This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52024DC0419
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Report on the implementation of the EU anti-racism action plan 2020-2025 and on national action plans against racism and discrimination
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Ataskaita dėl 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo ir nacionalinių kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planų
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Ataskaita dėl 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo ir nacionalinių kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planų
COM/2024/419 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 09 25
COM(2024) 419 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Ataskaita dėl 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo ir nacionalinių kovos su rasizmu ir diskriminacija veiksmų planų
1.Įvadas. Laikytis šūkio „Suvienijusi įvairovę“ 1
2020 m. rugsėjo mėn. priimtame pirmajame 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane (toliau – veiksmų planas) 2 primenama, kad dėl rasinės diskriminacijos ir toliau daromas neigiamas poveikis visai visuomenei. Europos Sąjungoje (ES) diskriminacija dėl rasinių ar etninių priežasčių ne tik aiškiai draudžiama teisės aktais – ji taip pat pažeidžia mūsų bendras vertybes, mūsų atviros ir demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės principus.
Veiksmų planas yra viena iš pagrindinių Europos Komisijos iniciatyvų siekiant stiprinti kovą su rasizmu 3 ir rasine diskriminacija visoje ES ir už jos ribų. Jame išdėstyta išsami nediskriminavimo, lygybės, įvairovės ir pliuralizmo skatinimo ES valstybėse narėse sistema ir nustatytos įvairios kovos su rasizmu priemonės įvairiose srityse, įskaitant teisėsaugą, švietimą, užimtumą, būstą ir sveikatą. Veiksmų plane pabrėžiama, kad reikia stiprinti ES teisinę sistemą, susijusią su lygybe, nediskriminavimu ir neapykantą kurstančia kalba, įskaitant veiksmingus vykdymo užtikrinimo mechanizmus, ir pabrėžiama informuotumo didinimo ir kovos su stereotipais ir netolerancija svarba bendradarbiaujant su socialine ir tradicine žiniasklaida.
Šioje ataskaitoje 4 apžvelgiama pažanga, padaryta įgyvendinant veiksmų planą, ir pateikiamos gairės valstybėms narėms dėl veiksmingų nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo, paremto veiksmų plano struktūra.
2023 m. spalio 7 d. teroristiniai išpuoliai Izraelyje, o vėliau dėl karo Gazoje susidariusi katastrofiška humanitarinė padėtis 5 dar labiau sustiprino esamą rasizmą ir paskatino neapykantą kurstančią kalbą ir dėl to visame pasaulyje, įskaitant ES, labai paplito antisemitizmas ir neapykanta musulmonams. Su tuo susijusi poliarizacija, dezinformacija ir neigiami stereotipai kelia sunkumų kovojant su rasizmu ir neapykanta. Komisija nedelsdama sprendė neapykantos, antisemitizmo ir neapykantos musulmonams problemą, visų pirma priimdama komunikatą „Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa“ 6 .
Būti juodaodžiu ES. Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas 7
2022 m. FRA atliko trečiąją ES apklausą dėl imigrantų ir imigrantų palikuonių, o 2023 m. spalio mėn. paskelbė ataskaitos „Būti juodaodžiu ES“ antrąjį leidimą.
Iš atlikus 2022 m. apklausą padarytų išvadų nematyti, kad būtų padaryta kokia nors pažanga. Palyginti su 2016 m., respondentai nurodė didesnį rasinės diskriminacijos lygį visose gyvenimo srityse. Apskritai rasinės diskriminacijos paplitimas 12 mėnesių laikotarpiu padidėjo nuo 24 iki 34 proc. Jis padidėjo tokiose srityse kaip būsto paieškos, darbo paieškos, darbas ir mokslai. Pavyzdžiui, diskriminacijos paplitimas 12 mėnesių laikotarpiu būsto rinkoje padidėjo nuo 6 proc. 2016 m. iki 28 proc. 2022 m. Užkertant kelią rasistiniam priekabiavimui ar smurtui pažangos nepadaryta. Kaip ir 2016 m., 30 proc. respondentų teigė, kad per penkerius metus iki apklausos patyrė rasistinį priekabiavimą, o 4 proc. – rasistinį išpuolį.
2. Asmenų vykdomas rasizmas. Žalos žmonėms ir visuomenei mažinimas
Romų kilmės asmeniu: 51 %
Asmeniu, kuris yra juodaodis: 68 %
Iš Azijos kilusiu asmeniu: 70 %
Dalis europiečių, teigiančių, kad neprieštarautų, jei jų vaikas palaikytų romantiškus santykius su
2.1. Kova su rasizmu ir rasine diskriminacija pasitelkiant teisės aktus
Būtina kovos su rasizmu sąlyga – tvirta ir veiksminga teisinė sistema, kurią įgyvendinant skatinama lygybė ir asmens teisės ir žmonės apsaugomi nuo diskriminacijos. Komisija toliau stebi, ar valstybėse narėse visapusiškai įgyvendinami atitinkami teisės aktai, ir prireikus pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūras.
Rasinės lygybės direktyva ir lygybės įstaigos
Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimas yra veiksmų plano kertinis akmuo. Todėl Komisija toliau stebėjo, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą. Prieš tris valstybes nares vykdomos oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros, o 2023 m. Komisija vieną iš šių nebaigtų nagrinėti bylų perdavė Europos Teisingumo Teismui 8 .
2021 m. kovo mėn. Komisija paskelbė direktyvos taikymo ataskaitą 9 . Šioje ataskaitoje nustatyta, kad reikia atidžiau stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą, visų pirma kiek tai susiję su apsauga nuo viktimizacijos ir veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų taikymu. Siekdama paremti šį darbą, Komisija 2023 m. pabaigoje pradėjo tyrimą, kad išanalizuotų sankcijų teisinę sistemą visose ES valstybėse narėse ir apžvelgtų jos praktinį įgyvendinimą.
Be to, 2022 m. Komisija paskelbė galimų teisinių ir neteisinių apsaugos nuo rasinės ar etninės diskriminacijos spragų tyrimą 10 , kurį vykdant surinkti duomenys apie sritis, kuriose susiduriama su diskriminacijos incidentais, įskaitant atvejus, susijusius su teisėsaugos institucijomis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad sustabdymo ir apieškojimo veikla bei policijos jėgos naudojimas yra sritys, kuriose, kaip manyta, esama diskriminacijos. Ji ragina toliau rinkti įrodymus ir skatinti gerąją praktiką šioje srityje, kuri priklauso valstybių narių kompetencijai. Atitinkamai 2024 m. FRA paskelbė ataskaitą „Rasizmo problemos sprendimas viešosios tvarkos palaikymo srityje“ 11 .
2022 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė priemonių, kuriomis siekiama stiprinti nacionalinių lygybės institucijų funkcijas ir nepriklausomumą. Siūlomas direktyvas teisės aktų leidėjai priėmė 2024 m. pavasarį, o jos įsigaliojo 2024 m. birželio mėn. 12 Naujais privalomais standartais sustiprinamas lygybės įstaigų nepriklausomumas ir ištekliai ir reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų lygybės įstaigoms didesnius įgaliojimus, kad jos galėtų veiksmingai padėti diskriminacijos aukoms, taip pat padėti praktiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija taisykles. Naujosiomis taisyklėmis taip pat siekiama plėtoti lygybės įstaigų vaidmenį visų pirma užkertant kelią diskriminacijai, atsižvelgiant į konkrečias nepalankias situacijas, susidariusias dėl daugialypės diskriminacijos, ir daugiausia dėmesio skiriant grupėms, kurių prieiga prie informacijos gali būti apribota.
Pamatinis sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija ir kitos kovos su rasizmu teisinės priemonės
Veiksmų plane pabrėžiama, kad svarbu, jog valstybės narės visapusiškai ir teisingai perkeltų Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija baudžiamosios teisės priemonėmis 13 . Pamatinio sprendimo tikslas – užtikrinti, kad už sunkaus pobūdžio rasistinių ir ksenofobinių neapykantos nusikaltimų ar neapykantą kurstančios kalbos apraiškas būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis baudžiamosiomis sankcijomis visoje ES. Nuo 2020 m. Komisija imasi veiksmų, kad užtikrintų tinkamą ir visišką jo perkėlimą į nacionalinę teisę, ir pradėjo 13 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, kurių nacionalinės teisės aktais pamatinis sprendimas į nacionalinę teisę perkeltas nevisiškai ir netiksliai 14 . Iš jų šešios valstybės narės pasiekė, kad jų teisės aktai visiškai atitiktų pamatinį sprendimą, ir bylos buvo baigtos nagrinėti. Dar keturios valstybės narės padarė pažangą ir šiuo metu keičia savo teisės aktus.
2021 m. gruodžio mėn., siekdama spręsti problemą, kad pamatinis sprendimas taikomas tik nedidelei neapykantos pagrindo apimčiai, ir užtikrinti vienodą visų neapykantos aukų apsaugą, Komisija priėmė komunikatą, kuriuo Taryba raginama priimti sprendimą, kuriuo į dabartinį ES nusikaltimų sąrašą būtų įtraukta neapykantą kurstanti kalba ir neapykantos nusikaltimai 15 . Jei sprendimas būtų priimtas, Komisija galėtų pateikti siūlomus teisės aktus, kuriais būtų suderinta materialinė baudžiamoji teisė, susijusi su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais.
Kova su neapykanta visuomenėje
Siekdamos spręsti didėjančio neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų atvejų skaičiaus problemą, 2023 m. gruodžio mėn. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą „Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa“. Komunikatu siekiama sustiprinti ES pastangas kovoti su visų formų neapykanta stiprinant veiksmus įvairiose politikos srityse ir laikantis visos visuomenės įtraukimo požiūrio. Atsižvelgdama į komunikatą, Komisija surengė Europos piliečių kovos su neapykanta visuomenėje forumą 16 , kuriame 150 piliečių iš visų ES valstybių narių aptarė kovos su neapykanta ir netolerancija priemones. Po to buvo pateikta 21 rekomendacija, į kurias Komisija įsipareigojo atsižvelgti. Tokiose rekomendacijose taip pat daug dėmesio skiriama kovos su rasizmu ir diskriminacija priemonėms pasitelkiant švietimą, informuotumo didinimą ir skaitmeninę erdvę.
2.2. Ne vien ES teisės aktai – daugiau pastangų kovojant su rasizmu kasdieniame gyvenime
·61 % europiečių teigia, kad diskriminacija dėl odos spalvos jų šalyje yra plačiai paplitusi;
·beveik pusė Afrikos kilmės asmenų patiria rasinę diskriminaciją (jų dalis išaugo nuo 39 % 2016 m. iki 45 % 2022 m.);
·diskriminacija tebėra mažai matoma – apie incidentus praneša tik 9 % aukų.
Kova su teisėsaugos institucijų vykdoma diskriminacija
Pasitikėjimas valstybės pareigūnais, teisėsauga, policija ir saugumo pajėgomis yra būtinas užtikrinant visuomenės veikimą ir socialinę sanglaudą. Tai, kad nepakankamai pranešama apie neapykantos nusikaltimus, rasinę ir etninę diskriminaciją ir kitus susijusius incidentus, iš dalies susiję su pasitikėjimo atsakingomis institucijomis trūkumu. Šis nepasitikėjimas didėja, kai esama policijos pareigūnų ar kitų valstybės pareigūnų rasinio šališkumo ar priekabiavimo. Todėl kovojant su rasizmu labai svarbu pripažinti įvairovę ir užtikrinti pagrindines teises teisėsaugos srityje.
FRA 2024 m. ataskaita „Rasizmo problemos sprendimas viešosios tvarkos palaikymo srityje“ 17 yra pirmasis ES masto tyrimas, kuriame išsamiai nagrinėjamos teisinės sistemos, analizuojamos politikos atsako ir veiksmingos priežiūros spragos ir išdėstoma praktika, kuria siekiama kovoti su rasizmu viešosios tvarkos palaikymo srityje. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie rasizmą viešosios tvarkos palaikymo srityje ir konstatuojama tai, kad rasizmas viešosios tvarkos palaikymo srityje apima diskriminacinio profiliavimo praktiką, netinkamą rasistinį bendravimą ir pernelyg didelį jėgos naudojimą.
Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) prisideda prie kovos su rasizmu ir diskriminacija rengdama kasmetinius mokymus neapykantos nusikaltimų ir neapykantos nusikaltimų aukų klausimais, be to, bendradarbiaudama su FRA, kasmet rengia kelis internetinius seminarus neapykantos nusikaltimų tema, daugiausia dėmesio skirdama įvairioms mažumoms. Taip pat nagrinėjami policijos vykdomo sustabdymo ir apieškojimo bei rasinio profiliavimo klausimai. Neapykantos nusikaltimai yra viena iš temų, kurios pagrindu gali būti vykdomi teisėsaugos pareigūnų skirtingose valstybėse narėse tarpusavio mainai pagal CEPOL mainų programą.
Be to, 2023 m. spalio 7 d. CEPOL surengė praktinį seminarą dėl teroristinių išpuolių Izraelyje, o vėliau katastrofiškos humanitarinės padėties Gazoje poveikio ES saugumui, ypatingą dėmesį skirdama žydų ir musulmonų bendruomenėms.
Vykdant konsultacijas pilietinės visuomenės organizacijos ir lygybės įstaigos pranešė apie tai, kad kai kuriose valstybėse narėse labai padaugėjo atvejų, kai teisėsaugos institucijos naudoja pernelyg didelę jėgą, kartais netgi pasibaigiančių tragiškomis asmenų, priklausančių rasinėms ar etninėms mažumoms, mirtimis. Todėl valstybės narės raginamos toliau dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias diskriminaciniam teisėsaugos pareigūnų elgesiui. Jos taip pat raginamos taikyti tarptautinę teisinę sistemą, susijusią su jėgos naudojimu teisėsaugos institucijose 18 , – be kita ko, padedant nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir lygybės įstaigoms, toliau plėtoti tikslinius policijos ir teisėsaugos pareigūnų mokymus.
Saugumas ir apsauga
Komisija kovoja su smurtinio ekstremizmo grėsme, kurią kelia rasistinės ideologijos, naudodama ES interneto forumą (EUIF) 19 ir Informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN) 20 . Įsteigtas Naujasis ES radikalizacijos prevencijos žinių centras 21 remsis RAN atliktu darbu, kad padidintų ES paramą atremiant rasizmo ir ksenofobijos, lemiančios radikalizaciją ir smurtą, keliamus iššūkius.
2021 m. lapkričio mėn., padedant valstybėms narėms ir Europolui, EUIF sukūrė reguliariai atnaujinamą ES valstybėse narėse draudžiamų smurtinių dešiniųjų ekstremistų grupių, simbolių ir manifestų žinių rinkinį, kad technologijų įmonėms būtų lengviau savanoriškai moderuoti turinį. Be to, pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu naudojant algoritmus interneto naudotojams sustiprinamas teroristinio ir smurtinio ekstremizmo turinys 22 . Tyrime taip pat nagrinėjama, kokiu mastu stiprinamas ribinis turinys, pavyzdžiui, tam tikros formos neapykantą kurstanti kalba, dezinformacija ir kitų formų teisėtas, bet žalingas turinys, kuris galėtų paskatinti radikalizaciją ir verbavimą teroristinei veiklai.
Šiomis aplinkybėmis EUIF taip pat parengė Ribinio turinio vadovą 23 , kuriame pateikiama šios rūšies turinio moderavimo technologijų platformoms pavyzdžių ir apibrėžtys, siekiant apsaugoti naudotojus nuo rasistinio, antisemitinio ir antimusulmoniško ribinio turinio internete.
2024 m. gegužės mėn. RAN išnagrinėjo smurtinių dešiniųjų ekstremistų naratyvų poveikį socialinėms diskusijoms. Kovojant su naratyvais, įsiskverbiančiais į įvairias sritis, pavyzdžiui, sportą, žiniasklaidą, politiką ir interneto platformas, tai, kad į mokyklų mokymo programas integruojamas kritinis mąstymas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, padeda sumažinti imlumą rasistinėms ideologijoms. Skatinamas supratimas apie tai, kad esama įvairių požiūrių, ir apie žiniasklaidos atsakomybę gali padėti išvengti nekritiškos ekstremistinio turinio sklaidos.
Problemų, susijusių su naujomis technologijomis, sprendimas
Dėl dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gali būti daromas neigiamas poveikis pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, teisei į nediskriminavimą, nes algoritmai gali būti šališki arba ilgainiui tapti šališki, o tai gali lemti diskriminaciją užimtumo, švietimo, socialinės apsaugos ir teisėsaugos srityse 24 . Naudojant DI priemones teisėsaugos srityje gali padažnėti rasinis profiliavimas. 2024 m. gegužės mėn. Europos Sąjungoje priimta pirmoji ES DI reglamentavimo sistema, kurioje numatyta atlikti įvairiais būdais taikomų DI sistemų analizę ir klasifikavimą pagal riziką, kurią jos kelia naudotojams 25 . DI sistemos, kurios laikomos keliančiomis didelę riziką, prieš jas pateikiant rinkai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad būtų padidintas skaidrumas ir kuo labiau sumažinta rizika saugai ir pagrindinėms teisėms. Tai apima galimą šališkumą ir diskriminaciją didelę riziką keliančiose DI sistemose, pvz., naudojamose teisėsaugos, įdarbinimo, švietimo ir sveikatos priežiūros sistemose. Be to, DI aktu draudžiama naudoti DI kriminologiniu prognozavimu grindžiamame policijos darbe, paremtame profiliavimu, ir sistemose, kuriose biometriniai duomenys naudojami žmonėms suskirstyti pagal konkrečias kategorijas, pavyzdžiui, rasę, religiją ar seksualinę orientaciją.
Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) sprendžiama neteisėto turinio ir dezinformacijos internete problema, įskaitant rasistinę neapykantą kurstančią kalbą, ir užkertamas kelias žalai, kurią gali padaryti neteisėto turinio sklaida. Nuo 2016 m. Komisija bendradarbiauja su pagrindiniais platformų paslaugų teikėjais pagal Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą 26 . Vienas iš pagrindinių dalyvaujančių platformų prisiimtų įsipareigojimų – dauguma atvejų per 24 valandas įvertinti pranešimus apie įtariamą neteisėtą neapykantą kurstančią kalbą ir prireikus greitai pašalinti turinį. Taikant kodeksą pasiekta svarbių rezultatų ir pritraukta naujų platformų, įskaitant „TikTok“, „LinkedIn“, „Viber“ ir „Twitch“. Įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, pasirašiusios šalys pateikė peržiūrėtą elgesio kodekso redakciją, kuria siekiama sustiprinti šio kodekso pajėgumą užkirsti kelią neapykantą kurstančios kalbos plitimui naudojant įspėjimo mechanizmus.
Užimtumas, švietimas, sveikata ir būsto sektorius
ES toliau naudojo politikos priemones ir finansavimo programas siekdama kovoti su rasizmu ir rasine diskriminacija, susijusia su galimybėmis įprastomis sąlygomis įsidarbinti, gauti išsilavinimą ir mokytis, gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aprūpinimo nesegreguotu būstu paslaugas.
Vykdant konsultacijas pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų, priklausančių rasinėms ir etninėms mažumoms, gyvenimo kokybė per pastaruosius porą metų iš esmės nepagerėjo. Jie ir toliau susiduria su sunkumais norėdami gauti įperkamą ir tinkamą būstą. Rimtos ekonominės COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmės padarė neproporcingą poveikį marginalizuotoms bendruomenėms, kurios susidūrė su nuomos mokesčio, sąskaitų už energiją ir pragyvenimo išlaidų didėjimu 27 .
Nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms tenka pagrindinė atsakomybė už socialinės nelygybės prevenciją ir šalinimą, taip pat kovą su segregacija gyvenamosios vietos atžvilgiu ir švietimo atžvilgiu; labai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų, kad socialinės įtraukties politika ir programos būtų veiksmingai nukreiptos ir pasiektų rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis bei skatintų jų galimybes naudotis pagrindinėmis nesegreguotomis paslaugomis.
Užimtumas
Rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantys asmenys, norėdami įsidarbinti arba mokytis, dažnai susiduria su diskriminacija.
2021 m. kovo mėn. vieningai priimdamos Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo 28 valstybės narės įsipareigojo parengti kovos su diskriminacija ir jos panaikinimo priemones. Tai, be kita ko, priemonės, skirtos informuotumui apie nediskriminacinį užimtumą ir galimybes įsidarbinti bei aktyvumo skatinimo priemones didinti, taip pat darbdavių mokymas kovoti su diskriminacija ir jos pagrindinėmis priežastimis.
Be to, 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų planu (IĮVP) 29 siekiama atremti iššūkius, su kuriais susiduria migrantai ir migrantų kilmės piliečiai. Šia strategija šalinamos pagrindinės integracijos kliūtys, su kuriomis susiduria trečiųjų šalių piliečiai pagrindinėse srityse (būsto, švietimo, užimtumo ir sveikatos priežiūros).
Švietimas
Dėl nevienodų galimybių gauti kokybišką įtraukų bendrąjį išsilavinimą rasinių ir etninių grupių atžvilgiu įtvirtinami socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Afrikos kilmės asmenys dažniau nebaigia mokyklos ir rečiau siekia tretinio išsilavinimo 30 . Suteikiant vienodas galimybes mokytis ir kartu teikiant tikslinę paramą, skirtą konkrečioms grupėms būdingoms galimybių mokytis kliūtims šalinti, gali būti padedama užtikrinti vienodas sąlygas. Be to, švietimas gali būti naudojamas kovojant su šališkumu ir stereotipais, skatinant kritinį mąstymą ir įvairovę mokymo programose ir mokymo medžiagoje.
Kokybės, lygybės, įtraukties visiems ir sėkmingo visų dalyvavimo gerinimas yra svarbiausias Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę (EŠE) prioritetas 31 . 2021–2025 m. EŠE strateginės programos darbo grupės 32 sudarė sąlygas keistis informacija apie praktiką, kuria kovojama su įvairių formų diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu švietimo ir mokymo srityje ir naudojant švietimą ir mokymą, įskaitant rasizmą, diskriminaciją dėl etninės ar rasinės kilmės, socialinę ir teritorinę nelygybę ir daugialypę diskriminaciją 33 .
2022 m. lapkričio mėn. priimta Tarybos rekomendacija dėl veiksmingų būdų pasiekti gerų mokymosi rezultatų 34 siekiama įgalinti visus besimokančius asmenis išnaudoti visą savo potencialą, mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, gerinant pagrindinių įgūdžių rezultatus ir skatinant visų besimokančių asmenų, neatsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę, kultūrinę ar asmeninę kilmę, gerovę mokykloje. Ji apima paramos priemones, skirtas grupėms, kurioms gresia atskirtis ir kurių mokymosi rezultatai yra nepakankamai geri, pavyzdžiui, asmenims, priklausantiems rasinėms ir etninėms mažumoms, ir migrantų kilmės besimokantiems asmenims.
Sveikata
COVID-19 pandemija padidino esamą nelygybę sveikatos srityje, ypač rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų atžvilgiu 35 .
Rasizmas gali turėti įtakos jo aukų psichikos sveikatai 36 . Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą 37 pabrėžiama, kad diskriminacija dėl įvairių priežasčių, įskaitant rasinę ar etninę kilmę, daro poveikį psichikos sveikatai. Pagal programą „ES – sveikatos labui“ remiami veiksmai13, kuriais didinamas informuotumas, dalijimasis žiniomis ir gebėjimų stiprinimas psichikos sveikatos srityje, atsižvelgiant į pažeidžiamų migrantų ir romų bendruomenių poreikius.
Būsto sektorius
Asmenims, priklausantiems mažumai, grindžiamai rasine ar etnine kilme, kyla didesnė rizika gyventi prastomis būsto sąlygomis ir patirti segregaciją gyvenamosios vietos atžvilgiu. Teritorinę ir socialinę segregaciją visų pirma patiria dvi grupės: romai ir migrantai. Šie sunkumai gali sukelti grandininį poveikį švietimo ar užimtumo galimybių atžvilgiu, o šeimose, kuriose auginami vaikai, – didelį neigiamą poveikį vaikų vystymuisi. Ribotas socialinio būsto prieinamumas ir prasta jo kokybė dar labiau apriboja paramą pažeidžiamoje padėtyje esančioms grupėms.
2023 m. spalio mėn. priėmus Tarybos išvadas dėl priemonių, kuriomis romams užtikrinamos vienodos galimybės gauti tinkamą ir desegreguotą būstą ir sprendžiamas segreguotų gyvenviečių klausimas 38 , valstybės narės įsipareigojo visapusiškai pasinaudoti ES lėšomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti lygias galimybes gauti tinkamą ir nesegreguotą būstą.
Siekiant spręsti būsto kainų ir nuomos kainų kilimo problemą, Europos Komisijos politinėse gairėse paskelbta, kad rengiamas Įperkamo būsto planas 39 .
3. Struktūrinis rasizmas. Esminės problemos sprendimas
Veiksmų planu kovojama su struktūriniu rasizmu, kuris įtvirtina kliūtis, su kuriomis žmonės susiduria vien dėl savo rasinės ar etninės kilmės. Rasizmas, nelygybė ir diskriminacija mažina lygias galimybes ir lemia prastesnius rezultatus visose srityse per visą asmens gyvenimą, pradedant nuo ankstyvo amžiaus. Tai matyti iš segregacijos švietimo srityje, trumpesnio dalyvavimo švietimo sistemoje, ribotų karjeros galimybių ir diskriminacijos būsto rinkoje, taip pat prekių bei paslaugų prieinamumo srityje. Bendras struktūrinio rasizmo poveikis bet kuriam asmeniui gali lemti gyvenimą žemiau skurdo ribos, taip pat mažesnį socialinį judumą.
Rasizmas gali būti derinamas su diskriminacija dėl kitų priežasčių, įskaitant religiją ar tikėjimą, lytį, seksualinę orientaciją, amžių ar negalią. Todėl ES laikėsi daugialypio požiūrio į šį klausimą, pagal kurį skiriamas dėmesys įvairių diskriminacijos pagrindų deriniui, siekiant gilinti supratimą apie struktūrinį rasizmą ir užtikrinti, kad atsakas būtų veiksmingesnis.
3.1. Politika, kuria siekiama padėtį pakeisti iš esmės
Kova su stereotipais ir informuotumo apie istoriją didinimas
Peržiūrėdama ankstesnius įvykius ir remdamasi Europos Parlamento rezoliucija dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties 40 Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) 2020 m. gegužės mėn. Komisija toliau viešai akcentavo ir smerkė rasizmą ir rasinę diskriminaciją, pvz., organizuodama aukšto lygio politinius renginius ir dalyvaudama atminimo dienose.
2023 m. lapkričio mėn. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, bendradarbiaudama su Europos Komisija ir FRA, surengė konferenciją „Kova su rasizmu Europos Sąjungoje. Afrikos kilmės žmonės – pripažinimas, teisingumas ir pokyčiai“, suderintą su Tarptautiniu JT Afrikos kilmės asmenims skirtu dešimtmečiu (2015–2024 m.) 41 ir 2001 m. Durbano deklaracija ir Veiksmų programa.
2023 m. gruodžio 5 d. Komisija ir Europos Parlamentas kartu paminėjo Europos vergijos panaikinimo dieną. Renginyje daugiausia dėmesio skirta nagrinėti istorinių rasizmo priežasčių pripažinimo svarbai ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama kovoti su kolonializmo ir vergovės palikimu.
Komisija taip pat pabrėžė, kad atminimas yra svarbus įtraukties ir supratimo skatinimo, kovos su stereotipais ir informuotumo didinimo aspektas. Europos atminimo srityje Komisija pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą (CERV) remia projektus, kuriais tiriamas kolonializmo poveikis tiek ES, tiek už jos ribų.
Tinkami duomenys pagrįstiems politikos sprendimams priimti
Kai kuriose valstybėse narėse neleidžiama rinkti duomenų apie etninę kilmę, o kitose valstybėse narėse dedamos pastangos rinkti tokius duomenis, pvz., padedant bendruomeninėms organizacijoms. Nacionalinius lygybės duomenų rinkinius palyginti sunku, net jei jie yra.
Tačiau duomenys yra labai svarbūs siekiant užfiksuoti tiek struktūrinius aspektus, tiek subjektyvią rasizmo ir diskriminacijos patirtį. 2020–2025 m. veiksmų planu Komisija paragino valstybes nares pereiti prie suderinto požiūrio į duomenų apie lygybę rinkimą, kuris būtų suskirstytas pagal rasinę ar etninę kilmę. Remdamasi vėlesniu Duomenų apie lygybę pogrupio darbu, Komisija pateikė gaires dėl rasine ar etnine kilme grindžiamų duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo 42 .
Eurostatas ėmėsi iniciatyvos sukurti su lygybe ir nediskriminavimu susijusių statistinių duomenų darbo grupę 43 , kuri bendradarbiautų su valstybėmis narėmis, pagrindiniais naudotojais ir kitais duomenų rengėjais, kad būtų parengti išsamesni ir palyginamesni statistiniai duomenys apie lygybę ir nediskriminavimą. Tikimasi, kad darbo grupė parengs gaires ir rekomendacijas, kad būtų pagerintas valstybių narių su lygybe ir nediskriminavimu susijusių statistinių duomenų palyginamumas; pasiūlys metodiką ir geriausią praktiką, kaip išplėsti aprėptį įtraukiant įvairias grupes, kurioms gresia diskriminacija; nustatys papildomumą ir rems koordinavimą su kitais duomenų rengėjais. Darbo grupė siekia užbaigti savo darbą iki 2026 m. pabaigos.
3.2. Įgyvendinimo sistema. Visapusiškas ES priemonių panaudojimas
Veiksmai vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis
Kova su rasizmu ES yra bendra atsakomybė ir tam reikia su valstybėmis narėmis bendrų pastangų. Todėl Komisija taip pat paragino visas valstybes nares priimti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus ir pateikė gaires, kad padėtų joms per šį procesą. Įsipareigojimas priimti specialius nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus buvo pabrėžtas 2022 m. kovo mėn. priimtose Tarybos išvadose dėl kovos su rasizmu ir antisemitizmu 44 .
Nacionaliniai veiksmų planai
Remiantis konsultacijomis, kuriomis grindžiama ši ataskaita, specialūs nacionaliniai veiksmų planai yra svarbūs kovojant su rasizmu ir turėtų būti rengiami ir įgyvendinami visose valstybėse narėse. Jais nustatoma visapusiška viešoji rasinės lygybės skatinimo politika 45 ir parodoma, kad valstybės narės yra pasiryžusios spręsti problemas, su kuriomis jos susiduria siekdamos panaikinti rasinę diskriminaciją 46 . Jie taip pat padeda valstybėms narėms praktiškai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.
Vienuolika valstybių narių – Belgija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Latvija, Malta, Portugalija, Suomija ir Švedija – jau priėmė specialius nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus, o Danija, Italija, Liuksemburgas, Vengrija ir Austrija juos rengia. Šiuo metu Čekija, Danija, Estija, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija, Rumunija ir Slovakija įtraukė kovos su rasizmu priemones į kitus nacionalinius veiksmų planus, pvz., susijusius su žmogaus teisėmis ar socialine integracija 47 .
Vykdant konsultacijas su valstybėmis narėmis atskleista keletas sunkumų, kylančių planuojant kovos su rasizmu politiką ir ją įgyvendinant. Dauguma valstybių narių neturi konkrečiai nacionaliniams veiksmų planams įgyvendinti skirto biudžeto. Kai kuriose valstybėse narėse su nacionaliniu veiksmų planu susijusi veikla finansuojama ministerijų pagal jų portfelį arba naudojant projektų finansavimą, o ją įgyvendina nevyriausybinės institucijos. Nors atrodo, kad dauguma valstybių narių į koordinavimo, konsultavimo ar patariamuosius mechanizmus įtraukė daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, vis dar neaišku, kokiu mastu jos užtikrino paveiktų bendruomenių ir jų atstovų dalyvavimą.
Valstybių narių naudojamų esamų duomenų šaltinių, iš kurių gaunama informacija apie rasinę ar etninę kilmę, apžvalga nėra atlikta sistemingai, o rengdamos veiksmų planus ir nustatydamos jų taikymo sritį jos naudojo netolygiai suskirstytus duomenis apie lygybę. Skirtingi duomenų naudojimo metodai taip pat matomi kalbant apie pastangas stebėti, kaip įgyvendinami veiksmų planai.
Struktūrinio rasizmo sąvokos supratimas ir aiškinimas valstybėse narėse skiriasi, todėl dauguma jų priėmė gana fragmentiškas priemones, o kai kurios valstybės narės apskritai neturi nuostatų dėl kovos su struktūriniu rasizmu. Tas pats pasakytina ir apie daugialypio požiūrio taikymą kovojant su rasizmu. Kai taikomas daugialypis požiūris, daugiausia apsiribojama lyties pagrindu. Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis kurdama įgyvendinamus kovos su struktūriniu rasizmu metodus ir įgaliojo EBPO parengti galimus rodiklius.
Konsultacijų metu suinteresuotieji subjektai, visų pirma pilietinės visuomenės organizacijos, pabrėžė veiksmų plano svarbą sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria migrantai ir pabėgėliai. Rasizmas ir ksenofobija kelia papildomų kliūčių integruojant migrantus į visuomenę, o prieš migrantus nukreipto požiūrio problema turi būti sprendžiama nacionaliniame kovos su rasizmu veiksmų plane.
Siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija įsteigė ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu pogrupį, kurį sudaro valstybių narių ekspertai ir stebėtojai 48 prie Kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba aukšto lygio grupės 49 ir Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės 50 . Pogrupis rengia politikos priemones, skirtas padėti visais veiksmų plano įgyvendinimo etapais nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu. Jis taip pat rengia įvairių suinteresuotųjų subjektų susitikimus, kad pasidalytų gerąja patirtimi ir diskutuotų, kaip pagerinti rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių asmenų padėtį. Be to, pogrupis sprendžia esmines aktualias problemas, įskaitant neapykantos musulmonams didėjimą.
Glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija ir FRA, pogrupis 2021 m. paskelbė nacionalinių kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planų bendrus pagrindinius principus 51 . 2022 m. pogrupis parengė stebėsenos kontrolinį sąrašą dėl bendrųjų pagrindinių principų taikymo ir nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų įgyvendinimo ataskaitų teikimo priemonę 52 . Abi politikos priemones valstybės narės patvirtino dviejose pirmiau minėtose aukšto lygio grupėse 53 .
Be to, Komisija surinko ir rengiasi paskelbti perspektyvią valstybių narių praktiką, susijusią su nacionalinių veiksmų planų procesais ir kovos su rasizmu veiksmais.
Regionų ir vietos lygmenų subjektų sutelkimas siekiant reikšmingo poveikio vietoje
Komisija finansuoja Europos miestų kovos su rasizmu koaliciją (ECCAR), kuri yra miestų, kurie dalijasi patirtimi, kad pagerintų kovos su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija politiką, tinklas. ECCAR darbu remiamas veiksmų plano įgyvendinimas vietos lygmeniu.
Europos miestų iniciatyva, kurią Komisija valdo netiesioginio valdymo būdu, remiama ES partnerystės „Lygybės miestai“ miestų darbotvarkė 54 . Šia 2024 m. pradėta partneryste siekiama parengti visapusiškus ir įtraukius metodus, kuriais būtų skatinama lygybė miestų teritorijose.
Miestai ir regionai taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant įtraukią aplinką jų piliečiams. Siekdama pabrėžti jų pastangas ir įsipareigojimus, 2022 m. Komisija paskelbė Europos įtraukties ir įvairovės sostinę (-es) – kasmetinį Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimą 55 , kuris apima visus diskriminacijos pagrindus: lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių, seksualinę orientaciją, taip pat daugialypį aspektą.
Bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi
Nuo 2020 m. įgyvendinant ES įvairovės mėnesį 56 didinamas informuotumas apie įvairovės ir įtraukties svarbą darbo vietoje ir apskritai visuomenėje. Pavyzdžiui, 2021 m. per ES įvairovės mėnesį daugiausia dėmesio skirta rasinei ir etninei įvairovei darbo vietoje, taip pat aptariant, kodėl ji svarbi įmonėms. Per 2023 m. ES įvairovės mėnesį Europos Komisija pradėjo taikyti ES įvairovės įsivertinimo priemonę 57 , skirtą viešojo ir privačiojo sektorių darbdaviams ir organizacijoms.
2021 m. lapkričio mėn. ES įvairovės chartijų platforma surengė virtualią apskritojo stalo diskusiją „Pakalbėkime apie rasizmą. ES kovos su rasizmu veiksmų planas ir jo poveikis“, siekdama didinti informuotumą apie ES darbą kovos su rasizmu srityje ir bendradarbiauti su darbdaviais. Po to 2023 m. gegužės mėn. buvo surengtas praktinis seminaras „Kaip kurti antirasistines ir religiniu atžvilgiu įtraukias organizacijas?“.
Integravimas
Komisija integravo kovą su rasizmu į visas savo politikos sritis ir paragino valstybes nares įvertinti savo iniciatyvas kovos su rasizmu požiūriu ir įtraukti kovos su rasizmu priemones į visas savo politikos sritis. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į galimą rasinį šališkumą (sąmoningą ar nesąmoningą) ir diskriminacijos modelius jų taikomose taisyklėse, normose ir procesuose, taip pat jų požiūryje ir elgsenoje.
Struktūros yra labai svarbios siekiant užtikrinti ir remti Komisijos kovos su rasizmu politikos darbo institucionalizavimą, nuoseklumą ir tvarumą.
Komisijos Lygybės darbo grupė 58 , kurią sudaro visų Komisijos generalinių direktoratų ir Europos išorės veiksmų tarnybos atstovai (lygybės koordinatoriai), ir toliau atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad veiksmų plano tikslai būtų atspindėti visose ES politikos srityse. Darbo grupė sudarė sąlygas nuosekliai integruoti lygybės pagrindus, įskaitant rasinę ar etninę kilmę, į Komisijos politikos iniciatyvas ir vidaus veiksmus. Imantis su įvairiais lygybės pagrindais susijusio darbo, atliekamo laikantis bendro požiūrio, taip pat sudaromos sąlygos įgyvendinti daugialypiškumo aspektą formuojant politiką ir priimant teisės aktus.
Kovos su rasizmu aspekto integravimo į ES politiką pavyzdžiai:
vaiko teisės. 2021 m. kovo 24 d. priimtoje ES vaiko teisių strategijoje 59 ir Komisijos rekomendacijoje dėl integruotųjų vaikų apsaugos sistemų 60 valstybės narės raginamos toliau plėtoti ir stiprinti savo vaiko apsaugos sistemas, kad jos būtų labiau integruotos ir įtraukesnės, siekiant tenkinti įvairius vaikų apsaugos nuo bet kokios formos smurto poreikius. Rekomendacijoje pabrėžiama, kad lygybės ir įtraukties skatinimas mūsų visuomenėje yra svarbi smurto prevencijos priemonė;
transportas. Komisija sukūrė Įvairovės transporto srityje ambasadorių tinklą, kad paremtų Komisijos darbotvarkę dėl lygybės ir įvairovės skatinimo transporto sektoriuje, laikantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijos 61 tikslų. Tinklo tikslas – didinti informuotumą apie priemones, iniciatyvas ar veiksmus, kuriais skatinama lygybė, įvairovė ir įtraukumas transporto sektoriuje, tiek transporto sektoriaus darbuotojų, tiek transporto naudotojų atžvilgiu, ir rodyti pavyzdį jas įgyvendinant 62 . Komisija parengė praktinį lyčių aspekto integravimo į judumo ir transporto sritis vadovą 63 , kad padėtų darbuotojams savo kasdieniame darbe integruoti lygybės aspektą ir taip vykdyti savo įsipareigojimus skatinti lygybę ir kovoti su diskriminacija;
moksliniai tyrimai ir inovacijos. 2021 m. Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakte 64 , kuris yra vienas iš pagrindinių naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) 65 ramsčių, aiškiai įtvirtinamos lygios galimybės ir įtraukumas kaip pagrindinės vertybės ir principai, o kaip bendrų veiksmų prioritetai pabrėžiamas nelygybės, įskaitant nelygybę, susijusią su rasine ar etnine kilme, panaikinimas. 2023 m. Tarybos rekomendacija dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų 66 ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos priimta Europos mokslininkų chartija 67 , kuria toliau sprendžiamas nelygybės klausimas, o principas „Užtikrinti visapusišką įvairovę“ nustatytas kaip vienas pagrindinių jos principų. Joje pabrėžiama, kad svarbu pripažinti diskriminaciją visais pagrindais, įskaitant rasinę ar etninę kilmę, ir su ja kovoti, taip pat pabrėžiama, kad įdarbinimo, paaukštinimo ir peržiūros procesuose reikia pripažinti ir sušvelninti nesąmoningą šališkumą.
ES finansavimo sutelkimas
Įvairios ES programos suteikia finansavimo galimybių projektams, kuriais propaguojamos kovos su rasizmu ir nediskriminavimo vertybės. Specialus finansavimas skiriamas pagal ES Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą 68 , kurios tikslai, be kita ko, yra kovoti su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ir prieš migrantus nukreipta netolerancija ir užkirsti jiems kelią visais visuomenės lygmenimis, stiprinant asmenų, bendruomenių ir nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir kitais būdais. 2023 m. sėkmingai nustatytas naujas prioritetas migracijos, dekolonizacijos ir daugiakultūrių Europos visuomenių srityse.
2021–2027 m. laikotarpiu iš sanglaudos politikos fondų 69 galima remti valstybių narių pastangas skatinti socialinę įtrauktį, skatinant vienodas galimybes marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, romams ir migrantų kilmės asmenims, naudotis pagrindinėmis paslaugomis.
Iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) remiama infrastruktūros plėtra, įranga ir galimybės naudotis pagrindinėmis užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, nesegreguoto būsto ir švietimo paslaugomis. Šios investicijos taip pat turėtų būti naudingos marginalizuotoms grupėms, įskaitant romus ir migrantų kilmės asmenis, ir turėtų būti numatyti specialūs veiksmai, kuriais būtų skatinama jų prieiga prie pagrindinės nesegreguotos infrastruktūros ir paslaugų.
2021 m. Komisija paskelbė atnaujintą 2021–2027 m. naudojimosi ES fondais siekiant migrantų kilmės asmenų integracijos priemonių rinkinį 70 , kuriuo siekiama skatinti papildomą ES fondų, visų pirma ERPF, ESF+ ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), naudojimą.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) 71 remiamos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama gerinti asmenų, priklausančių pažeidžiamoms grupėms, lygias galimybes ir įtrauktį. Pavyzdžiui, EGADP padeda valstybėms narėms kovoti su netolerancija ir diskriminacija, nes investuojama į mažumų grupėms priklausančių jaunuolių, pvz., romų Bulgarijoje ir Graikijoje, asmeninį tobulėjimą, kuriant švietimo ir dienos paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, kuriose gyvena daug romų, ir skatinant tėvų galimybes gauti profesinį išsilavinimą ir integruotis į darbo rinką (pvz., Rumunijoje, Slovakijoje).
Pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Europos horizontas“ 72 taip pat finansuojamos kovos su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija iniciatyvos, remiant mokslinius tyrimus ir projektus, kuriais skatinamas įtraukumas, tolerancija ir demokratinės vertybės arba kuriais rasizmo problema sprendžiama kaip civilinės saugos klausimas. Tai apima finansavimą pagal teminę veiksmų grupę „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“, kuria siekiama stiprinti rasinę, etninę ir religinę lygybę, taip pat pagal veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“, kuria konkrečiai kovojama su šališkumu dirbtinio intelekto srityje, susijusiu su lyties, rasės ir kitais aspektais. Pagal veiksmų grupę „Civilinė visuomenės sauga“ finansuojami moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, kovos su ekstremistų naudojimusi internetinių žaidimų kultūra arba kovos su neapykantą kurstančia kalba srityse.
2021 m. pradėta taikyti pirmoji įtraukties priemonių sistema pagal programą „Erasmus+“ 73 ir Europos solidarumo korpusą 74 , taip pat įtraukties ir įvairovės strategija, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažiau galimybių turintiems asmenims. Be švietimo ir jaunimo srities projektų, programos „Erasmus+“ sporto srities veiksmais skatinama socialinė įtrauktis ir lygybė sporte ir naudojant sportą. Nepaisant to, rasizmas ir neapykantą kurstanti kalba tebėra problemos, su kuriomis sporte susiduriama – tiek aukščiausio profesinio lygio sporte, tiek mėgėjiško lygmens sporte. Todėl Europos Komisija kartu su Europos Taryba bendrai finansuoja projektą „Kova su neapykantą kurstančia kalba sporte“.
Projektai, kuriais sprendžiamas rasizmo ir diskriminacijos klausimas, taip pat atitinka finansavimo reikalavimus pagal programą „Kūrybiška Europa“ 75 pagal įtraukties prioritetą, kuriuo siekiama stiprinti visuomenę ir gerinti mažumoms ir socialiai atskirtoms grupėms priklausančių asmenų socialinę įtrauktį į kultūrą ir naudojant kultūrą.
Techninės paramos priemone (TPP) 76 kovojama su rasizmu ir diskriminacija remiant pažeidžiamas grupes ir stiprinant viešojo administravimo institucijų gebėjimus spręsti lygybės problemas. Pavyzdžiui, ja finansuojami projektai Estijoje, Portugalijoje ir Maltoje, kuriais daugiausia dėmesio skiriama paramai aukoms, siekiant įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama geriau apsaugoti nusikaltimų, be kita ko, rasiniu pagrindu įvykdytų neapykantos nusikaltimų, aukas.
Nuo 2024 m. pagal TPP bus toliau remiamos lygybės įstaigos Belgijoje, Portugalijoje ir Suomijoje, kad jos kurtų, prižiūrėtų ir diegtų dirbtinio intelekto (DI) sprendimus ir įvertintų DI poveikį lygybės klausimams, atsižvelgiant į ES DI akto įgyvendinimą.
Kova su rasizmu ir diskriminacija įgyvendinant išorės politiką
Rasizmas yra pasaulinė problema, todėl svarbu, kad ES vidaus ir išorės veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią rasizmui ir su juo kovoti, būtų nuoseklūs ir vieni kitus papildytų. Siekdama užtikrinti nuoseklų požiūrį į kovą su rasizmu ir tvirtus tarptautinius aljansus, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 77 . Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (ICERD) tebėra ES pastangų užkirsti kelią rasizmui, su juo kovoti ir jį panaikinti pasauliniu, regioniniu ir šalių lygmenimis pagrindas. Daugiašaliuose forumuose, taip pat politiniuose dialoguose ir dialoguose žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis ES toliau pasisako už visuotinį ICERD ratifikavimą ir visapusišką bei veiksmingą jos įgyvendinimą.
Kova su visų formų diskriminacija bet kokiu pagrindu, įskaitant kovą su rasizmu, yra vienas iš pagrindinių ES žmogaus teisių politikos prioritetų išorės veiksmų srityje, kaip nurodyta ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje 78 . 2022 m. rugsėjo mėn. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisijos tarnybos surengė internetinį renginį su kolegomis daugiašalėse delegacijose 79 , kad aptartų pagrindinius iššūkius ir galimybes siekiant veiksmingesnio ir matomesnio ES požiūrio į kovą su rasizmu, taip pat kad stiprintų bendradarbiavimą su Komisija siekiant užtikrinti, kad kovos su rasizmu klausimus būtų galima veiksmingai spręsti daugiašaliuose forumuose.
Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) 80 remiama veikla, kuria užkertamas kelias visų formų rasizmui arba kovojama su juo, įgyvendinant programas įvairiose žmogaus teisių, lygybės ir nediskriminavimo, valdymo ir teisingumo srityse. Daugelyje šalių rasizmo prevencija ir reagavimas į jį taip pat yra dialogų žmogaus teisių klausimais dalis ir yra reguliariai stebimi. KVTBP lėšomis galima naudotis regioniniu ir pasauliniu lygmenimis ir jas skiriant siekiama stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimus reaguoti į rasizmą. 2023 m. Komisija skyrė lėšų pasauliniams kovos su diskriminacija ir įvairių formų rasizmu projektams, įskaitant 5,5 mln. EUR religijos ar tikėjimo laisvei visame pasaulyje remti.
3.3. Teigiamo poveikio ES veiksmai. Išklausyti ir veikti
Įtraukios demokratijos šalys
Pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai turėtų veiksmingai prisidėti prie viešosios politikos sprendimų priėmimo proceso, kuriam reikia būtinos infrastruktūros, pajėgumų ir išteklių, laikantis prieinamumo, skaidrumo ir įtraukumo principų. Rekomendacijoje dėl pilietinio dalyvavimo 81 , priimtoje pagal demokratijos gynimo dokumentų rinkinį, Komisija paragino valstybes nares skatinti veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą visais etapais (nuo rengimo iki įgyvendinimo), plėtoti, remti ir vykdyti savo veiksmingą ir prasmingą dalyvavimą, be kita ko, skiriant konkretų finansavimą. Rekomendacija dėl pilietinio dalyvavimo yra ypač svarbi bendradarbiaujant su kovos su rasizmu pilietinės visuomenės organizacijomis.
Naujos struktūros, skirtos klausytis ir mokytis. Nuolatinė mainų sistema
2021 m. Komisija paskyrė savo pirmąjį kovos su rasizmu koordinatorių 82 , kad užtikrintų bendrą veiksmų plano stebėseną ir įgyvendinimą, palengvintų kovos su rasizmu priemonių integravimą ir veiktų kaip pagrindinis Komisijos kovos su rasizmu politikos kontaktinis punktas. Koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su kovos su neapykanta musulmonams koordinatoriumi, kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatoriumi ir romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo koordinavimo grupe. Paskyrus kovos su rasizmu koordinatorių pagerintas bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir bendruomenės organizacijomis.
Siekdama bendradarbiauti su rasizmą ir rasinę diskriminaciją patyrusiais asmenimis ir iš jų mokytis, taip pat stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų, kurios dirba su rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančiais asmenimis ir jiems atstovauja, dalyvavimą, 2021 m. birželio mėn. Komisija įsteigė Nuolatinį kovos su rasizmu pilietinės visuomenės forumą 83 . Su forumu konsultuotasi dėl nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų bendrųjų pagrindinių principų, taip pat dėl stebėsenos kontrolinio sąrašo ir ataskaitų teikimo priemonės.
Kaip paskelbta veiksmų plane, 2021 m. Komisija surengė Europos aukščiausiojo lygio susitikimą kovos su rasizmu klausimais, kuriame aktyviai dalyvavo pilietinė visuomenė ir lygybės įstaigos. 2022 m. Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamento jungtine kovos su rasizmu ir įvairovės grupe ir su Europos Tarybos Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija, surengė antrąjį Europos aukščiausiojo lygio susitikimą kovos su rasizmu klausimais. Per Aukščiausiojo lygio susitikimą paminėta Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena ir daugiausia dėmesio skirta nacionalinių kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planų rengimui ir priėmimui, taip pat svarbiam jaunimo, priklausančio rasinėms ir etninėms mažumoms, vaidmeniui kovojant su rasizmu ir diskriminacija.
Nors per viešas konsultacijas pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai palankiai įvertino nuolatinio forumo sukūrimą, jie taip pat manė, kad reikia imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad pilietinės erdvės būtų saugios ir įtraukios visoms bendruomenėms ir mažumoms.
Kovos su rasizmu koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis ir valstybėmis narėmis ir remia nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų priėmimą. Siekdamas pagerinti politinį atsaką, koordinatorius taip pat bendradarbiauja su institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos Parlamentą, lygybės įstaigas, akademinę bendruomenę ir tarptautines organizacijas.
4. ES nuosavi žmogiškieji ištekliai
Veiksmų plane pabrėžta, kad Europos Komisija, kaip darbdavė, yra įsipareigojusi rodyti pavyzdį ir užtikrinti, kad jos darbuotojai atstovautų Europos gyventojų įvairovei. Ji taip pat įsipareigojusi puoselėti įtraukią darbo kultūrą, kurioje visi gali klestėti ir išnaudoti visą savo potencialą, neatsižvelgiant į jų kilmę ar asmenines savybes. 2020 m. Komisija savo Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniame direktorate įsteigė Įvairovės ir įtraukties biurą 84 , prižiūrėsiantį, kaip rengiamos ir įgyvendinamos atitinkamos iniciatyvos. Iš pradžių 2021 m. kovo mėn. buvo atliktas išsamus darbuotojų įvairovės ir įtraukties tyrimas 85 . Tyrimo rezultatai buvo panaudoti rengiant naują 2022 m. priimtą Komisijos žmogiškųjų išteklių strategiją ir sudarant įrodymų bazę atnaujintam 2023–2024 m. įvairovės ir įtraukties veiksmų planui parengti 86 .
Komisija gerokai pažengė į priekį įgyvendindama veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kompleksiniams vadovų rėmimo veiksmams, struktūrizuotai mokymosi ir tobulėjimo programai, informuotumo didinimo veiklai, komunikacijai ir geresniam duomenų rinkimui bei lyginamajai analizei. Be to, veiksmų plane numatyti tiksliniai veiksmai konkrečioms darbuotojų grupėms remti. Pavyzdžiui, Įvairovės ir įtraukties biuras organizuoja vidaus darbuotojų renginius arba informuotumo didinimo veiklą, skirtus Tarptautinei rasinės diskriminacijos panaikinimo dienai paminėti, daugiausia dėmesio skirdamas darbuotojų patirčiai, susijusiai su rasizmu darbo vietoje. Ji taip pat glaudžiai bendradarbiavo su 2021 m. įsteigta ES darbuotojų asociacija „Diversité Europe“, atstovaujančia rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančių darbuotojų interesams ir sprendžianti jiems susirūpinimą keliančius klausimus.
Komisija taip pat skatino įvairovę savo Mėlynosios knygos stažuočių programoje: 2022 m. rugsėjo mėn. ji savo interneto svetainėje paskelbė stažuočių įvairovės ir įtraukties strategiją 87 , kurioje daugiausia dėmesio skirta tiek informavimo veiklai, tiek atrankos kriterijų peržiūrai, siekiant išplėsti programos patrauklumą ir padaryti ją prieinamesnę nepakankamai atstovaujamoms grupėms.
2023 m. Komisija taip pat atnaujino savo kovos su priekabiavimu politiką ir įsteigė naują funkciją (vyriausiasis konfidencialus patarėjas), kurią atliekantis asmuo prižiūrės, kaip ši politika įgyvendinama ir toliau plėtojama Komisijoje. Atnaujintoje politikoje pripažįstama, kad diskriminacija gali pasireikšti kaip priekabiavimas.
Siekdama pritraukti įvairesnių talentų į ES viešąsias tarnybas, 2020 m. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė kvietimą bendradarbiauti visoms ES įvairovės organizacijoms, ragindama jas prisijungti prie organizacijų partnerių duomenų bazės, kurią ji nuolat atnaujina. EPSO atliko du lygybės ir įvairovės tyrimus, kad surinktų duomenis apie kandidatų rezervo įvairovę, ir 2022 m. gegužės mėn. priėmė Lygybės ir įvairovės veiksmų planą, kuriuo siekiama sustiprinti informavimo veiklą, kad būtų pritraukta įvairių kandidatų. EPSO taip pat bendradarbiavo su rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantiems asmenims atstovaujančiomis organizacijomis, kad nustatytų ir pašalintų galimus trukdančius veiksnius, dėl kurių tie asmenys negali kreiptis dėl darbo ES institucijose 88 .
5. Išvada
Suinteresuotieji subjektai labai palankiai įvertino tai, kad priimtas pirmasis ES kovos su rasizmu veiksmų planas, kuris, kaip manoma, paskatino priimti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus ir pažangą vykdant diskusijas dėl kovos su visų formų rasizmu, įskaitant jo struktūrinį aspektą.
Veiksmų plane valstybės narės raginamos parengti ir įgyvendinti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus. Geras bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir tarp valstybių narių, padedant Komisijai, padėjo priimti bendras metodikas taikant bendras politikos priemones, keistis perspektyvia patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų.
Valstybės narės, priimdamos ir įgyvendindamos nacionalinius veiksmų planus, siekia skatinti prasmingą paveiktų bendruomenių dalyvavimą, pripažinti struktūrinį rasizmą ir su juo kovoti, įtraukti daugialypį požiūrį ir skirti pakankamą finansavimą pastangoms kovoti su rasizmu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.
Nuo tada, kai buvo priimtas veiksmų planas, dėl kelių krizių padaugėjo rasizmo, ksenofobijos ir neapykantos įvairioms grupėms atvejų. Iš turimų duomenų, kurių kol kas nedaug, matyti, kad šiuo metu vis dar vyrauja individualus ir struktūrinis rasizmas. Suinteresuotieji subjektai patvirtino, kad žmonių, susiduriančių su rasizmu, padėtis nepagerėjo. Siekdama puoselėti visuomenę be rasizmo, diskriminacijos ir nelygybės, Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais turi dėti daugiau pastangų kovodami su visų formų rasizmu.
Patikimų ir palyginamų duomenų apie lygybę, įskaitant rodiklius, susijusius su rasine ir etnine kilme, rinkimas yra labai svarbus siekiant atskleisti rasistinius ir diskriminacinius modelius ir struktūras. Todėl svarbu, kad valstybės narės toliau gerintų duomenų apie lygybę rinkimą visais teritoriniais lygmenimis ir primygtinai ragintų visus suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti renkant duomenis lygybės ir nediskriminavimo tikslais, pabrėždamos, kad renkant neskelbtinus duomenis turi būti taikomos apsaugos priemonės ir kad tokie duomenys būtų renkami tik siekiant pagerinti asmenų, patyrusių rasine ar etnine kilme pagrįstą diskriminaciją, padėtį.
Komisija toliau bendradarbiaus su CEPOL, FRA ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), kad parengtų ir siūlytų teisėsaugos pareigūnams mokymus apie nesąmoningą šališkumą, ir glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad paremtų nacionalines pastangas užtikrinti sąžiningą ir nediskriminacinį viešosios tvarkos palaikymą.
Iki šiol padaryta pažanga yra pagrindas, kuriuo ES ir jos valstybės narės turi remtis, kad visapusiškai įgyvendintų veiksmų planą. Būtina išlaikyti pagreitį ir toliau stiprinti politiką, praktiką ir iniciatyvas, kurios pasirodė esančios veiksmingos, ypač atsižvelgiant į tai, kad su rasine diskriminacija susiduriama dažniau nei prieš tai.
Kovojant su rasizmu reikia ryžto ir ilgalaikio įsipareigojimo. Pažanga daroma kovą su rasizmu integruojant į įvairias politikos sritis ir sukuriant specialias kovos su rasizmu struktūras ir mechanizmus. Veiksmų plane pabrėžiamas glaudus Komisijos ir visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas. Reguliarus dialogas su pilietine visuomene pasirodė esąs viena iš svarbiausių partnerysčių. Vykdydama šį prasmingą bendradarbiavimą Komisija gavo neįkainojamų įžvalgų iš pilietinės visuomenės organizacijų, kurios yra kovos su rasizmu priešakyje.
Kaip aiškiai nurodyta naujosios 2024–2029 m. kadencijos politinėse gairėse, Komisija tebėra tvirtai įsipareigojusi puoselėti visuomenę, kurioje nėra rasizmo, diskriminacijos ir nelygybės, prisidėti prie nacionalinių pastangų, kad būtų sukurta lygybės sąjunga, kurioje visi turėtų lygias galimybes, ir parengti kovos su rasizmu strategiją.
Šioje ataskaitoje vartojama sąvoka „rasinė ir etninė kilmė“, kuri vartojama ir ES kovos su rasizmu veiksmų plane, taip pat ES ir tarptautinėje teisinėje terminologijoje. Tačiau Komisija pritaria bendram supratimui, kad rasės yra grindžiamos tik socialinėje aplinkoje sukurtomis idėjomis, ir atmeta biologinių rasių sąvoką. Kadangi vartojant sąvoką „rasė“ ne visada aišku, kad kalbama apie rasizacijos socialinę struktūrą, Komisija, atkreipdama dėmesį į Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) patvirtintą sąvoką „rasizacija“, mano, kad sąvoka „rasizuotos grupės“ tiksliau atspindi rasizmo, kaip visuomenės problemos, esmę.
Pasak Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI), rasizmas „reiškia įsitikinimą, kad toks pagrindas kaip rasė, odos spalva, kalba, religija, pilietybė arba tautinė ar etninė kilmė, pateisina nepagarbą asmeniui ar asmenų grupei, arba asmens ar asmenų grupės pranašumo sąvoką“. Žr. Bendrąją rekomendaciją Nr. 7.
Rengiant šią ataskaitą buvo kelis kartus keičiamasi nuomonėmis ir konsultuojamasi su valstybėmis narėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai buvo daroma, be kita ko, pateikiant kvietimą teikti informaciją, vykdant tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir pateikiant du klausimynus valstybėms narėms. Ataskaita taip pat grindžiama ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) surinktais duomenimis ir vykdant specialią „Eurobarometro“ apklausą apie diskriminaciją surinktais duomenimis.
Komunikatas „Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa“ .
Rasizmo problemos sprendimas viešosios tvarkos palaikymo srityje .
Direktyva dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų užimtumo srityje , Direktyva dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų rasinės lygybės srityje .
Gruodžio mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys , sausio mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys , balandžio mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys , kovo mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinys .
Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai įtraukiami į ES nusikaltimų sąrašą .
Rasizmo problemos sprendimas viešosios tvarkos palaikymo srityje .
ES interneto forumas suteikia ES vyriausybėms, interneto pramonei ir kitiems partneriams bendradarbiavimo aplinką, skirtą aptarti ir spręsti problemoms, kylančioms dėl piktavališko ir neteisėto turinio internete. Europos Sąjungos interneto forumas .
Informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN) jungia pirminės grandies specialistus iš visos Europos, kad jie galėtų keistis žiniomis, tiesiogine patirtimi ir metodais, kaip užkirsti kelią visų formų smurtiniam ekstremizmui ir su juo kovoti.
ES kovos su neapykantos kalbos kurstymu internete elgesio kodeksas .
Žr., pavyzdžiui: COVID-19 krizės poveikis pažeidžiamoms grupėms ES , COVID-19 poveikis namų ūkių pajamoms ES .
2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo.
Europos švietimo erdvės strateginės programos darbo grupės .
Tarybos rekomendacija dėl veiksmingų būdų pasiekti gerų mokymosi rezultatų .
Pavyzdžiui: COVID-19 pandemijos poveikio migrantų populiacijos psichikos sveikatai ir gerovei Europoje nagrinėjimas , Naujos išvados dėl COVID-19 poveikio juodaodžiams ir etninėms mažumoms priklausantiems asmenims , COVID-19 pandemijos poveikio skirtumai atsižvelgiant į rasinę, etninę kilmę ir socialinę ir ekonominę padėtį .
Metaanalizė ir sisteminga peržiūra parodė, kad rasizmas yra labai susijęs su prasta sveikata – šis ryšys ypač stiprus kalbant apie psichikos sveikatą ir ne toks tvirtas kalbant apie fizinę sveikatą. Keliuose tyrimuose atkreiptas dėmesys į neigiamą rasinės diskriminacijos poveikį psichikos sveikatai, visų pirma atsižvelgiant į afektinių, psichozinių ir medžiagų vartojimo sutrikimų raidą. Schouler-Ocak etc (2021); Racism and mental health and the role of mental health professionals, European Psychiatry 64, p. 42–50.
Tarptautinis Afrikos kilmės asmenims skirtas dešimtmetis (2015–2024 m.) | UNESCO .
Gairės dėl rasine arba etnine kilme grindžiamų duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo .
Eurostato su lygybe ir nediskriminavimu susijusių statistinių duomenų darbo grupės posėdis .
Taryba priėmė išvadas dėl kovos su rasizmu ir antisemitizmu .
Nacionalinių kovos su rasine diskriminacija veiksmų planų rengimas .
Informacija grindžiama tikslinėmis konsultacijomis su valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais, kurios buvo platesnio konsultacijų proceso dalis. Bulgarija, Kipras ir Nyderlandai tikslinėse konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais nedalyvavo, o Lenkija ir Slovėnija dar nepaskyrė nacionalinių atstovų į pogrupį, todėl konsultacijose taip pat nedalyvavo.
ES kovos su rasizmu veiksmų plane nurodoma 15 valstybių narių, turinčių nacionalinius veiksmų planus. Tačiau šių priemonių pavadinimai ir į jas įtraukti aspektai skiriasi. Nors kai kurios iš jų aiškiai įvardijamos kaip kovos su rasizmu veiksmų planai, kitų priemonių kitokia aprėptis arba jos gali būti nelaikomos visaverčiais veiksmų planais. Taigi bendras šio pranešimo ir kovos su rasizmu veiksmų planų skaičius nėra palyginamas. Išsami dešimties valstybių narių analizė pateikta Europos Parlamento atliktame tyrime: Apsauga nuo rasizmo, ksenofobijos ir rasinės diskriminacijos ir ES kovos su rasizmu veiksmų planas .
Pagrindinių teisių agentūra, Europos Komisija prieš rasizmą (Europos Taryba), Norvegija.
Kovos su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais aukšto lygio grupė .
Nacionalinių kovos su rasizmu veiksmų planų bendrieji pagrindiniai principai .
Bendrieji pagrindiniai principai buvo priimti 2021 m. gruodžio mėn., o 2022 m. lapkričio mėn. patvirtintas stebėsenos kontrolinis sąrašas ir ataskaitų teikimo priemonė.
2024 m. Europos įtraukties ir įvairovės sostinių apdovanojimas .
ES vaiko teisių strategija ir Europos vaiko garantijų sistema .
Komisijos rekomendacija dėl integruotųjų vaiko apsaugos sistemų kūrimo ir stiprinimo .
„Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ .
Visų pirma Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir „Europos socialinis fondas +“ (ESF+).
Naudojimosi ES fondais siekiant migrantų kilmės asmenų integracijos priemonių rinkinys .
ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa „Europos horizontas“ .
Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) per savo Europos regioninį biurą padėjo Komisijai parengti bendrus pagrindinius nacionalinių veiksmų planų principus.
Europos Tarybos Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) buvo viena iš pagrindinių ES kovos su rasizmu koordinatoriaus partnerių. ECRI, būdama ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu pogrupio nare, prisidėjo prie šio pogrupio parengtų politikos priemonių kūrimo.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra aktyvi pogrupio narė ir rengia rodiklius, padedančius stebėti struktūrinį rasizmą švietimo, užimtumo, būsto ir teisėsaugos srityse. Šis projektas yra vienas iš kelių kovos su rasizmu projektų, finansuojamų pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą (CERV).
ES kovos su rasizmu koordinatorius bendradarbiavo su įvairiais žmogaus teisių mechanizmais ir dalyvavo JT iniciatyvose, pavyzdžiui, JT tarpvyriausybinėje darbo grupėje dėl veiksmingo Durbano deklaracijos ir veiksmų programos įgyvendinimo (darbo grupė), vykstančiame darbe, susijusiame su Tarptautiniu Afrikos kilmės asmenims skirtu dešimtmečiu ir transformacinių pokyčių darbotvarke.
EIVT Strasbūre, Paryžiuje, Vienoje, Ženevoje ir Niujorke.
„Globali Europa“ . Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė .
Nuolatinio kovos su rasizmu pilietinės visuomenės organizacijų forumo nariai .
Bandomasis EPSO įvairovės tyrimas. Pagrindinės išvados (2022 m.)| .
Įvairovės ir įtraukties strategija. Europos Komisijos mėlynosios knygos stažuočių sistema .