EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 06 08
SWD(2023) 188 final
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
Ankstyvojo perspėjimo ataskaita dėl Lietuvos
pridedamas prie
Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
dėl valstybių narių, kurioms kyla rizika nepasiekti 2025 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, 2025 m. pakuočių atliekų perdirbimo tikslo ir 2035 m. atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo tikslo, nustatymo
{COM(2023) 304 final} - {SWD(2023) 175 final} - {SWD(2023) 176 final} - {SWD(2023) 180 final} - {SWD(2023) 181 final} - {SWD(2023) 182 final} - {SWD(2023) 183 final} - {SWD(2023) 184 final} - {SWD(2023) 185 final} - {SWD(2023) 186 final} - {SWD(2023) 187 final} - {SWD(2023) 189 final} - {SWD(2023) 195 final} - {SWD(2023) 196 final} - {SWD(2023) 197 final} - {SWD(2023) 198 final} - {SWD(2023) 199 final} - {SWD(2023) 200 final}
1.Įvadas
Ankstyvojo perspėjimo ataskaitos tikslas – padėti valstybėms narėms, kurioms kyla rizika nepasiekti: i) 2025 m. tikslo pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų (šis tikslas nustatytas Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies c punkte) ir ii) 2025 m. tikslo perdirbti 65 proc. pakuočių atliekų (šis tikslas nustatytas Direktyvos 1994/62/EB 6 straipsnio 1 dalies f punkte). Čia taip pat pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina 2035 m. tikslą sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų (šis tikslas nustatytas Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 5 dalyje).
Šioje ataskaitoje atsižvelgiama į ankstesnę paramą, kurią Komisija suteikė valstybėms narėms, kad joms būtų lengviau laikytis ES komunalinių atliekų tvarkymo srities teisės aktų, be kita ko, į, kur tinka, 2018 m. ankstyvojo perspėjimo ataskaitą.
Vertinime, kuriuo remiantis parengta išankstinio įspėjimo ataskaita, nustatyta 18 valstybių narių, kurioms kyla rizika, kad 2025 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslas nebus pasiektas, o 10 iš jų taip pat kyla rizika nepasiekti 2025 m. visų pakuočių atliekų perdirbimo tikslo.
Šis vertinimas grindžiamas skaidriu bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir Europos aplinkos agentūra procesu, taip pat išsamia naujausių politikos pokyčių valstybėse narėse analize. Per šį procesą taip pat daug konsultuotasi su valstybių narių institucijomis, atsakingomis už atliekų tvarkymą. Galimi šio proceso metu nustatyti veiksmai yra grindžiami taikoma geriausia patirtimi. Jie turėtų padėti valstybėms narėms pasiekti 2025 m. tikslus, todėl daugiausia dėmesio skiriama politikos priemonėms, kurių galima imtis artimiausiu laiku. Šie veiksmai laikytini papildymu veiksmams, kurių rekomenduojama imtis veiksmų gairėse, parengtose per ankstesnę reikalavimų laikymosi skatinimo veiklą, ir Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje.
2.Pagrindinės išvados
Remiantis surinktų duomenų ir įgyvendinamos atliekų tvarkymo srities politikos analize, manoma, kad Lietuvai kyla rizika nepasiekti: i) 2025 m. tikslo pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų ir ii) 2025 m. tikslo perdirbti 65 proc. pakuočių atliekų. Tikėtina, kad Lietuva 2035 m. pasieks tikslą šalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų, nes pastaraisiais metais sąvartynuose šalinama gerokai mažiau atliekų. Lietuvos komunalinių atliekų perdirbimo lygis pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo – nuo 48 proc. 2016 m. iki 45,2 proc. 2020 m. Tiesa, šiam sumažėjimui įtakos galėjo turėti tai, kad 2020 m. duomenims taikytos naujos skaičiavimo taisyklės. Atliekų šalinimo sąvartynuose rodiklis 2020 m. siekė 16,3 proc., ir tikimasi, kad, pastaruoju metu gerokai padidėjus atliekų deginimo pajėgumams, atotrūkis nuo atliekų šalinimo sąvartynuose tikslo dar labiau sumažės.
Bendras pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis 2019 m. siekė 61,9 proc., o tai reiškia, kad beveik pasiektas 2025 m. tikslas perdirbti 65 proc. pakuočių atliekų. Vis dėlto, ateityje pradėjus taikyti naujas ES pakuočių atliekų perdirbimo skaičiavimo taisykles, perdirbimo rodiklis gali sumažėti (2020 m. visų pakuočių atliekų perdirbimo rodiklis buvo 61,8 proc.). Be to, manoma, kad Lietuvai taip pat kyla rizika nepasiekti savo 2025 m. tikslo, susijusio su stiklo pakuočių atliekų srautu.
Kai kurie pagrindiniai sunkumai, kurių kyla šalyje tvarkant atliekas, yra:
-į rūšiuojamojo surinkimo sistemą patenka nedidelė perdirbamų medžiagų dalis (41 proc. biologinių atliekų, 27 proc. plastiko ir 5 proc. tekstilės);
-neįdiegta kokybės valdymo sistema, skirta kokybiško komposto ir (arba) degazuotojo substrato gamybai užtikrinti;
-nepakankama rūšiuojamojo biologinių atliekų surinkimo ir apdorojimo infrastruktūra.
3.Pagrindinės rekomendacijos
Tarp priemonių, kurios laikomos būtinomis siekiant paremti Lietuvos pastangas gerinti atliekų tvarkymą, toliau pateikiamos trys pagrindinės rekomendacijos:
1.remti komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir pakuočių pakartotinio naudojimo sistemas;
2.toliau plėtoti aukštesnėms atliekų hierarchijospakopoms priskiriamą atliekų apdorojimo infrastruktūrą, visų pirma gerinti rūšiuojamojo surinkimo rezultatus ir plėsti biologinių bei maisto atliekų apdorojimo pajėgumus, sukurti kokybės valdymo sistemą, skirtą kompostui ir (arba) degazuotajam substratui gaminti iš biologinių atliekų;
3.apsvarstyti galimybę įpareigoti savivaldybes pasiekti konkrečius privalomus rūšiuojamojo atliekų surinkimo tikslus. Papildomai galėtų būti sukurta sistema, pagal kurią, priklausomai nuo to, kaip savivaldybės įgyvendina tokius tikslus, jos sulauktų finansinių paskatų arba būtų nubaustos;
4.siekiant skatinti prisidėti prie rūšiuojamojo surinkimo, rengti ir populiarinti įvairioms tikslinėms grupėms konkrečiai pritaikytas sąmoningumo ugdymo kampanijas.
Toliau pateiktoje lentelėje išvardyti visi galimi veiksmai, kuriais būtų remiamos Lietuvos pastangos gerinti atliekų tvarkymą.
4.Gerosios praktikos pavyzdžiai
Toliau nurodytos Lietuvos įgyvendinamos priemonės laikomos gerosios praktikos pavyzdžiais, kuriuos būtų galima pritaikyti kitose šalyse ir kurie galėtų padėti valstybėms narėms pasiekti minėtus tikslus.
-Kompostavimo namų sąlygomis skatinimas. Lietuva didina biologinių atliekų surinkimo ir apdorojimo pajėgumus teikdama finansinę paramą atliekas namuose kompostuojantiems gyventojams. 2021–2024 m. individualiems namams bus išdalyta daugiau kaip 66 000 kompostavimui namų sąlygomis skirtų konteinerių. Kompostavimas namų sąlygomis finansuojamas tiek ES, tiek nacionalinėmis lėšomis.
-Plataus užmojo tikslas sumažinti į sąvartynus išvežamų atliekų dalį. Lietuva yra nustačiusi nacionalinį tikslą užtikrinti, kad iki 2030 m. į sąvartynus būtų išvežama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, taip viršijant ES nustatytą tikslą, kad iki 2035 m. sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų.
-Nacionalinė atliekų deginimo pajėgumų riba. Lietuvos valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane nustatyta aukščiausia atliekų deginimo riba – iki 2027 m. degintinų komunalinių atliekų kiekis neturi viršyti 429 000 tonų per metus.
-
|
GALIMŲ VEIKSMŲ, SKIRTŲ VEIKLOS REZULTATAMS GERINTI, APŽVALGA
|
|
Valdymas
|
|
1)Nustatyti privalomus rūšiuojamojo atliekų surinkimo tikslus arba rodiklius už komunalinių atliekų surinkimą atsakingų institucijų (pvz., savivaldybių) lygmeniu, kad būtų galima stebėti, užtikrinti ir pasiekti didesnį surinkimo lygį. Papildomai galėtų būti sukurta sistema, pagal kurią savivaldybės, priklausomai tokių tikslų įgyvendinimo rezultatų, būtų finansiškai skatinamos arba baudžiamos. Siekiant ugdyti sąmoningumą, informacija apie savivaldybių veiklos rezultatus taip pat galėtų būti padaryta prieinama plačiajai visuomenei (pvz., skelbiama interneto svetainėje).
|
|
Prevencija
|
|
2)Imtis priemonių, kad būtų padidintas pakartotinis naudojimas ir vykdoma neperdirbamų komunalinių atliekų susidarymo prevencija.
|
|
3)Kad būtų pasiekti ES atliekų prevencijos tikslai, skatinti koordinuoti centrinės ir vietos valdžios institucijų veiksmus. Tinkamai stebėti atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą.
|
|
Rūšiuojamasis surinkimas
|
|
4)Sparčiai pagerinti rūšiuojamojo atliekų (ypač maisto atliekų) surinkimo rezultatus. Nors šiuo metu diegiama nacionalinė rūšiuojamojo maisto atliekų surinkimo sistema, įgyvendinimo spartinimas galėtų padėti pasiekti perdirbimo tikslus. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti patogesnį rūšiuojamąjį surinkimą vietovėse, kuriose gyvena mažiau nei 2 000 gyventojų.
|
|
Atliekų apdorojimas
|
|
5)Remti pasirengimą pakartotiniam komunalinių atliekų naudojimui ir plėtoti atliekų apdorojimo infrastruktūrą orientuojantis į aukštesnes atliekų hierarchijos pakopas. Reikalingi solidūs planai ir konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, be centralizuoto biologinių atliekų apdorojimo, papildomai taikyti decentralizuotus kompostavimo sprendimus, tokius kaip kompostavimas namų sąlygomis ir kompostavimas bendruomenėje.
|
|
6)Reikėtų toliau didinti biologinių atliekų apdorojimo pajėgumus. Taip būtų užtikrinama, kad atskirai surenkamos maisto atliekos, kurių planuojama surinkti daugiau, būtų tinkamai apdorojamos ir atiduodamos perdirbti. Biologinių atliekų apdorojimo įrenginių plėtros procesas jau prasidėjo.
|
|
7)Iš biologinių atliekų apdorojimo įrenginių gaunamas kompostas ir degazuotasis substratas turėtų būti naudojami žemei gerinti ir kaip trąšos. Pagal Lietuvos įstatymus tam tikrų rūšių kompostą ir (arba) degazuotąjį substratą jau galima naudoti šias tikslais. Vis dėlto kuriama kokybės valdymo sistema galėtų skatinti aktyviau naudoti kompostą ir (arba) degazuotąjį substratą.
|
|
Komunikacija ir sąmoningumo ugdymas
|
|
8)Vykdyti sąmoningumo ugdymo veiklą, numatytą Lietuvos valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane. Vykdant šią veiklą, be kita ko, turėtų būti parengta įvairioms tikslinėms grupėms (pvz., namų ūkiams, komercinių atliekų darytojams, mokytojams ir moksleiviams) skirta aiškiai ir nuosekliai informuojanti komunikacijos medžiaga. Tokia medžiaga turėtų būti naudojama vykdant sąmoningumo ugdymo veiklą ir pateikiama lankstinukuose, socialiniuose tinkluose, internete ir atliekų priėmimo aikštelėse.
|
|
Didesnė gamintojo atsakomybė ir ekonominės priemonės
|
|
9)Išplėsti taikomą sistemą „mokėk už tiek, kiek išmeti“, įtraukiant ir įmones, ir namų ūkius, kad būtų surenkama daugiau perdirbamų medžiagų ir sumažintas galutinių atliekų kiekis. Galima padėti vietos valdžios institucijoms – parengti joms gaires, kaip kurti paskatų mechanizmus ir kaip pradėti įgyvendinti bandomuosius projektus arba iš jų pasisemti patirties.
|
|
10)Apsvarstyti galimybę išplėsti esamą užstato grąžinimo sistemą, kad ji apimtų ir kitokią stiklinę bei plastikinę gėrimų tarą, kuri šiuo metu neįtraukta į šią sistemą.
|
|
11)Aktyvesnės pastangos sukurti pakuočių pakartotinio naudojimo sistemas atneš naudos aplinkai ir padės valstybėms narėms laikytis pakuočių perdirbimo ES tikslų.
|
