EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 01 29

COM(2024) 49 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ex post vertinimas

{SEC(2024) 52 final} - {SWD(2024) 29 final} - {SWD(2024) 30 final}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ex post vertinimas

1.Įvadas

Nuo 1984 m. Europa investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI), kad užtikrintų žemyno konkurencinį pranašumą, atsparumą ir technologinį nepriklausomumą. ES aštuntoji bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ buvo svarbi iniciatyva, kuria siekta paskatinti šias ilgalaikes investicijas. 2014–2020 m. jai buvo skirtas 75,6 mlrd. EUR biudžetas.

Šios ataskaitos tikslas – pateikti galutinio programos „Horizontas 2020“ vertinimo išvadas 1 , remiantis 2017 m. tarpiniu vertinimu.

Pagrindinė programos „Horizontas 2020“ užduotis buvo skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, užtikrinant MTI sinergiją ir didelį dėmesį skiriant pažangiam mokslui, pramonės pirmavimui ir visuomenės uždavinių sprendimui. Programa sulaukė didžiulio susidomėjimo ir per septynerius metus pritraukė daugiau kaip 1 mln. individualių paraiškų iš 177 šalių. Pagal ją finansuota beveik 35 000 projektų, kuriuose dalyvavo 40 000 organizacijų. Atsižvelgiant į tokią plačią aprėptį, visiems pateiktiems aukštos kokybės pasiūlymams finansuoti būtų reikėję papildomų 159 mlrd. EUR.

Šiame vertinime nagrinėjamas programos „Horizontas 2020“ poveikis. Jame taip pat vertinamas programos veiksmingumas, jos derėjimas su kitomis iniciatyvomis, aktualumas visuomenės poreikiams ir bendra pridėtinė vertė, kurią ji teikia ES.

Vertinimas grindžiamas daugybe įrodymų, įskaitant:

(I)daugiau kaip 1 000 pokalbių su paramos gavėjais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir vykdomosiomis institucijomis;

(II)apklausą, kurioje dalyvavo ir atrinkti, ir atmesti pareiškėjai;

(III)kiekybinių ir kokybinių vertinimo metodų derinį;

(IV)konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, per kurias gauta 1 818 atsakymų.

2.Koks buvo programos poveikis?

Kaip ir siekta pagrindiniais programos „Horizontas 2020“ tikslais, ji padėjo puoselėti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą visuomenę ir ekonomiką. Ji atliko svarbų vaidmenį sutelkiant papildomą MTI finansavimą ir svariai prisidėjo siekiant ES tikslo iki 2020 m. investuoti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP). Vis dėlto programos „Horizontas 2020“ investicijos sudarė tik 10 proc. MTP srities viešųjų išlaidų ES, o didžiąją dalį finansavimo skyrė valstybės narės ir regioninės institucijos. Iki 2020 m. pabaigos ES investicijos į MTP padidėjo iki 2,32 proc. BVP, o tai 15 proc. daugiau negu programos įgyvendinimo pradžioje (2,02 proc.).

Programa taip pat padėjo stiprinti kitas ES politikos sritis ir buvo labai svarbi plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę (EMTE) bei užtikrinant jos veikimą. Įsitikinta, kad programa buvo svarbi tenkinant visuomenės poreikius ir suteikė galimybę sparčiai ir lanksčiai reaguoti į tokias ekstremaliąsias situacijas kaip Ebolos viruso ar COVID-19 protrūkiai. Programa „Horizontas 2020“ buvo labai svarbi kuriant įtakingą mokslą, visų pirma orientuojant pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus. Vertinime pabrėžiama, kad, siekiant norimų rezultatų, labai svarbu tęsti šią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą visose vėlesnėse bendrosiose programose. Verta pažymėti, kad 41 proc. programos „Horizontas 2020“ projektų vis dar buvo vykdomi galutinio vertinimo metu, o tai reiškia, kad programos poveikis tebesitęsia ir toliau duoda rezultatų.

2017 m. tarpinis vertinimas paskatino patobulinti pastarąją programos dalį, įskaitant iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti atvirąjį mokslą, tarptautinį bendradarbiavimą ir supaprastinti programos įgyvendinimą. Atlikus tarpinį vertinimą taip pat atsirado keletas naujovių, pavyzdžiui, paskutiniais programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo metais pradėtas bandomasis Europos inovacijų tarybos projektas ir pradėtos vykdyti ES misijos pagal sekančią programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.).

2.1    Mokslinis poveikis

Programa „Horizontas 2020“ buvo strategiškai parengta siekiant stiprinti Europos mokslinę ir technologinę bazę, tuo tikslu investuojant į žinias, įgūdžius ir infrastruktūrą. Šios ilgalaikės investicijos yra labai svarbios dabartiniam ir būsimam ES pajėgumui vadovauti dinamiškiems mokslo ir technologijų pažangos pokyčiams ir nuolat kintančiai socialinei ir ekonominei aplinkai, į juos reaguoti arba prie jų prisitaikyti.

Kaip matyti iš mokslinių publikacijų skaičiaus, programa viršijo ankstesnės programos (BP 7) rezultatus. Tuo metu, kai buvo atliekamas vertinimas, paramos gavėjai buvo pranešę apie daugiau kaip 276 000 recenzuotų publikacijų, iš kurių 18 proc. buvo susiję su projektais, gavusiais Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) dotacijas. Tikimasi, kad šis skaičius padidės, kai bus užbaigta daugiau projektų. Pažymėtina, kad su programa „Horizontas 2020“ susijusių publikacijų citavimo rodiklis yra du kartus didesnis už pasaulio vidurkį ir 3,9 proc. publikacijų patenka į 1 proc. pasaulyje dažniausiai cituojamų publikacijų sąrašą, o tai viršija pagrindinių tarptautinių finansuotojų, įskaitant JAV Nacionalinį mokslo fondą, veiklos rezultatus.

Programa „Horizontas 2020“ svariai prisidėjo prie svarbiausių mokslinių atradimų ir pažangos besiformuojančiose mokslo ir technologijų srityse, visų pirma medicinos mokslų, kvantinės mechanikos, cheminės inžinerijos ir sudėtinių medžiagų srityse. Tarptautinių MTI projektų finansavimas sudarė sąlygas svarbiam bendradarbiavimui, kuris kitu atveju nebūtų buvęs įmanomas. 26 proc. visų programos „Horizontas 2020“ publikacijų susiję su naujomis, sparčiai besivystančiomis mokslinių tyrimų sritimis. Pagal programą „Horizontas 2020“ projektams, susijusiems su besiformuojančiomis skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu ir kvantine kompiuterija, skirta daugiau kaip 13 mlrd. EUR.

Programa taip pat turėjo didelį poveikį žinių sklaidai: 82 proc. pagal ją išleistų publikacijų yra laisvai ir viešai prieinamos internete, o tai rodo tvirtą įsipareigojimą užtikrinti atvirą prieigą. Šis rodiklis, kuris sudarė 65 proc. programos pradžioje 2014 m., gerokai padidėjo ir yra didesnis, palyginti su panašiomis tarptautinėmis programomis. Tendencija suteikti atvirą prieigą paskatino 19 valstybių narių taikyti panašią politiką.

Programa „Horizontas 2020“ buvo labai svarbi įvairinant ir gerinant tyrėjų įgūdžius ir žinias. Ji taip pat padėjo pagerinti jų karjeros perspektyvas, visų pirma ankstyvosios karjeros tyrėjams, pavyzdžiui, programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ stipendininkams, pradedančiųjų ir įsitvirtinimo EMTT dotacijų gavėjams, ateities ir besiformuojančios technologijų dotacijų gavėjams ir pagal projektus „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ remiamų grupių jaunesniesiems tyrėjams. Tarpsektorinio ir tarpvalstybinio judumo srityje paremta beveik 50 000 tyrėjų, todėl programa padeda sėkmingai siekti tyrėjų judumo tikslų, daugiausia pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“. Programos „Erasmus+“ ir „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ buvo pavyzdinės užtikrinant ES programų sinergiją, skatinant studentų ir tyrėjų judumą, mokymą bei karjeros raidą.

Be to, programa „Horizontas 2020“ suteikė ES galimybę plėtoti ir atnaujinti didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūrą tiek Europos, tiek pasaulio lygmeniu. Prieiga prie šios infrastruktūros suteikta daugiau kaip 24 000 tyrėjų ir organizacijų, taip išplečiant bendradarbiavimo ir mokslo pažangos galimybes. Programa „Pirmavimas kuriant pramonės technologijas“ sudarė palankesnes sąlygas naudotis technologijų infrastruktūra, pavyzdžiui, Europos skaitmeninių inovacijų centrais ir atvirais inovacijų bandymo centrais, kad įmonės galėtų išbandyti inovacijas realiomis sąlygomis. Kitas svarbus pokytis buvo bendros mokslinių tyrimų infrastruktūros įrengimas pagal Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo veiksmų gaires. Tai svarbūs laimėjimai, nors vertinime teigiama, kad būtų galima užtikrinti didesnę ES, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūros programų sinergiją, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jų veikla būtų tvari.

2.2    Poveikis visuomenei

Programa „Horizontas 2020“ buvo remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, kuriais siekiama spręsti pagrindinius visuomenės uždavinius, be kita ko, sveikatos, aprūpinimo maistu, energetikos, transporto, aplinkos tvarumo, klimato politikos veiksmų, įtraukios visuomenės ir saugumo srityse. Programos indėlis sprendžiant šiuos uždavinius yra reikšmingas ne tik dėl aprėpties, bet ir dėl gylio, nes ji darė poveikį įvairiems visuomenės aspektams ir pasaulinei aplinkai.

Geriausias pavyzdys – labai svarbus programos „Horizontas 2020“ vaidmuo gerinant mūsų supratimą apie klimato kaitą. Jos investicijos, grindžiamos BP 7, buvo labai svarbios, nes 10 proc. visų mokslinių publikacijų, kurias citavo JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), buvo paskelbta pagal šias dvi programas.

Programa „Horizontas 2020“ taip pat padėjo kurti praktinius sprendimus, susijusius su klimato politikos veiksmais. Geriausias pavyzdys – pažanga, padaryta alternatyviųjų ir mažataršių degalų srityje. Novatoriškas darbas pagal BP 7 ir programą „Horizontas 2020“ davė postūmį ES pirmavimui vandenilio elementų bandymų ir diegimo autobusuose srityje ir skatina inovacijas, susijusias su mažataršėmis kelionėmis oro transportu, kurias numatoma įgyvendinti 2030 m.

Kalbant apie investicijas į darnų vystymąsi, programa „Horizontas 2020“ viršijo savo 60 proc. tikslą – šioms iniciatyvoms skirta 64,4 proc. viso biudžeto. Vis dėlto, nepaisant didelio indėlio į klimato politikos veiksmus, programa nepasiekė savo tikslo skirti 35 proc. biudžeto su klimatu susijusioms temoms – galutinis asignavimas buvo 32 proc. Iš to matyti, kaip svarbu ir toliau daug dėmesio skirti panašiems programos „Europos horizontas“ tikslams ir juos stebėti, siekiant užtikrinti, kad būsimos iniciatyvos labiau atitiktų nustatytus tikslus.

ES visuomenė susiduria su įvairiais sudėtingais iššūkiais, kuriems labai svarbi yra mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, apimanti socialinių ir humanitarinių mokslų sritis, pavyzdžiui, sociologiją, ekonomiką, psichologiją, politikos mokslą, istoriją ir kultūros mokslus. Šios mokslo sritys yra labai svarbios siekiant geriau suprasti sudėtingus visuomenės klausimus ir veiksmingai į juos reaguoti. Palyginti su ankstesnėmis programomis, programa „Horizontas 2020“ gerokai padidino socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinų vaidmenį – daugiau kaip 20 proc. biudžeto skirta susijusioms temoms – tai įrodymas, kad įgyvendinant ją yra įsipareigojama vykdyti tarpdalykinius mokslinius tyrimus.

Vis dėlto atlikus vertinimą paaiškėjo, kad socialinių ir humanitarinių mokslų integracijos lygis skirtingose programos dalyse buvo nevienodas. Tai atitinka programos „Horizontas 2020“ tarpiniame vertinime pateiktus pasiūlymus dėl patobulinimų. Reaguojant į tai, programa „Europos horizontas“ buvo pakoreguota taip, kad į ją būtų įtrauktos naujos priemonės, kuriomis siekiama patikimiau integruoti socialinius ir humanitarinius mokslus. Dabar pasiūlymų vertinimo balai yra mažesni, jei juose nepakankamai atsižvelgiama į socialinius ir humanitarinius mokslus tais atvejais, kai nustatyta, kad jie svarbūs.

Kitas svarbus vykdant programą „Horizontas 2020“ nustatytas iššūkis – ilgas projektų poveikio visuomenei įrodymo laikotarpis, dėl kurio stebėsenos ir vertinimo procesai tampa sudėtingesni. Remiantis patirtimi įsitikinta, kad stebėsenos priemonių taikymo sritis buvo per siaura, todėl sumažėjo galimybės užfiksuoti visą poveikį visuomenei. Be to, nustatyta, kad rodiklių struktūra yra silpna, o tai trukdo veiksmingai vertinti rezultatus. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, dedamos bendros pastangos gerinti programos „Europos horizontas“ duomenų prieinamumą ir stebėsenos sistemą.

2.3    Poveikis ekonomikai

Programa „Horizontas 2020“ labai prisidėjo prie Europos ekonomikos ne tik tuo, kad skatino užimtumą ir ekonomikos našumo augimą, bet ir tuo, kad įgyvendinant ją buvo pritraukiama kitų lėšų ir didinamas dalyvaujančių įmonių našumas. Ji taip pat padėjo pasiekti tūkstančius inovacijų rezultatų. Šių rezultatų sąrašas dar nėra galutinis, nes daug pagal programą remiamų projektų vertinimo metu dar nebuvo užbaigti ir toliau duoda rezultatų.

Be nominaliojo biudžeto, programa „Horizontas 2020“ prisidėjo prie MTP išlaidų didinimo Europoje, padėdama pritraukti bendras investicijas ir iš viešojo, ir iš privačiojo sektorių. Prie kiekvieno iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto išleisto euro projektų dalyviai projektams vykdyti skyrė 0,23 EUR nuosavų išteklių. Programa buvo ypač veiksminga privačiajame pelno siekiančiame sektoriuje, kuriame su kiekvienu programos „Horizontas 2020“ finansavimo euru projektų dalyviai investavo papildomus 0,57 EUR. Didžiausias finansinis svertas pasiektas įgyvendinant Europos partnerystes: bendrosiose įmonėse privačių partnerių įnašai ištekliais (grynaisiais pinigais arba natūra) daugiau nei dvigubai arba net trigubai padidino ES finansavimą.

Be to, programos „Horizontas 2020“ dotacijos turėjo teigiamą poveikį dalyvaujančių įmonių pajamoms ir darbuotojų skaičiui, palyginti su panašiomis įmonėmis, kurios finansavimo negavo.

Programa „Horizontas 2020“ labai prisidėjo prie intelektinės nuosavybės teisių (INT) plėtojimo, nes jos naudos gavėjai deklaravo beveik 4 000 INT paraiškų, kurių trys ketvirtadaliai susiję su patentais, o 12 proc. – su prekių ženklais. Kadangi patentavimo procesas dažnai trunka ilgai, tikimasi, kad programos „Horizontas 2020“ rodikliai, susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis, gerokai padidės net ir pasibaigus programai. Iš ilgalaikės analizės matyti, kad patentai pagal BP 7 ne tik viršija bendrą vidurkį ekonomine verte, bet ir turi aiškią tendenciją būti tarpdalykinio pobūdžio. Be to, apie 40 proc. patentų, kuriuos deklaravo patys programos „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityje“ dalyviai, prisidėjo prie bazinių didelio poveikio technologijų, įskaitant fotoniką, ir prie mikroelektronikos bei nanoelektronikos. Veiklos srityje „Visuomenės uždaviniai“ sukurta apie 20 proc. visų inovacijų pagal programą „Horizontas 2020“, o veiklos srityje „Pažangus mokslas“ – 31 proc., nors jos ir žemesnio technologinės parengties lygio.

Iš programos „Horizontas 2020“ priemonės „Inovacijų radaras“, kuria programoje nustatomos didelio potencialo inovacijos, matyti, kad pagal programą buvo finansuojamos potencialiai perversminės technologinės inovacijos. Labiausiai rinkai parengtos inovacijos atsirado „Pramonės pirmavimo“ srityje, visų pirma įgyvendinant projektus pagal programą „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityje“. Per šiuos projektus buvo labiau orientuojamasi į rinkai parengtas inovacijas, ypač besiformuojančių skaitmeninių technologijų, našiosios kompiuterijos ir pažangiųjų medžiagų srityse.

Atliekant programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą nustatyta, kad ES labai trūksta inovacijų mastui plėsti reikalingo rizikos kapitalo ir augimo kapitalo. Siekiant padėti pašalinti šį trūkumą, pradėtas Europos inovacijų tarybos (EIC) bandomasis projektas. Jis buvo įgyvendinamas paskutinius trejus programos „Horizontas 2020“ metus. Iš išankstinių duomenų matyti, kad EIC bandomasis projektas turėjo teigiamą poveikį paramos gavėjų apyvartai ir darbuotojų skaičiui. Jis taip pat padėjo pašalinti itin didelį finansavimo trūkumą didelės rizikos srityse, kuriose nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis yra nedaug alternatyvų. Palyginti su šalimis, kuriose yra panašios paramos struktūros, EIC išsiskiria kaip vienintelė iniciatyva, suteikianti pakankamai plačias galimybes remti giliųjų technologijų įmones ir tam skirti pakankamą finansavimą.

Pagal programą finansuojamos organizacijos parodė turinčios daugiau pajėgumų pritraukti daugiau rizikos kapitalo nei nefinansuojami pareiškėjai, nors įverčiai skiriasi. Ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), dalyvavusioms programos dalyje, susijusioje su programa „Pirmavimas didelio poveikio ir pramonės technologijų srityje“, pavyko pritraukti už jų gautą ES įnašą keturis kartus didesnes investicijas į nuosavą kapitalą. Pagal „InnovFin“ finansinę priemonę, kurią valdo Europos investicijų banko grupė ir kuriai pagal programą „Horizontas 2020“ skirta 3,7 mlrd. EUR, pavyko sutelkti privatųjį finansavimą novatoriškiems startuoliams ir kitiems ekosistemos dalyviams Europoje. Pagal šią priemonę pritraukta 77,5 mlrd. EUR skolos ir nuosavo kapitalo daugiau kaip 38 000 organizacijų, gerokai viršijant jos tikslus, be to, ji taip pat paskatino rizikos kapitalo ekosistemų ir tinklų plėtrą.

Nors įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ padaryta pažanga mažinant atotrūkį tarp kokybiškų Europos mokslinių tyrimų ir rinkos inovacijų, ši ilgalaikė spraga nebuvo visiškai panaikinta. Kaip rodo inovacijų plitimo stebėjimo priemonės, programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu ES pagerino savo veiklos rezultatus, tačiau šiuo aspektu vis dar atsilieka nuo savo pagrindinių tarptautinių konkurentų. Programa „Europos horizontas“ padėjo, visų pirma pasitelkiant EIC, atnaujinti pastangas teikti inovacijas rinkai.

3.Kas pasinaudojo programos finansavimu?

Programa „Horizontas 2020“ padarė didelį poveikį mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinkai, nes buvo naudinga įvairiems dalyviams – nuo aukštojo mokslo institucijose dirbančių mokslininkų ir tyrėjų iki mokslinių tyrimų organizacijų ir privačių pelno subjektų, pavyzdžiui, mažųjų ir didelių įmonių.

Pagal šią programą paskelbta daugiau kaip 1 000 kvietimų teikti pasiūlymus, pritraukta daugiau kaip 285 000 reikalavimus atitinkančių projektų pasiūlymų – dvigubai daugiau, nei buvo gauta pagal ankstesnę BP 7 programą. Šis susidomėjimas aiškiai rodo programos patrauklumą ir aktualumą. Vis dėlto finansuoti tik 35 426 projektai, taigi bendras sėkmės rodiklis buvo 12 proc. Mat 74 proc. pasiūlymų, kuriuos nepriklausomi ekspertai įvertino esant aukštos kokybės, negalėjo būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų. Programai „Horizontas 2020“, kuriai skirtas 75,6 mlrd. EUR biudžetas, būtų reikėję papildomų 159 mlrd. EUR visiems aukštos kokybės pasiūlymams finansuoti.

Kad puikiems nefinansuotiems pasiūlymams būtų suteikta didesnė galimybė gauti paramą nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, 20 890 iš beveik 100 000 finansuoti neatrinktų aukštos kokybės pasiūlymų gavo pažangumo ženklo  pažymėjimą. Šį ES kokybės ženklą, kuris iš pradžių taikytas tik programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ arba EIC pasiūlymams, pagal programą „Europos horizontas“ vėliau pradėta taikyti ir kitoms programos dalims. Iš Europos Audito Rūmų analizės matyti, kad trijose šalyse 26 proc. šį ženklą gavusių MVĮ priemonės pasiūlymų buvo užtikrintas tolesnis finansavimas iš Europos struktūrinių fondų. Vis dėlto nustatyta: tai, kad valstybės narės neturi galimybės gauti informacijos apie pasiūlymus, kuriems suteikti pažangumo ženklai, yra kliūtis, trukdanti maksimaliai padidinti jų poveikį.

Kalbant apie finansavimo paskirstymą, bendradarbiavimu grindžiamiems projektams skirta 78 proc. viso finansavimo, t. y. beveik 15 000 projektų dalyvavo vidutiniškai 11 dalyvių. Dotacijos vienam gavėjui sudarė 22 proc. finansavimo, o 59 proc. visų dotacijų skirta visų pirma pagal EMTT, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir MVĮ priemonę. Vidutinis dotacijos dydis padidėjo nuo 1,8 mln. EUR pagal BP 7 iki 2,3 mln. EUR pagal programą „Horizontas 2020“, o tai reiškia padidėjimą ir realia išraiška.

Kalbant apie paramos gavėjų rūšis, didžiausią finansavimo dalį (40 proc.) gavo aukštojo mokslo institucijos, po jų eina privačios pelno siekiančios organizacijos (28 proc.) ir mokslinių tyrimų organizacijos (25 proc.). MVĮ gavo 17 proc. finansavimo, t. y. 11,4 mlrd. EUR. Pripažintos aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų organizacijos gavo didelę finansavimo dalį, o tai byloja apie tam tikrą koncentraciją, tačiau mažesnę nei BP 7 atveju. 100 didžiausių paramos gavėjų gavo 32 proc. lėšų (palyginti su 34 proc. pagal BP 7). Programa taip pat pritraukė naujų dalyvių (organizacijų, kurios nedalyvavo BP 7), visų pirma mažesnių privačių pelno siekiančių subjektų. Nauji dalyviai gavo 19 proc. programos „Horizontas 2020“ lėšų, t. y. iki 50 proc., skaičiuojant tik privačių įmonių finansavimą visoje programoje. Bendrųjų įmonių atveju 19 proc. viso finansavimo skirta naujiems dalyviams.

Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pagerėjo lyčių lygybės rodiklis – moterų dalis vertinimo grupėse pasiekė 42 proc., t. y. viršijo 40 proc. tikslą. Vis dėlto moterų dalis mokslinėse patariamosiose grupėse ir projektų tyrėjų gretose išliko mažesnė nei 50 proc. tikslinis rodiklis (atitinkamai 43 ir 23 proc.). Reaguojant į tai, programa „Europos horizontas“ buvo pakoreguota siekiant integruoti lyčių aspektą į visą programą.

Apie programos patrauklumą visame pasaulyje galima spręsti iš to, kad paraiškos gautos net iš 177 šalių. Pusė viso finansavimo skirta vos keturioms šalims (Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Ispanijai). Vis dėlto mažesnių šalių, pavyzdžiui, Estijos, Graikijos, Kipro ir Latvijos, rezultatai buvo įspūdingi, jei programos „Horizontas 2020“ finansavimą lygintume su jų bendrosiomis vidaus išlaidomis MTP srityje.

Mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančios šalys gavo 8 proc. viso ES įnašo, o tai yra šiek tiek daugiau nei pagal BP 7. Nors tai gali atrodyti nedaug, visos šios šalys, išskyrus dvi, padidino savo dalyvavimą programoje. Atliekant vertinimą nustatyta keletas problemų, su kuriomis susiduria šios šalys – tai riboti gebėjimai valdyti tarptautinius MTI projektus, protų nutekėjimas, silpnos nacionalines paramos sistemos ir finansavimo alternatyvų egzistavimas. Reaguojant į tai, šalių dalyvavimui plėsti skirtas programos „Europos horizontas“ biudžetas buvo padidintas tris kartus iki 3 proc., taip pat buvo įtrauktos kelios priemonės, kuriomis siekiama padidinti jų dalyvavimą, be kita ko, stiprinti nacionalinių informacijos centrų sistemą ir siūlyti išankstines pasiūlymų patikras bei vadinamąsias protų apykaitos dotacijas.

4.Kokia buvo programos vertė ES?

Programa „Horizontas 2020“ padėjo gerokai pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų apimtį ir kokybę Europoje ir padarė poveikį, kuris gerokai viršija tai, ką būtų buvę galima pasiekti nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Ji rėmė platesnio masto, sudėtingesnę ir platesnio užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, nei būtų buvę įmanoma be ES paramos. Ji padėjo paspartinti skubių pasaulinių problemų sprendimų kūrimą, sutelkdama visos Europos pastangas ir išteklius. Tai buvo akivaizdu iš sunkumų, su kuriais susidūrė neatrinkti pareiškėjai – daugelis jų negalėjo įgyvendinti savo projektų arba turėjo padaryti reikšmingų pakeitimų, visų pirma dėl to, kad nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu nebuvo alternatyvių finansavimo šaltinių.

Viena iš programos „Horizontas 2020“ stiprybių buvo įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas visos Europos mastu MTI srityje. Šis požiūris, kaip paaiškėjo, buvo veiksmingas konsoliduojant daugelio šalių žinias, įgūdžius ir išteklius, sukuriant kritinę masę, kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų kokybė. Kadangi ES masto finansavimo procesas yra konkurencinio pobūdžio, dar labiau pagerėjo kokybė ir buvo užtikrinta, kad moksliniai tyrimai būtų atliekami Europos visuomenei labai svarbiose srityse.

Kaip išsamiai išdėstyta skirsnyje apie poveikį ekonomikai, vykdant programą pavyko sėkmingai pritraukti tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijų, skirtų MTI. Apskaičiuota, kad kiekvienas į programą „Horizontas 2020“ investuotas euras iki 2040 m. ES piliečiams atneš penkis eurus. Šios investicijos padėjo padidinti MTP skiriamą BVP procentinę dalį ir toliau konsoliduoti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Ilgalaikė investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas per ES lygmens bendrąją programą vertė yra aiški, nes klojamas mokslinis ir technologinis pagrindas, būtinas ES pasirengimui ateityje reaguoti į krizes ir jos strateginiam savarankiškumui šioje srityje. Tai ypač akivaizdu iš greito ir veiksmingo programos atsako į COVID-19 pandemiją, grindžiamo ilgalaikėmis investicijomis į iRNR mokslinius tyrimus.

5.Ar programa „Horizontas 2020“ buvo veiksminga?

Programa „Horizontas 2020“ buvo labai ekonomiškai naudinga Europos visuomenei. Vertinant ekonominį poveikį, apskaičiuota, kad kiekvienas programai išleistas euras (programos išlaidos ir pareiškėjų išlaidos) iki 2040 m. ES piliečiams atneš apie penkis eurus, vertinant pagal jo poveikį BVP.

Kelios supaprastinimo priemonės buvo veiksmingos mažinant pareiškėjams ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Svarbūs patobulinimai apima elektroninių parašų naudojimą ir tipinį anotuotą dotacijos susitarimą. Šie pakeitimai padėjo paspartinti dotacijų skyrimo procesą, sumažinti klaidų lygį ir administracines išlaidas – lyginamųjų standartų kontekste jos atrodo gerai. Minėti pagrindiniai pagalbiniai veiksniai buvo naujas elektroninis dotacijų valdymo darbo srautas ir pakeitimas, kuriuo panaikintas derybų etapas. Vis dėlto vertinime teigiama, kad gali būti nebūtina toliau griežtinti su laiku iki dotacijos suteikimo susijusios siektinos reikšmės, nes taip galėtų būti netyčia padidinta finansinių klaidų rizika.

Nepaisant šios pažangos, vertinime bendra programos klaidų lygio situacija nepavaizduota šviesiai. Europos Audito Rūmai pažymėjo, kad visų pirma veiklos ir personalo išlaidų klaidų lygis tebėra aukštas, nors dažnai jo buvo galima išvengti.

Žvelgiant į ateitį, yra galimybių padidinti ES bendrosios programos veiksmingumą. Daugelis suinteresuotųjų subjektų nurodė, kad, norint dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, reikia daugiau pastangų nei kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų atveju. Tai svarbu, turint omenyje palyginti nedidelį pagal programą pateiktų paraiškų sėkmės rodiklį, nes reiškia, kad didelė su paraiškomis susijusių išlaidų dalis ES visuomenei yra grynas nuostolis. Bet kokia veiksminga priemonė, kuria šios išlaidos mažinamos, turi didelį potencialą padidinti programos veiksmingumą.

6.Išvados ir įgyta patirtis

Vertinime daroma išvada, kad programa „Horizontas 2020“ svariai prisidėjo prie žiniomis ir inovacijomis grindžiamos ES visuomenės ir ekonomikos kūrimo. Pritraukdama papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, ji ne tik padėjo įgyvendinti kitas ES politikos kryptis, bet ir atliko labai svarbų vaidmenį kuriant ir išlaikant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Programos „Horizontas 2020“ aktualumas visuomenės poreikiams buvo akivaizdus, nes įgyvendinant ją buvo greitai ir lanksčiai sureaguota į ekstremaliąsias situacijas, pavyzdžiui, Ebolos viruso ir COVID-19 protrūkius, ir ji atliko svarbų vaidmenį pasauliniu mastu kovojant su klimato kaita. Vertinime pabrėžiama, kad, norint pasiekti šiuos rezultatus, reikia toliau vykdyti veiksmus pagal įvairias bendrąsias programas.

Nors įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ buvo pasiekti kai kurie jos tikslai arba pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, visų jų pasiekti nepavyko. Šią dalinę sėkmę galima paaiškinti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pobūdžiu, lemiančiu tai, kad dažnai reikia ilgo laikotarpio, kol gaunami tinkami naudoti rezultatai. Daugelis projektų vis dar vykdomi, taip pat buvo trūkumų, susijusių su pirmine programos rodiklių struktūra. Nepaisant šių iššūkių, vertinime patvirtinama, kad programos „Horizontas 2020“ lėšomis pasiekti rezultatai yra labai vertingi.

Atlikus tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą, antrojoje programos dalyje padaryta svarbių pakeitimų. Naujos atvirojo mokslo stiprinimo priemonės davė rezultatų ir buvo išlaikytas tarptautinio dalyvavimo lygis. Tolesni programos „Europos horizontas“ patobulinimai, pavyzdžiui, moterų dalyvavimo skatinimas, geresnis socialinių ir humanitarinių mokslų integravimas ir administracinės naštos mažinimas buvo tęsiami ir padidinti. Be to, siekiant geriau ilgainiui stebėti poveikį, buvo peržiūrėta stebėsenos ir vertinimo sistema. Šių priemonių veiksmingumas bus atidžiai išnagrinėtas atliekant programos „Europos horizontas“ tarpinį vertinimą.

Šiame galutiniame programos „Horizontas 2020“ vertinime atkreiptas dėmesys į kelias pagrindines sritis, kuriose reikia tolesnių patobulinimų, ir pateikta įžvalgų, kuriomis bus remiamasi tobulinant ateityje.

·Dalyvių skaičiaus didinimas. Yra galimybių plėsti dalyvavimą programoje. Viena jų yra bendrauti su netradiciniais subjektais iš įvairių sektorių, mokslo sričių ir šalių. Nors nacionalinės MTI sistemų reformos gali turėti įtakos pasirengimui dalyvauti Europos lygmens projektuose, pačią programą galima patobulinti supaprastinant ir pagerinant matomumą bei prieinamumą.

·Reikalingas tolesnis supaprastinimas. Programai gali būti naudingas tikslinis dviejų etapų paraiškų nagrinėjimo proceso taikymas, ypač tose srityse, kuriose sėkmingų paraiškų skaičius yra mažas, o nesėkmingų pareiškėjų skaičius – didelis. Platesnis pažangumo ženklo sertifikavimo sistemos naudojimas taip pat sudarytų sąlygas daugiau paraiškų pakartotinai panaudoti kitoms programoms, taip mažiau švaistant pastangas. Be to, galima ir daugiau supaprastinti plečiant stebimą finansavimo vienkartinėmis išmokomis naudojimą, taip pat gerinant informavimo veiklą bei informacijos sklaidą ir programos priemones padarant patogesnes naudotojams.

·Rezultatų sklaida, panaudojimas ir diegimas. Projektų rezultatų sklaidos, panaudojimo ir diegimo procesas buvo netolygus ir jam reikia skirti daugiau dėmesio. Programoje „Europos horizontas“ pareiškėjai skatinami savo paraiškose daugiau dėmesio skirti poveikio trajektorijai. Taip pat reikia patobulinimų siekiant užtikrinti projektų rezultatų matomumą, sklaidą ir praktinį panaudojimą, kad būtų gauta platesnė nauda ekonomikai ir visuomenei.

·Parama mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendinančioms moterims. Nepaisant pastangų, vis dar sunku pasiekti lyčių pusiausvyrą mokslinių tyrimų, verslo ir inovacijų srityse. Reikia imtis solidesnių priemonių moterims tyrėjoms, verslininkėms ir novatorėms remti tiek visoje Europoje, tiek pagal bendrąją programą.

·Didesnės sinergijos su kitomis iniciatyvomis užtikrinimas. Būtų galima stiprinti sinergiją su kitomis ES, nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, visų pirma siekiant remti projektų rezultatų diegimą ir naudojimą. Tai apima, be kita ko, geresnį suderinimą, kad būtų užtikrintas sklandus mokslinių tyrimų infrastruktūros veikimas.

7.Tolesni veiksmai

Šio galutinio programos „Horizontas 2020“ vertinimo įžvalgos ir pagrindinės išvados turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį ne tik formuojant vykdomą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimą, bet ir darant įtaką su būsimomis mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvomis susijusios politikos plėtojimui. Taip bus užtikrinta, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ įgyta patirtis būtų veiksmingai integruota į dabartines ir būsimas programas, siekiant dar labiau padidinti jų veiksmingumą, aktualumą ir poveikį europiečiams.

(1) Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), papildytą Reglamentu Nr. 1290/2013 ir Tarybos sprendimu 2013/743, 32 straipsnio 4 dalį.