EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 03 22

COM(2024) 136 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Energijos kainų ir kaštų Europoje ataskaita

1.Įvadas

Nuo 2020 m. Europos ir pasaulinės energijos rinkos išgyvena sunkią krizę. Ją lėmė daugybė veiksnių, pradedant COVID sukeltu ekonomikos nuosmukiu, po kurio 2021 m. sekė stiprus visuotinis ekonomikos atsigavimas po COVID, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams nepalankios oro sąlygos ir Prancūzijos branduolinių elektrinių atjungimai. 2022 m. vasario mėn. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, krizė pasiekė naują lygį, kurį galima palyginti su praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio naftos krizėmis, – kilo precedento neturintis gamtinių dujų tiekimo Europoje sutrikimas, o tai lėmė istoriškai aukštas dujų ir elektros energijos kainas.

ES į šią krizę reagavo vieningai, ryžtingai ir solidariai. Dėl padidėjusio suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo sumažėjo Rusijos įtaka dujų tiekimui Europoje. Taikant skubias ES bendras neatidėliotinas priemones buvo sprendžiami klausimai, susiję su poreikiu taupyti dujas, užpildyti dujų saugyklas, bendrai pirkti dujas, stiprinti solidarumo taisykles, taikomas susidarius su dujomis susijusioms ekstremaliosioms situacijoms, mažinti elektros energijos bei dujų kainas ir sušvelninti didelių kainų poveikį vartotojams. Dujų kainos išliko labai aukštos iki 2022 m. pabaigos, o vėliau dėl reguliavimo veiksmų, sumažėjusios paklausos ir kitų esminių rinkos sąlygų pagerėjimo jos palaipsniui sumažėjo iki lengviau valdomo lygio.

Vis dėlto argumentai pereiti prie dekarbonizuotos Europos energetikos sistemos, kuri būtų mažiau priklausoma nuo energijos importo, dar niekada nebuvo toks stiprūs ir aiškūs. Sėkminga energetikos pertvarka, didinanti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą, ne tik sumažintų išmetamo anglies dioksido kiekį, bet ir apsaugotų Europos namų ūkius ir įmones nuo kainų nepastovumo, sumažintų mūsų priklausomybę nuo importuojamo brangaus iškastinio kuro ir sustiprintų Europos strateginį savarankiškumą. Energija ir toliau turėtų būti įperkama namų ūkiams ir įmonėms, o reguliavimo sąlygos turėtų būti tokios, kad būtų galima investuoti į technologijas, kurių reikia norint toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Šios ataskaitos tikslas – pateikti išsamią informaciją, padedančią suprasti energijos kainų ir kaštų raidą ES 2010–2022 m. ir, jei yra duomenų, iki 2023 m. vidurio 1 . Ataskaitoje analizuojamos elektros energijos, gamtinių dujų ir naftos produktų energijos kainų tendencijos, išsamiai nagrinėjami šių energijos šaltinių rinkų ir reguliavimo veiksniai ir pateikiami tarptautiniai palyginimai. Joje taip pat vertinama energijos kaštų reikšmė ir poveikis Europos įmonėms ir namų ūkiams. Joje analizuojama ES energijos importo išlaidų raida, energijos kaštų dalys tam tikruose atrinktuose pramonės sektoriuose ir energijos išlaidų poveikis namų ūkių biudžetui. Joje taip pat nagrinėjama energijos mokesčių, kaip valdžios sektoriaus pajamų šaltinio, svarba.

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose 2 , šioje ataskaitoje remiamasi išsamaus tyrimo 3 ir pačios Europos Komisijos darbiniais duomenimis ir analizėmis. Ataskaitoje pirmenybė teikiama viešai prieinamiems statistinės informacijos šaltiniams, ir jie papildomi specialiais duomenų rinkiniais. Po „Brexit’o“ ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ES 27.

2.Energijos kainų tendencijos

2.1.Elektros energijos kainos

2015–2019 m. Europos didmeninės elektros energijos kainos svyravo nuo 40 iki 60 EUR/MWh. Momentinės kainos iki 2018 m. pabaigos buvo palyginti stabilios, o 2019 m. sumažėjo dėl mažos paklausos, mažesnių kuro kaštų ir padidėjusios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos. 2020 m. dėl COVID-19 dar labiau sumažėjo elektros energijos paklausa, o tai kartu su didėjančia atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba lėmė didmeninių kainų sumažėjimą iki itin žemo lygio (2020 m. gegužės mėn. jos siekė 17 EUR/MWh), įskaitant vis dažnesnius neigiamų kainų laikotarpius dienos metu.

Ekonomikos atsigavimas po COVID, prasidėjęs 2021 m., taip pat Rusijos kišimasis į dujų tiekimą ES ir galiausiai Rusijos invazija į Ukrainą lėmė plataus masto sutrikimus pasaulinėse ir Europos energijos rinkose. Tai turėjo įtakos ir didmeninėms elektros energijos kainoms ES, nes dėl didesnių dujų kainų (žr. 2.2 skyrių apie dujas) elektros energijos kainos pakilo iki 150–270 EUR/MWh (1 diagrama). Europoje dujomis kūrenamos elektrinės dažnai yra ribinių sąnaudų technologija, lemianti didmenines elektros energijos kainas. Dėl ribotų galimybių dujų kūrenimu elektros energijos gamybą pakeisti pigesniais elektros energijos gamybos šaltiniais, taip pat dėl mažo hidroenergijos ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos lygio ir dėl branduolinės energijos įrenginių atjungimų 2022 m. elektros energijos kainos pasiekė rekordines aukštumas (2022 m. rugpjūtį siekė 400 EUR/MWh).

Tačiau nuo 2022 m. pabaigos dėl bendrą tendenciją atitinkančio dujų kainų mažėjimo, sumažėjusios paklausos, didesnės branduolinės ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir hidroenergijos išteklių atkūrimo kainos vėl tapo santykinai mažesnės (2023 m. pirmąjį pusmetį – nuo 70 iki 120 EUR/MWh).

1 diagrama. Vidutinių mėnesio didmeninių kitos paros bazinės apkrovos elektros energijos kainų raida (EUR/MWh, kairioji skalė) ir didžiausių bei mažiausių kainų intervalas pagrindinėse ES rinkose (%, dešinioji skalė)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta „S&P Platts“ ir ENTSO-E duomenimis

Dešimtmetį prieš energetikos krizę Europos didmeninės elektros energijos kainos buvo mažesnės už Japonijos ir Kinijos kainas arba į jas panašios (2 diagrama), o istoriškai didesnę laiko dalį buvo didesnės (iki 40 proc.) už JAV kainas. Energetikos krizė ir Rusijos karas Ukrainoje lėmė Europos ir Azijos kainų konvergenciją. Kainos JAV dėl gausios vietinės dujų gavybos išliko palyginti mažos, o Europos didmeninės elektros energijos kainos tapo 2–5 kartus didesnės už JAV kainas. Panašiai padidėjo ir didmeninės elektros energijos kainos Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje. Kinijos elektros energijos kainos galėtų atspindėti tai, kad iki 2020 m. buvo taikomos didelio masto subsidijos (naujesnių duomenų nėra).

2 diagrama. Vidutinių mėnesio didmeninių kitos paros elektros energijos kainų ES, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje ir Kinijoje palyginimas (EUR2021 m./MWh 4 )

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta „S&P Platts“, ENTSO-E, JEPX, EIA ir CEIC duomenimis

Po ilgo santykinai stabilaus laikotarpio (2010–2019 m.) mažmeninės elektros energijos kainos 2021 m. ėmė smarkiai didėti dėl kylančių didmeninių kainų (3 diagrama). Mažmeninės kainos paprastai yra didesnės už didmenines, tačiau nuo 2021 m. pabaigos jos buvo mažesnės už didmeninės rinkos kainas per kainų šuolius krizės metu (pvz., iškart po invazijos į Ukrainą ir 2022 m. vasarą).

3 diagrama. Vidutinių svertinių mažmeninių elektros energijos kainų namų ūkiams sudėtis ES 27 (EUR/MWh)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta Eurostato ir „VaasaETT“ duomenimis

Taip įvyko dėl to, kad didmeninių kainų augimas buvo greitas ir labai didelis, o tai rodė poreikį subalansuoti pasiūlą ir paklausą. Kita vertus, didmeninių kainų pokyčių perkėlimas mažmeninėms kainoms atspindėjo mažmeninės rinkos padėtį, o jį mažino mažmenininkų tiekimo strategijos (pvz., ilgalaikės sutartys ir kitoks apsidraudimas nuo su kainomis susijusios rizikos), sutarčių struktūra valstybėse narėse (dinamiškos kainos ir fiksuotos kainos sutartys), konkurencijos mažmeninėje rinkoje lygis ir valstybės intervencijos 5 . Vidutinės ES mažmeninės elektros energijos kainos pradėjo didėti maždaug 6 mėnesiais vėliau nei didmeninės kainos 2021 m. pabaigoje. Aukščiausią lygį jos pasiekė 2022 m. spalio mėn., o 2023 m. sumažėjo dėl mažėjančių didmeninių kainų.

Kalbant apie elektros energijos kainų sudedamąsias dalis (energijos kaštus, tinklo mokesčius ir mokesčius bei rinkliavas), 2021–2022 m. mažmeninės elektros energijos kainos didėjo dėl padidėjusios energijos kaštų sudedamosios dalies (daugiausia didmeninių kainų, bet taip pat ir energijos tiekėjų taikomų antkainių) ir daug mažiau dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tinklo mokesčiai išliko stabilūs, o energijos mokesčiai tuo pačiu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo, – tai rodo laikiną politinį atsaką į krizę.

Kalbant konkrečiai, 2020–2021 m. vidutinė mažmeninė elektros energijos kaina ES 27 padidėjo 9 proc. (+19 EUR/MWh) iki 235 EUR/MWh. Pirmąjį 2022 m. pusmetį kainos padidėjo iki 310 EUR/MWh (+32 proc.), o antrąjį 2022 m. pusmetį – iki 371 EUR/MWh (+20 proc.). Pirmąjį 2023 m. pusmetį, sumažėjus kainoms didmeninėse rinkose, mažmeninės kainos vėl nukrito iki 310 EUR/MWh (–16 proc.). Mažmeninės elektros energijos kainos viršijo 500 EUR/MWh Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.

Mažmeninių kainų namų ūkiams sudėtis ir lygis valstybėse narėse labai skiriasi (4 diagrama). Mažmeninės elektros energijos kainos namų ūkiams 2023 m. sausio mėn. svyravo nuo 637 EUR/MWh (Italijoje) iki 92 EUR/MWh (Vengrijoje), o didžiąją skirtumo dalį aiškiai lėmė energijos sudedamoji dalis (4 diagramoje vaizduojama mėlynais stulpeliais). Lietuvoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose taikomos energijos mokesčių lengvatos, o Portugalijoje – tinklo mokesčių lengvatos, šiose šalyse sumažino, kai kuriais atvejais gerokai, vartotojų faktiškai mokamą mažmeninę kainą. Bulgarija, Vengrija, Airija ir Latvija, taikydamos nacionalines priemones energijos kainų krizei įveikti, sumažino elektros energijos mokesčius ir rinkliavas iki 0 EUR/MWh.

4 diagrama. 2023 m. sausio mėn. elektros energijos kainos namų ūkiams (EUR/MWh, reprezentatyviausia vartotojų grupė 6 )

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta Eurostato ir „VaasaETT“ duomenimis

Toliau 5 diagramoje pateikiama mažmeninių elektros energijos kainų pramonei ES, JAV, Japonijoje ir kitose šalyse raida 2008–2022 m. Vidutinės mažmeninės elektros energijos kainos pramonei Japonijoje ir ES 27 yra panašiai didelės, o JAV kainos yra gerokai mažesnės nei ES (maždaug 2–3 kartus mažesnės). Vidutinių ES ir Japonijos kainų augimas nuo 2020 m. yra akivaizdus. 2022 m. kainos pradėjo didėti ir JAV, nors jos tebėra gerokai mažesnės už ES kainų lygį. Pagal procentinę išraišką, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. vidutinės kainos ES (+231 proc.) ir JAV (+225 proc.) didėjo palyginti panašiu tempu.

5 diagrama. Mažmeninės elektros energijos kainos pramonei ES 27, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje ir Japonijoje (EUR2021 m./MWh4)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), „S&P Platts“, Eurostatas, JAV Energetikos departamentas, „Enerdata“ (NBS, E-Stats, BEIS, KESIS), TEA

2.2.Dujų kainos

Anksčiau, 2015–2020 m. laikotarpiu, Europos didmeninės dujų kainos svyravo nuo 5 iki 30 EUR/MWh. Kainos sumažėjo iki istoriškai žemo lygio 2019 ir 2020 m. (2020 m. gegužės–liepos mėn. buvo mažesnės nei 5 EUR/MWh), kai dėl palyginti švelnios žiemos ir COVID izoliavimo priemonių sumažėjo dujų paklausa. Dėl didėjančios dujų paklausos atsigaunant po COVID laikotarpio nuo 2021 m. vidurio dujų kainos ėmė kilti. Iki 2021 m. gruodžio mėn. išaugusi Europos ir Azijos dujų paklausa kartu su sumažėjusiu dujų eksportu iš Rusijos ir beveik tuščiomis bendrovei „Gazprom“ priklausančiomis dujų saugyklomis Europoje 7 suvaržė Europos dujų rinkas ir padidino didmenines kainas iki 113 EUR/MWh; šios kainos daugiau kaip 3,5 karto viršijo istorinį kainų intervalą (6 diagrama).

Vėliau, 2022 m. kovo mėn., dėl Rusijos invazijos į Ukrainą dujų kainos pasiekė naujas aukštumas – 127 EUR/MWh. Dujų rinka tapo labai nepastovi dėl geopolitinės rizikos ir Rusijos dujų tiekimo į Europą sutrikimo. Dujų paklausą didino karščio bangos vasaros metu, vandens trūkumas, nedidelė atsinaujinančiųjų išteklių ir branduolinės elektros energijos gamyba ir saugyklų pildymas. Tuo pat metu sumažėjo dujų tiekimas Europai iš Rusijos ir buvo neaišku, ar bus galima padidinti SGD tiekimą 8 . Dėl to, nepaisant smarkiai išaugusio SGD importo, kito mėnesio dujų kainos iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos pakilo iki precedento neturinčių 320 EUR/MWh.

6 diagrama. Atrinktos didmeninės dujų kainos Europoje, nominaliosios kainos (EUR/MWh)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta „S&P Platts“, „EnergyMarketPrice“, BAFA ir Eurostato COMEXT duomenimis

Nuo 2022 m. balandžio mėn. pastebimi dideli momentinių kainų skirtumai tarp nacionalinių dujų prekybos centrų Europoje. Tokios tendencijos per pastaruosius 10 metų nebuvo. Dujų kainos buvo gerokai mažesnės tiesiogiai su SDG importo pajėgumais sujungtuose centruose (pvz., Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Ispanijoje), nei tose valstybėse narėse, kurios neturėjo tiesioginės prieigos prie SDG terminalų (didžiausios tuo metu jos buvo Vokietijoje).

Kad pakeistų rusiškas dujas, Europa griebėsi suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir jas importavo visų pirma iš JAV (7 diagrama); taip pat padidino dujų importą dujotiekiais iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Azerbaidžano.

7 diagrama. Per savaitę į ES importuojamos gamtinės dujos (2020 m. – 2023 m. liepos mėn., dujotiekis ir SGD)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta ENTSO-G ir Bruegel duomenimis

SGD importas nuo labai žemo lygio per COVID-19 pandemiją išaugo ir 2022 m. pasiekė istoriškai aukštą lygį, 73 proc. didesnį nei 2021 m. SGD dalis ES dujų importe šoktelėjo nuo mažiau nei 20 proc. 2021 m. iki daugiau nei 40 proc. 2023 m. rugsėjo mėn. Tai, kartu su ES pastangomis mažinti paklausą ir mažesniu dujų suvartojimu Azijoje, leido Europai iki 2022–2023 m. žiemos pripildyti dujų saugyklas ir pasiekti Dujų laikymo reglamente numatytus tikslus 9 .

Dujų kainos Europos didmeninėse rinkose visada buvo didesnės nei pagrindinėse dujas eksportuojančiose šalyse (Kanadoje, Norvegijoje, Rusijoje ir JAV) ir panašios į kitų G20 šalių kainas. Eksponentinis dujų kainų augimas turėjo didelį poveikį tiek Europoje, tiek kitose dujas importuojančiose šalyse (8 diagrama), o dujas išgaunančiose šalyse kainos taip smarkiai nepasikeitė.

8 diagrama. Didmeninės kitos paros dujų kainos ES (svertinis vidurkis), Kinijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV (EUR2021 m./MWh4)

Šaltinis: Trinomics et al., paremta „S&P Platts“ duomenimis

Mažmenines dujų kainas daugiausia lemia didmeninės dujų kainos, tačiau 2021 ir 2022 m. kainų pokyčiai skirtingose valstybėse narėse atsispindėjo skirtingai (jų perkėlimo masto ir greičio atžvilgiais) (9 diagrama). Tai daugiausia lėmė nacionalinių krizės švelninimo priemonių pobūdžio ir užmojo skirtumai, taip pat skirtingos valstybių narių sutarčių ilgio ir trukmės struktūros ir skirtingos mažmenininkų dujų pirkimo strategijos (ilgalaikės sutartys, apsidraudimas nuo su kainomis susijusios rizikos).

9 diagrama. 2023 m. sausio mėn. vidutinės ES dujų kainos namų ūkiams (EUR/MWh)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta „VaasaETT“ duomenimis

Vidutinės mažmeninės dujų kainos ES namų ūkiams padidėjo nuo 68 EUR/MWh 2021 m. iki 143 EUR/MWh 2023 m. sausio mėn. Nepaisant vidutinės kainos ES, tarp valstybių narių buvo didelių kainų skirtumų – didžiausios ir mažiausios kainų santykis nuo 3,5 2021 m. padidėjo iki daugiau kaip 10 iki 2023 m.

Dėl krizės smarkiai pasikeitė energijos kaštų, tinklų mokesčių ir mokesčių bei rinkliavų santykinės dalys namų ūkių dujų kainose. Energijos kaštų sudedamoji dalis (didmeninė kaina ir antkainis) 2021 m. sudarė 44 proc. mažmeninės kainos, o 2023 m. jau sudarė 66 proc. Tinklo mokesčių sudedamoji dalis nuo 23 proc. (2021 m.) sumažėjo iki 16 proc. (2023 m.). Mokesčių, rinkliavų ir PVM dalis nuo 28 proc. 2010 m. padidėjo iki 34 proc. 2021 m., bet vėliau dėl valstybių kišimosi į mažmenines kainas 2023 m. gerokai sumažėjo – iki 18 proc.

Mažmeninės dujų kainos pramonei ES yra gerokai didesnės nei JAV ir kitose dujas išgaunančiose šalyse (nors 2021 m. ir 2022 m. jos taip pat padidėjo). Kainos Jungtinėje Karalystėje ir kainos ES (svertinis vidurkis) yra labai panašios, nors 2022 m. jos šiek tiek skyrėsi, nes Jungtinė Karalystė turi lengvesnę prieigą prie SGD ir taip pat prie vietinės dujų gavybos. Pramoninių dujų kainos Kinijoje ir Japonijoje anksčiau buvo didesnės dėl šių šalių aukštesnių didmeninių kainų ir priklausomybės nuo SGD tiekimo.

10 Diagrama. Mažmeninės dujų kainos pramonei ES ir atrinktose šalyse (EUR2021 m./MWh4)

Šaltinis: Trinomics et al. (2023), paremta Eurostato, JAV Energetikos departamento, „Enerdata“ (BEIS, NBS) duomenimis

2.3.Nafta ir anglys

Pastaraisiais metais žalios naftos kainos vėl svyravo. Jos 2020 m. balandžio mėn. dėl gerokai sumažėjusios paklausos ir per didelės pasiūlos pirmaisiais COVID izoliavimo priemonių taikymo mėnesiais nukrito iki mažiau nei 20 JAV dolerių už barelį („Dated Brent“). Žalios naftos kainos pradėjo kilti kartu su ekonomikos atsigavimu ir kelionių ribojimų dėl COVID sušvelninimu; 2022 m. kovo mėn. jos pasiekė didžiausias aukštumas – 130 JAV dolerių už barelį. Nuo to laiko, nepaisant OPEC+ gavybos mažinimo ir geopolitinės įtampos bei konfliktų Artimuosiuose Rytuose, žalios naftos kainos nukrito žemiau 80 JAV dolerių už barelį, daugiausia dėl padidėjusios gavybos JAV ir palyginti mažo vartojimo Azijoje (11 diagrama).

11 diagrama. Vidutinės mėnesio žalios naftos ir energinių anglių kainos (JAV dolerių už barelį; EUR už metrinę toną)

Šaltinis: Energetikos GD „ENERScope“, paremta Energijos rinkos observatorijos duomenų baze

Anglių kainos taip pat labai išaugo nuo 2020 m. rugsėjo mėn. – nuo maždaug 50 EUR už toną iki daugiau nei 380 EUR už toną 2022 m. liepos mėn., o tai lėmė padidėjusi paklausa po COVID, branduolinės energijos gamybos problemos ir dujų keitimas anglimis elektros energijos gamybos reikmėms. Nuo to laiko anglių kainos stabilizavosi žemesniame lygyje ir 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 111 EUR už toną.

Apskritai mažmeninės naftos produktų kainos (12 diagrama) susidūrė su ta pačia tendencija kaip ir žalios naftos kainos ir po 2022 m. rudens labai sumažėjo. Dyzelino ir krosnių kuro kainos didėjo daug labiau, daugiausia dėl pasauliniu mastu ribotų naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų.

12 diagrama. Vidutinės ES naftos produktų vartotojų kainos, įskaitant muitus ir mokesčius (EUR už litrą)

Šaltinis: Energetikos GD „ENERScope“, paremta Energijos rinkos observatorijos duomenų baze

Keliose valstybėse narėse suteiktos laikinos mokesčių lengvatos ir kitokios subsidijos tik iš dalies sušvelnino didėjančias kuro kainas. Mažmeninės dyzelino kainos daugumoje valstybių narių didžiausias aukštumas pasiekė 2022 m. kovo mėn., o vėliau iki 2022 m. gruodžio mėn. sumažėjo dėl laikinų mokesčių lengvatų ir kitų paramos priemonių. Pasibaigus šių laikinųjų priemonių galiojimui, dyzelino kainos daugumoje valstybių narių vėl pakilo 2023 m. rugsėjo mėn., tačiau apskritai jos išliko mažesnės nei per kainų piką krizės metu.

3.Energijos kaštų tendencijos

3.1.ES energijos importo išlaidos

ES energijos importo išlaidos 2020 m. dėl COVID poveikio sumažėjo iki 163 mlrd. EUR (13 diagrama), o 2021 m. vėl padidėjo iki 285 mlrd. EUR. 2022 m. išlaidos pasiekė precedento neturinčią sumą – 604 mlrd. EUR (3,8 proc. ES 27 BVP). Energijos importo išlaidų padidėjimą 2021 m. lėmė naftos kainos (naftos importas sudarė 69 proc. visų importo išlaidų), o 2022 m. prie energijos importo išlaidų padidėjimo ES prisidėjo tiek naftos, tiek dujų kainos.

2020 m. energijos importo išlaidų sumažėjimas iki 1 proc. BVP ir staigus šių išlaidų padidėjimas 2021 ir 2022 m. iki beveik 4 proc. BVP rodo, kaip stipriai iškastinio kuro kainos veikia ekonomikos augimą ir kiek mažesnės energijos išlaidos pandemijos metu leido ES ekonomikai išvengti didelio nuosmukio. Nepaisant mažesnių kainų, 2023 m. išlaidos energijai vis dar galėtų būti istoriškai labai didelės (nors ir gerokai mažesnės nei 2022 m.) ir stabdyti Europos ekonomikos augimą.

13 diagrama. Apskaičiuotosios 2014–2022 m. ES energijos importo išlaidos (mlrd. EUR; % ES BVP)

Šaltinis: Trinomics, Energetikos GD, paremta Eurostato COMEXT duomenimis

Kitaip tariant, jei perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos būtų prieš krizę vykęs sparčiau, ES energijos rūšių derinyje būtų buvę mažiau iškastinio kuro (2021 m. – vis dar 69 proc.), o energijos kainų svyravimų poveikis būtų buvęs daug mažesnis.

3.2.Namų ūkių išlaidos energijai

Nuo 2012 m. iki 2021 m. vidurio Europos namų ūkių išlaidos energijai (nustatomos pagal mažmenines kainas ir namų ūkių vartojimą) mažėjo visų pajamų lygių gyventojams, tačiau dėl energetikos krizės ši tendencija pasikeitė. 2020 m. 10 mažas pajamas gaunantys Europos namų ūkiai 11 energijai išleido vidutiniškai 7,8 proc. (953 EUR) viso savo biudžeto. Mažesnes vidutines ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių absoliučios išlaidos energijai paprastai yra didesnės, tačiau šios išlaidos sudaro mažesnę jų namų ūkio biudžeto dalį. 2020 m. šie namų ūkiai energijai išleido atitinkamai 7,2 proc. ir 6,4 proc. viso savo biudžeto (palyginti mažiau nei 7,6 proc. ir 6,9 proc. 2010 m.).

Dėl kylančių energijos kainų, ypač 2021 m. antrąjį pusmetį ir 2022 m., Europos namų ūkių išlaidos energijai buvo didesnės nei įprastai (14 diagrama) ir vis daugiau namų ūkių buvo sunku patenkinti savo energijos poreikius. Energijos kaštų padidėjimas 2022 m. neproporcingai paveikė pažeidžiamiausius namų ūkius. ES valstybėse narėse 2020–2022 m. mažas pajamas gaunančių namų ūkių išlaidos energijai padidėjo iki maždaug 12 proc.

Šį padidėjimą daugiausia lėmė gamtinių dujų, skystojo kuro ir elektros energijos kainos, ir jo negalėjo atsverti pastangos mažinti energijos vartojimą. Nacionalinės priemonės, kuriomis remiamos namų ūkių išlaidos energijai, padėjo sušvelninti energetikos krizės poveikį, tačiau labai dažnai šios priemonės (pavyzdžiui, PVM tarifo sumažinimas) nebuvo konkrečiai skirtos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

14 diagrama. Mažas pajamas gaunančių namų ūkių išlaidos energijai (absoliutūs skaičiai ir procentinė viso namų ūkio biudžeto dalis, 2020 m. 12 ) 

Šaltinis: Trinomics et al., paremta ad hoc duomenų apie namų ūkių vartojimo išlaidas rinkiniu

Namų ūkių padėtis ES valstybėse narėse labai skyrėsi tiek pagal absoliučias išlaidas, tiek pagal visų išlaidų dalį:

·vertinant santykiniais skaičiais, skurdžiausi namų ūkiai Slovakijoje energijai išleido daugiau kaip 20 proc. namų ūkio biudžeto, o Švedijoje ir Liuksemburge – mažiau kaip 5 proc. savo biudžeto;

·vertinant absoliučiais skaičiais, skurdžiausi namų ūkiai Latvijoje ir Rumunijoje energijos produktams išleido mažiau nei 500 EUR, Liuksemburge – daugiau nei 1 500 EUR, o Danijoje – daugiau nei 2 500 EUR.

Kalbant apie vartotojų pasirinkimą, 2022 m. elektros energija išliko brangiausias energijos nešiklis (252 EUR/MWh) (1 lentelė). Palyginti, gamtinės dujos (86 EUR/MWh 2022 m.) ir iš naftos pagamintas kuras (140–203 EUR/MWh) buvo pigesni. Net atsižvelgiant į tai, kad šilumos siurbliai yra gerokai efektyvesni už naftos ar dujų šildytuvus 13 , dėl dujų ir elektros energijos kainų skirtumo namų ūkių šildymo ir vėsinimo elektrifikavimas gali sulėtėti.

1 lentelė. Įvairių ES namų ūkiams prieinamų energijos šaltinių palyginimas pagal MWh

Šaltinis: Eurostatas; elektros energijos – NRG_PC_204 ir NRG_PC_204_C, pirmojo pusmečio duomenys; dujų – NRG_PC_202 ir NRG_PC_202_C, pirmojo pusmečio duomenys, Energetikos GD „Weekly Oil Bulletin“ (naftos produktų), 2022 m. duomenys. Benzinas konvertuotas į MWh taikant 1,000 l = 8,9 MWh koeficientą. Dyzelinas ir krosnių kuras konvertuoti į MWh pagal 1,000 l = 10 MWh koeficientą.

3.3.Pramonės sektoriaus energijos kaštai

Nors energija yra labai svarbi ekonominei veiklai, ji daro vis mažesnę įtaką Europos pramonės gamybos sąnaudoms. Vidutinės Europos įmonės (2 lentelė) energijos kaštai 2019 m. sudarė 1,7 proc. gamybos sąnaudų 14 , palyginti su 2,3 proc. 2010 m. Šiuo laikotarpiu pagrindinis energijos kaštų mažėjimo veiksnys buvo didesnis energijos vartojimo efektyvumas. Kuro rūšies pakeitimas (pvz., naftos pakeitimas dujomis arba dujų pakeitimas elektra) tam turėjo mažesnį vaidmenį.

2 lentelė. Energijos kaštų dalys pramonės sektoriuose 2019 m.

Šaltinis: Trinomics et al. (2022), paremta Eurostato duomenimis ir labai apibendrintų ad hoc duomenų apie pramonės sektoriaus energijos išlaidas rinkiniu

Energijai tenkanti gamybos sąnaudų dalis yra didesnė energijai imliose pramonėse. Intensyviausiai energiją vartojančiuose pasektoriuose energijos dalis gamybos sąnaudose gali būti labai didelė, ypač trąšų (71 proc.), ferolydinių ir silicio (38 proc.), pirminio aliuminio (34 proc.), keramikos (37 proc.), stiklo taros (23 proc.) ir cinko (22 proc.) pasektoriuose. Naujausi turimi duomenys 15 rodo, kad nuo 2021 m. iki 2022 m. pirmojo ketvirčio vidutinė energijos kaštų dalis šiuose sektoriuose galėjo padidėti 20–55 proc. Trąšų sektoriuje, kuriame gamtinės dujos naudojamos ir kaip žaliava, ir kaip energijos šaltinis, energijos kaštai iki to laiko galėjo pasiekti iki 90 proc. gamybos sąnaudų.

Tarptautiniu mastu kai kurių ES nepriklausančių G20 šalių gamybos sektorių energijos kaštai dažnai mažesni dėl: i) galimybės naudotis gausiais vidaus energijos šaltiniais; ii) griežtos švarios energijos ir klimato politikos trūkumo, arba iii) energijos subsidijų ir kitų vyriausybės paramos priemonių. Tai rodo, kad Europos pramonė turi toliau tęsti darbą, susijusį su energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, nes tai galėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir sumažinti energijos kainų skirtumus nuo tarptautinių prekybos partnerių.

3.4.Energijos apmokestinimas

Energijos mokesčiai, kuriais apmokestinama tiek energijos gamyba, tiek vartojimas, teikia nemažai pajamų į ES valstybių narių biudžetus. Pajamos iš energijos mokesčių 2010–2019 m. buvo stabilios – vidutiniškai sudarė 1,88 proc. BVP, tačiau per COVID-19 pandemiją dėl mažesnių energijos kainų ir mažesnio vartojimo jos sumažėjo iki 1,74 proc. BVP. Iš turimų 2021 m. duomenų matyti, kad valstybių narių surinktų energijos mokesčių suma padidėjo ir sudarė 255 mlrd. EUR, t. y., 1,76 proc. ES BVP ir 4,2 proc. visų mokestinių pajamų (15 diagrama).

15 diagrama. Pajamos iš energijos mokesčių ES 27 (mlrd. EUR; % BVP)

Šaltinis: Trinomics et al., paremta Eurostato duomenimis (env_ac_tax)

*: Procentinė visų iš mokesčių ir socialinių įmokų (įskaitant sąlygines socialines įmokas) gaunamų pajamų dalis

Energijos mokesčių vaidmuo valdžios sektoriaus pajamoms valstybėse narėse labai skiriasi. 2021 m. energijos mokesčiai Bulgarijoje sudarė 8 proc. visų mokestinių pajamų, o Austrijoje ši dalis siekė tik 2,9 proc. (16 diagrama). Lyginant su BVP, didžiausios pajamos iš energijos mokesčių buvo Graikijoje (3,1 proc.), o mažiausios Airijoje (0,8 proc.). Apskritai valstybėse narėse, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažesnis, energijos mokesčių dalis, palyginti su visomis mokestinėmis pajamomis ir BVP, yra didesnė.

Kadangi nėra galutinių oficialių 2022 m. statistinių duomenų, krizės poveikis 2022 m. pajamoms iš energijos mokesčių lieka neaiškus. Pajamos iš PVM, susijusios su didesnėmis mažmeninėmis kainomis, būtų padidėjusios. Kita vertus, dėl mažesnės energijos paklausos ir politinių priemonių, kuriomis laikinai sumažinti PVM tarifai ir kai kuriose valstybėse narėse įvestos lengvatos, būtų sumažėjusios pajamos iš energijos mokesčių, ypač iš akcizų.

16 diagrama. Pajamos iš energijos mokesčių, išreikštos mokestinių pajamų ir BVP procentine dalimi 16 (2021 m.)

Šaltinis: Eurostatas (env_ac_tax duomenų serija)

*: Procentinė visų iš mokesčių ir socialinių įmokų (įskaitant sąlygines socialines įmokas) gaunamų pajamų dalis

3.5.Energijos kainų įtaka švarioms technologijoms – šilumos siurblių atvejo tyrimas

Energijos kainos daro labai didelę įtaką atsinaujinančiųjų išteklių energijos alternatyvų finansiniam patrauklumui ir energetikos pertvarkai. Siekdami suprasti šį ryšį, analizavome vieną iš pagrindinių priemonių, kurių gali imtis namų ūkiai, kad sumažintų energijos suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį: perėjimą nuo dujinio prie elektrinio šildymo įsirengiant šilumos siurblį 17 .

Degimo katilus keičiančių šilumos siurblių patrauklumui įtakos turi šie veiksniai:

·investicinės sąnaudos;

·veiklos sąnaudos (pvz., elektros energijos kainos);

·šildymo poreikis ir šildymo srauto temperatūra 18 .

Prieš neseniai įvykusį dujų kainų padidėjimą, kai vidutinis elektros energijos ir dujų kainų santykis ES 27 buvo maždaug 2,8, nesubsidijuojamų šilumos siurblių eksploatacinio laikotarpio sąnaudos buvo panašios į dujinių katilų eksploatavimo sąnaudas. Tačiau neseniai padidėjus dujų kainoms šilumos siurbliai, vertinant visą eksploatavimo laikotarpį, tapo gerokai pigesne alternatyva. Atsižvelgiant į ilgalaikes dujų ir elektros energijos kainas, šilumos siurbliai leidžia tipiniam namų ūkiui 19 20–25 proc. sumažinti sąskaitas už šildymo energiją (per metus sutaupoma 300–700 EUR) ir per 6–9 metus susigrąžinti investicijas.

Dar vienas privalumas pereinant nuo dujinio šildymo prie šilumos siurblių yra tas, kad vidutinis namų ūkis per metus gali sutaupyti 1 200–2 400 m3 dujų ir 70 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Papildomos dujos, kūrenamos šilumos siurblių naudojamai elektros energijai gaminti, bendrą dujų poreikį padidina mažiau nei 10 proc. 20 šio kiekio. Palyginti, 1 mln. šilumos siurblių sutaupytų dujų kiekis prilygtų apie 1 proc. 2021 m. Rusijos dujų tiekimo į ES.

4.Išvada

2022 m. ES siekdama įveikti krizę į ją reagavo vieningai, solidariai ir ryžtingai. ES valstybės narės susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama didinti kainų formavimosi dujų rinkose skaidrumą, spręsti per didelių dujų kainų problemą ir planuoti solidarumo priemones, taikomas susidarius su dujomis susijusiai ekstremaliajai situacijai. Visos šios priemonės prisidėjo prie padėties Europos rinkose suvaldymo.

Nors nuo 2022 m. pabaigos didmeninės elektros energijos ir dujų kainos gerokai sumažėjo, jos tebėra didesnės nei prieš krizę ir vis dar maždaug du kartus viršija istorinį lygį. Didesnių kainų poveikis energijos išlaidoms, ypač pažeidžiamiausių namų ūkių ir įmonių 21 , tebėra didelis. Dėl padidėjusių energijos kaštų padidėjo mažas pajamas gaunančių namų ūkių išlaidos energijai. Panašiai, anksčiau pastebėtas energijos kaštų dalies mažėjimas energijai imliose pramonės šakose sustojo, ir dėl šio pokyčio daugumai energijai imlių pramonės sektorių kilo didelių sunkumų, nors ilgainiui jie buvo pasiekę gerų energijos vartojimo efektyvinimo rezultatų. Poveikis visai ES ekonomikai taip pat buvo didelis – smarkiai išaugo ES iškastinio kuro importo išlaidos, daugiausia dėl sparčiai didėjančių dujų ir naftos kainų.

Kita vertus, energijos rinkos perspektyvos 2024 m. iš esmės pagerėjo. Prie to labai prisidėjo valstybių narių ir Komisijos įdiegtos kovos su energetikos krize priemonės 22 . Vis dėlto dėl sumažėjusio Rusijos dujų tiekimo dujotiekiais į Europą pasaulinėse dujų rinkose kilo įtampa, kuri, manoma, išliks iki to laiko, kol nuo 2025 m. pradės veikti nauji SGD suskystinimo pajėgumai. 2024 m. taip pat gali rastis keletas rizikos veiksnių, galinčių sukelti didelę reakciją energijos rinkose. Tai, pavyzdžiui, stiprus Azijos paklausos atsigavimas, ekstremalios oro sąlygos, tolesnis dujų importo iš Rusijos mažinimas ir ginkluoti konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei kitur. Siekiant pašalinti šią riziką, kai kurių 2022 m. įvestų neatidėliotinų priemonių taikymas buvo pratęstas 23 .

2021–2022 m. krizė jau paskatino ilgalaikius ES dujų tiekimo pokyčius, o SGD dabar sudaro daug didesnę dalį (~40 proc.). Dėl spartėjančios energetikos pertvarkos jau per ateinantį dešimtmetį palaipsniui vyks tolesni dujų pasiūlos ir paklausos pokyčiai. Siekiant paremti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiklą ir užtikrinti didesnę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro importo vis dažniau turėtų būti naudojamos dujos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų plataus masto diegimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir didesnis šildymo ir transporto sektorių elektrifikavimas taip pat galėtų padėti ateityje išvengti iškastinio kuro sukeltų krizių. Numatoma, kad tokios technologijos, kaip šilumos siurbliai ir elektromobiliai, atliks svarbų vaidmenį apsaugant namų ūkių biudžetus ir leis sutaupyti daug lėšų per visą jų eksploatavimo laikotarpį. Siekiant išsaugoti Europos įmonių konkurencingumą, energijai imlios pramonės šakos turėtų ir toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, o ES imsis priemonių, kurios sudarys sąlygas gauti naudos dėl mažesnių atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaštų, ir nustatys naują elektros energijos rinkų modelį, taip pat užtikrins, kad tarptautiniu mastu galiotų vienodos sąlygos, taikydama tokias priemones kaip pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas.

(1) Priklausomai nuo turimų duomenų, kai kurie lyginamieji indeksai buvo atnaujinti 2023 m. rugsėjo mėn., kad atspindėtų naujausius turimus duomenis.

(2) COM(2016) 769 final, COM(2019) 1 final ir COM(2020) 951 final.

(3) Tyrimą paskelbs Leidinių biuras.

(4) Visos kainos perskaičiuotos į eurus pagal 2021 m. kursą.

(5) Plg. 2023 m. ataskaita dėl energijos subsidijų ES (COM(2023) 651, 2023 m. spalio 24 d.).

(6) Reprezentatyviausia grupė apibrėžiama kaip grupė, kuriai tenka didžiausia viso suvartojimo dalis bet kurioje valstybėje narėje. Nors DC grupė naudojama kaip pagrindinis atskaitos taškas lyginamajai analizei, kai kuriose valstybėse narėse reprezentatyviausia gali būti kita grupė.

(7) Bendrovė „Gazprom“ nepripildė savo patronuojamosioms įmonėms priklausančių dujų saugyklų Europoje ir nesiūlė neatidėliotino dujų tiekimo, kuris leistų patenkintų padidėjusią paklausą pasaulinėse ir Europos dujų rinkose, o tai galėjo prisidėti prie dujų rinkų suvaržymo. Kitos dujų saugyklos nebuvo visiškai papildytos dėl aukštų dujų kainų vasaros metu.

(8) 2022 m. birželio 8 d. Friporto mieste (JAV) esančiame suskystinimo įrenginyje kilus gaisrui, įrenginys buvo sustabdytas, ir dėl to JAV SGD eksporto pajėgumai sumažėjo maždaug 20 mlrd. m3 per metus. Be to, padidinti SGD tiekimą į pagrindines ES rinkas trukdė infrastruktūros trūkumai Šiaurės Vakarų Europoje (riboti SGD pakartotinio dujinimo ir tarpvalstybinių dujotiekių pajėgumai).

(9)   EUR-Lex - 02022R1032-20220630 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(10) Naujausi turimi duomenys iš Namų ūkių biudžetų tyrimo.

(11) Šioje ataskaitoje pirmojo pajamų decilio namų ūkiai apibrėžiami kaip mažas pajamas gaunantys namų ūkiai; mažas ir vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami trečiajam pajamų deciliui, o penktasis pajamų decilis naudojamas kaip vidutines pajamas gaunančių namų ūkių rodiklis. Tose valstybėse narėse, kuriose turimi tik kvintilių duomenys, naudojami atitinkamai pirmasis, antrasis ir trečiasis pajamų kvintiliai.

(12)

Turimų duomenų pateikimo metai: Portugalija (2010 m.), Švedija (2012 m.), Airija (2015 m.), Malta (2015 m.), Nyderlandai (2015 m.), Kipras (2016 m.), Estija (2016 m.), Suomija (2016 m.), Lietuva (2016 m.), Ispanija (2017 m.), Prancūzija (2017 m.), Vokietija (2018 m.), Danija (2018 m.), Slovėnija (2018 m.), Kroatija (2019 m.), Latvija (2019 n.), Rumunija (2019 m.), Slovakija (2019 m.). Apie visas kitas šalis buvo gauti 2020 m. duomenys. 2020 m. ES vidurkis grindžiamas išlaidų duomenimis tų valstybių narių, kurios pateikė 2020 m. duomenis ir nurodė apklaustų namų ūkių skaičių. Prie šių šalių priskiriamos Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Italija, Liuksemburgas ir Vengrija. Vidurkis buvo apskaičiuotas pagal namų ūkių skaičių.

(13) Žr., pavyzdžiui: https://www.technologyreview.com/2023/02/14/1068582/everything-you-need-to-know-about-heat-pumps .

(14) Šio dokumento rengimo metu (2023 m. spalio mėn.) išsamių ir patikimų duomenų apie energijos kainas ir kaštus ES pramonei turima tik iš laikotarpio iki 2019 m.; už 2020 ir 2021 m. turima dalinių duomenų.

(15) Remiantis 2022 m. duomenimis, gautais 60 gamyklų šešiuose pramonės sektoriuose pateikus atsakymus į klausimyną, parengtą pagal principą „iš apačios į viršų“.

(16) Naujausi turimi duomenys atspindi 2020 m. duomenis.

(17) Remiantis Europos aplinkos biuro (2021 m.) tyrimu Analysis of the affordability of switching to renewable heating for a standardised middle-income family in the EU (liet. „Perėjimo prie šildymo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius įperkamumo standartinei ES vidutines pajamas gaunančiai šeimai analizė“).

(18) Juo labiau keliama temperatūra, t. y. juo didėja skirtumas tarp šildymo srauto temperatūros ir šilumos šaltinio (oro arba žemės) temperatūros, tuo mažesnis šilumos siurblio naudingumo koeficientas.

(19) Įprastas keturių asmenų namų ūkis 110 m² ploto name. Keturi reprezentatyvūs šildymo profiliai buvo šalto (pvz., Lenkija) ir vidutinio (pvz., Nyderlandai) klimato zonose su vidutiniu arba geru izoliacijos lygiu.

(20) Apie 100 m3 per metus vienam namų ūkiui.

(21)

Poveikis MVĮ išsamiai aprašytas MVĮ atstovo ataskaitoje SMEs and rising energy prices - First findings & recommendations (liet. „MVĮ ir kylančios energijos kainos. Pirmosios išvados ir rekomendacijos“).

(22) Šios priemonės apima tiekimo įvairinimą, paklausos mažinimą, SGD importo pajėgumų didinimą, įpareigojimą iš anksto užpildyti dujų saugyklas, paklausos telkimą ir bendrą pirkimą bei priemones, kuriomis siekiama spręsti didelių kainų ir svyravimų problemą (pvz., rinkos koregavimo mechanizmas, einamosios paros kainų nepastovumo valdymo mechanizmas).

(23) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2023/12/19/energy-prices-and-security-of-supply-council-agrees-to-extend-emergency-measures/