EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 04 26

COM(2023) 241 final

2023/0137(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumas

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·konsultacijos internetu, surengtos siekiant sužinoti suinteresuotųjų šalių, pilietinės visuomenės ir piliečių nuomones. Šių konsultacijų rezultatų suvestinė ataskaita paskelbta 2022 m. kovo mėn. 15 ;

·išsamios teminės diskusijos su valstybėmis narėmis Taryboje (ECOFIN), Euro grupėje, Ekonomikos ir finansų komitete ir Ekonominės politikos komitete.

·2023 m. kovo 15 d. Europos Parlamentas priėmė metines ataskaitas dėl Europos semestro, kuriose taip pat daug dėmesio skirta ES ekonomikos valdymo sistemos reformai ir Europos semestro ateičiai;

·2023 m. kovo 14 d. Taryba (ECOFIN) priėmė išvadas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių, kurias Europos Vadovų Taryba patvirtino per 2023 m. kovo 23–24 d. susitikimą.

•Poveikio vertinimas

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

6. Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2023/0137 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 14 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 18 ,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) numatytas valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas reiškia, kad laikomasi pagrindinių principų, o tai yra stabilios kainos, patikimi viešieji finansai bei pinigų politikos sąlygos ir tvarus mokėjimų balansas;

(2)Sąjungos ekonomikos valdymo sistema, kurią sudaro išsami politikos koordinavimo ir valstybių narių ekonominės politikos priežiūros sistema, padėjo valstybėms narėms siekti savo ekonominės ir fiskalinės politikos tikslų. Nuo tada, kai 1992 m. buvo sudaryta Mastrichto sutartis, ši sistema padėjo pasiekti makroekonominę konvergenciją, apsaugoti patikimus viešuosius finansus ir spręsti makroekonominio disbalanso problemą. Ši sistema kartu su bendra pinigų politika ir bendra valiuta euro zonoje sudarė sąlygas Sąjungos piliečiams užtikrinti ekonominį stabilumą, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir didesnį užimtumą;

(3)Stabilumo ir augimo paktas, kurį iš pradžių sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 19 , Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 20 ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto 21 , grindžiamas patikimų ir tvarių valstybės finansų tikslu, kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir tvirtam, tvariam bei integraciniam augimui, grindžiamam finansiniu stabilumu, ir taip padeda siekti Sąjungos tvaraus ir integracinio augimo bei užimtumo tikslų;

(4)trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape valstybės narės pagal SESV 126 straipsnio 1 dalį privalo vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(5)Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad būtų tinkamiau atsižvelgta į didėjantį fiskalinės būklės nevienalytiškumą, tvarumo riziką ir kitus pažeidžiamumo veiksnius valstybėse narėse. Tvirtas politinis atsakas į COVID-19 pandemiją pasirodė esąs veiksmingas mažinant ekonominę ir socialinę krizės žalą, tačiau dėl jo labai padidėjo viešojo ir privačiojo sektorių skolos santykis, kuris akivaizdžiai parodė, kad svarbu laipsniškai, tvariai ir ekonomikos augimui palankiu būdu mažinti skolos santykį iki apdairaus lygio ir spręsti makroekonominio disbalanso problemą, kartu skiriant deramą dėmesį užimtumo ir socialiniams tikslams. Be to, Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų spręsti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius Sąjungos uždavinius, be kita ko, įgyvendinti teisingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, įskaitant Klimato teisės aktą 22 , užtikrinti energetinį saugumą, atvirą strateginį savarankiškumą, spręsti demografinių pokyčių klausimą, didinti socialinį ir ekonominį atsparumą ir įgyvendinti saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio dokumentą, o visiems šiems uždaviniams įvykdyti ateinančiais metais reikės reformų ir tvarių didelių investicijų;

(6)Sąjungos ekonomikos valdymo sistemoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama skolos tvarumui ir tvariam augimui, todėl valstybės narės turėtų būti diferencijuojamos, atsižvelgiant į jų valstybės skolos problemas ir sudarant sąlygas taikyti konkrečioms šalims skirtas fiskalines trajektorijas;

(7)be to, siekiant užtikrinti skaidrią ir bendrą Sąjungos sistemą, grindžiamą pamatinėmis vertėmis, nurodytomis SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties pridėtame Protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros, griežtesnis vykdymo užtikrinimas, kuriuo grindžiama daugiašalė priežiūra, turėtų būti būtinas rizika grindžiamos priežiūros sistemos, kuria sudaromos sąlygos konkrečioms šalims taikyti fiskalines trajektorijas, atitikmuo;

(8)siekiant supaprastinti Sąjungos fiskalinę sistemą ir padidinti skaidrumą, nustatant kiekvienos valstybės narės fiskalinį planą ir vykdant metinę fiskalinę priežiūrą turėtų būti remiamasi vienu skolos tvarumu grindžiamu veiklos rodikliu. Tas bendras rodiklis turėtų būti grindžiamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis grynosiomis pirminėmis išlaidomis, t. y. išlaidomis, atėmus diskrecines pajamų priemones ir neįskaitant palūkanų išlaidų, taip pat ciklinio nedarbo išlaidų ir Sąjungos programų išlaidų, visiškai atitinkančių Sąjungos fondų pajamas. Šis rodiklis sudaro sąlygas makroekonominiam stabilizavimui, nes automatinių stabilizavimo priemonių veikimas, įskaitant pajamų ir išlaidų svyravimus, kurių vyriausybė negali tiesiogiai kontroliuoti, jam neturi įtakos;

(9)SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole Nr. 12 nurodyta perviršinio deficito procedūra (PDP) už 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito pamatinės vertės viršijimą (toliau – deficito kriterijumi grindžiama PDP) yra nusistovėjusi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos dalis, veiksmingai daranti įtaką valstybių narių fiskalinei politikai;

(10)siekiant sustiprinti PDP už SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole Nr. 12 nurodyto 60 % BVP skolos kriterijaus pažeidimus (toliau – skolos kriterijumi grindžiama PDP), daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nukrypimams nuo Tarybos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [...] 23 nustatyto fiskalinio plano;

(11)remiantis SESV 126 straipsnio 2 dalimi, deficito kriterijaus taip pat laikomasi, kai 3 % BVP pamatinės vertės perviršis yra tik išimtinis ir laikinas, o santykis išlieka artimas pamatinei vertei. Todėl dėl laikino perviršio, kuris išlieka artimas pamatinei vertei, deficito kriterijumi grindžiama PDP neturėtų būti pradedama, jei jis atsiranda dėl išskirtinių aplinkybių, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, o tai, be kita ko, yra didelis atitinkamos valstybės narės ekonomikos nuosmukis;

(12)be to, esant dideliam ekonomikos nuosmukiui euro zonoje arba visoje Sąjungoje ir pritaikius Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 straipsnį, Komisija ir Taryba gali nuspręsti nedaryti išvados dėl perviršinio deficito susidarymo;

(13)pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 ir 25 straipsnius Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali leisti valstybėms narėms nukrypti nuo Tarybos pagal tą reglamentą nustatyto grynųjų išlaidų plano esant dideliam ekonomikos nuosmukiui euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, jeigu tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Todėl dėl tokio nukrypimo skolos kriterijumi grindžiama PDP neturėtų būti pradėta;

(14)pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį vertindama, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, Komisija turėtų atsižvelgti į skolos problemos mastą atitinkamoje valstybėje narėje, nes tai yra vienas iš pagrindinių svarbių veiksnių. Remiantis naujausia skolos tvarumo stebėsenos ataskaita nustatyta didelė valstybės skolos problema turėtų būti laikoma vienu pagrindinių veiksnių, dėl kurių paprastai pradedama perviršinio deficito procedūra. Kadangi pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį Komisija turi atsižvelgti į visus kitus svarbius veiksnius, jei jie turi didelės įtakos vertinant, ar atitinkama valstybė narė laikosi deficito ir skolos kriterijų, tie veiksniai visų pirma turėtų apimti vidutinio laikotarpio ekonominės būklės ir biudžeto būklės pokyčius, taip pat struktūrinių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Siekiant padidinti nacionalinę atsakomybę, Tarybos direktyvos [dėl nacionalinių biudžeto sistemų] 24 8 straipsnyje nurodytos nepriklausomos fiskalinės institucijos turėtų pateikti nuomonę dėl tų svarbių veiksnių;

(15)kad būtų galima stebėti faktinius ir planuojamus metinius nukrypimus nuo grynųjų išlaidų plano, kaip nustatyta Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] IV priede, Komisija turėtų sukurti kiekvienos valstybės narės kontrolės sąskaitą, kurioje tie nuokrypiai ilgainiui būtų apibendrinti. Kai nuo grynųjų išlaidų plano nukrypstama, kontrolės sąskaitoje pateikta informacija turėtų būti pagrindas imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, visų pirma pateikti pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Be to, priimant sprendimą pradėti skolos kriterijumi grindžiamą PDP, reikėtų atsižvelgti į Reglamente (ES) [dėl prevencinės dalies] nurodytame nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nustatyto grynųjų išlaidų plano užmojį. Visų pirma, jei Tarybos nustatytas valstybės narės grynųjų išlaidų planas yra platesnio užmojo, palyginti su Komisijos pagal Reglamentą (ES) [dėl prevencinės dalies] pateikta vidutinio laikotarpio technine trajektorija, ir nukrypimas nuo plano nėra reikšmingas, vertinant pagal šią trajektoriją, reikėtų vengti pradėti perviršinio deficito procedūrą;

(16)taikant taisomąjį grynųjų išlaidų planą pagal PDP, iki Tarybos nustatyto termino bendras valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti tvariai sumažintas arba ir toliau neviršyti 3 % BVP pamatinės vertės, nurodytos SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole Nr. 12. Taisomuoju grynųjų išlaidų planu pagal PDP taip pat turėtų būti užtikrinta pakankama pažanga laikotarpiu, kurį apima rekomendacija, susijusi su tikėtinu prognozuojamo skolos santykio mažinimu arba jo apdairaus lygio išlaikymu. Be to, nustatydama taisomąjį grynųjų išlaidų planą pagal PDP, Taryba turėtų užtikrinti, kad nebūtų atidedamos reikiamos fiskalinio koregavimo pastangos. Taisomasis grynųjų išlaidų planas pagal PDP iš esmės būtų toks, kokį iš pradžių nustatė Taryba, tik jame būtų atsižvelgta į poreikį ištaisyti nukrypimą nuo to plano. Jei dėl objektyvių aplinkybių šio pradinio plano nebebūtų įmanoma įgyvendinti, Taryba turėtų galėti nustatyti kitokį planą pagal PDP;

(17)valstybių narių, kurioms taikoma PDP, atveju Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, turėtų ir toliau galėti pratęsti perviršinio deficito ištaisymo terminą, jei nustato, kad euro zonoje arba visoje Sąjungoje yra didelis ekonomikos nuosmukis pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 straipsnį, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atskiros valstybės narės viešiesiems finansams, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Tokiam pratęsimui reikėtų, kad bendras sukrėtimo mastas viršytų įprastą intervalą, pavyzdžiui, pvz., su gaivalinėmis nelaimėmis susijusios išlaidos turėtų būti numatomos pagal tam tikrus intervalus;

(18)konkrečios Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuostatos, susijusios su įmokomis į antrosios pakopos pensijų sistemas, turėtų būti išbrauktos, nes Tarybos nustatytame grynųjų išlaidų plane jau turėtų būti atsižvelgta į su tokiomis įmokomis susijusį pajamų praradimą;

(19)nepriklausomos fiskalinės institucijos įrodė, kad yra pajėgios skatinti fiskalinę drausmę ir stiprinti valstybių narių viešųjų finansų patikimumą. Siekiant sustiprinti nacionalinę atsakomybę, nepriklausomų fiskalinių institucijų, tradiciškai įgaliotų stebėti, kaip laikomasi nacionalinės sistemos, vaidmuo turėtų būti išplėstas ir apimti Sąjungos ekonomikos valdymo sistemą;

(20)turėtų būti nustatytos aiškios perviršinio deficito procedūrų panaikinimo sąlygos. Turėtų būti reikalaujama, kad deficitas ir toliau patikimai neviršytų SESV 126 straipsnio 2 dalyje ir Protokole Nr. 12 nurodytos 3 % BVP pamatinės vertės, o skolos kriterijumi grindžiamos PDP atveju – kad valstybė narė įrodytų, jog laikosi grynųjų išlaidų plano pagal PDP;

(21)SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytos baudos neturėtų būti minimalaus dydžio, tačiau jos turėtų būti kaupiamos tol, kol bus imtasi veiksmingų priemonių, kad būtų iš tikrųjų skatinama laikytis pagal PDP valstybėms narėms pateiktų įspėjimų pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį;

(22)su Jungtine Karalyste susijusios nuostatos turėtų būti išbrauktos;

(23)šis reglamentas kartu su Reglamentu (ES) [dėl prevencinės dalies] ir Direktyva (ES) [...], kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms, yra teisės aktų rinkinio dalis. Kartu jais nustatoma reformuota Sąjungos ekonomikos valdymo sistema, pagal kurią, vadovaujantis tarpvyriausybinės Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (SSKV) ekonominėje ir pinigų sąjungoje 25 16 straipsniu, į Sąjungos teisę įtraukiamas šios sutarties III antraštinės dalies „Fiskalinis susitarimas“ turinys. Remiantis patirtimi, įgyta valstybėms narėms įgyvendinant SSKV, teisės aktų rinkinyje išlaikyta fiskalinio susitarimo nuostata dėl orientavimo į vidutinį laikotarpį kaip priemonės biudžetinei drausmei ir ekonomikos augimui skatinti. Į teisės aktų rinkinį įtrauktas sustiprintas konkrečioms šalims skirtas aspektas, kuriuo siekiama stiprinti nacionalinę atsakomybę, be kita ko, sustiprinant nepriklausomų fiskalinių institucijų vaidmenį, ir kuris grindžiamas Komisijos pagal SSKV 3 straipsnio 2 dalį pasiūlytais fiskalinio susitarimo bendraisiais principais 26 . Reglamente (ES) [dėl prevencinės dalies] pateikta išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, analizė, kurios reikia siekiant atlikti pagal fiskalinį susitarimą reikalaujamą bendrą atitikties vertinimą. Kaip ir fiskaliniame susitarime, Reglamente (ES) [dėl prevencinės dalies] laikini nukrypimai nuo vidutinio laikotarpio plano leidžiami tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Taip pat nustatytas toks pats reikalavimas, kad didelių nuokrypių nuo vidutinio laikotarpio plano atveju per nustatytą laikotarpį būtų įgyvendintos priemonės jiems ištaisyti. Teisės aktų rinkiniu sustiprinamos fiskalinės priežiūros ir vykdymo užtikrinimo procedūros, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus ir tvarų augimą. Taigi vykdant ekonomikos valdymo sistemos reformą išlaikomi SSKV nustatyti pagrindiniai biudžetinės drausmės ir skolos tvarumo tikslai;

(24)valstybėms narėms, kurioms reformuotos sistemos įsigaliojimo metu taikoma perviršinio deficito procedūra, reikalingos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir įspėjimus pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, kurie buvo priimti prieš įsigaliojant šiam reglamentui, kuriuo reglamentas iš dalies keičiamas, reikia peržiūrėti, kad jie būtų suderinti su iš dalies pakeistos 3 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Taip Taryba galėtų nustatyti naujas nuostatas atitinkantį taisomąjį grynųjų išlaidų planą, skirtą valstybėms narėms, kurios ėmėsi veiksmų, negriežtindama perviršinio deficito procedūros;

(25)todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

1.  Šiame reglamente nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama paspartinti ir paaiškinti perviršinio deficito procedūros įgyvendinimą. Perviršinio deficito procedūros tikslas – neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui, o jam susidarius padėti kuo greičiau jį ištaisyti pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus tikrinant, kaip laikomasi biudžetinės drausmės.

2.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:  

(a)dalyvaujančios valstybės narės – valstybės narės, kurių valiuta yra euro;

(b)grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus palūkanų išlaidas, diskrecines pajamų priemones ir kitus biudžeto kintamuosius, kurių vyriausybė negali kontroliuoti, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies]* II priedo a punkte;

(c)techninė trajektorija – Komisijos pagal Reglamentą (ES) [dėl prevencinės dalies] pateikta grynųjų išlaidų trajektorija;

(d)grynųjų išlaidų planas – daugiametė valstybės narės grynųjų išlaidų trajektorija, kurią Taryba nustatė pagal Reglamentą (ES) [dėl prevencinės dalies];

(e)kontrolės sąskaita – valstybės narės sukauptų faktinių grynųjų išlaidų nukrypimų nuo grynųjų išlaidų plano apskaitos informacija.

2 straipsnis

1.  Pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus deficitas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnio 2 dalies antros įtraukos a punktą laikomas išskirtiniu, jeigu Taryba nustato, kad yra didelis ekonomikos nuosmukis euro zonoje arba visoje Sąjungoje pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 straipsnį arba išimtinės aplinkybės, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 25 straipsnį.

Be to, pamatinės vertės perviršis laikomas laikinu, jeigu Komisijos pateiktos biudžeto prognozės rodo, kad pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam dideliam ekonomikos nuosmukiui arba išskirtinėmis aplinkybėms deficitas bus mažesnis už pamatinę vertę.

1a. Kai valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP) viršija pamatinę vertę, laikoma, kad jis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės pagal SESV 126 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu atitinkama valstybė narė laikosi savo grynųjų išlaidų plano.

2.  Komisija ir Taryba, vertindamos ir spręsdamos dėl perviršinio deficito susidarymo pagal SESV 126 straipsnio 3–6 dalis, dėl didelio ekonomikos nuosmukio susidariusį pamatinės vertės perviršį gali laikyti išskirtiniu, kaip apibrėžta SESV 126 straipsnio 2 dalies antros įtraukos a punkte, jeigu Taryba nustato, kad esama išimtinių aplinkybių pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 25 straipsnį.

3.  Rengdama pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Komisija kaip į pagrindinį svarbų veiksnį atsižvelgia į atitinkamos valstybės narės skolos problemų mastą. Visų pirma, jeigu, remiantis naujausia skolos tvarumo stebėsenos ataskaita, valstybė narė susiduria su didelėmis valstybės skolos problemomis, tai laikoma pagrindiniu veiksniu, dėl kurio paprastai pradedama perviršinio deficito procedūra.

Komisija taip pat atsižvelgia į visus kitus svarbius veiksnius, kaip nurodyta SESV 126 straipsnio 3 dalyje, tiek, kiek jie turi didelės įtakos vertinant, kaip atitinkama valstybė narė laikosi deficito ir skolos kriterijų.

Pranešime prireikus aprašomi:

(a)vidutinės laikotarpio ekonominės būklės pokyčiai, visų pirma infliacijos ir cikliniai pokyčiai, palyginti su prielaidomis, kuriomis grindžiamas grynųjų išlaidų planas;

(b)vidutinio laikotarpio biudžeto būklės pokyčiai, įskaitant visų pirma kontrolės sąskaitoje nustatyto faktinio nukrypimo nuo grynųjų išlaidų plano dydžio metinę ir sukauptąją vertes, ir nukrypimo mastą dėl didelio ekonomikos nuosmukio euro zonoje arba visoje Sąjungoje arba išskirtinių aplinkybių, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 ir 25 straipsnius. Kai aktualu, vertinant nukrypimo dydį taip pat atsižvelgiama į nukrypimą nuo techninės trajektorijos;

(c)valdžios sektoriaus skolos pozicijos ir jos finansavimo pokyčiai, taip pat susiję rizikos veiksniai, visų pirma skolos grąžinimo termino struktūra, skolos valiuta ir neapibrėžtieji įsipareigojimai;

(d)reformų ir investicijų, įskaitant visų pirma politikos, kuria siekiama užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui ir jį panaikinti, ir politikos, kuria siekiama įgyvendinti bendrą Sąjungos ekonomikos augimo ir užimtumo strategiją, be kita ko, kuri remiama pagal priemonę „NextGenerationEU“, įgyvendinimas ir bendra viešųjų finansų kokybė, visų pirma nacionalinių biudžeto sistemų veiksmingumas.

Komisija tinkamai ir akivaizdžiai atsižvelgia į visus kitus veiksnius, kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbūs siekiant visapusiškai įvertinti, kaip laikomasi deficito ir skolos kriterijų, ir kuriuos valstybė narė nurodė Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju ypač atsižvelgiama į finansinius įnašus tarptautiniam solidarumui paskatinti ir Sąjungos politikos tikslams pasiekti. Atitinkamos valstybės narės Komisijai pateiktoje nuomonėje pateikiama jos nacionalinės nepriklausomos fiskalinės institucijos nuomonė dėl svarbių veiksnių.

4.  Taryba ir Komisija atlieka visų svarbių veiksnių suderintą bendrą vertinimą, kuriame konkrečiai nurodoma, kokį poveikį jie, kaip sunkinantieji ar švelninantieji veiksniai, daro vertinant, kaip laikomasi deficito ir (arba) skolos kriterijų. 

Jeigu vertinant, kaip laikomasi reikalavimų pagal deficito kriterijų, valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę, sprendimo dėl perviršinio deficito susidarymo priėmimo etapais, kaip numatyta SESV 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į tuos veiksnius atsižvelgiama tik jeigu visiškai įvykdoma dviguba pagrindinio principo sąlyga: prieš atsižvelgiant į šiuos svarbius veiksnius valdžios sektoriaus deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas.

Tačiau į tuos veiksnius atsižvelgiama sprendimo dėl perviršinio deficito susidarymo priėmimo etapais vertinant, kaip laikomasi reikalavimų pagal skolos kriterijų.

5. Jeigu pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 straipsnį valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo savo grynųjų išlaidų plano esant dideliam ekonomikos nuosmukiui euro zonoje arba visoje Sąjungoje, Komisija ir Taryba, atlikdamos savo vertinimą, gali nuspręsti nedaryti išvados dėl perviršinio deficito susidarymo.

6.  Jeigu veikdama pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, Taryba ir Komisija kituose to SESV straipsnio procedūros etapuose atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, kadangi jie daro įtaką padėčiai atitinkamoje valstybėje narėje, be kita ko, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, visų pirma nustatydamos perviršinio deficito ištaisymo terminą ir ilgainiui tą terminą pratęsdamos. Tačiau į tuos svarbius veiksnius neatsižvelgiama priimant Tarybos sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį dėl kai kurių arba visų jos sprendimų pagal SESV 126 straipsnio 6–9 ir 11 dalis panaikinimo.

--------------------------

* [įrašyti datą] Reglamentas (ES) [...] [įrašyti visą pavadinimą] (OL L ...).“;

(2)3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1.  Per dvi savaites nuo tada, kai Komisija priima pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Ekonomikos ir finansų komitetas, vadovaudamasis SESV 126 straipsnio 4 dalimi, apie jį parengia nuomonę. Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonė skelbiama viešai.

2.  Jeigu Komisija, visapusiškai atsižvelgusi į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuomonę, mano, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę ir pasiūlymą Tarybai pagal SESV 126 straipsnio 5 ir 6 dalis ir apie tai informuoja Europos Parlamentą.

3.  Taryba paprastai per keturis mėnesius nuo duomenų pateikimo datų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį nusprendžia, ar yra susidaręs perviršinis deficitas. Kada Taryba nusprendžia, kad perviršinis deficitas yra susidaręs, ji kartu pateikia rekomendacijas atitinkamai valstybei narei pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį. Taryba savo sprendimus ir rekomendacijas skelbia viešai.

4.  Pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį pateiktoje Tarybos rekomendacijoje nustatomas maksimalus šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių. Atsižvelgiant į padėties rimtumą, gali būti nustatomas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti imtasi veiksmingų priemonių. Tarybos rekomendacijoje taip pat nustatomas perviršinio deficito ištaisymo terminas. Be to, rekomendacijoje Taryba prašo valstybės narės įgyvendinti taisomąjį grynųjų išlaidų planą, kuriuo užtikrinama, kad iki rekomendacijoje nustatyto termino valdžios sektoriaus deficitas išliktų mažesnis už pamatinę vertę arba būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už pamatinę vertę. Tais metais, kuriais numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas viršys pamatinę vertę, taisomasis grynųjų išlaidų planas turi atitikti minimalų metinį koregavimą, kurio lyginamasis dydis būtų bent 0,5 % BVP.

Taisomuoju grynųjų išlaidų planu skolos santykis taip pat patikimai mažinamas arba išlaikomas apdairaus lygio, atsižvelgiant į Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] I priede nustatytus kriterijus. Taisomuoju grynųjų išlaidų planu užtikrinama, kad vidutinės metinės fiskalinio koregavimo pastangos per pirmuosius trejus metus būtų ne mažesnės kaip vidutinės metinės fiskalinės pastangos per visą koregavimo laikotarpį.

5. Iki šio straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atitinkama valstybė narė Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų bei pajamų ir diskrecinių priemonių tiek išlaidų, tiek pajamų srityje tikslai, atitinkantys Tarybos rekomendaciją, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi tiems tikslams pasiekti, ir tų priemonių pobūdį. Be to, į ataskaitą įtraukiama atitinkamos valstybės narės nepriklausomos fiskalinės institucijos nuomonė dėl priemonių, kurių imtasi ir kurios numatytos atsižvelgiant į tikslus, tinkamumo. Valstybė narė ataskaitą skelbia viešai.

6. Jeigu vadovaujantis pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį pateikta rekomendacija imamasi veiksmingų priemonių arba jeigu priėmus tą rekomendaciją atsiranda išskirtinių aplinkybių, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, įskaitant Tarybos pagal šio straipsnio 4 dalį rekomenduoto taisomojo grynųjų išlaidų plano laikymąsi, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti priimti patikslintą rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį. Patikslintoje rekomendacijoje, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito ištaisymo terminas visų pirma gali būti pratęstas paprastai dar vieniems metams. Jeigu Taryba pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 straipsnį nustato, kad yra didelis ekonomikos nuosmukis euro zonoje arba visoje Sąjungoje, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, nuspręsti priimti patikslintą rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Patikslintoje rekomendacijoje perviršinio deficito ištaisymo terminas visų pirma gali būti pratęstas paprastai dar vieniems metams.“;

(3)4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 3 straipsnio 5 dalį pateikta ataskaita bei jos įgyvendinimu ir kitais atitinkamos valstybės narės vyriausybės viešai paskelbtais ir pakankamai detaliais sprendimais.

Pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį nustačiusi, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių, Taryba Europos Vadovų Tarybai pateikia atitinkamą ataskaitą.“;

(4)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti, priimami per du mėnesius nuo tos dienos, kurią Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį priėmė sprendimą, kuriuo nustatoma, kad veiksmingų priemonių imtasi nebuvo. Įspėjime Taryba prašo valstybės narės įgyvendinti taisomąjį grynųjų išlaidų planą, kuriuo užtikrinama, kad iki įspėjime nustatyto termino valdžios sektoriaus deficitas išliktų mažesnis už pamatinę vertę arba būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už pamatinę vertę. Tais metais, kuriais numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas viršys pamatinę vertę, taisomasis grynųjų išlaidų planas turi atitikti minimalų metinį koregavimą, kurio lyginamasis dydis būtų bent 0,5 % BVP.

Taisomuoju grynųjų išlaidų planu skolos santykis taip pat patikimai mažinamas arba išlaikomas apdairaus lygio, atsižvelgiant į Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] I priede nustatytus kriterijus. Taisomuoju grynųjų išlaidų planu užtikrinama, kad vidutinės metinės fiskalinio koregavimo pastangos per pirmuosius trejus metus būtų ne mažesnės kaip vidutinės metinės fiskalinės pastangos per visą koregavimo laikotarpį. Taryba taip pat nurodo priemones, kurios padėtų įgyvendinti taisomąjį grynųjų išlaidų planą.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Jeigu vadovaujantis pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį pateiktu įspėjimu imamasi veiksmingų priemonių arba jeigu priėmus tą įspėjimą atsiranda išskirtinių aplinkybių, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, įskaitant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto taisomojo grynųjų išlaidų plano laikymąsi, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti priimti patikslintą įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Patikslintame įspėjime, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito ištaisymo terminas visų pirma gali būti pratęstas paprastai dar vieniems metams. Jeigu Taryba pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 24 straipsnį nustato, kad yra didelis ekonomikos nuosmukis euro zonoje arba visoje Sąjungoje, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, nuspręsti priimti patikslintą įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Patikslintame įspėjime perviršinio deficito ištaisymo terminas visų pirma gali būti pratęstas paprastai dar vieniems metams.“;

(5)6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 5 straipsnio 1a dalį pateikta ataskaita bei jos įgyvendinimu ir kitais atitinkamos valstybės narės vyriausybės viešai paskelbtais ir pakankamai detaliais sprendimais. Atsižvelgiama į Komisijos pagal šio reglamento 10a straipsnį atlikto priežiūros vizito rezultatus.“;

(6)8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1. Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį dėl poveikio priemonių sugriežtinimo priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų duomenų pateikimo datų.

2. Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį panaikinti kai kuriuos ar visus savo sprendimus priimami kuo greičiau, bet kiekvienu atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų duomenų pateikimo datų.

3. Tarybos sprendimas pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį priimamas tik tuo atveju, jei Komisijos pateiktose biudžeto prognozėse nurodoma, kad deficitas buvo tvariai sumažintas iki mažesnės už pamatinę vertę, ir, kai perviršinio deficito procedūra buvo pradėta remiantis skolos kriterijumi, atitinkama valstybė narė per praėjusius dvejus metus laikėsi Tarybos pagal šio reglamento 3 straipsnio 4 dalį arba 5 straipsnio 1 dalį nustatyto taisomojo grynųjų išlaidų plano ir, remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad einamaisiais metais jo ir toliau laikysis.“;

(7)9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Perviršinio deficito procedūra sustabdoma, jeigu:

(a)atitinkama valstybė narė laikosi rekomendacijų, pateiktų jai pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį,

(b) atitinkama dalyvaujanti valstybė narė atsižvelgia į visus įspėjimus, pateiktus jai pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį.“;

(8)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.  Taryba ir Komisija nuolat stebi, kaip įgyvendinamos priemonės, kurių:

- imasi atitinkama valstybė narė, atsižvelgdama į rekomendacijas, pateiktas jai pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį,

- imasi atitinkama dalyvaujanti valstybė narė, atsižvelgdama į įspėjimus, pateiktus jai pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį.

2.  Jeigu dalyvaujanti valstybė narė priemonių neįgyvendina arba jeigu Taryba mano, kad priemonės, kurių buvo imtasi, yra netinkamos, Taryba nedelsdama priima sprendimą atitinkamai pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį arba pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį.

3.  Jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 479/2009 pateikti faktiniai duomenys rodo, kad dalyvaujanti valstybė narė neištaisė perviršinio deficito per laikotarpį, kuris nurodytas arba rekomendacijose, pateiktose jai pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, arba įspėjimuose, pateiktuose jai pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Taryba nedelsdama priima sprendimą atitinkamai pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį arba pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį.“;

(9)10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Atsižvelgdama į šio reglamento tikslus, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių institucijomis. Tuo tikslu Komisija visų pirma vykdo vizitus, skirtus faktinei ekonominei padėčiai valstybėje narėje įvertinti ir rizikai ar sunkumams, su kuriais susiduriama siekiant šio reglamento tikslų, nustatyti, ir sudaro sąlygas keistis nuomonėmis su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant nacionalines nepriklausomas fiskalines institucijas.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Tarybai priėmus įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Komisija surengia specialų priežiūros vizitą į atitinkamą valstybę narę, kad aptartų priemones, kurių valstybė narė ketina imtis atsižvelgdama į priemones, kurios laikomos būtinomis po įspėjimo pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Atitinkamos valstybės narės parlamento kvietimu Komisija gali pateikti ekonominės ir fiskalinės padėties toje valstybėje narėje vertinimą. Valstybėms narėms, kurioms pateiktos rekomendacijos ir įspėjimai vadovaujantis sprendimu pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį ir sprendimais pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį, stebėsenos vietoje tikslais gali būti taikoma griežtesnė priežiūra. Atitinkamos valstybės narės suteikia visą informaciją, būtiną priežiūros vizitui parengti ir atlikti.“;

(10)12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

1.  Baudos sumą šešių mėnesių laikotarpiu sudaro iki 0,05 % BVP ir ji mokama kas šešis mėnesius tol, kol Taryba įvertina, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį.

2.  Kiekvieną šešių mėnesių laikotarpį po baudos nustatymo laikotarpio iki tol, kol bus panaikintas sprendimas dėl perviršinio deficito susidarymo, Taryba įvertina, ar atitinkama dalyvaujanti valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Šiame pusmetiniame įvertinime Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 11 dalimi, nusprendžia sugriežtinti poveikio priemones, nebent atitinkama dalyvaujanti valstybė narė būtų atsižvelgusi į Tarybos įspėjimą.

3. Sukaupta 1 ir 2 dalyse nurodytų baudų suma neturi viršyti 0,5 % BVP.“;

(11)14 ir 15 straipsniai pakeičiami taip:

„14 straipsnis

1.  Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 12 dalimi, panaikina SESV 126 straipsnio 11 dalies pirmoje ir antroje įtraukose nurodytas poveikio priemones, atsižvelgdama į atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės pažangos, padarytos taisant perviršinį deficitą, mastą.

15 straipsnis

Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 12 dalimi, panaikina visas neįgyvendintas poveikio priemones, jeigu panaikinamas sprendimas dėl perviršinio deficito susidarymo. Pagal šio reglamento 12 straipsnį paskirtos baudos atitinkamai dalyvaujančiai valstybei narei nekompensuojamos.“;

(12)16 ir 17 straipsniai išbraukiami;

(13)17a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Toje ataskaitoje nagrinėjami bent šie klausimai:

a) šio reglamento veiksmingumas;

b) pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.

2.  Jei tikslinga, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.

3. Ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

(14)įterpiamas 17b straipsnis:

„17b straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, [iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dieną] priima patikslintą rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba patikslintą įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, skirtą valstybėms narėms, kurioms pateikta rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį arba įspėjimas pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį ir kurios ėmėsi veiksmingų priemonių.

Ji priima patikslintą rekomendaciją arba įspėjimą kartu su rekomendacija pagal Reglamento (ES) [dėl prevencinės dalies] 16 straipsnį, kurioje nustatomas grynųjų išlaidų planas.“;

(15)priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja […] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)     OL L 209, 1997 8 2, p. 6 .

(2)     OL L 209, 1997 8 2, p. 1 .

(3)    OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(4)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ( OL L 306, 2011 11 23, p. 12 ).

(5)    2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( OL L 306, 2011 11 23, p. 33 ).

(6)    2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (ES) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ir Tarybos direktyvos 2011/85/ES tinkamumo ataskaita“, COM(2020) 55 final.

(7)    2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių, COM(2022) 583 final.

(8)    2022 m. kovo 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Online public consultation on the review of the EU economic governance framework - Summary of responses - Final Report“ (liet. „Viešos konsultacijos internetu dėl ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros. Atsakymų santrauka. Galutinė ataskaita“), SWD(2022) 104 final.

(9)    Siekdamos stiprinti biudžetinę drausmę per visą ekonominį ciklą, 2012 m. kovo 2 d. 25 valstybės narės ratifikavo tarpvyriausybinę SSKV. SSKV 2 straipsnio pirmoje dalyje primenama, kad „Susitariančiosios Šalys taiko ir aiškina šią Sutartį laikydamosi Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, visų pirma Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies, ir Europos Sąjungos teisės, taip pat proceso teisės, kai to reikia priimant antrinės teisės aktus“. SSKV 2 straipsnio antroje dalyje primenama, kad ši Sutartis „taikoma, jei ji atitinka Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos teisę. Ja nesikėsinama į Sąjungos kompetenciją veikti ekonominės sąjungos srityje.“ SSKV III antraštinė dalis „Fiskalinis susitarimas“ yra taikoma privaloma tvarka valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir savanoriškai – kitoms valstybėms narėms (SSKV 1 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 5 dalis). SSKV 16 straipsnyje nustatyta, kad „[ne] vėliau kaip per penkerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos, remiantis jos vykdymo vertinimu, pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo imamasi būtinų priemonių, kad šios Sutarties esminės nuostatos būtų įtrauktos į Europos Sąjungos teisinę sistemą“.

(10)    Žr. 2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Bendrieji nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principai“, COM(2012) 342 final.

(11)    Pagal SSKV 8 straipsnį pateiktas 2017 m. vasario 22 d. Komisijos pranešimas C(2017) 1201 final.

(12)    Šiuo atveju pagrindiniai veiksniai yra geras valdymas ir teisinės valstybės principų laikymasis, visų pirma nepriklausomos, kokybiškos ir veiksmingos teisingumo sistemos, veikiančios ir veiksmingos mokesčių sistemos, veiksmingos nemokumo ir tvirtos kovos su korupcija ir sukčiavimu sistemos.

(13)    2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (ES) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ir Tarybos direktyvos 2011/85/ES tinkamumo ataskaita“, COM(2020) 55 final.

(14)    2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatas „ES ekonomika po COVID-19 pandemijos. Poveikis ekonomikos valdymui“, COM(2021) 662 final. 

(15)    2022 m. kovo 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Online public consultation on the review of the EU economic governance framework - Summary of responses - Final Report“ (liet. „Viešos konsultacijos internetu dėl ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros. Atsakymų santrauka. Galutinė ataskaita“), SWD(2022) 104 final.

(16)    2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių, COM(2022) 583 final.

(17)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(18)    OL C , , p. .

(19)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(20)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(21)    1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto, patvirtinta Amsterdame (OL C 236, 1997 8 2, p. 1).

(22)    Europos klimato teisės akte nustatytas Sąjungos masto 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslas ir reikalaujama, kad Sąjungos institucijos ir valstybės narės darytų pažangą didindamos gebėjimą prisitaikyti, o tam reikia didelių viešųjų investicijų, kad būtų sumažintas neigiamas socialinis ir ekonominis klimato kaitos poveikis ES ir jos valstybėms narėms, įskaitant neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir fiskaliniam tvarumui.

(23)    [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [...] [dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros] (OL L...,..., p ...).

(24)    [...] Tarybos direktyva [...], [kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms] (OL L..., ..., p ...).

(25)    2012 m. kovo 2 d. Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

(26)    2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatas „Bendrieji nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principai“, COM(2012) 342 final.