali pranešti apie nusikaltimą keletą dešimtmečių po jo padarymo dėl gėdos, kaltės ir savęs kaltinimo, kurie, be kita ko, gali būti susiję su socialine ir kultūrine stigmatizacija, kuri vis dar yra susijusi su seksualine prievarta, slaptumu, kuriame vykdoma prievarta, nusikaltėlio grasinimais arba kaltinimais ir (arba) trauma. Seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo vykdytojai, kitaip nei kitų smurtinių nusikaltimų vykdytojai, linkę išlikti aktyvūs iki senyvo amžiaus ir toliau kelia grėsmę vaikams. Atsižvelgiant į tai, veiksmingas nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, taip pat tinkama pagalba ir parama nukentėjusiesiems gali būti teikiami tik tuo atveju, jei senaties terminai leidžia nukentėjusiesiems pranešti apie nusikaltimą gerokai ilgesnį laikotarpį ;

(31)

nukentėjusieji nuo seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo dažnai negali pranešti apie nusikaltimą keletą dešimtmečių po jo padarymo dėl gėdos, kaltės ir savęs kaltinimo, kurie, be kita ko, gali būti susiję su socialine ir kultūrine stigmatizacija, kuri vis dar yra susijusi su seksualine prievarta, slaptumu, kuriame vykdoma prievarta, nusikaltėlio grasinimais arba kaltinimais ir (arba) trauma. Dėl ypatingo vaikų pažeidžiamumo ir vystymosi lemiamo ribotumo jie gali nevisiškai suvokti, kad tai, kas įvyko, yra prievarta, ypač jei prievartą pavartojęs asmuo yra patikimas suaugusysis. Kartais seksualinę prievartą patyrę asmenys turi sulaukti pilnametystės, kad subręstų emociškai ir galėtų suvokti, jog patyrė prievartą, ir suprasti ilgalaikį jos poveikį. Dėl traumos nukentėjusieji gali daugelį metų slopinti arba blokuoti prisiminimus, taip bandydami apsisaugoti. Seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo vykdytojai, kitaip nei kitų smurtinių nusikaltimų vykdytojai, linkę išlikti aktyvūs iki senyvo amžiaus ir toliau kelia grėsmę vaikams. Atsižvelgiant į tai, veiksmingas nusikalstamų veikų, susijusių su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, taip pat tinkama pagalba ir parama nukentėjusiesiems gali būti teikiami tik tuo atveju, jei senaties terminai panaikinami ;

(34)

valstybės narės turėtų skatinti visus asmenis, žinančius apie seksualinę prievartą prieš vaikus arba jų seksualinį išnaudojimą arba tai įtariančius, pranešti apie tai kompetentingoms valdžios tarnyboms. Visų pirma valstybės narės turėtų teikti vaikams informaciją apie galimybę pranešti apie prievartą, įskaitant pagalbos linijas. Kiekviena valstybė narė atsako už tai, kad būtų nustatytos kompetentingos valdžios institucijos, kurioms būtų galima pranešti apie tokius įtarimus. Tos kompetentingos valdžios institucijos turėtų būti ne tik vaiko teisių apsaugos tarnybos ar atitinkamos socialinės tarnybos. Turėtų būti taikomas „sąžiningų įtarimų“ reikalavimas, kuriuo siekiama neleisti, kad šia nuostata būtų pasinaudota piktavališkais tikslais siekiant sankcionuoti esą įvykdytų veiksmų, kurie tik įsivaizduojami arba apie kuriuos pranešama melagingai, pasmerkimą;

(34)

valstybės narės turėtų skatinti visus asmenis, žinančius apie seksualinę prievartą prieš vaikus arba jų seksualinį išnaudojimą arba tai įtariančius, pranešti apie tai kompetentingoms valdžios tarnyboms. Visų pirma valstybės narės turėtų teikti vaikams informaciją apie galimybę pranešti apie prievartą, be kita ko, per pagalbos linijas ir komunikacijos platformas, kuriomis labiausiai naudojasi jauni asmenys . Kiekviena valstybė narė atsako už tai, kad būtų nustatytos kompetentingos valdžios institucijos, kurioms būtų galima pranešti apie tokius įtarimus. Tos kompetentingos valdžios institucijos turėtų būti ne tik vaiko teisių apsaugos tarnybos ar atitinkamos socialinės tarnybos. Turėtų būti taikomas „sąžiningų įtarimų“ reikalavimas, kuriuo siekiama neleisti, kad šia nuostata būtų pasinaudota piktavališkais tikslais siekiant sankcionuoti esą įvykdytų veiksmų, kurie tik įsivaizduojami arba apie kuriuos pranešama melagingai, pasmerkimą;

(34a)

visi specialistai (darbuotojai ar sutartininkai) ir savanoriai, glaudžiai bendraujantys su vaikais, turėtų dalyvauti privalomuose mokymuose, kad atpažintų prievartą, ir mokėtų imtis veiksmų, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti vaiko saugumą. Per tuos mokymus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama sąvokų, kas yra seksualinė prievarta prieš vaikus internete ir realiame gyvenime, turiniui, taip pat per juos turėtų būti padedama atpažinti prievartos požymius, pavyzdžiui, fizinius sužalojimus, emocinę įtampą, elgesio pokyčius, ir padėti nustatyti esamas pranešimo procedūras;

(34b)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad esami ir nauji pranešimo mechanizmai, be kita ko, naudojant informacines ir ryšių technologijas, būtų lengvai prieinami, saugūs, tinkami vaikams, konfidencialūs ir nemokami. Trečiųjų šalių pranešimai turėtų būti siūlomi kaip galimybė nukentėjusiesiems, kuria naudodamiesi jie turi palankesnes sąlygas kreiptis į teismą, visų pirma, tais atvejais, kai jie baiminasi pasekmių tuo atveju, jei asmeniškai praneša apie nusikaltimą arba kai susiduria su kitomis kliūtimis, trukdančiomis tiesiogiai susisiekti su kompetentingomis institucijomis. Siekiant užtikrinti tinkamą paramą ir priežiūrą, reikėtų skirti pakankamai išteklių ir darbuotojų, o į specializuotas tarpžinybines struktūras, skirtas kovai su seksualine prievarta prieš vaikus, turėtų būti įtraukti pranešimo mechanizmai;

(35)

turėtų būti iš dalies pakeistos jurisdikcijos nuostatos, siekiant užtikrinti, kad prievartą prieš vaikus naudojantys asmenys arba seksualiniai vaikų išnaudotojai iš Sąjungos būtų persekiojami, net jeigu nusikaltimus įvykdo ne Sąjungoje, pirmiausia užsiimdami vadinamuoju sekso turizmu. Vaikų seksualinis išnaudojimas kelionių ir turizmo srityje turėtų būti suprantamas kaip vaikų seksualinis išnaudojimas, kurį atlieka asmuo ar asmenys, keliaujantys iš savo įprastinės aplinkos į šalį, kurioje užmezga seksualinį kontaktą su vaikais. Kai vaikų seksualinis išnaudojimas kelionių ir turizmo srityje vyksta už Sąjungos ribų, valstybės narės raginamos, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl ekstradicijos, savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ar baudžiamojo proceso perdavimo, aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant kovoti su sekso turizmu . Valstybės narės turėtų skatinti atvirą dialogą ir ryšius su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, siekiant turėti galimybių pagal jų nacionalinės teisės aktus persekioti nusikaltėlius, kurie keliauja už Sąjungos ribų vaikų seksualinio išnaudojimo kelionių ir turizmo srityje tikslais;

(35)

turėtų būti iš dalies pakeistos jurisdikcijos nuostatos, siekiant užtikrinti, kad prievartą prieš vaikus naudojantys asmenys arba seksualiniai vaikų išnaudotojai iš Sąjungos būtų persekiojami, net jeigu nusikaltimus įvykdo ne Sąjungoje, pirmiausia užsiimdami vadinamuoju sekso turizmu. Vaikų seksualinis išnaudojimas kelionių ar turizmo srityje turėtų būti suprantamas kaip vaikų seksualinis išnaudojimas, kurį atlieka asmuo ar asmenys, keliaujantys iš savo įprastinės aplinkos į šalį, kurioje užmezga seksualinį kontaktą su vaikais ir dalyvauja vykdant nusikalstamas veikas, aprašytas šioje direktyvoje . Kai vaikų seksualinis išnaudojimas kelionių ar turizmo srityje vyksta už Sąjungos ribų, valstybės narės raginamos, pasinaudojant turimomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl ekstradicijos, savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ar baudžiamojo proceso perdavimo, aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis siekiant kovoti su seksualiniu vaikų išnaudojimu užsienyje . Valstybės narės turėtų skatinti atvirą dialogą ir ryšius su Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, siekiant turėti galimybių pagal jų nacionalinės teisės aktus persekioti nusikaltėlius, kurie keliauja už Sąjungos ribų vaikų seksualinio išnaudojimo kelionių ar turizmo srityje tikslais;

(36)

priemonės, skirtos visapusiškai apsaugoti nukentėjusius vaikus, turėtų būti patvirtinamos atsižvelgiant į tai, kad jų interesai būtų svarbiausi, ir įvertinus jų poreikius. Veiksmingai vaikų apsaugai užtikrinti būtina įtraukti visą visuomenę. Visos atitinkamos institucijos ir tarnybos, visų pirma paisydamos vaiko interesų, turėtų dirbti kartu, siekdamos apsaugoti vaiką ir jam padėti. „Barnahus“ modelis, pagal kurį sukuriama vaikams palanki aplinka, kurioje dirba visų atitinkamų disciplinų specialistai, šiuo metu yra pažangiausias vaiko interesus atitinkančio požiūrio į teisingumą, kuriuo siekiama išvengti pakartotinės viktimizacijos, pavyzdys. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos grindžiamos to modelio principais. Tuo modeliu siekiama užtikrinti, kad visi vaikai, dalyvaujantys prievartos prieš vaikus ar vaikų seksualinio išnaudojimo tyrimuose, gautų kokybišką vertinimą vaikams palankioje aplinkoje, tinkamą psichosocialinę paramą ir vaikų apsaugos paslaugas. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi šių principų, nors joje nereikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi paties „Barnahus“ modelio . Tais atvejais, kai vaiko medicininės apžiūros yra būtinos nusikalstamų veikų tyrimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant surinkti prievartos įrodymus, jos turėtų būti atliekamos neviršijant to, kas tikrai būtina, siekiant sumažinti pakartotinį traumavimą. Ši pareiga neturėtų užkirsti kelio kitoms medicininėms apžiūroms, būtinoms vaiko gerovei užtikrinti. Nukentėję vaikai turėtų turėti galimybes lengvai naudotis vaiko interesus atitinkančiu teisingumu, teisių gynimo priemonėmis ir interesų konfliktų sprendimo priemonėmis seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo šeimoje atvejais. Jeigu baudžiamojo tyrimo arba bylos metu turėtų būti paskirtas specialus vaiko atstovas, šį vaidmenį taip pat galėtų atlikti juridinis asmuo – institucija arba tarnyba. Be to, nukentėję vaikai turėtų būti apsaugoti nuo sankcijų, pavyzdžiui, pagal nacionalinės teisės aktus dėl prostitucijos, jeigu jie apie savo atvejį praneša kompetentingoms valdžios institucijoms. Be to, dalyvaudami baudžiamosiose bylose, nukentėję vaikai, kiek tai įmanoma, neturėtų patirti papildomos traumos dėl apklausų ar matydami nusikaltusius asmenis. Visoms procese dalyvaujančioms institucijoms turėtų būti rengiami vaiko interesus atitinkančio teisingumo srities mokymai. Išmokus gerai suprasti vaikus ir žinant, kaip jie elgiasi, susidūrę su traumuojančia patirtimi, bus galima lengviau užtikrinti, kad įkalčiai būtų renkami kokybiškai ir kad būtų mažinamas stresas, kurį tenka patirti vaikams, kai imamasi būtinų priemonių. Kai nukentėję vaikai dalyvauja baudžiamajame procese, teismas, vykdydamas procesą, turėtų visapusiškai atsižvelgti į jų amžių ir brandą ir užtikrinti, kad procesas būtų prieinamas ir suprantamas vaikui;

(36)

priemonės, skirtos visapusiškai apsaugoti nukentėjusius vaikus, turėtų būti patvirtinamos atsižvelgiant į tai, kad jų interesai būtų svarbiausi, ir įvertinus jų poreikius. Veiksmingai vaikų apsaugai užtikrinti būtina įtraukti visą visuomenę. Visos atitinkamos institucijos ir tarnybos, visų pirma paisydamos vaiko interesų, turėtų dirbti kartu, siekdamos apsaugoti vaiką ir jam padėti. „Barnahus“ modelis, pagal kurį sukuriama vaikams palanki aplinka, kurioje dirba visų atitinkamų disciplinų specialistai, šiuo metu yra pažangiausias vaiko interesus atitinkančio požiūrio į teisingumą, kuriuo siekiama išvengti pakartotinės viktimizacijos, pavyzdys. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos grindžiamos to modelio principais. Tuo modeliu siekiama užtikrinti, kad visi vaikai, dalyvaujantys prievartos prieš vaikus ar vaikų seksualinio išnaudojimo tyrimuose, gautų kokybišką vertinimą vaikams palankioje aplinkoje, tinkamą psichosocialinę paramą ir vaikų apsaugos paslaugas. Šioje direktyvoje siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi į nukentėjusiuosius orientuotų principų ir nustatytų pagal amžių pritaikytas daugiadalykes vaikų apsaugos struktūras, kad nukentėjusiems vaikams būtų teikiama veiksminga priežiūra ir teisinė parama , nors joje nereikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų patį „Barnahus“ modelį . Tais atvejais, kai vaiko medicininės apžiūros yra būtinos nusikalstamų veikų tyrimo tikslais, pavyzdžiui, siekiant surinkti prievartos įrodymus, jos turėtų būti atliekamos neviršijant to, kas tikrai būtina, siekiant sumažinti pakartotinį traumavimą. Ši pareiga neturėtų užkirsti kelio kitoms medicininėms apžiūroms, būtinoms vaiko gerovei užtikrinti. Nukentėję vaikai turėtų turėti galimybes lengvai naudotis vaiko interesus atitinkančiu teisingumu, teisių gynimo priemonėmis ir interesų konfliktų sprendimo priemonėmis seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo šeimoje atvejais. Jeigu baudžiamojo tyrimo arba bylos metu turėtų būti paskirtas specialus vaiko atstovas, šį vaidmenį taip pat galėtų atlikti juridinis asmuo – institucija arba tarnyba. Be to, nukentėję vaikai turėtų būti apsaugoti nuo sankcijų, pavyzdžiui, pagal nacionalinės teisės aktus dėl prostitucijos, jeigu jie apie savo atvejį praneša kompetentingoms valdžios institucijoms. Be to, dalyvaudami baudžiamosiose bylose, nukentėję vaikai, kiek tai įmanoma, neturėtų patirti papildomos traumos dėl apklausų ar matydami nusikaltusius asmenis. Visoms procese dalyvaujančioms institucijoms turėtų būti rengiami vaiko interesus atitinkančio teisingumo srities mokymai. Išmokus gerai suprasti vaikus ir žinant, kaip jie elgiasi, susidūrę su traumuojančia patirtimi, bus galima lengviau užtikrinti, kad įkalčiai būtų renkami kokybiškai ir kad būtų mažinamas stresas, kurį tenka patirti vaikams, kai imamasi būtinų priemonių. Kai nukentėję vaikai ar liudytojai vaikai dalyvauja baudžiamajame procese, teismas, vykdydamas procesą, turėtų visapusiškai atsižvelgti į jų amžių ir brandą ir užtikrinti, kad procesas būtų prieinamas ir suprantamas vaikui . Pirmenybė turėtų būti teikiama vaiko teisei būti išklausytam ir reikšmingai dalyvauti, užtikrinant, kad jo nuomonė būtų išgirsta ir gerbiama viso proceso metu;

(36a)

labai svarbu, kad valstybės narės sukurtų daugiadalykes struktūras, į kurias būtų galima integruoti teisėsaugos, vaikų apsaugos agentūrų, sveikatos priežiūros specialistų, pedagogų ir psichikos sveikatos specialistų ekspertines žinias. Tos struktūros turėtų būti pritaikytos sudėtingoms su internetiniu išnaudojimu susijusioms problemoms spręsti ir turėtų apimti greitus ir suderintus atsakomuosius veiksmus siekiant nustatyti nusikaltėlius, tirti nusikaltimus ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn, sykiu užtikrinant nukentėjusiųjų gerovę. Tos struktūros, kurios turėtų būti grindžiamos „Barnahus“ modeliu, turėtų būti remiamos plataus masto darbuotojų mokymu, švietimu ir profesiniu tobulėjimu ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas fizinės paramos centrų steigimui. Jos turėtų sudaryti sąlygas nukentėjusiesiems gauti gydymą ir dalyvauti baudžiamajame procese būnant vienoje vietoje, nepatiriant pakartotinio traumavimo rizikos. Tos struktūros yra veiksmingiausias paramos nuo prievartos nukentėjusiems vaikams teikimo metodas, nes yra holistinio, į vaikus orientuoto ir daugiadalykio pobūdžio. Siekiant užtikrinti nukentėjusių vaikų gerovę ir teises, labai svarbu populiarinti „Barnahus“ modelio standartus. Siekiant užtikrinti geresnį pranešimų teikimą, valstybės narės turėtų būti skatinamos nustatyti įvairesnius pranešimų teikimo mechanizmus, atsižvelgiant į įvairias ir kintančias nusikaltimų apraiškas ir vaiko poreikius bei konkretų pažeidžiamumą;

(37)

valstybės narės turėtų nukentėjusiems vaikams teikti pritaikytą ir visapusišką trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą. Bet kokia žala, padaryta įvykdžius vaiko seksualinę prievartą ir seksualinį išnaudojimą, yra svarbi, ir dėl jos turėtų būti imtasi veiksmų kuo greičiau po to, kai nukentėjusysis pirmą kartą susisiekia su valdžios institucijomis. Neatidėliotina pagalba nukentėjusiesiems prieš baudžiamuosius tyrimus ir procesus ir jų metu yra labai svarbi siekiant sumažinti ilgalaikę traumą, susijusią su patirta prievarta. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas greitai teikti pagalbą, be kita ko, nustatyti atitinkamas paramos paslaugas, valstybės narės turėtų parengti gaires ir protokolus sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų specialistams, įskaitant pagalbos linijų darbuotojus. Dėl žalos, padarytos įvykdžius seksualinę prievartą ar seksualinį išnaudojimą, pobūdžio tokia pagalba turėtų būti teikiama tiek, kiek ji reikalinga vaikui, kad jis pasveiktų fiziškai ir psichologiškai, ir prireikus gali būti teikiama net kai vaikas taps suaugusiuoju. Nukentėjusio vaiko tėvams, vaikais besirūpinantiems asmenims arba globėjams, jei jie nėra įtariami dalyvavę atitinkamoje nusikalstamoje veikoje, taip pat turėtų būti teikiama pagalba ir konsultacijos, kad jie galėtų padėti nukentėjusiems vaikams baudžiamosiose bylose;

(37)

Valstybės narės turėtų nukentėjusiems vaikams ir seksualinę prievartą vaikystėje patyrusiems asmenims teikti pritaikytą ir visapusišką trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pateikę oficialų skundą. Vaikystėje seksualinę prievartą patyrę asmenys turėtų būti suvokiami kaip asmenys, kurie būdami vaikais patyrė seksualinį smurtą, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ir pripažinimo nuo nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu pagal atitinkamą teisės sistemą . Bet kokia žala, padaryta įvykdžius vaiko seksualinę prievartą ir seksualinį išnaudojimą, yra svarbi, ir dėl jos turėtų būti imtasi veiksmų kuo greičiau po to, kai nukentėjusysis pirmą kartą susisiekia su valdžios institucijomis. Neatidėliotina pagalba nukentėjusiesiems prieš baudžiamuosius tyrimus ir procesus ir jų metu yra labai svarbi siekiant sumažinti ilgalaikę traumą, susijusią su patirta prievarta. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas greitai teikti pagalbą, be kita ko, nustatyti atitinkamas paramos paslaugas, valstybės narės turėtų parengti gaires ir protokolus sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų specialistams, įskaitant pagalbos linijų darbuotojus. Dėl žalos, padarytos įvykdžius seksualinę prievartą ar seksualinį išnaudojimą, pobūdžio tokia pagalba turėtų būti teikiama tiek, kiek ji reikalinga vaikui, kad jis pasveiktų fiziškai ir psichologiškai, ir prireikus gali būti teikiama net kai vaikas taps suaugusiuoju. Nukentėjusio vaiko tėvams, vaikais besirūpinantiems asmenims arba globėjams, jei jie nėra įtariami dalyvavę atitinkamoje nusikalstamoje veikoje, taip pat turėtų būti teikiama pagalba ir konsultacijos, kad jie galėtų padėti nukentėjusiems vaikams baudžiamosiose bylose;

(39)

Direktyva 2012/29/ES nustatomos nukentėjusių asmenų teisės baudžiamosiose bylose, įskaitant teisę į apsaugą ir teisę į sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio. Pasiūlyme dėl Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūros numatyti tiksliniai visų nukentėjusiųjų teisių pakeitimai. Be toje direktyvoje nustatytų teisių, vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, turėtų turėti galimybę naudotis teisinėmis konsultacijomis ir, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugomis, taip pat žalos atlyginimo reikalavimo tikslais. Tokią teisinę konsultaciją ir teisinį atstovavimą kompetentingos valdžios institucijos galėtų teikti ir siekiant iš valstybės išsireikalauti kompensaciją. Teisinių konsultacijų tikslas – padėti nukentėjusiesiems gauti informacijos ir patarimų apie įvairias galimybes, kuriomis jos gali naudotis. Teisinės konsultacijos turėtų būti teikiamos asmens, gavusio atitinkamą teisinį mokymą, ir jis nebūtinai privalo būti teisininkas. Teisinės konsultacijos ir, atsižvelgiant į nukentėjusiojo vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai bent jau tada, kai nukentėjusysis neturi pakankamai finansinių lėšų, laikantis valstybių narių vidaus procedūrų;

(39)

Direktyva 2012/29/ES nustatomos nukentėjusių asmenų teisės baudžiamosiose bylose, įskaitant teisę į apsaugą ir teisę į sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio ir bet kurios organizacijos, atsakingos už seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų išnaudojimą . Pasiūlyme dėl Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūros numatyti tiksliniai visų nukentėjusiųjų teisių pakeitimai. Be toje direktyvoje nustatytų teisių, vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, turėtų turėti galimybę naudotis teisinėmis konsultacijomis ir, atsižvelgiant į nukentėjusių asmenų vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugomis, taip pat žalos atlyginimo reikalavimo tikslais. Tokią teisinę konsultaciją ir teisinį atstovavimą kompetentingos valdžios institucijos galėtų teikti ir siekiant iš valstybės išsireikalauti kompensaciją. Teisinių konsultacijų tikslas – padėti nukentėjusiesiems gauti informacijos ir patarimų apie įvairias galimybes, kuriomis jos gali naudotis. Teisinės konsultacijos turėtų būti teikiamos asmens, gavusio atitinkamą teisinį mokymą, ir jis nebūtinai privalo būti teisininkas. Teisinės konsultacijos ir, atsižvelgiant į nukentėjusiojo vaidmenį atitinkamose teisingumo sistemose, teisinio atstovavimo paslaugos turėtų būti teikiamos nemokamai bent jau tada, kai nukentėjusysis neturi pakankamai finansinių lėšų, laikantis valstybių narių vidaus procedūrų . Nukentėjusiųjų teisei į kompensaciją neturėtų būti taikomas senaties terminas;

(40)

ES seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centras (toliau – ES centras), įsteigtas Reglamentu [.../.../ES, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės] (16), turėtų remti valstybių narių prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems pastangas ir pareigas pagal šią direktyvą. Jis turėtų palengvinti keitimąsi geriausia praktika Sąjungoje ir už jos ribų. ES centras turėtų skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dialogą, kad padėtų plėtoti naujausias prevencijos programas. Be to, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir prisidėdamas prie duomenų apie seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų seksualinį išnaudojimą rinkimo standartizavimo visoje Sąjungoje, ES centras turėtų būti naudingas remiant įrodymais grindžiamą prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems politiką. Valstybės narės turėtų įsteigti nacionalines institucijas arba lygiaverčius subjektus, kurie, jų nuomone, yra tinkamiausi pagal jų organizacinę vidaus struktūrą, atsižvelgdamos į poreikį sukurti minimalią struktūrą su nustatytomis užduotimis, gebančią atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus tendencijų vertinimus, rinkti statistinius duomenis, vertinti seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja veiksmų rezultatus ir reguliariai teikti ataskaitas apie tokias tendencijas, statistinius duomenis ir rezultatus. Tokios nacionalinės institucijos turėtų veikti kaip nacionalinis informacijos centras ir savo darbe turėtų laikytis integruoto įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrio. Be to, valstybės narės turėtų sukurti būtinus mechanizmus nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas veiksmingas visų atitinkamų viešųjų ir privačiųjų subjektų veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas rengiant ir įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui tiek internete, tiek realiame gyvenime ir kovoti su jais, taip pat palengvintas bendradarbiavimas su ES centru ir Komisija;

(40)

ES vaiko apsaugos centras (toliau – ES centras), įsteigtas Reglamentu [.../.../ES, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės] (16), turėtų remti valstybių narių prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems pastangas ir pareigas pagal šią direktyvą . Siekiant racionalizuoti ir sustiprinti įvairias pastangas užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir su ja kovoti visoje Sąjungoje, labai svarbu nepagrįstai nedelsiant nustatyti tas taisykles ir įsteigti ES centrą . Jis turėtų palengvinti keitimąsi geriausia praktika Sąjungoje ir už jos ribų. ES centras turėtų skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dialogą, kad padėtų plėtoti naujausias prevencijos programas. Be to, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis ir prisidėdamas prie duomenų apie seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų seksualinį išnaudojimą rinkimo standartizavimo visoje Sąjungoje, ES centras turėtų būti naudingas remiant įrodymais grindžiamą prevencijos ir pagalbos nukentėjusiesiems politiką. Valstybės narės turėtų įsteigti nacionalines institucijas arba lygiaverčius subjektus, kurie, jų nuomone, yra tinkamiausi pagal jų organizacinę vidaus struktūrą, atsižvelgdamos į poreikį sukurti minimalią struktūrą su nustatytomis užduotimis, gebančią atlikti seksualinės prievartos prieš vaikus tendencijų vertinimus, rinkti statistinius duomenis, vertinti seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja veiksmų rezultatus ir reguliariai teikti ataskaitas apie tokias tendencijas, statistinius duomenis ir rezultatus. Tokios nacionalinės institucijos turėtų veikti kaip nacionalinis informacijos centras ir savo darbe turėtų laikytis integruoto įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrio. Be to, valstybės narės turėtų sukurti būtinus mechanizmus nacionaliniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas veiksmingas visų atitinkamų viešųjų ir privačiųjų subjektų veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas rengiant ir įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui tiek internete, tiek realiame gyvenime , ir kovoti su jais, taip pat palengvintas bendradarbiavimas su ES centru ir Komisija . Kadangi ES centras įsteigtas Reglamentu [../../ES, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės], visos su juo susijusios šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos;

(42)

valstybės narės turėtų imtis veiksmų, siekdamos užkirsti kelią veiksmams, susijusiems su seksualinės prievartos prieš vaikus ir seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo kelionių ir turizmo srityje propagavimu, ar juos uždrausti. Galėtų būti nagrinėjamos įvairios prevencinės priemonės, tokios kaip turizmo sektoriaus elgesio kodekso ir savireguliavimo mechanizmų parengimas ir stiprinimas, etikos kodekso nustatymas arba kokybės ženklo sukūrimas arba aiškios politikos, skirtos turizmo organizacijoms, kovojančioms su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu kelionių ir turizmo srityje, nustatymas. Valstybės narės turėtų pasinaudoti pagal ES teisę, nacionalinę teisę ir tarptautinius susitarimus turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui kelionių ir turizmo srityje vykstant per jų teritoriją arba į ją, visų pirma imdamosi tinkamų veiksmų, kai gaunama atitinkama informacija iš trečiųjų šalių, be kita ko, atlikdamos papildomus patikrinimus arba priimdamos atsisakymą leisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (17);

(42)

valstybės narės turėtų imtis veiksmų, siekdamos užkirsti kelią veiksmams, susijusiems su seksualinės prievartos prieš vaikus ir seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo kelionių ar turizmo srityje propagavimu, ar juos uždrausti. Galėtų būti nagrinėjamos įvairios prevencinės priemonės, tokios kaip turizmo sektoriaus elgesio kodekso ir savireguliavimo mechanizmų parengimas ir stiprinimas, etikos kodekso nustatymas arba kokybės ženklo sukūrimas arba aiškios politikos, skirtos turizmo organizacijoms, kovojančioms su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu kelionių ar turizmo srityje, nustatymas. Valstybės narės turėtų pasinaudoti pagal ES teisę, nacionalinę teisę ir tarptautinius susitarimus turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų seksualiniam išnaudojimui kelionių ar turizmo srityje vykstant per jų teritoriją arba į ją, visų pirma imdamosi tinkamų veiksmų, kai gaunama atitinkama informacija iš trečiųjų šalių, be kita ko, atlikdamos papildomus patikrinimus arba priimdamos atsisakymą leisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (17);

(43)

valstybės narės turėtų sukurti arba stiprinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią seksualinei vaikų prievartai ir jų seksualiniam išnaudojimui, įskaitant priemones, kuriomis varžoma ir mažinama visų formų vaikų seksualinį išnaudojimą skatinanti paklausa, ir priemones, kuriomis mažinama rizika vaikams tapti nukentėjusiaisiais, vykdant informacijos ir informuotumo didinimo kampanijas, įskaitant skirtas tėvams, vaikais besirūpinantiems asmenims ir plačiajai visuomenei, bei mokslinių tyrimų ir švietimo programas. Imdamosi šių iniciatyvų, valstybės narės turėtų vadovautis požiūriu, kuriuo ginamos vaikų teisės. Ypač reikėtų stengtis užtikrinti, kad vaikams skirtos informuotumo didinimo kampanijos būtų tinkamos, pakankamai lengvai suprantamos ir pritaikytos prie konkrečių įvairių amžiaus grupių vaikų, įskaitant ikimokyklinio amžiaus vaikus, poreikių. Prevencijos priemonėmis turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio į seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo reiškinį, atsižvelgiant į jo aspektus internete ir realiame gyvenime ir sutelkiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Visų pirma, kalbant apie internetinį aspektą, priemonės turėtų apimti skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymą, įskaitant kritinį bendradarbiavimą su skaitmeniniu pasauliu, siekiant padėti naudotojams nustatyti kėsinimąsi vykdyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete ir su juo kovoti, ieškoti paramos ir užkirsti kelią tokiai prievartai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų, kurie prižiūrimi bendruomeniniuose vaikų globos namuose, seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo prevencijai, o ne globos šeimoje atveju. Jei tokių dar nėra, turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti specialias pagalbos arba karštąsias linijas;

(43)

valstybės narės turėtų sukurti arba stiprinti politiką, kuria siekiama užkirsti kelią seksualinei vaikų prievartai ir jų seksualiniam išnaudojimui, įskaitant priemones, kuriomis varžoma ir mažinama visų formų vaikų seksualinį išnaudojimą skatinanti paklausa, ir priemones, kuriomis mažinama rizika vaikams tapti nukentėjusiaisiais, vykdant informacijos ir informuotumo didinimo kampanijas, be kita ko, skirtas tėvams, savanoriams, vaikais besirūpinantiems asmenims , mokytojams, ugdytojams, vaiko apsaugos specialistams, socialiniams ir globos šeimoje specialistams, treneriams, teisės specialistams, šeimų bylų teisėjams, pirmosios grandies policijos pareigūnams, sveikatos priežiūros specialistams, religinių bendruomenių vadovams ir plačiajai visuomenei, taip pat įgyvendinant mokslinių tyrimų ir švietimo programas , be kita ko, lytinio švietimo klausimais . Imdamosi šių iniciatyvų, valstybės narės turėtų vadovautis požiūriu, kuriuo ginamos vaikų teisės. Reikėtų stengtis užtikrinti, kad vaikams skirtos informuotumo didinimo kampanijos būtų tinkamos, pakankamai lengvai suprantamos ir pritaikytos prie konkrečių įvairių amžiaus grupių vaikų, įskaitant ikimokyklinio amžiaus vaikus, poreikių , taip pat ypač pažeidžiamų vaikų, įskaitant psichinę, intelekto, jutimo ar fizinę negalią turinčius vaikus, vaikus migracijos kontekste, tiek nelydimus, tiek lydimus, arba vaikus, kurie neatitinka įprastinių normų, susijusių su seksualine orientacija, lytine tapatybe ir raiška ar lytiniais požymiais, konkrečių poreikių . Prevencijos priemonėmis turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio į seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo reiškinį, atsižvelgiant į jo aspektus internete ir realiame gyvenime ir sutelkiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Visų pirma, kalbant apie internetinį aspektą, priemonės turėtų apimti skaitmeninio raštingumo įgūdžių ugdymą, įskaitant kritinį bendradarbiavimą su skaitmeniniu pasauliu, siekiant padėti naudotojams nustatyti kėsinimąsi vykdyti seksualinę prievartą prieš vaikus internete ir su juo kovoti, ieškoti paramos ir užkirsti kelią tokiai prievartai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų, kurie prižiūrimi bendruomeniniuose vaikų globos namuose, seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo prevencijai, o ne globos šeimoje atveju. Jei tokių dar nėra, turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti specialias pagalbos arba karštąsias linijas . Vaikai turėtų turėti galimybę tais kanalais gauti informaciją ir konsultacijas dėl 3–8b straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų;

(43a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos nepagrįstai nedelsdamos tirtų bandymus seksualiniais tikslais megzti ryšius su vaikais ir kad vaikai, nukentėję nuo tokių mėginimų užmegzti ryšius, būtų veiksmingai nukreipiami į atitinkamas paramos tarnybas pagalbos ir apsaugos tikslais;

(45)

viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, pavyzdžiui, INHOPE karštųjų linijų tinklo nariai, jau daugelį metų veikia keliose valstybėse narėse, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir paslaugų teikėjais, kad palengvintų seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos internete pašalinimo ir pranešimo apie ją procesą. Šis darbas padeda kovoti su pakartotine viktimizacija ribojant neteisėtos medžiagos plitimą internete ir gali suteikti teisėsaugos institucijoms padarytų nusikaltimų įrodymų. Tačiau teisinė sistema, kurioje jos veikia, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi ir daugeliu atvejų joje nenustatytos užduotys, kurias šios organizacijos gali teisėtai atlikti, ir atitinkamos sąlygos. Valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti šioms organizacijoms leidimą atlikti atitinkamas užduotis, visų pirma tvarkyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą; tokiu atveju duomenų tvarkymas neturėtų būti laikomas „neteisėtu“. Tokie leidimai skatinami, nes jais didinamas teisinis tikrumas, kuo labiau padidinama nacionalinių valdžios institucijų ir kitų subjektų, dalyvaujančių kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus, sinergija ir remiamos nukentėjusiųjų teisės pašalinant seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą iš viešosios skaitmeninės erdvės;

(50)

jeigu, atsižvelgiant į nusikaltusių asmenų keliamą pavojų ir galimą grėsmę, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, yra tikslinga, nuteistiems nusikaltusiems asmenims turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias užsiimti bent profesine veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, arba su vaikais dirbančiose organizacijose arba viešojo intereso labui veikiančiose organizacijose, kovojančiose su seksualine prievarta prieš vaikus. Darbdaviai, įdarbindami darbuotojus eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, turėtų prašyti informacijos apie į nuosprendžių registrą įrašytus esamus apkaltinamuosius nuosprendžius už nusikalstamas seksualines veikas prieš vaikus arba apie galiojantį teisių atėmimą. Šioje direktyvoje vartojama sąvoka „darbdaviai“ turėtų apimti ir asmenis, vadovaujančius organizacijoms, vykdančioms savanorišką veiklą, susijusią su vaikų globa arba priežiūra, į kurią įeina ir tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, įskaitant bendruomenės aplinką, pavyzdžiui, mokyklas, ligonines, socialinės rūpybos tarnybas, sporto klubus ar religines bendruomenes. Informacijos perdavimo būdas, pvz., per atitinkamą asmenį, ir tikslus informacijos turinys, ir tai, ką reiškia organizuoti savanoriški veiksmai ir tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, turėtų būti nustatyta pagal nacionalinę teisę. Tačiau vienos kompetentingos institucijos kitai perduodama informacija turėtų apimti bent visus atitinkamus įrašus, kuriuos bet kuri valstybė narė saugo savo nacionaliniuose nuosprendžių registruose, ir visus susijusius įrašus, kuriuos galima lengvai gauti iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, informaciją, kurią galima gauti iš Jungtinės Karalystės naudojantis kanalu, nustatytu pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo trečios dalies IX antraštinę dalį (19); .

(50)

jeigu, atsižvelgiant į nusikaltusių asmenų keliamą pavojų ir galimą grėsmę, kad nusikalstamos veikos bus pakartotos, yra tikslinga, nuteistiems nusikaltusiems asmenims turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias užsiimti bent profesine ir savanoriška veikla, susijusia su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, arba su vaikais dirbančiose organizacijose arba viešojo intereso labui veikiančiose organizacijose, kovojančiose su seksualine prievarta prieš vaikus. Darbdaviai, įdarbindami darbuotojus eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, turėtų prašyti informacijos apie į nuosprendžių registrą įrašytus esamus apkaltinamuosius nuosprendžius už nusikalstamas seksualines veikas prieš vaikus arba apie galiojantį teisių atėmimą. Šioje direktyvoje vartojama sąvoka „darbdaviai“ turėtų apimti ir asmenis, vadovaujančius organizacijoms, vykdančioms savanorišką veiklą, susijusią su vaikų globa arba priežiūra, į kurią įeina ir tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, įskaitant bendruomenės aplinką, pavyzdžiui, mokyklas, ligonines, socialinės rūpybos tarnybas, sporto klubus ar religines bendruomenes. Informacijos perdavimo būdas, pvz., per atitinkamą asmenį, ir tikslus informacijos turinys, ir tai, ką reiškia organizuoti savanoriški veiksmai ir tiesioginiai bei reguliarūs kontaktai su vaikais, turėtų būti nustatyta pagal nacionalinę teisę. Tačiau vienos kompetentingos institucijos kitai perduodama informacija turėtų apimti bent visus atitinkamus įrašus, kuriuos bet kuri valstybė narė saugo savo nacionaliniuose nuosprendžių registruose, ir visus susijusius įrašus, kuriuos galima lengvai gauti iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, informaciją, kurią galima gauti iš Jungtinės Karalystės naudojantis kanalu, nustatytu pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo trečios dalies IX antraštinę dalį (19);

(52)

informacijos, kurios ECRIS (dar) nėra, pavyzdžiui, informacijos apie nusikalstamas veikas padariusius trečiųjų šalių piliečius, atveju, kol bus visiškai įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816 (20), valstybės narės turėtų naudotis kitais kanalais, kad pateiktų visą svarbią informaciją darbdaviams, kurie įdarbina darbuotojus eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Šia direktyva nesiekiama derinti taisyklių dėl atitinkamų asmenų sutikimo keičiantis informacija iš nuosprendžių registrų, pvz., ar reikalauti tokio sutikimo, ar ne. Nesvarbu, ar pagal nacionalinę teisę reikalaujama gauti sutikimą, ar ne, pagal šią direktyvą nenustatoma prievolė keisti nacionalinę teisę ar atitinkamas nacionalines procedūras;

(52)

informacijos, kurios Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje ( ECRIS ) (dar) nėra, pavyzdžiui, informacijos apie nusikalstamas veikas padariusius trečiųjų šalių piliečius, atveju, kol bus visiškai įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816 (20), valstybės narės turėtų naudotis kitais kanalais, kad pateiktų visą svarbią informaciją darbdaviams, kurie įdarbina darbuotojus eiti pareigas, susijusias su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Šia direktyva nesiekiama derinti taisyklių dėl atitinkamų asmenų sutikimo keičiantis informacija iš nuosprendžių registrų, pvz., ar reikalauti tokio sutikimo, ar ne. Nesvarbu, ar pagal nacionalinę teisę reikalaujama gauti sutikimą, ar ne, pagal šią direktyvą nenustatoma prievolė keisti nacionalinę teisę ar atitinkamas nacionalines procedūras;

2a)

sutikimas – bet koks požymis, kuriuo vaiko laisva valia, kuri įvertinama atsižvelgiant į susijusias aplinkybes, sutinkama lytiškai santykiauti ir kurį savanoriškai ir aiškiai, informuotai ir nedviprasmiškai nurodo vaikas, sulaukęs amžiaus, kai gali būti duodamas sutikimas lytiškai santykiauti;

a)

bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko atviri seksualiniai veiksmai;

a)

bet kokia medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko atviri seksualiniai veiksmai;

b)

vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais;

b)

bet koks vaiko intymių kūno vietų atvaizdavimas bet kokiomis priemonėmis pirmiausia seksualiniais tikslais;

c)

bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko išvaizdos asmens atviri seksualiniai veiksmai, arba vaiko išvaizdos asmens lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais;

c)

bet kokia medžiaga, kurioje vaizduojami tikri arba apsimestiniai vaiko išvaizdos asmens atviri seksualiniai veiksmai, arba vaiko išvaizdos asmens intymių kūno vietų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais;

d)

tikroviški atvirus seksualinius veiksmus atliekančio vaiko arba vaiko lyties organų vaizdai, atgaminti vaizdai arba atvaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais;

d)

bet kokie seksualinius veiksmus atliekančio vaiko arba vaiko intymių kūno vietų tikroviški vaizdai , pseudonuotraukos , atgaminti vaizdai arba atvaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais , neatsižvelgiant į sukūrimo ar manipuliavimo būdą, be kita ko, naudojant dirbtinį intelektą, sintetinės vaizdokaitos technologijas arba papildytą, išplėstinę ar virtualiąją realybę ;

e)

bet kokia medžiaga, neatsižvelgiant į jos formą, skirta patarti, konsultuoti ar teikti instrukcijas apie tai, kaip vykdyti seksualinę prievartą prieš vaikus , seksualinį jų išnaudojimą ar megzti ryšius su vaikais ;

e)

bet kokia medžiaga, neatsižvelgiant į jos formą, skirta patarti, konsultuoti ar teikti instrukcijas apie tai, kaip atlikti bet kurią iš 3–8b straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų , įskaitant bet kokias instrukcijas dėl dirbtinio intelekto sistemų ;

4)

vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslais – vaiko išnaudojimas seksualiniams veiksmams kaip užmokestį už tai duodant arba žadant pinigų ar bet kurį kitokį atlygį arba kompensaciją, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai;

4)

vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslais – vaiko išnaudojimas seksualiniams veiksmams kaip užmokestį už tai duodant arba žadant pinigų ar bet kokį kitos formos atlygį , naudą, pranašumą, lengvatą arba kompensaciją, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas , nauda, pranašumas, lengvata ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai;

5)

seksualinės prievartos prieš vaikus renginys – organizuotas tiesioginis žiūrovams skirtas demonstravimas, be kita ko, informacinėmis ir ryšių technologijomis:

5)

seksualinės prievartos prieš vaikus renginys – organizuotas tiesioginis vienam ar daugiau žiūrovų skirtas demonstravimas, be kita ko, informacinėmis ir ryšių technologijomis:

a)

vaiko tikrų arba apsimestinių atvirų seksualinių veiksmų arba

a)

vaiko tikrų arba apsimestinių atvirų seksualinių veiksmų ar elgesio arba

b)

vaiko lyties organų , pirmiausia seksualiniais tikslais tiesioginis demonstravimas;

b)

vaiko intymių kūno vietų , pirmiausia seksualiniais tikslais , demonstravimas;

8)

bendraamžiai – panašaus amžiaus ir psichologinio bei fizinio išsivystymo arba brandos asmenys.

8)

bendraamžiai – panašaus amžiaus , psichologinio bei fizinio išsivystymo ir brandos asmenys.

a)

piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausme, jei vaikas nėra sulaukęs amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir ne trumpesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme , jei vaikas yra sulaukęs tokio amžiaus ; arba

a)

piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka vaikui – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 12 metų laisvės atėmimo bausme; arba

b)

piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, visų pirma dėl jo protinės ar fizinės negalios arba priklausomumo – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausme, jei vaikas nėra sulaukęs amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir ne trumpesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme, jei vaikas yra sulaukęs tokio amžiaus; arba

b)

prievarta vykdoma naudojantis itin pažeidžiama vaiko padėtimi, pirmiausia dėl jo protinės , intelekto, jutiminės ar fizinės negalios arba priklausomumo – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 12 metų laisvės atėmimo bausme, arba

c)

naudojama prievarta, jėga arba grasinama – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip dvylikos metų laisvės atėmimo bausme , jei vaikas nėra sulaukęs amžiaus , kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, ir ne trumpesne kaip septynerių metų laisvės atėmimo bausme , jei vaikas yra sulaukęs tokio amžiaus.

c)

naudojama prievarta, jėga, fizinis ar psichologinis smurtas , šantažas ar kitaip grasinama – baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip 14 metų laisvės atėmimo bausme ;

ba)

vertimas vaiką, nesulaukusį amžiaus, kai jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, su savimi atlikti bet kokį seksualinio pobūdžio vaginalinį, analinį ar oralinį įsiskverbimą bet kuria kūno dalimi ar daiktu.

a)

veiksmas be sutikimo būtų suprantamas kaip veiksmas, atliekamas be savanoriškai duoto vaiko sutikimo , vaikui laisva valia įvertinus susijusias aplinkybes , arba kai vaikas negali išreikšti savo valios dėl 5 dalyje nurodytų aplinkybių arba kitų aplinkybių, įskaitant vaiko fizinę ar psichinę būklę, pavyzdžiui, sąmonės netekimą, apsvaigimą, paralyžių, ligą ar kūno sužalojimą;

a)

veiksmas be sutikimo būtų suprantamas kaip veiksmas, atliekamas be vaiko sutikimo, arba kai vaikas negali išreikšti savo valios dėl 5 dalyje nurodytų aplinkybių arba kitų aplinkybių, įskaitant vaiko fizinę ar psichinę būklę, pavyzdžiui, sąmonės netekimą, miegą, apsvaigimą , netikėtumą , paralyžių, ligą ar kūno sužalojimą;

c)

sutikimo nedavimo faktas negalėtų būti paneigtas remiantis vien tuo, kad vaikas tylėjo, nesipriešino žodžiu ar fiziškai arba jo seksualiniu elgesiu praeityje.

c)

sutikimo nedavimo faktas negalėtų būti paneigtas remiantis tuo, kad vaikas tylėjo, nesipriešino žodžiu ar fiziškai , taip pat remiantis jo seksualiniu elgesiu praeityje ar tuo metu arba bet kokiais ankstesniais ar tuometiniais santykiais su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu .

a.

gauti ir analizuoti pranešimus apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, kurią jai pateikė nukentėję asmenys, interneto naudotojai ar kitos viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus;

b.

skubiai informuoti atitinkamą valstybės narės, kurios priegloboje laikomas neteisėtas turinys, apie kurį pranešta, teisėsaugos instituciją;

c.

bendradarbiauti su viešojo intereso labui veikiančiomis organizacijomis, kovojančiomis su seksualine prievarta prieš vaikus ir įgaliotomis gauti pranešimus apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą pagal a punktą valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje teikiama medžiagos prieglobos paslauga;

d.

per prieglobos paslaugų teikėją atlikti viešai prieinamos medžiagos paiešką, kad nustatytų seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimą, remiantis a punkte nurodytais pranešimais apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba nukentėjusio asmens prašymu .

d.

remiantis a punkte nurodytais pranešimais apie įtariamą seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą arba nukentėjusio asmens prašymu , per prieglobos paslaugų platformą atlikti viešai prieinamos medžiagos paiešką, kad būtų nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo atvejai;

da)

gavus kompetentingos nacionalinės teisėsaugos institucijos leidimą, tiesiogiai bendradarbiauti su informacinės visuomenės tarnybomis, įsisteigusiomis valstybėje narėje, kurioje įsteigtos viešojo intereso labui veikiančios organizacijos, kovojančios su seksualine prievarta prieš vaikus, taikant pranešimo ir veiksmų mechanizmus, įskaitant turinio pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, ir pranešimus apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065.

a)

už siūlymą informacinėmis ir ryšių technologijomis susitikti su vaiku internete arba asmeniškai 3 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo tikslu , jeigu po to pasiūlymo imtasi realių veiksmų, kad toks susitikimas įvyktų , baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

a)

už siūlymą , be kita ko, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis , susitikti su vaiku internete arba asmeniškai , siekiant įvykdyti bet kurią iš 3 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse , 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 6 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, jeigu po to pasiūlymo imtasi realių veiksmų, dėl kurių toks susitikimas galėtų įvykti , baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

a)

nusikalstama veika buvo padaryta prieš itin pažeidžiamoje padėtyje esantį vaiką, pvz., vaiką, turintį protinę ar fizinę negalią, vaiką, esantį priklausomumo būklėje, arba vaiką, esantį fizinės ar protinės negalios būsenoje;

a)

nusikalstama veika buvo padaryta prieš bet kokioje itin pažeidžiamoje padėtyje esantį vaiką, pvz. , prieš mažametį vaiką , vaiką, turintį psichikos, intelekto, jutimo ar fizinę negalią, vaiką, iš kurio atimta laisvė arba kurio laisvė apribota, vaiką, esantį priklausomumo būklėje, arba vaiką, esantį fizinės ar psichinės negalios būsenoje;

ha)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo apsimetė nepilnamečiu arba bendraamžiu;

ja)

nusikalstama veika buvo grindžiama vienu ar keliais pagrindais, saugomais pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį.

fa)

kai yra viešasis interesas, viso teismo sprendimo, susijusio su padaryta nusikalstama veika ir paskirtomis sankcijomis ar priemonėmis, arba jo dalies paskelbimą, nepažeidžiant privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių.

a)

ne mažiau kaip 20 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

b)

ne mažiau kaip 25 metai nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

c)

ne mažiau kaip 30 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju.

a)

ne mažiau kaip 20 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

b)

ne mažiau kaip 25 metai nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

c)

ne mažiau kaip 30 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju.

a)

specialių pagalbos linijų ir karštųjų linijų, įskaitant, be kita ko, numerį „116 000 “, kūrimą;

b)

gerovės pareigūnų, kurie yra specialiai apmokyti priimti įtarimus dėl seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo, juos vertinti ir apie juos pranešti, skyrimą.

a)

faktus pranešus kompetentingoms valdžios institucijoms, nebūtų nepagrįstai vilkinamos nukentėjusių vaikų apklausos;

a)

faktus pranešus kompetentingoms valdžios institucijoms, nebūtų nepagrįstai vilkinamos nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausos;

b)

nukentėjusių vaikų apklausos vyktų šiam tikslui sukurtose arba pritaikytose patalpose;

b)

nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausos vyktų šiam tikslui sukurtose arba pritaikytose patalpose;

c)

nukentėjusių vaikų apklausas vykdytų šiam tikslui parengti specialistai;

c)

nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausas vykdytų šiam tikslui parengti specialistai;

d)

jei įmanoma ir tinkama, visas nukentėjusių vaikų apklausas vykdytų tie patys asmenys;

d)

jei įmanoma ir tinkama, visas nukentėjusių vaikų arba, kai taikytina, liudijančių vaikų apklausas vykdytų tie patys asmenys;

f)

nukentėjusį vaiką galėtų lydėti jos teisinis atstovas arba, tam tikrais atvejais, jo pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas;

f)

nukentėjusį vaiką arba, kai taikytina, liudijantį vaiką galėtų lydėti jo teisinis atstovas arba, tam tikrais atvejais, jo pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas;

b)

nukentėjęs vaikas galėtų būti išklausytas teismo salėje joje nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių technologijas.

b)

nukentėjęs vaikas arba, kai taikytina, liudijantis vaikas galėtų būti išklausytas teismo salėje joje nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas ryšių technologijas.

a)

bent 20 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

b)

bent 25 metai nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

c)

bent 30 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju.

a)

bent 20 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

b)

bent 25 metai nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju;

c)

bent 30 metų nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, nusikalstamų veikų, už kurias pagal šią direktyvą baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, atveju.

a)

medžiagos, kuria reklamuojama galimybė padaryti bet kurią iš 3–8 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, sklaidą; ir

b)

kelionių kitiems asmenims organizavimą komerciniais ar kitais tikslais siekiant padaryti bet kurią iš 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų.

a)

tokioje aplinkoje dirbantiems darbuotojams skirtus specialius mokymus ir informuotumo didinimo veiklą ;

a)

specialius mokymus ir informuotumo didinimo veiklą darbuotojams , konsultantams ir savanoriams, dirbantiems glaudžiai bendraujant su vaikais, be kita ko, apie tai, kaip užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų išnaudojimui, kaip tokius atvejus nustatyti ir kaip į juos reaguoti, atsižvelgiant į amžių, lytį ir traumą ;

b)

specialias gaires, vidaus protokolus ir standartus, kuriais nustatoma geroji praktika, pavyzdžiui, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmų, skirtų tiesiogiai su vaikais tokioje aplinkoje dirbantiems darbuotojams, sukūrimą;

b)

privalomas vaikų apsaugos politikos priemones, specialias gaires, vidaus protokolus ir standartus, kuriais nustatoma geroji praktika, pavyzdžiui, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmų, skirtų tiesiogiai su vaikais tokioje aplinkoje dirbantiems darbuotojams, sukūrimą;

c)

saugių erdvių, kurias valdytų specialūs ir tinkamai parengti darbuotojai ir kuriose vaikai, tėvai, vaikais besirūpinantys asmenys ir bendruomenės nariai galėtų pranešti apie netinkamą elgesį, sukūrimą .

c)

saugių ir prieinamų erdvių, kurias valdytų specialūs ir tinkamai parengti darbuotojai ir kuriose vaikai, tėvai, vaikais besirūpinantys asmenys ir bendruomenės nariai galėtų pranešti apie netinkamą elgesį, sukūrimą ;

ca)

pagalbos linijų, interneto pokalbių ar kitų paruoštų naudoti kanalų, kuriuose dirba tinkamai parengti darbuotojai, kūrimą, kad vaikai galėtų gauti informacijos ir patarimų dėl 3–8b straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų.

c)

sudarydamas palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, tvarkant viešą kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiosiose šalyse įgyvendinamų prevencijos priemonių ir programų duomenų bazę .