52024DC0187

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 05 17

COM(2024) 187 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Komisijos metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos 2022 m.

KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Komisijos metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos 2022 m.

Turinys

1. ĮVADAS

2. TEISINIS PAGRINDAS

3. METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA

4. ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS

4.1. Įrenginiai ir gavyba

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema

5. INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS

6. IŠVADOS

1. ĮVADAS

Europos Komisija nuo 2016 m. skelbia metinę ataskaitą dėl ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugos.

Šios ataskaitos teisinis pagrindas yra 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES 1 dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (toliau – Operacijų jūroje saugos direktyva). Jo tikslas – pasiekti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį, kuris būtų naudingas:

I.darbuotojams;

II.aplinkai;

III.jūroje esančioms platformoms ir įrangai;

IV.ekonominei veiklai, kaip antai žvejybai bei turizmui.

Valstybėms narėms įgyvendinant direktyvą padedama:

I.užkirsti kelią didelėms avarijoms ir incidentams;

II.sumažinti incidentų skaičių;

III.užtikrinti veiksmingus tolesnius su avarijomis ir incidentais susijusius veiksmus siekiant sumažinti jų padarinių sunkumą.

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šioje metinėje ataskaitoje:

I.nurodomas ES esančių įrenginių skaičius ir tipas;

II.pateikiama informacija apie saugos incidentus šiuose įrenginiuose;

III.įvertinamas jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Dabar ataskaita apima šešerių metų laikotarpį ir joje registruojamas valstybių narių jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Ši ataskaita pagrįsta valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis ir duomenimis, kaip reikalaujama pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą.

Viduržemio jūroje yra 164 naftos ir dujų įrenginiai, Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne – 135 įrenginiai, Juodojoje jūroje – 8 įrenginiai, o Baltijos jūroje – 4 įrenginiai. 2022 m. valstybių narių kompetentingos institucijos patikrino 485 jūroje esančių jų jurisdikcijai priklausančių įrenginių saugą. Šalys nepranešė apie jokias dideles avarijas.

Incidentų skaičius padidėjo nuo 26 (2021 m.) iki 37 (2022 m.).

2. TEISINIS PAGRINDAS

Vadovaudamasi Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsniu, Komisija turi skelbti metinę naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir poveikio aplinkai ataskaitą. Ši ataskaita grindžiama atskiromis metinėmis ataskaitomis, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai. Direktyvos IX priedo 3 dalyje nustatyta būtiniausia informacija, kuri turi būti pateikta metinėse ataskaitose:

I.įrenginių skaičius, amžius ir vieta;

II.atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;

III.visi incidentai;

IV.visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;

V.jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Reikalaujamą informaciją valstybės narės privalo paskelbti ir pateikti iki metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, birželio 1 d. (pvz., iki 2023 m. birželio 1 d. už 2022 m.).

Valstybės narės informaciją turi pateikti naudodamos 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1112/2014 2 pateiktas formas. Naudodami šias formas:

I.jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių operatoriai ir savininkai gali dalytis informacija apie didelių pavojų rodiklius;

II.valstybės narės gali skelbti informaciją apie didelių pavojų rodiklius.

Rekomendaciniame dokumente 3 pateikiama konkrečios informacijos apie įgyvendinimo reglamentą ir paaiškinama, kaip naudoti ataskaitų teikimo formas.

3. METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA

Valstybės narės turi pateikti, naudodamos formas, aiškiai apibrėžtą informaciją apie saugos incidentus jūriniame naftos ir dujų sektoriuje. Į teikiamus duomenis turi būti įtraukta informacija apie jūroje esančius ES naftos ir dujų įrenginius, kaip antai informacija apie jų skaičių, tipą, vietą ir amžių. Valstybių narių ataskaitose taip pat turi būti pateikiama ši informacija: i) jūroje atliktų patikrų, tyrimų, taip pat vykdymo užtikrinimo veiksmų, kurių imtasi, skaičius, ii) incidentų skaičius nurodant kategoriją ir iii) sužalojimų skaičius.

Rengdama šią metinę ataskaitą Komisija naudojo informaciją, kurią pateikė Airija, Bulgarija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija. Kitos valstybės narės nevykdė aktyvios veiklos jūriniame naftos ir dujų sektoriuje arba nepateikė informacijos. Visos valstybės narės, kuriose vykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje, pareiškė pateikusios visą reikiamą informaciją apie visus įrenginius.

4. ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS

4.1. Įrenginiai ir gavyba

2022 m. valstybės narės pranešė apie 311 ES vandenyse esančių įrenginių (žr. 1 lentelę):

·Dauguma jūrinių įrenginių 4 yra Viduržemio jūroje. Aktyviausiai veiklą vykdo Italija (turi 45 proc. visų įrenginių ES vandenyse), antroje vietoje – Kroatija.

·Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne daugiausia įrenginių (apie 36 proc. visų įrenginių ES vandenyse) yra Nyderlandams priklausančioje Šiaurės jūros dalyje (vadinamoje Nyderlandų išskirtine ekonomine zona).

·Juodojoje jūroje gerai įsitvirtinusi Rumunijos jūrinė naftos ir dujų pramonė. Bulgarija toliau vykdo angliavandenilių žvalgymo jūroje veiklą, tačiau turi tik vieną įrenginį ir išgauna nedidelį kiekį naftos ir dujų.

·Baltijos jūroje jūrinių įrenginių turi tik Lenkija.

1 lentelė. Įrenginiai 2022 m. sausio 1 d.: įrenginio tipas pagal regioną ir valstybę narę

Regionas	Šalis	Įrenginio tipas (*)
		SŽĮ	PNĮ	SNG	PGĮ	Iš viso (pagal regioną ir šalį)	Pokytis, palyginti su 2021 m.
Baltijos jūra		3	1	0	0	4	--
	Lenkija	3	1	0	0	4	--
Juodoji jūra		5	3	0	0	8	--
	Bulgarija	0	1	0	0	1	--
	Rumunija	5	2	0	0	7	--
Viduržemio jūra		13	149	0	2	164	--
	Kroatija	2	17	0	0	19	--
	Graikija	1	1	0	0	2	--
	Italija	9	129	0	2	140	--
	Ispanija	1	2	0	0	3	--
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas		36	96	3	0	135	−36
	Danija	7	11	1	0	19	--
	Vokietija	1	1	0	0	2	--
	Airija	2	0	0	0	2	--
	Nyderlandai	26	84	2	0	112	−36
Iš viso (pagal įrenginio tipą)		57	249	3	2	311	−36

(*) SŽĮ – stacionarieji įrenginiai, kuriuose dirba žmonės; SNG – stacionarūs ne gavybos įrenginiai; PGĮ – plūduriuojantys gavybos įrenginiai; PNĮ – paprastai neprižiūrimi įrenginiai.

Daugiau kaip pusė jūrinių įrenginių pradėti eksploatuoti 1980–2000 m. 2022 m. pradėtas eksploatuoti vienas naujas stacionarus įrenginys. Su naujais gavybos įrenginiais Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne susijusi plėtra pastebimai sumažėjo nuo 2010 m.

Apie 80 proc. ES vidaus naftos ir dujų (16 264 kilotonos naftos ekvivalento, ktne) išgaunama Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne (žr. 2 lentelę). Prie gavybos Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne daugiausia prisideda Nyderlandai ir Danija. Daugiausia gavybos veiklos Viduržemio jūroje vykdo Italija ir Kroatija. Gavybos veiklos nevykdė Ispanija ir Graikija. Juodojoje jūroje didelį kiekį išgauna tik Rumunija.

2 lentelė. ES naftos ir dujų gavybos jūroje apimtis (ktne) 2022 m.

Regionas	Šalis	ktne	% viso ES išgaunamo kiekio	Pokytis (%), palyginti su 2021 m.
Baltijos jūra		271	1,6 %	+1 %
	Lenkija	271	1,6 %	+1 %
Juodoji jūra		922	5,7 %	−12 %
	Bulgarija	15	0,1 %	+1 %
	Rumunija	907	5,6 %	−13 %
Viduržemio jūra		2069	12,1 %	−4,2 %
	Kroatija	197	1,2 %	+ 6 %
	Graikija	0	0 %	−100 %
	Italija	1872	11,5 %	−1 %
	Ispanija	0	0 %	−100 %
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas		13002	80 %	−12 %
	Danija	4435	27,2 %	−3 %
	Vokietija	755	4,6 %	−12 %
	Nyderlandai	7812	48 %	−16 %
Iš viso		16 264	100 %	−11 %

Gavybos apimtis šiek tiek padidėjo Kroatijoje, beveik nesikeitė Lenkijoje ir Bulgarijoje, tačiau sumažėjo visose kitose valstybėse narėse, ypač Nyderlanduose, Vokietijoje ir Rumunijoje. Gavybos veiklos nevykdė Graikija ir Ispanija. Palyginti su valstybių narių gavybos apimtimi 2021 m., 2022 m. gavybos apimtis sumažėjo 11 proc. (apie 1 923 ktne).

Bendrą ES išgautą kiekį, išreikštą kilotonomis naftos ekvivalento, sudarė 69 proc. dujų ir 31 proc. naftos. Daugiausia naftos išgavo Danija (3230 ktne), o po jos rikiuojasi Vokietija (745 ktne), Italija (390 ktne) ir Nyderlandai (308 ktne).

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema

2022 m. valstybių narių kompetentingos institucijos nuolat tikrino jų jurisdikcijai priklausančius jūrinius įrenginius (žr. 3 lentelę). Paprastai kuo daugiau įrenginių šalis turėjo, tuo daugiau patikrų joje buvo atlikta.

Palyginti su 2021 m., patikrų skaičius išaugo, o patikrintų įrenginių skaičius padidėjo beveik dvigubai. Valstybės narės pranešė, kad dėl geopolitinių priežasčių, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ES, atnaujintas saugus įrenginių, kurių eksploatavimą planuota nutraukti, eksploatavimas. Siekdamos atnaujinti saugų įrenginių eksploatavimą, valdžios institucijos numatė daugiau patikrų nei praėjusiais metais.

Graikija ir Nyderlandai yra du specifiniai pavyzdžiai. Graikijoje atlikta 36 žmogaus darbo dienas trukusių patikrų, o veikiančių įrenginių nėra. Kadangi įrenginiai buvo uždaryti per ilgai, kad įsitikintų, jog eksploatacija gali būti saugiai atnaujinta, valdžios institucijos turėjo atlikti plataus masto patikrą (didžiausią kada nors Graikijoje atliktą patikrą). Nyderlanduose patikrų skaičius, palyginti su 2021 m., išaugo tris kartus. Kita vertus, ataskaitiniu laikotarpiu Nyderlandai nutraukė trijų įrenginių eksploataciją.

3 lentelė. Patikros jūroje pagal regioną ir valstybę narę 2022 m.

Regionas	Šalis	Patikros	Darbo dienos, praleistos įrenginyje (neįskaitant kelionės laiko)	Patikrintų įrenginių skaičius
Baltijos jūra		2	8	5
	Lenkija	2	8	5
Juodoji jūra		15	31,5	9
	Bulgarija	0	0	0
	Rumunija	15	31,5	9
Viduržemio jūra		333	408	271
	Kroatija	36	36	9
	Kipras	3	10	2
	Graikija	1	36	1
	Italija	291	325	257
	Ispanija	2	1	2
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas		174	199	200
	Danija	28	136	23
	Vokietija	4	9	2
	Airija	0	0	0
	Nyderlandai	142	54	175
Iš viso		524	646,5	485 5

Pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos 18 straipsnį, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms suteikiamos tam tikros teisės ir įgaliojimai, susiję su jų jurisdikcijoje vykdomomis operacijomis ir esančiais įrenginiais. Šie įgaliojimai apima teisę uždrausti vykdyti operacijas ir reikalauti imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas rizikos valdymo reikalavimų laikymasis ir saugus eksploatavimas.

2022 m. tyrimų dėl didelių avarijų nebuvo. 2021 m. vyko vienas tyrimas (Kroatijoje).

2022 m. vykdymo užtikrinimo veiksmų imtasi tik Nyderlanduose.

5. INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS

Įrenginių operatoriai ir savininkai bei nacionalinės valdžios institucijos privalo pranešti apie avarijas arba pavojingas situacijas (toliau – įvykis). Tačiau tas pats įvykis gali būti priskiriamas daugiau nei vienai kategorijai, nustatomai pagal incidento pobūdį. Pavyzdžiui, vieno įvykio atveju turi būti pranešta apie dviejų kategorijų incidentus, jei tas įvykis yra susijęs su: a) nenumatytu dujų nutekėjimu, b) dėl kurio reikėjo evakuoti darbuotojus.

Palyginti su 26 pranešimais apie įvykius 2021 m., 2022 m. valstybės narės pranešė apie 37 įvykius 6 :

-Danija ir Kroatija kiekviena pranešė apie 12 įvykių, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas (2021 m. – atitinkamai apie 13 ir 2 įvykius) 7 .

-Nyderlandai pranešė apie 11 įvykių, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas 8 (2021 m. – apie 11 įvykių). 9

-Rumunija ir Ispanija kiekviena pranešė apie vieną įvykį (2021 m. nepranešta nė apie vieną įvykį) 10 .

Iš 2022 m. įvykusių incidentų 75,67 proc. incidentų priklauso nenumatyto dujų ir (arba) naftos nutekėjimo kategorijai, 18,91 proc. incidentų – saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimo kategorijai ir 5,40 proc. incidentų yra susiję su gręžinių praradimu. Nė viename iš tų incidentų žmonių nežuvo. Be to, nebuvo pranešta apie laivų susidūrimus arba sraigtasparnių avarijas.

4 lentelė. Incidentai pagal kategorijas (Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedas) 2022 m.

Kategorija		Iš viso	Visų kategorijų dalis	Visų incidentų dalis
a)	Nenumatyti nutekėjimai (iš viso)	28	100 %	75,67 %
	Gaisrai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų	0	0 %	0
	Sprogimai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų	0	0 %	0 %
	Neužsiliepsnojusios dujos	17	60,7 %	45,95 %
	Neužsiliepsnojusi nafta	11	39,2 %	29,70 %
	Pavojingos medžiagos	0	0 %	0 %
b)	Gręžinių praradimas (iš viso)	2	100 %	5,40 %
	Išsiliejimas	0	0 %	0 %
	Išsiliejimas / nukreipimo sistemos aktyvavimas	2	100 %	5,40 %
	Gręžinio užkardos gedimas	0	0 %	0 %
c)	Saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbaus elemento gedimas	7	100 %	18,91 %
d)	Struktūrinio vientisumo praradimas (iš viso)	0	0 %	0 %
	Struktūrinio vientisumo praradimas	0	0 %	0 %
	Stabilumo / plūdrumo praradimas	0	0 %	0 %
	Pozicionavimo galimybių praradimas	0	0 %	0 %
e)	Susidūrimai su laivais	0
f)	Sraigtasparnių avarijos	0
g)	Mirtinos avarijos (*)	0
h)	Sunkūs sužalojimai, jeigu vienos avarijos metu sunkiai sužalojami penki ar daugiau žmonių	0
i)	Darbuotojų evakavimas	0
j)	Poveikį aplinkai turinčios avarijos	0
Iš viso		37		100 %
(*) Tik jei susijusios su didele avarija.

Bendras incidentų skaičius ES padidėjo nuo 26 (2021 m.) iki 37 (2022 m.). Šį padidėjimą lėmė nenumatyto tiek dujų, tiek naftos nutekėjimo atvejų skaičiaus padidėjimas nuo 20 iki 28 ir saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimų skaičiaus padidėjimas nuo 3 iki 7. Incidentų, susijusių su gręžinių praradimu, 2021–2022 m. sumažėjo nuo trijų iki dviejų. 2022 m. nė vienas incidentas nebuvo priskiriamas didelėms avarijoms. Valstybių narių valdžios institucijos kartu su operatoriais vertina incidentų priežastis, kad nustatytų, ar reikia tyrimų ar vykdymo užtikrinimo veiksmų.

6. IŠVADOS

2022 m. jūroje buvo 311 ES naftos ir dujų įrenginių. Ataskaitiniu laikotarpiu Nyderlandai nutraukė trijų įrenginių eksploataciją.

Apskritai naftos ir dujų gavyba sumažėjo nuo 18 187 ktne 2021 m. iki 16 264 ktne 2022 m. (t. y. 11 proc. gavybos sumažėjimas). Danija ir Nyderlandai išgavo 75 proc. visos jūroje išgautos ES naftos ir dujų.

Komisija įvertino ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugą remdamasi valstybių narių pagal įgyvendinimo reglamento dėl ataskaitų teikimo taisykles pateikta informacija. Todėl Komisijos analizės tikslumas priklauso nuo šios informacijos tikslumo.

2022 m. nacionalinės valdžios institucijos toliau stengėsi užtikrinti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį atlikdamos 485 įrenginių patikrą (2021 m. patikrino 248 įrenginius). Apie vykdymo užtikrinimo veiksmus pranešė viena valstybė narė (Nyderlandai).

2022 m. didelių avarijų nebuvo. Bendras incidentų skaičius padidėjo nuo 26 (2021 m.) iki 37 (2022 m.). Pranešta, kad žūčių nebuvo, o sužaloti 44 ir sunkiai sužaloti 4 asmenys.

2022 m. dėl geopolitinių priežasčių, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ES, atnaujintas saugus įrenginių, kurių eksploatavimą planuota nutraukti, eksploatavimas. Taip galima paaiškinti incidentų skaičiaus padidėjimą. Valstybių narių valdžios institucijos ėmėsi priemonių siekdamos atsižvelgti į įvykusių incidentų priežastis ir juos ištaisyti. Prireikus bus imtasi tyrimų ir galimų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

Apibendrinant, kadangi pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą vykdytos privalomos patikros ir veiksmai, didelio neigiamo poveikio naftos ir dujų operacijoms jūroje nebuvo.

Siekdama išlaikyti šį aukštą saugos lygį, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos už jūroje vykdomą naftos ir dujų sektoriaus veiklą atsakingų institucijų grupe (EUOAG). EUOAG skatina taikyti geriausią saugaus visų operacijų vykdymo praktiką ir padeda grupėje atstovaujamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

(1)

OL L 178, 2013 6 28, p. 66.

(2)

OL L 302, 2014 10 22, p. 1.

(3)

Rekomendacinis dokumentas dėl 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1112/2014.

https://energy.ec.europa.eu/document/download/68234e29-37c0-48ed-a48c-cb6c488415f5_en? filename= guidelines_reporting_of_accidents.pdf

(4)

Mobilieji gręžimo jūroje įrenginiai į 4.1 skirsnyje pateiktus duomenis neįtraukti.

(5)

Per ataskaitinius metus įrenginys gali būti patikrinamas daugiau nei kartą, todėl patikrintų įrenginių skaičius (485) skiriasi nuo bendro įrenginių skaičiaus (311).

(6)

Prievolė pranešti netaikoma tam tikriems įvykiams (pvz., nesusijusiems su operacijomis).

(7)

Visi 12 incidentų, apie kuriuos pranešė Danija, buvo nenumatytas nutekėjimas. Iš 12 įvykių, apie kuriuos pranešė Kroatija, septyni buvo susiję su nenumatytu nutekėjimu, o penki – su saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimu.

(8)

Didelės avarijos – tai, be kita ko, incidentai, dėl kurių gali žūti arba būti sunkiai sužaloti žmonės (net jei taip neatsitiko).

(9)

Incidentai, apie kuriuos pranešė Nyderlandai, dviem atvejais buvo susiję su gręžinių praradimu, o 9 – su nenumatytu nutekėjimu.

(10)

Tie įvykiai buvo susiję su saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimu.

Choose the experimental features you want to try