EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 28

COM(2023) 369 final

2023/0212(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl skaitmeninio euro sukūrimo

{SEC(2023) 257 final} - {SWD(2023) 233 final} - {SWD(2023) 234 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Išskyrus atitinkamas Sutarčių nuostatas (SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktą ir 127–133 straipsnius), 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio 3 ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities, poveikio ir prieigos prie jų (priimtą kartu su šiuo pasiūlymu) 4 , politikos nuostatų atitinkamoje politikos srityje, t. y. pinigų teisės, kuri yra euro zonos pinigų politikos dalis, srityje, nėra.

Šis pasiūlymas dera su tomis pirminės teisės nuostatomis. Siekiant užtikrinti šių dviejų formų centrinio banko pinigų (skaitmeninių eurų ir grynųjų eurų) darną, grynieji pinigai, kaip teisėta mokėjimo priemonė, taip pat bus reglamentuojami nuosekliai su skaitmeniniu euru, kaip teisėta mokėjimo priemone, nedarant poveikio šių euro formų skirtumams.

Šis pasiūlymas grindžiamas vidaus rinkos laisve teikti mokėjimo paslaugas, kad ir kur būtų įsisteigęs mokėjimo paslaugų teikėjas. Siekiant užtikrinti, kad visi ES mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų platinti skaitmeninį eurą visoje euro zonoje, prie šios iniciatyvos pridedamas pasiūlymas dėl reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento dėl valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, įsisteigusių mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų skaitmeninių eurų paslaugų, COM/2023/368 final].

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

–Šia iniciatyva remiamas tikslas užtikrinti aukštą mokėjimų privatumo lygį, laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų: visų pirma skaitmeninio euro platinimui ir naudojimui, kai tvarkomi asmens duomenys, bus taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 (BDAR) 6 ir Reglamentas (ES) 2018/1715 (ESDAR) 7 . Skaitmeninis euras bus sukurtas taip, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir Europos Centrinis Bankas tvarkytų kuo mažiau asmens duomenų – tik tiek, kad būtų užtikrintas tinkamas skaitmeninio euro veikimas. Skaitmeninis euras bus prieinamas ne internetu, o jo privatumo lygis mokėjimo paslaugų teikėjų atžvilgiu bus panašus į banknotų išėmimą bankomatuose ir grynųjų pinigų naudojimą. Atsiskaitymas už operacijas skaitmeniniais eurais vyks taip, kad nei Europos Centrinis Bankas, nei nacionaliniai centriniai bankai negalėtų priskirti duomenų skaitmeninio euro naudotojui, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta.

–Be to, siekiant užtikrinti suderinamumą su Direktyva (ES) 2019/882 (Europos prieinamumo aktu) 8 , skaitmeninis euras bus sukurtas taip, kad ateityje juo galėtų kuo patogiau naudotis asmenys su negalia, funkcinių sutrikimų ar ribotų skaitmeninių įgūdžių turintys asmenys ir vyresnio amžiaus asmenys.

–Kalbant apie finansinę įtrauktį, iniciatyva grindžiama požiūriu, priimtu pagal Direktyvą (ES) 2014/92 (Mokėjimo sąskaitų direktyva) 9 , kuria siekiama visiems vartotojams, įskaitant finansinę atskirtį patiriančius asmenis, užtikrinti visuotinę galimybę naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis. Skaitmeninis euras bus siūlomas laikantis panašaus požiūrio, tačiau su reikiamais pakeitimais, kad būtų užtikrinta visuotinė galimybė naudotis pagrindinėmis mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugomis. Pirma, visos kredito įstaigos, teikiančios mokėjimo sąskaitų paslaugas, savo klientų prašymu turėtų teikti pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas. Antra, vartotojams, kurie nėra kredito įstaigų klientai, būtų taikomas Mokėjimo sąskaitų direktyvos IV skyrius dėl galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita, kiek tai susiję su jų galimybe naudotis sąskaita skaitmeniniais eurais, kurioje teikiamos pagrindinės paslaugos, o pagrindinės paslaugos skaitmeniniais eurais fiziniams asmenims teikiamos nemokamai. Trečia, šia iniciatyva užtikrinama, kad viešieji subjektai (vietos ar regioninės valdžios institucijos arba pašto tarnybos) taip pat turėtų platinti skaitmeninį eurą fiziniams asmenims, kurie nenori atidaryti sąskaitos skaitmeniniais eurais kredito įstaigose ar kitų mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose. Be to, šia iniciatyva Europos bankininkystės institucijai ir Kovos su pinigų plovimu institucijai pavedama kartu parengti gaires, kuriose būtų nustatyti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų ir galimybės naudotis pagrindinėmis mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugomis ryšiai.

–Direktyva (ES) 2015/2366 (MPD2) 10 reglamentuojamas mokėjimo paslaugų teikėjų (įskaitant kredito įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas ir mokėjimo įstaigas) teikiamos mokėjimo paslaugos ir mokėjimo operacijoje dalyvaujančių šalių teisės bei pareigos. Komisija pasiūlė naują teisės aktų rinkinį, kurį sudaro nauja direktyva dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje ir 2023 m. birželio 28 d. priimtas reglamentas 11 . Šiuo dokumentų rinkiniu išplečiama lėšų apibrėžtis, kad ji apimtų visų formų centrinio banko pinigus, išleistus mažmeniniam naudojimui (banknotus, monetas ir centrinio banko skaitmeninę valiutą). 2022 m. spalio 22 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti, kad momentiniai mokėjimai eurais būtų prieinami visiems piliečiams ir įmonėms, turintiems banko sąskaitą ES ir EEE šalyse.

–Laikantis rizika grindžiamo požiūrio, kuriuo grindžiama Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistema, ir nenumatant visiško anonimiškumo, iniciatyva atitinka 2021 m. liepos mėn. Komisijos priimto kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinio 12 tikslus. Be to, šia iniciatyva užtikrinamas aukštas neinternetinių mokėjimų skaitmeniniais eurais, kurie yra piniginio pobūdžio bekontakčiai mokėjimai, privatumo lygis. Internetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms būtų taikomos tos pačios duomenų apsaugos, privatumo ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklės, kaip ir privačioms skaitmeninėms mokėjimo priemonėms, laikantis ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos ir MPD2, taip pat BDAR ir Komisijos atvirųjų duomenų strategijos.

–ES mastu sąveiki europinė skaitmeninės tapatybės dėklė 13 suteikia naudotojams galimybę savanoriškai prisijungti ir atlikti griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą atliekant mokėjimus, kaip reikalaujama MPD2 97 straipsnyje. Tos pačios funkcijos turėtų būti siūlomos skaitmeninio euro naudotojams.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

–2022 m. balandžio 5 d. Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją ir dalyvauti tikslinėse konsultacijose dėl skaitmeninio euro iki 2022 m. birželio 16 d. Tikslinės konsultacijos papildė ECB viešas konsultacijas išsamesne informacija, surinkta iš sektoriaus specialistų, mokėjimo paslaugų teikėjų (įskaitant kredito įstaigas, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas), mokėjimo infrastruktūros paslaugų teikėjų, mokėjimo sprendimų kūrėjų, prekybininkų, prekybininkų asociacijų, mažmeninių mokėjimų reguliavimo institucijų ir priežiūros institucijų, kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų, finansinės žvalgybos padalinių, Europos duomenų apsaugos valdybos ir kitų atitinkamų institucijų bei ekspertų, taip pat vartotojų organizacijų, siekiant papildyti Komisijos parengtą poveikio vertinimą siekiant parengti pasiūlymą dėl reglamento dėl skaitmeninio euro. Pagrindinės tikslinių konsultacijų išvados: ES piliečiai pritarė tikslui suteikti galimybę naudotis skaitmeninės formos viešaisiais pinigais visiems, įskaitant banko sąskaitos neturinčius asmenis. Profesionalai manė, kad skaitmeninis euras gali būti naudingas įmonėms ir (arba) prekybininkams visais mokėjimo atvejais. Žmonės pirmenybę teikė sparčiam, privačiam, nemokamam ir plačiai prieinamam skaitmeniniam eurui. Dauguma profesionalų manė, kad svarbiausi plačiajai visuomenei siūlomi aspektai yra platus prieinamumas ir paprastas prisijungimas, nesudėtingas naudojimasis, galimybė mokėti bet kuriuo laiku, bet kurioje vietoje visiems ir momentinis atsiskaitymas. Manoma, kad plačiai prieinamas skaitmeninis euras padės užtikrinti ES atvirą strateginį savarankiškumą. Dauguma profesionaliųjų respondentų pritarė tam, kad skaitmeniniam eurui būtų suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas. Dauguma respondentų pritarė tam, kad skaitmeninis euras būtų prieinamas daugiausia euro zonoje gyvenantiems piliečiams ir įsisteigusioms įmonėms, taip pat naudojamas euro zonos vidaus operacijoms.

–Valstybių narių ir nacionalinių centrinių bankų ekspertai, taip pat Europos Centrinio Banko atstovai turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę Bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupėje (EGBPI), kurią Komisija subūrė 2022 m. rugsėjo mėn. – 2023 m. vasario mėn. Diskusijos buvo paremtos tikslinėmis valstybių konsultacijomis. Nuo 2021 m. valstybės narės taip pat pareiškė savo nuomonę Euro grupės posėdžiuose. Nors valstybių narių ekspertai EGBPI posėdžiuose pateikė tik preliminarias nuomones, dauguma jų pritarė galimai skaitmeninio euro, kuriam euro zonoje būtų suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas, emisijai.

–2022 m. lapkričio 7 d. Komisija surengė aukšto lygio konferenciją, į kurią susirinko nacionalinių ir ES valdžios institucijų atstovai, Europos Parlamento nariai, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai bei akademinės bendruomenės atstovai.

–2023 m. vasario ir kovo mėn. Komisija surengė apskritojo stalo diskusijas su prekybininkų ir (arba) įmonių, vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų atstovais.

–Komisija dalyvavo diskusijose 2023 m. balandžio mėn. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ir 2023 m. sausio mėn. ir 2023 m. kovo mėn. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų komiteto surengtuose politiniuose debatuose.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

–įrodymus, pateiktus per įvairias pirmiau išvardytas konsultacijas;

–2021 m., 2022 m. ir 2023 m. ECB atliktas tikslinių grupių analizes;

–tyrimą dėl naujų skaitmeninių mokėjimo metodų, 2022 m. kovo mėn. „Kantar“ ataskaitą;

–Komisijos tarnybų dalyvavimas stebėtojo teisėmis ECB rinkos patariamojoje grupėje skaitmeninio euro klausimais ir Europos mažmeninių mokėjimų valdybos veikloje;

–ECB darbinius dokumentus, tarnybų darbinius dokumentus, apklausas ir statistiką;

–Komisijos ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) modeliavimą ir mokslinius tyrimus.

•Poveikio vertinimas

–sparčiai skaitmenizuojamoje ekonomikoje centrinio banko pinigai fizine forma, t. y. grynieji pinigai, vis didesnėje ekonomikos dalyje, visų pirma e. prekyboje, nėra prieinami ir negali patenkinti būsimų pramonės 4.0 poreikių (pvz., įrenginių tarpusavio mokėjimų, sąlyginių mokėjimų);

–trečiųjų šalių centrinio banko skaitmeninės valiutos ir kitos novatoriškos mokėjimo priemonės (t. y. stabilizuotoji virtualioji valiuta), išreikštos ne eurais, gali palaipsniui įgyti vis didesnę rinkos dalį euro zonos mokėjimų rinkose ir euro vaidmuo gali sumažėti.

–suteikti skaitmeniniam eurui teisėtos mokėjimo priemonės statusą, įpareigojant visus gavėjus jį priimti, tačiau taikant pagrįstas bei proporcingas išimtis ir paskirstymo tvarką. Be to, siekiant užtikrinti visų formų centrinio banko pinigų suderinamumą, siūloma lygiagrečiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reglamentuoti grynųjų pinigų mokėjimo priemonės statusą;

–ECB turėtų skelbti didžiausių mokesčių ir MPT tarpusavio mokesčių dydį;

–užtikrinti aukšto lygio privatumą ir duomenų apsaugą atliekant mažos vertės neinternetinius bekontakčius mokėjimus, tvarkant asmens duomenis, susijusius su naudotojų tapatybe, mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų atidarymo mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose metu, tačiau neatskleidžiant operacijų duomenų mokėjimo paslaugų teikėjams, o internetiniai mokėjimai būtų traktuojami kaip privačios skaitmeninės mokėjimo priemonės, atitinkančios dabartinius kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimus;

–mažinti finansinio tarpininkavimo atsisakymo riziką ir riziką finansiniam stabilumui leidžiant Europos Centriniam Bankui apibrėžti ir įgyvendinti priemones, kad skaitmeninio euro vertės saugojimo funkcija neviršytų pagrįstų ribų;

–pirmiausia suteikti galimybę naudotis skaitmeniniu euru euro zonoje gyvenantiems ar įsisteigusiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir lankytojams, tačiau vėliau galbūt išplėsti jo naudojimą euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse, laikantis susitarimų ir (arba) taikant priemones, kad būtų sumažinta rizika finansiniam stabilumui ir monetariniam suverenumui.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Dalykas, skaitmeninio euro sukūrimas ir emisija (1–4 straipsniai)

Taikytina teisė ir kompetentingos institucijos (5 ir 6 straipsniai)

5 straipsnyje paaiškinama, kad skaitmeniniam eurui taikoma 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2366 ir 2009/110/EB, COM(2023) 366 final]. Ta direktyva išplečiama lėšų apibrėžtis įtraukiant centrinio banko pinigus, išleistus mažmeniniam naudojimui, įskaitant centrinio banko skaitmenines valiutas.

Panašiai, skaitmeniniam eurui taikomas 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1230 dėl tarptautinių mokėjimų Sąjungoje su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento dėl valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, įsisteigusių mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų skaitmeninių eurų paslaugų, COM/2023/368 final], 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (išskyrus mokėjimus ne internetu), pakeičiama [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/421 final, ir pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos (COM/2021/423] ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas.

Teisėta mokėjimo priemonė (7–12 straipsniai)

Platinimas(13–14 straipsniai)

Skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimo apribojimai (16 straipsnis)

Mokesčiai už mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas (17 straipsnis)

Prieiga prie skaitmeninio euro ir jo naudojimas už euro zonos ribų (18–21 straipsniai)

Techninės savybės (22–24 straipsniai)

Platinimo sąlygos (25–33 straipsniai)

Privatumas ir duomenų apsauga (34–36 straipsniai)

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema (37 straipsnis)

Baigiamosios nuostatos (38–42 straipsniai)

2023/0212 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl skaitmeninio euro sukūrimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę 18 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 19 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2020 m. rugsėjo mėn. skaitmeninių finansų ir mažmeninių mokėjimų strategijose 20 Komisija pabrėžė, kad skaitmeninis euras, kaip mažmeninė centrinio banko skaitmeninė valiuta, duotų postūmį mokėjimų, finansų ir prekybos inovacijoms, atsižvelgiant į nuolatines pastangas mažinti Sąjungos mažmeninių mokėjimų rinkos susiskaidymą. 2021 m. kovo mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime paraginta sukurti stipresnį ir novatoriškesnį skaitmeninių finansų sektorių ir veiksmingesnes bei atsparesnes mokėjimo sistemas. Vasario 25 d. pareiškime Euro grupė taip pat pripažino skaitmeninio euro potencialą skatinti inovacijas finansų sistemoje. Šiame kontekste tiek Europos Parlamentas 21 , tiek ECOFIN taryba 22 2022 m. vasario ir kovo mėn. palankiai įvertino Europos Centrinio Banko sprendimą nuo 2021 m. spalio mėn. pradėti dvejų metų trukmės skaitmeninio euro projekto tyrimo etapą;

(2)2020 m. spalio 2 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė ataskaitą dėl skaitmeninio euro 23 . Remiantis šia ataskaita buvo siekiama sužinoti nuomonę apie skaitmeninio euro išleidimo naudą bei iššūkius ir apie galimą jo struktūrą;

(3)centrinio banko pinigai banknotų ir monetų forma negali būti naudojami mokėjimams internetu. Šiuo metu mokėjimai internetu visiškai priklauso nuo komercinių bankų pinigų. Komercinio banko pinigų priimtinumas ir pakeičiamumas priklauso nuo to, ar jie gali būti vienas prie vieno konvertuoti į centrinio banko pinigus, kurie yra teisėta mokėjimo priemonė ir inkaro valiuta. Ta inkaro valiuta yra pinigų ir finansų sistemų veikimo pagrindas. Ji stiprina naudotojų pasitikėjimą komercinių bankų pinigais ir euru kaip valiuta, todėl yra labai svarbi siekiant užtikrinti pinigų sistemos stabilumą skaitmenizuotoje ekonomikoje ir visuomenėje. Kadangi sparčiai skaitmenizuojamos ekonomikos poreikių vien tik centrinio banko pinigais patenkinti negalima, komercinių bankų pinigai galėtų laipsniškai netekti savo kaip inkaro valiutos statuso. Todėl būtina įvesti naujos formos oficialią valiutą formą, kuri būtų teisėta mokėjimo priemonė ir būtų nerizikinga bei padėtų vizualizuoti įvairių komercinių bankų išleidžiamų pinigų pakeičiamumą nominaliąja verte;

(4)siekiant patenkinti sparčiai skaitmenizuojamos ekonomikos poreikius, skaitmeninį eurą turėtų būti galima naudoti įvairiais mažmeninių mokėjimų naudojimo atvejais. Tokie naudojimo atvejai apima tarp asmenų, tarp asmens ir įmonės, tarp asmens ir valdžios sektoriaus, tarp įmonės ir asmens, tarp įmonių, tarp įmonės ir valdžios sektoriaus, tarp valdžios sektoriaus ir asmens, tarp valdžios sektoriaus ir įmonės, taip pat valdžios sektoriaus viduje. Be to, skaitmeninis euras taip pat turėtų būti pajėgus patenkinti būsimus mokėjimų poreikius, visų pirma automatinį mokėjimą pramonėje 4.0 ir mokėjimus decentralizuotame internete (web3). Skaitmeninis euras neturėtų būti naudojamas mokėjimams tarp finansinių tarpininkų, mokėjimo paslaugų teikėjų ir kitų rinkos dalyvių (t. y. didmeniniams mokėjimams), kuriems veikia atsiskaitymo centrinio banko pinigais sistemos ir Eurosistemai toliau tiriant įvairių technologijų naudojimą;

(5)atsižvelgiant į tai, kad skaitmenizuotos ekonomikos poreikių vien grynaisiais pinigais patenkinti negalima, labai svarbu remti finansinę įtrauktį užtikrinant visuotinę, įperkamą ir lengvą prieigą prie skaitmeninio euro asmenims euro zonoje, taip pat platų jo priėmimą atliekant mokėjimus. Finansinė atskirtis skaitmenizuotoje ekonomikoje gali padidėti, nes privačios skaitmeninės mokėjimo priemonės gali būti nepritaikytos pažeidžiamoms visuomenės grupėms arba gali būti netinkamos kai kuriose kaimo ar atokiose vietovėse be (stabilaus) ryšių tinklo. Pasaulio banko ir Tarptautinių atsiskaitymų banko teigimu, „veiksmingos, prieinamos ir saugios mažmeninių mokėjimų sistemos ir paslaugos yra itin svarbios didesnei finansinei įtraukčiai“ 24 . Ši išvada taip pat pagrįsta Europos Centrinio Banko užsakytu naujų skaitmeninių mokėjimų metodų tyrimu, kuriame padaryta išvada, kad banko sąskaitos neturintiems ir (arba) nepakankamai bankų paslaugomis ar internetu besinaudojantiems gyventojams svarbiausi naujo mokėjimo būdo ypatumai yra paprastas naudojimas, nereikalaujantis technologinių įgūdžių, ir tai, kad jis būtų saugus bei nemokamas 25 . Skaitmeninis euras būtų viešoji alternatyva privačioms skaitmeninėms mokėjimo priemonėms ir juo būtų remiama finansinė įtrauktis, nes jis būtų sukurtas siekiant šių tikslų, taip užtikrinant nemokamą prieigą, lengvą naudojimą ir platų prieinamumą bei priėmimą;

(6)skaitmeninis euras turėtų papildyti eurų banknotus ir monetas ir neturėtų pakeisti fizinių bendros valiutos formų. Kaip teisėtos mokėjimo priemonės, tiek grynieji pinigai, tiek skaitmeninis euras yra vienodai svarbūs. Reglamentu (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento dėl eurų banknotų ir monetų kaip teisėtos mokėjimo priemonės – COM/2023/364] būtų suderintas grynųjų pinigų teisėtos mokėjimo priemonės statusas ir užtikrinta, kad grynieji pinigai būtų plačiai platinami ir veiksmingai naudojami;  

(7)būsimi skaitmeninių mokėjimų pokyčiai gali turėti įtakos euro vaidmeniui mažmeninėse mokėjimų rinkose tiek Europos Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu. Daugelis centrinių bankų visame pasaulyje šiuo metu nagrinėja galimybę išleisti centrinio banko skaitmenines valiutas, o kai kuriose šalyse jos jau išleistos. Be to, vadinamosiomis trečiųjų valstybių stabilizuotosiomis virtualiosiomis kriptovaliutomis, kurios nėra išreikštos eurais, jei jos plačiai naudojamos mokėjimams, Sąjungos ekonomikoje galėtų būti pakeisti eurais išreikšti mokėjimai, patenkinant programuojamųjų mokėjimų (kurie šiame reglamente vadinami sąlyginiais mokėjimais), įskaitant e. prekybą, kapitalo rinkas ar pramonę 4.0, paklausą. Todėl skaitmeninis euras būtų svarbus siekiant išlaikyti euro vaidmenį skaitmeniniame amžiuje;

(8)todėl būtina nustatyti teisinę sistemą skaitmeninei euro formai, turinčiai teisėtos mokėjimo priemonės statusą, sukurti, kad ja galėtų naudotis asmenys, įmonės ir valdžios institucijos euro zonoje. Skaitmeninis euras, kaip nauja plačiajai visuomenei prieinama euro forma, turėtų turėti svarbių socialinių ir ekonominių pasekmių. Todėl būtina sukurti skaitmeninį eurą ir reglamentuoti jo kaip pinigų teisės priemonės pagrindines savybes. Europos Centrinis Bankas, naudodamasis savo įgaliojimais pagal Sutartis, yra kompetentingas išleisti skaitmeninį eurą ir leisti jį išleisti valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionaliniams centriniams bankams. Todėl, remdamasis tais įgaliojimais ir šiame reglamente nustatyta teisine sistema, Europos Centrinis Bankas turėtų galėti nuspręsti, ar, be banknotų ir monetų, išleisti skaitmeninį eurą, kada ir kokiomis sumomis, ir dėl kitų konkrečių priemonių, kurios yra neatsiejamai susijusios su jo išleidimu;

(9)kaip ir eurų banknotai ir monetos, skaitmeninis euras turėtų būti tiesioginė Europos Centrinio Banko arba valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionalinių centrinių bankų atsakomybė skaitmeninio euro naudotojams. Skaitmeninis euras turėtų būti išleistas sumai, atitinkančiai atitinkamo įsipareigojimo nominaliąją vertę Europos Centrinio Banko ir valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionalinių centrinių bankų konsoliduotame balanse, visų pirma konvertuojant mokėjimo paslaugų teikėjų centrinio banko rezervus į skaitmeninius eurus, kad būtų patenkinta skaitmeninio euro naudotojų paklausa. Kad skaitmeninio euro naudotojai galėtų turėti ir naudoti skaitmeninius eurus, jie turėtų tik užmegzti sutartinius santykius su mokėjimo paslaugų teikėjais, platinančiais skaitmeninį eurą, kad būtų atidarytos mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos. Skaitmeninio euro naudotojas neturėtų sąskaitos Europos Centriniame Banke ar nacionaliniuose centriniuose bankuose ir neužmegztų su jais jokių kitų sutartinių santykių. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų tvarkyti skaitmeninio euro naudotojų skaitmeninio euro sąskaitas jų vardu ir teikti jiems mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas. Kadangi mokėjimo paslaugų teikėjai nėra skaitmeninio euro naudotojų tiesioginės atsakomybės Europos Centriniam Bankui ir valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionaliniams centriniams bankams šalis ir veikia skaitmeninio euro naudotojų vardu, mokėjimo paslaugų teikėjų nemokumas neturėtų poveikio skaitmeninio euro naudotojams;

(10)skaitmeninis euras turėtų būti reglamentuojamas šio reglamento nuostatomis. Jos gali būti papildytos deleguotaisiais aktais, kuriuos Komisija įgaliota priimti pagal 11, 34, 35, 36 ir 38 straipsnius, ir įgyvendinimo aktais, kuriuos Komisija įgaliota priimti pagal 37 straipsnį. Be to, pagal šį reglamentą ir jo deleguotuosius aktus Europos Centrinis Bankas savo kompetencijos srityje gali priimti išsamias priemones, taisykles ir standartus. Kai tokios priemonės, taisyklės ir standartai daro poveikį asmens teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis, Europos Centrinis Bankas turėtų konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reglamente taip pat paaiškinama, kad skaitmeniniam eurui taikoma 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, nedarant poveikio pakoreguotai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemai, nustatytai šiame reglamente neinternetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms. Mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms ir susijusioms mokėjimo paslaugoms taip pat taikoma 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje su pakeitimais, padarytais Direktyva [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2366 ir 2009/110/EB, COM(2023) 366 final], kurioje nustatyta, kad „lėšos“ apima mažmeniniam naudojimui išleistus centrinio banko pinigus (t. y. banknotus, monetas ir centrinio banko skaitmenines valiutas), ir Reglamentas (ES) 2021/1230 dėl tarptautinių mokėjimų;

(11)siekiant užtikrinti veiksmingą skaitmeninio euro, kaip bendros valiutos, teisėtos mokėjimo priemonės statuso apsaugą visoje euro zonoje ir mokėjimų skaitmeniniais eurais priėmimą, valstybėse narėse turėtų būti nustatytos ir taikomos taisyklės dėl sankcijų už pažeidimus;

(12)Direktyvos (ES) 2015/2366, pakeistos Direktyva (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos 2015/2366/ES bei 2009/110/EB, COM(2023) 366 final], Direktyvos (ES) 2015/849, pakeistos Direktyva (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, COM/2021/423 final], ir Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis turėtų būti reglamentuojama kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra ir buveinės valstybių narių bei priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų taikoma sankcijų tvarka ir priežiūros priemonės dėl mokėjimo paslaugų teikėjų, įsisteigusių valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, veiklos. Siekiant užtikrinti veiksmingą mokėjimo paslaugų teikėjų, platinančių skaitmeninį eurą, priežiūrą, kompetentingos institucijos, pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 atsakingos už mokėjimo paslaugų teikimo priežiūrą, taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos Centriniu Banku vykdant su mokėjimais susijusių pareigų, nustatytų Reglamente (ES) XXX dėl skaitmeninio euro sukūrimo, taikymo priežiūrą. Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679 ir Reglamentą (ES) 2017/1725 tiek, kiek jis patenka į atitinkamą jų taikymo sritį. Todėl pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Reglamentą (ES) 2018/1725 už asmens duomenų tvarkymo priežiūrą pagal šį reglamentą atsako priežiūros institucijos;

(13)valstybės narės, jų atitinkamos institucijos ir mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų taikyti informavimo ir švietimo priemones, kad užtikrintų reikiamą informuotumo ir žinių apie įvairius skaitmeninio euro aspektus lygį;

(14)remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija 26 , įprasta reikšme vartojama valiutos vienetu išreikštos mokėjimo priemonės kaip „teisėtos mokėjimo priemonės“ sąvoka reiškia, kad paprastai negalima atsisakyti priimti šios mokėjimo priemonės (visa nominaliąja jos verte), kai ja norima sumokėti tuo pačiu valiutos vienetu išreikštą skolą, t. y. įvykdyti mokėjimo prievolę;

(15)teisėtos mokėjimo priemonės statusas yra pagrindinis centrinio banko pinigų požymis. Euro zonoje iki šiol euro banknotai ir monetos yra vienintelė mokėjimo priemonė, turinti teisėtos mokėjimo priemonės statusą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 128 straipsnio 1 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 27 dėl euro įvedimo 28 10 ir 11 straipsnius;

(16)skaitmeninis euras, kaip Europos Centrinio Banko ir valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionalinių centrinių bankų, kaip Eurosistemos dalies, išleista skaitmeninė valiuta, turinti teisėtos mokėjimo priemonės statusą ir išreikšta eurais, turėtų būti plačiai prieinamas, tinkamas naudoti ir priimtinas kaip mokėjimo priemonė. Jei skaitmeniniam eurui būtų suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas, jis turėtų būti tinkamas naudoti visoje euro zonoje ir taip pat turėtų būti remiamos pastangos užtikrinti nuolatinį centrinio banko pinigų buvimą ir prieinamumą, nes sparčiai skaitmenizuojamos ekonomikos poreikių vien grynaisiais pinigais patenkinti negalima. Be to, privalomas mokėjimų skaitmeniniais eurais priėmimas, kaip viena iš pagrindinių teisėtos mokėjimo priemonės statuso sąlygų, užtikrina, kad žmonėms ir įmonėms būtų naudingas platus priėmimas ir kad jie turėtų realų pasirinkimą mokėti centrinio banko pinigus skaitmeniniu būdu ir vienodai visoje euro zonoje;

(17)skaitmeninis euras turėtų turėti teisėtos mokėjimo priemonės statusą euro zonoje vykdomoms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms, panašiai kaip eurų banknotai ir monetos, kurie euro zonoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą. Skaitmeninis euras taip pat turėtų turėti teisėtos mokėjimo priemonės statusą internetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms, atliekamoms gavėjui, gyvenančiam arba įsisteigusiam euro zonoje, kai mokėtojas taip pat gyvena arba yra įsisteigęs euro zonoje. Analogiškai, skaitmeninis euras turėtų turėti teisėtos mokėjimo priemonės statusą internetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms, atliekamoms gavėjui, gyvenančiam arba įsisteigusiam euro zonoje, kai mokėtojas euro zonoje negyvena arba nėra įsisteigęs;

(18)kadangi skaitmeninis euras reikalauja gebėjimo priimti skaitmenines mokėjimo priemones, įpareigojimas visiems gavėjams privalomai priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais galėtų būti neproporcingas. Šiuo tikslu fiziniams asmenims, užsiimantiems išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, turėtų būti numatytos privalomo mokėjimų skaitmeniniais eurais priėmimo išimtys. Privalomo priėmimo išimtys taip pat turėtų būti numatytos labai mažoms įmonėms, kurios yra ypač svarbios euro zonoje verslumą remiančių darbo vietų kūrimui ir inovacijų plėtrai ir kurios atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį formuojant ekonomiką. Įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiksmus reglamentavimo našta tokio dydžio įmonėms turėtų sumažėti. Privalomo priėmimo išimtys taip pat turėtų būti numatytos ne pelno teisės subjektams, kurie gina viešąjį interesą, tarnauja visuomenei ir siekia įvairių visuomenės interesų tikslų, įskaitant teisingumą, švietimą, sveikatą, aplinkos apsaugą ir žmogaus teises. Labai mažų įmonių ir ne pelno teisės subjektų atveju reikiamos infrastruktūros įsigijimas ir priėmimo išlaidos būtų neproporcingos. Todėl jie turėtų būti atleisti nuo pareigos priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais. Tokiais atvejais ir toliau turėtų būti galima naudotis kitomis piniginėms skoloms padengti skirtomis priemonėmis. Vis dėlto labai mažoms įmonėms ir ne pelno teisės subjektams, priimantiems iš mokėtojų panašias skaitmenines mokėjimo priemones, turėtų būti taikomas privalomas mokėjimų skaitmeniniais eurais priėmimas. Panašios skaitmeninės mokėjimo priemonės turėtų apimti mokėjimą debeto kortele ar momentinį mokėjimą arba kitus būsimus technologinius sprendimus, naudojamus sąveikos taške, tačiau neturėtų apimti kredito pervedimo ir tiesioginio debeto, kurie nėra inicijuojami sąveikos taške. Labai mažoms įmonėms ir ne pelno teisės subjektams, kurie nepriima iš savo mokėtojų panašių skaitmeninių mokėjimo priemonių jiems atsiskaitant už skolą (pvz., jie priima tik eurų banknotus ir monetas), tačiau gali naudoti skaitmeninius mokėjimus atsiskaitydami už skolą su savo gavėjais (pvz., moka kredito pervedimu), neturėtų būti taikomas privalomas mokėjimų skaitmeniniu euru priėmimas. Galiausiai gavėjas taip pat gali atsisakyti atlikti mokėjimą skaitmeniniais eurais, jei atsisakoma sąžiningai ir jei gavėjas pateisina atsisakymą teisėtomis ir laikinomis priežastimis, kurios yra proporcingos konkrečioms nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms ir dėl kurių atitinkamu operacijos metu neįmanoma priimti mokėjimų skaitmeniniais eurais, pavyzdžiui, elektros energijos tiekimo atjungimas internetinių mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų atveju arba įrangos gedimas, kai atliekamos neinternetinės ar internetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos;

(19)siekiant užtikrinti, kad vėlesniame etape galėtų būti nustatytos papildomos privalomo skaitmeninio euro priėmimo išimtys, jei jų reikia, pavyzdžiui, dėl techninių ypatumų, kurių gali atsirasti ateityje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl papildomų pinigų teisės pobūdžio išimčių, susijusių su pareiga priimti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, nustatymo, tokias išimtis darniai taikant visoje euro zonoje, atsižvelgiant į visus valstybių narių pasiūlymus šiuo tikslu. Komisija gali patvirtinti tokias išimtis tik tuo atveju, jei jos yra būtinos, pateisinamos bendrojo intereso pagrindais bei proporcingos ir jei jas taikant išlaikomas skaitmeninio euro teisėtos mokėjimo priemonės statuso veiksmingumas. Komisijos įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos papildomos pareigos priimti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas išimtys, neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei pagal savo įgaliojimus pasidalijamosios kompetencijos srityse priimti nacionalinės teisės aktus, kuriais būtų nustatytos privalomo priėmimo išimtys, kylančios iš teisėtos mokėjimo priemonės statuso, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-422/19 ir C-423/19 nustatytų sąlygų;

(20)siekiant užtikrinti, kad žmonės ir įmonės gautų naudos iš plataus priėmimo tinklo ir galėtų veiksmingai naudoti skaitmeninį eurą atlikdami kasdienius mokėjimus, gavėjai, kurie privalo priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais, neturėtų vienašališkai atsisakyti mokėjimų skaitmeniniais eurais pagal sutarties sąlygas, dėl kurių nebuvo atskirai derėtasi, ar komercinę praktiką;

(21)pagrindinis skaitmeninio euro sukūrimo tikslas – jo kaip bendros valiutos formos, turinčios teisėtos mokėjimo priemonės statusą, naudojimas euro zonoje. Šiuo tikslu ir laikantis Europos ekonominės erdvės susitarimo, mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas Europos ekonominėje erdvėje įsisteigę MPT gali teikti euro zonoje gyvenantiems arba įsisteigusiems skaitmeninio euro naudotojams, įskaitant vartotojus, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos, prieglobsčio prašytojus ir vartotojus, kuriems leidimas gyventi šalyje nesuteiktas, tačiau kurių išsiųsti neįmanoma dėl teisinių ar faktinių priežasčių. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie jau gavo mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, nes tuo metu, kai gyveno arba buvo įsisteigę valstybėje narėje, kurios valiuta yra euras, bet nebegyvena ar nebėra įsisteigę toje valstybėje narėje, atidarė mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitą, vis tiek gali gauti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, kurias Europos ekonominėje erdvėje įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai, laikydamiesi Europos ekonominės erdvės susitarimo, gali gauti su šių asmenų gyvenamosios vietos arba įsisteigimo statusu susijusiais galimais laiko apribojimais, kuriuos gali nustatyti Europos Centrinis Bankas;

(22)pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 sąvoka „lėšos“ reiškia banknotus ir monetas, pinigus sąskaitoje arba elektroninius pinigus. Kaip naujos formos centrinio banko pinigai, turintys teisėtos mokėjimo priemonės statusą, skaitmeninis euras pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 turėtų būti laikomas lėšomis. Turėtų būti užtikrinta, kad mokėjimo paslaugų teikėjams, platinantiems skaitmeninį eurą, būtų taikomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai, kuriuos valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę ir kuriuos šiuo tikslu taip pat prižiūrėtų šioje direktyvoje nurodytos kompetentingos institucijos. Išleisdami skaitmeninį eurą, Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionaliniai centriniai bankai, kaip Eurosistemos dalis, veiktų kaip pinigų institucija ir todėl jiems neturėtų būti taikoma Direktyva (ES) 2015/2366 pagal tos direktyvos 1 straipsnio e punktą;

(23)mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos yra kategorija, kuriai priskiriamos mokėjimo sąskaitos eurais, per kurias skaitmeninio euro naudotojai gali atlikti, inter alia, šias operacijas: įnešti lėšas, išimti grynuosius pinigus ir vykdyti bei gauti mokėjimo operacijas trečiosioms šalims ir iš jų, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos ir apskaitos žurnalo ar duomenų struktūros (pvz., ar skaitmeniniai eurai įrašomi į apskaitą kaip turimi likučiai arba kaip vertės vienetai). Kai vykdant šią veiklą reikia tvarkyti asmens duomenis, duomenų valdytojais turėtų būti mokėjimo paslaugų teikėjai;

(24)sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 turėtų teikti savo klientams keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų paslaugas, nepriklausomai nuo jų gebėjimo užtikrinti šių lėšų likvidumo šaltinį centrinio banko pinigais. Klientų prašymu, siekdami sėkmingai teikti keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų paslaugas, sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai, kuriems leidžiama turėti sąskaitą centriniame banke, turėtų objektyviai, proporcingai ir nediskriminuojant suteikti sąskaitas tvarkantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, kuriems neleidžiama turėti sąskaitos centriniame banke, prieigą prie mokėjimo sistemų ir taip pat turėtų per atsiskaitymo infrastruktūrą perduoti sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų, kuriems neleidžiama turėti sąskaitos centriniame banke, pervedimo pavedimus;

(25)siekdami tinkamai užtikrinti bet kokių skaitmeninio euro naudojimo apribojimų, dėl kurių nusprendė Europos Centrinis Bankas, laikymąsi, prijungdami skaitmeninio euro naudotojus arba, kai tinkama, atlikdami ex post patikras, už skaitmeninio euro platinimą atsakingi mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų patikrinti, ar jų potencialus arba esamas klientas jau turi mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas. Europos Centrinis Bankas gali padėti mokėjimo paslaugų teikėjams vykdyti užduotį užtikrinti bet kokių turimos sumos apribojimų laikymąsi, be kita ko, vienas ar kartu su nacionaliniais centriniais bankais sukurdamas skaitmeninio euro naudotojų identifikatorių ir susijusių turimos skaitmeninio euro sumos ribų bendrą prieigos punktą. Europos Centrinis Bankas turėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti, kad subjektai, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, kurių klientas ar potencialus klientas yra skaitmeninio euro naudotojas, negalėtų susieti konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės su informacija bendrame prieigos punkte. Europos Centrinis Bankas turėtų būti duomenų valdytojas tiek, kiek vykdant šią veiklą reikia tvarkyti asmens duomenis. Kai Europos Centrinis Bankas įsteigia bendrą prieigos punktą kartu su nacionaliniais centriniais bankais, jie turėtų būti bendri duomenų valdytojai;

(26)siekiant remti visuotinę euro zonos visuomenės prieigą prie skaitmeninio euro ir skatinti inovacijas bei aukšto lygio konkurenciją mažmeninių mokėjimų rinkoje, visi atitinkami tarpininkai turėtų turėti galimybę platinti skaitmeninį eurą. Visi sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, įskaitant kredito įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas, mokėjimo įstaigas, pašto žiro įstaigas, kurios pagal nacionalinę teisę turi teisę teikti mokėjimo paslaugas, Europos Centrinį Banką ir valstybių narių, kurių valiuta yra euras, nacionalinius centrinius bankus, kaip Eurosistemos dalį, kai jie neveikia kaip pinigų politikos institucija ar kitos valdžios institucijos, taip pat valstybės narės arba jų regioninės ar vietos valdžios institucijos, kai jos veikia kaip valdžios institucijos, turėtų turėti galimybę teikti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas ir susijusias mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą Europos ekonominėje erdvėje. Kriptoturto paslaugų teikėjams, reglamentuojamiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1114 29 , kurie yra sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, taip pat turėtų būti leidžiama platinti skaitmeninį eurą. Pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti suteikti prieigą prie mokėjimo sąskaitų duomenų mokėjimo inicijavimo ir informavimo apie sąskaitas paslaugų teikėjams, remiantis programų sąsajomis (API), kad jie galėtų kurti ir teikti novatoriškas papildomas paslaugas;

(27)jei skaitmeninio euro prieinamumas priklausytų nuo visų mokėjimo paslaugų teikėjų laisvų verslo sprendimų, mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų marginalizuoti skaitmeninį eurą ar net jo nenaudoti. Tai galėtų sutrukdyti naudotojams atlikti ir gauti mokėjimus valiuta, kuriai suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas. Tokiu atveju nebūtų užtikrintas vientisas skaitmeninio euro naudojimo bendrumas visoje euro zonoje, kaip reikalaujama pagal SESV 133 straipsnį. Todėl labai svarbu, kad paskirtieji mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti platinti skaitmenines pagrindines paslaugas eurais;

(28)reikalavimas platinti skaitmeninį eurą turėtų būti proporcingas tikslui užtikrinti veiksmingą skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, naudojimą. Tą pareigą taikant tik kredito įstaigoms, kurios jau vykdo veiklą mažmeninių verslo paslaugų srityje, būtų užtikrintas teisėtos mokėjimo priemonės statuso veiksmingumas, kartu išvengiant neproporcingos naštos mokėjimo paslaugų teikėjams, taikantiems specializuotus, ne į vartotojus orientuotus verslo modelius. Todėl pareiga platinti skaitmeninį eurą taikoma tik kredito įstaigoms, teikiančioms mokėjimo sąskaitų paslaugas savo klientų prašymu. Tai nedaro poveikio Mokėjimo sąskaitų direktyvos IV skyriaus dėl galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita taikymui vartotojų, kurie nėra kredito įstaigos klientai, prieigai prie būtiniausias savybes turinčios sąskaitos skaitmeniniais eurais;

(29)siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų plačiai naudojamas, be kita ko, asmenims, kurie neturi mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitos ar nenori atidaryti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos kredito įstaigoje ar kitų mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie gali platinti skaitmeninį eurą, įstaigose, arba asmenims su negalia, funkcinių sutrikimų ar ribotų skaitmeninių įgūdžių turintiems asmenims ir vyresnio amžiaus asmenims, labai svarbu, kad skaitmeninį eurą platintų viešieji subjektai, įskaitant vietos ar regionines valdžios institucijas, arba pašto biurai. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti subjektus, kurie turėtų vykdyti tą užduotį jų teritorijoje. Tokie subjektai, kaip mokėjimo paslaugų teikėjai pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, turėtų laikytis šio reglamento nuostatų, įskaitant direktyvas (ES) 2015/2366 ir (ES) 2015/849;

(30)siekiant sudaryti sąlygas plačiai naudoti skaitmeninį eurą ir neatsilikti nuo skaitmeninių mokėjimų inovacijų, mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos turėtų apimti pagrindines ir papildomas mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas. Pagrindinės mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos yra mokėjimo, sąskaitų arba paramos paslaugos, kurios laikomos būtinomis, kad fiziniai asmenys galėtų naudoti skaitmeninį eurą. Tai apima, inter alia, bent vienos mokėjimo priemonės teikimą fiziniams asmenims. Visas pagrindines skaitmenines paslaugas eurais turėtų teikti tik sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai pagal Direktyvą (ES) 2015/2366. Be šių pagrindinių mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų, sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 gali kurti ir teikti papildomas skaitmeniniais mokėjimo eurais paslaugas. Papildomos mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos apima, pavyzdžiui, sąlygines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, pvz., mokėjimo pagal naudojimą arba mokėjimo inicijavimo paslaugas. Skaitmeninio euro infrastruktūra turėtų palengvinti tokių neprivalomų paslaugų diegimą;

(31)remdamasis Sutartimis jam suteiktais įgaliojimais ir laikydamasis šio reglamento nuostatų, Europos Centrinis Bankas turėtų galėti nustatyti skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimo ribas. Veiksmingas skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, naudojimas turėtų būti išsaugotas ribojant MPT tarpusavio mokesčius ar prekybininkų mokesčius;

(32)neribotas skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimas galėtų kelti pavojų euro zonos finansiniam stabilumui, o tai turėtų neigiamą poveikį kredito įstaigų vykdomam ekonomikos kreditavimui. Tam gali prireikti, kad Europos Centrinis Bankas, siekdamas užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir laikydamasis proporcingumo principo, nustatytų skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimo ribas. Politikos priemonės, kurios galėtų būti naudojamos šiuo tikslu, apima kiekybinius apribojimus, taikomus konkrečioms turimoms skaitmeninio euro sumoms, ir kitų kategorijų lėšų konvertavimo į skaitmeninį eurą per nustatytą laikotarpį apribojimus, bet ne tik. Priimdamas sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų priemonių parametrų ir naudojimo, Europos Centrinis Bankas turėtų laikytis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principo pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį;

(33)apribojimai neturėtų būti naudojami vietoj ankstyvosios intervencijos ar kitų priežiūros priemonių. Tokie apribojimai taip pat neturėtų būti nustatomi siekiant atsižvelgti į pavienių kredito įstaigų situacijas, kurias kompetentingos pertvarkymo institucijos ar kitos atitinkamos institucijos paprastai spręstų naudodamosi turimomis priemonėmis ir įgaliojimais, įskaitant mokėjimo sustabdymą, moratoriumus, priemones, taikomas pagal Direktyvą 2013/36/ES, Direktyvą 2014/59/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 806/2014, arba kitas panašias priemones, kuriomis siekiama atkurti gyvybingumą, pertvarkyti atitinkamą įstaigą arba kitaip ištaisyti su finansiniais sunkumais susijusią padėtį;

(34)skaitmeninio euro naudotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti naudoti skaitmeninį eurą tiek internete, tiek ne internete arba ir vienu, ir kitu būdu, laikydamiesi atitinkamai Europos Centrinio Banko ir Komisijos įgyvendinimo aktu nustatytų ribų. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti ir išregistruoti savo klientų neinternetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms skirtus vietinius kaupiklius. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų saugoti vietinio kaupiklio, naudojamo skaitmeniniam eurui ne internete, identifikatorių tik tol, kol palengvinamas skaitmeninio euro tiekimas ne internetu jų klientams. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekdami užtikrinti, kad pavienių skaitmeninio euro naudotojų kaupiklio identifikatorius negalėtų būti naudojamas kitais tikslais, išskyrus skaitmeninio euro tiekimą ne internetu;

(35)mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti ir perregistruoti savo klientų neinternetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms skirtus vietinius kaupiklius. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų saugoti vietinio kaupiklio, naudojamo skaitmeniniam eurui ne internete, identifikatorių tik tol, kol palengvinamas skaitmeninio euro tiekimas ne internetu jų klientams. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekdami užtikrinti, kad pavienių skaitmeninio euro naudotojų kaupiklio identifikatorius nebūtų galima palyginti su informacija apie skaitmeninio euro naudotoją, siekiant nustatyti duomenų subjektą, išskyrus 37 straipsnio tikslais;

(36)skaitmeninis euras turėtų sudaryti sąlygas sklandžiam mokėjimui. Visomis priemonėmis, kurias Europos Centrinis Bankas galėtų naudoti, kad apribotų skaitmeninio euro vertės išsaugojimo funkciją, turėtų būti atsižvelgta į šį tikslą. Automatizuoti mechanizmai, kuriais mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita susiejama su mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaita, turėtų sudaryti sąlygas netrukdomai atlikti mokėjimo skaitmeniniais eurais funkciją, užtikrinant, kad operacijos būtų sėkmingai įvykdytos taikant individualias turimos skaitmeninių eurų sumos ribas, kurios gali tapti privalomos mokėtojo arba gavėjo atžvilgiu. Visų pirma skaitmeninio euro naudotojai turėtų turėti galimybę inicijuoti mokėjimo skaitmeniniais eurais operaciją, net jei jų turimų skaitmeninių eurų suma yra mažesnė už operacijos sumą, automatiškai sutelkdami lėšas iš mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitos, kad papildytų operacijos sumą (kaskadinio keitimo į skaitmeninius eurus funkcija). Ir atvirkščiai, skaitmeninio euro naudotojai turėtų turėti galimybę gauti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, net jei operacijos suma viršija jų turimos skaitmeninių eurų sumos ribą, automatiškai pervesdami tą ribą viršijančias lėšas į mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitą (kaskadinio keitimo iš skaitmeninių eurų funkcija). Tokios mokėjimo funkcijos turėtų būti aiškiai leidžiamos skaitmeninio euro naudotojų. Kai vieno mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje laikoma mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita yra susieta su kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje laikoma mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaita, jie turėtų sudaryti susitarimą, kuriame būtų nurodytos atitinkamos jų funkcijos ir pareigos pagal duomenų apsaugos taisykles, taip pat susitarti dėl saugumo priemonių, būtinų saugiam asmens duomenų perdavimui tarp dviejų mokėjimo paslaugų teikėjų užtikrinti;

(37)nors priemonėmis, kurias Europos Centrinis Bankas naudoja siekdamas apriboti pernelyg didelį skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimą, siekiama apsaugoti finansinį stabilumą ir finansinį tarpininkavimą, vis dėlto jos gali daryti poveikį Europos Centrinio Banko pinigų politikos krypčiai ir su ja sąveikauti. Todėl tokios priemonės turėtų būti vienodai taikomos visoje euro zonoje, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas kaip bendra valiuta ir kad pinigų politika būtų vieninga. Be to, vienodas taikymas būtų būtinas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas mokėjimo paslaugų teikėjams Europos bendrojoje rinkoje arba išvengti pernelyg sudėtingo bet kokios priemonės vykdymo užtikrinimo per mokėjimo paslaugų teikėjus remiantis skaitmeninio euro naudotojų gyvenamąja vieta. Pagal šį reglamentą už skaitmeninį eurą neturėtų būti mokamos palūkanos visų pirma siekiant skaitmeninį eurą naudoti kaip mokėjimo priemonę, kartu apribojant jo kaip vertės išsaugojimo priemonės naudojimą;

(38)skaitmeninio euro naudojimo apribojimai skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems už euro zonos ribų, neturėtų būti palankesni nei skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems euro zonoje, taip pat siekiant atsižvelgti į monetarinio suverenumo ir finansinio stabilumo problemas tiek euro zonoje, tiek už jos ribų;

(39)bet kokie vertės išsaugojimo funkcijos apribojimai, dėl kurių nusprendė Europos Centrinis Bankas, turėtų būti privalomi mokėjimo paslaugų teikėjams, platinantiems skaitmeninį eurą, ir jie juos turėtų įgyvendinti. Nors fiziniai arba juridiniai asmenys gali turėti vieną ar daugiau mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų to paties mokėjimo paslaugų teikėjo arba skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose, jiems turėtų būti taikoma individuali turimos sumos riba, kurią skaitmeninio euro naudotojas gali paskirstyti tarp skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų. Mokėjimo paslaugų teikėjai gali pasiūlyti skaitmeninio euro naudotojams galimybę teisėtai turėti bendrą mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitą. Šiuo atveju bet kokia bendrai mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitai taikoma turimos sumos riba turėtų būti lygi skaitmeninio euro naudotojų paskirtų turimos sumos ribų sumai. Kai mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita teisiškai priklauso tik vienam skaitmeninio euro naudotojui, tačiau ji gali būti techniškai prieinama keliems asmenims ir jie gali ja naudotis, remiantis skaitmeninio euro naudotojo de facto arba teisiniais įgaliojimais, bet kokia mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitai taikoma turimos sumos riba turėtų išlikti lygi turimos sumos ribai, nustatytai mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitai, kurią turi vienas skaitmeninio euro naudotojas, kad būtų išvengta bet kokio turimos sumos ribų apėjimo;

(40)siekiant užtikrinti plačią prieigą prie skaitmeninio euro ir jo naudojimą, atsižvelgiant į jo kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusą, ir paremti jo kaip inkaro valiutos vaidmenį euro zonoje, euro zonoje gyvenantys fiziniai asmenys, fiziniai asmenys, kurie tuo metu, kai gyveno euro zonoje, bet joje nebegyvena, atidarė sąskaitą skaitmeniniais eurais, taip pat lankytojai neturėtų mokėti už pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas. Tai reiškia, kad tokiems skaitmeninio euro naudotojams neturėtų būti taikomi jokie tiesioginiai mokesčiai už pagrindinę prieigą prie skaitmeninio euro ir pagrindinį jo naudojimą, įskaitant tai, kad jiems neturėtų būti taikomi operacijų mokesčiai ar bet kokie kiti mokesčiai, tiesiogiai susiję su paslaugų, susijusių su pagrindiniu skaitmeninio euro naudojimu, teikimu. Neturėtų būti reikalaujama, kad skaitmeninio euro naudotojai turėtų arba atsidarytų mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitą arba priimtų kitus neskaitmeninio euro produktus. Kai skaitmeninio euro naudotojas sutinka su paslaugų paketu, kurį sudaro paslaugos neskaitmeniniais eurais ir pagrindinės mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos, mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų turėti galimybę apmokestinti tą paslaugų paketą savo nuožiūra. Tokiu atveju neturėtų būti taikomas diferencijuotas mokestis už paslaugas neskaitmeniniais eurais, kai jos siūlomos atskirai arba kaip paketo, įskaitant pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, dalis. Kai skaitmeninio euro naudotojas prašo gauti tik pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, tos paslaugos neturėtų būti apmokestinamos, įskaitant ir kaskadinio keitimo iš skaitmeninių eurų ir kaskadinio keitimo į skaitmeninius eurus funkcijas, kai skaitmeninio euro naudotojas taip pat turi mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitą kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę apmokestinti skaitmeninio euro naudotojus už papildomas mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, kurios nėra pagrindinės mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos;

(41)Europos Centrinis Bankas arba Eurosistema mokėjimo paslaugų teikėjams netaiko mokesčių už išlaidas, kurių jie patiria teikdami skaitmeninių eurų paslaugas skaitmeninio euro naudotojams;

(42)kadangi skaitmeninis euras yra bendros valiutos, turinčios teisėtos mokėjimo priemonės statusą, forma, mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms neturėtų taikyti pernelyg didelių mokesčių. Visų pirma, teisėtos mokėjimo priemonės statuso suteikimas skaitmeniniam eurui ir jo privalomas priėmimas reiškia, kad prekybininkai neturėtų pasirinkimo, kaip tik priimti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas. Be to, bet kokia rinkliava ar mokestis už kiekvieną operaciją ar laikotarpį tiesiogiai ar netiesiogiai mažina gautų mokėjimų nominaliąją vertę, kuri yra esminė teisėtos mokėjimo priemonės statuso sudedamoji dalis. Todėl labai svarbu, kad mokestis ar rinkliava, kaip skaitmeninio euro nominaliosios vertės apribojimas, būtų objektyviai pagrįsti ir proporcingi tikslui užtikrinti veiksmingą skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, naudojimą;

(43)siekdamas užtikrinti, kad mokesčiai ir rinkliavos būtų vienodi visoje euro zonoje ir proporcingi, Europos Centrinis Bankas turėtų reguliariai stebėti jų dydį ir tuo remdamasis paskelbti atitinkamas sumas kartu su aiškinamąja ataskaita. Didžiausias mokestis ar rinkliava turėtų sudaryti sąlygas laisvai tarpininkų konkurencijai žemiau to lygio. Mokesčiai ar rinkliavos neturėtų viršyti atitinkamų išlaidų, kurias mokėjimo paslaugų teikėjai patiria teikdami mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, susijusias su mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijomis, kurios yra objektyvūs elementai, ir gali apimti pagrįstą pelno dydį. Tuo tikslu Europos Centrinis Bankas turėtų naudoti reprezentatyvių vidutinių išlaidų, kurias patiria mokėjimo paslaugų teikėjai visoje euro zonoje, įvertį ir todėl turėtų galėti rinkti iš mokėjimo paslaugų teikėjų atitinkamus duomenis. Atitinkamos mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimo išlaidos, susijusios su mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijomis, turėtų būti grindžiamos išlaidomis, kurias konkrečiais metais patiria veiksmingiausių mokėjimo paslaugų teikėjų reprezentatyvioji grupė. Valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjai laikytųsi šių didžiausių mokesčių ar rinkliavų;

(44)be to, siekiant užtikrinti veiksmingą skaitmeninio euro naudojimą, svarbu, kad mokesčiai ar rinkliavos nebūtų didesni nei reikalaujama už panašias privačias skaitmenines mokėjimo priemones. Tarptautinės kortelių schemos, reglamentuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 30 , nacionalinės kortelių schemos ir momentiniai mokėjimai sąveikos taške, kuriuos teikia mokėjimo paslaugų teikėjai, turėtų būti laikomi panašiais mokėjimo būdais;

(45)kadangi mokėjimo paslaugų teikėjai, platinantys skaitmeninį eurą, negalėtų imti iš fizinių asmenų mokesčių už pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, gali būti reikalingas MPT tarpusavio mokestis, kad tiems mokėjimo paslaugų teikėjams būtų kompensuotos platinimo išlaidos. MPT tarpusavio mokesčiu turėtų būti pakankamai kompensuojamos tiek platinančių, tiek įsigyjančių mokėjimo paslaugų teikėjų platinimo išlaidos, įskaitant pagrįstą pelno dydį;

(46)ne euro zonoje gyvenančių ar įsisteigusių fizinių ar juridinių asmenų vykdomas skaitmeninio euro platinimas padėtų skatinti tarptautinį euro naudojimą. Tai taip pat būtų naudinga euro zonai ir kitoms ekonomikoms, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarptautiniams mokėjimams prekybos arba perlaidų tikslais, kaip numatyta G20 darbotvarkėje;

(47)pernelyg didelis skaitmeninio euro platinimas už euro zonos ribų galėtų turėti nepageidaujamą poveikį Europos Centrinio Banko ir nacionalinių centrinių bankų konsoliduoto balanso dydžiui ir sudėčiai. Poveikis euro zonai nepriklausančių šalių monetariniam suverenumui ir finansiniam stabilumui taip pat gali skirtis priklausomai nuo skaitmeninio euro naudojimo už euro zonos ribų. Tas poveikis galėtų būti žalingas, jei skaitmeninis euras pakeistų vietos valiutą daugelyje vidaus operacijų. Visų pirma situacija, kai skaitmeninis euras tampa dominuojančiu valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euras, ir taip de facto pakeičia nacionalinę valiutą, galėtų trukdyti taikyti prisijungimo prie euro zonos kriterijus ir procesą, nustatytą SESV 140 straipsnyje. Siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio ir užkirsti kelią monetarinio suverenumo ir finansinio stabilumo rizikai tiek euro zonoje, tiek už jos ribų, būtina numatyti galimybę Sąjungai sudaryti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, o Europos Centriniam Bankui – sudaryti susitarimus su valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, nacionaliniais centriniais bankais ir su trečiųjų valstybių nacionaliniais centriniais bankais, siekiant nustatyti reguliaraus mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimo ne euro zonoje gyvenantiems arba įsisteigusiems skaitmeninio euro naudotojams sąlygas. Tokie susitarimai ir tvarka neturėtų būti taikomi euro zonos lankytojams, kuriems pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą Europos ekonominėje erdvėje įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai 31 gali tiesiogiai teikti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas;

(48)mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimui skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euras, turėtų būti taikomas išankstinis Europos Centrinio Banko ir valstybės narės, kurios valiuta nėra euras, nacionalinio centrinio banko susitarimas, gavus valstybės narės, kurios valiuta nėra euras, prašymą. Pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, gali teikti Europos ekonominėje erdvėje įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai;

(49)mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimas skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems trečiosiose valstybėse, išskyrus trečiąsias valstybes ar teritorijas, kurios yra sudariusios susitarimą dėl pinigų su Sąjunga, turėtų būti reglamentuojamas išankstiniu Sąjungos ir tokios trečiosios valstybės susitarimu. Tai taip pat turėtų būti taikoma valstybėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo arba Europos laisvosios prekybos asociacijos steigimo konvencijos šalys. Toks susitarimas turėtų būti papildytas Europos Centrinio Banko ir trečiosios valstybės nacionalinio centrinio banko susitarimu. Tarpininkai, įsisteigę toje pačioje gyvenamosios vietos arba įsisteigimo šalyje, kaip skaitmeninio euro naudotojai ir mokėjimo paslaugų teikėjai, įsisteigę Europos ekonominėje erdvėje, gali teikti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas trečiosiose valstybėse gyvenantiems arba įsisteigusiems skaitmeninio euro naudotojams. Tarpininkams, teikiantiems mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas trečiosiose valstybėse, turėtų būti taikomi tinkami reglamentavimo ir priežiūros reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis euras, kuris yra centrinio banko pinigai, būtų platinamas saugiai bei tinkamai ir nebūtų netinkamai naudojamas. Reglamentavimo ir priežiūros reikalavimai turėtų būti nustatomi sudarant tarptautinį susitarimą, remiantis proporcingais, objektyviais ir vienodais kriterijais. Susitarimai su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, nustatytomis pagal Reglamentą [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/421 final], turėtų būti apriboti, sustabdyti arba nutraukti;

(50)mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimas skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems trečiosiose valstybėse ar teritorijose, pagal susitarimą dėl pinigų su Sąjunga turėtų būti reglamentuojamas susitarimais dėl pinigų. Tarpininkai, įsisteigę toje pačioje gyvenamosios vietos arba įsisteigimo šalyje, kaip skaitmeninio euro naudotojai ir mokėjimo paslaugų teikėjai, įsisteigę Europos ekonominėje erdvėje, gali teikti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas skaitmeninio euro naudotojams, gyvenantiems arba įsisteigusiems trečiosiose valstybėse ar teritorijose, pagal susitarimą dėl pinigų su Sąjunga;

(51)skaitmeninio euro naudojimas atliekant mokėjimus skirtingomis valiutomis taip pat padėtų skatinti tarptautinį euro naudojimą. Tai taip pat būtų naudinga euro zonai ir kitoms ekonomikoms, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarptautiniams mokėjimams prekybos arba perlaidų tikslais, kaip numatyta G20 darbotvarkėje;

(52)skaitmeninio euro naudotojai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena ar yra įsisteigę euro zonoje ar ne, taip pat gali turėti galimybę gauti arba inicijuoti mokėjimus skirtingomis valiutomis tarp skaitmeninio euro ir vietos valiutos. Europos Centrinio Banko ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, bei trečiųjų valstybių nacionalinių centrinių bankų sudarytuose susitarimuose turėtų būti nustatytos prieigos prie sąveikių mokėjimo sistemų ir jų naudojimo mokėjimų skirtingomis valiutomis, apimančių skaitmeninį eurą, tikslais sąlygos;

(53)susitarimai, susiję su mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimu arba mokėjimais skirtingomis valiutomis, apimančiais skaitmeninį eurą, turėtų būti sudaromi savanoriškai, pirmenybę teikiant euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms. Europos Centrinis Bankas turėtų bendradarbiauti su valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, nacionaliniais centriniais bankais, kad būtų galima atlikti mokėjimus skirtingomis valiutomis, apimančius skaitmeninį eurą;

(54)techniniu skaitmeninio euro dizainu turėtų būti užtikrinta, kad jis būtų plačiai prieinamas plačiajai visuomenei ir ji galėtų juo naudotis. Tuo dizainu visų pirma turėtų būti remiama finansiškai atskirtų asmenų arba asmenų, kuriems gresia finansinė atskirtis, asmenų su negalia, užtikrinant, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882 32 (Europos prieinamumo aktas) I priede nustatytų prieinamumo reikalavimų, funkcinių sutrikimų turinčių asmenų, kuriems prieinamumas taip pat būtų naudingas, arba asmenų, turinčių ribotus skaitmeninius įgūdžius, ir vyresnio amžiaus asmenų prieiga. Tuo tikslu skaitmeninis euras turėtų turėti paprastas ir lengvai valdomas naudojimo savybes ir turėtų būti pakankamai prieinamas naudojant įvairius aparatinės įrangos prietaisus, kad būtų patenkinti įvairių gyventojų grupių poreikiai. Be to, mokėjimo paslaugų teikėjai skaitmeninio euro naudotojams turėtų teikti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tie naudotojai turi mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitas. Be to, tiems naudotojams turėtų būti leidžiama turėti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas mokėjimo paslaugų teikėjų, kurie skiriasi nuo tų, kurių įstaigose jie turi mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitas, įstaigose;

(55)skaitmeninis euras turėtų padėti mokėjimo paslaugų teikėjams programuoti sąlygines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas. Skaitmeninis euras vis dėlto neturėtų būti programuojamieji pinigai, t. y. vienetai, kurie dėl iš esmės apibrėžtų išlaidų sąlygų gali būti naudojami tik konkrečių rūšių prekėms ar paslaugoms pirkti arba kuriems taikomi terminai, kuriems pasibaigus jų nebegalima naudoti. Sąlyginės mokėjimo operacijos – tai mokėjimai, kuriuos automatiškai aktyvuoja programinė įranga, pagrįsta iš anksto nustatytomis ir sutartomis sąlygomis. Sąlyginių mokėjimų tikslas ar poveikis neturėtų būti skaitmeninio euro, kaip programuojamųjų pinigų, naudojimas. Mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų sukurti įvairių rūšių logiką, pagal kurią skaitmeninio euro naudotojams būtų siūlomos įvairios sąlyginės mokėjimo operacijos, įskaitant automatines mokėjimo operacijas, skirtas skaitmeniniams eurams įnešti ar išimti, periodinio mokėjimo nurodymus, dėl kurių tam tikrą dieną automatiškai sumokama konkreti suma, ir mokėjimus tarp įrenginių, kai tie įrenginiai yra programuojami, kad būtų automatiškai inicijuojami mokėjimai už jų pačių atsargines dalis, kai jos užsakomos, už įkrovimą ir elektros energijos apmokėjimą palankiausiomis rinkos sąlygomis, už draudimo ir išperkamosios nuomos bei priežiūros mokesčius panaudos pagrindu;

(56)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti skaitmeninį eurą ir teikti novatoriškas paslaugas, Eurosistema turėtų remti sąlyginių mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų teikimą. Pirma, kai kurių rūšių sąlyginės mokėjimo paslaugos galėtų būti remiamos taikant išsamias priemones, taisykles ir standartus, kurie galėtų padėti mokėjimo paslaugų teikėjams kurti ir naudoti sąveikias taikomąsias programas, kuriomis užtikrinama sąlyginė logika. Tai galėtų apimti techninių priemonių rinkinį, pavyzdžiui, programų sąsajas. Antra, Eurosistema galėtų suteikti papildomų funkcijų atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje, kurios būtinos sąlyginėms mokėjimo paslaugoms skaitmeninio euro naudotojams teikti. Tai galėtų palengvinti lėšų rezervavimą atsiskaitymo infrastruktūroje, kad ateityje būtų galima atlikti kai kuriuos sąlyginius mokėjimus. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų pritaikyti verslo logiką sąlyginėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms pagal standartus ir programų sąsajas, kurias Eurosistema gali įsidiegti, kad palengvintų tokias operacijas;

(57)europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis būtų galima palengvinti skaitmenines operacijas, nes būtų sudarytos sąlygos patvirtinti autentiškumą, nustatyti tapatybę ir keistis požymiais, įskaitant licencijas ir sertifikatus. Europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis turėtų būti prisidedama prie veiksmingos visuotinės prieigos prie skaitmeninio euro ir jo naudojimo. Valstybės narės turėtų išleisti europines skaitmeninės tapatybės dėkles, remdamosi įgyvendinimo teisės aktuose nustatytais bendrais standartais ir praktika. Europinėje skaitmeninės tapatybės dėklėje turėtų būti numatytos griežtos ir konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta duomenų apsauga, privatumas ir aukšto lygio saugumo sertifikavimas. Todėl Europos Centrinio Banko vartotojo sąsajos sprendimais turėtų būti tinkamai atsižvelgta į europinių skaitmeninės tapatybės dėklių technines specifikacijas. Tai suteiktų galimybę užtikrinti atitinkamą sąveikumą su europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis, kad būtų galima pasinaudoti šiais pranašumais. Remiantis naudotojo pasirinkimu, sąveikumas su europine skaitmeninės tapatybės dėkle taip pat turėtų sudaryti sąlygas atlikti išsamų klientų patikrinimą pagal Reglamentą (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/421 final]. Be to, siekdami užtikrinti, kad klientų patirtis būtų darni, tarpininkai gali nuspręsti visiškai integruoti savo skaitmeninio euro vartotojo sąsajos paslaugas į europinių skaitmeninės tapatybės dėklių specifikacijas;

(58)naudotojams turėtų būti suteikta galimybė, jei jie to pageidauja, prisijungti ir leisti atlikti mokėjimus skaitmeniniu euru naudojantis europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis. Todėl mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti pripažinti europines skaitmeninės tapatybės dėkles tiek būsimų, tiek esamų klientų tapatybei patikrinti pagal Reglamentą (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/421 final]. Siekiant palengvinti sąskaitų skaitmeniniais eurais atidarymą visoje Sąjungoje, mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų turėti galimybę pasikliauti europinių skaitmeninės tapatybės dėklių teikiamais kvalifikuotais liudijimais, be kita ko, nuotolinio išsamaus klientų patikrinimo tikslais. Mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų leisti naudoti europines skaitmeninės tapatybės dėkles, jei mokėtojas pageidauja naudoti dėklę mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms autorizuoti. Be to, siekiant palengvinti neinternetinius bekontakčius mokėjimus skaitmeniniais eurais, turėtų būti įmanoma naudoti europines skaitmeninės tapatybės dėkles skaitmeniniams eurams saugoti mokėjimo įrenginyje;

(59)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas darniai naudotojų patirčiai, skaitmeninio euro taisyklės, standartai ir procesai, kuriuos Europos Centrinis Bankas gali priimti savo kompetencijos srityje, turėtų užtikrinti, kad bet kuris skaitmeninio euro naudotojas galėtų atlikti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas su bet kuriais kitais skaitmeninio euro naudotojais visoje euro zonoje, nepriklausomai nuo susijusių mokėjimo paslaugų teikėjų ir naudojamų vartotojo sąsajos paslaugų. Siekiant sumažinti Europos mažmeninių mokėjimų rinkos susiskaidymą ir remti konkurenciją, veiksmingumą ir inovacijas toje rinkoje, taip pat mokėjimo priemonių kūrimą visoje Sąjungoje, laikantis Komisijos mažmeninių mokėjimų strategijos tikslo, skaitmeninis euras turėtų būti kuo labiau suderinamas su privačiais skaitmeniniais mokėjimų sprendimais, remiantis funkcine ir technine sinergija. Visų pirma Europos Centrinis Bankas turėtų siekti užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų suderinamas su privačiais skaitmeninių mokėjimų sprendimais sąveikos taške ir su mokėjimais tarp asmenų – Sąjungos mažmeninių mokėjimų rinkos susiskaidymas šioje srityje šiuo metu yra didelis. Tokį suderinamumą galėtų padėti užtikrinti atvirųjų standartų, bendrų taisyklių ir procesų bei galbūt bendros infrastruktūros naudojimas. Nors esami sprendimai gali būti naudojami tais atvejais, kai jie laikomi tinkamais suderinamumui užtikrinti, visų pirma siekiant kuo labiau sumažinti bendras prisitaikymo išlaidas, tokie esami sprendimai neturėtų sukurti pernelyg didelės priklausomybės, kuri galėtų užkirsti kelią skaitmeninio euro pritaikymui prie naujų technologijų arba būtų nesuderinami su skaitmeninio euro savybėmis. Siekdamas šių tikslų ir nesuteikdamas rinkos operatoriams jokių vykdytinų teisių, Europos Centrinis Bankas turėtų siekti užtikrinti, kad skaitmeninis euras būtų suderinamas su privačiais skaitmeninių mokėjimų sprendimais, dėdamas kuo daugiau pastangų, kai mano, jog tai tikslinga;

(60)siekiant palengvinti ginčų sprendimą, Europos Centrinis Bankas turėtų teikti mokėjimo paslaugų teikėjams ir skaitmeninio euro naudotojams techninę ir funkcinę paramą, kai kyla ginčų, susijusių bent su techniniais ir (išankstiniais) ginčais dėl sukčiavimo. Techniniai ginčai apima, inter alia, atvejus, kai operacijos suma skiriasi, kai yra besidubliuojančių operacijų arba kai nėra leidimo ar išankstinio patvirtinimo. Ginčai dėl sukčiavimo apima, inter alia, tapatybės vagystės, prekybininko tapatybės klastojimo, suklastotų prekių atvejus;

(61)kad skaitmeninio euro naudotojai galėtų naudotis skaitmeniniu euru kaip mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų dalimi, jiems turėtų būti teikiamos vartotojo sąsajos paslaugos. Tie naudotojai turėtų turėti galimybę naudotis mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugomis naudodamiesi mokėjimo paslaugų teikėjų ir Europos Centrinio Banko teikiamomis vartotojo sąsajos paslaugomis. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę nuspręsti naudotis kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Europos Centrinį Banką, teikiamomis vartotojo sąsajos paslaugomis, visų pirma tais atvejais, kai vartotojo sąsajos paslaugų, įskaitant taikomąsias programas, kūrimo ir teikimo sąnaudos yra neproporcingos. Tais atvejais, kai skaitmeninio euro naudotojai gali rinktis iš skirtingų vartotojo sąsajos paslaugų, sprendimą pasirinkti tam tikrą vartotojo sąsajos paslaugą galiausiai turėtų priimti tie naudotojai ir jis neturėtų būti primestas mokėjimo paslaugų teikėjų ar Europos Centrinio Banko. Šiuo atžvilgiu mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę skaitmeninio euro naudotojams suteikti prieigą prie mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų ir jomis naudotis naudojantis Europos Centrinio Banko teikiamomis vartotojo sąsajos paslaugomis. Europos Centrinis Bankas ir mokėjimo paslaugų teikėjai įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekdami užtikrinti, kad ECB pasitelkdamas savo vartotojo sąsajos sprendimą negalėtų gauti prieigos prie konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės duomenų;

(62)siekiant išvengti kišimosi į mokėjimo paslaugų teikėjų santykius su klientais ir jų vaidmenį skaitmeninio euro platinimo procese, Europos Centrinio Banko teikiami vartotojo sąsajos sprendimai turėtų apsiriboti skaitmeninio euro naudotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų mokėjimo infrastruktūrų sąsajos užtikrinimu. Visų pirma, Eurosistema neturėtų sutartinių santykių su skaitmeninio euro naudotojais, net jei tie naudotojai naudotųsi Europos Centrinio Banko teikiamomis vartotojo sąsajos paslaugomis. ECB ir mokėjimo paslaugų teikėjai įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekdami užtikrinti, kad ECB pasitelkdamas savo vartotojo sąsajos sprendimą negalėtų gauti prieigos prie konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės duomenų;

(63)kad naudotojų patirtis būtų sklandi, mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie skaitmeninio euro naudotojams teikia vartotojo sąsajos paslaugas, kad šie galėtų prieiti prie skaitmeninio euro ir juo naudotis, turėtų pasirūpinti, kad skaitmeninio euro naudotojai galėtų greitai ir lengvai prieiti prie skaitmeninio euro ir juo naudotis. Visų pirma mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos turėtų būti aiškiai paženklintos oficialiu skaitmeninio euro logotipu. Prieiga prie mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų turėtų būti suteikiama viename iš pagrindinių svetainės ar taikomosios programos puslapių arba per bet kokias kitas vartotojo sąsajos paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitų atveju;

(64)siekiant užtikrinti momentinį atsiskaitymą, tiek internetinės, tiek neinternetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos, taip pat susijusios su keitimu į skaitmeninius eurus ir keitimu iš skaitmeninių eurų, ir kaip kaskadinio keitimo iš skaitmeninių eurų ir kaskadinio keitimo į skaitmeninius eurus funkcijos, įprastomis aplinkybėmis turėtų būti atliekamos iškart, vos per kelias sekundes. Atsiskaitymas atliekant internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas turėtų vykti Eurosistemos patvirtintoje atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje. Internetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos turėtų būti atliekamos per kelias sekundes, kaip nurodyta pagal Europos Centrinio Banko patvirtintus funkcinius ir techninius reikalavimus. Galutinis atsiskaitymas atliekant internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas turėtų būti vykdomas registruojant atitinkamus mokėtojo ir gavėjo skaitmeninius eurus Europos Centrinio Banko patvirtintoje atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje, neatsižvelgiant į tai, ar skaitmeniniai eurai yra įtraukiami į apskaitą kaip turimos sumos likučiai arba vertės vienetai, ar į naudojamą technologiją. Atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūra turėtų būti siekiama užtikrinti prisitaikymą prie naujų technologijų, įskaitant paskirstytojo registro technologiją;

(65)nesant tinklų ryšio, atsiskaitymas atliekant neinternetinius bekontakčius mokėjimus skaitmeniniais eurais turėtų vykti atitinkamai mokėtojų ir gavėjų mokėjimų įrenginio vietiniame kaupiklyje. Neinternetiniai bekontakčiai mokėjimai skaitmeniniais eurais turėtų būti atliekami per kelias sekundes, kaip nurodyta pagal Europos Centrinio Banko patvirtintus funkcinius ir techninius reikalavimus. Galutinis atsiskaitymas turėtų būti atliekamas tuo metu, kai atnaujinami įrašai apie atitinkamas turimas skaitmeninių eurų sumas atitinkamai mokėtojo ir gavėjo vietiniuose kaupikliuose, neatsižvelgiant į tai, ar skaitmeniniai eurai yra įtraukiami į apskaitą kaip turimos sumos likučiai arba vertės vienetai, ar į naudojamą technologiją;

(66)kadangi mokėjimo paslaugų teikėjai nėra mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos tarp dviejų skaitmeninio euro naudotojų šalys, mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos nekelia sisteminės rizikos ir todėl nėra pagrindo jų laikyti sistema, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/26/EB 33 2 straipsnio a punkte. . Mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos turėtų būti atliekamos per kelias sekundes, todėl neturėtų būti galimybių atlikti įskaitymo;

(67)siekiant užtikrinti laisvę sudaryti sutartis ir užtikrinti konkurenciją, skaitmeninio euro naudotojai turėtų turėti galimybę savo mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas perkelti į kitų mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigas. Skaitmeninio euro naudotojų prašymu mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų sudaryti sąlygas perkelti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, palikdami tuos pačius sąskaitos identifikatorius. Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai mokėjimo paslaugų teikėjas negali atlikti šios užduoties, be kita ko, dėl to, kad prarado atitinkamus su mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita susijusius duomenis, Europos Centrinis Bankas turėtų turėti galimybę leisti perkelti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, kad skaitmeninio euro naudotojo paskirtas naujas mokėjimo paslaugų teikėjas galėtų gauti informaciją apie skaitmeninio euro naudotojo turimus skaitmeninius eurus ir užbaigti perkėlimą nesikliaudamas neprieinamu mokėjimo paslaugų teikėju. Šis procesas turėtų sudaryti sąlygas skaitmeninio euro naudotojui toliau naudotis savo skaitmeninėmis eurais per naują paskirtąjį mokėjimo paslaugų teikėją. Europos Centrinis Bankas perkeliant sąskaitą neatliktų jokio operatyvinio vaidmens tiek veiklos tęstinumo atveju, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis;

(68)mokėjimo paslaugų teikėjų sukčiavimo prevencija yra labai svarbi siekiant apsaugoti skaitmeninį eurą naudojančius piliečius bei asmens duomenų, tvarkomų atliekant mokėjimus skaitmeniniais eurais, vientisumą ir užtikrinti sklandų ir veiksmingą skaitmeninio euro veikimą. Sukčiavimo prevencija atlieka esminį vaidmenį išsaugant pasitikėjimą bendra valiuta. Šiuo tikslu Europos Centrinis Bankas gali nustatyti bendrą sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmą, kad padėtų mokėjimo paslaugų teikėjams vykdyti sukčiavimo valdymo veiklą, susijusią su internetinėmis mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijomis. Bendras sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmas atlieka įvairias esmines funkcijas, padedančias nustatyti sukčiavimo modelius, kurių vienas mokėjimo paslaugų teikėjas pats negalėtų nustatyti. Neretai vienas mokėjimo paslaugų teikėjas neturi išsamaus vaizdo apie visus elementus, kurie galėtų padėti laiku nustatyti sukčiavimo atvejus. Tačiau galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, jei iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gaunama informacija apie galimai nesąžiningą veiklą. Ši bendra sukčiavimo nustatymo funkcija egzistuoja panašiose mokėjimo sistemose ir yra būtina norint pasiekti akivaizdžiai mažus sukčiavimo rodiklius, kad skaitmeninis euras išliktų saugus tiek vartotojams, tiek prekybininkams. Informacijos perdavimui tarp MPT ir sukčiavimo nustatymo bei prevencijos mechanizmui turėtų būti taikomos pažangiausios saugumo ir privatumo apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad taikant centrinį sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmą nebūtų nustatoma pavienių skaitmeninio euro naudotojų tapatybė;

(69)kad būtų galima tvarkyti mokėjimus skaitmeniniais eurais internetu arba ne internetu, labai svarbu, kad su skaitmeniniu euru susijusių vartotojo sąsajos paslaugų teikėjai ir europinių skaitmeninės tapatybės dėklių emitentai turėtų prieigą prie keitimosi duomenimis trumpu atstumu technologijų (NFC) mobiliuosiuose įrenginiuose. Šie komponentai visų pirma (bet ne tik) apima NFC antenas ir vadinamuosius saugius mobiliųjų įrenginių elementus (pvz., universalią lustinę kortelę (UICC), įterptąjį SE (eSE), mikroSD ir kt.). Todėl būtina užtikrinti, kad, kai to reikia skaitmeninio euro paslaugoms teikti, mobiliųjų įrenginių pirminės įrangos gamintojai arba elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatsisakytų suteikti prieigos prie NFC antenų ir saugių elementų. Centrinio banko pinigai, kurie yra teisėta mokėjimo priemonė, turėtų būti plačiai prieinami. Siekiant tai užtikrinti ir skaitmeninėje ekonomikoje, su skaitmeniniu euru susijusių vartotojo sąsajos paslaugų teikėjai ir europinių skaitmeninės tapatybės dėklių operatoriai turi teisę saugoti programinę įrangą atitinkamų mobiliųjų įrenginių aparatinėje įrangoje, kad operacijos su skaitmeniniu euru būtų techniškai įmanomos tiek internete, tiek ne internete. Šiuo tikslu mobiliųjų įrenginių pirminės įrangos gamintojai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikti prieigą prie visų aparatinės ir programinės įrangos komponentų, kai to reikia internetinėms ir neinternetinėms skaitmeninių eurų operacijoms. Visais atvejais tokie operatoriai būtų įpareigoti užtikrinti pakankamus pajėgumus, susijusius su atitinkamomis aparatinės ir programinės įrangos funkcijomis mobiliuosiuose įrenginiuose, kad būtų galima apdoroti internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas ir saugoti skaitmeninius eurus mobiliuosiuose įrenginiuose mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms atlikti. Ši pareiga neturėtų daryti poveikio Reglamento (ES) 2022/1925 6 straipsnio 7 daliai, pagal kurią prieigos valdytojai įpareigojami nemokamai užtikrinti veiksmingą sąveikumą su mobiliųjų įrenginių operacine sistema, aparatine įranga ar programinės įrangos funkcijomis ir prieigą prie jų sąveikumo tikslais, tai taikant esamoms ir naujoms skaitmeninėms mokėjimo priemonėms, įskaitant skaitmeninį eurą;

(70)privatumo ir asmens duomenų apsaugos teisės yra pagrindinės teisės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Kaip pabrėžė Europos duomenų apsaugos valdyba 34 , aukšti privatumo ir duomenų apsaugos standartai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti europiečių pasitikėjimą būsimu skaitmeniniu euru. Tai taip pat atitinka G7 viešosios politikos principus dėl mažmeninių centrinio banko skaitmeninių valiutų. Asmens duomenys siekiant laikytis reikalavimų ir šio reglamento kontekste būtų tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679 35 ir Reglamento (ES) 2018/1715 36 , taip pat, kai taikytina, Direktyvos 2002/58/EB 37 ;

(71)taigi skaitmeninis euras turėtų būti sukurtas taip, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir Europos Centrinis Bankas tvarkytų kuo mažiau asmens duomenų – tik tiek, kad būtų užtikrintas tinkamas skaitmeninio euro veikimas. Naudotis skaitmeniniu euru turėtų būti galima ne internetu, o jo privatumo lygis mokėjimo paslaugų teikėjų atžvilgiu būtų panašus į banknotų išėmimą bankomatuose. Atsiskaitymas atliekant operacijas skaitmeniniais eurais vyks taip, kad nei Europos Centrinis Bankas, nei nacionaliniai centriniai bankai negalėtų priskirti duomenų skaitmeninio euro naudotojui, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta;

(72)visose įgyvendinant šį reglamentą sukurtose ir naudojamose duomenų tvarkymo sistemose turėtų būti įdiegta pritaikytoji duomenų apsauga ir standartizuotoji duomenų apsauga. Asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės duomenų subjekto teisėms ir laisvėms apsaugoti. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad būtų įdiegtos techninės ir organizacinės priemonės, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1715 nustatytų duomenų apsaugos principų, įskaitant duomenų kiekio mažinimą ir tikslų apribojimą;

(73)mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek tai būtina užduotims, kurios yra būtinos tinkamam skaitmeninio euro veikimui, atlikti. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punktą su skaitmeniniu euru susijusi duomenų tvarkymo veikla turėtų būti laikoma teisėta, jei ir tiek, kiek ji būtina siekiant įvykdyti teisinę pareigą, kuri duomenų valdytojui taikoma pagal šį reglamentą. Pagal šį reglamentą asmens duomenų tvarkymas siekiant užtikrinti turimos sumos ribų laikymąsi, naudotojų turimos sumos keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų inicijavimas, taip pat vietinių kaupiklių, skirtų neinternetiniams mokėjimams skaitmeniniais eurais, valdymas yra viešojo intereso užduotys, kurios yra labai svarbios siekiant apsaugoti skaitmeninį eurą naudojančius piliečius, taip pat užtikrinti Sąjungos finansų sistemos stabilumą ir vientisumą. Atliekant šias užduotis, mokėjimo paslaugų teikėjai bus asmens duomenų valdytojai. Be to, mokėjimo paslaugų teikėjai gali tvarkyti asmens duomenis, kad įvykdytų esamas viešojo intereso užduotis arba Sąjungos teisėje, kuri taikoma Direktyvoje (ES) 2015/2366 apibrėžtoms lėšoms, nustatytą teisinę pareigą. Šios užduotys taikomos mokėjimo paslaugų teikimui ir sukčiavimo prevencijai bei nustatymui pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pagal Direktyvą (ES) 2015/849, pareigų, susijusių su apmokestinimu ir mokesčių vengimu, vykdymui ir operacinės bei saugumo rizikos valdymui pagal Reglamentą (ES) 2022/255;

(74)bet koks asmens duomenų tvarkymas siekiant patikrinti, ar naudotojai yra į sąrašą įtraukti asmenys ar subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, priimtos pagal SESV 215 straipsnį, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679. Fizinių asmenų vardų, pavardžių ir mokėjimo sąskaitų identifikatorių tvarkymas yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal SESV 215 straipsnį priimtų ribojamųjų priemonių, kuriomis numatomas turto įšaldymas arba draudimas leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais;

(75)neinternetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos – tai mokėjimai, kurie atliekami esant fiziškai arti (tiesioginiai mokėjimai). Jie turi panašumų su operacijomis grynaisiais pinigais ir privatumo požiūriu turėtų būti traktuojami panašiai. Todėl mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų tvarkyti su neinternetinėmis mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijomis susijusių asmens duomenų ir turėtų tvarkyti tik asmens duomenis, susijusius su skaitmeninių eurų įnešimu ar išėmimu iš mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų, siekiant juos įkelti į vietinius kaupiklius arba iš vietinių kaupiklių perkelti į mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas. Tai apima vietinių kaupiklių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai priskiria skaitmeninio euro naudotojui, laikančiam skaitmeninius eurus ne internetu, identifikatorių. Toks privatumo lygis būtų panašus į banknotų išėmimą bankomatuose, kai mokėjimo paslaugų teikėjai tvarko asmens duomenis, susijusius su naudotojo tapatybe, ir duomenis, susijusius su tuo, kaip buvo atliktos keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų operacijos. Tai reiškia, kad atliekant neinternetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas operacijų duomenų stebėsena neturėtų būti vykdoma;

(76)Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek tai būtina tinkamam skaitmeninio euro veikimui užtikrinti. Pagal šį reglamentą asmens duomenų tvarkymas atsiskaitymo už mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas ir skaitmeninio euro infrastruktūros saugumo ir vientisumo valdymo tikslais yra viešojo intereso užduotys, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti skaitmeninį eurą naudojančius piliečius ir užtikrinti Sąjungos finansų sistemos stabilumą ir vientisumą. Skaitmeninio euro infrastruktūros saugumo ir vientisumo išlaikymo užduotis apima veiklą, susijusią su skaitmeninio euro stabilumo ir operacinio atsparumo užtikrinimu. Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, vykdydami šias užduotis, būtų asmens duomenų valdytojai. Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai tvarkytų asmens duomenis šioms užduotims atlikti taikydami pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, pavyzdžiui, pseudoniminimą ar šifravimą, siekdami užtikrinti, kad duomenys negalėtų būti naudojami siekiant tiesiogiai nustatyti konkretaus skaitmeninio euro naudotojo tapatybę;

(77)siekiant užtikrinti turimos sumos ribų laikymąsi ir kritinėse situacijose skaitmeninio euro naudotojo prašymu užtikrinti išimtinį mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų perkėlimą, būtina sukurti vieną bendrą prieigos prie skaitmeninio euro naudotojų identifikatorių punktą ir susijusias turimos skaitmeninių eurų sumos ribas, kad būtų užtikrintas veiksmingas skaitmeninio euro veikimas visoje euro zonoje, nes skaitmeninio euro naudotojai gali turėti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas skirtingose valstybėse narėse. Įsteigdami bendrą prieigos punktą, Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai turėtų užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas būtų kuo mažesnis apsiribojant tik tuo, kas tikrai būtina, ir kad būtų įdiegta pritaikytoji ir standartizuotoji duomenų apsauga. Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai turėtų apsvarstyti galimybę atitinkamais atvejais ir siekiant kuo labiau sumažinti duomenų saugumo pažeidimų riziką, naudoti decentralizuotą duomenų saugojimą;

(78)2021 m. liepos 21 d. Komisijos priimtame dokumentų rinkinyje dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui prevencijos 38 (toliau – Kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinys) Komisija pasiūlė gerokai sugriežtinti kovos su pinigų plovimu taisykles visoje Sąjungoje. Siekiant to tikslo ir siekiant užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų taikymą skaitmeniniam eurui, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad internetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms būtų taikomi Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatyti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimai;

(79)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plačiai naudoti skaitmeninį eurą, labai svarbu, kad būsimi skaitmeninio euro naudotojai galėtų lengvai ir darniai naudotis mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamomis mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugomis visoje euro zonoje. Todėl tikslinga, nedarant poveikio rizikos metodui, kuriuo grindžiamas Kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinys, Sąjungos kovos su pinigų plovimu institucijai (toliau – AMLA) spręsti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų atidarymo klausimą savo techniniuose reguliavimo standartuose dėl išsamaus klientų patikrinimo. Mažos rizikos operacijų ar verslo santykių atveju AMLA turėtų nustatyti atitinkamas supaprastinto išsamaus patikrinimo priemones, kurias turėtų taikyti mokėjimo paslaugų teikėjai. AMLA turėtų teikti pirmenybę šių techninių reguliavimo standartų rengimui;

(80)priešingai nei neinternetinių mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų atveju, internetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos neapsiriboja bekontaktėmis operacijomis fiziškai esant vietoje ir gali būti naudojamos pervesti lėšoms tarp skaitmeninio euro naudotojų nuotoliniu būdu. Internetinių mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų atveju centrinio banko skaitmeninės valiutos galėtų kelti didesnę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu riziką nei grynieji pinigai, nes jos veiktų kaip priemonė, kurios likvidumas panašus į grynųjų pinigų likvidumą, tačiau be perkeliamumo apribojimų, kurie yra būdingi gryniesiems pinigams. Todėl turėtų būti nustatyta, kad internetinei mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijai turi būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 39 ;

(81)siekiant užtikrinti nuoseklų teisėtos mokėjimo priemonės reikalavimų taikymą ir neatsilikti nuo technologinės plėtros, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priimant deleguotuosius aktus dėl papildomų privalomo priėmimo išimčių ir mokėjimo paslaugų teikėjų, Europos Centrinio Banko ir nacionalinio centrinio banko bei paramos paslaugų teikėjų tvarkomų asmens duomenų rūšių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(82)kadangi neinternetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos yra panašios į operacijas grynaisiais pinigais ir privatumo požiūriu turėtų būti vertinamos panašiai, turimos sumos ir operacijų ribos, taikomos neinternetiniams bekontakčiams mokėjimams, yra labai svarbios siekiant sumažinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu riziką;

(83)siekiant užtikrinti vienodas turimos sumos ir operacijų ribų taikymo sąlygas atliekant neinternetinius bekontakčius mokėjimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 40 . Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos neinternetinių skaitmeninio euro operacijos ir turimos sumos ribos, atsižvelgiant į tai, kad tais aktais prisidedama prie kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

(84)laikantis proporcingumo principo, siekiant pagrindinio tikslo – užtikrinti, kad skaitmenizuotoje ekonomikoje euro būtų naudojamas kaip bendra valiuta – būtina ir tikslinga nustatyti taisykles, visų pirma susijusias su jo teisėtos mokėjimo priemonės statusu, platinimu, naudojimu ir esminėmis savybėmis. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(85)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 41 42 straipsnį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos valdyba ir jie pateikė bendrą nuomonę [2023 m. XX XX d.],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis
Dalykas

Siekiant pritaikyti eurą prie technologinių pokyčių ir užtikrinti jo, kaip bendros valiutos, naudojimą, šiuo reglamentu sukuriamas skaitmeninis euras ir nustatomos taisyklės, visų pirma susijusios su jo teisėtos mokėjimo priemonės statusu, platinimu, naudojimu ir esminėmis techninėmis savybėmis.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.skaitmeninis euras – bendrosios valiutos skaitmeninė forma, kuria gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys;

2.kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 42 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

3.mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija – mokėtojo ar jo vardu arba gavėjo inicijuotas skaitmeninių eurų įmokėjimo, pervedimo arba išėmimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo vienas kitam prisiimti įsipareigojimai, susiję su operacija;

4.skaitmeninio euro naudotojas – asmuo, kuris naudojasi mokėjimo skaitmeniniais eurais paslauga kaip mokėtojas, gavėjas arba ir kaip mokėtojas, ir kaip gavėjas;

5.mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita – sąskaita, kurią vienas ar daugiau skaitmeninio euro naudotojų turi mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, kad gautų prieigą prie skaitmeninio euro, įregistruoto atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje arba neinternetiniame skaitmeninių eurų įrenginyje, ir inicijuotų arba gautų mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas ne internetu arba internetu, nepriklausomai nuo technologijų ir duomenų struktūros;

6.europinės skaitmeninės tapatybės dėklės – dėklės, sukurtos pagal Reglamento (EUDIWR) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, COM(2021) 281 final] 6a straipsnį;

7.mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 11 punkte;

8.mokėjimo skaitmeniniais eurais paslauga – bet kuri I priede nurodytų rūšių verslo veikla;

9.mokėtojas – bet kuris asmuo, turintis mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitą ir leidžiantis pateikti mokėjimo pavedimą iš tos mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos;

10.gavėjas – bet kuris asmuo, numatytas kaip lėšų, kurios buvo mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos objektas, gavėjas;

11.keitimas į skaitmeninius eurus – procesas, kai skaitmeninio euro naudotojas įsigyja skaitmeninių eurų mainais už grynuosius pinigus arba kitas lėšas, dėl kurio atsiranda tiesioginis Europos Centrinio Banko arba nacionalinio centrinio banko įsipareigojimas tam skaitmeninio euro naudotojui;

12.keitimas iš skaitmeninių eurų – procesas, kai skaitmeninio euro naudotojas skaitmeninius eurus pakeičia grynaisiais pinigais ar kitomis lėšomis;  

13.nacionalinis centrinis bankas – valstybės narės, kurios valiuta yra euras, nacionalinis centrinis bankas;

14.internetinė mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija – mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija, kai atsiskaitymas vyksta atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje;

15.neinternetinė mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija – fiziškai esant vietoje atliekama mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija, kai leidimas suteikiamas ir atsiskaitymas atliekamas tiek mokėtojo, tiek gavėjo vietiniuose kaupikliuose;

16.gyvenamoji vieta – vieta, kurioje fizinis asmuo teisėtai gyvena Sąjungoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES 43 2 straipsnio 2 punkte;

17.sąlyginė mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija – mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija, apie kurią automatiškai pranešama įvykdžius iš anksto nustatytas sąlygas, dėl kurių susitaria mokėtojas ir gavėjas;

18.programuojamieji pinigai – skaitmeninių pinigų vienetai, kuriems būdinga kiekvieno vieneto visišką pakeičiamumą ribojanti logika;

19.atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūra – Eurosistemos įdiegta atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūra;

20.vartotojo sąsajos paslauga – visi komponentai, būtini paslaugoms teikti skaitmeninio euro naudotojams, kurie sąveikauja per nustatytas sąsajas su galiniais sprendimais ir kitomis vartotojo sąsajos paslaugomis;

21.trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos narė;

22.lankytojas – fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar gyvenamoji vieta nėra valstybėje narėje, kurios valiuta yra euras, ir kuris vyksta į vieną iš tų valstybių narių ir joje būna, be kita ko, turizmo, verslo arba švietimo ir mokymo tikslais;

23.valstybė narė, kurios valiuta nėra euras – valstybė narė, kurios atžvilgiu Taryba nėra nusprendusi, kad ji atitinka eurui įvesti būtinas sąlygas pagal SESV 140 straipsnį;

24.prekybininko aptarnavimo mokestis – mokėjimo paslaugų teikėjui gavėjo mokamas mokestis, kai įsigyjama mokėjimo skaitmeniniais eurais paslauga;

25.panašios skaitmeninės mokėjimo priemonės – skaitmeninės mokėjimo priemonės, įskaitant mokėjimą debeto kortele ir momentinį mokėjimą sąveikos taške, bet neįskaitant kredito pervedimo ir tiesioginio debeto, kurie nėra inicijuojami sąveikos taške;

26.perkėlimas – skaitmeninio euro naudotojo prašymu informacijos apie visas arba kai kurias mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, įskaitant pasikartojančius mokėjimus, suteiktas mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitoje, perkėlimas iš vieno mokėjimo paslaugų teikėjo į kitą arba turimos skaitmeninių eurų sumos perkėlimas iš vienos mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos į kitą arba ir informacijos, ir sumos perkėlimas, uždarant ankstesnę mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitą arba jos neuždarant ir išlaikant tą patį sąskaitos identifikatorių;

27.naudotojo identifikatorius – skaitmeninį eurą platinančio mokėjimo paslaugų teikėjo sukurtas unikalus identifikatorius, kuriuo internetinio atsiskaitymo skaitmeniniais eurais tikslais aiškiai atskiriami skaitmeninio euro naudotojai, tačiau kurio Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai negali priskirti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio tapatybę galima nustatyti;

28.naudotojo vardas – unikalus pseudoniminis identifikatorius, naudojamas naudotojo tapatybei apsaugoti tvarkant mokėjimus skaitmeniniais eurais, kurį fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio tapatybę galima nustatyti, gali priskirti tik skaitmeninį eurą platinantis mokėjimo paslaugų teikėjas arba skaitmeninio euro naudotojas;

29.naudotojo autentiškumo patvirtinimas – skaitmeninį eurą platinančio mokėjimo paslaugų teikėjo sukurta unikali informacija, kuri kartu su naudotojo identifikatoriumi leidžia skaitmeninio euro naudotojui įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklauso atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje užregistruota turima internetinių skaitmeninių eurų suma;

30.paramos paslaugų teikėjai – vienas ar daugiau Europos Centrinio Banko paskirtų subjektų, teikiančių visiems skaitmeninį eurą platinantiems mokėjimo paslaugų teikėjams paslaugas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų veikimui;

31.mobilusis įrenginys – įrenginys, kurį naudodami skaitmeninio euro naudotojai gali leisti atlikti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas internetu arba ne internetu, įskaitant visų pirma išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, išmaniuosius laikrodžius ir visų rūšių dėvimuosius prietaisus.

II SKYRIUS
SKAITMENINIO EURO SUKŪRIMAS IR EMISIJA

3 straipsnis
Skaitmeninio euro sukūrimas

Skaitmeninis euras sukuriamas šiuo reglamentu kaip bendros valiutos skaitmeninė forma.

4 straipsnis
Skaitmeninio euro emisija

1.Pagal Sutartis Europos Centrinis Bankas turi išimtinę teisę leisti išleisti skaitmeninį eurą, o išleisti skaitmeninį eurą gali Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai.

2.Skaitmeninis euras yra tiesioginis Europos Centrinio Banko arba nacionalinių centrinių bankų įsipareigojimas skaitmeninio euro naudotojams.

5 straipsnis
Taikytini teisės aktai

1.Skaitmeninis euras reglamentuojamas šio reglamento nuostatomis, papildytomis deleguotaisiais aktais, kuriuos Komisija įgaliota priimti pagal 11, 33, 34, 35 ir 38 straipsnius, ir įgyvendinimo aktais, kuriuos Komisija įgaliota priimti pagal 37 straipsnį.

2.Pagal šį reglamentą skaitmeniniam eurui taip pat taikomos išsamios priemonės, taisyklės ir standartai, kuriuos Europos Centrinis Bankas gali priimti savo kompetencijos srityje. Kai tokios išsamios priemonės, taisyklės ir standartai daro poveikį asmens teisių ir laisvių apsaugai tvarkant asmens duomenis, prieš juos priimdamas Europos Centrinis Bankas konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.Pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, pakeistos 2023 m. XX XX d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, COM/2023/366 final] ir Reglamentu (ES) [prašom įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl reglamento dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, COM/2023/367 final], 4 straipsnio 25 dalį, tos direktyvos nuostatos taikomos mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms.

4.Pagal 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1230 dėl tarptautinių mokėjimų Sąjungoje su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento dėl valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, įsisteigusių mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų skaitmeninių eurų paslaugų, COM/2023/368 final], 2 straipsnio 10 dalį to reglamento nuostatos taikomos mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms.

5.Nedarant poveikio šio reglamento 37 straipsniui, mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms taikoma 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas.

6 straipsnis
Kompetentingos institucijos

1.Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, užtikrinančių, kad jų teritorijoje būtų laikomasi III skyriaus ir 17 straipsnio. Valstybės narės apie paskirtas institucijas ir apie bet kokį funkcijų bei pareigų paskirstymą informuoja Komisiją.

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už III skyriaus ir 17 straipsnio pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos, įskaitant kompetentingų institucijų įgaliojimus susipažinti su būtinais duomenimis. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, pakeista Direktyva (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, COM/2023/366 final], reglamentuojama buveinės valstybių narių ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra, sankcijų tvarka ir priežiūros priemonės, susijusios su mokėjimo paslaugų teikėjų pareigų pagal šio reglamento IV, V, VI ir VII skyrius vykdymu.

3.Direktyva (ES) 2015/849, pakeista Direktyva (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos, COM/2021/423 final], reglamentuojama buveinės valstybių narių ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma priežiūra, sankcijų tvarka ir priežiūros priemonės, susijusios su mokėjimo paslaugų teikėjų veikla, susijusia su skaitmeniniu euru, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) [x] dėl skaitmeninio euro sukūrimo IX skyriaus. 

4.Siekdamos prižiūrėti, kaip laikomasi šio reglamento IV, V ir VII skyrių, 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Europos Centriniu Banku.

5.Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos priemonės visuomenės informuotumui apie skaitmeninio euro prieinamumą bei savybes ir prieigos prie skaitmeninio euro galimybes didinti.

III SKYRIUS
TEISĖTA MOKĖJIMO PRIEMONĖ

7 straipsnis
Teisėtos mokėjimo priemonės statusas

1.Skaitmeninis euras turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą.

2.Skaitmeninio euro teisėtos mokėjimo priemonės statusas reiškia, kad jį privaloma priimti visa nominaliąja verte, suteikiant galimybę įvykdyti mokėjimo prievolę.

3.Atsižvelgiant į privalomą skaitmeninio euro priėmimą, gavėjas neatsisako vykdyti tos pareigos ir priima mokėjimui skirtus skaitmeninius eurus.

4.Atsižvelgiant į skaitmeninio euro priėmimą visa nominaliąja verte, skaitmeninio euro, kuriuo siūloma sumokėti skolą, piniginė vertė yra lygi piniginės skolos vertei. Papildomi mokesčiai už skolos sumokėjimą skaitmeniniu euru yra draudžiami.

5.Atsižvelgiant į skaitmeninio euro galimybę įvykdyti mokėjimo prievolę, mokėtojas turi galimybę įvykdyti mokėjimo prievolę atsiskaitydamas su gavėju skaitmeniniais eurais.

8 straipsnis
Teisėtos mokėjimo priemonės statuso teritorinė taikymo sritis

1.Skaitmeninis euras turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą euro zonos piniginių skolų eurais internetiniams mokėjimams.

2.Skaitmeninis euras turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą piniginių skolų eurais internetiniams mokėjimams euro zonoje gyvenančiam ar įsisteigusiam gavėjui.

9 straipsnis
Pareigos priimti skaitmeninį eurą išimtys

Nukrypstant nuo 7 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio, gavėjas turi teisę atsisakyti skaitmeninio euro bet kuriuo iš šių atvejų:

a)gavėjas yra įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 asmenų arba kurios metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 mln. EUR, arba yra ne pelno teisės subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/695 44 2 straipsnio 18 punkte, išskyrus atvejus, kai gavėjas priima panašias skaitmenines mokėjimo priemones;

b)atsisakymas pateikiamas sąžiningai ir grindžiamas teisėtais bei laikinais pagrindais, laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į konkrečias nuo gavėjo valios nepriklausančias aplinkybes;

c)gavėjas yra fizinis asmuo, užsiimantis išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla;

d)prieš mokėjimą gavėjas susitarė su mokėtoju dėl kitos mokėjimo priemonės, laikantis 10 straipsnio.

Taikant b punktą, įrodinėjimo, kad konkrečiu atveju buvo teisėtų bei laikinų priežasčių ir kad atsisakymas buvo proporcingas, pareiga tenka gavėjui.

10 straipsnis
Draudimas vienašališkai atsisakyti mokėjimų skaitmeniniais eurais

Gavėjai, kuriems taikoma pareiga priimti skaitmeninį eurą, netaiko sutarčių sąlygų, dėl kurių nebuvo atskirai derėtasi, arba komercinės praktikos, kurios tikslas arba poveikis yra neleisti, kad piniginių skolų eurais mokėtojai naudotų skaitmeninį eurą. Tokios sutarčių sąlygos ar komercinė praktika mokėtojui nėra privalomos. Visada yra laikoma, kad dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir mokėtojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju.

11 straipsnis
Papildomos pinigų teisės pobūdžio išimtys

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 38 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant papildomas pinigų teisės pobūdžio privalomo skaitmeninio euro priėmimo principo išimtis. Tos išimtys turi būti pateisinamos viešojo intereso tikslu ir proporcingos tam tikslui, neturi kenkti skaitmeninio euro teisėtos mokėjimo priemonės statuso veiksmingumui ir leidžiamos tik tuo atveju, jei yra kitų piniginių skolų sumokėjimo priemonių. Rengdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija konsultuojasi su Europos Centriniu Banku.

12 straipsnis
Skaitmeninio euro sąveika su eurų banknotais ir monetomis

1.Skaitmeninį eurą galima konvertuoti į eurų banknotus ir monetas nominaliąja verte.

2.Piniginės skolos eurais gavėjai priima mokėjimus skaitmeniniu euru pagal šio reglamento nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar jie priima mokėjimus eurų banknotais ir monetomis pagal Reglamentą (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl eurų banknotų ir monetų teisėtos mokėjimo priemonės statuso, COM(2023) 364 final]. Kai priimti eurų banknotus bei monetas ir skaitmeninį eurą yra privaloma pagal šio reglamento ir Reglamento (XXX dėl eurų banknotų ir monetų teisėtos mokėjimo priemonės) nuostatas, mokėtojas turi teisę pasirinkti mokėjimo priemones.

IV SKYRIUS
PLATINIMAS

13 straipsnis
Mokėjimo paslaugų teikėjai

1.Pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 mokėjimo paslaugų teikėjai gali teikti I priede nurodytas mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas:

a)fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras;

b)fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie atidarė sąskaitą skaitmeniniais eurais tuo metu, kai gyveno arba buvo įsisteigę valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras, bet nebegyvena ar nebėra įsisteigę tokiose valstybėse narėse;

c)lankytojams;

d)fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

e)fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems trečiosiose valstybėse, įskaitant teritorijas pagal su Sąjunga sudarytą susitarimą dėl pinigų, 19 ir 20 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

Europos Centrinis Bankas gali apriboti b ir c punktuose nurodytų skaitmeninio euro naudotojų prieigą prie skaitmeninio euro ir jo naudojimą tam tikru laikotarpiu, laikydamasis 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Tie laikotarpiai nustatomi atsižvelgiant į skaitmeninio euro naudotojų gyvenamąją vietą arba lankytojo statusą.

Taikant a punktą, gyventojai yra ir Sąjungos, ir trečiųjų valstybių piliečiai, kurie naudojasi teisėmis gyventi šalyje pagal Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę.

2.Mokėjimo paslaugų teikėjai, teikiantys sąskaitų tvarkymo mokėjimo paslaugas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2015/2366, suteikia galimybę skaitmeninio euro naudotojams rankiniu būdu arba automatiškai papildyti savo mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas iš mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitų arba eurų banknotų ir monetų, arba pakeisti savo mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų eurus į mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitų eurus arba eurų banknotus ir monetas, kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia grynųjų pinigų paslaugas, atsižvelgiant į apribojimus, kuriuos Europos Centrinis Bankas gali nustatyti pagal šio reglamento 16 straipsnį.

3.Mokėjimo paslaugų teikėjai skaitmeninio euro naudotojams suteikia galimybę naudotis keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų funkcijomis:

a)bet kuriuo metu nuolat, kai keitimas į skaitmeninius eurus ir keitimas iš skaitmeninių eurų vyksta naudojant mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitas;

b)kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia grynųjų pinigų paslaugas ir keitimas į skaitmeninius eurus bei keitimas iš skaitmeninių eurų vyksta naudojant eurų banknotus ir monetas.

4.Mokėjimo paslaugų teikėjai, teikiantys sąskaitų tvarkymo mokėjimo paslaugas, kaip tai suprantama pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, skaitmeninio euro naudotojams suteikia galimybę:

a)jų skaitmeninius eurus, kurių suma viršija bet kokius apribojimus, kuriuos Europos Centrinis Bankas gali nustatyti pagal 16 straipsnį, automatiškai pakeisti iš skaitmeninių eurų į mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitos eurus, kai gaunama internetinė mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija;

b)atlikti internetinę mokėjimo skaitmeniniais eurais operaciją, kai operacijos suma viršija jų turimą skaitmeninių eurų sumą.

Taikant a ir b punktus ir gavus išankstinį skaitmeninio euro naudotojų sutikimą, mokėjimo paslaugų teikėjai susieja kiekvieną mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitą su viena mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaita, kurią nurodo skaitmeninio euro naudotojai. Skaitmeninio euro naudotojams leidžiama tą nurodytą mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitą turėti kito mokėjimo paslaugų teikėjo, nei tas, kurio įstaigoje laikoma tam tikra mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita, įstaigoje.

5.Mokėjimo paslaugų teikėjų platinamas skaitmeninis euras turi būti konvertuojamas nominaliąja verte pinigais sąskaitoje ir eurais išreikštais elektroniniais pinigais.

6.Mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų tikslais skaitmeninio euro naudotojai užmezga sutartinius santykius tik su MPT. Skaitmeninio euro naudotojai neužmezga jokių sutartinių santykių su Europos Centriniu Banku ar nacionaliniais centriniais bankais.

7.Skaitmeninio euro naudotojai gali turėti vieną ar kelias mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas to paties arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigose.

8.Mokėjimo paslaugų teikėjai nemokamai viešai skelbia prieinamą informaciją apie konkrečias mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų savybes ir jų platinimo sąlygas.

14 straipsnis
Galimybė naudotis skaitmeniniu euru valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras

1.Siekdamos skaitmeninį eurą platinti 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems fiziniams asmenims, kredito įstaigos, teikiančios mokėjimo paslaugas, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 I priedo 1, 2 arba 3 punkte, klientų prašymu teikia jiems visas pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, kaip nurodyta II priede.

2.13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų fizinių asmenų, kurie neturi sąskaitos neskaitmeniniais eurais, atveju vartotojų galimybei naudotis būtiniausias savybes turinčia sąskaita skaitmeniniais eurais taikomas Direktyvos (ES) 2014/92 dėl galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčia mokėjimo sąskaita IV skyrius, išskyrus 17 ir 18 straipsnius.

3.Valstybės narės paskiria Direktyvos (ES) 2015/2366 1 straipsnio f punkte nurodytas institucijas arba Direktyvos (ES) 2015/2366 1 straipsnio c punkte nurodytas pašto žiro įstaigas, kad jos teiktų:

a)pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems fiziniams asmenims, kurie neturi arba nenori turėti mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitos;

b)pagrindines skaitmenines mokėjimo paslaugas ir skaitmeninės įtraukties paramą tiesiogiai asmeniškai asmenims su negalia, funkcinių sutrikimų ar ribotų skaitmeninių įgūdžių turintiems asmenims ir vyresnio amžiaus asmenims.

4.1–3 dalyse nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjai remia asmenų su negalia, funkcinių sutrikimų ar ribotų skaitmeninių įgūdžių turinčių asmenų ir vyresnio amžiaus asmenų skaitmeninę įtrauktį. Nedarant poveikio 3 dalies b punktui, skaitmeninės įtraukties rėmimas apima specialią paramą, skirtą prisijungti prie sąskaitos skaitmeniniais eurais ir naudotis visomis pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis.

5.Sąjungos kovos su pinigų plovimu institucija (toliau – AMLA), įsteigta pagal Reglamentą (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo įsteigiama ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, COM/2021/421 final], ir Europos bankininkystės institucija kartu parengia gaires, kuriose nurodoma kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų ir pagrindinių mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimo sąveika, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų grupių, įskaitant prieglobsčio prašytojus arba tarptautinės apsaugos gavėjus, asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos, arba trečiųjų valstybių piliečius, kuriems nesuteiktas leidimas gyventi šalyje, tačiau kurių neįmanoma išsiųsti dėl teisinių ar faktinių priežasčių, finansinei įtraukčiai.  

V SKYRIUS
SKAITMENINIO EURO, KAIP VERTĖS IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS IR KAIP MOKĖJIMO PRIEMONĖS, NAUDOJIMAS

15 straipsnis
Principai

1.Siekiant suteikti fiziniams ir juridiniams asmenims prieigą prie skaitmeninio euro ir galimybę juo naudotis, apibrėžti ir įgyvendinti pinigų politiką ir prisidėti prie finansų sistemos stabilumo, skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimui gali būti taikomi apribojimai.

2.Siekiant užtikrinti veiksmingą skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, naudojimą ir išvengti pernelyg didelių mokesčių prekybininkams, kuriems taikoma pareiga priimti skaitmeninį eurą pagal II skyrių, kartu kompensuojant atitinkamas išlaidas, kurias mokėjimo paslaugų teikėjai patiria teikdami mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, fizinių asmenų ar prekybininkų mokėjimo paslaugų teikėjams arba tarp mokėjimo paslaugų teikėjų mokėtinų mokesčių ar rinkliavų dydžiui taikomi apribojimai.

16 straipsnis
Skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimo apribojimai

1.Taikant 15 straipsnio 1 dalį Europos Centrinis Bankas parengia priemones, kuriomis ribojamas skaitmeninio euro, kaip vertės išsaugojimo priemonės, naudojimas, ir priima sprendimus dėl jų parametrų ir naudojimo pagal šiame straipsnyje nustatytą sistemą. MPT, teikiantys sąskaitų tvarkymo mokėjimo paslaugas, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2015/2366, 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims taiko šiuos apribojimus mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitoms.

2.1 dalyje nurodytų priemonių parametrais ir naudojimu:

a)apsaugomi 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai, visų pirma finansinis stabilumas;

b)užtikrinamas skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, tinkamumas naudoti ir priėmimas;

c)nepažeidžiamas proporcingumo principas.

3.1 dalyje nurodytų priemonių parametrai ir naudojimas taikomi nediskriminuojant ir vienodai visoje euro zonoje.

4.Visos pagal 1 dalį nustatytos mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitose turimų sumų ribos taikomos tiek neinternetinėms, tiek internetinėms turimoms sumoms. Kai skaitmeninio euro naudotojas naudoja skaitmeninį eurą tiek ne internetu, tiek internetu, internetiniam skaitmeniniam eurui taikoma riba yra lygi Europos Centrinio Banko nustatytai bendrai ribai, atėmus skaitmeninio euro naudotojų nustatytą turimos neinternetinio skaitmeninio euro sumos ribą. Skaitmeninio euro naudotojas gali nustatyti bet kokią savo neinternetinės turimos sumos ribą nuo nulio iki turimos sumos ribos, nustatytos pagal 37 straipsnį.

5.Euro zonos lankytojams, nurodytiems 13 straipsnio 1 dalies c punkte, ir fiziniams bei juridiniams asmenims, nurodytiems 13 straipsnio 1 dalies b, d ir e punktuose, taikomi apribojimai, susiję su euru, kaip vertės išsaugojimo priemone, neviršijantys tų, kurie faktiškai taikomi euro zonoje fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėse narėse, kurių valiuta yra euras. Priemonių parametrai ir naudojimas taikomi nediskriminuojant ir vienodai visose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras. Priimdamas sprendimą dėl priemonių naudojimo tose valstybėse narėse ir nustatydamas parametrus, Europos Centrinis Bankas konsultuojasi su valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, nacionaliniais centriniais bankais.

6.Jei skaitmeninio euro naudotojas turi kelias mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, jis mokėjimo paslaugų teikėjams, kurių įstaigose laikomos tos mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos, nurodo, kaip tam tikra turimos sumos riba turi būti paskirstyta tarp skirtingų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų.

7.Kai mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitą turi daugiau nei vienas skaitmeninio euro naudotojas, bet kokia pagal 1 dalį priimta susijusios mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitoje turimos sumos riba yra lygi jos naudotojams skirtų atskirų turimos sumos ribų sumai.

8.Pagal šį reglamentą už skaitmeninį eurą palūkanos nemokamos.

17 straipsnis
Mokesčiai už mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas

1.Taikant 15 straipsnio 2 dalį, nedarant poveikio jokiems galimiems mokesčiams už kitas mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko mokesčių 13 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytiems fiziniams asmenims už 2 priede nurodytų pagrindinių mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų teikimą.

2.Taikant 15 straipsnio 2 dalį, bet koks su mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijomis susijęs prekybininko aptarnavimo mokestis arba mokėjimo paslaugų teikėjų tarpusavio mokestis turi atitikti proporcingumo principą. Bet koks prekybininko aptarnavimo mokestis arba MPT tarpusavio mokestis negali viršyti mažiausios iš šių dviejų sumų:

a)atitinkamų išlaidų, kurias mokėjimo paslaugų teikėjai patiria teikdami mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas, įskaitant pagrįstą pelno dydį;

b)mokesčių ar rinkliavų, kurių reikalaujama už panašias skaitmenines mokėjimo priemones. 

3.Europos Centrinis Bankas reguliariai stebi informaciją, susijusią su 2 dalyje nurodytomis sumomis, ir periodiškai skelbia po tos stebėsenos nustatytas sumas aiškinamojoje ataskaitoje.

4.Europos Centrinis Bankas gali reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pateiktų visą informaciją, būtiną šiam straipsniui taikyti, ir patikrintų, ar jo laikomasi. Visą prašomą informaciją mokėjimo paslaugų teikėjai išsiunčia per Europos Centrinio Banko nustatytą terminą. Europos Centrinis Bankas gali reikalauti, kad tokia informacija būtų patvirtinta nepriklausomo auditoriaus.

5.2 ir 3 dalyse nurodytų sumų stebėsenos ir apskaičiavimo metodika, kurią turi parengti Europos Centrinis Bankas, grindžiama šiais parametrais:

a)MPT tarpusavio mokesčių ir prekybininko aptarnavimo mokesčių, nurodytų 2 dalies a punkte, suma grindžiama atitinkamomis išlaidomis, kurias teikdami mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas patiria ekonomiškai efektyviausi mokėjimo paslaugų teikėjai, kolektyviai atstovaujantys ketvirtadaliui atitinkamais metais euro zonoje platinamo skaitmeninio euro, kaip Europos Centriniam Bankui praneša mokėjimo paslaugų teikėjai, įskaitant pagrįstą pelno dydį;

b)pagrįstas pelno dydis, įtrauktas į 2 dalies a punkte nurodytą didžiausią sumą, apskaičiuojamas remiantis mokėjimo paslaugų teikėjų, taikančių mažiausią pelno dydį, kolektyviai atstovaujančių ketvirtadaliui atitinkamais metais euro zonoje platinamo skaitmeninio euro, pelno dydžiu, kaip Europos Centriniam Bankui praneša mokėjimo paslaugų teikėjai;

c)MPT tarpusavio mokesčių ir prekybininko aptarnavimo mokesčių, nurodytų 2 dalies b punkte, suma grindžiama reprezentatyvia mokėjimo paslaugų teikėjų, teikiančių panašias skaitmenines mokėjimo priemones euro zonoje, grupe;

d)2 dalyje nurodytos sumos turi būti vienodos ir taikomos nediskriminuojant visoje euro zonoje.

6.Prekybininko aptarnavimo mokestis yra vienintelis mokestis už operaciją, kurį mokėjimo paslaugų teikėjai gali taikyti prekybininkams. Mokėjimo paslaugų teikėjai neapmokestina prekybininkų už keitimą į skaitmeninius eurus ir keitimą iš skaitmeninių eurų, įskaitant 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas. Mokėjimo paslaugų teikėjai į 2 dalies a punkte nurodytas atitinkamas išlaidas įtraukia išlaidas, susijusias su keitimu į skaitmeninius eurus ir keitimu iš skaitmeninių eurų.

7.Keitimui į skaitmeninius eurus ir keitimui iš skaitmeninių eurų, įskaitant mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, kaip nurodyta 13 straipsnio 4 dalyje, netaikomas joks MPT tarpusavio mokestis.

VI SKYRIUS
SKAITMENINIO EURO PLATINIMAS UŽ EURO ZONOS RIBŲ

18 straipsnis
Skaitmeninio euro platinimas fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras

1.Mokėjimo paslaugų teikėjai gali platinti skaitmeninį eurą fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euras, tik jei Europos Centrinis Bankas ir tos valstybės narės nacionalinis centrinis bankas tuo tikslu yra pasirašę susitarimą.

2.1 dalyje nurodytas susitarimas pasirašomas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)valstybė narė, kurios valiuta nėra euras, pranešė kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui apie prašymą suteikti prieigą prie skaitmeninio euro ir leisti jį naudoti toje valstybėje narėje gyvenantiems arba įsisteigusiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

b)savo prašyme valstybė narė, kurios valiuta nėra euras, įsipareigojo:

i)užtikrinti, kad jos nacionalinis centrinis bankas laikytųsi visų Europos Centrinio Banko nustatytų taisyklių, gairių, nurodymų ar prašymų, susijusių su skaitmeniniu euru;

ii)užtikrinti, kad jos nacionalinis centrinis bankas teiktų visą informaciją apie prieigą prie skaitmeninio euro ir jo naudojimą toje valstybėje narėje, kurios gali prireikti Europos Centriniam Bankui;

c)valstybė narė, kurios valiuta nėra euras, yra priėmusi visus nacionalinės teisės aktus, būtinus užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų arba pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtų taisyklių ir standartų.

3.1 dalyje nurodytame susitarime nurodomos būtinos įgyvendinimo priemonės bei procedūros ir atvejai, kuriais susitarimas gali būti apribotas, sustabdytas arba nutrauktas.

4.Mokėjimo paslaugų teikėjai įgyvendina pagal 16 straipsnio 4 dalį Europos Centrinio Banko nustatytas ribas, pagal kurias fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba įsisteigę valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, gali naudoti skaitmeninį eurą ir kurios taikomos tose valstybėse narėse.

19 straipsnis
Skaitmeninio euro platinimas trečiosiose valstybėse gyvenantiems arba įsisteigusiems fiziniams ir juridiniams asmenims

1.Skaitmeninis euras gali būti platinamas trečiosiose valstybėse gyvenantiems arba įsisteigusiems fiziniams ir juridiniams asmenims tik tuo atveju, jei Sąjunga ir atitinkama trečioji valstybė tuo tikslu yra pasirašiusios išankstinį susitarimą.

2.Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos Centriniu Banku, priima sprendimą dėl 1 dalyje nurodyto susitarimo derybų ir sudarymo tvarkos, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)trečioji valstybė užtikrina, kad:

i)jos nacionalinis centrinis bankas ir, kai tinkama, jos nacionalinė kompetentinga institucija laikytųsi Europos Centrinio Banko nustatytų taisyklių, gairių, nurodymų ar prašymų, susijusių su skaitmeniniu euru;

ii)jos nacionalinis centrinis bankas ir, kai tinkama, jos nacionalinė kompetentinga institucija pateiktų visą informaciją apie skaitmeninio euro naudojimą toje trečiojoje valstybėje, kurios gali pareikalauti Europos Centrinis Bankas;

b)trečioji valstybė priėmė visus nacionalinės teisės aktus, būtinus užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų arba pagal 5 straipsnio 2 dalį priimtų taisyklių ir standartų;

c)trečioji valstybė užtikrina, kad trečiojoje valstybėje įsisteigusiems ar veiklą vykdantiems tarpininkams, kurie platina skaitmeninį eurą, būtų taikomi priežiūros ir reglamentavimo reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje įsisteigusiems mokėjimo paslaugų teikėjams taikomiems reikalavimams.

3.Sąjungos ir trečiosios valstybės susitarime nurodomos būtinos įgyvendinimo priemonės ir procedūros, taip pat atvejai, kuriais susitarimas gali būti apribotas, sustabdytas arba nutrauktas, visų pirma tais atvejais, kai nustatoma, kad trečioji valstybė yra trečioji valstybė, turinti didelių strateginių jos nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tvarkos trūkumų, kaip nurodyta Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 23 straipsnyje, arba trečioji valstybė, turinti nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tvarkos atitikties trūkumų, kaip nurodyta Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 24 straipsnyje. Toks susitarimas papildomas Europos Centrinio Banko ir trečiosios valstybės nacionalinio centrinio banko ir, kai tinkama, jos nacionalinės kompetentingos institucijos susitarimu.

4.Derybos su trečiosiomis valstybėmis gali būti sustabdytos remiantis 3 dalyje nurodytais pagrindais.

5.Trečiojoje valstybėje įsisteigę ar veiklą vykdantys tarpininkai įgyvendina toje valstybėje taikomus apribojimus, kuriuos pagal 16 straipsnio 5 dalį nustato Europos Centrinis Bankas trečiojoje valstybėje gyvenančių arba įsisteigusių fizinių ir juridinių asmenų skaitmeninio euro naudojimui.

20 straipsnis
Skaitmeninio euro platinimas fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems trečiosiose valstybėse ar teritorijose pagal susitarimą dėl pinigų su Sąjunga

1.Fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems Andoroje, Monake, San Marine ir Vatikano Miesto Valstybėje, Sen Bartelemi Prancūzijos užjūrio valdose ir Sen Pjere ir Mikelone arba bet kurioje kitoje trečiojoje valstybėje ar teritorijoje pagal susitarimą dėl pinigų, siekiant suteikti atitinkamai trečiajai valstybei ar teritorijai teisę naudoti eurą kaip oficialią valiutą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1103/97 45 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 46 , skaitmeninis euras gali būti platinamas tuo tikslu iš dalies pakeitus atitinkamus susitarimus dėl pinigų.

2.Laikantis papildomų sąlygų, dėl kurių gali susitarti Sąjunga ir atitinkama trečioji valstybė ar teritorija, skaitmeninio euro platinimas fiziniams ir juridiniams asmenims, gyvenantiems arba įsisteigusiems trečiosiose valstybėse ar teritorijose, kurioms taikomas 1 dalyje nurodytas susitarimas dėl pinigų, turi atitikti šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

21 straipsnis
Mokėjimai skirtingomis valiutomis

1.Mokėjimai skirtingomis valiutomis tarp skaitmeninio euro ir kitų valiutų atliekami pagal išankstinius Europos Centrinio Banko ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, ir trečiųjų valstybių nacionalinių centrinių bankų susitarimus.

2.Europos Centrinis Bankas bendradarbiauja su valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, nacionaliniais centriniais bankais, kad būtų galima atlikti sąveikius mokėjimus tarp skaitmeninio euro ir kitų valiutų.

VII SKYRIUS
TECHNINĖS SAVYBĖS

1 skirsnis
Skaitmeninio euro funkcijos

22 straipsnis
Prieinamumas ir naudojimas

1.Skaitmeninis euras:

a)turi paprastas ir lengvai valdomas naudojimo ir paslaugų funkcijas, be kita ko, pritaikytas asmenims su negalia, funkcinių sutrikimų ar ribotų skaitmeninių įgūdžių turintiems asmenims ir vyresnio amžiaus asmenims;

b)prieinamas asmenims su negalia, laikantis Direktyvos 2019/882 I priede nustatytų prieinamumo reikalavimų.

2.Skaitmeninio euro naudotojų santykiuose su savo mokėjimo paslaugų teikėjais teikiant mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas nereikalaujama turėti ar atidaryti mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitų arba priimti kitų neskaitmeninio euro produktų.

3.Kiekviena mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita turi unikalų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos numerį.

4.Kiekviena mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita gali būti susieta su viena ar daugiau mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitų, kurias nurodo skaitmeninio euro naudotojas. Taikant 13 straipsnio 4 dalį, kiekviena mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita gali būti susieta tik su viena mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaita.

5.Mokėjimo paslaugų teikėjai leidžia daugiau nei vienam skaitmeninio euro naudotojui naudotis mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita.

23 straipsnis
Neinternetinės ir internetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos

1.Naudotis skaitmeniniu euru nuo pirmosios skaitmeninio euro emisijos turi būti galima vykdant tiek internetines, tiek neinternetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas.

2.Skaitmeniniai eurai, laikomi internete arba ne internete, skaitmeninio euro naudotojų prašymu tarpusavyje konvertuojami nominaliąja verte.

3.Prieš inicijuojant mokėjimo skaitmeniniais eurais operaciją bekontakčio mokėjimo metu, gavėjui ir mokėtojui pranešama, ar mokėjimo skaitmeniniais eurais operacija bus atliekama ne internetu ar internetu.

24 straipsnis
Sąlyginės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos

1.Siekdamas užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir skaitmeninio euro naudotojai galėtų naudoti sąlygines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, Europos Centrinis Bankas gali:

a)pagal 5 straipsnio 2 dalį priimti išsamias priemones, taisykles ir standartus, kuriais mokėjimo paslaugų teikėjai gali naudotis siekdami užtikrinti sąveikias sąlygines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas;

b)užtikrinti atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūros funkcijas, būtinas sąlyginėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms vykdyti, įskaitant lėšų rezervavimą.

2.Skaitmeninis euras nėra programuojamieji pinigai.

2 skirsnis
Platinimo sąlygos

25 straipsnis 
Europinės skaitmeninės tapatybės dėklės

1.Vartotojo sąsajos paslaugos turi būti sąveikios su europinėmis skaitmeninės tapatybės dėklėmis arba į jas integruotos.

2.Skaitmeninio euro naudotojų prašymu mokėjimo paslaugų teikėjai, platinantys skaitmeninį eurą, užtikrina, kad tie naudotojai galėtų naudotis savo europinių skaitmeninės tapatybės dėklių funkcijomis pagal Reglamento (ES) [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, COM(2021) 281 final] 6a straipsnį.

26 straipsnis
Sąveikumas

Europos Centrinis Bankas siekia kuo labiau užtikrinti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas reglamentuojančių standartų suderinamumą su atitinkamais standartais, kuriais reglamentuojamos privačios skaitmeninės mokėjimo priemonės. Europos Centrinis Bankas siekia, kiek įmanoma ir tinkama, sudaryti sąlygas privačioms skaitmeninėms mokėjimo priemonėms taikyti taisykles, standartus ir procesus, kuriais reglamentuojamos mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos.

Taikant pirmą pastraipą sąveikumas gali būti remiamas, inter alia, taikant atviruosius standartus.

27 straipsnis
Ginčų sprendimo mechanizmas

1.Nedarant poveikio ginčams dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, ginčai reglamentuojami Direktyva (ES) 2015/2366. Atstovaujamiesiems ieškiniams, pateiktiems dėl šio reglamento pažeidimų, kurie daro arba gali padaryti žalą kolektyviniams vartotojų interesams, taikoma Direktyva (ES) 2020/1828.

2.Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti sąlygas mokėjimo paslaugų teikėjams naudotis mechanizmais, kad būtų lengviau keistis žiniomis sprendžiant ginčus. Šiuos mechanizmus gali tiesiogiai valdyti Europos Centrinis Bankas arba Europos Centrinio Banko paskirti paramos paslaugų teikėjai.

3.Europos Centrinis Bankas nėra nė vieno iš 1 ir 2 dalyse nurodytų ginčų šalis.

28 straipsnis
Vartotojo sąsajos paslaugos, skirtos prieigai prie skaitmeninio euro ir jo naudojimui

1.Mokėjimo paslaugų teikėjai, platinantys skaitmeninį eurą, suteikia skaitmeninio euro naudotojams galimybę nuspręsti naudotis šiomis skaitmeninėmis vartotojo sąsajos paslaugomis, kad skaitmeninio euro naudotojai galėtų gauti prieigą prie mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų ir jomis naudotis:

a)mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis vartotojo sąsajos paslaugomis ir

b)Europos Centrinio Banko sukurtomis vartotojo sąsajos paslaugomis.

Kai mokėjimo paslaugų teikėjas skaitmeninio euro vartotojo sąsajos paslaugos nesiūlo, toks mokėjimo paslaugų teikėjas naudojasi Europos Centrinio Banko paslauga.

2.1 dalies b punkte nurodytose Europos Centrinio Banko teikiamose vartotojo sąsajos paslaugose nenumatomi santykiai su klientais, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai palaiko tik atlikdami savo vaidmenį skaitmeninio euro platinimo procese, kaip nustatyta 13 straipsnyje ir Direktyvoje (ES) 2015/2366. Europos Centrinis Bankas neturi prieigos prie jokių asmens duomenų, susijusių su Europos Centrinio Banko sukurtomis ir mokėjimo paslaugų teikėjų naudojamomis vartotojo sąsajos paslaugomis.

3.Skaitmeninį eurą platinantys mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad:

a)teikiant mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas būtų naudojamas oficialus skaitmeninio euro logotipas;

b)mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos galėtų būti greitai ir lengvai prieinamos skaitmeninio euro naudotojams ir kad jie galėtų jomis naudotis.

29 straipsnis
Sąjungos sankcijų, priimtų pagal SESV 215 straipsnį, laikymasis

1.Mokėjimo paslaugų teikėjai, vykdantys mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, patikrina, ar kuris nors iš jų skaitmeninio euro naudotojų yra į sąrašą įtraukti asmenys ar subjektai. Mokėjimo paslaugų teikėjai tokius patikrinimus atlieka iš karto po to, kai įsigalioja pagal SESV 215 straipsnį priimtos naujos ar iš dalies pakeistos ribojamosios priemonės, kuriomis numatomas turto įšaldymas arba draudimas leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais , ir bent kartą per kalendorinę dieną.

2.Mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos vykdymo metu, be patikrinimų pagal 1 dalį vykdymo, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, dalyvaujantys vykdant tą operaciją, netikrina, ar mokėtojas arba gavėjas, kurio mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos naudojamos tai mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijai atlikti, yra į sąrašą įtraukti asmenys ar subjektai.

3.Mokėjimo paslaugų teikėjas, neatlikęs 1 dalyje nurodytų patikrinimų ir neįvykdęs mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos, dėl kurios kitas mokėjimo paslaugų teikėjas, dalyvaujantis vykdant tą mokėjimo skaitmeniniais eurais operaciją, neįšaldo į sąrašą įtrauktų asmenų ar subjektų turto arba suteikia tokiems asmenims ar subjektams galimybę naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kompensuoja kitam mokėjimo paslaugų teikėjui padarytą finansinę žalą, atsiradusią dėl sankcijų, nustatytų tam kitam mokėjimo paslaugų teikėjui pagal ribojamąsias priemones, priimtas pagal SESV 215 straipsnį, kuriomis numatomas turto įšaldymas arba draudimas leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

30 straipsnis
Atsiskaitymas atliekant mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas

1.Internetinės ir neinternetinės mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos atliekamos iškart.

2.Galutinis atsiskaitymas už internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas atliekamas užregistruojant atitinkamą skaitmeninių eurų pervedimą iš mokėtojo gavėjui Eurosistemos patvirtintoje atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūroje.

3.Galutinis atsiskaitymas už neinternetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas atliekamas atnaujinant įrašus apie atitinkamas turimas skaitmeninio euro sumas mokėtojo ir gavėjo vietiniuose kaupikliuose.

31 straipsnis 
Mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų perkėlimas

1.Mokėjimo paslaugų teikėjai sudaro sąlygas skaitmeninio euro naudotojams jų prašymu perkelti savo mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas į kitų mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigas, išlaikant tuos pačius sąskaitos identifikatorius.

2.Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai mokėjimo paslaugų teikėjas negali ilgą laiką teikti mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų skaitmeninio euro naudotojams arba prarado atitinkamus su mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita susijusius duomenis, Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali leisti to mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje laikomas mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas perkelti į kito mokėjimo paslaugų teikėjo, kurį paskyrė skaitmeninio euro naudotojas, įstaigą. Toks perkėlimas sudaro sąlygas naujam mokėjimo paslaugų teikėjui užbaigti sąskaitos perkėlimą nepasikliaujant neprieinamu mokėjimo paslaugų teikėju.

32 straipsnis
Bendrasis sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmas

1.Europos Centrinis Bankas gali palengvinti sukčiavimo nustatymo ir prevencijos užduotis, kurias mokėjimo paslaugų teikėjai vykdo pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, nustatydamas bendrąjį sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmą, skirtą internetinėms operacijoms skaitmeniniais eurais, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas skaitmeninio euro veikimas. Tą bendrąjį sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmą gali tiesiogiai valdyti Europos Centrinis Bankas arba Europos Centrinio Banko paskirti paramos paslaugų teikėjai.

2.Prieš išsamiai apibrėždamas sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmo veikimo elementus, Europos Centrinis Bankas konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

3.Sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmu:

a)įvertinama internetinių operacijų skaitmeniniais eurais rizika tikruoju laiku, išimtinai naudojantis mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, prieš įtraukiant operaciją į atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūrą;

b)mokėjimo paslaugų teikėjams padedama nustatyti nesąžiningas operacijas, susijusias su internetinėmis mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijomis, kurios buvo įvykdytos.

4.Taikant šį straipsnį, mokėjimo paslaugų teikėjai sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmui teikia 5 priede nurodytą informaciją. Mokėjimo paslaugų teikėjai įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, kad užtikrintų, jog teikiant paramos paslaugą nebūtų galima tiesiogiai nustatyti skaitmeninio euro naudotojų tapatybės remiantis sukčiavimo nustatymo ir prevencijos mechanizmui pateikta informacija.

33 straipsnis
Sąžininga, pagrįsta ir nediskriminacinė prieiga prie mobiliųjų įrenginių

1.Nedarant poveikio 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828, 6 straipsnio 7 daliai, mobiliųjų įrenginių pirminės įrangos gamintojai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta pagal Direktyvos (ES) 2018/1972 47 2 straipsnio 1 dalį, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis leidžia vartotojo sąsajos paslaugų teikėjams ir europinių skaitmeninės tapatybės dėklių teikėjams užtikrinti veiksmingą sąveikumą su aparatinės įrangos ir programinės įrangos savybėmis, būtinomis duomenims saugoti ir perduoti, siekiant tvarkyti internetines ar neinternetines operacijas skaitmeniniais eurais, ir prieigą prie jų sąveikumo tikslais.

2.1 dalyje nurodytų mobiliųjų įrenginių pirminės įrangos gamintojams ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nedraudžiama imtis griežtai būtinų ir proporcingų priemonių siekiant užtikrinti, kad sąveikumas nekeltų pavojaus aparatinės ir programinės įrangos savybių, kurioms taikomas sąveikumo įpareigojimas, vientisumui, jeigu tokios priemonės yra tinkamai pagrįstos.

3.Siekdami taikyti sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines sąlygas pagal 1 dalį, mobiliųjų įrenginių pirminės įrangos gamintojai ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, nurodyti 1 dalyje, paskelbia bendrąsias veiksmingo sąveikumo ir prieigos sąlygas. Tokios bendrosios sąlygos apima Europos Sąjunga grindžiamą alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmą. Ginčų sprendimo mechanizmas nedaro poveikio teisei siekti žalos atlyginimo teisminėse institucijose pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.

VIII SKYRIUS
PRIVATUMO IR DUOMENŲ APSAUGA

34 straipsnis
Mokėjimo paslaugų teikėjų atliekamas duomenų tvarkymas 

1.Mokėjimo paslaugų teikėjai atlieka viešojo intereso užduotį, kai tvarko asmens duomenis šiais tikslais:

a)apribojimų vykdymo užtikrinimo, įskaitant patikrinimą, ar potencialūs arba esami skaitmeninio euro naudotojai turi sąskaitas skaitmeniniais eurais kito MPT įstaigoje, kaip nurodyta 16 straipsnyje;

b)keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų, kaip nurodyta 13 straipsnio 4 dalyje;

c)neinternetinio skaitmeninio euro teikimo, įskaitant vietinių kaupiklių registravimą ir išregistravimą, kaip nurodyta I priedo b punkte;

d)Sąjungos sankcijų laikymosi, kaip nurodyta 29 straipsnyje;

e)mokėjimo paslaugų teikėjų pareigų pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, susijusių su operacijų vykdymu ir sukčiavimo prevencija bei nustatymu, kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pagal Direktyvą (ES) 2015/849, apmokestinimo reikalavimų laikymusi pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB, Direktyvą 2011/16/ES ir atitinkamą nacionalinę teisę, operacinės ir saugumo rizikos valdymu pagal Reglamentą (ES) 2022/2554 ir pareigomis pagal Direktyvą (ES) 2014/92, kiek tai susiję su skaitmeniniu euru.

Teikiant skaitmeninį eurą ne internetu, mokėjimo paslaugų teikėjai asmens duomenis tvarko tik keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų tikslais pagal 37 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

2.Šio straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytais tikslais III priede nustatomos asmens duomenų rūšys.

3.Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamas III priede pateiktas asmens duomenų rūšių sąrašas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenų valdytojais laikomi mokėjimo paslaugų teikėjai. Kai vieno mokėjimo paslaugų teikėjo turima mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaita yra susieta su kito mokėjimo paslaugų teikėjo pagal 13 straipsnio 4 dalį turima mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaita, šie mokėjimo paslaugų teikėjai yra bendri valdytojai.

4.Mokėjimo paslaugų teikėjai įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, kad užtikrintų, jog pagal Europos Centriniam Bankui ir nacionaliniams centriniams bankams arba paramos paslaugų teikėjams perduodamus duomenis nebūtų galima tiesiogiai nustatyti konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės.

35 straipsnis
Europos Centrinio Banko ir nacionalinių centrinių bankų atliekamas asmens duomenų tvarkymas

1.Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai atlieka viešojo intereso užduotį arba vykdo viešosios valdžios funkcijas, kai tvarko asmens duomenis šiais tikslais:

a)prieigos prie atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūros suteikimo mokėjimo paslaugų teikėjams ir mokėjimo paslaugų teikėjų keitimosi žiniomis rėmimo;

b)atsiskaitymo atliekant internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas;

c)atsiskaitymo skaitmeniniais eurais infrastruktūros ir vietinių kaupiklių saugumo ir vientisumo užtikrinimo; 

d)paramos mokėjimo paslaugų teikėjams patikrinant, ar potencialus naudotojas jau turi mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų kitų mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose, siekiant užkirsti kelią ribų apėjimui pagal 16 straipsnį;

e)išimtinėmis aplinkybėmis, kaip apibrėžta 31 straipsnio 2 dalyje, leidimo mokėjimo paslaugų teikėjams perkelti mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, laikomas mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, į kito mokėjimo paslaugų teikėjo, kurį paskyrė skaitmeninio euro naudotojas, įstaigą.

2.1 dalyje nurodytais tikslais IV priede nustatytos asmens duomenų rūšys.

3.Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamas IV priede pateiktas asmens duomenų rūšių sąrašas.

4.Asmens duomenys, tvarkomi 1 dalyje nurodytoms užduotims atlikti, papildomi tinkamomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones. Tai apima aiškų asmens duomenų atskyrimą, siekiant užtikrinti, kad Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai negalėtų tiesiogiai nustatyti konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės.

5.Šio straipsnio 1 ir 8 dalyse nurodytais tikslais asmens duomenų valdytoju laikomas Europos Centrinis Bankas. Kai Europos Centrinis Bankas 1 ir 8 dalyse nurodytą užduotį vykdo kartu su nacionaliniais centriniais bankais, jie yra bendri asmens duomenų valdytojai tos užduoties atžvilgiu.

6.Šis straipsnis nedaro poveikio asmens duomenų tvarkymui, susijusiam su kitų Europos Centrinio Banko ir nacionalinių centrinių bankų užduočių ir įgaliojimų, įskaitant kredito įstaigų priežiūrą ir mokėjimo sistemų priežiūrą, vykdymu.

7.Jei Europos Centrinis Bankas nusprendžia nepavesti 27 ir 32 straipsniuose nurodytų užduočių paramos paslaugų teikėjams, jis gali tvarkyti 5 priede nurodytų rūšių asmens duomenis, laikydamasis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų.

8.Siekdamas padėti mokėjimo paslaugų teikėjams užtikrinti, kad būtų laikomasi 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų turimos sumos ribų, ir užtikrinti skubų perkėlimą naudotojo prašymu pagal 31 straipsnio 2 dalį, ECB gali vienas arba kartu su nacionaliniais centriniais bankais sukurti skaitmeninio euro naudotojo identifikatorių ir susijusių turimos skaitmeninių eurų sumos ribų bendrą prieigos punktą, kaip nurodyta 4 priedo 4 punkte. Europos Centrinis Bankas įgyvendina tinkamas technines ir organizacines priemones, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti, kad subjektai, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, kurių klientas ar potencialus klientas yra skaitmeninio euro naudotojas, negalėtų susieti konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės su informacija bendrame prieigos punkte.

36 straipsnis
Paramos paslaugų teikėjų atliekamas duomenų tvarkymas

1.Kai Europos Centrinis Bankas nusprendžia 27 ir 32 straipsniuose nurodytas užduotis pavesti paramos paslaugų teikėjams, paramos paslaugų teikėjai teikia su mokėjimu susijusias paslaugas visiems MPT. Tokiu atveju mokėjimo paslaugų teikėjai atlieka viešojo intereso užduotį, kai tvarko asmens duomenis šiais tikslais:

a)pagalbos mokėjimo paslaugų teikėjams siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir jį nustatyti pagal 32 straipsnį;

b)pagalbos keičiantis žiniomis ginčų sprendimo tikslais pagal 27 straipsnį.

2.1 dalyje nurodytais tikslais V priede nustatytos asmens duomenų rūšys.

3.Komisijai pagal 38 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamas V priede pateiktas asmens duomenų rūšių sąrašas.

4.Asmens duomenys 1 dalyje nurodytais tikslais tvarkomi tik tada, kai yra įgyvendintos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, įskaitant pažangiausias saugumo ir privatumo apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad paramos paslaugų teikėjai negalėtų tiesiogiai nustatyti konkrečių skaitmeninio euro naudotojų tapatybės.

5.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asmens duomenų valdytojais laikomi paramos paslaugų teikėjai. Šia dalimi nedaromas poveikis Europos Centriniam Bankui ir nacionaliniams centriniams bankams, kurie paskiria su mokėjimais susijusių paslaugų operatorius visiems MPT ir atlieka paslaugų teikimo lygio auditą netvarkydami jokių asmens duomenų.

IX SKYRIUS
KOVA SU PINIGŲ PLOVIMU

37 straipsnis
Neinternetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms taikomos kovos su pinigų plovimu taisyklės

1.Mokėjimo paslaugų teikėjai taiko 2–6 dalis neinternetinėms mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms.

2.Mokėjimo paslaugų teikėjai arba Europos Centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai operacijų duomenų nesaugo.

3.Mokėjimo paslaugų teikėjai saugo keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų duomenis mokėjimo priemonių skaitmeniniams eurams saugoti pagal Direktyvos (ES) 2015/849 40 straipsnį ir nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis tas straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę. Mokėjimo paslaugų teikėjai, gavę prašymą, pateikia tuos duomenis finansinės žvalgybos padaliniui ir kitoms kompetentingoms institucijoms, nurodytoms Reglamento [įrašyti nuorodą – pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento, COM/2021/420 final] 2 straipsnio 31 punkte.

4.Taikant 3 dalį keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų duomenys yra šie duomenys:

a)pakeista į skaitmeninius eurus arba pakeista iš skaitmeninių eurų suma;

b)vietinio kaupiklio, skirto neinternetiniam mokėjimui skaitmeniniais eurais, identifikatorius;

c)keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų operacijos data ir laikas;

d)keitimui į skaitmeninius eurus ir keitimui iš skaitmeninių eurų naudojamų sąskaitų numeriai.

5.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos neinternetinių mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų ribos ir turimos sumos ribos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.Nustatant operacijų ir turimos sumos ribas atsižvelgiama į poreikį užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui, kartu nepagrįstai neribojant skaitmeninio euro, kaip mokėjimo priemonės, naudojimo ne internetu. Rengdama 5 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmių bei skaitmeninio euro pažeidžiamumo ir rizikos įvertinimą keičiant į skaitmeninius eurus ir keičiant iš skaitmeninių eurų jo mokėjimo priemonę;

b)atitinkamas rekomendacijas ir ataskaitas, parengtas tarptautinių organizacijų ir standartus nustatančių institucijų, turinčių kompetenciją pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmo finansavimu srityje;

c)tikslą užtikrinti skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, tinkamumą naudoti ir priėmimą.

Taikant a punktą, Komisija gali prašyti AMLA priimti nuomonę, kurioje būtų įvertintas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmių, susijusių su skaitmeniniu euru ne internete, lygis ir pažeidžiamumas. Komisija gali konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba.

X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis
Deleguotieji aktai

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.11, 33, 34 ir 35 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11, 33, 34 ir 35 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, ji apie tai vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 11, 33, 34 ir 35 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

39 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

40 straipsnis
Ataskaitos

1.Skaitmeninio euro emisijai ir naudojimui taikoma ECBS ir Europos Centrinio Banko statuto 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta atskaitomybės tvarka.

Tuo tikslu Europos Centrinis Bankas teikia ataskaitas apie skaitmeninio euro raidą ir jo naudojimą. Ataskaitoje apžvelgiamas Europos Centrinio Banko indėlis įgyvendinant šio reglamento nuostatas, be kita ko, dėl šių elementų:

a)mokesčių ar rinkliavų, kuriuos prekybininkai turi mokėti mokėjimo paslaugų teikėjams arba kurie turi būti mokami tarp mokėjimo paslaugų teikėjų, dydžio;

b)skaitmeninio euro sąveikumo su kitomis valiutomis valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, ir trečiosiose valstybėse;

c)centrinio banko skaitmeninių valiutų, išskyrus skaitmeninį eurą, kūrimo valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, ir atitinkamose trečiosiose valstybėse, ir šių pokyčių aktualumo euro zonai;

d)mokėjimų rinkos tendencijų ir tokių tendencijų aktualumo naujoviškiems naudojimo atvejams.

2.Prieš planuojamą skaitmeninio euro emisiją ir prieš įgyvendinant bet kokius 16 straipsnyje nurodytų priemonių parametrų ir naudojimo pakeitimus arba bent kas trejus metus po skaitmeninio euro emisijos Europos Centrinis Bankas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai:

a)informaciją apie priemones, kuriomis ribojamas skaitmeninio euro naudojimas, kaip nurodyta 16 straipsnyje, ir parametrus, kuriuos Europos Centrinis Bankas planuoja patvirtinti atsižvelgdamas į vyraujančią finansinę bei pinigų aplinką;

b)analizę, kaip numatoma užtikrinti, kad a punkte nurodytos priemonės ir parametrai atitiktų finansinio stabilumo apsaugos tikslą.

3.Praėjus vieniems metams nuo pirmosios skaitmeninio euro emisijos ir vėliau kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje analizuojamas 16 straipsnyje nurodytų parametrų ir priemonių naudojimo poveikis:

a)finansų tarpininkų vaidmeniui finansuojant ekonomiką;

b)likvidumo reikalavimams, nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013.

4.Praėjus vieniems metams nuo pirmosios skaitmeninio euro emisijos ir vėliau kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie visus šiuos aspektus:

a)sankcijas, pritaikytas pagal 6 straipsnio 1 dalį;

b)atidarytų sąskaitų skaitmeniniais eurais skaičių;

c)mokėjimo paslaugų teikėjų, teikiančių pagrindines skaitmeninio euro paslaugas fiziniams asmenims, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, skaičių;

d)14 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų mokėjimo paslaugų teikėjų atidarytų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų skaičių;

14 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų mokėjimo paslaugų teikėjų atmestų prašymų dalį.

41 straipsnis
Peržiūra

1.Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo pirmosios skaitmeninio euro emisijos ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Rengdama ataskaitą Komisija atsižvelgia į 40 straipsnyje nurodytas Europos Centrinio Banko ataskaitas ir į visas Europos Centrinio Banko pareikštas nuomones.

2.Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie mažmeninių centrinio banko skaitmeninių valiutų pokyčius valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, ir šio reglamento poveikį vidaus rinkai, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus iš dalies pakeisti teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriais reglamentuojamas mažmeninių centrinio banko skaitmeninių valiutų naudojimas visoje Sąjungoje.

3.Per trejus metus nuo pirmosios skaitmeninio euro emisijos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, ar euro zonoje yra pakankama ir veiksminga galimybė naudotis skaitmeniniu euru ir ar jis priimamas.

42 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    Stabilioji virtualioji valiuta yra kriptoturtas, susietas su nepadengtais pinigais arba likvidžiojo turto portfeliu, siekiant stabilizuoti jo rinkos vertę.

(2)    Neseniai atliktos „Eurobarometro“ apklausos „Mažmeninės finansinės paslaugos ir produktai“ duomenimis, vienas iš trijų ES respondentų teigė girdėjęs, kad vyksta diskusijos dėl galimo skaitmeninio euro įvedimo. Apklausą galima rasti spustelėjus šį saitą: „Mažmeninės finansinės paslaugos ir produktai“. 2022 m. spalio mėn. „Eurobarometro“ apklausa (europa.eu) .

(3)    OL L 83, 2010 3 30, p. 70–71.

(4)     2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacija dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio (europa.eu)

(5)    COM(2020) 591 final ir COM(2020) 592 final.

(6)     EUR-Lex - 02016R0679-20160504 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(7)     EUR-Lex - 32018R1725 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(8)     EUR-Lex - 32019L0882 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(9)     EUR-Lex - 32014L0092 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(10)     EUR-Lex - 02015L2366-20151223 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(11)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB ir panaikinamos direktyvos (ES) 2015/2366 bei 2009/110/EB (COM(2023) 366 final) ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2013) 367 final).

(12)     Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinys (europa.eu) .

(13)     EUR-Lex - 52021PC0281 - LT - EUR-Lex (europa.eu) .

(14)     https://ec.europa.eu/info/publications/towards-stronger-international-role-euro-commission-contribution-european-council-13-14-december-2018_en .

(15)    COM(2021)32 final. 

(16)     2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų .

(17)    Svarbu pabrėžti, kad euro ES ir toliau vertinamas labai palankiai (71 % teigiamų vertinimų – tai antras pagal dydį kada nors užfiksuotas lygis), euro zonoje šis rodiklis dar didesnis (79 %). Šaltinis: standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 98 (2022–2023 m. žiema), apklausą galima rasti adresu standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 98 – 2022–2023 m. žiema – 2023 m. vasario mėn. – „Eurobarometro“ apklausa (europa.eu) .

(18)    OL C [...], [...], p. [...].

(19)    OL C […], […], p. […].

(20)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES skaitmeninių finansų strategijos (COM(2020) 591 final).

(21)    2022 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Centrinio Banko metinės ataskaitos (2021/2063(INI)).

(22)    https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6301-2022-INIT/lt/pdf.

(23)    2020 m. spalio mėn. Europos Centrinio Banko ataskaita dėl skaitmeninio euro .

(24)    https://documents1.worldbank.org/curated/en/806481470154477031/pdf/Payment-Aspects-of-Financial-Inclusion.pdf.

(25)     Tyrimas dėl naujų skaitmeninių mokėjimo metodų (europa.eu) , 2022 m. kovo mėn. Pasaulio banko teigimu, finansinė įtrauktis reiškia, kad asmenys turi galimybę naudotis naudingais ir įperkamais jų poreikius atitinkančiais finansiniais produktais ir paslaugomis – operacijomis, mokėjimais, santaupomis, kreditu ir draudimu.

(26)    Žr. 2021 m. sausio 26 d. sprendimo sujungtose bylose C-422/19 ir C-423/19, EU:C:2021:63, 46 punktą.

(27)    1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1).

(28)    OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

(29)    2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40).  

(30)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL L 123, 2015 5 19, p. 1).

(31)    Europos ekonominės erdvės susitarimas (OL L 1, 1994 1 3, p. 3).

(32)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(33)    1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose.

(34)    2022 m. spalio 10 d. priimtas pareiškimas dėl skaitmeninio euro dizaino pasirinkimo privatumo ir duomenų apsaugos požiūriu.

(35)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).

(36)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39–98).

(37)    2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(38)    Pasiūlymas dėl Reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos (COM(2021) 420 final); pasiūlymas dėl Direktyvos dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 (COM(2021) 423 final); pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (AMLA) (COM (2021) 421 final); pasiūlymas dėl Reglamento (ES) 2015/847 naujos redakcijos, pagal kurią atsekamumo reikalavimai būtų taikomi ir kriptoturtui (COM(2021)422 final).

(39)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(40)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(41)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(42)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(43)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(44)    2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(45)    1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL L 162, 1997 6 19, p. 1).

(46)    1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1).

(47)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 28

COM(2023) 369 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl skaitmeninio euro sukūrimo

{SEC(2023) 257 final} - {SWD(2023) 233 final} - {SWD(2023) 234 final}

I PRIEDAS
Mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos

Mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas sudaro:

(a)galimybė skaitmeninio euro naudotojams gauti prieigą prie skaitmeninio euro ir juo naudotis, nedarant poveikio galimiems apribojimams, kuriuos Europos Centrinis Bankas nustato pagal 16 straipsnį;

(b)galimybė skaitmeninio euro naudotojams inicijuoti ir gauti mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas ir suteikti skaitmeninio euro naudotojams mokėjimo skaitmeniniais eurais priemones;

(c)skaitmeninio euro naudotojų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitų tvarkymas;

(d)keitimo į skaitmeninius eurus ir keitimo iš skaitmeninių eurų operacijų atlikimas pagal 13 straipsnį ir

(e)papildomų mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugų, papildančių pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas pagal II priedą, teikimas.

II PRIEDAS
Pagrindinės mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugos

Fiziniams asmenims skirtas pagrindines mokėjimo skaitmeniniais eurais paslaugas sudaro:

(a)mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos atidarymas, laikymas ir uždarymas;

(b)likučių ir operacijų tikrinimas;

(c)neautomatizuotas keitimas į skaitmeninius eurus ir keitimas iš skaitmeninių eurų iš mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitos;

(d)keitimas į skaitmeninius eurus iš grynųjų pinigų ir (arba) keitimas iš skaitmeninių eurų į grynuosius pinigus;

(e)mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų inicijavimas ir gavimas naudojant elektroninę mokėjimo priemonę, išskyrus sąlygines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, kurios nėra periodinių mokėjimų nurodymai, šiais naudojimo atvejais:

–fizinių asmenų tarpusavio mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos;

–mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos sąveikos taške, įskaitant prekybos vietą ir e. prekybą;

–valdžios sektoriaus ir asmens, taip pat asmens ir valdžios sektoriaus mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos;

(f)13 straipsnio 4 dalyje nurodytos mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijos ir

(g)bent vienos elektroninės mokėjimo priemonės teikimas mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijoms atlikti, kaip nurodyta e punkte.

III PRIEDAS
MPT tvarkomi asmens duomenys

1.Taikant 34 straipsnio 1 dalies a punktą, tvarkomi tik šie duomenys:

i)naudotojo identifikatorius;

ii)naudotojo autentiškumo patvirtinimas;

iii) informacija apie mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, įskaitant informaciją apie skaitmeninio euro naudotojo turimas skaitmeninių eurų sumas ir unikalų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos numerį ir

iv) informacija apie internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, įskaitant operacijos identifikatorių ir operacijos sumą.

2.Taikant 34 straipsnio 1 dalies b punktą, tvarkomi tik šie duomenys:

i)naudotojo identifikatorius;

ii)naudotojo autentiškumo patvirtinimas;

iii)informacija apie mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, įskaitant unikalų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos numerį, ir

iv)informacija apie mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitas, įskaitant susietosios mokėjimo neskaitmeniniais eurais sąskaitos numerį.

3.Taikant 34 straipsnio 1 dalies c punktą, tvarkomi tik šie duomenys:

i)naudotojo identifikatorius, įskaitant vietinių kaupiklių turėtojų vardą ir pavardę (pavadinimą), ir

ii)informacija apie vietinį kaupiklį, įskaitant vietinio kaupiklio identifikatorių.

IV PRIEDAS
Europos Centrinio Banko ir nacionalinių centrinių bankų tvarkomi asmens duomenys

1.Taikant 35 straipsnio 1 dalies a punktą, tvarkomi tik šie duomenys:

i)informacija apie mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, įskaitant unikalų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos numerį, ir

ii)informacija apie internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas; informacija, susieta su unikaliu mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos numeriu, įskaitant operacijos sumą.

2.Taikant 35 straipsnio 1 dalies b punktą, tvarkomi tik šie duomenys:

i)naudotojo vardas;

ii)naudotojo autentiškumo patvirtinimas;

iii)nuoroda į turimas skaitmeninių eurų sumas, skirtas debetui, ir

iv)nuoroda į turimas skaitmeninių eurų sumas, skirtas kreditui.

3.Taikant 35 straipsnio 1 dalies c punktą, tvarkomi tik tie duomenys, kurių reikia neinternetinių mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijų klastojimo analizei atlikti: informacija apie vietinį kaupiklį, įskaitant vietinio kaupiklio numerį.

4.Taikant 35 straipsnio 1 dalies d ir e punktus ir 34 straipsnio 8 dalyje nurodytą bendrą prieigos punktą, tvarkomi tik šie duomenys:

i)naudotojo identifikatorius;

ii)naudotojo autentiškumo patvirtinimas, susijęs su naudotojo turimomis skaitmeninių eurų sumomis, ir

iii)informacija apie mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, įskaitant unikalų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos numerį, naudotojo turimas skaitmeninių eurų sumas, naudotojo pasirinktą turimos sumos ribą ir sąskaitos skaitmeniniais eurais rūšį.

V PRIEDAS
Paramos paslaugų teikėjų tvarkomi asmens duomenys

Taikant 36 straipsnio 1 dalies a punktą, tvarkomi tik tie duomenys, kurių reikia mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose sukčiavimo prevencijai ir nustatymui:

i)informacija apie mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitas, įskaitant unikalų mokėjimo skaitmeniniais eurais sąskaitos identifikatorių;

ii)informacija apie internetines mokėjimo skaitmeniniais eurais operacijas, įskaitant operacijos sumą, ir

iii)informacija apie skaitmeninio euro naudotojo sandorio seansą, įskaitant įrenginio interneto protokolo adresų intervalą.