a)

analizei ir poveikio vertinimui rengiant ir stebint Europos politiką ir atitinkamus sprendimus nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis naudoti į vertės ir tiekimo grandines orientuotus metodus;

b)

parengti skubias ir veiksmingas priemones Europos vidaus rinkai stiprinti, užtikrinant strateginį savarankiškumą ir gamybos pajėgumus. Visų pirma tai reiškia, kad reikia plėtoti Europos pramonės ir konkurencijos politiką, grindžiamą tvariu konkurencingumu ir inovacijomis. Be to, išorėje vertės grandinės turi būti pertvarkytos pagal sąžiningos ir tvarios prekybos politiką, kurią vykdant laikomasi Europos socialinių ir aplinkos apsaugos standartų bei daugiašalių taisyklių;

c)

kartografuoti tiekimo grandines, išsamiai įvertinant ir išanalizuojant atskirus sektorius bei įmonių dalyvavimo lygius, kad būtų galima parengti tikslinę politiką, kuria būtų sprendžiamos konkretiems sektoriams kylančios problemos ir padedama pasinaudoti plėtros galimybėmis, taip pat ir regionų lygmeniu. Šiuo tikslu nuomonėje pateikiami duomenys ir priemonės, kurie galėtų papildyti esamas metodikas;

d)

skatinti kurti integruotas pramonės ekosistemas siekiant remti bendruomenes ir įmones pasaulinėse vertės grandinėse. Tai apima verslo kūrimo, dalyvavimo ir lyderystės šiose grandinėse skatinimą, kad būtų plėtojamas Europos vertybėmis ir pajėgumais grindžiamas gamybos modelis;

e)

aktyviau naudotis sanglaudos fondais siekiant užtikrinti, kad valstybės narės transporto, atsparumo, piliečių informavimo, kelių, IT infrastruktūros, maisto apsaugos, kibernetinio saugumo, energijos tiekimo sistemų ir galimybių gauti patikimą informaciją bei duomenų apsaugos srityse būtų įdiegusios infrastruktūrą, reikalingą vertės grandinių sutrikdymui išvengti.

a)

nustatyti Europos regionų pramonės pajėgumus, nes išsami regionų pranašumų ir pramonės ekosistemų analizė yra labai svarbi siekiant pritaikyti politikos intervencines priemones, be kita ko, nustatant pirmaujančias kiekvienos vertės grandinės įmones, kad būtų galima įvardyti pagrindinius dalyvius ir suprasti jų vaidmenį vertės grandinėse tikslinės politinės paramos teikimo tikslais, ir

b)

parengti politiką, kurią vykdant būtų kuriama nauda visai vertės grandinei, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad šia politika turėtų būti remiamas subalansuotas požiūris į produktyvų pirmaujančių įmonių sambūvį, kuris taip pat galėtų daryti teigiamą šalutinį poveikį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, darbuotojams ir regionams kiekvienoje vertės grandinėje, užtikrinant įtraukią ir atsparią pramonės ir ekonomikos strategiją.

a)

Europos vertės grandinių svarba didėjant netikrumui ir saugumo iššūkiams;

b)

konkurencingumo iššūkiai, su kuriais susiduria Europos gamintojai, ypač labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, ir

c)

strateginis geografinis Europos vertės grandinių pertvarkymas orientuojantis į šalis, kurios laikosi socialinių ir aplinkos apsaugos standartų bei daugiašalių taisyklių, vadovaujantis sąžiningos ir tvarios Europos prekybos politika. Šis pertvarkymas atspindi perkėlimo į draugiškas šalis principą.

a)

EESRK pabrėžia, kad reikia užtikrinti tokią tiekimo grandinių sistemą, kuri būtų ne tik atspari ir veiksminga, bet ir įvairiais aspektais tvari. Europa turi išlikti lydere ne tik gaminamos produkcijos, bet ir gamybos būdų srityje, taikydama tvarius gamybos modelius, kurie turi būti diegiami visoje grandinėje. Vertės grandinėse dažnai kyla rizika, susijusi su tiekimo ir subrangos grandinių susiskaidymu, kolektyvinių sutarčių laikymusi visoje grandinėje ir mokesčių perkėlimu. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pakartoja, kad socialinių ir aplinkos apsaugos standartų laikymasis visose vertės grandinėse tebėra vienas iš pagrindinių ES politikos tikslų visose šalyse, taip pat pačioje ES. Dėl šių priežasčių EESRK ne tik pakartoja ankstesnėse susijusiose nuomonėse (3) pateiktas rekomendacijas, bet ir pabrėžia, kad reikia visais lygmenimis, taip pat restruktūrizuojant įmones vykdant tvarų įmonių valdymą, skatinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad įmonėms naudojant viešąsias lėšas ir vykdant visus viešuosius pirkimus būtų laikomasi kolektyvinių sutarčių, ir garantuoti, kad vertinant pramonės permainų socialinį poveikį būtų įtraukiami socialiniai partneriai, kad ES būtų išvengta tolesnių regionų pusiausvyros iškraipymų.

b)

Sanglaudos politika gali būti remiamas dalyvavimas pasaulinėse vertės grandinėse ir įsipareigojimai jose, stiprinant aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą visame procese.

a)

ES turėtų tęsti ir intensyvinti nuodugnias Europos strateginės priklausomybės apžvalgas (4), be kita ko, siekdama nustatyti ypatingos svarbos vertės grandines, kuriose reikia dėti pastangas sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą arba veiklą perkelti į artimas šalis, kad būtų sumažinta pernelyg didelė priklausomybė nuo išorės tiekėjų, ypač tokiose srityse kaip puslaidininkiai, vaistai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos. ES turėtų imtis tikslinių veiksmų, kad sumažintų strateginę priklausomybę, kylančią dėl ankstesnių veiklos perkėlimo į kitas šalis procesų – ne tik gamybos ir paslaugų, bet ir mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) srityse, ypač tuose sektoriuose, kuriuose toks perkėlimas kenkia Europos pramonės ir inovacijų pajėgumams. Siekiama ne pakeisti veiklos perkėlimo į kitas šalis tendencijas, o stiprinti Europos savarankiškumą, kartu atitinkamais atvejais išsaugant pasaulinę integraciją. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) yra pabrėžęs, kad reikia užtikrinti tiekimo grandinių saugumą ypatingos svarbos pramonės sektoriuose, todėl svarbu į tai atsižvelgti; jis atkreipė dėmesį į pažeidžiamumą, visų pirma ypatingos svarbos technologijų ir žaliavų srityje (5). Remiantis JRC ir Eurostato duomenimis apie ES gamybos ir MTP veiklos perkėlimo į kitas šalis tendencijas galima kiekybiškai įvertinti poveikį ir pagrįsti politikos priemones. Europos institucijos ir tarptautinės organizacijos taip pat atliko įdomių analizių (6). Savo ankstesniame darbe EESRK ragino imtis teisingos pertvarkos priemonių, įskaitant kartografavimo veiklą ir specialios observatorijos įsteigimą (7).

b)

Būtina vykdyti vidaus rinkos integracijos stiprinimo politiką įgyvendinant visapusišką pramonės strategiją, grindžiamą, inter alia, Komisijos ekonominio saugumo gairėmis, atsižvelgiant į neseniai priimtoje nuomonėje dėl pramonės politikos ir vidaus rinkos stiprinimo pateiktas rekomendacijas. Susidūrus su trūkumais, kurie daro neigiamą poveikį Europos strateginiam savarankiškumui ir saugumui, ši praktika – pirmenybės teikimas vidaus produktams – gali padėti stiprinti vidaus paklausą ir Europos gamybos pajėgumus. Tokia pirmenybė visada turėtų būti siejama su Europos socialinių standartų laikymusi ir skatinimu.

c)

Atrodo, kad toliau įgyvendinant Komisijos, valstybių narių ir pramonės siūlomus veiksmus, kuriais siekiama kurti pramonės aljansus, bendriems Europos interesams svarbius projektus (BEISP), žemės ūkio kooperatyvus ir kitas priemones, suteikiančias galimybę reaguoti į iššūkius dalijantis inovacijomis ir rizika, taip pat dedant pastangas aktyviau vykdyti bendrus strateginių komponentų pirkimus ir didinti žiediškumą bei veiksmingumą, vykdoma strateginė politika.

a)

Daugelis Europos pramonės sektorių priklauso nuo nusistovėjusių vertės grandinių, kurias reikia modernizuoti, o skaitmeninės pertvarkos svarba užtikrinant pramonės konkurencingumą ir atsparumą yra akivaizdi (8).

b)

Įgyvendinant politiką daug dėmesio turėtų būti skiriama skatinimui diegti skaitmenines technologijas, automatizavimą ir dirbtinį intelektą (DI) tradiciniuose pramonės sektoriuose, kad būtų išlaikyta jų svarba pasaulyje, kaip pabrėžta ir ES konkurencingumo kelrodyje. Taip pat svarbu skatinti kurti įmonių klasterius ir pramonės ekosistemas, kuriuose įmonės galėtų augti ir dalytis žiniomis.

c)

Dirbtinio intelekto diegimas gamybos procesuose taip pat turi įtakos vis sudėtingesnių tiekimo grandinių valdymui. Dirbtinis intelektas ne tik suteikia galimybę didinti automatizavimą ir integruotą gaminių išmanumą, bet ir gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant suskaidytų ir daugiasluoksnių vertės grandinių atsekamumą, taip pat kuriant patikimas ir integruotas kiekvieno sandorio tikrinimo sistemas. Siekiant užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų teigiamai prisidedama prie atitikties nustatymo ir priežiūros, jos turi būti sukurtos taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis skaidrumas ir laikomasi į žmogų orientuoto požiūrio, užtikrinant aktyvų visų suinteresuotųjų subjektų, ypač socialinių partnerių, dalyvavimą.