EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 01

COM(2023) 269 final

2023/0163(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2023) 147 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Reglamente siūloma, kad Agentūra ir toliau Komisijai teiktų pagalbą įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo.

Kalbant apie laivų buvimo vietos stebėseną ir stebėjimą jūroje, pasiūlymas dera su užduotimis, kurias Agentūra jau atlieka įgyvendinant Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą.

Galiausiai pasiūlymas dera su užduotimis, Komisijai pavestomis pagal Reglamentą (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka (EMSWe) ir kuriuo Agentūra įgaliojama toliau padėti Komisijai vykdyti šias užduotis.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) VI antraštinėje dalyje (90–100 straipsniai) nustatyta ES prerogatyva priimti nuostatas dėl bendros transporto politikos, todėl ES turi teisę veikti pagal Sutartį, įsteigdama Europos jūrų saugumo agentūrą. Pagal SESV 100 straipsnio 2 dalį Sąjungos teisės aktų leidėjas gali nustatyti atitinkamas jūrų transporto nuostatas. SESV 91 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjunga turi kompetenciją transporto srityje nustatyti bendras tarptautiniam transportui taikytinas taisykles. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reglamentas būtų grindžiamas SESV 100 straipsnio 2 dalimi, kuri buvo Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 teisinis pagrindas.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Subsidiarumo principo visapusiškai laikomasi, nes, siekiant padėti valstybėms narėms ir Komisijai pasiekti reikiamą ES jūrų saugos bei saugumo ir jūrų aplinkos apsaugos lygį, būtina ES intervencija.

Be to, nuo 2002 m., kai buvo įsteigta Agentūra, pripažįstamas jos veiklos veiksmingumas ir tai, kad reikia įsteigti decentralizuotą ES agentūrą, kuri padėtų Komisijai ir valstybėms narėms atitinkamose politikos srityse, nes be EMSA daugelis užduočių, susijusių su ES teisės aktais jūrų srityje, negalėtų būti vykdomos taip pat kokybiškai arba kiltų rizika, kad valstybių narių pastangos dubliuosis.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas yra proporcingas, nes tai yra vienintelis būdas atlikti būtinus Agentūros įgaliojimų pakeitimus.

ES lygmens veiksmais nesiekiama nei pakeisti nacionalinių veiksmų ar valdžios institucijų, nei kvestionuoti jų svarbumo. Pasiūlyme nenumatytos naujos Agentūros užduotys, išskyrus tas, kurias Agentūra jau vykdė ankstesniais metais siekdama padėti Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamas politikos sritis, ir naujas užduotis, susijusias su Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu ir jūrų teisės aktų rinkiniu. Todėl pasiūlymu siekiama teisiniu požiūriu geriau atsižvelgti į dabartinę padėtį.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atitinkamai 2008 m. ir 2017 m. buvo atlikti du EMSA įgaliojimų išorės vertinimai. Pirmajame vertinime Agentūra buvo įvertinta iš esmės teigiamai ir padaryta išvada, kad ji „pašalino spragą jūrų saugos Europos Sąjungoje srityje“ 7 . Jame pateikta 11 rekomendacijų, kurios, kaip nustatyta 2017 m. vertinime, buvo visiškai įgyvendintos. Antrajame vertinime, kuriame daugiausia dėmesio skirta 2013–2016 m. laikotarpiui, dar kartą patvirtintas ankstesniame tyrime pateiktas iš esmės teigiamas Agentūros įvertinimas ir padaryta išvada, kad EMSA labai prisidėjo prie „to, kad būtų užtikrinta saugesnė ir patikimesnė jūrų aplinka ir valstybės narės geriau gebėtų užkirsti kelią jūros taršai ir į ją reaguoti“ 8 .

Nepaisant šių iš esmės teigiamų įvertinimų, 2017 m. vertinime pabrėžta, kad ateityje greičiausiai reikės didesnių įgaliojimų, kad EMSA galėtų geriau remti Komisiją bei valstybes nares ir netiesiogiai – jūrų pramonę. Apskritai 2017 m. vertinime padaryta išvada, kad „EMSA įgaliojimų nutraukimas arba sumažinimas turėtų didelį neigiamą poveikį jūrų saugai ir saugumui Europoje“ 9 .

2017 m. taip pat buvo atliktas specialus EMSA reagavimo į taršą nafta paslaugų ekonominio efektyvumo ir išlaidų veiksmingumo vertinimas 10 . Pastarajame vertinime nustatyta, kad EMSA tinkamai vykdė savo įgaliojimus teikti operatyvinę pagalbą ir paramą taršos nafta atvejais. Konkrečiai, buvo nustatyta, kad Agentūros veikla šioje srityje yra ekonomiškai efektyvi, palyginti su ekonominėmis pasekmėmis, kurios būtų patirtos dėl nepakankamo jos pajėgumo reaguoti į naftos išsiliejimą ir neleisti jai pasiekti kranto linijos. Vertinime pateiktos rekomendacijos, kaip pagerinti operatyvinį atsaką.

Be to, 2018 m. Komisija atliko 2009 m. ES jūrų transporto strategijos tinkamumo patikrinimą 11 . Šioje peržiūroje pabrėžtas EMSA indėlis į ES veiksmus jūrų transporto srityje, susijęs su mokymu, gebėjimų gerinimu, technine pagalba ir bendromis duomenų bazėmis. Ataskaitoje, visų pirma, pabrėžta EMSA pridėtinė vertė, susijusi su jos vaidmeniu užtikrinant ES lygmens sistemų, pavyzdžiui, SafeSeaNet, inspektavimo duomenų bazės THETIS ir, nors ir mažesniu mastu, Europos jūrų laivų avarijų informacinės bazės (EMCIP), skirtos avarijoms tirti, prieglobą bei skatinant jų plėtrą. Atsižvelgiant į tai, tinkamumo patikrinime rekomenduota toliau didinti EMSA pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant EMSA skaitmeninių sistemų, taikomųjų programų ir duomenų bazių propagavimui ir investavimui į jas.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekiant pagrįsti dabartinį pasiūlymą, vykdytos šios pagrindinės konsultacijos:

–2022 m. kovo 28 d. – 2022 m. birželio 20 d. vyko Komisijos surengtos atviros viešos konsultacijos. Tačiau suinteresuotųjų šalių indėlis buvo nedidelis – atsakymus pateikė tik 15 respondentų.

–Siekiant surinkti konkrečios informacijos, buvo atliktos dvi tikslinės suinteresuotųjų šalių apklausos: viena – dėl galimų užduočių, įtrauktinų į naujus įgaliojimus, sąrašo (jos metu atsakymus pateikė 122 respondentai, daugiausia iš valstybių narių valdžios institucijų), o kita – dėl išlaidų, susijusių su sutaupytomis lėšomis vykdant užduotis ES lygmeniu, o ne atskirose valstybėse narėse, sąmatos. Pirmoji internetinė apklausa vyko nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. balandžio mėn., o antroji – nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn.

–Iš viso surengti 26 tiksliniai pokalbiai su ES lygmens pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovais. Šiuos pokalbius, per kuriuos siekta surinkti konkrečią prašomą informaciją, surengė už pagrindžiamąjį tyrimą atsakingas konsultantas ir jie su pertraukomis vyko nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. liepos mėn.

–2021 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. kovo 4 d. pagrindžiamojo tyrimo rangovas taip pat surengė du praktinius seminarus su jūrų sektoriaus ekspertais, kad pasikonsultuotų dėl įvairių peržiūros aspektų.

–Siekdama pasikonsultuoti su valstybėmis narėmis dėl politikos priemonių ir patvirtinti peržiūros pažangą, Komisija surengė papildomas tikslines konsultacijas. Jos vyko per du ES Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto posėdžius (2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d.) ir 2022 m. gegužės 17 d. praktinį seminarą su valstybių narių už jūrų reikalus atsakingais direktoriais.

–Suinteresuotosios šalys pritarė tam, kad dabartinės Agentūros užduotys turi būti geriau atspindėtos jos įgaliojimuose, kurie, daugumos nuomone, yra pasenę, ypač jūrų sektoriaus tvarumo, dekarbonizacijos ir skaitmenizavimo srityse.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Pagrindinės teisės

Pati peržiūra tiesioginio poveikio pagrindinėms teisėms neturi. Agentūros ir Agentūrai renkami duomenys yra statistiniai duomenys, o visi surinkti duomenys apie jūrininkus yra nuasmeninti. Todėl tai neturi poveikio ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniui (dėl asmens duomenų apsaugos). Kitoms pagrindinėms teisėms šis pasiūlymas jokio poveikio taip pat neturi.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų poveikį Agentūros biudžetui ir personalo poreikiams, kurie šiuo metu numatyti daugiametėje finansinėje programoje (DFP), tačiau šio biudžeto ir personalo nepakanka Agentūrai pavestoms užduotims atlikti. Apytiksliai apskaičiuota, kad likusiam daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiui papildomai reikėtų 50,997 mln. EUR biudžeto ir 33 etatų, kad Agentūra turėtų reikiamų išteklių savo peržiūrėtiems įgaliojimams vykdyti. Todėl šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatytoms Agentūros užduotims atlikti reikėtų dar didesnių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, palyginti su ištekliais, numatytais priimtoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, pagal kurią ES įnašas Agentūrai kasmet padidinamas 2 proc.

Agentūrai skirtų papildomų finansinių išteklių poveikis biudžetui bus kompensuojamas sumažinus numatytas išlaidas pagal 1 išlaidų kategoriją; jis taip pat turėtų stabilizuoti Agentūros išteklių poreikius 2021–2027 m. Be to, Agentūra įsipareigojo parengti vidinio darbuotojų perskirstymo planą, kuriame būtų atsižvelgta į kai kuriuos poreikius stiprinti šiame pasiūlyme siūlomas užduotis perskirstant septynis etatus. Prieš siūlydama bet kokį tolesnį užduočių išplėtimą, kuriam reikia papildomų išteklių, Komisija, padedama Agentūros, toliau tikrins EMSA veiklą ir išteklius, siekdama užtikrinti, kad ateityje taip pat būtų pasinaudota visomis Agentūros darbuotojų perskirstymo galimybėmis.

Išsamūs skaičiavimai, susiję su poveikiu biudžetui ir žmogiškaisiais bei administraciniais ištekliais, kurių reikia šiam pasiūlymui įgyvendinti, įtraukti į finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą.

Šiame skirsnyje ir pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje aprašytas poveikis biudžetui apima visą naujojo reglamento, kuriuo įsteigiama EMSA ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, poveikį biudžetui ir šių teisės aktų peržiūrų poveikį biudžetui: i) Direktyvos 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų, ii) Direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės, iii) Direktyvos 2009/18/EB dėl avarijų tyrimo ir iv) Direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų. Pastarųjų keturių pasiūlymų poveikis biudžetui išsamiau aprašytas kiekvienoje atitinkamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Poveikio biudžetui po dabartinės DFP apžvalga yra preliminari ir nedaro poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Agentūros įgaliojimai daugiausia būtų stebimi ir vertinami pagal taikytinus mechanizmus, numatytus šiame reglamente. 41 straipsnyje numatyta, kad turės būti atliktas visų pirma Agentūros ir jos darbo metodų poveikio, veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas ir kad gali būti vertinama, ar reikia keisti Agentūros struktūrą, veiklą, veiksmų sritį ir užduotis, ir, jeigu taip, koks būtų tokių pakeitimų finansinis poveikis. Be šio vertinimo, Komisija taip pat rinks duomenis dalyvaudama Agentūros valdančiosios tarybos posėdžiuose ir kartu su valstybėmis narėmis prižiūrėdama Agentūros darbą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

IV ir V SKYRIUOSE (14–26 straipsniuose) išdėstytos taisyklės, susijusios su Agentūros organizacine struktūra. Šios taisyklės grindžiamos Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002. Šio skyriaus taisyklių pakeitimai padaryti įgyvendinant Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų (2012 m.). Pagrindiniai pakeitimai apima lankstumo mechanizmo, susijusio su įvairiais prašymais teikti pagalbą arba vykdyti tam tikras užduotis, įdiegimą, kad valdančioji taryba, sudarydama metines ir daugiametes programas, pirmiausia galėtų atsižvelgti į turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei juos išanalizuoti (17 straipsnis), ir vykdomosios valdybos įsteigimą (21 straipsnis); ankstesnė administracinė valdyba pervadinama į valdančiąją tarybą. Konkrečiai:

14 straipsniu apibrėžiama Agentūros struktūra. 15–20 straipsniuose nustatyta valdančiosios tarybos sudėtis, funkcijos ir darbo metodai. Jie parengti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 10–14 straipsniais ir bendru požiūriu. 17 straipsnis „Metinės ir daugiametės darbo programos“ yra naujas atskiras straipsnis dėl darbo programų, kuris laikomas naudingu siekiant aiškumo pagal bendrą pareiškimą.

21 straipsnyje išdėstytos vykdomosios valdybos, kuri padeda valdančiajai tarybai ir rengia jos posėdžius, taisyklės.

22–23 straipsniuose išdėstytos vykdančiojo direktoriaus pareigos; jie grindžiami Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 15 ir 16 straipsniais ir bendru požiūriu.

24 straipsnyje pakartojamas ankstesnių įgaliojimų reglamento 17 straipsnis.

VI SKYRIUJE (25–29 straipsniai) pateikiamos finansinės nuostatos. Šios nuostatos pritaikytos atsižvelgiant į naujausius finansinius reglamentus 12 . Lyginant su Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 matomi finansinių nuostatų pakeitimai padaryti įgyvendinant bendrą požiūrį ir atsižvelgiant į šiuo metu ES decentralizuotoms agentūroms taikomas finansines taisykles. Padaryti nedideli pakeitimai, susiję su biudžeto procedūromis, finansinių ataskaitų teikimu ir biudžeto įvykdymo tvirtinimu. Pagrindinis pakeitimas, palyginti su ankstesniais įgaliojimais, matomas 26 straipsnyje: pagal pakeistas nuostatas Agentūra galėtų imti mokesčius už tam tikras užduotis. Vėlesniame etape, pradėjus taikyti šį reglamentą, Agentūra pati nuspręs, ar ji pasinaudos šia galimybe, ar ne, o mokesčio už paslaugas trečiosioms šalims ir pramonei dydis nustatomas įgyvendinimo aktu, kaip nurodyta 33 straipsnyje.

VII SKYRIUJE (30–31 straipsniai) išdėstytos su personalu susijusios taisyklės.

VIII skyriuje (32–45 straipsniai) pateikiamos bendrosios ir baigiamosios nuostatos. Lyginant su Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 matomi pakeitimai padaryti įgyvendinant bendrą požiūrį ir pritaikant šias nuostatas prie naujesnių teisės aktų nuostatų. Dauguma šių nuostatų jau buvo įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002. Nauji 33 ir 34 straipsniai dėl komiteto procedūros yra būtini siekiant įgyvendinti su mokesčiais susijusią galimybę.

Į šį skyrių taip pat įtrauktos pereinamojo laikotarpio nuostatos (43 straipsnis), kuriomis sudaromos sąlygos tinkamai pereiti nuo ankstesnių įgaliojimų prie naujų įgaliojimų, nenutraukiant EMSA paslaugų teikimo.

2023/0163 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjungoje priimta nemažai teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama didinti jūrų saugą ir saugumą, skatinti tvarumą, kartu užkertant kelią taršai, ir laivybos sektoriaus dekarbonizaciją, taip pat palengvinti keitimąsi informacija ir jūrų sektoriaus skaitmenizaciją. Kad būtų veiksmingi, šie teisės aktai visoje Sąjungoje turi būti taikomi tinkamai ir vienodai. Taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos, sumažintas konkurencijos iškraipymas, atsirandantis dėl ekonominio pranašumo, kurį turi nustatytų reikalavimų nesilaikantys laivai, ir suteikta naudos rimtiems jūrų sektoriaus subjektams;

(2)siekiant šių tikslų reikia atlikti daug techninio darbo vadovaujant specializuotai įstaigai. Todėl 2002 m. priimant antrąjį dokumentų rinkinį „Erika“, reikėjo, atsižvelgiant į esamą institucinę struktūrą ir valstybių narių, kaip vėliavos, uosto ir pakrantės valstybių, atsakomybę ir teises, įsteigti Europos agentūrą, kuri užtikrintų aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugos ir taršos iš laivų prevencijos lygį;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 15 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra), siekiant padėti Komisijai ir valstybėms narėms Sąjungos lygmeniu veiksmingai įgyvendinti jūrų saugos ir taršos prevencijos sričių teisės aktus, rengiant atitinkamus vizitus į valstybes nares atitinkamų teisės aktų stebėsenos ir mokymo bei gebėjimų stiprinimo tikslais;

(4)po to, kai 2002 m. buvo įsteigta Agentūra, Sąjungos teisės aktų jūrų saugos, tvarumo, taršos prevencijos ir jūrų saugumo srityse aprėptis buvo gerokai išplėsta, todėl buvo padaryti penki Agentūros įgaliojimų pakeitimai;

(5)nuo 2013 m. Agentūra toliau smarkiai plėtė savo užduočių aprėptį imdamasi atitinkamų pagalbinių užduočių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2a straipsnyje, arba reaguodama į Komisijos ir valstybių narių prašymus teikti techninę pagalbą, visų pirma jūrų sektoriaus dekarbonizacijos ir skaitmenizacijos srityse. Be to, tiesioginį poveikį Agentūros užduotims daro Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/35/EB 16 , 2009/16/EB 17 , 2009/18/EB 18 ir 2009/21/EB 19 pakeitimai. Tose direktyvose visų pirma numatytas Agentūros užduočių, susijusių su tarša iš laivų, vykdymas, Sąjungos lygmens uosto valstybės kontrolės režimas, valstybių narių veikla, susijusi su jūrų laivų avarijų Sąjungos vandenyse tyrimais, ir valstybių narių, kaip vėliavos valstybių, įsipareigojimai;

(6)be to, Agentūros administracinis ir finansinis valdymas turi būti suderintas su tarpinstituciniu susitarimu dėl decentralizuotų agentūrų valdymo 20 ir Sąjungos decentralizuotų įstaigų finansiniu pagrindų reglamentu 21 ;

(7)atsižvelgiant į pirmiau minėtus pokyčius, padaryta daug pakeitimų, todėl tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 ir pakeisti jį nauju teisės aktu;

(8)Agentūra iš pradžių buvo įsteigta tam, kad padėtų visoje Sąjungoje užtikrinti aukštą jūrų saugos lygį ir kartu – užkirsti kelią taršai iš laivų, o vėliau ir iš naftos ir dujų įrenginių. Nors šie tikslai buvo dar labiau įtvirtinti įtraukus jūrų saugumo skatinimą, pastaraisiais metais Agentūra daugiausia dėmesio skyrė tam, kad padėtų įgyvendinti reglamentavimo pakeitimus dekarbonizacijos ir laivybos skaitmenizacijos srityse, todėl šios sritys turi būti įtrauktos į bendruosius Agentūros tikslus, kad Agentūra galėtų prisidėti prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pramonės pertvarkos tikslų įgyvendinimo. Be to, atsižvelgiant į esminį Agentūros vaidmenį užtikrinant informuotumą apie padėtį jūroje naudojant palydovines nuotraukas ir nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas, pagrįsta Agentūros tikslus papildyti atitinkamu bendruoju tikslu;

(9)nustatant šiuos tikslus turėtų būti apibrėžtos Agentūros veiklos sritys, kuriose ji, teikdama techninę ir operacinę pagalbą, padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos politiką jūrų srityje;

(10)kad šie tikslai būtų tinkamai pasiekti, tikslinga, kad Agentūra vykdytų konkrečias užduotis jūrų saugos, tvarumo, jūrų sektoriaus dekarbonizacijos, jūrų saugumo ir kibernetinio saugumo, jūrų stebėjimo ir jūrų krizių srityse, taip pat skaitmenizavimo skatinimo ir keitimosi jūrų srities duomenimis palengvinimo srityse;

(11)be konkrečių užduočių, Komisijos arba valstybių narių prašymu Agentūra turėtų teikti horizontaliąją techninę paramą įgyvendinant bet kurią užduotį, priklausančią jos kompetencijai bei patenkančią į jos tikslų aprėptį ir susijusią su būsimais poreikiais ir pokyčiais Sąjungos lygmeniu. Agentūros valdančioji taryba, prieš nuspręsdama tokias papildomas užduotis įtraukti į Agentūros bendrąjį programavimo dokumentą kaip metinės ar daugiametės darbo programos dalį, atsižvelgia į turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad tam tikroms užduotims, kurios sudaro Agentūros veiklos pagrindą, prireikus galėtų būti teikiama pirmenybė;

(12)Agentūra savo kompetencijos srityse turi pažangiausių techninių žinių, todėl ji turėtų valstybėms narėms teikti mokymo ir gebėjimų stiprinimo paslaugas: rengti bendruosius pagrindinius mokymo kursus ir per juos naudotis technologiškai pažangiausiomis priemonėmis;

(13)šios Agentūros techninės žinios turėtų būti toliau plėtojamos atliekant jūrų srities mokslinius tyrimus ir prisidedant prie atitinkamos Sąjungos veiklos šioje srityje. Agentūra turėtų aktyviai prisidėti prie jūrų saugos ir saugumo didinimo, aktyvesnės laivybos sektoriaus dekarbonizacijos ir geresnės taršos iš laivų prevencijos tikslų įgyvendinimo. Šiuo atžvilgiu Agentūra galėtų paskelbti atitinkamas neprivalomas gaires, rekomendacijas ar vadovus, kurie galėtų padėti Komisijai, valstybėms narėms ir (arba) jūrų pramonei siekti šių tikslų;

(14)kalbant apie jūrų saugą, Agentūra turėtų laikytis aktyvaus požiūrio nustatydama saugos riziką ir iššūkius, kuriuo remdamasi ji kas trejus metus turėtų pateikti Komisijai pažangos jūrų saugos srityje ataskaitą. Be to, Agentūra turėtų toliau padėti Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, visų pirma susijusius su vėliavos ir uosto valstybės įsipareigojimais, jūrų laivų avarijų tyrimu, keleivinių laivų sauga, pripažintomis organizacijomis ir laivų įrenginiais. Galiausiai Agentūra turėtų imtis iniciatyvos teikdama pagalbą naudojant autonominius ir automatizuotus antvandeninius laivus ir atlikti ne mažiau svarbią užduotį rinkti papildomus duomenis jūrininkų rengimo bei atestavimo ir 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje srityse;

(15)nuo paskutinio esminio reglamento pakeitimo 2013 m. jūrų sektoriuje įvyko reikšmingų teisėkūros pokyčių, susijusių su tvarumu. Be užduočių, kurias iki šiol apėmė Agentūros įgaliojimai, pavyzdžiui, taršos iš laivų ir naftos bei dujų įrenginių prevencijos, daugiausia vykdytos pasinaudojant Europos palydovinės naftos išsiliejimo priežiūros tarnyba (CleanSeaNet), Agentūra turėtų toliau padėti Komisijai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/883 22 , įtraukiant šią užduotį į atnaujintus Agentūros įgaliojimus. Be to, didėja poreikis, kad Agentūra ir toliau padėtų įgyvendinti su laivyba susijusius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2008/56/EB 23 ir (ES) 2016/802 24 elementus. Šios dvi sritys ir Agentūros dalyvavimas renkant ir analizuojant duomenis, susijusius su iš laivų išmetamu azoto oksidų (NOx) kiekiu, bei jais dalijantis, yra svarbūs skatinant tvarumą jūrų sektoriuje, dėl kurio Agentūra turėtų kas trejus metus teikti padarytos pažangos ataskaitą;

(16)laivybos sektoriaus dekarbonizacijos srityje Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) dedamos pastangos apriboti jūrų sektoriuje pasaulio mastu išmetamą teršalų kiekį ir jos turėtų būti skatinamos, be kita ko, sparčiai įgyvendinant 2018 m. priimtą Pradinę IMO laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją. Šiuo metu diskutuojama dėl priemonių, kuriomis būtų galima praktiškai įgyvendinti tokį plataus užmojo tikslą, taip pat ir dėl pradinės strategijos peržiūros. Sąjungos lygmeniu parengta politikos priemonių ir pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, skirtų jūrų sektoriaus dekarbonizacijai remti ir toliau jo tvarumui skatinti, kurie išdėstyti, visų pirma, Europos žaliojo kurso komunikate, Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje ir nulinės taršos strategijoje. Todėl Agentūros įgaliojimuose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį mažinti jūrų sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(17)šiuo atžvilgiu, nors Agentūra turėtų toliau padėti Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 25 , ji taip pat turėtų padėti įgyvendinti naujas reglamentavimo priemones, kuriomis siekiama dekarbonizuoti laivybos sektorių, kaip nustatyta Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, pavyzdžiui, Reglamentą [...] dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje ir su laivyba susijusius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 26 , nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, elementus; Agentūra ir toliau turėtų Sąjungos lygmeniu užimti pirmaujančią poziciją ekspertinių žinių srityje, kad padėtų sektoriui pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro, atlikdama mokslinius tyrimus ir teikdama gaires dėl laivams skirtų tvarių alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo ir diegimo, įskaitant elektros tiekimą nuo kranto laivams, taip pat dėl efektyvaus energijos vartojimo ir vėjinio varymo sprendimų diegimo. Siekiant stebėti pažangą laivybos sektoriaus dekarbonizacijos srityje, Agentūra kas trejus metus turėtų teikti Komisijai ataskaitas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pastangų ir visas galimas rekomendacijas;

(18)jūrų saugumo srityje Agentūra turėtų toliau teikti techninę pagalbą Komisijai atliekant patikrinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo 27 . Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais jūrų sektoriuje gerokai padaugėjo kibernetinio saugumo incidentų, Agentūra turėtų padėti Sąjungai didinti atsparumą kibernetinio saugumo incidentams jūrų sektoriuje, sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir informacija apie kibernetinio saugumo incidentus;

(19)Agentūra turėtų ir toliau užtikrinti laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB 28 , taip pat kitų sistemų, kuriomis grindžiamas informuotumas apie padėtį jūroje, prieglobą. Šiuo atžvilgiu Agentūra turėtų ir toliau atlikti esminį vaidmenį valdant programos „Copernicus“ jūrų saugumo komponentą ir turėtų toliau naudotis turimomis pažangiosiomis technologijomis, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, kad valstybėms narėms ir kitoms Sąjungos įstaigoms suteiktų naudingą stebėjimo ir stebėsenos priemonę. Be šių paslaugų, Agentūra parodė savo strateginį vaidmenį teikdama informaciją apie padėtį jūroje per įvairias krizes, pavyzdžiui, COVID-19 pandemiją ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu. Todėl Agentūroje turėtų veikti visą parą kasdien dirbantis centras, kuris turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms tokiose ekstremaliose situacijose;

(20)duomenų skaitmeninimas neatskiriamas nuo technologijų pažangos, susijusios su duomenų rinkimu ir perdavimu, siekiant padėti mažinti išlaidas ir užtikrinti veiksmingą žmogiškųjų išteklių naudojimą. Autonominių antvandeninių jūrų laivų naudojimas ir eksploatavimas ir skaitmeniniai bei technologiniai pokyčiai suteikia daug naujų galimybių rinkti duomenis ir valdyti integruotas sistemas. Tai suteikia galimybių skaitmenizuoti, automatizuoti ir standartizuoti keletą procesų, o tai leistų palengvinti jūrų operacijų, įskaitant stebėjimo mechanizmus, saugą, saugumą, tvarumą ir efektyvumą Sąjungos lygmeniu, kartu sumažinant valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. šiuo atžvilgiu Agentūra turėtų, be kita ko, palengvinti ir skatinti elektroninių sertifikatų naudojimą, techninių duomenų rinkimą, registravimą ir vertinimą, sistemingą esamų duomenų bazių naudojimą, įskaitant jų kryžminį papildymą naudojant novatoriškas IT ir dirbtinio intelekto priemones, ir, kai tinkama, papildomų sąveikių duomenų bazių kūrimą;

(21)kad Agentūra tinkamai atliktų jai patikėtas užduotis, tikslinga, kad jos pareigūnai lankytųsi valstybėse narėse ir stebėtų, kaip bendrai veikia Sąjungos jūrų saugos ir laivų taršos prevencijos sistema. Agentūra taip pat turėtų atlikti patikrinimus, kad padėtų Komisijai įvertinti, ar veiksmingai įgyvendinama Sąjungos teisė;

(22)Komisijai ir valstybėms narėms vykdant veiklą IMO, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašyto Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) kontekste, gali prireikti techninės pagalbos ir ekspertinių žinių. Be to, Komisijai taip pat gali prireikti Agentūros techninės pagalbos remiant trečiąsias šalis jūrų srityje, visų pirma stiprinant gebėjimus ir naudojant taršos prevencijos ir reagavimo į ją priemones. Agentūros valdančiajai tarybai turėtų būti pavesta priimti Agentūros tarptautinių santykių strategiją jos kompetencijai priklausančiais klausimais, kuri būtų bendrojo programavimo dokumento dalis;

(23)pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti jūrų saugą ir saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Todėl Agentūra, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1896 29 įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/473 30 įsteigta Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pagal savo įgaliojimus turėtų stiprinti bendradarbiavimą tiek tarpusavyje, tiek su pakrančių apsaugos funkcijas vykdančiomis nacionalinėmis institucijomis, siekdamos didinti informuotumą apie padėtį jūroje ir remti darnius bei ekonomiškai efektyvius veiksmus;

(24)šio reglamento įgyvendinimu nedaromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimui ar valstybių narių įsipareigojimams pagal tarptautines konvencijas, kaip antai Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų ir kitus atitinkamus tarptautinius jūrų teisės dokumentus;

(25)siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo procesą Agentūroje ir prisidėti prie efektyvumo ir veiksmingumo didinimo, turėtų būti nustatyta dviejų lygmenų valdymo struktūra. Tuo tikslu valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, turinčioje reikiamus įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą sudaryti biudžetą ir patvirtinti programavimo dokumentą. Valdančioji taryba turėtų nustatyti bendras Agentūros veiklos kryptis ir aktyviau dalyvauti Agentūros veiklos stebėsenos procese, siekdama sustiprinti administracinių ir biudžeto klausimų priežiūrą. Turėtų būti sudaryta mažesnė vykdomoji valdyba, kurios užduotis būtų tinkamai parengti valdančiosios tarybos posėdžius ir padėti jai sprendimų priėmimo procese. Vykdomosios valdybos įgaliojimai turėtų būti apibrėžti įgaliojimų dokumente, kurį turi patvirtinti valdančioji taryba, ir, kai tinkama, jame turėtų būti pateiktos nuomonės ir laikini sprendimai, kuriuos valdančioji taryba turi galutinai patvirtinti. Agentūrai turėtų vadovauti vykdantysis direktorius;

(26)siekiant užtikrinti valdančiosios tarybos sprendimų skaidrumą, atitinkamų sektorių atstovai turėtų dalyvauti jos posėdžiuose be balsavimo teisės. Įvairių suinteresuotųjų subjektų atstovus turėtų skirti Komisija, atsižvelgdama į jų reprezentatyvumą Sąjungos lygmeniu;

(27)kad Agentūra galėtų deramai atlikti savo užduotis, ji turėtų turėti teisinį subjektiškumą ir savarankišką biudžetą, kuris būtų daugiausia finansuojamas Sąjungos įnašu ir trečiųjų šalių ar kitų subjektų mokamais mokesčiais bei rinkliavomis. Joks valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų finansinis įnašas neturėtų kelti pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui. Siekiant užtikrinti Agentūros savarankiškumą vykdant kasdienį veiklos administravimą, teikiant nuomones bei rekomendacijas ir priimant sprendimus, Agentūros organizacinė struktūra turėtų būti skaidri, o vykdančiajam direktoriui turėtų tekti visa atsakomybė. Siekiant išsaugoti organizacines žinias ir užtikrinti veiklos tęstinumą, kartu pasirūpinant būtinais nuolatiniais ekspertinių žinių mainais su jūrų sektoriumi, Agentūros personalas turėtų būti nepriklausomas ir būti įdarbinamas tiek pagal trumpalaikes, tiek ir pagal ilgalaikes darbo sutartis. Agentūros išlaidas turėtų sudaryti personalo, administracijos, infrastruktūros ir veiklos išlaidos;

(28)kalbant apie interesų konfliktų prevenciją ir valdymą, itin svarbu, kad Agentūra veiktų nešališkai, rodytų sąžiningumą ir nustatytų aukštus profesinius standartus. Niekada neturėtų būti pagrįstų priežasčių įtarti, kad priimant sprendimus galėjo būti daroma įtaka dėl interesų, prieštaraujančių Agentūros, kaip visai Sąjungai tarnaujančios įstaigos, vaidmeniui arba dėl bet kurio valdančiosios tarybos nario privačių interesų ar ryšių, kurie būtų arba galėtų būti nesuderinami su tinkamu atitinkamo asmens oficialių pareigų atlikimu. Todėl valdančioji taryba turėtų priimti išsamias taisykles dėl interesų konfliktų;

(29)platesnė su Agentūros veikla susijusi strateginė perspektyva padėtų lengviau ir veiksmingiau planuoti ir valdyti Agentūros išteklius ir pagerintų jos rezultatų kokybę. Tai patvirtinta ir sustiprinta Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/715. Todėl valdančioji taryba, tinkamai pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų priimti ir reguliariai atnaujinti bendrą programavimo dokumentą, kuriame būtų pateiktos metinė ir daugiametė darbo programos;

(30)kai Agentūros prašoma atlikti naują užduotį, kuri nėra konkrečiai numatyta jos įgaliojimuose, arba tam tikras užduotis, dėl kurių pagal jos įgaliojimus būtina apsvarstyti ir išanalizuoti poveikį jos žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams, valdančioji taryba tokias užduotis į programavimo dokumentą turėtų įtraukti tik atlikusi tokią analizę. Toje analizėje turėtų būti nustatyti būtini ištekliai, kuriais naudodamasi Agentūra galėtų atlikti tas naujas užduotis, ir tai, ar būtų daromas neigiamas poveikis esamoms Agentūros užduotims;

(31)Agentūrai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, ir turėtų būti numatytas atskiras biudžetas. Agentūra daugiausia turėtų būti finansuojama įnašo iš bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis. Skiriant Sąjungos įnašą ir bet kokias subsidijas iš Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Sąjungos Audito Rūmai;

(32)imant mokesčius užtikrinamas geresnis Agentūros finansavimas, todėl gali būti apsvarstyta galimybė juos imti už konkrečias paslaugas, kurios patenka į Agentūros kompetencijos sritį ir kurias Agentūra teikia trečiosioms šalims arba pramonei. Bet kokie Agentūros imami mokesčiai turėtų padengti atitinkamų paslaugų teikimo išlaidas;

(33)kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, susijusios su mokesčiai ir rinkliavomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 31 ;

(34)pastaraisiais keleriais metais, kai buvo įkurta daugiau decentralizuotų agentūrų, joms skiriamo finansavimo iš Sąjungos lėšų valdymo skaidrumas ir kontrolė pagerėjo; tai visų pirma pasakytina apie mokesčių įtraukimą į biudžetą, finansų kontrolę, biudžeto įvykdymą patvirtinimo įgaliojimus, įmokas į pensijų sistemą ir vidaus biudžeto procedūrą (elgesio kodeksą). Be to, Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 32 ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 33 atliekamų vidaus tyrimų;

(35)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. įsteigti specializuotą įstaigą, kuri galėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms taikyti ir stebėti Sąjungos teisės aktus jūrų saugos srityje ir vertinti jų veiksmingumą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl vykdytino bendradarbiavimo tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(36)Agentūros tinkamam veikimui užtikrinti būtina įgyvendinti tam tikrus su Agentūros valdymu susijusius principus, kad būtų laikomasi bendro pareiškimo ir bendro požiūrio, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. susitarė Tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais ir kurių tikslas – racionalizuoti agentūrų veiklą ir pagerinti jų veiklos rezultatus;

(37)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

(38)Reglamentu (EB) Nr. 1406/2022 įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra tebėra tas pats juridinis asmuo ir toliau vykdys visą savo veiklą ir procedūras,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Įsteigimas, dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 įsteigtos Europos jūrų saugumo agentūros (toliau – Agentūra) užduočių, veikimo ir valdymo taisyklės.

2.Agentūra padeda valstybėms narėms ir Komisijai veiksmingai visoje Sąjungoje taikyti ir įgyvendinti Sąjungos teisę, susijusią su jūrų transportu. Šiuo tikslu Agentūra bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir Komisija ir teikia joms techninę, operacinę ir mokslinę pagalbą, atsižvelgdama į 2 straipsnyje ir II bei III skyriuose nustatytus Agentūros tikslus ir užduotis.

3.Teikdama 2 dalyje nurodytą pagalbą, Agentūra visų pirma padeda valstybėms narėms ir Komisijai tinkamai taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kartu prisidėdama prie bendro jūrų eismo ir jūrų transporto veiksmingumo, kaip nustatyta šiame reglamente, kad sudarytų palankesnes sąlygas siekti Sąjungos tikslų jūrų transporto srityje.

4.Agentūros teikiama pagalba nedaro poveikio valstybių narių, kaip vėliavos, uosto ar pakrantės valstybių, teisėms ir pareigoms.

2 straipsnis

Agentūros tikslai

1.Agentūros tikslai – skatinti ir nustatyti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugos lygį, kurį užtikrinant nebebūtų avarijų, ir jūrų saugumo lygį, taip pat iš laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, jūrų sektoriaus tvarumo, taršos iš laivų prevencijos, reagavimo į ją ir reagavimo į jūrų taršą iš naftos ir dujų įrenginių lygį.

2.Kiti Agentūros tikslai – skatinti jūrų sektoriaus skaitmenizavimą sudarant palankesnes sąlygas elektroniniu būdu perduoti duomenis ir taip padedant supaprastinti integruotas jūrų stebėjimo ir informuotumo didinimo sistemas bei paslaugas ir jas teikti Komisijai ir valstybėms narėms.

II SKYRIUS

AGENTŪROS UŽDUOTYS

3 straipsnis

Horizontalioji techninė parama

1.Agentūra padeda Komisijai:

(a)tikrinti, ar veiksmingai įgyvendinami atitinkami privalomi Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama Agentūros tikslų, visų pirma rengiant 10 straipsnyje nurodytus vizitus ir patikrinimus. Šiuo atžvilgiu Agentūra gali teikti Komisijai pasiūlymus dėl galimų patobulinimų;

(b)atlikti parengiamąjį darbą atnaujinant ir rengiant susijusius Sąjungos teisės aktus, kuriais siekiama Agentūros tikslų, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinės teisės aktų raidą;

(c)vykdyti visas kitas užduotis, kurios Komisijai pavedamos Sąjungos teisėkūros procedūra priimtais aktais ir susijusios su Agentūros tikslais.

2.Agentūra dirba kartu su valstybėmis narėmis siekdama:

(a)atitinkamais atvejais organizuoti susijusią gebėjimų stiprinimo ir mokymo veiklą tose srityse, kuriose siekiama Agentūros tikslų ir už kurias yra atsakingos valstybės narės. Šiuo atžvilgiu Agentūra suformuoja tinkamus pajėgumus, kurių tikslas – parengti su Agentūros tikslais susijusią mokymo veiklą, be kita ko, bendruosius pagrindinius mokymo kursus, seminarus, konferencijas, praktinius seminarus, taip pat internetines, e. mokymosi ir kitas novatoriškas ir pažangias mokymo priemones, ir juos įgyvendinti bei koordinuoti. Tokios mokymo veiklos, vykdomos ne formaliojo švietimo sistemoje, elementai nustatomi glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir Komisija ir tvirtinami valdančiosios tarybos pagal šio reglamento 17 straipsnį, visapusiškai laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 166 straipsnio;

(b)rengti techninius sprendimus, įskaitant susijusių operacinių paslaugų teikimą, ir teikti techninę pagalbą, kad būtų formuojami būtini nacionaliniai pajėgumai atitinkamiems Sąjungos teisės aktams, susijusiems su Agentūros tikslais, įgyvendinti.

3.Agentūra skatina ir palengvina valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimą įgyvendinant Sąjungos teisės aktus, skatindama keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika bei jų sklaidą.

4.Agentūra Komisijos prašymu arba savo iniciatyva, pritarus valdančiajai tarybai pagal 17 straipsnį, prisideda prie Sąjungos lygmens jūrų mokslinių tyrimų veiklos, atitinkančios Agentūros tikslus. Šiuo atžvilgiu Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, nedarant poveikio kitai Sąjungos lygmens mokslinių tyrimų veiklai, ir analizuoti vykdomus ir užbaigtus mokslinių tyrimų projektus, susijusius su Agentūros tikslais. Atitinkamais atvejais, Agentūra, atsižvelgdama į taikytinas intelektinės nuosavybės taisykles ir saugumo aspektus ir gavusi Komisijos pritarimą, gali platinti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus, taip prisidėdama prie kitų Sąjungos įstaigų ir valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos sinergijos kūrimo.

5.Kai to reikia jos užduotims vykdyti, Agentūra atlieka tyrimus, kuriuose dalyvauja Komisija ir, kai taikytina, kuriems pasitelkiamos konsultacijų iniciatyvinės grupės, taip pat kuriuose dalyvauja valstybės narės ir, kai tinkama, socialiniai partneriai ir pramonės atstovai, turintys ekspertinių žinių atitinkamomis temomis.

6.Agentūra, remdamasi savo atliktais moksliniais bei kitais tyrimais ir patirtimi, įgyta vykdant savo veiklą, ypač vizitus ir patikrinimus, taip pat keisdamasi informacija ir gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis ir Komisija, iš anksto pasikonsultavusi su Komisija, gali paskelbti atitinkamas neprivalomas rekomendacijas, gaires ar vadovus, kad padėtų valstybėms narėms ir, kai tinkama, pramonei įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir sudarytų tam palankesnes sąlygas.

4 straipsnis

Su jūrų sauga susijusios užduotys

1.Agentūra stebi pažangą Sąjungos jūrų transporto saugos srityje, remdamasi turimais duomenimis atlieka rizikos analizę ir kuria saugos rizikos vertinimo modelius, kad nustatytų saugos problemas ir riziką. Kas trejus metus ji pateikia Komisijai pažangos jūrų saugos srityje ataskaitą bei galimas technines rekomendacijas, kurios galėtų būti įgyvendintos Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu. Šiuo atžvilgiu Agentūra visų pirma analizuoja ir siūlo atitinkamas gaires ar rekomendacijas dėl galimos saugos rizikos, kylančios dėl laivams skirtų tvarių alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo ir diegimo, įskaitant elektros tiekimą nuo kranto prisišvartavusiems laivams.

2. Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą 2009/21/EB. Visų pirma Agentūra pagal tos direktyvos [6a straipsnį] sukuria ir prižiūri Inspektavimo duomenų bazę, sukuria tos direktyvos [9b straipsnyje] nurodytą elektroninę ataskaitų teikimo priemonę, prižiūri 8 straipsnio 2c dalyje nurodytą viešą interneto svetainę ir, remdamasi surinktais duomenimis, teikia Komisijai rekomendacijas.

Agentūra padeda Komisijai stebėtojos teisėmis dalyvauti Tarptautinės jūrų organizacijos audito procese pagal Direktyvos 2009/21/EB [7 straipsnį]. Be to, Agentūra rengia atitinkamas priemones ir paslaugas, kuriomis naudodamosi jų paprašiusios valstybės narės gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal Direktyvą 2009/21/EB.

Agentūra taip pat nustato bendrą valstybių narių vėliavos valstybės ekspertų ir vėliavos valstybės inspektorių gebėjimų stiprinimo sistemą, nurodytą minėtos direktyvos [4c straipsnyje].

3.Agentūra padeda Komisijai plėtoti ir prižiūrėti Direktyvos 2009/16/EB 24 ir 24a straipsniuose numatytas duomenų bazes. Remdamasi surinktais duomenimis, Agentūra padeda Komisijai analizuoti atitinkamą informaciją ir skelbti duomenis apie laivus ir bendroves, kurių veiklos rezultatų lygis pagal Direktyvą 2009/16/EB yra žemas ir labai žemas.

Agentūra rengia atitinkamas priemones ir paslaugas, kuriomis naudodamosi jų paprašiusios valstybės narės gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal Direktyvą 2009/16/EB.

Agentūra taip pat parengia valstybių narių uosto valstybės kontrolės pareigūnų profesinio tobulinimo ir mokymo programą, kaip numatyta Direktyvos 2009/16/EB [22 straipsnio 7 dalyje].

4.Agentūra padeda Komisijai plėtoti ir prižiūrėti Direktyvos 2009/18/EB 17 straipsnyje numatytą duomenų bazę. Remdamasi surinktais duomenimis, Agentūra parengia metinę jūrų laivų avarijų ir incidentų apžvalgą. Agentūra, gavusi atitinkamų valstybių narių prašymą ir jei nekyla interesų konflikto, teikia toms valstybėms narėms operacinę pagalbą, susijusią su saugos tyrimais. Be to, Agentūra atlieka saugos tyrimų ataskaitų analizę, kad nustatytų pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu, susijusią su bet kokia atitinkama iš jų pasisemtina patirtimi.

Agentūra kompetentingoms jūrų saugos avarijų tyrimų institucijoms parengia profesinio tobulinimo ir mokymo programą.

34 35 36 5. Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2009/45/EB ir 2003/25/EB bei Tarybos direktyvą 98/41/EB. Agentūra visų pirma sukuria ir prižiūri duomenų bazę, skirtą priemonėms registruoti, kaip numatyta Direktyvos 2009/45/EB 9 straipsnyje ir Direktyvos 98/41/EB 9 straipsnyje, ir padeda Komisijai tokias priemones įvertinti.

37 6. Agentūra sudaro palankesnes sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiauti ir keistis informacija, kai jos pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 1 dalį atlieka pripažintų organizacijų, kurios vykdo apžiūros ir sertifikavimo užduotis, vertinimą. Agentūra visų pirma:

(a)pateikia Komisijai nuomonę dėl šios atlikto pripažintų organizacijų vertinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 1 dalį;

(b)teikia valstybėms narėms atitinkamą informaciją, susijusią su patikrinimais, atliekamais siekiant padėti Komisijai atlikti vertinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 1 dalį ir taip padėti stebėti ir prižiūrėti pripažintas organizacijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB 38 9 straipsnį, o kartu padėti valstybėms narėms vykdyti jų, kaip vėliavos valstybių, Sąjungos ir tarptautinius įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu Agentūra pagal Direktyvos 2009/21/EB [9 straipsnio 1 dalį] padeda Komisijai valdyti Aukšto lygio grupę vėliavos valstybės klausimais;

(c)savo iniciatyva arba Komisijos prašymu teikia Komisijai rekomendaciją ir techninę paramą dėl galimų taisomųjų priemonių arba baudų pripažintoms organizacijoms skyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 5 ir 6 straipsnius.

7.Agentūra padeda Komisijai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/90/ES 39 , teikdama techninį saugos aspektų vertinimą ir rekomendacijas su atitinkamų modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų sąrašais, plėtodama ir prižiūrėdama tos direktyvos 35 straipsnio 4 dalyje numatytą duomenų bazę ir sudarydama palankesnes sąlygas notifikuotųjų vertinimo įstaigų, veikiančių kaip jų koordinavimo grupės techninis sekretoriatas, bendradarbiavimui.

8.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti su autonominių ir automatizuotų jūrų antvandeninių laivų kūrimu susijusią saugos riziką ir, vykdydama mokslinius tyrimus ir rengdama atitinkamas skaitmenines priemones, gaires bei vadovus, padeda valstybėms narėms lengviau tvirtinti autonominių ir automatizuotų jūrų antvandeninių laivų projektus ir (arba) operacijas.

9.Agentūra renka ir analizuoja duomenis apie jūrininkus, teikiamus ir naudojamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/993 40 . Ji taip pat gali rinkti ir analizuoti duomenis apie 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimą, siekdama padėti gerinti jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygas.

5 straipsnis

Su tvarumu susijusios užduotys

1.Taršos iš laivų ir jūros taršos iš naftos ir dujų įrenginių atvejais Agentūra ekonomiškai efektyviai remia valstybes nares papildomomis reagavimo į taršą priemonėmis. Agentūra tai daro paveiktos valstybės narės, kuriai vadovaujant atliekamos valymo operacijos, prašymu. Tokia pagalba nedaro poveikio pakrantės valstybių atsakomybei turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus ir ją teikiant atsižvelgiama į esamą valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje. Teikdama operacines priemones valstybėms narėms, Agentūra atsižvelgia į sektoriaus perėjimą prie laivams skirtų tvarių alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo ir jis remiamas. Atitinkamais atvejais prašymai sutelkti kovos su tarša veiksmus teikiami pasinaudojant Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES 41 .

2. Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti galimą taršą ir persekioti neteisėtai teršalus išmetusius laivus pagal Direktyvą 2005/35/EB. Agentūra visų pirma padeda įgyvendinti tos direktyvos [10, 10a, 10b, 10c ir 10d] straipsnius:

(a)plėtodama ir prižiūrėdama būtiną informacinę sistemą (CleanSeaNet), kuri yra Sąjungos laivybos informacijos sistemos (SafeSeaNet) dalis, ir duomenų bazes;

(b)rinkdama, analizuodama ir platindama atitinkamą informaciją apie Direktyvos 2005/35/EB įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

(c)stiprindama kompetentingų nacionalinių institucijų gebėjimus ir sudarydama palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi;

(d)sukurdama ir prižiūrėdama internetinį išorės pranešimų teikimo kanalą, skirtą įgulos pateiktai informacijai apie galimą neteisėtą teršalų išmetimą gauti ir tvarkyti, ir perduodama tokią informaciją atitinkamai valstybei narei ar valstybėms narėms.

3.Agentūra teikia CleanSeaNet paslaugą ir visas kitas priemones, kad padėtų Komisijai ir valstybėms narėms, joms paprašius, stebėti jūros taršos nafta iš naftos ir dujų įrenginių mastą ir poveikį aplinkai.

4.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai plėtoti ir prižiūrėti tos direktyvos 14 straipsnyje numatytą Inspektavimo duomenų bazę.

5.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, padėdama siekti geros aplinkos būklės tikslo pasinaudojant jos su laivyba susijusiais elementais, ir pasinaudoti jau esamų priemonių, pavyzdžiui, integruotų jūrų laivybos paslaugų, teikiamais rezultatais. Šiuo atžvilgiu Agentūra atlieka tolesnius mokslinius tyrimus, per kuriuos nagrinėjami klausimai, susiję su pamestais konteineriais, įskaitant plastiko granules, ir povandeniniu triukšmu, ir teikia rekomendacijas Komisijai ir valstybėms narėms.

6.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms, be kita ko, teikdama operacines priemones ir paslaugas, įgyvendinti su laivyba susijusius Direktyvos (ES) 2016/802 elementus. Šiuo atžvilgiu Agentūra taip pat tobulina ir prižiūri duomenų bazę, kuri padeda valstybėms narėms, remiantis tos direktyvos nesilaikymo rizika, atrinkti tikrintinus laivus ir tinkamai nustatyti, kuriuos iš jų reikia tikrinti pirmiausiai.

7.Agentūra Komisijos ir valstybių narių prašymu joms padeda teikdama tinkamas operacines priemones ir paslaugas, susijusias su iš laivų išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio stebėsena ir duomenų apie jį rinkimu.

8.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 42 , teikdama tinkamas gaires ir rinkdama bei analizuodama duomenis apie atitiktį to reglamento nuostatoms.

9.Agentūra kas trejus metus pateikia Komisijai pažangos, padarytos Sąjungos lygmeniu mažinant jūrų transporto poveikį aplinkai, ataskaitą.

6 straipsnis

Su dekarbonizacija susijusios užduotys

1.Agentūra stebi pažangą, susijusią su operacinėmis ir techninėmis priemonėmis, kuriomis siekiama didinti laivų energijos vartojimo efektyvumą ir diegti laivams skirtas tvaraus alternatyviojo kuro, energijos ir elektros sistemas, įskaitant elektros tiekimą nuo kranto ir vėjinio varymo sprendimus, kad būtų sumažintas iš laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

2.Komisijos ir valstybių narių prašymu Agentūra teikia joms techninę pagalbą, susijusią su reglamentavimo pastangomis mažinti laivų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiuo atžvilgiu Agentūra gali naudoti visas su užduotimi susijusias operacines priemones ar paslaugas. Agentūra visų pirma tiria, analizuoja ir siūlo atitinkamas gaires ar rekomendacijas, susijusias su laivams skirtų tvaraus alternatyviojo kuro, energijos ir elektros sistemų naudojimu ir diegimu, įskaitant elektros tiekimą nuo kranto ir vėjinio varymo sprendimus, taip pat susijusias su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis.

3.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Reglamentą (ES) [... dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje]. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai plėtoti ir prižiūrėti duomenų bazę „FuelEU“ ir kitas atitinkamas IT priemones, nurodytas to reglamento [16 straipsnyje], kurti tinkamas stebėsenos priemones, gaires ir rizika grindžiamas tikslines priemones, padedančias lengviau vykdyti to reglamento [15b straipsnyje] numatytą tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą, ir analizuoti atitinkamus duomenis bei rengti ataskaitas pagal to reglamento [28 straipsnį].

4.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Reglamentą (ES) 2015/757. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai rengti, atnaujinti ir prižiūrėti atitinkamas IT priemones, duomenų bazes ir gaires, reikalingas siekiant įgyvendinti tą reglamentą ir palengvinti vykdymo užtikrinimo veiklą, padeda Komisijai analizuoti pagal tą reglamentą pateiktus atitinkamus duomenis ir įgyvendinti veiklą, kuria siekiama vykdyti to reglamento 21 straipsnyje nustatytus įpareigojimus.

5.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvos 2003/87/EB elementus, susijusius su jūrų sektoriumi. Visų pirma Agentūra padeda Komisijai rengti tinkamas IT įgyvendinimo priemones, stebėsenos priemones, gaires ir rizika grindžiamas tikslines priemones, kurių tikslas – palengvinti su Direktyva 2003/87/EB susijusią ir jūrų sektoriui aktualią tikrinimo, vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo veiklą, kartu pasinaudojant esamų atitinkamų priemonių, paslaugų ir duomenų bazių rezultatais.

6. Agentūra kas trejus metus pateikia Komisijai pažangos, padarytos Sąjungos lygmeniu dekarbonizuojant jūrų transportą, ataskaitą. Kai įmanoma, ataskaitoje pateikiama nustatytų problemų, kurias būtų galima spręsti Sąjungos lygmeniu, techninė analizė.

7 straipsnis

Su jūrų saugumu ir kibernetiniu saugumu susijusios užduotys

1.Agentūra teikia techninę pagalbą Komisijai, kai ji atlieka pagal Reglamento (EB) Nr. 725/2004 9 straipsnio 4 dalį jai pavestas tikrinimo užduotis.

2.Agentūra padeda Komisijai, valstybėms narėms ir visoms kitoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms didinti atsparumą kibernetinio saugumo incidentams jūrų sektoriuje, visų pirma sudarydama palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir informacija apie kibernetinio saugumo incidentus.

8 straipsnis

Su jūrų stebėjimu ir jūrų krizėmis susijusios užduotys

1.Agentūra Komisijos ir valstybių narių prašymu joms teikia jūrų stebėjimo ir ryšių paslaugas, grindžiamas pažangiosiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius, taip didindama informuotumą apie padėtį jūroje.

2.Laivų eismo stebėsenos srityje, kuriai taikoma Direktyva 2002/59/EB, Agentūra visų pirma skatina pakrantės valstybių bendradarbiavimą atitinkamuose laivybos rajonuose, taip pat plėtoja, prižiūri ir valdo Europos Sąjungos laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo sistemos Europos duomenų centrą ir Sąjungos laivybos informacijos sistemą (SafeSeaNet), kaip nurodyta tos direktyvos 6b ir 22a straipsniuose, taip pat Tarptautinę nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo informacijos keitimosi duomenimis sistemą, laikydamasi IMO prisiimtų įsipareigojimų.

3.Gavusi prašymą ir nepažeisdama nacionalinės ir Sąjungos teisės, Agentūra Komisijai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pagal jų įgaliojimus teikia atitinkamus laivų padėties nustatymo ir Žemės stebėjimo duomenis, siekdama padėti įgyvendinti kovos su piratavimo ir tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmėmis priemones, numatytas taikytinoje Sąjungos teisėje arba pagal tarptautiniu lygmeniu sutartas jūrų transporto srities teisines priemones, laikydamasi taikytinų duomenų apsaugos taisyklių ir taikydama administracines procedūras, kurias turi nustatyti pagal Direktyvą 2002/59/EB įsteigta Aukšto lygio valdymo grupė. Laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo duomenys teikiami gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą.

4.Agentūroje visą parą kasdien veikia centras, kuris, gavęs prašymą ir nedarydamas poveikio nacionalinei ir Sąjungos teisei, Komisijai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nedarydamas poveikio jų, kaip vėliavos, pakrantės ir uosto valstybių, teisėms ir pareigoms, ir atitinkamoms Sąjungos įstaigoms pagal jų įgaliojimus atitinkamai teikia informuoti apie padėtį jūroje skirtus ir analitinius duomenis, kurie padeda joms:

(a)spręsti saugos, saugumo ir taršos jūroje klausimus;

(b)susidarius ekstremaliosioms situacijoms jūroje;

(c)įgyvendinant visus Sąjungos teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama stebėti laivų judėjimą;

(d)įgyvendinant kovos su piratavimo ir tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmėmis priemones, numatytas taikytinoje Sąjungos teisėje arba pagal tarptautiniu mastu sutartas jūrų transporto srities teisines priemones;

(e)naudojant autonominius ir automatizuotus jūrų antvandeninius laivus ir sprendžiant jų sąveikos su įprastais laivais klausimus.

Tokia informacija teikiama laikantis taikytinų duomenų apsaugos taisyklių ir administracinių procedūrų, kurias turi atitinkamai nustatyti pagal Direktyvą 2002/59/EB įsteigta Aukšto lygio valdymo grupė. Laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo duomenys teikiami gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą.

5.Agentūra pagal savo kompetenciją padeda laiku reaguoti į krizes ir sušvelninti jų poveikį, padėdama, kai jos to prašoma, valstybėms narėms ir Komisijai vykdyti nenumatytų atvejų planus ir sudarydama palankesnes sąlygas keistis informacija ir geriausia patirtimi.

6.Pagal programos „Copernicus“ valdymo ir finansinę programą Agentūra padeda Komisijai įgyvendinti „Copernicus“ saugumo paslaugos jūrų stebėjimo komponentą.

7.Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms tobulinti ir prižiūrėti savanorišką bendrą keitimosi informacija aplinką (BKIA) – sąveikumo sprendimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarp įvairių sistemų, kurias naudoja atsakingos civilinės ir karinės institucijos jūrų srityje, ir taip būtų papildyta informacija, kuri jau prieinama per privalomas informacines sistemas.

9 straipsnis

Su skaitmenizavimu ir supaprastinimu susijusios užduotys

1.Agentūra jos kompetencijai priklausančiose Sąjungos teisės srityse, kai tinkama, renka ir teikia objektyvius, patikimus ir palyginamus statistinius duomenis, informaciją ir kitus duomenis, kad sudarytų sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms imtis būtinųjų priemonių savo veiksmams pagerinti ir galiojančių priemonių veiksmingumui ir ekonominiam efektyvumui įvertinti. Tokios užduotys apima elektroninių sertifikatų naudojimo palengvinimą ir skatinimą, techninių duomenų rinkimą, registravimą ir vertinimą, sistemingą turimų duomenų bazių naudojimą, įskaitant jų kryžminį papildymą pasinaudojant novatoriškomis IT ir dirbtinio intelekto priemonėmis, ir tam tikrais atvejais papildomų sąveikių duomenų bazių kūrimą. Šiuo atžvilgiu Agentūra taip pat prisideda prie bendros Europos judumo duomenų erdvės iniciatyvos veiksmų, susijusių su jūrų sritimi, ieškodama sąsajų su kitų transporto rūšių sistemomis.

2.Agentūra padeda Komisijai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1239 43 ir tuo tikslu vykdo šias užduotis:

(a)kuria, teikia naudoti ir prižiūri bendrus Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (EMSWe) IT komponentus ir paslaugas, už kuriuos atsako Komisija;

(b)tvarko EMSWe duomenų rinkinį, pranešimų diegimo vadovą ir skaitmeninių skaičiuoklių šablonus;

(c)teikia valstybėms narėms technines rekomendacijas dėl EMSWe įgyvendinimo;

(d) palengvina pakartotinį duomenų, kuriais keičiamasi EMSWe naudojantis SafeSeaNet, naudojimą ir dalijimąsi jais.

3.Valstybių narių prašymu, nedarydama poveikio jų, kaip vėliavos valstybių, teisėms ir pareigoms, Agentūra teikia joms techninę pagalbą skaitmeninant savo registrus ir skaitmenizuojant savo procedūras, kuriomis palengvinamas naudojimasis elektroniniais sertifikatais.

10 straipsnis

Vizitai ir patikrinimai valstybėse narėse

1.Siekdama padėti Komisijai įvykdyti savo pareigas pagal SESV, visų pirma įvertinti, ar atitinkami Sąjungos teisės aktai įgyvendinami veiksmingai, Agentūra rengia vizitus į valstybes nares pagal valdančiosios tarybos nustatytą metodiką. Taikant tokią metodiką laikomasi integruoto požiūrio, pagal kurį kiekvieno vizito metu siekiama patikrinti atitiktį daugiau nei vienam teisės aktui, susijusiam su vizito metu tikrinamos valstybės narės vėliavos, uosto ar pakrantės valstybės funkcijomis.

2.Agentūra atitinkamai valstybei narei iš anksto praneša apie planuojamą vizitą, įgaliotų pareigūnų vardus ir pavardes, vizito pradžios datą ir numatomą trukmę. Agentūros pareigūnai, įgalioti vykdyti tokį vizitą, jo pradžioje pateikia Agentūros vykdančiojo direktoriaus rašytinį sprendimą, kuriame nurodomas jų misijos tikslas ir užduotys.

3.Agentūra gali Komisijos vardu vykdyti patikrinimus, kurių reikalaujama privalomais Sąjungos teisės aktais dėl organizacijų, kurias Sąjunga pripažino pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009, ir dėl jūrininkų rengimo bei atestavimo trečiosiose šalyse pagal Direktyvą (ES) 2022/993.

4.Agentūra taip pat gali vykdyti patikrinimus Komisijos vardu, kurių reikalaujama bet kuriuo kitu privalomu Sąjungos teisės aktu, jei Komisija nusprendžia tokią užduotį pavesti Agentūrai.

5.Kiekvieno vizito arba patikrinimo pabaigoje Agentūra parengia ataskaitą ir išsiunčia ją Komisijai bei atitinkamai valstybei narei. Ataskaita rengiama pagal Komisijos anksčiau nustatytą šabloną.

6.Prireikus ir visais atvejais užbaigus vizitų ar patikrinimų ciklą, Agentūra išnagrinėja to ciklo ataskaitas, siekdama nustatyti horizontaliąsias ir bendras išvadas dėl taikomų priemonių veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo. Agentūra šio tyrimo rezultatus pateikia Komisijai, kad jie būtų toliau aptarti su valstybėmis narėmis, siekiant pasisemti reikiamos patirties ir sudaryti palankesnes sąlygas skleisti gerąją darbo praktiką.

III SKYRIUS

KITOS AGENTŪROS UŽDUOTYS, SUSIJUSIOS SU TARPTAUTINIAIS SANTYKIAIS IR EUROPOS PAKRANČIŲ APSAUGOS PAJĖGŲ BENDRADARBIAVIMU

11 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1.Agentūra, gavusi valstybių narių ir Komisijos prašymą, teikia techninę pagalbą, kuri yra reikalinga joms dalyvaujant atitinkamoje IMO ir Tarptautinės darbo organizacijos su laivyba susijusių techninių organų veikloje, pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM) vykdomame darbe ir susijusių regioninių organizacijų, prie kurių Sąjunga yra prisijungusi, veikloje, susijusioje su Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Siekdamas efektyviai ir veiksmingai vykdyti šias užduotis, vykdantysis direktorius gali nuspręsti įkurdinti darbuotojus Sąjungos delegacijose trečiosiose šalyse, jei sudaromi atitinkami susitarimai su Europos išorės veiksmų tarnyba. Šiam sprendimui priimti reikalingas išankstinis Komisijos ir valdančiosios tarybos sutikimas. Veiklos, kurią vykdys įkurdinti darbuotojai, aprėptis tame sprendime nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir administracinių Agentūros funkcijų dubliavimo.

2.Agentūra Komisijos prašymu gali teikti techninę pagalbą, įskaitant atitinkamos mokymo veiklos organizavimą, susijusią su atitinkamų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu, valstybėms, pateikusioms stojimo į Sąjungą paraiškas, ir, jei taikoma, Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms ir Paryžiaus SM šalims.

3.Komisijos arba Europos išorės veiksmų tarnybos (arba abiejų) prašymu Agentūra gali teikti pagalbą taršos iš laivų, taip pat jūrų taršos iš naftos ir dujų įrenginių atvejais, kai daromas poveikis trečiosioms šalims, priklausančioms tam pačiam kaip Sąjunga regioniniam jūrų baseinui. Agentūra teikia pagalbą laikydamasi Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, nustatyto Sprendimu Nr. 1313/2013/ES, ir šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybėms narėms taikomų sąlygų, kurios pagal analogiją taikomos trečiosioms šalims. Šios užduotys derinamos su galiojančiais regioninio bendradarbiavimo susitarimais, susijusiais su jūros tarša.

4.Nedarant poveikio 24 straipsniui, Komisijos prašymu Agentūra gali teikti techninę pagalbą trečiosioms šalims jos kompetencijai priklausančiais klausimais.

5.Gavusi Komisijos pritarimą, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus ir bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis, dirbančiomis Agentūros kompetencijai priklausančiose srityse. Dėl tokių susitarimų ir bendradarbiavimo turi būti gauta Komisijos nuomonė ir dėl jų jai reguliariai atsiskaitoma.

6.Valdančioji taryba priima Agentūros tarptautinių santykių strategiją jos kompetencijai priklausančiais klausimais. Ta strategija turi derėti su Komisijos politiniais prioritetais ir jos tikslas – padėti Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai įgyvendinti tokius prioritetus. Ji įtraukiama į Agentūros programavimo dokumentą nurodant susijusius išteklius.

12 straipsnis

Europos bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas

1.Agentūra, bendradarbiaudama su Reglamentu (ES) 2019/1896 įsteigta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Reglamentu (ES) 2019/473 įsteigta Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, kiekvienai veikiant pagal savo įgaliojimus, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o kai tinkama – tarptautiniu lygmeniu, remia nacionalines institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas:

(a)dalijasi informacija, saugoma laivų pranešimų sistemose ir kitose informacinėse sistemose, kurioms prieglobą teikia arba kuriomis gali naudotis tos agentūros, pagal atitinkamus jų teisinius pagrindus ir nedarant poveikio valstybių narių duomenų nuosavybės teisei, tokią informaciją sujungia ir analizuoja;

(b)teikia stebėjimo ir ryšių paslaugas, grindžiamas pažangiosiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius;

(c)stiprina gebėjimus rengdama gaires ir rekomendacijas ir nustatydama geriausią praktiką, taip pat rengdama personalo mokymus ir mainus;

(d)gerina keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, be kita ko, analizuodama operacinius sunkumus ir jūrų srityje kylančias grėsmes;

(e)dalijasi pajėgumais planuojant ir įgyvendinant daugiatiksles operacijas bei dalijantis ištekliais ir kitais pajėgumais tiek, kiek tą veiklą koordinuoja tos agentūros ir dėl kurios yra gautas atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimas.

2.Nedarant poveikio Agentūros valdančiosios tarybos, nustatytos 15 straipsnyje, įgaliojimams, Agentūros, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas konkretūs būdai nustatomi darbo tvarkos susitarime pagal atitinkamus tų agentūrų įgaliojimus ir toms agentūroms taikomas finansines taisykles. Tokį susitarimą turi patvirtinti Agentūros valdančioji taryba, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros administracinė valdyba ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros valdančioji taryba.

3. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Agentūra, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, paskelbia praktinį Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas vadovą. Tame vadove pateikiamos keitimosi informacija gairės, rekomendacijos ir geriausios patirties pavyzdžiai. Komisija priima vadovą rekomendacijos forma.

4.Šiame straipsnyje nustatytos užduotys netrukdo vykdyti 4–12 straipsniuose nurodytų Agentūros užduočių ir dėl jų nepažeidžiamos valstybių narių, visų pirma kaip vėliavos valstybių, uosto valstybių ar pakrantės valstybių, teisės ir pareigos.

13 straipsnis

Komunikacija ir sklaida

Agentūra gali savo iniciatyva savo įgaliojimų srityse vykdyti komunikacijos veiklą. Komunikacijos veikla neturi trukdyti vykdyti kitų 4–13 straipsniuose nurodytų užduočių ir yra vykdoma laikantis atitinkamų valdančiosios tarybos patvirtintų komunikacijos ir sklaidos planų. Tuos planus valdančioji taryba, remdamasi poreikių analize, reguliariai atnaujina.

IV SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

14 straipsnis

Administravimo ir valdymo struktūra

Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

(a)valdančioji taryba, kuri atlieka 16 straipsnyje nustatytas funkcijas;

(b)vykdomoji valdyba, kuri atlieka 21 straipsnyje nustatytas funkcijas;

(c)vykdantysis direktorius, kuris atlieka 23 straipsnyje nustatytas pareigas.

15 straipsnis

Valdančiosios tarybos sudėtis

1. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir keturi Komisijos atstovai; jie visi turi balsavimo teises.

Į valdančiąją tarybą taip pat įtraukiami keturi balsavimo teisės neturintys Komisijos paskirti labiausiai susijusių sektorių, nurodytų 2 straipsnyje, specialistai.

Visi valdančiosios tarybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamą patirtį bei kompetenciją 2 straipsnyje nurodytose srityse. Valstybės narės ir Komisija stengiasi, kad valdančiojoje taryboje būtų vyrų ir moterų narių pusiausvyra. Pagal Direktyvos 2009/18/EB 10 straipsnį vienas iš keturių specialistų turi būti avarijų tyrimo įstaigų nuolatinio bendradarbiavimo sistemos atstovas.

3.Kiekviena valstybė narė ir Komisija skiria savo valdančiosios tarybos narius, taip pat pakaitinį narį, kuris atstovauja valdančiosios tarybos nariui, kai šis negali dalyvauti.

4.Kadencijos trukmė – ketveri metai. Kadencija gali būti pratęsta.

5.Kiekvienas narys ir pakaitinis narys, pradėdamas eiti pareigas, pasirašo rašytinį pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad nekyla su juo susijusio interesų konflikto. Pasikeitus su bet kokiu interesų konfliktu susijusioms aplinkybėms, kiekvienas narys ir pakaitinis narys savo pareiškimą atnaujina. Agentūra pareiškimus ir atnaujintus pareiškimus skelbia savo interneto svetainėje.

16 straipsnis

Valdančiosios tarybos funkcijos

1.Siekdama užtikrinti, kad Agentūra atliktų savo užduotis, valdančioji taryba:

(a)teikia bendrąsias ir strategines Agentūros veiklos gaires;

(b)gavusi Komisijos nuomonę ir laikydamasi 17 straipsnio, dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių dauguma kasmet priima Agentūros bendrąjį programavimo dokumentą;

(c)dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma tvirtina metinį Agentūros biudžetą ir etatų planą bei pagal VI skyrių vykdo kitas su Agentūros biudžetu susijusias funkcijas;

(d)dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma priima konsoliduotąją metinę Agentūros veiklos ataskaitą ir iki kiekvienų metų liepos 1 d. perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms. Ataskaita paskelbiama viešai;

(e)pagal 25 straipsnį priima Agentūrai taikomas finansines taisykles;

(f)pateikia nuomonę apie galutines Agentūros finansines ataskaitas;

(g)nustato vizitų, vykdytinų pagal 10 straipsnį, metodiką. Jei per 15 dienų nuo metodikos patvirtinimo dienos Komisija išreiškia nepritarimą, valdančioji taryba ją apsvarsto iš naujo ir per antrąjį svarstymą patvirtina, galbūt su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai;

(h)nagrinėja ir tvirtina 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus administracinius susitarimus;

(i)atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudas ir naudą, tvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

(j)priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet savo interneto svetainėje skelbia valdančiosios tarybos narių interesų deklaracijas;

(k)remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 13 straipsnyje;

(l)priima savo darbo tvarkos taisykles;

(m)dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių narių dauguma pagal 21 straipsnį skiria vykdomosios valdybos narius;

(n)tvirtina vykdomajai valdybai skirtus įgaliojimus vykdyti 21 straipsnyje nurodytas užduotis;

(o)pagal 2 dalį Agentūros personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikti paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis 44 ;

(p)vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(q)skiria vykdantįjį direktorių, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo veiklos rezultatus bei prireikus pratęsia jo kadenciją arba atleidžia jį iš pareigų pagal 22 straipsnį;

(r)nustato vykdančiojo direktoriaus sprendimų priėmimo procedūras;

(s)laikydamasi Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, jei tikslinga, skiria apskaitos pareigūną, kuris savo pareigas vykdo visiškai savarankiškai;

(t)užtikrina, kad, atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų;

(u)priima visus sprendimus dėl Agentūros vidaus struktūrų sukūrimo, įskaitant patariamųjų ar darbo grupių sudarymą ir prireikus jų keitimą;

(v)priima sprendimą dėl paslaugų, kurias Agentūra gali siūlyti už mokesčius ir rinkliavas, ir patvirtina 26 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų mokėtinų mokesčių ir rinkliavų finansinio paskirstymo pavyzdinį modelį. Jei per 15 dienų nuo valdančiosios tarybos sprendimo dėl už mokesčius teikiamų paslaugų arba pavyzdinio modelio priėmimo dienos Komisija išreiškia nepritarimą, valdančioji taryba sprendimą apsvarsto iš naujo ir per antrąjį svarstymą priima, galbūt su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai;

(w)tvirtina efektyvumo didinimo ir sinergijos užtikrinimo strategiją;

(x)tvirtina 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją. Jei per 15 dienų nuo strategijos patvirtinimo dienos Komisija išreiškia nepritarimą, valdančioji taryba strategiją apsvarsto iš naujo ir per antrąjį svarstymą patvirtina, galbūt su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai;

(y)priima 41 straipsnyje nurodytas Agentūros vidaus saugumo taisykles;

(z)skiria Agentūros duomenų apsaugos pareigūną.

2.Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, valdančioji taryba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo vykdančiajam direktoriui suteikiami atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai ir nustatomos tų įgaliojimų suteikimo sustabdymo sąlygos. Vykdančiajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perduoti kitiems asmenims.

Jei reikia dėl išskirtinių aplinkybių, valdančioji taryba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimą vykdančiajam direktoriui ir asmenims, kuriems jis šiuos įgaliojimus perdavė, ir jais naudotis pati arba juos suteikti vienam iš savo narių arba kitam darbuotojui nei vykdantysis direktorius.  

17 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. valdančioji taryba, remdamasi vykdančiojo direktoriaus pateiktu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, priima bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame pateikiamos daugiametė ir metinė programos. Ji šį dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Jei per 15 dienų nuo bendrojo programavimo dokumento priėmimo dienos Komisija išreiškia nepritarimą dokumentui, valdančioji taryba jį apsvarsto iš naujo ir per dviejų mėnesių laikotarpį per antrąjį svarstymą priima, galbūt su pakeitimais, dviejų trečdalių balsų dauguma, įskaitant Komisijos atstovus, arba valstybių narių atstovams balsuojant vieningai.

2.Galutinai patvirtinus bendrąjį biudžetą bendrasis programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.

3.Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi derėti su 7 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais. Metinė ir (arba) daugiametė programa apima ryšių su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis strategiją, nurodytą 11 straipsnyje, ir su ta strategija susijusius veiksmus.

4.Jei Agentūrai paskiriama nauja užduotis, valdančioji taryba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą. Tokia nauja užduotis įtraukiama išanalizavus poveikį žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos atidėti kitų užduočių vykdymą.

5.Rengdama bendrąjį programavimo dokumentą valdančioji taryba išnagrinėja ir patvirtina Komisijos arba valstybių narių prašymus teikti techninę pagalbą, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies c punkte, 3 straipsnio 2 dalies b punkte, 5 straipsnio 5–8 dalyse, 8 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Tvirtinant tokius prašymus:

(a)nekenkiama kitoms Agentūros užduotims;

(b)vengiama pastangų dubliavimo;

(c)analizuojamas poveikis žmogiškiesiems ir biudžeto ištekliams ir

(d)gali būti priimamas sprendimas atidėti kitas užduotis.

6.Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Valdančioji taryba gali vykdančiajam direktoriui suteikti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

7.Daugiametėje darbo programoje išdėstoma bendra strateginė programa, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat pateikiamos išteklių, įskaitant daugiametį biudžetą ir personalą, programavimo nuostatos.

8.Išteklių programa kasmet atnaujinama. Strateginis programavimas, kai tikslinga, atnaujinamas, atsižvelgiant visų pirma į 41 straipsnyje nurodyto įvertinimo rezultatus.

18 straipsnis

Valdančiosios tarybos pirmininkas

1.Valdančioji taryba pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka iš savo balsavimo teises turinčių narių. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teises turinčių valdančiosios tarybos narių balsų dauguma.

2.Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jo vietą automatiškai užima pirmininko pavaduotojas.

3. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu jie netenka valdančiosios tarybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

19 straipsnis

Valdančiosios tarybos posėdžiai

1. Valdančiosios tarybos posėdžiai vyksta laikantis jos darbo tvarkos taisyklių ir juos sušaukia jos pirmininkas.

2. Posėdžiuose dalyvauja Agentūros vykdantysis direktorius, išskyrus atvejus, kai pagal 35 straipsnį dėl jo dalyvavimo gali kilti interesų konfliktas, pirmininkui dėl to priėmus sprendimą, arba valdančioji taryba turi priimti sprendimą.

3.Valdančioji taryba eilinius posėdžius rengia du kartus per metus. Be to, ji gali susirinkti pirmininko iniciatyva arba Komisijos ar trečdalio valstybių narių prašymu.

4.Konfidencialaus klausimo arba interesų konflikto atvejais valdančioji taryba gali nuspręsti konkrečius savo darbotvarkės punktus nagrinėti nedalyvaujant atitinkamiems nariams. Tai nedaro poveikio valstybių narių ir Komisijos teisei nuspręsti, kad joms atstovautų pakaitinis narys ar bet kuris kitas asmuo. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės nustatomos valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklėse.

5.Valdančioji taryba į savo posėdžius dalyvauti stebėtojo teisėmis gali pakviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

6.Laikantis valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisyklių nuostatų, jos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

7.Valdančiosios tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Agentūra.

20 straipsnis

Valdančiosios tarybos balsavimo taisyklės

1.Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, valdančioji taryba priima sprendimus absoliučia balsavimo teises turinčių narių balsų dauguma.

2.    16 straipsnio 1 dalies c–e punktuose, i, j, n, o, p, q, t bei u punktuose ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai gali būti priimti tik jei Komisijos atstovai balsuoja „už“. Priimant 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus sprendimus, Komisijos atstovo palankus balsavimas reikalingas tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su Agentūros metine ir daugiamete darbo programa.

3. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Agentūros vykdantysis direktorius nebalsuoja.

4. Nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teise turi teisę pasinaudoti pakaitinis narys.

5. Išsamesnė balsavimo tvarka, įskaitant vieno nario veikimo kito nario vardu sąlygas, nustatoma darbo tvarkos taisyklėse.

21 straipsnis

Vykdomoji valdyba

1. Vykdomoji valdyba padeda valdančiajai tarybai.

2.Vykdomoji valdyba:

(a)prižiūri valdančiosios tarybos sprendimų dėl administracinio ir biudžeto valdymo įgyvendinimą;

(b)rengia sprendimus, kuriuos turi priimti valdančioji taryba;

(c)drauge su valdančiąja taryba užtikrina, kad, atsižvelgiant į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat OLAF ir Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų.

3.Jei reikia, skubiais atvejais vykdomoji valdyba gali valdančiosios tarybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimą sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų suteikimą ir biudžeto reikalus.

4.Vykdomąją valdybą sudaro valdančiosios tarybos pirmininkas, vienas Komisijos atstovas valdančiojoje taryboje ir trys kiti nariai, kuriuos iš savo balsavimo teisę turinčių narių skiria valdančioji taryba. Valdančiosios tarybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas. Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės dalyvauja vykdantysis direktorius.

5.Vykdomosios valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti. Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi, kai baigiasi jų narystė valdančiojoje taryboje.

6.Vykdomoji valdyba kas tris mėnesius surengia bent vieną eilinį posėdį. Be to, ji posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

7.Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles nustato valdančioji taryba.

V SKYRIUS

VYKDANTYSIS DIREKTORIUS

22 straipsnis

Skyrimas, kadencijos pratęsimas ir atleidimas iš pareigų

1.Vykdantįjį direktorių iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo skiria valdančioji taryba, remdamasi nuopelnais bei įgūdžiais ir vadovaudamasi atvira ir skaidria atrankos procedūra, kurioje laikomasi lyčių pusiausvyros principo.

2.Sudarant sutartį su vykdančiuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja valdančiosios tarybos pirmininkas.

3.Vykdantysis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Likus pakankamai laiko iki to laikotarpio pabaigos Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdančiojo direktoriaus veiklos rezultatų įvertinimą ir būsimas Agentūros užduotis bei uždavinius.

4.Remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, valdančioji taryba gali vykdančiojo direktoriaus kadenciją vieną kartą pratęsti ne ilgiau nei penkeriems metams.

5.Vykdantysis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.

6.Vykdantysis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

7. Remiantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu, vykdantysis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas.

23 straipsnis

Vykdančiojo direktoriaus užduotys ir pareigos

1.Vykdantysis direktorius vadovauja Agentūrai vadovaudamasis valdančiosios tarybos sprendimais ir yra atskaitingas valdančiajai tarybai.

2.Nepažeidžiant Komisijos, valdančiosios tarybos ir vykdomosios valdybos įgaliojimų, vykdantysis direktorius savo pareigas atlieka nepriklausomai ir neprašo duoti ir nepriima jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų.

3.Gavęs prašymą, vykdantysis direktorius Europos Parlamentui pateikia savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti vykdančiojo direktoriaus pateikti jo pareigų vykdymo ataskaitą.

4.Vykdantysis direktorius yra Agentūros teisinis atstovas.

5.Vykdantysis direktorius atsako už Agentūrai šiuo reglamentu paskirtų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma vykdantysis direktorius:

(a)užtikrina tvarų ir efektyvų kasdienį Agentūros administravimą;

(b)organizuoja Agentūros veiklą ir personalą, jiems vadovauja ir juos prižiūri, laikydamasis valdančiosios tarybos sprendimų;

(c)rengia ir įgyvendina valdančiosios tarybos priimtus sprendimus;

(d)rengia Agentūrai taikomų finansinių taisyklių projektą, kurį tvirtina valdančioji taryba;

(e)sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatas pagal 27 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 28 straipsnį;

(f)parengia bendrojo programavimo dokumento projektą ir, pasikonsultavęs su Komisija, likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki atitinkamo valdančiosios tarybos posėdžio, pateikia jį valdančiajai tarybai priimti;

(g)įgyvendina bendrąjį programavimo dokumentą, pagal atitinkamus rodiklius vertina pažangą ir teikia valdančiajai tarybai jo įgyvendinimo ataskaitas;

(h)rengia Agentūros konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą ir teikia ją valdančiajai tarybai įvertinti ir priimti;

(i)pagal 17 straipsnio 5 dalį reaguoja į visus prašymus suteikti pagalbą;

(j)pasikonsultavęs su Komisija ir laikydamasis valdančiosios tarybos pagal 16 straipsnio 1 dalies g punktą nustatytos vizitų metodikos, nusprendžia vykdyti 10 straipsnyje numatytus vizitus ir patikrinimus;

(k)nusprendžia sudaryti administracinius susitarimus su kitomis Agentūros veiklos srityje dirbančiomis Sąjungos įstaigomis su sąlyga, kad susitarimo projektas konsultavimosi tikslais pirmiausia pateikiamas Komisijai ir valdančiajai tarybai pagal 11 straipsnio 5 dalį ir kad valdančioji taryba per keturias savaites nepateikia prieštaravimų;

(l)imasi visų priemonių, įskaitant vidaus administracinių taisyklių priėmimą ir pranešimų skelbimą, būtinų Agentūros veiklai užtikrinti pagal šio reglamento nuostatas;

(m)organizuoja veiksmingą stebėsenos sistemą, kad galėtų palyginti Agentūros pasiekimus su šiame reglamente jai nustatytais tikslais ir užduotimis. Pritariant Komisijai ir valdančiajai tarybai, jis tuo tikslu nustato specialiai pritaikytus veiklos rodiklius, kuriuos taikant galima veiksmingai įvertinti pasiektus rezultatus. Jis užtikrina, kad Agentūros organizacinė struktūra būtų nuolat atnaujinama atsižvelgiant į kintančius poreikius ir neviršijant turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Šiuo atžvilgiu jis nustato pripažintus profesinius standartus atitinkančias reguliaraus vertinimo procedūras;

(n)nustato veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir apie visus reikšmingus jos pakeitimus praneša valdančiajai tarybai;

(o)užtikrina, kad būtų atliekamas Agentūros rizikos vertinimas ir rizika būtų valdoma;

(p)atsižvelgdamas į vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas ir OLAF ir Europos prokuratūros tyrimus, nurodytus 38 straipsnyje, rengia tolesnių veiksmų planą ir du kartus per metus teikia pažangos ataskaitas Komisijai ir reguliariai – valdančiajai tarybai;

(q)apsaugo Sąjungos finansinius interesus, taikydamas prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarydamas poveikio OLAF ir Europos prokuratūros kompetencijai tyrimų srityje, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžindamas netinkamai išmokėtas lėšas ir, kai tinkama, taikydamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, įskaitant finansines nuobaudas;

(r)rengia Agentūros kovos su sukčiavimu strategiją, veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją ir organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategiją ir pateikia jas valdančiajai tarybai tvirtinti;

(s)skatina įvairovę ir užtikrina lyčių pusiausvyrą įdarbinant Agentūros personalą;

(t)įdarbina personalą iš kuo didesnės geografinės teritorijos;

(u)rengia ir įgyvendina Agentūros komunikacijos politiką;

(v)vykdo visas kitas užduotis, kurias jam patikėjo arba pavedė valdančioji taryba arba kurios gali būti reikalingos pagal šį reglamentą.

24 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.Agentūra yra atvira trečiųjų šalių, kurios su Sąjunga sudarė susitarimus, pagal kuriuos priėmė ir taiko jūrų saugos, jūrų saugumo, taršos iš laivų prevencijos ir reagavimo į ją sričių Sąjungos teisės aktus, dalyvavimui.

2.Pagal atitinkamas tų susitarimų nuostatas Agentūra, gavusi Komisijos nuomonę, sudaro susitarimus, kuriuose nurodomas išsamių tų šalių dalyvavimo Agentūros darbe taisyklių pobūdis ir mastas, įskaitant nuostatas dėl finansinių įnašų ir personalo.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

25 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, valdančioji taryba priima Agentūrai taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, nebent taip nukrypti konkrečiai prašoma dėl Agentūros veiklos ir Komisija davė savo išankstinį sutikimą.

26 straipsnis

Biudžetas

1.Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2.Agentūros biudžeto pajamos ir išlaidos subalansuojamos.

3.Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros pajamas sudaro:

(a)Sąjungos įnašas, įtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir Sąjungos įstaigų dotacijos;

(b)galima bet kurios trečiosios šalies, dalyvaujančios Agentūros darbe pagal 24 straipsnį, parama;

(c)visi mokesčiai ir rinkliavos už infrastruktūrą, leidinius, mokymą ar kitas paslaugas, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį, kurias Agentūra teikia pagal įgyvendinimo aktus, priimtus pagal 33 straipsnį;

(d)valstybių narių, trečiųjų šalių ar kitų subjektų savanoriški finansiniai įnašai, jeigu tokie įnašai yra skaidrūs, aiškiai nurodyti biudžete ir nekelia pavojaus Agentūros nepriklausomumui ir nešališkumui.

4.Agentūros išlaidas sudaro personalo darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos bei veiklos išlaidos.

27 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.Kiekvienais metais vykdantysis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir išsiunčia jį valdančiajai tarybai.

2.Vadovaudamasi tuo projektu, valdančioji taryba priima preliminarų kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.Preliminarus Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Komisijai. Galutinį sąmatos projektą valdančioji taryba išsiunčia Komisijai ne vėliau kaip tų metų kovo 31 d.

4.Komisija šią sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia biudžeto valdymo institucijai.

5.Remdamasi šia sąmata, Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį SESV 313 ir 314 straipsniuose nustatyta tvarka teikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, kurias laiko būtinomis etatų planui, ir subsidijos, kuri bus mokama iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.Leidimą dėl Agentūrai skiriamo įnašo asignavimų suteikia Biudžeto valdymo institucija.

7.Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

8.Agentūros biudžetą tvirtina valdančioji taryba. Jis tampa galutiniu po to, kai galutinai patvirtinamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Esant būtinybei jis atitinkamai tikslinamas.

9.Jei Agentūros biudžetą gali reikšmingai paveikti tam tikras statybos projektas, taikomos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 715/2019 nuostatos.

28 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.Agentūros biudžetą vykdo vykdantysis direktorius.

2.Kiekvienais metais vykdantysis direktorius biudžeto valdymo institucijai išsiunčia visą su vertinimo procedūrų rezultatais susijusią reikiamą informaciją.

29 straipsnis

Finansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams išsiunčia preliminariąsias finansines ataskaitas.

2.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Agentūra Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams išsiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams išsiunčia preliminarias Agentūros finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

4.Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminariųjų finansinių ataskaitų, pateiktas pagal Finansinio reglamento 246 straipsnį, vykdantysis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Agentūros finansines ataskaitas ir pateikia jas valdančiajai tarybai, kad ši pateiktų savo nuomonę.

5.Valdančioji taryba pateikia nuomonę apie galutines Agentūros finansines ataskaitas.

6.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų liepos 1 d. apskaitos pareigūnas galutines finansines ataskaitas kartu su valdančiosios tarybos nuomone išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

7.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų lapkričio 15 d. galutinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdantysis direktorius išsiunčia Audito Rūmams atsakymą dėl pateiktų pastabų. Tą atsakymą vykdantysis direktorius taip pat išsiunčia valdančiajai tarybai.

9.Europos Parlamento prašymu vykdantysis direktorius, pagal Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalį, pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

10.Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, vykdančiajam direktoriui patvirtina, kad N metų biudžetas yra įvykdytas.

VII SKYRIUS

PERSONALAS

30 straipsnis

Bendroji nuostata

Agentūros personalui taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos tų nuostatų ir sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

31 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai

1.Agentūra gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus personalo narius, kurie nėra Agentūros darbuotojai.

2.Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Teisinis statusas ir būstinė

1.Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.Kiekvienoje iš valstybių narių Agentūra turi plačiausią teisnumą ir veiksnumą, suteikiamą juridiniams asmenims pagal jų teisės aktus. Visų pirma ji gali įgyti ir perleisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir būti teismo proceso šalimi.

3.Agentūrai atstovauja vykdantysis direktorius.

4. Agentūros būstinė yra Lisabonoje (Portugalija).

5.Komisijos prašymu ir atitinkamoms valstybėms narėms sutikus ir bendradarbiaujant, valdančioji taryba, tinkamai atsižvelgdama į poveikį biudžetui, įskaitant įnašą, kurį gali suteikti atitinkama valstybė narė, gali nuspręsti įsteigti regioninius centrus, būtinus kai kurioms Agentūros užduotims kuo efektyviau ir veiksmingiau vykdyti. Priimdama tokį sprendimą valdančioji taryba tiksliai apibrėžia regioninio centro veiklos sritį, o kartu vengia nebūtinų finansinių išlaidų ir stiprina bendradarbiavimą su esamais regioniniais ir nacionaliniais tinklais.

33 straipsnis

Su mokesčiais ir rinkliavomis susiję įgyvendinimo aktai

1.Remdamasi 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais principais, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato:

(a)Agentūrai mokėtinus mokesčius ir rinkliavas, visų pirma taikant 26 straipsnio 3 dalies c punktą, ir

(b)mokėjimo sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.Mokesčiai ir rinkliavos imami už galimas Agentūros teikiamas paslaugas, visų pirma trečiosioms šalims ir pramonei už jos kompetencijai priklausančias užduotis.

3.Visi mokesčiai ir rinkliavos išreiškiami ir mokami eurais. Mokesčiai ir rinkliavos nustatomi skaidriai, sąžiningai ir vienodai. Atitinkamai atsižvelgiama į konkrečius mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius, įskaitant galimybę išskaidyti mokėjimus į keletą dalių ir etapų. Mokesčių paskirstymas aiškiai nurodomas finansinėse ataskaitose. Nustatomi pagrįsti mokesčių ir rinkliavų mokėjimo terminai.

4.Mokesčiai ir rinkliavos nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog iš jų gaunamų pajamų užtektų visoms su suteiktomis paslaugomis susijusioms sąnaudoms padengti. Tos sąnaudos visų pirma apima visas Agentūros išlaidas, susidarančias jos personalui dalyvaujant 2 dalyje nurodytoje veikloje, įskaitant darbdavio pro rata pensijų įmokas. Jei teikiant paslaugas, už kurias imami mokesčiai ir rinkliavos, nuolat susidarytų nemažas neatitikimas, privaloma patikslinti tų mokesčių ir rinkliavų dydžius. Tie mokesčiai ir rinkliavos yra Agentūros asignuotosios įplaukos.

34 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2099/2002 45 . Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

35 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos personalui taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

36 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka

1.Agentūrai taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 46 nuostatos.

2.Agentūros darbui reikiamas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

37 straipsnis

Skaidrumas

1.Agentūros turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 47 .

2.Per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos valdančioji taryba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

3.Dėl Agentūros pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

4.Asmens duomenis Agentūra tvarko laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 48 .

38 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.Siekdama palengvinti pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 vykdomą kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūra priima atitinkamas visiems Agentūros darbuotojams taikytinas nuostatas.

2.Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš Agentūros gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

4.Nedarant poveikio šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, į Agentūros bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Europos Audito Rūmai, OLAF ir Europos prokuratūra aiškiai įgaliojami atlikti tokį auditą ir tyrimus pagal savo kompetencijos sritis.

39 straipsnis

 Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės

Agentūra priima savo saugumo taisykles, kurios yra lygiavertės Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos saugumui užtikrinti, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 49 ir 2015/444 50 . Agentūros saugumo taisyklės, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

40 straipsnis

Atsakomybė

1.Sutartinė Agentūros atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių teisės aktuose nustatytus bendruosius principus atlygina žalą, kurią padaro jos padaliniai arba personalas, eidamas savo pareigas.

4.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.Asmeninę Agentūros darbuotojų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja jiems taikomų Pareigūnų tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos.

41 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo [įsigaliojimo data], o vėliau – kas penkerius metus Komisija atlieka vertinimą, kad visų pirma įvertintų Agentūros ir jos darbo metodų poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis.

2.Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdančiajai tarybai. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

3.Per kas antrą vertinimą, atsižvelgiant į Agentūros tikslus, įgaliojimus ir užduotis, taip pat įvertinami jos pasiekti rezultatai. Jei Komisija mano, kad tolesnė Agentūros veikla nebepateisinama jos tikslais, įgaliojimais ir užduotimis, ji gali siūlyti šį reglamentą iš dalies pakeisti arba panaikinti.

42 straipsnis

Europos ombudsmeno administraciniai tyrimai

Europos ombudsmenas atlieka Agentūros veiklos tyrimus pagal SESV 228 straipsnį.

43 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Nukrypstant nuo šio reglamento 15 straipsnio, administracinės valdybos nariai, paskirti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 iki [įsigaliojimo data], eina valdančiosios tarybos narių pareigas, kol baigsis jų kadencija, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės teisei paskirti naują atstovą.

2.Pagal Reglamento (ES) Nr. 1406/2002 16 straipsnį paskirtas Agentūros vykdantysis direktorius ir toliau eina vykdančiojo direktoriaus pareigas ir vykdo šio reglamento 23 straipsnyje numatytas užduotis ir pareigas. Jei sprendimas pratęsti vykdančiojo direktoriaus įgaliojimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1406/2002 16 straipsnio 2 dalį priimamas prieš įsigaliojant šiam reglamentui, pratęsti įgaliojimai galioja penkerius metus. Kitos sutarties sąlygos lieka nepakitusios.

4. Šio reglamento įsigaliojimas nedaro poveikio visoms [įsigaliojimo data] galiojančioms darbo sutartims.

44 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 panaikinamas.

45 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

 

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA – „AGENTŪROS“

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su 

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 51  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM;

☑ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM [netaikoma],

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 52   

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ įstaigoms, nurodytoms 70 ir 71 straipsniuose;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ir asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 56

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Poveikio biudžetui po dabartinės DFP apžvalga yra preliminari ir nedaro poveikio susitarimui dėl būsimos DFP. 
 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Poveikio biudžetui po dabartinės DFP apžvalga yra preliminari ir nedaro poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

3.2.2.Numatomas poveikis EMSA veiklos asignavimams 

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Sumos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kai taikoma, sumos atspindi Sąjungos įnašo agentūrai ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

3.2.3.Numatomas poveikis EMSA žmogiškiesiems ištekliams 

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu). Kai taikoma, sumos atspindi Sąjungos įnašo agentūrai ir kitų agentūros pajamų (mokesčių ir rinkliavų) sumą.

Poveikio biudžetui po dabartinės DFP apžvalga yra preliminari ir nedaro poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

Poveikio biudžetui po dabartinės DFP apžvalga yra preliminari ir nedaro poveikio susitarimui dėl būsimos DFP.

EMSA pradės rengtis įdarbinimui, kai tik bus priimtas pasiūlymas. Išlaidos apskaičiuotos remiantis prielaida, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. bus įdarbinti 23 darbuotojai (skaičiuojant etato ekvivalentais). Taigi pirmaisiais metais reikia tik 50 proc. žmogiškųjų išteklių išlaidų.    

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Etato ekvivalentų sąnaudų apskaičiavimo aprašas turėtų būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–☑    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻     Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 62 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1)    2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/33/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB, jau pakeista 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse.

(2)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB.

(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, COM(2020) 789 final.

(4)    2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11).

(5)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(6)    Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES jūrų saugumo strategijos ir jos veiksmų plano atnaujinimo „Patobulinta ES jūrų saugumo strategija kintančioms jūrų grėsmėms šalinti“, JOIN(2023) 8 final.

(7)    COWI, Evaluation of the European Maritime Safety Agency, April 2008, p. 60 pdf

(8)    Ramboll Management Consulting, Evaluation on the Implementation of the Regulation (EC) No 1406/2002 Establishing EMSA, May 2017, p. 156 http://www.emsa.europa.eu/publications/item/3092-emsa-guidance-on-the-inventory-of-hazardous-materials-3092.html .

(9)    Ramboll Management Consulting, Evaluation on the Implementation of the Regulation (EC) No 1406/2002 Establishing EMSA, May 2017, p. 155 http://www.emsa.europa.eu/publications/item/3092-emsa-guidance-on-the-inventory-of-hazardous-materials-3092.html .

(10)    Ramboll Management Consulting, Study on the Cost Effectiveness and Efficiency of EMSA’s Oil Pollution Response Services, April 2017, https://ec.europa.eu/transport/sites/default/files/2018-cost-effectiveness-and-efficiency-of-emsa-oil-pollution-response-services.pdf .

(11)    Jūrų transporto teisės aktų, susijusių su vėliavos valstybės atsakomybe, avarijų tyrimu, uosto valstybės kontrole, laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema ir pranešimo formalumais, taikomais į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, tinkamumo patikrinimas, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2018 m. gegužės mėn., https://ec.europa.eu/transport/sites/default/files/3rd-mobility-pack/swd20180228-fitness-check.pdf .

(12)    2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1–38).

(13)    OL C , , p. .

(14)    OL C , , p. .

(15)    2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(16)    2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už taršos pažeidimus, įskaitant baudžiamąsias, įvedimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 11).

(17)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(18)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL L 131, 2009 5 28, p. 114).

(19)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL L 131, 2009 5 28, p. 132).

(20)    https://european-union.europa.eu/system/files/2022-06/joint_statement_on_decentralised_agencies_en.pdf

(21)    2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(22)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116).

(23)    2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(24)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL L 132, 2016 5 21, p. 58).

(25)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(26)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(27)    2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėllaivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo, OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

(28)    2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

(29)    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(30)    2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/473 dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (OL L 83, 2019 3 25, p. 18).

(31)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(33)    OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(34)    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

(35)    2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (OL L 123, 2003 5 17, p. 22).

(36)    1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL L 188, 1998 7 2, p. 35).

(37)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11).

(38)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47).

(39)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146).

(40)    2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 169, 2022 6 27, p. 45).

(41)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924).

(42)    2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1).

(43)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).

(44)    1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(45)    2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (OL L 324, 2002 11 29, p. 1).

(46)    OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo adaptuojančiu tam tikrus reglamentus ir sprendimus.

(47)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(48)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(49)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41).

(50)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(51)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(52)    Informacija apie biudžeto vykdymo metodus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(53)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(54)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(55)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(56)    Į numatomo poveikio išlaidoms santrauką įtraukiamas bendras numatomas 1.5.1 skirsnyje aprašytų 1–5 veiksmų poveikis. Numatomas 1–4 veiksmų poveikis taip pat nurodomas atskirose finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose, pridedamose prie atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(57)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(58)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(59)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(60)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(61)    Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondui (EJRŽAF).

(62)    Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2093/2020, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

(63)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.