Pranešėjas:

Pietro Vittorio BARBIERI

Patarėjas	Carlo GIACOBINI (pranešėjo)
ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymas pateikti nuomonę	2024 3 14 raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2024 9 4
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	86/0/2
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 9 18
Plenarinė sesija Nr.	590
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	213 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra susirūpinęs dėl to, kad neįgalieji toliau lieka išstumti iš darbo rinkos ir tai lemia materialinį ir nematerialinio nuskurdimą; šį reiškinį dar labiau sustiprina lyčių nelygybė ir jis daro didesnį poveikį sunkesnę negalią turintiems asmenims.

1.2.

EESRK apgailestauja, kad, nepaisant to, jog tiek ES (Europos socialinių teisių ramstis, Europos neįgaliųjų teisių strategija), tiek JT (Neįgaliųjų teisių konvencija (NTK)) parengė teisės aktų ir strategines gaires, kuriais siekiama skatinti neįgaliųjų įtrauktį į darbo rinką, vis dar plačiai paplitusi atskirties nuo darbo rinkos problema ir vis dar matome modelių ir sprendimų, kurie, atrodo, skatina užimtumą, pavyzdžiui, globojamąjį užimtumą, tačiau tai prilygsta atskyrimui nuo atviros darbo rinkos ar net segregacijai.

1.3.

EESRK ragina valstybes nares skatinti politiką ir priemones, kuriomis visų pirma siekiama palaipsniui atsisakyti modelių, prieštaraujančių bendriesiems įtraukties ir patekimo į atvirąją rinką principams. Komitetas tikisi, kad Komisija tuo pačiu metu įgyvendins susijusius strateginius veiksmus, numatytus neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinyje.

1.4.

Kaip vieną iš taikytinų pozityvių priemonių, EESRK ragina valstybes nares atnaujinti arba padidinti neįgaliųjų užimtumą, pavyzdžiui, sukuriant bendrą tinkamų sąlygų sudarymo fondą, kuris būtų finansuojamas tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus darbdavių, nepasiekusių nustatytų kvotų, ir kuris duotų konkrečios naudos neįgaliems darbuotojams ir skatintų įmonės našumą.

1.5.

EESRK mano, kad valstybės pagalbai priskirtinos skatinimo priemonės bet kuriuo atveju turėtų būti siejamos su darbuotojų teisių laikymusi ir atitikti NTK, Neįgaliųjų teisių užimtumo komiteto ir Neįgaliųjų teisių strategijos nuostatas.

1.6.

EESRK ragina priimti pozityvias užimtumo priemones, pavyzdžiui, paskatas neįgaliesiems tiek individualiai, tiek kolektyviai užsiimti savarankiška veikla.

1.7.

EESRK palankiai vertina pagal užimtumo srities dokumentų rinkinį parengtas gaires ir paramos veiksmus, susijusius su tinkamų sąlygų sudarymu, tačiau atkreipia dėmesį į žymius jų taikymo valstybėse narėse skirtumus; EESRK ragina sudaryti vienodas ir tinkamas reglamentavimą ir vykdymą užtikrinančias sąlygas ir išplatinti vadovą „Tinkamų darbo sąlygų sudarymas. Gairės ir geroji praktika“ (angl. Reasonable accommodation at work – Guidance and good practice), kuris gali padėti didinti informuotumą ir atitinkamus įgūdžius.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad reikia nustatyti standartus, pagal kuriuos, atlikus lyginamąją analizę, būtų galima įvertinti ir palyginti nacionalinių valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) modelius ir teikiamas paslaugas, siekiant pateikti faktiniais duomenimis pagrįstų gerosios patirties pavyzdžių ir skatinti abipusį mokymąsi.

1.9.

EESRK ragina pradėti rinkti konkrečius kiekybinius ir kokybinius duomenis, kurie būtų naudingi siekiant ES ir valstybėse narėse apibrėžti globojamojo užimtumo reiškinį ir tendencijas.

1.10.

EESRK, vadovaudamasis Europos deklaracijoje dėl skaitmeninių teisių ir principų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos nubrėžtomis gairėmis, pradedant skaitmeninės atskirties mažinimu, atkreipia dėmesį į tai, kad technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali padėti neįgaliesiems patekti į atvirąją rinką; EESRK ragina remti politiką, kuria siekiama skatinti žinias, gebėjimus, prieinamumą ir ekonominį tvarumą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Remiantis ataskaita „Europos lyginamieji duomenys dėl strategijos „Europa 2020“ ir neįgaliųjų. Darbo rinkos, švietimo, skurdo ir sveikatos analizė ir tendencijos“ (angl. European comparative data on Europe 2020 and persons with disabilities - Labour market, education, poverty and health analysis and trends) (1), kurią parengė Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Europoje dirba apie 51,3 proc. neįgaliųjų, palyginti su 75,6 proc. asmenų be negalios.

2.2.

Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad iš visų 27 ES šalyse esančių 42,8 mln. tos pačios amžiaus grupės neįgaliųjų dirba maždaug 22 mln. (20–64 m. amžiaus).

2.3.

ES valstybėse narėse 20–64 m. amžiaus neįgaliųjų nedarbo lygis siekia 17,3 proc., palyginti su 8,3 proc. tos pačios amžiaus grupės asmenų be negalios. Bendras nedarbo lygis sudaro 9,5 proc. Užimtumo skirtumų yra visose valstybėse narėse, nors jie labai nevienodi: Kroatijoje (34 proc. punktai), Bulgarijoje (37 proc. punktai) ir Airijoje (44 proc. punktai). Mažiausias užimtumo skirtumas nustatytas Italijoje (17 proc. punktų), Latvijoje (18 proc. punktų) ir Prancūzijoje (18 proc. punktų).

2.4.

Neįgalios moterys atsiduria dvigubai nepalankesnėje padėtyje. Neįgalių moterų aktyvumo lygis yra žemesnis nei moterų be negalios. Be to, neįgalių moterų aktyvumo lygis (59,1 proc.) yra žemesnis nei neįgalių vyrų (65,4 proc.).

2.5.

Negalios laipsnis yra atvirkščiai proporcingas aktyvumo lygiui. Asmenų be negalios, vidutinę ir sunkią negalią turinčių asmenų aktyvumo lygis atitinkamai yra 82,5 proc., 69 proc. ir 42,1 proc. Finansinio skurdo rizika auga didėjant negalios laipsniui. ES 16 metų ir vyresnių asmenų su vidutinio sunkumo negalia atveju ši rizika gresia 19,8 proc., palyginti su 24,4 proc. sunkią negalią turinčių asmenų.

2.6.

Apie 17,8 mln. neįgaliųjų gyvena namų ūkiuose, kuriems gresia finansinis skurdas.

2.7.

ES pastebimas lyčių skurdo skirtumas. Maždaug 21,9 proc. neįgalių 16 metų ir vyresnių moterų susiduria su finansinio skurdo rizika, palyginti su 20 proc. tos pačios amžiaus grupės neįgalių vyrų. 2018 m. parengtoje nuomonėje (2) EESRK nurodė, kad, remiantis Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtu 2015 m. lyčių lygybės indeksu, ES dirba tik 18,8 proc. neįgalių moterų. Neįgalių vyrų procentinė dalis siekia 28,1 proc.

2.8.

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje (3) srityje bendruosius pagrindus, yra neįgaliųjų lygių galimybių darbo vietoje atskaitos taškas.

2.9.

Visų pirma Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnyje dėl neįgaliesiems tinkamų patalpų nustatyta, kad siekiant garantuoti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į neįgaliuosius, turi būti priimami tinkami sprendimai. Kai būtina, darbdaviai turi imtis atitinkamų priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos pareigos (4).

2.10.

Komunikate dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos Europos Komisija pažymi, kad užimtumas yra geriausias būdas užtikrinti ekonominį savarankiškumą ir socialinę įtrauktį.

2.11.

Strategijoje pažymima, kad Europos socialinių teisių ramstis yra užimtumo ir socialinės politikos kelrodis. Ramsčio 17 principu pabrėžiama, kad neįgalieji turi teisę į paramą pajamoms, kuria būtų užtikrinama teisė gyventi oriai ir naudotis paslaugomis, kurios jiems sudaro sąlygas dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime bei dirbti jų poreikiams pritaikytoje darbo aplinkoje. Be to, ES pasirašė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri yra dar vienas ES teisinis šaltinis.

2.12.

Siekdama veiksmingiau įgyvendinti Europos strategiją ir pagerinti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, 2022 m. Komisija paskelbė neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinį, kuriuo siekia padėti valstybėms narėms užtikrinti neįgaliųjų socialinę įtrauktį ir ekonominį savarankiškumą pasitelkiant užimtumą, ir nustatė šešias veiksmų kryptis: — stiprinti užimtumo ir integracijos tarnybų pajėgumus (5); — skatinti įdarbinimo perspektyvas imantis pozityvių veiksmų ir kovojant su stereotipais; — sudaryti tinkamas darbo sąlygas; — užtikrinti neįgaliųjų užimtumą: su lėtinėmis ligomis susijusios negalios prevencija; — ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju užtikrinti perkvalifikavimo programas; — ištirti kokybiškų globojamojo užimtumo darbo vietų galimybes ir būdus patekti į atvirą darbo rinką.

2.13.

Visų pirma, kalbant apie globojamojo užimtumo reiškinį, užimtumo srities dokumentų rinkinyje pabrėžiama, kad neįgalieji, daugiausia turintys sunkią negalią, paprastai dirba pagal alternatyvius užimtumo modelius. Valstybėse narėse priimtos skirtingos programos, todėl skiriasi darbo sąlygos, darbuotojų teisės ir karjeros raidos metodai. Riba tarp reabilitacijos programų ir ergoterapijos kartais yra neaiški. Apskritai, nors konkrečių kiekybinių duomenų dar nėra, perėjimo nuo alternatyvių užimtumo formų prie atviros darbo rinkos rodikliai paprastai yra labai žemi.

2.14.

Reikia pažymėti, kad kalbant apie alternatyvųjį neįgaliųjų užimtumą, dažniausiai minimas vadinamasis globojamasis užimtumas arba neįgaliųjų socialinės įmonės. Europos lygmeniu vienintelė teisinė apibrėžtis yra pateikta Bendrajame bendrosios išimties reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 651/2014) (6), kuriame globojamasis užimtumas apibrėžiamas kaip „darbas įmonėje, kurioje bent 30 % darbuotojų yra neįgalūs“. Pagal šį reglamentą valstybėms narėms leidžiama teikti finansinę paramą pagal šį užimtumo modelį kaip valstybės pagalbos išimtį.

2.15.

Kaip numatyta užimtumo srities dokumentų rinkinyje, 2024 m. gegužės mėn. buvo paskelbta brošiūra (7)„Tinkamų darbo sąlygų sudarymas. Gairės ir geroji praktika“, kurioje, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2000/78/EB, pateikiamos gairės ir pasiūlymai dėl tinkamų sąlygų sudarymo darbe. Leidinio įžangoje pažymima, kad visose 27 ES valstybėse narėse yra galiojančių nacionalinių ir regioninių įstatymų, kurie perkelia ir įgyvendina Užimtumo lygybės direktyvą, tai taip pat reiškia, kad visose šiose šalyse darbdaviai privalo sudaryti tinkamas sąlygas. Tačiau kai kuriose šalyse taikomos tik plataus pobūdžio apibrėžtys, nurodančios, kas laikytina tinkamomis sąlygomis, o kas neproporcingai apsunkintomis pareigomis.

2.16.

Tame pačiame leidinyje pažymima, kad daugumoje šalių skiriamos dotacijos, subsidijos ir logistinė parama tinkamų sąlygų sudarymo išlaidoms padengti, taip pat parama planavimui ir įgyvendinimui. 11 ES šalių darbdaviams, įdarbinantiems neįgalius darbuotojus atviroje darbo rinkoje, taikomos mokesčių lengvatos, o 13 šalių darbdaviams sumažinamos socialinio ar sveikatos draudimo įmokos. Dauguma šalių siūlo darbo užmokesčio subsidijas, kad paskatintų neįgaliųjų užimtumą, ir jų skaičius vis didėja.

2.17.

2021 m. nuomonėje (8) EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2030 m. strategijos, „tačiau [...] yra susirūpinęs dėl privalomų priemonių ir įpareigojančių teisės aktų, kuriais Strategija yra įgyvendinama, sušvelninimo“. Jis taip pat pabrėžia, kad „EK turės ryžtingai siekti, kad valstybėse narėse būtų nustatyti tikslai, kuriais būtų numatyta, kiek jos iki 2030 m. turėtų sumažinti neįgaliųjų užimtumo atotrūkį“. EESRK ragina „nustatyti plataus užmojo tiksl[us], kuriais būtų siekiama kuo labiau sumažinti bet kokį užimtumo skirtumą, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui atviroje darbo rinkoje“.

2.18.

Neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinyje Europos Komisija, be kitų priemonių, kuriomis siekiama gerinti darbo rinką, akcentuoja užimtumo ir integracijos tarnybų pajėgumų stiprinimą. Taip pat VUT numato pateikti priemonių rinkinį su rekomendacijomis, informacija ir patarimais dėl strategijų ir praktikos šešiose srityse: VUT darbuotojams skirtos vidaus politikos, paslaugų, aktyvių darbo rinkos priemonių, tinkamų sąlygų sudarymo, informuotumo didinimo ir partnerystės.

3.   Užimtumas ir JT Neįgaliųjų teisių konvencija

3.1.

JT Neįgaliųjų teisių konvencijos (9) 27 straipsnyje nagrinėjamas neįgaliųjų darbo ir užimtumo klausimas. Siekdamas paaiškinti, kas apie užimtumą kalbama NTK, ir išaiškinti jos nuostatas, 2022 m. rugsėjo 9 d. NTK komitetas paskelbė naują bendrąjį komentarą Nr. 8 dėl teisės dirbti ir užimtumo. Komentare paaiškinama, kaip turi būti interpretuojama daugelis Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų dėl darbo ir užimtumo. Šios gairės padeda valstybėms pranešti apie savo teisines, politines ir socialines ir ekonomines aplinkybes, kurios daro poveikį su darbu susijusioms neįgaliųjų teisėms (10).

3.2.

Svarbiausias bendrojo komentaro Nr. 8 paaiškinimas yra susijęs su globojamuoju darbu, visų pirma nurodoma, kokios rūšies globojamoji aplinka prieštarauja Konvencijai. Jame paaiškinama, kad 27 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad neįgalieji turi teisę dirbti lygiai su kitais asmenimis, [įskaitant] darbą, laisvai pasirinktą arba priimtiną darbo rinkoje ir atviroje, įtraukioje ir visiems prieinamoje darbo aplinkoje. Šie žodžiai aiškiai rodo, kad segreguota darbo aplinka yra nesuderinama su teisės aktais.

3.3.

Bendrajame komentare, be to, nurodoma, kad profesinė segregacija, pavyzdžiui, dirbant neįgaliųjų socialinėse įmonėse, apima įvairias praktikas ir patirtį, ir joms būdingi kai kurie iš toliau išvardytų elementų: a) neįgalieji yra atskirti nuo atviro, įtraukaus ir prieinamo darbo; b) užimtumas organizuojamas pagal tam tikrą konkrečią veiklą, kurią, kaip manoma, neįgalieji gali atlikti; c) pagrindinis dėmesys skiriamas medicininiam ir reabilitaciniam požiūriui į negalią; d) perėjimas į atvirą darbo rinką nėra veiksmingai skatinamas; e) neįgalieji negauna vienodo atlygio už vienodos vertės darbą; f) neįgaliesiems už jų darbą nėra atlyginama lygiai su kitais asmenimis; g) su neįgaliaisiais ne visada sudaromos nuolatinės darbo sutartys, todėl jiems netaikomos socialinės apsaugos sistemos.

3.4.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad bendrajame komentare numatyta išimtis ir paaiškinta, kad neįgaliųjų valdomos ir vadovaujamos darbo įmonės, įskaitant bendrai valdomas ir demokratiškai kontroliuojamas įmones, negali būti laikomos profesine segregacija, jeigu jose sudaromos sąžiningos ir palankios darbo sąlygos, tokios pat, kaip ir kitiems asmenims.

3.5.

Pagal NTK bendrąjį komentarą Nr. 8, profesinė segregacija neturėtų būti laikoma laipsnišku teisės į darbą įgyvendinimu, nes tai įmanoma tik laisvai pasirenkant arba priimant darbą atviroje ir įtraukioje darbo rinkoje.

4.   Nuo globojamojo užimtumo iki įtraukaus darbo

4.1.

EESRK

4.1.1.

pažymi, kad, nepaisant to, jog tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Tautos parengė teisės aktų ir strategines gaires, kuriais siekiama skatinti neįgaliųjų įtrauktį į darbo rinką, vis dar plačiai paplitusi atskirties nuo darbo rinkos problema, taip pat matome modelių ir sprendimų, kurie, atrodo, skatina užimtumą, tačiau de facto tai prilygsta atskyrimui nuo atviros darbo rinkos ar net segregacijai arba galimybei dirbti tik nekvalifikuotą ir menkai apmokamą darbą;

4.1.2.

mano, kad skirtumas tarp tikrai įtraukių iniciatyvų ir globojamojo užimtumo bei segreguoto darbo iš esmės atitinka Neįgaliųjų teisių konvenciją ir Neįgaliųjų teisių strategiją, užtikrinant darbuotojų teises ir įgyvendinant perėjimo prie atviros darbo rinkos procesą;

4.1.3.

mano, kad Neįgaliųjų teisių komiteto bendrajame komentare Nr. 8 nurodytas globojamasis užimtumas ir segregacija turi tapti praeitimi vykdant politiką ir taikant kompleksines priemones, kuriomis siekiama palaipsniui atsisakyti prieštaringų modelių, laikantis įtraukių Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų ir Neįgaliųjų teisių strategijos, stiprinant gebėjimų, mokymo, įgalėjimo ir, jei reikia, paramos procesus;

4.1.4.

be kitų galimų pozityvių priemonių, siūlo plačiau taikyti ir propaguoti nacionalinius modelius, kuriais skatinamas neįgaliųjų užimtumas, pavyzdžiui, sukuriant bendrą tinkamų sąlygų sudarymo fondą, kurį finansuotų tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus darbdaviai, nepasiekę nustatytų kvotų;

4.1.5.

mano, kad turėtų būti numatyta pozityvių užimtumo priemonių, kurios skatintų neįgaliuosius tiek individualiai, tiek kolektyviai užsiimti savarankiška veikla;

4.1.6.

mano, kad valstybės pagalbai priskirtinos skatinimo priemonės bet kuriuo atveju turėtų būti siejamos su darbuotojų teisių laikymusi ir atitikti NTK, Neįgaliųjų teisių užimtumo komiteto ir Neįgaliųjų teisių strategijos nuostatas;

4.1.7.

atkreipia dėmesį į tai, kad technologinė ir DI plėtra gali padėti neįgaliesiems patekti į atvirąją rinką. Vadovaujantis Europos deklaracijoje dėl skaitmeninių teisių ir principų Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos nubrėžtomis gairėmis, turėtų būti remiama politika, kuria siekiama skatinti gebėjimus, prieinamumą ir ekonominį tvarumą (11);

4.1.8.

mano, kad sudarius tinkamas sąlygas būtų remiami veiksmai, kuriais plačiu mastu siekiama užtikrinti neįgaliųjų galimybes visapusiškai ugdyti jų potencialą, siekti profesinio tobulėjimo ir karjeros raidos, taip pat išsaugoti darbo vietas, derinti profesinius įsipareigojimus su konkrečia sveikatos būkle; palankiai vertina paskelbtą ir platinamą dokumentą „Tinkamų darbo sąlygų sudarymas. Gairės ir geroji praktika“, kurį vis dėlto reikėtų paremti iniciatyvomis, kuriomis būtų siekiama vienodesnio jo taikymo valstybėse narėse;

4.1.9.

pritaria Neįgaliųjų teisių strategijai, kurioje teigiama, kad neįgaliųjų užimtumo perspektyvas būtų galima pagerinti teikiant paramą darbdaviams, kad darbo vietos taptų įtraukesnės. Kalbant apie neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemones, tiek darbdaviai, tiek suinteresuotieji asmenys dažnai apie jas nežino, o tai pateisina poreikį geriau koordinuoti darbo rinkos politiką;

4.1.10.

mano, jog siekiant, kad Neįgaliųjų teisių strategija taptų labiau įpareigojanti, norint optimizuoti valstybinių užimtumo tarnybų veiksmingumą ir efektyvumą būtina priimti atitinkamas gaires, kaip rekomenduojama Tarybos sprendimo dėl užimtumo politikos gairių 6 gairės ketvirtoje pastraipoje (12). Visų pirma būtina nustatyti standartus, pagal kuriuos, atlikus lyginamąją analizę, būtų galima įvertinti ir palyginti nacionalinių VUT modelius, teikiamas paslaugas ir veiklos rezultatus, remiantis faktiniais duomenimis nustatyti gerosios praktikos pavyzdžius ir skatinti tarpusavio mokymąsi;

4.1.11.

pritaria neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinyje išdėstytoms gairėms, kuriomis siekiama neapsiriboti globojamojo užimtumo sprendimais, skatinant perėjimą prie atvirosios rinkos, visų pirma tiesiogiai remiant valstybinėms užimtumo tarnyboms, taip pat skatinant stiprinti pozityvią užimtumo politiką, ir jas remia.

---

(1)   https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=27037&langId=en.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Neįgalių moterų padėtis ( OL C 367, 2018 10 10, p. 20).

(3)   OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(4)   2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32000L0078.

(5)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (OL L 159, 2014 5 28, p. 32).

(6)   2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02014R0651-20230701.

(7)   https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=8612&furtherPubs=yes.

(8)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ ( OL C 374, 2021 9 16, p. 50).

(9)   https://social.desa.un.org/issues/disability/crpd/convention-on-the-rights-of-persons-with-disabilities-articles.

(10)   https://www.ohchr.org/en/documents/general-comments-and-recommendations/crpdcgc8-general-comment-no-8-2022-right-persons.

(11)  Europos deklaracija dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų (OL C 23, 2023 1 23, p. 1) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:JOC_2023_023_R_0001.

(12)   2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/1215 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių ( OL L 224, 2018 9 5, p. 4).