EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2023 09 12

COM(2023) 529 final

2023/0322(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl sandorių kainodaros

{SWD(2023) 308-309}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Sandorių kainodara reiškia asocijuotųjų įmonių (t. y. tos pačios tarptautinės įmonės (TĮ) narių) sandorių, susijusių su turto ar paslaugų perdavimu, kainų nustatymą. Didelę pasaulinės prekybos dalį sudaro tarptautinis prekių ir paslaugų, kapitalo ir nematerialiojo turto (pvz., intelektinės nuosavybės) perdavimas TĮ viduje; toks perdavimas vadinamas grupės vidaus sandoriais.

Grupės vidaus sandorius nebūtinai lemia rinkos jėgos, bet juos gali lemti bendri visos grupės interesai. Kadangi mokesčiai paprastai apskaičiuojami remiantis subjektų lygmens sąskaitomis, kainos ar kitos sąlygos, kuriomis sudaromi šie grupės vidaus sandoriai, turės įtakos atitinkamų subjektų pajamoms ir (arba) sąnaudoms, susijusioms su šiais sandoriais, ir todėl turės įtakos pelno dydžiui, kurį kiekvienas grupės subjektas registruoja mokesčių tikslais. Didesnė kaina didina pardavėjo pajamas ir mažina pirkėjo pajamas. Mažesnė kaina mažina pardavėjo pajamas ir didina pirkėjo pajamas. Todėl sandorio kaina daro įtaką tiek tarptautinį sandorį sudarančio pardavėjo, tiek jį sudarančio pirkėjo valstybės mokesčio bazei.

Dėl šios priežasties svarbu nustatyti tinkamą grupės vidaus sandorių kainą, kuri vadinama sandorių kaina. Sandorių kainodara yra bendras terminas, kuriuo įvardijamas sandorių tarp susijusių šalių kainų nustatymas.

Pagal galiojančius tarptautinius standartus, kuriuos parengė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 1 , tarpvalstybinių sandorių tarp susijusių tarptautinės grupės subjektų kainos turi būti nustatomos tuo pačiu pagrindu, kaip ir sandorių tarp trečiųjų šalių kainos panašiomis aplinkybėmis. Tai vadinama ištiestosios rankos principu ir atspindėta EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 9 straipsnyje „Asocijuotosios įmonės“ 2 .

Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad beveik visos valstybės narės taip pat yra EBPO narės 4 ir todėl yra įsipareigojusios laikytis EBPO principų ir rekomendacijų. Tačiau, nepaisant daugumos valstybių narių politinio įsipareigojimo, EBPO sandorių kainodaros gairių statusas ir vaidmuo įvairiose valstybėse narėse šiuo metu skiriasi. Be to, Sąjungos lygmeniu sandorių kainodaros taisyklės šiuo metu nėra suderintos teisės aktais, nors visos valstybės narės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus, kuriuose numatytas bendras požiūris į pagrindinius principus. Vis dėlto jis nėra visiškai suderintas. Kadangi kiekviena valstybė narė turi didelę veiksmų laisvę aiškinti ir taikyti EBPO sandorių kainodaros gaires, atsiranda sudėtingumas ir nevienodos sąlygos įmonėms.

Dėl tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms kylančios dvigubo apmokestinimo ir per didelio apmokestinimo rizikos trūksta mokestinio tikrumo dėl galimų mokestinių ginčų 5 tarp skirtingų valstybių narių mokesčių administratorių tais atvejais, kai jie laikosi skirtingų nuomonių dėl konkretaus sandorio apmokestinimo pagal jų pelno mokesčio sistemą. Vis labiau globalizuotoje ir konkurencingesnėje pasaulio ekonomikoje dar labiau reikia didesnio mokestinio tikrumo bendrojoje rinkoje. Todėl kai kurios įmonės, siekdamos didesnio mokestinio tikrumo dėl savo mokestinių reikalų, siekia gauti mokesčių administratoriaus sprendimus dėl tam tikrų sandorių apmokestinimo. Tačiau, jei sprendimas dėl mokesčių yra vienašalis, kitos atitinkamos valstybės narės vis tiek gali užginčyti sutartą tokių sandorių apmokestinimą. Todėl net ir gavus vienašalį sprendimą dėl mokesčių kyla reali mokestinių ginčų ir galimo dvigubo ar per didelio apmokestinimo rizika.

Dėl sandorių kainodaros taisyklių sudėtingumo ir skirtingo jų įgyvendinimo valstybių narių nacionalinėje teisėje kyla nemažai kitų problemų:

–pelno perkėlimas ir mokesčių vengimas 6 . Sandorių kainomis galima lengvai manipuliuoti siekiant perkelti pelną ir jomis naudotis taikant agresyvaus mokesčių planavimo schemas;

–bylinėjimasis 7 ir dvigubas apmokestinimas 8 . Sandorių kainodara yra subjektyvesnė nei kitos tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo sritys ir dėl šios priežasties gali kilti ginčai, nes mokesčių administratorių interesai ir aiškinimas ne visuomet sutampa. Taip yra todėl, kad, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, po vieno mokesčių administratoriaus pagrįsto pirminio (didinančio) koregavimo idealiu atveju turėtų sekti kito mokesčių administratoriaus atitinkamas (mažinantis) koregavimas. Tai reiškia, kad antrasis mokesčių administratorius turėtų atitinkamai sumažinti savo mokesčių bazę, o tai tikriausiai yra galimybė ir to mokesčių administratorius greičiausiai vengtų;

–didelės reikalavimų laikymosi išlaidos. Dvigubas apmokestinimas jau ir taip yra nemažos tarpvalstybinę veiklą vykdančių įmonių sąnaudos. Be to, nemažos yra ir su sandorių kainodara susijusios mokestinių prievolių vykdymo išlaidos 9 . Šias išlaidas lemia įmonių pareiga nustatyti, kurios kainos gali būti laikomos nustatytomis pagal ištiestosios rankos principą, atlikti tyrimus ir sudaryti bei tvarkyti / atnaujinti su tuo susijusius dokumentus.

Šios mokestinės kliūtys įmonėms trukdo tinkamai veikti bendrajai rinkai ir mažina galimybes išnaudoti jos potencialą didinant veiksmingumą. Dėl to mažėja bendrosios rinkos konkurencingumas.

Šiuo pasiūlymu siekiama supaprastinti mokesčių taisykles didinant mokestinį tikrumą ES įmonėms, taip sumažinant bylinėjimosi ir dvigubo apmokestinimo riziką bei atitinkamas reikalavimų laikymosi išlaidas, tokiu būdu didinant bendrosios rinkos konkurencingumą ir veiksmingumą. Aiškus tiek tikslinių, tiek viešų konsultacijų rezultatas buvo tai, kad verslas pageidauja mokestinio ir, platesne prasme, teisinio tikrumo. Mokestinis tikrumas visada buvo vienas svarbiausių verslo prioritetų, dažnai akcentuojant, kad jis yra svarbesnis už mokesčio tarifą. Dėl pastaraisiais metais įvykdytų plataus užmojo tarptautinio pelno apmokestinimo reformų šis klausimas tampa vis svarbesnis.

Šio tikslo siekiama: 1) į Sąjungos teisę įtraukiant ištiestosios rankos principą; 2) suderinant pagrindines sandorių kainodaros taisykles; 3) paaiškinant EBPO sandorių kainodaros gairių vaidmenį ir statusą ir 4) sudarant galimybę Sąjungoje nustatyti bendras privalomas taisykles dėl konkrečių sandorių kainodaros klausimų pagal EBPO sandorių kainodaros gaires.

Pasiūlymu būtų sudarytos sąlygos laipsniškai plėtoti bendrą ir nuoseklų valstybių narių mokesčių administratorių požiūrį į sandorių kainodaros taisyklių aiškinimą ir taikymą, į Sąjungos teisę įtraukiant ištiestosios rankos principą ir paaiškinant EBPO sandorių kainodaros gairių vaidmenį ir statusą. Be to, galimybė nustatyti valstybėms narėms bendras privalomas taisykles dėl konkrečių sandorių pagal EBPO sandorių kainodaros gaires turėtų padidinti įmonių atsparumą Sąjungoje, sumažinti iškraipymus ir prisidėti prie vienodų sąlygų bendrojoje rinkoje kūrimo.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

1 galimybė. EBPO ištiestosios rankos principo ir sandorių kainodaros gairių įtraukimas į ES teisę

Ši galimybė susijusi su sandorių kainodaros normų suderinimu Sąjungoje priimant principais grindžiamus teisės aktus. Į Sąjungos teisę būtų įtrauktas ištiestosios rankos principas. Be to, teisės aktuose būtų paaiškintas EBPO sandorių kainodaros gairių statusas ir vaidmuo, o aiškinant ištiestosios rankos principą būtų daroma nuoroda į naujausią gairių versiją. Iš esmės gairės taptų privaloma priemone, tačiau tai būtų susiję tik su (naujausia) versija, kuri būtų įtraukta į Sąjungos teisę, o ne gairių pataisomis. Taip būtų siekiama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi to paties principo ir turėtų bendrą požiūrį į sandorių kainodaros taikymą.

2 galimybė. EBPO ištiestosios rankos principo ir sandorių kainodaros gairių įtraukimas į ES teisę kartu su laipsnišku bendrų požiūrių į sandorių kainodaros taikymo praktiką plėtojimu.

Ši galimybė grindžiama 1 galimybe ir ja būtų ne tik siekiama užtikrinti, kad ES valstybės narės taikytų tą patį principą, bet ir būtų imtasi dar vienos priemonės įgyvendinant mechanizmą, kuris užtikrintų nuomonių apie EBPO sandorių kainodaros gaires ir jų aiškinimo derinimą tarp valstybių narių.

Kaip ir pagal 1 galimybę, ištiestosios rankos principas būtų įtrauktas į Sąjungos teisę, o teisės aktuose būtų paaiškintas EBPO sandorių kainodaros gairių vaidmuo ir statusas, tačiau jas taip pat papildytų jų aiškinimo ir taikymo koordinavimo Sąjungos lygmeniu mechanizmas. Be to, ši galimybė apima kelias nuostatas, kuriomis nustatomos pagrindinės sandorių kainodaros taisyklės. Pagal šią galimybę būtų toliau nustatomos konkrečios kovos su piktnaudžiavimu sandorių kainodaros srityje taisyklės. Pagal ją taip pat būtų raginama įsteigti ekspertų grupę, kuri aptartų ir susitartų dėl ištiestosios rankos principo aiškinimo, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas ir požiūris į praktines problemas, kylančias dėl sandorių kainodaros praktikos Sąjungoje.

Komisija mano, kad teigiamas ekonominis poveikis pasireikš dėl mažesnių reikalavimų laikymosi išlaidų tiek mokesčių administratorių, tiek mokesčių mokėtojų lygmeniu dėl didesnio mokestinio tikrumo ir atitinkamai mažesnio mokestinių ginčų skaičiaus. Tikimasi, kad socialinis poveikis ir poveikis aplinkai bus gana nedidelis.

Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

i) Ištiestosios rankos principas

ii) Bendrieji pagrindiniai elementai

Kai kuriais atvejais taikant kainodaros metodą gaunamas vienas rezultatas, kuris yra patikimiausias ištiestosios rankos principą atitinkančio rezultato matas. Kitais atvejais taikant metodą gali būti gaunami keli rezultatai, iš kurių galima nustatyti patikimų rezultatų intervalą. Laikantis geriausios tarptautinės praktikos, 12 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai taikant tinkamiausią metodą gaunami įvairūs skaičiai, ištiestosios rankos intervalas turi būti nustatomas taikant tarpkvartilinį intervalą. Tarpkvartilinis intervalas yra rezultatų, gautų iš nekontroliuojamųjų palyginamųjų sandorių, intervalas nuo 25-ojo iki 75-ojo procentilio.

Siekiant sumažinti ginčų skaičių ir užtikrinti bendrą požiūrį visoje Sąjungoje, šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad i) mokesčių mokėtojui neturėtų būti taikomas koregavimas, kai jo rezultatai patenka į tarpkvartilinį intervalą, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratorius arba mokesčių mokėtojas įrodo, kad konkretus kitoks intervalo išdėstymas yra pagrįstas konkretaus atvejo faktais ir aplinkybėmis; ii) kai kontroliuojamojo sandorio rezultatai nepatenka į ištiestosios rankos principą atitinkančio intervalo ribas, mokesčių administratoriai turi atlikti visų rezultatų medianos koregavimą, nebent mokesčių mokėtojas arba mokesčių administratorius įrodytų, kad bet kuris kitas intervalo taškas leidžia nustatyti patikimesnę ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą konkrečiu nagrinėjamu atveju.

Sandorių kainodaros dokumentai

Dokumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad atitinkamų sandorių kainos nustatytos laikantis ištiestosios rankos principo, yra vienas pagrindinių sandorių kainodaros reikalavimų laikymosi elementas. 2 priede pateikti pagrindiniai dokumentams taikomų taisyklių elementai, kuriuos Komisija vėliau patikslins, laikydamasi 13 straipsnyje išdėstytų nuostatų, ir galbūt papildys tokiais elementais, kaip standartiniai šablonai, kuriuose nustatomas sandorių kainodaros informacijos rūšis ir turinys, apimami terminai, lingvistiniai reikalavimai ir mokesčių mokėtojai, kuriems taikoma prievolė pateikti dokumentus.

iii) Ištiestosios rankos principo taikymas ir būsimos bendros taisyklės konkrečiais klausimais

2023/0322 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

dėl sandorių kainodaros

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 28 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 29 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)sandorių kainodara – tai tarpvalstybinių sandorių tarp asocijuotųjų įmonių, priklausančių tarptautinei įmonių grupei, kainų nustatymas. Kadangi mokesčiai paprastai apskaičiuojami remiantis subjektų lygmens sąskaitomis, kainos ar kitos sąlygos, kuriomis asocijuotosios įmonės sudaro tarpvalstybinius sandorius, turės įtakos atitinkamų subjektų pajamoms ir (arba) sąnaudoms, susijusioms su šiais sandoriais, ir todėl turės įtakos pelno dydžiui, kurį kiekvienas grupės subjektas registruoja mokesčių tikslais tame jurisdikciją turinčiame subjekte, kuriame jis vykdo veiklą;

(2)visuotinai pripažintas standartas, taikomas nustatant kainas tarp asocijuotųjų įmonių mokesčių tikslais, yra vadinamasis ištiestosios rankos principas. Ištiestosios rankos principas nurodo, kad atskiri tarptautinės įmonių grupės nariai turi sudaryti tarpusavio sandorius taip, tarsi jie būtų nepriklausomos trečiosios šalys. Kitaip tariant, sandoriai tarp dviejų asocijuotųjų įmonių turėtų atspindėti rezultatą, kuris būtų pasiektas, jei šalys nebūtų susijusios, t. y. jei šalys būtų nepriklausomos viena nuo kitos, o rezultatą (kainą ar maržas) nustatytų (atvirosios) rinkos jėgos;

(3)kai valstybės narės skirtingai taiko ar aiškina ištiestosios rankos principą, susidaro aplinkybės, galinčios pakenkti vidaus rinkai. Taikomų sandorių kainodaros taisyklių nenuoseklumas ne tik gali lemti dvigubą apmokestinimą, bet ir sudaryti sąlygas pelno perkėlimui ir mokesčių vengimui. Toks nenuoseklumas yra didelė mokestinė kliūtis tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms, dėl jo gali atsirasti ekonominių iškraipymų ir neveiksmingumo ir jis daro neigiamą poveikį tarpvalstybinėms investicijoms ir augimui;

(4)šia direktyva nustatomos taisyklės, kad būtų užtikrintas bendras ištiestosios rankos principo taikymas visoje Sąjungoje, siekiant padidinti mokestinį tikrumą ir sumažinti dvigubo apmokestinimo ir visiško neapmokestinimo atvejų skaičių;

(5)siekiant užtikrinti, kad ištiestosios rankos principas būtų vienodai taikomas visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų taikyti bendrą asocijuotųjų įmonių apibrėžtį. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, šioje direktyvoje nuolatinė buveinė turėtų būti laikoma asocijuotąja įmone, todėl pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės vidaus sandoriai turėtų būti nustatomi laikantis ištiestosios rankos principo;

(6)siekiant užtikrinti dvigubo apmokestinimo mažinimą, valstybės narės turėtų turėti atitinkamus mechanizmus, kad, kai kitoje valstybėje narėje arba trečiosios valstybės jurisdikcijoje atliekamas pirminis koregavimas, jos galėtų atlikti atitiktinį koregavimą. Visų pirma valstybės narės turėtų turėti galimybę atlikti atitiktinius koregavimus ir turėtų neriboti tokio koregavimo taikymo ne tik vykdant bendro susitarimo procedūras, bet ir: i) pagreitintą procedūrą, kuri turi būti užbaigta per 180 dienų, nepradedant bendro susitarimo procedūros, kai nėra abejonių, kad pirminis koregavimas yra pagrįstas, arba ii) bendrus auditus ar kitokį tarptautinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, daugiašales rizikos vertinimo programas, kaip antai Europos pasitikėjimo ir bendradarbiavimo metodas (ETACA) ir Tarptautinė reikalavimų laikymosi užtikrinimo programa (ICAP);

(7)gali būti pagrįstų priežasčių, dėl kurių atitiktinis koregavimas neatliekamas arba yra mažesnis už pirminį koregavimą. Visų pirma valstybės narės neturėtų atlikti atitiktinių koregavimų, jei: i) nelaikoma, kad pirminis koregavimas atitinka ištiestosios rankos principą; ii) dėl pirminio koregavimo kitame jurisdikciją turinčiame subjekte neapmokestinama pelno suma, nuo kurios asocijuotajai įmonei atitinkamoje valstybėje narėje jau buvo apskaičiuoti mokesčiai, ir iii) kai tai susiję su trečiosios valstybės jurisdikcija, nėra sudaryta sutartis dėl mokesčių. Jei pirminis koregavimas neatliktas, valstybės narės gali atlikti koregavimą sumažindamos sumą tik tuo atveju, jei: i) koregavimas sumažinant sumą atitinka ištiestosios rankos principą: ii) suma, lygi koreguojant sumažintai sumai, yra įtraukta į kito jurisdikciją turinčio subjekto asocijuotosios įmonės pelną ir ten apmokestinta ir iii) atitinkamam jurisdikciją turinčiam subjektui išsiųstas pranešimas apie ketinimą atlikti koregavimą sumažinant sumą. Ankstesnėmis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad: i) valstybės narės galėtų išsaugoti teisę vertinti, ar pirminis koregavimas atitinka ištiestosios rinkos principą ir ii) ar nesama nei dvigubo apmokestinimo, nei visiško neapmokestinimo. Valstybės narės neturėtų sukurti visiško neapmokestinimo atvejų;

(8)siekiant nustatyti bendrą požiūrį į kompensuojamuosius koregavimus Sąjungoje ir išvengti bylinėjimosi, šioje direktyvoje nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės turėtų pripažinti kompensuojamąjį koregavimą. Ši nuostata turėtų būti aiškinama kartu su Komisijos 2013 m. ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaita dėl kompensuojamųjų koregavimų 30 ;

(9)siekiant užtikrinti, kad sandorių kainodaros rezultatai būtų nustatomi pagal faktinį susijusių šalių elgesį, šioje direktyvoje nustatytas reikalavimas kruopščiai apibrėžti faktinį sandorį tarp asocijuotųjų įmonių, analizuojant šalių sutartinius ryšius kartu su šalių elgesiu. Šiuo atžvilgiu pirmuoju svarbiausiu sandorių kainodaros analizės veiksmu turėtų būti tikslus įmonių tarpusavio sandorių apibrėžimas, analizuojant jų ekonomiškai svarbias savybes, kurias atspindi ne tik šalių sudarytos sutartys, bet ir jų elgesys bei kiti svarbūs faktai. Sutarties sąlygos turėtų būti analizės atskaitos taškas, o jei elgesys ar kiti faktai neatitinka rašytinės sutarties, geriausiu faktiškai sudaryto (-ų) sandorio (-ių) įrodymu turėtų būti laikomas šalių elgesys (o ne rašytinės sutarties sąlygos);

(10)sandorių kainodaros metodai taikomi siekiant nustatyti sandorių tarp asocijuotųjų įmonių kainas, atitinkančias ištiestosios rankos principą. Šioje direktyvoje išvardyti metodai atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022 m. sandorių kainodaros gairių tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms (toliau – EBPO sandorių kainodaros gairės) III skyrių. Šioje direktyvoje neteikiama pirmenybė nė vienam iš šių pripažintų sandorių kainodaros metodų. Vietoje turėtų būti taikoma šioje direktyvoje nustatyta tinkamiausio metodo taisyklė, taigi tinkamiausias metodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes. Be to, šioje direktyvoje nustatyta, kad sandorių kainodaros metodas, kuris nėra vienas iš EBPO pripažintų metodų, gali būti taikomas tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad: i) nė vienas iš EBPO pripažintų metodų negali būti pagrįstai taikomas siekiant nustatyti kontroliuojamojo sandorio (t. y. sandorio tarp asocijuotųjų įmonių) ištiestosios rankos principą atitinkančias sąlygas ir ii) taikant šį kitą metodą gaunamas rezultatas, atitinkantis rezultatą, kurį panašiomis aplinkybėmis gautų nepriklausomos įmonės, sudarydamos palyginamuosius nekontroliuojamuosius sandorius. Mokesčių mokėtojui arba mokesčių administratoriui, taikančiam ne vieną iš EBPO pripažintų metodų, turėtų tekti pareiga įrodyti, kad reikalavimai įvykdyti. Kai sąlygos įvykdomos ir ekonominio vertinimo metodas taikomas siekiant nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą, reikėtų tinkamai atsižvelgti į Komisijos 2017 m. ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaitos dėl ekonominio vertinimo metodų naudojimo sandorių kainodarai 31 turinį ir rekomendacijas;

(11)renkantis sandorių kainodaros metodą visada turėtų būti siekiama rasti konkrečiam atvejui tinkamiausią metodą. Pasirenkant tinkamiausią sandorių kainodaros metodą reikėtų atsižvelgti į i) atitinkamus sandorių kainodaros metodų privalumus ir trūkumus; ii) svarstomo metodo tinkamumą atsižvelgiant į kontroliuojamojo sandorio pobūdį, kuris nustatomas visų pirma atliekant funkcinę analizę; iii) galimybę gauti patikimos informacijos (visų pirma apie nekontroliuojamus palyginamuosius sandorius), reikalingos pasirinktam metodui arba kitiems metodams taikyti, ir iv) kontroliuojamųjų ir nekontroliuojamųjų sandorių palyginamumą, įskaitant palyginamumo koregavimų, kurių gali prireikti esminiams jų skirtumams pašalinti, patikimumą. Nė vienas metodas nėra tinkamas kiekvienam galimam atvejui, taip pat nebūtina įrodyti, kad tam tikras metodas nėra tinkamas konkrečiomis aplinkybėmis. Reikėtų pažymėti, kad vienpusiai metodai (perpardavimo kainos, „sąnaudos plius“, sandorio grynosios maržos metodas) nėra laikomi patikimais, jei kiekviena sandorio šalis įneša unikalų ir vertingą įnašą į kontroliuojamąjį sandorį arba jei šalys vykdo labai integruotą veiklą. Tokiu atveju tinkamiausias metodas yra pelno padalijimo metodas, nes nepriklausomos šalys gali veiksmingai nustatyti sandorio kainą proporcingai savo įnašui, todėl tikslingiau taikyti dvipusį metodą. Vienpusiai metodai yra tinkami, kai visi unikalūs ir vertingi įnašai įnešami vienos iš kontroliuojamojo sandorio šalių, o kita šalis neįneša jokių unikalių ir vertingų įnašų. Tokiu atveju turėtų būti tikrinama ta šalis, t. y. kontroliuojamojo sandorio šalis, kurios finansinis rodiklis tikrinamas, kuriai galima patikimiausiai taikyti sandorių kainodaros metodą ir kurios atžvilgiu galima rasti patikimiausius palyginamuosius duomenis. Šalis, kuri neįneša jokio unikalaus ir vertingo įnašo, susijusio su sandoriu, dažniausiai bus ta, kuriai galima patikimiausiai taikyti vienpusį sandorių kainodaros metodą;

(12)norint taikyti ištiestosios rankos principą, būtina atlikti palyginamumo analizę, kurią iš esmės sudaro du pagrindiniai aspektai: i) nustatomi asocijuotųjų įmonių komerciniai ar finansiniai ryšiai ir su šiais ryšiais susijusios sąlygos bei ekonomiškai svarbios aplinkybės ir ii) asocijuotųjų įmonių sandorių (kontroliuojamųjų sandorių) sąlygos ir ekonomiškai svarbios aplinkybės palyginamos su palyginamaisiais nepriklausomų įmonių sandoriais (palyginamaisiais nekontroliuojamaisiais sandoriais). Palyginamumo veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra i) sandorio sutartinės sąlygos, ii) funkcinė analizė (funkcijos, kurias atlieka kiekviena įmonė, atsižvelgiant į naudojamą turtą ir prisiimamą riziką), iii) sandorio objekto produkto ar paslaugos savybės, iv) ekonominės aplinkybės ir v) verslo strategijos. Nustačius kontroliuojamojo sandorio aplinkybes, reikėtų atlikti faktinį palyginimą ir įvertinti, ar sandoris sudarytas laikantis ištiestosios rankos principo. Todėl nagrinėjamo kontroliuojamojo sandorio sąlygos turėtų būti lyginamos su palyginamojo nekontroliuojamojo sandorio sąlygomis. Kontroliuojamasis ir nekontroliuojamasis sandoriai laikomi palyginamaisiais, jeigu ekonomiškai svarbios abiejų sandorių savybės ir su jais susijusios aplinkybės yra pakankamai panašios, kad būtų galima patikimai įvertinti ištiestosios rankos principą atitinkantį rezultatą. Abu sandoriai nebūtinai turi būti identiški, kad juos būtų galima palyginti. Vietoje to, nė vienas iš jų skirtumų neturėtų turėti esminės įtakos ištiestosios rankos principą atitinkančiai kainai ar pelnui; jeigu esama tokių esminių skirtumų, turėtų būti atliekami pagrįstai tikslūs koregavimai, kad būtų pašalintas jų poveikis. Ieškant palyginamųjų nekontroliuojamųjų sandorių, reikėtų tinkamai atsižvelgti į Komisijos 2016 m. ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaitoje dėl palyginamųjų sandorių naudojimo ES 32 pateiktas rekomendacijas;

(13)siekiant sumažinti ginčų skaičių ir užtikrinti bendrą požiūrį visoje Sąjungoje, šioje direktyvoje taip pat nustatyta, kad i) mokesčių mokėtojui neturėtų būti taikomas koregavimas, kai jo rezultatai patenka į tarpkvartilinį intervalą, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratorius arba mokesčių mokėtojas įrodo, kad konkretus kitoks intervalo išdėstymas yra pagrįstas konkretaus atvejo faktais ir aplinkybėmis. Kai kontroliuojamojo sandorio rezultatai nepatenka į ištiestosios rankos principą atitinkančio intervalo ribas, mokesčių administratoriai turėtų privalėti atlikti visų rezultatų medianos koregavimą, nebent mokesčių mokėtojas arba mokesčių administratorius įrodytų, kad bet kuris kitas intervalo taškas leidžia nustatyti patikimesnę ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą konkrečiu nagrinėjamu atveju;

(14)siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi naštą tarpvalstybinę veiklą Sąjungoje vykdantiems mokesčių mokėtojams, taip pat reikėtų pradėti taikyti bendrą požiūrį į dokumentų dėl sandorių kainodaros rengimą. Atsižvelgiant į EBPO sandorių kainodaros gairių V skyrių „Dokumentai“ ir Europos Sąjungos asocijuotųjų įmonių sandorių kainodaros dokumentų elgesio kodeksą, nustatytas vienas standartinis šablonas, taisyklės dėl turinio ir lingvistiniai reikalavimai, terminai ir mokesčių mokėtojai, kurie turi rengti dokumentus, užtikrintų paprastumą ir padėtų sutaupyti lėšų 33 ;

(15)šioje direktyvoje numatytos taisyklės turėtų būti taikomos taip, kad atitiktų EBPO sandorių kainodaros gaires;

(16)siekiant mokesčių mokėtojams suteikti daugiau tikrumo ir sumažinti dvigubo apmokestinimo riziką, šioje direktyvoje numatyta galimybė įgyvendinimo aktais nustatyti tolesnes bendras sandorių kainodaros privalomas taisykles. Tuose įgyvendinimo aktuose mokesčių mokėtojams turėtų būti aiškiai nurodyta, ką Sąjungos mokesčių administratoriai laikytų priimtina taikyti konkretiems sandoriams, taip pat turėtų būti numatytos vadinamosios apsaugos taisyklės, kurios sumažintų reikalavimų laikymosi naštą ir ginčų skaičių. Atsižvelgiant į galimą tokių priemonių poveikį nacionaliniams vykdomiesiems ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimams tiesioginio apmokestinimo srityje, naudojimąsi apmokestinimo teisėmis, suteiktomis pagal dvišales ar daugiašales sutartis dėl mokesčių, kuriomis išvengiama dvigubo apmokestinimo arba visiško neapmokestinimo, ir galimą finansinį poveikį valstybių narių mokesčių bazėms, įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus pagal šią direktyvą turėtų būti suteikti Tarybai, kuri remtųsi Komisijos pasiūlymu;

(17) siekdama įvertinti šioje direktyvoje nustatytų naujų taisyklių veiksmingumą, Komisija turėtų parengti vertinimą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis;

(18)siekiant, kad įmonės galėtų tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiamais privalumais ir nepatirtų nereikalingos papildomos administracinės naštos, informacija apie šioje direktyvoje nustatytas mokesčių nuostatas turėtų būti prieinama per bendruosius skaitmeninius vartus pagal Reglamentą (ES) 2018/1724 34 . Bendrieji skaitmeniniai vartai suteikia vieną bendrą prieigą tarpvalstybiniams naudotojams prie internetu teikiamos su vidaus rinkos veikimu susijusios informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų;

(19)asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turėtų būti atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 35 . Valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis pagal šią direktyvą siekdamos nustatyti asocijuotąsias įmones, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

(20)dešimties metų saugojimo laikotarpis pateisinamas, kad valstybės narės galėtų laikytis daugumos senaties terminų; (21) siekiant sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl sandorių kainodaros dokumentų, nustatant bendrus šablonus, lingvistinius reikalavimus, apibrėžiant mokesčių mokėtojų, kurie turi laikytis šių šablonų, rūšis ir terminus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(22)kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio sandorių kainodaros taisyklių pobūdžio ir būtinybės mažinti reikalavimų vykdymo išlaidas visoje vidaus rinkoje tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(23)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [įrašyti vėliau],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama suderinti valstybių narių sandorių kainodaros taisykles ir užtikrinti bendrą ištiestosios rankos principo taikymą Sąjungoje.

2 straipsnis
Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma vienoje ar daugiau valstybių narių registruotiems arba apmokestinamiems mokesčių mokėtojams, įskaitant nuolatines buveines vienoje ar daugiau valstybių narių.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)ištiestosios rankos principas – tarptautinis standartas, pagal kurį asocijuotosios įmonės turi tarpusavyje sudaryti sandorius taip, lyg būtų nepriklausomos trečiosios šalys. Kitaip tariant, sandoriai tarp dviejų asocijuotųjų įmonių turėtų atspindėti rezultatą, kuris būtų pasiektas, jei šalys nebūtų susijusios, t. y. jei šalys būtų nepriklausomos viena nuo kitos, o rezultatą (kainą ar maržas) nustatytų (atvirosios) rinkos jėgos;

(2)ištiestosios rankos principą atitinkantis rezultatas – kontroliuojamojo sandorio rezultatas, jei asocijuotosioms įmonėms palaikant tarpusavio komercinius ar finansinius ryšius būtų buvusios nustatytos arba taikomos tokios pat sąlygos, kokios būtų buvusios nustatytos tarp nepriklausomų įmonių;

(3) ištiestosios rankos intervalas – skaičių intervalas, priimtinas siekiant nustatyti, ar kontroliuojamojo sandorio sąlygos atitinka ištiestosios rankos principą, kai tie skaičiai gaunami taikant tą patį sandorių kainodaros metodą keliems palyginamiesiems duomenims;

(4)nuolatinė buveinė – nuolatinė veiklos vieta, apibrėžta atitinkamoje dvišalėje sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba, jei tokios sutarties nėra, nacionalinėje teisėje;

(5)nepriklausomos įmonės – įmonės, kurios nėra asocijuotosios įmonės, kaip apibrėžta 5 straipsnyje;

(6)pirminis koregavimas – bendrovės apmokestinamojo pelno koregavimas padidinant sumą, kurį pirmosios jurisdikcijos mokesčių administratorius atlieka taikydamas ištiestosios rankos principą sandoriams, kuriuose dalyvauja antrosios mokesčių jurisdikcijos asocijuotoji įmonė;

(7) atitiktinis koregavimas – bendrovės apmokestinamojo pelno koregavimas sumažinant sumą, kurį po pirmosios jurisdikcijos mokesčių administratoriaus atliekamo pirminio koregavimo atlieka antrosios jurisdikcijos mokesčių administratorius, kad abiejų jurisdikcijų pelno paskirstymas būtų nuoseklus;

(8) kompensuojamasis koregavimas – koregavimas, kai mokesčių mokėtojas mokesčių tikslais nurodo sandorio kainą, kuri, mokesčių mokėtojo nuomone, yra kontroliuojamojo sandorio ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina, net jei ši kaina skiriasi nuo sumos, kurią faktiškai tarpusavyje taiko asocijuotosios įmonės;

(9) palyginamosios nepriklausomos kainos metodas – sandorių kainodaros metodas, kuriuo pagal kontroliuojamąjį sandorį perduoto turto ar paslaugų kaina palyginama su kaina, taikoma už pagal palyginamąjį nekontroliuojamąjį sandorį panašiomis aplinkybėmis perduotą turtą ar paslaugas;

(10) perpardavimo kainos metodas – sandorių kainodaros metodas, grindžiamas kaina, už kurią iš asocijuotosios įmonės įsigytas produktas perparduodamas nepriklausomai įmonei. Perpardavimo kaina sumažinama perpardavimo kainos marža ir rezultatas, gautas atėmus perpardavimo kainos maržą, jį pakoregavus atsižvelgiant į kitas su produkto pirkimu susijusias sąnaudas, pvz., muitus, gali būti laikomas turto pradinio perdavimo tarp asocijuotųjų įmonių ištiestosios rankos principą atitinkančia kaina;

(11)metodas „sąnaudos plius“ – sandorių kainodaros metodas, kurį taikant naudojamos turto (ar paslaugų) tiekėjo sąnaudos, patirtos vykdant kontroliuojamąjį sandorį. Prie šių sąnaudų pridedamas atitinkamas antkainis, kad, atsižvelgiant į vykdomas funkcijas (atsižvelgiant į naudojamą turtą ir prisiimamą riziką) ir rinkos sąlygas, būtų gautas atitinkamas pelnas. Kaina, prie tinkamos sąnaudų bazės pridėjus antkainį, gali būti laikoma pradinio kontroliuojamojo sandorio ištiestosios rankos principą atitinkančia kaina;

(12)sandorio grynosios maržos metodas – sandorio pelno metodas, pagal kurį grynoji pelno marža, kurią mokesčių mokėtojas gauna iš kontroliuojamųjų sandorių, kuriuos tikslinga susumuoti, nagrinėjama atsižvelgiant į atitinkamą bazę, pvz., sąnaudas, pardavimą, turtą;

(13)pelno padalijimo metodas – sandorio pelno padalijimo metodas, pagal kurį parodomas atitinkamas pelnas iš kontroliuojamojo sandorio (arba kontroliuojamųjų sandorių, kuriuos tikslinga susumuoti), kuris turi būti padalijamas asocijuotosioms įmonėms, o vėliau tas pelnas paskirstomas asocijuotosioms įmonėms ekonomiškai pagrįstu pagrindu taip, kad apytikriai atitiktų pelno, dėl kurio būtų buvę sutarta pagal ištiestosios rinkos principą, padalijimą;

(14)palyginamumo analizė – kontroliuojamojo sandorio palyginimas su nekontroliuojamuoju sandoriu;

(15)kontroliuojamasis sandoris – sandoris tarp dviejų asocijuotųjų įmonių;

(16)palyginamasis nekontroliuojamasis sandoris – sandoris tarp nepriklausomų įmonių, kurį galima palyginti su nagrinėjamu kontroliuojamuoju sandoriu;

(17) tarptautinė įmonių grupė (TĮG) – tarptautinė asocijuotųjų įmonių, turinčių padalinius dviejose ar daugiau jurisdikcijų, grupė;

(18)EBPO sandorių kainodaros gairės – 2022 m. EBPO sandorių kainodaros gairės tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administratoriams, patvirtintos EBPO tarybos pagal EBPO tarybos rekomendaciją dėl asocijuotųjų įmonių sandorių kainodaros nustatymo [C(95) 126/final], su pakeitimais, padarytais 2022 m. sausio 20 d., ir įtrauktos į I priedą, ir visi tolesni šių EBPO sandorių kainodaros gairių pakeitimai, kuriuos Sąjunga patvirtino EBPO fiskalinių reikalų komitete priimdama Sąjungos poziciją pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį;

(19)sąnaudų pasidalijimo susitarimas – sutartimi įformintas verslo įmonių susitarimas dalytis įnašais ir rizika, susijusiais su bendra nematerialiojo, materialiojo turto ar paslaugų plėtra, gamyba arba įsigijimu, susitariant, kad toks nematerialusis, materialusis turtas ar paslaugos turėtų duoti naudos kiekvienai dalyvaujančiai įmonei atskirai.

II SKYRIUS

SANDORIŲ KAINODAROS TAISYKLĖS

4 straipsnis
Bendra ištiestosios rankos principo taikymo taisyklė

1.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įmonė sudaro vieną ar daugiau komercinių ar finansinių tarpvalstybinių sandorių su asocijuotąja įmone, tokia įmonė savo apmokestinamojo pelno sumą nustatytų laikydamasi ištiestosios rankos principo.

2.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai asocijuotųjų įmonių komerciniuose ar finansiniuose tarpvalstybiniuose sandoriuose nustatytos ar taikomos sąlygos neatitinka ištiestosios rankos principo, bet kokia pelno suma, kurią viena iš įmonių būtų gavusi ir už kurią ta įmonė būtų buvusi apmokestinta valstybėje narėje, jei sandorių sąlygos būtų atitikusios ištiestosios rankos principą, tačiau kurios ta įmonė negavo dėl ištiestosios rankos principo neatitinkančių sąlygų, turėtų būti įtraukta į tos įmonės apmokestinamąjį pelną ir atitinkamai apmokestinta.

5 straipsnis
Asocijuotosios įmonės

1.Šioje direktyvoje asocijuotoji įmonė – asmuo, su kitu asmeniu susijęs bet kuriuo iš šių būdų:

(a)asmuo dalyvauja valdant kitą asmenį, t. y. tam kitam asmeniui gali daryti reikšmingą įtaką;

(b) asmuo dalyvauja kontroliuojant kitą asmenį, t. y. turi daugiau kaip 25 % balsavimo teisių;

(c)asmuo valdo dalį kito asmens kapitalo, t. y. turi nuosavybės teisę, pagal kurią tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 % kapitalo;

(d)asmuo turi teisę į 25 % ar daugiau kito asmens pelno.

2.Jei daugiau nei vienas asmuo dalyvauja, kaip nurodyta 1 dalyje, valdant ar kontroliuojant tą patį asmenį, arba valdo dalį jo kapitalo, arba turi teisę į jo pelną, visi atitinkami asmenys laikomi asocijuotosiomis įmonėmis.

3.Jei tie patys asmenys dalyvauja, kaip nurodyta 1 dalyje, valdant ar kontroliuojant daugiau kaip vieną asmenį, arba valdo dalį daugiau kaip vieno asmens kapitalo, arba turi teisę daugiau kaip į vieno asmens pelną, visi atitinkami asmenys laikomi asocijuotosiomis įmonėmis.

4.1 ir 2 dalyse asmuo – tiek juridinis, tiek fizinis asmuo. Laikoma, kad asmuo, kuris kartu su kitu asmeniu imasi veiksmų tam tikro subjekto balsavimo teisių arba nuosavybės teise priklausančio kapitalo atžvilgiu, dalyvauja valdant visas to subjekto balsavimo teises ar nuosavybės teise priklausantį kapitalą, kuriuos turi tas kitas asmuo.

5.Netiesioginio dalyvavimo atvejais tai, ar laikomasi 1 dalies b ir c punktuose nustatytų kriterijų, nustatoma dauginant turimas pavaldžių įmonių dalis. Laikoma, kad asmuo, turintis daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, turi 100 % balsavimo teisių.

6.Asmuo, jo sutuoktinis arba pripažintas partneris pagal taikytiną nacionalinę teisę ir jo tiesiosios aukštutinės arba tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai ir jo broliai ir seserys laikomi vienu asmeniu.

7.Nuolatinė buveinė laikoma įmonės, kurios dalis ji yra, asocijuotąja įmone.

6 straipsnis
Atitiktinis koregavimas

1.Atlikdamos pirminį koregavimą, valstybės narės užtikrina, kad atliks atitiktinį koregavimą, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a)valstybė narė, kurios buvo paprašyta atlikti atitiktinį koregavimą, sutinka, kad pirminis koregavimas iš esmės ir sumos atžvilgiu atitinka ištiestosios rankos principą;

(b)dėl pirminio koregavimo kitoje jurisdikcijoje apmokestinama pelno suma, nuo kurios valstybės narės, kurios buvo paprašyta atlikti atitiktinį koregavimą, asocijuotoji įmonė jau buvo apmokestinta toje valstybėje narėje;

(c)kai tai susiję su trečiosios valstybės jurisdikcija, galioja mokesčių sutartis, kuria siekiama užkirsti kelią ekonominiam dvigubam apmokestinimui.

2.Valstybės narės gali sutikti atlikti atitiktinį koregavimą dėl bendro susitarimo procedūros pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pagal 1990 m. Tarpvyriausybinę konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (Arbitražo konvenciją) 36 arba pagal Direktyvą (ES) 2017/1852 37 .

3.Nepaisant 2 dalies, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojo prašymu būtų galima atlikti atitiktinį koregavimą atsižvelgiant į kitoje jurisdikcijoje atliktą pirminį koregavimą. Atitiktiniams koregavimams, atliekamiems pagal šią dalį, taikoma tokia tvarka:

(a)mokesčių mokėtojo prašyme:

i)nurodomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos siekiant pagal ištiestosios rankos principą įvertinti kitoje jurisdikcijoje atliktą pirminį koregavimą;

ii)pateikiama pažyma (arba lygiavertis dokumentas), patvirtinanti, kad užsienyje atliktas pirminis koregavimas yra galutinis; jei pirminis koregavimas prašymo pateikimo dieną vis dar nėra galutinis, tai turi būti nurodyta kartu su sąlygomis, kuriomis koregavimas tampa galutinis; vis dėlto pažyma, kad pirminis koregavimas yra galutinis, atitinkamai valstybei narei pateikiama prieš sutinkant atlikti atitiktinį koregavimą;

(b)valstybės narės per 30 dienų paskelbia, kad prašymas yra priimtinas, apie tai pranešdamos mokesčių mokėtojui, jei buvo pateikta visa 3 dalies a punkte nurodyta informacija. Per tą patį laikotarpį valstybės narės praneša mokesčių mokėtojui, jei trūksta kokios nors būtinos informacijos, ir duoda bent 30 dienų jai pateikti. Jei mokesčių mokėtojas iki nustatyto termino nepateikia prašomos informacijos, prašymas gali būti atmestas kaip nepriimtinas;

(c)valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai dvigubas apmokestinimas atsiranda dėl pirminio koregavimo, atlikto kitoje valstybėje narėje, procedūra būtų baigta per 180 dienų nuo mokesčių mokėtojo prašymo gavimo, pateikiant pagrįstą priėmimo arba atmetimo dokumentą;

(d)priėmimo atveju valstybės narės praneša kitos atitinkamos jurisdikcijos mokesčių administratoriui apie atitiktinio koregavimo pripažinimą;

(e)valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai nesutinkama atlikti atitiktinio koregavimo, mokesčių mokėtojas vis tiek galėtų vykdyti bendro susitarimo procedūras pagal konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, Arbitražo konvenciją arba Direktyvą (ES) 2017/1852.

4.Nepaisant 2 ir 3 dalių, valstybės narės užtikrina, kad atitiktinį koregavimą būtų galima atlikti dėl bendrų mokesčių auditų ar kitų formų tarptautinio administracinio bendradarbiavimo, kai tenkinamos šios sąlygos:

(a)atitinkami mokesčių administratoriai susitaria dėl ištiestosios rankos principą atitinkančios kainos nustatymo;

(b)pirminis ir atitiktinis koregavimas atliekamas simetriškai dėl tos pačios sumos visose atitinkamose jurisdikcijose.

5.Nepaisant 1 dalies, jei pirminis koregavimas neatliktas, valstybės narės gali atlikti koregavimą sumažindamos sumą tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a)koregavimas sumažinant sumą iš esmės ir sumos atžvilgiu atitinka ištiestosios rankos principą;

(b)suma, lygi koregavimui sumažinant sumą, įtraukiama į asocijuotosios įmonės pelną kitoje jurisdikcijoje ir apmokestinama tiek valstybėje narėje, tiek kitoje jurisdikcijoje, todėl jai taikomas dvigubas apmokestinimas;

(c)valstybė narė, kurios prašoma atlikti koregavimą sumažinant sumą, pranešė atitinkamos jurisdikcijos mokesčių administratoriui apie ketinimą atlikti koregavimą sumažinant sumą, nurodydama visas faktines ir teisines aplinkybes, būtinas siekiant įvertinti koregavimą sumažinant sumą pagal ištiestosios rankos principą.  

7 straipsnis
Kompensuojamasis koregavimas

Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojo inicijuotas kompensuojamasis koregavimas metų pabaigoje būtų priimtas, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)prieš registruodamas atitinkamą sandorį arba kelis sandorius, mokesčių mokėtojas dėjo pagrįstas pastangas, kad pasiektų ištiestosios rankos principą atitinkantį rezultatą;

(b)mokesčių mokėtojas simetriškai atlieka koregavimą apskaitoje visose susijusiose valstybėse narėse;

(c)mokesčių mokėtojas laikui bėgant nuosekliai taiko tą patį metodą;

(d)mokesčių mokėtojas atlieka koregavimą prieš pateikdamas mokesčių deklaraciją;

(e)mokesčių mokėtojas gali paaiškinti, kodėl jo prognozė neatitiko pasiekto rezultato.

8 straipsnis
Komercinių ar finansinių ryšių nustatymas

1.Valstybės narės užtikrina, kad ištiestosios rankos principo taikymas prasidėtų nuo, viena vertus, asocijuotųjų įmonių komercinių ir finansinių ryšių ir, kita vertus, faktinio sandorio ar sandorių tarp asocijuotų įmonių nustatymo ir tikslaus apibrėžimo.

2.Asocijuotųjų įmonių komercinių ir finansinių ryšių bei faktinio (-ių) sandorio (-ių) nustatymas ir tikslus apibrėžimas grindžiamas šiais aspektais:

(a)preliminariu plačiu pramonės sektoriaus, kuriame veikia asocijuotosios įmonės, ir veiksnių, turinčių įtakos tame sektoriuje veikiančių įmonių veiklos rezultatams, supratimu;

(b)analize, kaip veikia kiekviena asocijuotoji įmonė, siekiant nustatyti jos komercinius ar finansinius ryšius su asocijuotosiomis įmonėmis;

(c)kontroliuojamųjų sandorių ekonomiškai svarbių savybių analize, atsižvelgiant tiek į jų formą, tiek į turinį.

9 straipsnis
Sandorių kainodaros metodai

1.Valstybės narės užtikrina, kad vykdant kontroliuojamąjį sandorį tarp asocijuotųjų įmonių taikoma ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina būtų nustatoma pagal vieną iš šių sandorių kainodaros metodų:

(a)palyginamosios nepriklausomos kainos metodą;

(b)perpardavimo kainos metodą;

(c)metodą „sąnaudos plius“;

(d)sandorio grynosios maržos metodą;

(e)pelno padalijimo metodą.

2.Be 1 dalyje išvardytų metodų, valstybės narės leidžia taikyti bet kokius kitus vertinimo metodus ir būdus ištiestosios rankos principą atitinkančiai kainai apskaičiuoti tik tuo atveju, jei galima tinkamai įrodyti, kad:

(a)nė vienas iš 1 dalyje nurodytų metodų nėra tinkamas ar veiksmingas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes;

(b)pasirinktas vertinimo metodas ar būdas atitinka ištiestosios rankos principą ir užtikrina patikimesnį ištiestosios rankos principą atitinkančio rezultato įvertį nei 1 dalyje išvardyti metodai.

10 straipsnis
Tinkamiausio metodo taisyklė

1.Valstybės narės užtikrina, kad ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina būtų nustatoma pagal konkretaus atvejo aplinkybėms tinkamiausią sandorių kainodaros metodą.

2.Tinkamiausias sandorių kainodaros metodas pasirenkamas iš 9 straipsnyje nustatytų sandorių kainodaros metodų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

(a)atitinkamas sandorių kainodaros metodų stipriąsias ir silpnąsias puses;

(b)sandorių kainodaros metodo tinkamumą atsižvelgiant į kontroliuojamojo sandorio pobūdį, kuris nustatomas visų pirma analizuojant kiekvienos įmonės funkcijas, susijusias su kontroliuojamuoju sandoriu, atsižvelgiant į naudojamą turtą ir prisiimamą riziką;

(c)kontroliuojamųjų ir nekontroliuojamųjų sandorių palyginamumo laipsnį, įskaitant palyginamumo koregavimų (jei jų buvo), kurių gali prireikti jų skirtumams pašalinti, patikimumą;

(d)patikimos informacijos, reikalingos pasirinktam sandorių kainodaros metodui taikyti, prieinamumą.

11 straipsnis
Palyginamumo analizė

1.Valstybės narės įvertina, ar kontroliuojamuoju sandoriu pasiekiamas ištiestosios rankos principą atitinkantis rezultatas, lygindamos kontroliuojamojo sandorio sąlygas su sąlygomis, kurios būtų buvusios nustatytos, jei asocijuotosios įmonės būtų buvusios nepriklausomos ir panašiomis aplinkybėmis būtų sudariusios palyginamąjį sandorį.

2.Valstybės narės užtikrina, kad analizuojami sandoriai būtų palyginami. Siekiant nustatyti, ar du ar daugiau sandorių yra palyginami, atsižvelgiama į toliau nurodytus veiksnius tiek, kiek jie yra ekonomiškai svarbūs sandorio faktams ir aplinkybėms:

(a)sandorio sutartines sąlygas;

(b)kiekvienos sandorio šalies vykdomas funkcijas, atsižvelgiant į naudojamą turtą ir prisiimamą riziką, įskaitant tai, kaip tos funkcijos yra susijusios su platesnio masto tarptautinės įmonių grupės, kuriai priklauso šalys, vertės kūrimu, sandorio aplinkybėmis ir sektoriaus praktika;

(c)perduoto turto ar suteiktų paslaugų požymius;

(d)šalių ir rinkos, kurioje jos veikia, ekonomines aplinkybes;

(e)šalių vykdomas verslo strategijas.

3.Nekontroliuojamasis sandoris prilyginamas kontroliuojamajam sandoriui, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

(a)nė vienas iš lyginamų sandorių arba šiuos sandorius vykdančių įmonių skirtumų (jeigu tokių yra) negali turėti reikšmingos įtakos kainai atvirojoje rinkoje,

(b)galima atlikti pagrįstai tikslų koregavimą ir pašalinti reikšmingą tokių skirtumų poveikį.

4.Valstybės narės užtikrina, kad palyginamųjų nekontroliuojamųjų sandorių paieška būtų skaidri ir atkuriama.

12 straipsnis
Ištiestosios rankos intervalo nustatymas

1.Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai taikant sandorių kainodaros metodus gaunamas verčių intervalas, ištiestosios rankos intervalas būtų nustatomas naudojant nekontroliuojamųjų palyginamųjų sandorių rezultatų tarpkvartilinį intervalą.

2.Tarpkvartilinis intervalas yra rezultatų, gautų iš nekontroliuojamųjų palyginamųjų sandorių, intervalas nuo 25-ojo iki 75-ojo procentilio.

3.Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojui nebūtų taikomas koregavimas, jei jo rezultatai patenka į ištiestosios rankos intervalą, nebent įrodoma, kad konkreti skirtinga padėtis intervale yra pagrįsta konkretaus atvejo faktais ir aplinkybėmis.

4.Valstybės narės užtikrina, kad, jei kontroliuojamojo sandorio rezultatai nepatenka į ištiestosios rankos intervalą, būtų koreguojama visų rezultatų mediana, nebent įrodoma, kad ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina nustatoma pagal bet kurį kitą intervalo tašką, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes. Mediana yra palyginamųjų nekontroliuojamųjų sandorių rezultatų intervalo 50-asis procentilis.

13 straipsnis
Sandorių kainodaros dokumentai

1.Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas turėtų pakankamai informacijos ir analizės duomenų, kurie turėtų apimti bent 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodytus elementus, kad galėtų patikrinti, ar jo sandorių su asocijuotosiomis įmonėmis sąlygos atitinka 4 straipsnio 1 dalį.

2.Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildyta 1 dalyje nurodyta taisyklė dėl dokumentų, nustatant bendrus šablonus, išdėstant kalbinius reikalavimus, apibrėžiant mokesčių mokėtojo, kuris turi laikytis šių šablonų, rūšį ir terminus.

III SKYRIUS

ORGANIZACIJA

14 straipsnis
Ištiestosios rankos principo taikymas

1.Valstybės narės į nacionalines taisykles, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos II skyriuje nustatytos sandorių kainodaros taisyklės, įtraukia nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad tos sandorių kainodaros taisyklės būtų taikomos laikantis EBPO sandorių kainodaros gairių.

2.Kad būtų užtikrintas didesnis mokestinis tikrumas ir sumažinta dvigubo apmokestinimo rizika, Taryba gali nustatyti papildomas taisykles, atitinkančias EBPO sandorių kainodaros gaires, dėl to, kaip konkretiems sandoriams turi būti taikomas ištiestosios rankos principas ir kitos nuostatos, išdėstytos šios direktyvos II skyriuje. Tie konkretūs sandoriai ar operacijos apima:

(a)nematerialiojo turto arba teisių į nematerialųjį turtą perdavimą tarp asocijuotųjų įmonių, įskaitant sunkiai nustatomos vertės nematerialųjį turtą;

(b)paslaugų teikimą tarp asocijuotųjų įmonių, įskaitant rinkodaros ir platinimo paslaugų teikimą;

(c)sąnaudų pasidalijimo susitarimus tarp asocijuotųjų įmonių;

(d)sandorius tarp asocijuotųjų įmonių vykdant verslo restruktūrizavimą;

(e)finansinius sandorius;

(f)operacijas tarp pagrindinės buveinės ir jos nuolatinių buveinių.

3.2 dalyje nurodytos taisyklės priimamos Tarybos įgyvendinimo aktais, remiantis Komisijos pasiūlymu.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis
Vertinimas

1.Komisija kas penkerius metus nagrinėja ir vertina šios direktyvos taikymą ir teikia jos vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirma ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai 3 dalyje nurodytą atitinkamą informaciją, reikalingą šiai direktyvai įvertinti, kad būtų patobulintas ištiestosios rankos principo taikymas, mažinamas dvigubas apmokestinimas ir kovojama su piktnaudžiavimu mokesčiais.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato, kokią informaciją valstybės narės turi pateikti pagal 2 dalį, taip pat tos informacijos pateikimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.Komisija užtikrina pagal 2 dalį jai pateiktos informacijos konfidencialumą pagal Sąjungos institucijoms taikomas nuostatas ir šios direktyvos 16 straipsnį.

5.Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 2 dalį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduodami kitoms valstybėms narėms. Informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia panašaus pobūdžio informacijai suteikiama pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

16 straipsnis
Duomenų apsauga

1.5 straipsnio taikymo tikslais valstybės narės gali tvarkyti asmens duomenis pagal šią direktyvą. Tvarkydamos asmens duomenis šios direktyvos tikslais valstybių narių kompetentingos institucijos laikomos Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalyje apibrėžtais duomenų valdytojais pagal savo atitinkamą šioje direktyvoje nustatytą kompetenciją.

2.Pagal šią direktyvą tvarkoma informacija, įskaitant asmens duomenis, saugoma tik tiek, kiek būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, laikantis kiekvieno duomenų valdytojo nacionalinių įstatymų dėl senaties terminų, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų.

17 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2014 38 .

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

18 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti 13 straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančio deleguotojo akto galiojimui.

3.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

5.Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja nedelsiant ir taikomas, jei Taryba nepareiškia prieštaravimų. Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą dienos. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. Tokiu atveju Komisija, gavusi Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

19 straipsnis
Europos Parlamento informavimas

Komisija informuoja Europos Parlamentą apie deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą.

6.

20 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [2025 m. gruodžio 31 d.]priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [2026 m. sausio 1 d.].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

21 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 39  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM iki MMMM

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 41   

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės subjektams;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Komisijos sprendimo dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Komisijos skirsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių 5 priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Žr. EBPO svetainę https://www.oecd.org/ .

(2)    EBPO pavyzdinė sutartis dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo ( https://www.oecd.org/ctp/treaties/model-tax-convention-on-income-and-on-capital-condensed-version-20745419.htm ).

(3)    EBPO sandorių kainodaros gairės tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms ( https://www.oecd.org/tax/transfer-pricing/oecd-transfer-pricing-guidelines-for-multinational-enterprises-and-tax-administrations-20769717.htm ).

(4)    Malta, Kipras, Bulgarija ir Rumunija nėra EBPO narės.

(5)    Viena didelė įmonė taip pat nurodė, kad padaugėjo mokestinių ginčų, susijusių su ES vidaus sandorių kainodara ir išskaičiuojamojo mokesčio panaikinimu.

(6)    2013 m. pradėjus įgyvendinti BEPS projektą, EBPO, pripažindama metodinius ir duomenų trūkumus, apskaičiavo, kad dėl BEPS praktikos prarastų pasaulinių pelno mokesčio pajamų mastas gali būti nuo 100 mlrd. iki 240 mlrd. USD per metus (žr. https://www.oecd.org/tax/beps-project-explanatory-statement-9789264263437-en.htm ); manipuliavimas sandorių kainodara buvo įvardytas kaip viena iš BEPS praktikų. Visų pirma, BEPS projekto 8–10 veiksmai buvo skirti rekomendacijoms dėl ištiestosios rankos principo tobulinti, siekiant užtikrinti, kad rezultatus lemtų ekonominė, o ne popierinė tikrovė. Šiuo atžvilgiu galutinėje 8–10 veiksmų ataskaitoje siekiama suderinti sandorių kainodaros rezultatus su TĮ grupės kuriama verte.

(7)    Iš oficialių EBPO statistinių duomenų matyti, kad 2021 m. pabaigoje nebaigtų bendro susitarimo procedūrų (BSP), pradėtų siekiant išspręsti dvigubo apmokestinimo, kylančio dėl sandorių kainodaros atvejų, klausimą, skaičius, palyginti su 2016 m., išaugo 33 % (2021 m. pabaigoje BSP apraše buvo 6 000, palyginti su 4 500 pradėtų BSP 2016 m. pabaigoje). EBPO BSP statistiniai duomenys skelbiami adresu https://www.oecd.org/tax/dispute/mutual-agreement-procedure-statistics-2021-inventory-trends.htm#tpcases . Iš ES oficialių statistinių duomenų apie BSP pagal Arbitražo konvenciją matyti, kad, palyginti su ankstesniais metais, ginčų dėl sandorių kainodaros tarp valstybių narių padaugėjo 17 % (bendrame valstybių narių BSP apraše 2020 m. pabaigoje buvo 2 213, o 2019 m. pabaigoje – 1 889 pradėtų BSP). ES BSP statistiniai duomenys skelbiami adresu https://taxation-customs.ec.europa.eu/taxation-1/statistics-apas-and-maps-eu_en .

(8)    Remiantis bendrovės „Ernst & Young“ paskelbtais apklausos dėl sandorių kainodaros duomenimis (kurie skelbiami adresu http://www.ey.com/global/content.nsf/International/2007-2008_Transfer_Pricing_Global_Survey), viena iš priežasčių, kodėl verslas sandorių kainodarą laiko prioritetiniu mokesčių klausimu, iš tiesų yra jos sąsaja su dvigubu apmokestinimu. Remiantis apklausos duomenimis (apklausta 850 tarptautinių bendrovių 24 valstybėse (iš jų 11 ES valstybių narių)), verslas nurodė, kad 42 % koregavimo atvejų lėmė nuolatinį dvigubą apmokestinimą. Taip yra visų pirma dėl to, kad įmonės paprastai nesikreipia dėl bendro susitarimo procedūrų, nes mano, kad šios procedūros yra pernelyg ilgos ir brangios.

(9)    2001 m. Europos Komisijos atlikto įmonių mokesčių tyrimo („Apmokestinimas bendrojoje rinkoje“, SEC (2001) 582 final) duomenimis, vidutinio dydžio tarptautinės įmonės sandorių kainodaros taisyklių laikymuisi per metus išleidžia maždaug 1–2 mln. EUR. Didelės tarptautinės įmonės kasmet patiria maždaug 4–5,5 mln. EUR su sandorių kainodara susijusių reikalavimų laikymosi išlaidų.

(10)    Komunikatas dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo, žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0251 .

(11)    2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32016L1164 ).

(12)    2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32017L0952).

(13)    2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/ALL/?uri=CELEX%3A32011L0016).

(14)    2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/ALL/?uri=CELEX%3A32011L0016 ).

(15)    2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32018L0822 ).

(16)    Išankstinė kainodaros tvarka reiškia bet kokį susitarimą, pranešimą ar kitą panašaus poveikio dokumentą ar veiksmą, kuriuo iš anksto nustatomas atitinkamas kriterijų rinkinys, pagal kurį nustatoma tarpvalstybinių sandorių tarp asocijuotųjų įmonių kaina arba pelnas priskiriamas nuolatinei buveinei.

(17)    Informacija apie ES bendrą sandorių kainodaros forumą skelbiama adresu https://taxation-customs.ec.europa.eu/joint-transfer-pricing-forum_en .

(18)    2006 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos sąjungos asocijuotųjų įmonių sandorių kainodaros dokumentų (ES SKD) elgesio kodekso, 2006/C 176/01, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:42006X0728(01) .

(19)    Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/463/EEB).

(20)    2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/ALL/?uri=CELEX%3A32017L1852 ).

(21)    Žr. ETACA svetainę adresu https://taxation-customs.ec.europa.eu/eu-cooperative-compliance-programme/european-trust-and-cooperation-approach-etaca-pilot-project-mnes_en .

(22)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė, OL L 57, 2021 2 18, p. 1.

(23)    Žr. apmokestinimo ir MVĮ svetainę adresu https://single-market-economy.ec.europa.eu/smes/sme-strategy/taxation-and-smes_en .

(24)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

(25)    ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaita dėl kompensuojamųjų koregavimų (JTPF/009/FINAL/2013/EN): https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2016-09/jtpf_009_final_2013_en.pdf .

(26)    ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaita dėl ekonominio vertinimo metodų naudojimo sandorių kainodarai (JTPF/003/2017/FINAL/EN): https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2017-10/2017_10_16_jtpf_003_2017_en_final_en.pdf .

(27)    ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaita dėl palyginamųjų sandorių naudojimo ES (JTPF/007/2016/FINAL/EN): https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2017-04/jtpf0072017encomps.pdf .

(28)    OL C , , p. .

(29)    OL C , , p. .

(30)    JTPF/009/FINAL/2013/EN, 2013 m. lapkričio 5 d. posėdis: https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2016-09/jtpf_009_final_2013_en.pdf .

(31)    JTPF/003/2017/FINAL/EN, 2017 m. birželio 22 d. posėdis:  https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2017-10/2017_10_16_jtpf_003_2017_en_final_en.pdf .  

(32)    Komisijos 2016 m. ES bendro sandorių kainodaros forumo ataskaita dėl palyginamųjų sandorių naudojimo ES (JTPF/007/2016/FINAL/EN): https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2017-04/jtpf0072017encomps.pdf .

(33)    2006 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos sąjungos asocijuotųjų įmonių sandorių kainodaros dokumentų (ES SKD) elgesio kodekso, 2006/C 176/01, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:42006X0728(01) .

(34)    2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(35)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(36)    1990 m. liepos 23 d. Konvencija 90/463/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, 1990 8 20, p. 10).

(37)    2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (OL L 265, 2017 10 14, p. 1).

(38)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13–18).

(39)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(40)    Informacija apie ES bendrą sandorių kainodaros forumą skelbiama adresu https://taxation-customs.ec.europa.eu/joint-transfer-pricing-forum_en .

(41)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx

(42)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(43)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(44)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(45)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(46)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(47)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(48)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(49)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(50)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...

(51)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(52)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(53)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LS – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(54)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(55)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(56)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2023 09 12

COM(2023) 529 final

PRIEDAS

prie Tarybos direktyvos pasiūlymo

dėl sandorių kainodaros

EMPTY

PRIEDAS […]

EBPO sandorių kainodaros gairės