EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 07 29

COM(2024) 315 final

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo Komisija įgaliojama Europos Sąjungos vardu derėtis dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Geteborgo protokolo), persvarstymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (dar vadinamas Geteborgo protokolu, toliau – protokolas) buvo priimtas 1999 m. lapkričio 30 d. ir įsigaliojo 2005 m. gegužės 17 d. Protokolu siekiama sumažinti žalingą oro taršos poveikį siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Tikslų siekiama, be kita ko, mažinant išmetamus sieros, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekius, nustatant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus nacionaliniu lygmeniu ir tam tikrai pramonės veiklai ir produktams taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes. ES yra protokolo šalis; ji prie jo prisijungė pagal Tarybos sprendimą 2003/507/EB 1 .

Protokolas buvo iš dalies pakeistas 2012 m., o iš dalies pakeista redakcija įsigaliojo 2019 m. spalio 9 d. 2017 m. liepos 17 d. Taryba priėmė sprendimą dėl iš dalies pakeisto protokolo patvirtinimo ES vardu 2 . Juo remdamasi, ES patvirtino iš dalies pakeistą protokolą 2017 m. rugpjūčio 30 d. Šiuo metu prie iš dalies pakeisto protokolo yra prisijungusios 30 šalių: 24 ES valstybės narės ir ES, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Šveicarija, Kanada ir Norvegija.

Savo 42-ojoje sesijoje Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos vykdomoji institucija priėmė galutinę protokolo peržiūros ataskaitą 3 . Be to, konvencijos politikos galimybių plėtojimo ekspertų grupė apsvarstė politikos galimybes atsižvelgti į peržiūros išvadas 4 . 43-joje sesijoje (2023 m. gruodžio 11–14 d., Ženeva) konvencijos vykdomoji institucija nusprendė pradėti protokolo persvarstymo procesą, kad būtų atsižvelgta į 2023 m. protokolo peržiūros ataskaitos išvadas 5 .

Persvarstymo procesas apims derybas, be kita ko, šiais klausimais:

–nauji išmetamųjų teršalų, kuriems šiuo metu taikomas protokolas, kiekio mažinimo įsipareigojimai;

–galimi šio protokolo techninių priedų pakeitimai, be kita ko, susiję su jų taikymo sritimi ir užmojų lygiu;

–tolesnis išmetamos juodosios anglies kiekio mažinimas;

–poreikis ir būdai spręsti metano išmetamųjų teršalų klausimą;

–tolesnis išmetamo amoniako kiekio mažinimas;

–naujos lankstumo formos ir kiti metodai siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prie šio protokolo šiuo metu neprisijungusioms valstybėms jį ratifikuoti ir vėliau įgyvendinti;

–visa apimantys kolektyviniai rizika grindžiami uždaviniai siekiant sumažinti žalingą poveikį sveikatai ir ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės nykimą, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos regione 6  

–integruoto požiūrio klimato, energetikos ir oro sričių politikoje užtikrinimas.

Konvencijos vykdomosios institucijos sprendimu nustatytas tikslas persvarstymą užbaigti iki vykdomosios institucijos 46-osios sesijos, t. y. ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio mėn. Siekiant padėti įgyvendinti šį užmojį, Europos Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai ES vardu vesti derybas dėl protokolo persvarstymo.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiais ES teisės aktais

Su persvarstymu susiję derybų klausimai priklauso Sąjungos kompetencijai ir ES jau seniai yra priėmusi teisės aktus oro taršos srityje, įskaitant:

–Direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo 7 , kuria ES teisėje, be kita ko, nustatomi pagal Protokolą su pakeitimais, padarytais 2012 m., prisiimti nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020–2029 m.;

–Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą (PITD) 8 , kuri apima keletą įsipareigojimų pagal Protokolą, visų pirma išmetamųjų teršalų iš stacionariųjų šaltinių (kietųjų dalelių, sieros, azoto oksidų ir lakiųjų organinių junginių) ribines vertes;

–teisės aktus, kuriais nustatomos pagrindinių oro taršos šaltinių, pavyzdžiui, kelių transporto priemonių 9 , buitinių šildymo įrenginių ir pramonės įrenginių 10 , išmetamųjų teršalų normos, ir

–šiuo metu persvarstomas aplinkos oro kokybės direktyvas 11 , kuriomis nustatomi tam tikrų aplinkos oro teršalų koncentracijos lygių kokybės standartai.

Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

Siūloma rekomendacija taip pat dera su kitomis ES politikos sritimis. Kaip nustatyta Europos žaliojo kurso komunikate 12 ir Nulinės taršos veiksmų plane 13 , ES siekia sumažinti oro taršą ir racionalizuoti duomenų, kuriais grindžiamos susijusios politikos iniciatyvos, rinkimo priemones. 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. taip pat nustatyti prioritetiniai tikslai, kad aplinka, įskaitant orą, būtų be toksinių medžiagų.

2.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Netaikoma.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma.

Poveikio vertinimas

Netaikoma.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

Pagrindinės teisės

Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruoti į ES politiką ir užtikrinti pagal tvaraus vystymosi principą. Siūloma rekomendacija siekiama suteikti įgaliojimus pradėti derybas, kad būtų sprendžiama oro taršos problema. Manoma, kad tai turėtų teigiamą poveikį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje įtvirtintai teisei į aplinkos apsaugą.

3.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Siūlomos rekomendacijos procedūrinis teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 3 ir 4 dalys. SESV 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teikti rekomendacijas Tarybai, o ši turi priimti sprendimą, kuriuo įgalioja pradėti derybas ir kuriuo skiriamas ES derybininkas. Pagal SESV 218 straipsnio 4 dalį Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma konsultuotis vedant derybas.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Vien valstybių narių lygmeniu neįmanoma tinkamai išspręsti oro taršos problemos. Taip yra dėl tarpvalstybinio oro taršos pobūdžio: atmosferinis modeliavimas ir oro taršos matavimai neabejotinai rodo, jog vienoje valstybėje narėje išmetami teršalai prisideda prie kitose valstybėse narėse išmatuojamos taršos.

ES jau priėmė teisės aktus protokolui įgyvendinti (kaip išdėstyta 1 skirsnyje). Svarbu užtikrinti, kad protokolo persvarstymas ir toliau derėtų su esamais ir pasiūlytais ES teisės aktais ir suteiktų jiems pridėtinės vertės.

Todėl labai svarbu užtikrinti ES dalyvavimą vedant būsimas derybas ir pasiekiant tarptautinį susitarimą. Siūloma rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Priemonės pasirinkimas

Pagal SESV 218 straipsnio 3 ir 4 dalis turi būti priimtas Tarybos sprendimas, kad ES būtų įgaliota pradėti derybas dėl protokolo persvarstymo siekiant spręsti oro taršos problemą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šiame etape neįmanoma nustatyti tikslaus šios iniciatyvos poveikio biudžetui, nes dėl jos taikymo srities ir pagrindinių aspektų dar reikia derėtis daugiašaliu lygmeniu.

5.KITI ASPEKTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2024 m. gegužės 27–31 d. Ženevoje (Šveicarija) vykusioje Strategijų ir peržiūros darbo grupės 62-ojoje sesijoje buvo aptartas tvarkaraštis, specialios paskirties grupių darbo rezultatai ir svarstymai, kaip sudaryti palankesnes sąlygas prie protokolo šiuo metu neprisijungusioms valstybėms jį ratifikuoti ir įgyvendinti.

Numatoma, kad pačios derybos dėl tikslinimo prasidės 2024 m. gruodžio 9–12 d. vyksiančioje 44-ojoje vykdomosios institucijos sesijoje.

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Komisija rekomenduoja, kad:

–Taryba įgaliotų Komisiją pradėti ir vesti derybas dėl protokolo persvarstymo;

–Komisija būtų paskirta ES derybininke;

–Komisija vestų derybas konsultuodamasi su specialiuoju komitetu, Tarybos paskirtu pagal SESV 218 straipsnio 4 dalį, ir

–Taryba patvirtintų prie šios siūlomos rekomendacijos pridedamus derybinius nurodymus.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo Komisija įgaliojama Europos Sąjungos vardu derėtis dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Geteborgo protokolo), persvarstymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (dar vadinamas Geteborgo protokolu, toliau – protokolas) 14 buvo priimtas 1999 m. lapkričio 30 d. ir iš dalies pakeistas 2012 m.;

(2)Europos Sąjunga yra 1999 m. protokolo ir iš dalies pakeisto protokolo šalis 15 ;

(3)Protokole nustatyti nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai Sąjungos teisėje įgyvendinami Direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo 16 ;

(4)Konvencijos vykdomoji institucija pradėjo protokolo persvarstymo procesą savo keturiasdešimt trečiojoje sesijoje 2023 m. gruodžio mėn. 17 Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad derybos dėl protokolo pakeitimų prasidės 2024 m. gruodžio 9–12 d. vyksiančioje 44-ojoje vykdomosios institucijos sesijoje;

(5)Komisija įgaliojama Sąjungos vardu derėtis dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m., persvarstymo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu vesti derybas dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Geteborgo protokolo), persvarstymo.

2 straipsnis

Derybiniai nurodymai išdėstyti priede.

3 straipsnis

Derybos vedamos konsultuojantis su [specialaus komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba].

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    2003 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas 2003/507/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų Konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (OL L 179, 2003 7 17, p. 1).

(2)    2017 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/1757 dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo Europos Sąjungos vardu (OL L 248, 2017 9 27, p. 3).

(3)    Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos vykdomosios institucijos ataskaita dėl Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m., peržiūros, 42-oji sesija, 2022 m. gruodžio 12–16 d., Ženeva (ECE/EB.AIR/150/Add.2).

(4)    Politikos galimybių plėtojimo ekspertų grupė, Galimybės atsižvelgti į Geteborgo protokolo su pakeitimais, padarytais 2012 m., peržiūros išvadas, 43-ioji sesija, 2023 m. gruodžio 11–14 d., Ženeva (ECE/EB.AIR/2023/9).

(5)    Sprendimas 2023/5 Vykdomosios institucijos ataskaitoje keturiasdešimt trečiojoje sesijoje, 2023 m. gruodžio 11–14 d., Ženeva (ECE/EB.AIR/154).

(6)    Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE) yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų. Ją sudaro 56 valstybės narės iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos regionų.

(7)    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

(8)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(9)    2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

(10)    Įskaitant Direktyvą (ES) 2015/2193 dėl vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių; Direktyvą 94/63/EB dėl benzino garų regeneravimo I pakopos; Direktyvą 2009/126/EB dėl benzino garų regeneravimo II pakopos; Direktyvą 2004/42/EB dėl dažų ir tirpiklių; Reglamentą (ES) 2016/1628 dėl ne keliais judančių mechanizmų; Direktyvą 2009/30/EB dėl degalų kokybės; Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl Euro 5 ir Euro 6 standartų, taikomų lengvosioms transporto priemonėms; Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 dėl Euro 4 ir Euro 5 standartų, taikomų L kategorijos transporto priemonėms (motociklams ir kt.) ir Direktyvą 1999/96/EB bei Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 dėl Euro V ir Euro VI standartų, taikomų sunkiosioms transporto priemonėms.

(11)    Direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26, p. 3) ir Direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(12)    COM(2019) 640.

(13)    COM(2021) 400.

(14)    Konvencija dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų (OL L 171, 1981 6 27, p. 13).

(15)    2003 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas 2003/507/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų Konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (OL L 179, 2003 7 17, p. 1–2) ir 2017 m. liepos 17 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/1757 dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo Europos Sąjungos vardu (OL L 248, 2017 9 27, p. 3).

(16)    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

(17)    Sprendimas 2023/5, kuriuo pradedamas Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m., tikslinimo procesas ir atsižvelgiama į kitas Konvencijos vykdomosios institucijos atliktos peržiūros išvadas (ECE/EB.AIR/154), 2023 m. gruodžio 11–14 d., Ženeva.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 07 29

COM(2024) 315 final

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo

kuriuo Komisija įgaliojama Europos Sąjungos vardu derėtis dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Geteborgo protokolo), persvarstymo

PRIEDAS

Derybiniai nurodymai dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Geteborgo protokolo), persvarstymo

1.    Komisija turėtų stengtis užtikrinti, kad bet koks protokolo persvarstymas ir jo taikymas atitiktų susijusius Europos Sąjungos teisės aktus, politiką ir kitus tarptautinius susitarimus, įskaitant susijusius daugiašalius aplinkos susitarimus oro taršos, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, saugumo ir atsparumo srityse.

2.    Komisija užtikrina, kad persvarstant protokolą būtų išlaikytos atitinkamos nuostatos, leidžiančios Sąjungai būti jo šalimi.

3.    Komisija praneša specialiam Tarybos komitetui apie derybų rezultatus ir prireikus informuoja ją apie bet kokius sunkumus, galinčius kilti derybų metu.

4.    Persvarstymas turėtų būti grindžiamas atsargumo principu ir principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma jos atsiradimo vietoje ir kad mokėti turėtų teršėjas.