EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2023 04 18

COM(2023) 226 final

2023/0111(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2023) 230 final} - {SWD(2023) 225 final} - {SWD(2023) 226 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Siūlomi Direktyvos 2014/59/ES 1 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, BGPD) pakeitimai įeina į krizių valdymo ir indėlių draudimo teisės aktų rinkinį, į kurį taip pat įtraukti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, BPeMR) ir Direktyvos 2014/49/ES 3 (Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų, DIGS) pakeitimai.

ES krizių valdymo sistema yra nusistovėjusi, tačiau ankstesni bankų žlugimo atvejai rodo, kad šią sistemą reikia tobulinti. Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reformos tikslas – remtis krizių valdymo sistemos tikslais ir užtikrinti nuoseklesnį požiūrį į pertvarkymą, kad bet kuris krizę patiriantis bankas galėtų tvarkingai pasitraukti iš rinkos, kartu išsaugant finansinį stabilumą, mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinant indėlininkų pasitikėjimą. Visų pirma reikia stiprinti tokius mažesniųjų ir vidutinių bankų pertvarkymo sistemos aspektus, kaip jos struktūra, įgyvendinimas ir, svarbiausia, paskatos ją taikyti, kad ją būtų galima patikimiau taikyti šiems bankams.

Pasiūlymo aplinkybės

Po pasaulinių finansų ir valstybės skolos krizių ES, atsižvelgdama į tarptautinius raginimus vykdyti reformas, ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad ES bendrojoje rinkoje būtų užtikrintas saugesnis finansų sektorius. Tai, be kita ko, priemonių ir įgaliojimų suteikimas siekiant tvarkingai spręsti bankų žlugimo atvejus, kartu užtikrinant finansinį stabilumą ir viešųjų finansų bei indėlininkų apsaugą. 2014 m. sukurta bankų sąjunga, kurią šiuo metu sudaro du ramsčiai: bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM). Tačiau bankų sąjunga kol kas nebaigta kurti ir jai trūksta trečiojo ramsčio – Europos indėlių draudimo sistemos (EIDS) 4 . 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos priimtas pasiūlymas sukurti EIDS 5 dar nagrinėjamas.

Bankų sąjunga grindžiama bendru taisyklių sąvadu, kurį, kiek tai susiję su krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema, sudaro trys 2014 m. priimti ES teisės aktai: BGPD, BPeMR ir DIGS. BGPD apibrėžiami bankų gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimai, taisyklės ir procedūros, įskaitant tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimus, kuriais siekiama spręsti tarpvalstybinių bankų žlugimo problemas. BPeMR sukuriama Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) ir Bendras pertvarkymo fondas (BPF) ir apibrėžiami bankų sąjungoje įsteigtų subjektų pertvarkymo įgaliojimai, taisyklės ir procedūros taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą. DIGS užtikrinama indėlininkų apsauga ir nustatomos IGS lėšų naudojimo taisyklės. BGPD ir DIGS taikomos visose valstybėse narėse, o BPeMR taikomas bankų sąjungoje dalyvaujančiose valstybėse narėse.

2019 m. bankų sektoriaus dokumentų rinkiniu, dar vadinamu bankų rizikos mažinimo dokumentų rinkiniu, peržiūrėta BGPD, BPeMR, Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) 6 ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD) 7 . Šios peržiūros apėmė priemones, kuriomis įgyvendinami tarptautiniuose forumuose prisiimti ES įsipareigojimai 8 imtis tolesnių veiksmų siekiant baigti kurti bankų sąjungą ir tam numatant patikimas rizikos mažinimo priemones, skirtas grėsmėms finansiniam stabilumui mažinti.

2020 m. lapkričio mėn. Euro grupė susitarė sukurti ir anksčiau pradėti taikyti bendrą BPF finansinio stabilumo stiprinimo priemonę panaudojant Europos stabilumo mechanizmą (ESM) 9 .

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reforma ir platesnio masto poveikis bankų sąjungai

Baigus kurti bankų sąjungą, įtraukiant jos trečiąjį ramstį – EIDS, bei įgyvendinus krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reformą, ES namų ūkiams ir įmonėms būtų užtikrinta geresnė finansinė apsauga ir pasitikėjimas, išaugtų pasitikėjimas ir padidėtų finansinis stabilumas, o tai yra būtinos ekonominės ir pinigų sąjungos bei apskritai ES augimo, klestėjimo ir atsparumo sąlygos. Kapitalo rinkų sąjunga papildo bankų sąjungą, nes abi iniciatyvos yra būtinos dvejopai pertvarkai (skaitmeninei ir žaliajai) finansuoti, tarptautiniam euro vaidmeniui stiprinti ir ES atviram strateginiam savarankiškumui bei jos konkurencingumui kintančiame pasaulyje stiprinti, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą ekonominę ir geopolitinę aplinką 10 ,  11 .

2022 m. birželio mėn. Euro grupė nesusitarė dėl visapusiško darbo plano siekiant baigti kurti bankų sąjungą ir į ją įtraukti EIDS. Vietoj to Euro grupė paragino Komisiją pateikti tikslingesnių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ES bankų krizių valdymo ir nacionalinių indėlių draudimo sistemų reformos 12 .

Tuo pat metu Europos Parlamentas 2021 m. metinėje ataskaitoje dėl bankų sąjungos 13 taip pat pabrėžė, kad svarbu ją užbaigti sukuriant EIDS, ir pritarė tam, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros. Euro grupė aiškiai nepatvirtino EIDS, tačiau su ja krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reforma taptų patikimesnė, o sektoriui būtų užtikrinta sinergija ir padidintas jo veiksmingumas. Toks teisės aktų rinkinys būtų įtrauktas į bankų sąjungos užbaigimo darbotvarkę, kaip pabrėžta Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse, kuriose taip pat primenama EIDS svarba, ir kurią nuolat remia vadovai 14 .

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos tikslai

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema buvo sukurta siekiant sumažinti riziką ir valdyti bet kokio dydžio įstaigų žlugimą, kartu siekiant keturių pagrindinių tikslų:

i)apsaugoti finansinį stabilumą vengiant plintančio neigiamo poveikio ir taip užtikrinti rinkos drausmę ir ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą visuomenei;

ii)užtikrinti bendrosios rinkos veikimą ir sudaryti vienodas sąlygas visoje ES;

iii)kuo labiau sumažinti naudojimąsi mokesčių mokėtojų pinigais ir susilpninti bankų ir vyriausybių ryšį ir

iv)apsaugoti indėlininkus ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą.

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemoje numatytos priemonės, kurios gali būti taikomos įvairiais sunkumų patiriančių bankų gyvavimo ciklo etapais: gaivinimo veiksmai, remiami bankų parengtais gaivinimo planais; ankstyvosios intervencijos priemonės; priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią banko žlugimui; pertvarkymo institucijų parengti pertvarkymo planai ir pertvarkymo priemonių rinkinys, kai pripažįstama, kad bankas žlunga arba galėtų žlugti, ir laikoma, kad viešąjį interesą atitinka banko pertvarkymas, o ne jo likvidavimas. Be to, nacionalinės bankroto procedūros, kurios nepatenka į krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą 15 , toliau taikomos tiems žlungantiems bankams, kuriems gali būti taikomos šios nacionalinės procedūros, kai jos yra tinkamesnės (palyginti su pertvarkymu) ir nekenkia viešajam interesui ar nekelia pavojaus finansiniam stabilumui.

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos tikslas – užtikrinti tokį finansavimo šaltinių derinį, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai valdyti žlugimą, apsaugant finansinį stabilumą ir indėlininkus bei išlaikant rinkos drausmę, kartu sumažinant naudojimąsi valstybės biudžetu ir galiausiai mokesčių mokėtojų išlaidas. Banko pertvarkymo išlaidos pirmiausia padengiamos iš nuosavų banko išteklių, t. y. paskirstomos paties banko akcininkams ir kreditoriams (kurie sudaro banko vidinį nuostolių padengimo pajėgumą), o tai taip pat mažina neatsakingo elgesio riziką ir pagerina rinkos drausmę. Prireikus jie gali būti papildyti indėlių garantijų sistemų (IGS) ir pertvarkymo finansavimo struktūrų (nacionalinių pertvarkymo fondų (PF) arba BPF bankų sąjungoje) lėšomis. Šios lėšos finansuojamos visų bankų, nepriklausomai nuo jų dydžio ir verslo modelio, įnašais. Bankų sąjungoje šios taisyklės buvo dar labiau integruotos patikėjus BPV valdyti ir prižiūrėti BPF, kuris finansuojamas bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių sektoriaus įnašais. Atsižvelgiant į sunkumų patiriančiam bankui taikomą priemonę (pvz., prevencinę, atsargumo, pertvarkymo ar alternatyvią priemonę pagal nacionalines bankroto procedūras) ir konkretaus atvejo aspektus, kai intervencija susijusi su PF ir (arba) BPF, IGS arba viešuoju finansavimu iš valstybės biudžeto, gali būti reikalinga valstybės pagalbos 16 kontrolė.

Pasiūlymo pagrindimas

Nepaisant nuo 2014 m. pasiektos pažangos, pertvarkymas retai taikomas, ypač bankų sąjungoje. Buvo nustatytos sritys, kuriose reikia toliau stiprinti ir koreguoti krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą, kiek tai susiję su jos struktūra, įgyvendinimu ir, svarbiausia, paskatomis ją taikyti.

Kol kas daugeliui žlungančių mažesniųjų ar vidutinių bankų ir toliau taikoma nacionalinė tvarka, pagal kurią dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai (gelbėjimas valstybės lėšomis), o ne sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės, pvz., BPF bankų sąjungoje, kuris kol kas nebuvo naudojamas vykdant pertvarkymą. Tai prieštarauja sistemos, sukurtos po pasaulinės finansų krizės, po kurios iš esmės pereita nuo gelbėjimo valstybės lėšomis prie gelbėjimo privačiomis lėšomis, tikslui. Atsižvelgiant į tai, visų bankų finansuojamų pertvarkymo finansavimo struktūrų alternatyviosios sąnaudos yra didelės.

Pertvarkymo sistema nebuvo visapusiškai prisidedama prie pagrindinių visa apimančių tikslų, visų pirma tikslo palengvinti ES bendrosios bankininkystės rinkos veikimą užtikrinant vienodas sąlygas, sprendžiant tarpvalstybines ir vidaus krizes ir kuo labiau sumažinant mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.

Priežastys daugiausia susijusios su tuo, kad paskatos renkantis tinkamą žlungančių bankų valdymo priemonę yra nesuderintos, todėl suderinta pertvarkymo sistema netaikoma, nes pasirenkamos kitos galimybės. Apskritai taip yra dėl teisės visapusiškai veikti savo nuožiūra atliekant viešojo intereso vertinimą, sunkumų gauti finansavimą pertvarkymo atveju, neužkraunant nuostolių indėlininkams, ir geresnių galimybių gauti finansavimą ne pertvarkymo atveju. Laikantis šio požiūrio kyla rizika, kad bankų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių bankų, žlugimo valdymas bus suskaidytas, o jo rezultatai – neoptimalūs.

Padėti išspręsti šiuos klausimus turėtų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos ir jos sąveikos su nacionalinėmis bankroto procedūromis peržiūra. Ją atliekant taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos visapusiškai pasiekti sistemos tikslus ir užtikrinti, kad ji būtų tinkama pagal paskirtį visiems ES bankams, neatsižvelgiant į jų dydį, verslo modelį ir įsipareigojimų struktūrą, net mažesniesiems ir vidutiniams bankams, jei to reikia atsižvelgiant į vyraujančias aplinkybes. Peržiūra turėtų būti siekiama užtikrinti nuoseklų taisyklių taikymą visose valstybėse narėse, taip geriau sudarant vienodas sąlygas, taip pat apsaugant finansinį stabilumą ir indėlininkus, užkertant kelią plintančiam neigiamam poveikiui ir sumažinant naudojimąsi mokesčių mokėtojų pinigais. Visų pirma sistema turėtų būti patobulinta taip, kad būtų palengvintas mažesniųjų ir vidutinių bankų pertvarkymas, kaip iš pradžių tikėtasi, mažinant poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai, nenaudojant viešojo finansavimo, ir skatinant jų indėlininkų, kuriuos visų pirma sudaro namų ūkiai ir mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), pasitikėjimą. Kalbant apie numatomų pakeitimų mastą, krizių valdymo ir indėlių draudimo peržiūra siekiama ne pertvarkyti dabartinę sistemą, o atlikti labai reikalingus patobulinimus keliose pagrindinėse srityse, kad sistema veiktų taip, kaip numatyta, visų bankų atžvilgiu.

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reformos elementų santrauka

Į krizių valdymo ir indėlių draudimo dokumentų rinkinį įtraukti pakeitimai apima įvairius politikos aspektus ir yra nuoseklus atsakas į nustatytas problemas:

·išplėsti pertvarkymo taikymo sritį peržiūrint viešojo intereso vertinimą, jei taip sistemos tikslai, pvz., apsaugoti finansinį stabilumą, mokesčių mokėtojų pinigus ir indėlininkų pasitikėjimą, pasiekiami geriau, nei vykdant nacionalines bankroto procedūras;

·stiprinti finansavimą pertvarkymo atveju, įstaigų vidinį nuostolių padengimo pajėgumą, kuris tebėra pirmoji „gynybos linija“, papildant IGS lėšomis pertvarkymo atveju, kad būtų lengviau naudotis pertvarkymo lėšomis, kai tinkama, ir nuostoliai nebūtų perkeliami indėlininkams, laikantis sąlygų ir apsaugos priemonių;

·iš dalies pakeisti reikalavimų eiliškumą nemokumo atveju ir užtikrinti standartinį vienalygį indėlininkų eiliškumą, siekiant sudaryti sąlygas naudoti IGS lėšas kitoms priemonėms nei apdraustųjų indėlių išmokėjimui;

·suderinti visų rūšių IGS intervencinių priemonių, nesusijusių su apdraustųjų indėlių išmokėjimu nemokumo atveju, mažiausių išlaidų vertinimą, siekiant geriau užtikrinti vienodas sąlygas ir rezultatų nuoseklumą;

·patikslinti ankstyvosios intervencijos sistemą pašalinant ankstyvosios intervencijos ir priežiūros priemonių dubliavimą, užtikrinant teisinį tikrumą dėl taikytinų sąlygų ir palengvinant kompetentingų ir pertvarkymo institucijų bendradarbiavimą;

·užtikrinti, kad pertvarkymas būtų pradėtas laiku ir

·gerinti indėlininkų apsaugą (pvz., tikslingai tobulinti DIGS nuostatas dėl apsaugos apimties ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo, suderinti nacionalines galimybes ir didinti IGS finansinio patikimumo skaidrumą).

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlyme pateikiami tokie galiojančių teisės aktų pakeitimai, dėl kurių jie būtų visiškai suderinami su bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo srityje galiojančiomis politikos nuostatomis. BGPD, BPeMR ir DIGS peržiūros tikslas – pagerinti sistemos veikimą taip, kad pertvarkymo institucijoms būtų suteikta priemonių, kuriomis jos galėtų reaguoti į bet kurio banko, nepriklausomai nuo jo dydžio ir verslo modelio, žlugimą, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas, apsaugoti indėlininkai ir išvengta mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo.

•Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis

Pasiūlymas grindžiamas po finansų krizės įgyvendintomis reformomis, po kurių sukurta bankų sąjunga ir visiems ES bankams taikomas bendras taisyklių sąvadas.

Pasiūlymu padedama stiprinti per pastarąjį dešimtmetį priimtus ES finansų teisės aktus, kad būtų sumažinta rizika finansų sektoriuje ir užtikrintas tvarkingas bankų žlugimo valdymas. Siekiama, kad bankų sistema taptų tvirtesnė ir galiausiai būtų skatinamas tvarus ekonominės veiklos finansavimas ES. Jis visiškai atitinka pagrindinius ES tikslus skatinti finansinį stabilumą, mažinti mokesčių mokėtojų paramą pertvarkant bankus ir užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą. Siekiant šių tikslų padedama užtikrinti aukštą konkurencingumo ir vartotojų apsaugos lygį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymu iš dalies keičiamas galiojantis reglamentas – BPeMR, visų pirma kiek tai susiję su geresniu priemonių, kurios jau taikomos bankų pertvarkymo sistemoje, taikymu, pertvarkymo sąlygų išaiškinimu, palankesnių sąlygų naudotis apsaugos priemonėmis banko žlugimo atveju sudarymu ir finansavimo taisyklių aiškumo ir nuoseklumo didinimu. Pasiūlymu nustačius suderintus reikalavimus dėl krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos taikymo valstybių narių bankams, dalyvaujantiems BPeM, gerokai sumažinama rizika, kad tose valstybėse narėse bus taikomos skirtingos nacionalinės taisyklės, nes tai gali iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Teisinis pagrindas patenka į vidaus rinkos sritį, kuri laikoma pasidalijamąja kompetencija, kaip apibrėžta SESV 4 straipsnyje. Dauguma svarstomų veiksmų yra šiuo metu galiojančių ES teisės aktų atnaujinimai ir pakeitimai, todėl jie susiję su tomis sritimis, kuriose ES jau naudojasi savo kompetencija ir neketina atsisakyti tokios kompetencijos.

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomomis priemonėmis siekiama papildyti jau galiojančius ES teisės aktus, veiksmingiausia tuos tikslus būtų įgyvendinti ES lygmeniu, o ne vykdant skirtingas nacionalines iniciatyvas. Visų pirma, konkrečios ir suderintos ES bankų pertvarkymo tvarkos, taikomos visiems ES bankams, nustatymo loginis pagrindas buvo išdėstytas 2014 m. sukūrus sistemą. Pagrindinės jos ypatybės atspindi tarptautines gaires ir po 2008 m. pasaulinės finansų krizės Finansinio stabilumo tarybos priimtą dokumentą „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“.

Subsidiarumo principas įtvirtintas dabartinėje pertvarkymo sistemoje. Jos tikslų, t. y. suderinti pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti kiekviena atskirai. Todėl, atsižvelgiant į kokios nors įstaigos žlugimo poveikį visoje ES, jų būtų geriau siekti imantis ES veiksmų ES lygmeniu.

Esamos pertvarkymo sistemos tikslas visada buvo pateikti bendrą priemonių rinkinį, kurį naudojant būtų galima veiksmingai ir tvarkingai spręsti bet kokio banko, neatsižvelgiant į jo dydį, verslo modelį ar veiklos vietą, žlugimo problemą, kai tai būtina siekiant išsaugoti ES, valstybės narės ar regiono, kuriame jis veikia, finansinį stabilumą ir apsaugoti indėlininkus nenaudojant viešųjų lėšų.

Pasiūlymu iš dalies keičiamos tam tikros BPeMR nuostatos siekiant patobulinti esamą sistemą, visų pirma atsižvelgiant į tuos atvejus, kai ji taikoma mažesniesiems ir vidutiniams bankams, nes priešingu atveju jos tikslai gali būti nepasiekti.

Vienos valstybės narės rizika, susijusi su finansiniu stabilumu, indėlininkų pasitikėjimu arba viešųjų finansų naudojimu, gali turėti didelį poveikį tarpvalstybiniu mastu ir galiausiai prisidėti prie bendrosios rinkos susiskaidymo. Tai, kad ES lygmeniu nesiimama veiksmų mažiau svarbių bankų atžvilgiu, ir netiesioginis jų neįtraukimas į bendrą apsaugos sistemą taip pat galėtų turėti įtakos jų gebėjimui patekti į rinkas ir pritraukti indėlininkus, palyginti su svarbiais bankais. Be to, nacionaliniai bankų žlugimo problemos sprendimai sustiprintų bankų ir vyriausybės ryšius ir pakenktų bankų sąjungos idėjai įvesti esminį pokytį – pereiti nuo gelbėjimo valstybės lėšomis prie gelbėjimo privačiomis lėšomis.

Atliekant pertvarkymo sistemos reformą ES lygmeniu, nebus nustatyta privaloma strategija, kurios reikėtų laikytis bankams žlugus. Sprendimą pasirenkant tarp ES suderintos pertvarkymo strategijos ir (arba) priemonės ir nacionalinės likvidavimo strategijos ir toliau priims pertvarkymo institucija, remdamasi viešojo intereso vertinimu. Toks sprendimo priėmimo būdas pritaikytas kiekvienam konkrečiam žlugimo atvejui ir nėra automatiškai grindžiamas tokiais motyvais kaip banko dydis, jo veiklos geografinė aprėptis ir bankų sektoriaus struktūra. Praktiškai tai reiškia, kad viešojo intereso vertinimas yra subsidiarumo testas ES lygmeniu.

Taigi, nors sprendžiant, ar bankas turėtų būti pertvarkomas, reikia atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį, labai svarbu, kad būtų išsaugota galimybė vykdyti pertvarkymą visiems bankams ir kad pertvarkymo institucijoms būtų suteikiamos tinkamos paskatos pasirinkti pertvarkymą, atsižvelgiant į galimą sisteminį visų įstaigų pobūdį, kaip jau numatyta BPeMR.

Taikant reformuotą sistemą, valstybės narės vis tiek galės svarstyti galimybę likviduoti mažesniuosius arba vidutinius bankus. Šiuo atžvilgiu nacionaliniai bankroto režimai (kurie nėra suderinti) toliau taikomi tais atvejais, kai bankroto procedūra laikoma geresne alternatyva nei pertvarkymas. Tokiu būdu išsaugomas nenutrūkstamas įrankių, įskaitant tuos, kurie nėra susiję su pertvarkymu, taikymas, pavyzdžiui, prevencinių ir atsargumo priemonių, pertvarkymo priemonių, nacionalinėse bankroto procedūrose numatytų alternatyvių priemonių taikymas ir apdraustųjų indėlių išmokėjimas likvidavimo atveju, kai turtas parduodamas dalimis.

Todėl laikoma, kad geriausia galimybė yra iš dalies pakeisti BPeMR. Taip užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp taisyklių suderinimo ir, kai aktualu, nacionalinio lankstumo išlaikymo. Pakeitimais būtų toliau skatinamas vienodas pertvarkymo sistemos taikymas ir priežiūros bei pertvarkymo institucijų praktikos konvergencija, taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos bankininkystės paslaugų vidaus rinkoje. Tai ypač svarbu bankų sektoriuje, kurio daugelis įstaigų vykdo veiklą visoje ES vidaus rinkoje. Šių tikslų nepavyktų pasiekti nacionalinėmis taisyklėmis.

•Proporcingumo principas

Pagal proporcingumo principą ES veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina siekiant jos tikslų, kurie atitinka bendruosius Sutarčių tikslus.

Proporcingumo principas buvo neatsiejama prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo dalis. Siūlomi pakeitimai buvo atskirai įvertinti atsižvelgiant į proporcingumo tikslą. Be to, keliose srityse buvo įvertintas galiojančių taisyklių neproporcingumas ir išnagrinėtos konkrečios galimybės, kuriomis siekiama sumažinti mažesniųjų įstaigų administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, visų pirma panaikinant prievolę nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL) tam tikrų rūšių subjektams.

Pagal dabartinę sistemą nustatytose sąlygose, kuriomis suteikiama galimybė naudotis pertvarkymo finansavimo struktūromis, nepakankamai atsižvelgiama į siekiant užtikrinti proporcingumą svarbius skirtumus, pavyzdžiui, taikomą pertvarkymo strategiją, dydį ir (arba) verslo modelį. Bankų gebėjimas įvykdyti prieigos prie pertvarkymo finansavimo struktūros sąlygas priklauso nuo intervencijos metu jų balansuose esančių priemonių, kurioms gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Tačiau iš įrodymų matyti, kad kai kurie bankai (mažesnieji ir vidutiniai bankai) tam tikrose rinkose susiduria su struktūriniais sunkumais vykdydami MREL. Tų bankų, atsižvelgiant į jų konkrečią įsipareigojimų struktūrą (ypač tų, kurie labai priklauso nuo finansavimo indėliais), tam tikriems indėliams turėtų būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra, o tai gali kelti susirūpinimą dėl finansinio stabilumo ir veiklos tinkamumo, atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį poveikį keliose valstybėse narėse. Siūlomais pakeitimais (pvz., aiškios MREL pritaikymo perdavimo strategijoms taisyklės, vienalygis indėlininkų eiliškumas ir galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra naudojant IGS lėšas) būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą pertvarkymo atveju. Jais taip pat būtų užtikrinamas didesnis proporcingumas bankų, kurie būtų pertvarkyti taikant perdavimo strategijas, atveju, sudarant sąlygas, kai tinkama, apsaugoti indėlius taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones ir veiksmingai spręsti pertvarkymo finansavimo problemą nesusilpninant būtinų gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlygų, kurias įvykdžius būtų galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra.

•Priemonės pasirinkimas

Įgyvendinti priemones siūloma iš dalies pakeitus BPeMR priimant reglamentą. Siūlomomis priemonėmis iš tiesų yra keičiamos arba papildomos esamos tame teisės akte išdėstytos nuostatos.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema buvo sukurta siekiant išvengti bet kokio dydžio ar verslo modelio įstaigų žlugimo ir jį valdyti. Ji buvo sukurta siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, apsaugoti indėlininkus, kuo labiau sumažinti viešosios paramos naudojimą, apriboti neatsakingo elgesio riziką ir pagerinti finansinių paslaugų vidaus rinką. Vertinime padaryta išvada, kad apskritai turėtų būti patobulinti tam tikri krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos aspektai, pavyzdžiui, užtikrinama geresnė mokesčių mokėtojų pinigų apsauga.

Visų pirma iš vertinimo matyti, kad valdant bankų žlugimą teisinis tikrumas ir nuspėjamumas tebėra nepakankami. Valdžios institucijų sprendimai dėl to, ar taikyti pertvarkymą ar kelti bankroto bylą, skirtingose valstybėse narėse gali labai skirtis. Be to, sektoriaus finansuojama apsauga ne visada yra veiksminga bei toliau taikomos skirtingos finansavimo sąlygos tiek pertvarkymo, tiek ne pertvarkymo atvejais. Jomis daromas poveikis paskatoms ir sukuriamos arbitražo galimybės priimant sprendimus dėl to, kokią krizių valdymo priemonę naudoti. Galiausiai indėlininkų apsauga įvairiose valstybėse narėse tebėra nevienoda ir nenuosekli įvairiose srityse.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija, naudodama įvairias konsultacijų priemones, visapusiškai keitėsi informacija su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad geriau suprastų, kaip veikia sistema ir kokios yra tobulinimo galimybės.

2020 m. Komisija pradėjo konsultacijas dėl bendro įžanginio poveikio vertinimo ir veiksmų gairių, kurias rengiant siekiama pateikti išsamią veiksmų, kurių reikia imtis ES lygmeniu, ir galimo įvairių politikos galimybių poveikio ekonomikai, visuomenei ir aplinkai analizę.

2021 m. Komisija pradėjo dvejas konsultacijas: tikslines ir viešas konsultacijas siekiant gauti iš suinteresuotųjų šalių atsiliepimų apie tai, kaip buvo taikoma krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema, ir jų nuomones dėl galimų pakeitimų. Tikslinės konsultacijos, kurias sudarė 39 bendrieji ir konkretūs techniniai klausimai, vyko tik anglų kalba, nuo 2021 m. sausio 26 d. iki balandžio 20 d. Viešas konsultacijas sudarė 10 bendrųjų klausimų, kurie buvo pateikti visomis ES kalbomis, o atsiliepimus buvo galima teikti nuo 2021 m. vasario 25 d. iki gegužės 20 d.

Be to, 2021 m. kovo 18 d. Komisija surengė aukšto lygio konferenciją, kurioje dalyvavo visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovai. Konferencijoje patvirtinta veiksmingos sistemos svarba, tačiau taip pat atkreiptas dėmesys į dabartinius trūkumus.

Komisijos darbuotojai taip pat ne kartą konsultavosi su valstybėmis narėmis Komisijos bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupėje dėl krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos įgyvendinimo ES ir dėl galimų BGPD ir (arba) BPeMR ir DIGS peržiūrų. Vykstant diskusijoms ekspertų grupėje, šiame pasiūlyme nagrinėjami klausimai taip pat buvo aptarti Tarybos parengiamųjų organų, t. y. Tarybos Finansinių paslaugų ir bankų sąjungos darbo grupės ir EIDS aukšto lygio darbo grupės, posėdžiuose.

Be to, teisės aktų rengimo etape Komisijos darbuotojai taip pat surengė daug susitikimų (fizinių ir virtualių) su bankų sektoriaus atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

Visų pirmiau minėtų iniciatyvų rezultatais buvo vadovaujamasi rengiant šį pasiūlymą ir kartu teikiamą poveikio vertinimą. Jie pateikė aiškių įrodymų, kad, norint kuo geriau pasiekti sistemos tikslus, reikia atnaujinti ir papildyti galiojančias taisykles. Poveikio vertinimo 2 priede pateikiamos šių konsultacijų ir viešos konferencijos santraukos.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija paprašė Europos bankininkystės instituciją (EBI) pateikti rekomendacijų dėl finansavimo nemokumo ir pertvarkymo atvejais. Komisija kreipėsi dėl tikslinių techninių konsultacijų, kad galėtų: i) įvertinti kai kurių mažesniųjų ir vidutinių bankų pateiktą informaciją apie sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant išleisti pakankamai finansinių priemonių nuostoliams padengti; ii) išnagrinėti dabartinius reikalavimus, taikomus prieigai prie esamų finansavimo šaltinių pagal dabartinę sistemą; ir iii) įvertinti kiekybinį įvairių galimų politikos galimybių poveikį finansavimo srityje pertvarkymo ir bankroto atvejais ir jų veiksmingumą siekiant politikos tikslų. EBI pateikė atsakymą 2021 m. spalio mėn. 17

Komisija taip pat pasinaudojo Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos 2021 m. gruodžio mėn. pateikta nuomone. Nuomonėje pabrėžta, kad reikia proporcingai, atsižvelgiant į galimą poveikį indėlininkų pasitikėjimui ir finansiniam stabilumui, užtikrinti, kad krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema atitiktų paskirtį visų bankų atžvilgiu.

•Poveikio vertinimas 18

Atliktas išsamus pasiūlymo poveikio vertinimas, kuriame atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių atsiliepimus ir į poreikį spręsti įvairius tarpusavyje susijusius klausimus, apimančius tris skirtingus teisinius tekstus.

Poveikio vertinime apsvarstytos įvairios politikos galimybės, skirtos problemoms, susijusioms su krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos struktūra ir įgyvendinimu, spręsti. Atsižvelgiant į stiprias krizių valdymo priemonių rinkinio ir jo finansavimo sąsajas, poveikio vertinime buvo nagrinėjami politikos galimybių rinkiniai, kuriuose sujungiamos atitinkamos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos struktūros ypatybės, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir nuoseklus požiūris. Kai kurie siūlomi pakeitimai, susiję su ankstyvosios intervencijos priemonėmis, priežastiniais veiksniais, kuriais remiantis nustatoma, ar bankas žlunga arba galėtų žlugti, ir tam tikrų DIGS ypatybių suderinimu, yra bendri visiems svarstomiems galimybių rinkiniams.

Įvairiuose galimybių rinkiniuose daugiausia dėmesio skiriama galimybių, kuriomis siekiama patikimai ir veiksmingai išplėsti pertvarkymo taikymo sritį taip, kad juo būtų siekiama užmojo geriau užtikrinti finansavimo prieinamumą, analizei. Visų pirma tarp politikos galimybių svarstoma galimybė palengvinti IGS lėšų naudojimą pertvarkymo atveju, be kita ko, kaip laikiną išeitį pagal mažiausių išlaidų vertinimo apsaugos priemonę, siekiant padidinti galimybės pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis bankams, ypač mažesniesiems ir vidutiniams bankams, kuriems taikomos perdavimo strategijos pasitraukiant iš rinkos, proporcingumą. Be to, tarp politikos galimybių nagrinėjama galimybė veiksmingiau ir efektyviau naudoti IGS lėšas taikant suderintą mažiausių išlaidų vertinimą kitoms priemonėms nei apdraustųjų indėlių išmokėjimas, kad būtų pagerintas pertvarkymo institucijoms taikomų paskatų pasirenkant tinkamiausią krizės valdymo priemonę suderinamumas. IGS lėšų naudojimas kitoms priemonėms nei apdraustųjų indėlių išmokėjimas priklauso nuo to, kokią vietą IGS užima reikalavimų hierarchijoje. Todėl politikos galimybėse taip pat nagrinėjami įvairūs indėlininkų eiliškumo suderinimo scenarijai.

Atsižvelgiant į šiuos elementus, poveikio vertinime nagrinėjami trys galimi politikos galimybių rinkiniai, kuriais siekiama skirtingų užmojų rezultatų. Visais galimybių rinkiniais siekiama sukurti paskatomis grindžiamą sistemą, skatinant nuosekliau taikyti pertvarkymo priemones, didinant teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, suvienodinant sąlygas ir sudarant palankesnes sąlygas naudotis bendromis apsaugos priemonėmis, kartu išlaikant kai kurias su pertvarkymu nesusijusias alternatyvas, taikomas pagal nacionalines bankroto procedūras. Tačiau kiekvienu galimybių rinkiniu šie tikslai pasiekiami skirtingu mastu ir skiriasi jų politinis tinkamumas.

Pagal tinkamiausią galimybę numatoma gerokai patobulinti su finansavimu susijusią pusiausvyrą, atveriant galimybę iš esmės išplėsti pertvarkymo taikymo sritį, kad ji apimtų daugiau mažesniųjų ir vidutinių bankų, ir geriau suderinti paskatas, taikomas priimant sprendimus dėl šioms įstaigoms tinkamiausio krizės valdymo įrankio. Manoma, kad ji yra veiksmingesnė, efektyvesnė ir nuoseklesnė siekiant sistemos tikslų, palyginti su kitomis galimybėmis, įskaitant atskaitos scenarijų, kai nesiimama jokių veiksmų. Visų pirma buvo nustatyta, kad IGS suteikiamo viršenybinio eiliškumo panaikinimas yra veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad vykdant pertvarkymą būtų galima naudoti IGS lėšas. Tai, kad IGS reikalavimams teikiamas viršenybinis eiliškumas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios nemokumo atveju IGS lėšos beveik niekada negali būti naudojamos kitaip nei išmokant apdraustuosius indėlius, nes jos daro poveikį mažiausių išlaidų vertinimo, pagal kurį pirmenybė teikiama išmokėjimui, rezultatams. Tačiau buvo nustatyta, kad galiausiai taikant viršenybinį eiliškumą užkertamas kelias IGS ir bankų sektoriaus finansinių išteklių galimam papildymui, nes trukdoma bet kokiai IGS intervencijai vykdant pertvarkymą ir neužtikrinama geresnė apdraustųjų indėlių apsauga. Todėl būtina panaikinti IGS suteikiamą viršenybinį eiliškumą, kad būtų sprendžiama mažiausių išlaidų vertinimo esamų rezultatų, kuriais remiantis siekiama išmokėjimo, problema ir būtų suteiktas tinkamas finansavimas pertvarkymo atveju, kad būtų įmanoma pertvarkyti mažesniuosius ir vidutinius bankus perduodant žlugusio banko verslą ir pasitraukiant iš rinkos.

Poveikio vertinime taip pat numatyta dar viena galimybė – plataus užmojo krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos reforma, įskaitant EIDS, taikant tarpinį mišrų modelį, kuris skiriasi nuo 2015 m. Komisijos pasiūlymo. Šia galimybe pripažįstama bendros indėlių draudimo sistemos sukūrimo svarba siekiant užtikrinti sistemos patikimumą ir užbaigti bankų sąjungos kūrimą, tačiau šiuo etapu buvo įvertinta, kad ji politiškai neįmanoma.

Dėl pasiūlymo valdžios institucijos ir tam tikri bankai patirtų išlaidų, priklausomai nuo to, kokiu mastu būtų išplėsta pertvarkymo taikymo sritis, atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju atliekamus viešojo intereso vertinimus ir konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes. Naudotis IGS lėšomis ir PF ir (arba) BPF būtų ekonomiškiau, atsižvelgiant į reikalingus finansinius išteklius, bet dėl to taip pat gali prireikti šias lėšas papildyti sektoriaus įnašais. Tačiau apskritai pertvarkymo institucijų ir bankų išlaidas kompensuotų nauda, susijusi su geresniu įvairesnių bankų pasirengimu krizėms, aiškesnėmis paskatomis sprendžiant, kokias krizės valdymo priemones naudoti, mažesniu naudojimusi mokesčių mokėtojų lėšomis ir didesniu finansiniu stabilumu bei indėlininkų pasitikėjimu – visa tai būtų pasiekta aiškesnėmis taisyklėmis ir galimybe naudotis sektoriaus finansuojamomis apsaugos sistemomis. Vartotojų ir visuomenės išlaidos turėtų būti ribotos ir aiškiai mažesnės už naudą, visų pirma susijusią su didesne indėlininkų apsauga, finansiniu stabilumu ir retesniu mokesčių mokėtojų pinigų naudojimu.

Reglamentavimo patikros valdyba, pirma pateikusi neigiamą nuomonę, galiausiai patvirtino poveikio vertinimą. Siekiant atsižvelgti į Valdybos pateiktas pastabas, poveikio vertinimas išplėstas įtraukiant papildomus paaiškinimus dėl: i) problemų, kurias siekiama spręsti atliekant peržiūrą, pobūdžio ir bendrų pertvarkymo privalumų, palyginti su bankroto procedūromis, siekiant apsaugoti finansinį stabilumą, indėlininkų pasitikėjimą ir kuo labiau sumažinti naudojimąsi mokesčių mokėtojų pinigais; ii) to, kaip reforma laikomasi subsidiarumo principo; ir iii) kitų aspektų, pavyzdžiui, suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklių peržiūra, sąveikos su 2015 m. Komisijos pasiūlymu dėl EIDS, to, kaip buvo atsižvelgta į EBI rekomendacijas, arba sąlygų, kuriomis vykdant pertvarkymą galėtų būti panaudota IGS.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Atliekant peržiūrą daugiausia dėmesio skiriama bendrai krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos struktūrai ir veikimui, ypatingą dėmesį skiriant mažesniesiems ir vidutiniams bankams ir geresniam vienodų sąlygų užtikrinimui indėlininkams. Tikimasi, kad siūloma reforma bus naudinga siekiant užtikrinti sistemos veiksmingumą ir teisinį aiškumą.

Reforma yra technologiškai neutrali ir nedaro poveikio skaitmeninei parengčiai.

•Pagrindinės teisės

ES yra įsipareigojusi laikytis aukštų pagrindinių teisių apsaugos standartų ir yra įvairių konvencijų dėl žmogaus teisių signatarė. Šiuo atžvilgiu pasiūlymu nepažeidžiamos šios teisės, išvardytos pagrindiniuose JT susitarimuose dėl žmogaus teisių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra neatskiriama ES sutarčių dalis, ir Europos žmogaus teisių konvencijoje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės per 18 mėnesių nuo iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo į savo nacionalinę teisę perkeltų BGPD pakeitimus.

Į pasiūlymą įtraukti reikalavimai EBI paskelbti standartus, susijusius su tam tikromis sistemos nuostatomis, ir pranešti Komisijai apie veiksmingą jų įgyvendinimą, pvz., kiek tai susiję su pertvarkymo institucijų atliekamais sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimais arba pasirengimu vykdyti pertvarkymą.

Teisės aktai bus įvertinti praėjus 5 metams nuo jų įgyvendinimo termino, kad būtų įvertinta, ar jie buvo veiksmingi ir efektyvūs siekiant jais nustatytų tikslų, ir nuspręsti, ar reikia naujų priemonių ar pakeitimų.

6.IŠSAMUS KONKREČIŲ ŠIO PASIŪLYMO NUOSTATŲ PAAIŠKINIMAS

Ankstyvosios intervencijos priemonės ir pasirengimas pertvarkymui

13 straipsnis pakeičiamas naujais straipsniais (13–13c straipsniais), atspindinčiais BGPD nuostatas dėl ankstyvosios intervencijos (BGPD 27–29 straipsnius), siekiant suteikti ECB tiesiogiai taikomą teisinį pagrindą naudotis tais įgaliojimais. Kaip ir BGPD, paaiškinamas su įvairių rūšių priemonių sąveika susijusių problemų sprendimo mechanizmas ir nurodoma, kad ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių priėmimas arba ankstyvosios intervencijos sąlygų įvykdymas nėra laikomi sąlyga, būtina siekiant pradėti pasirengimą pertvarkymui arba naudotis susijusiais įgaliojimais.

Į BPeMR jau buvo įtrauktos nuostatos dėl Valdybos ir ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, kai banko finansinė būklė pradeda blogėti. Tačiau tos nuostatos turi būti sugriežtintos, kad būtų užtikrintas geresnis ir veiksmingesnis bendradarbiavimas. Naujasis 13c straipsnis grindžiamas ankstesniu 13 straipsniu ir jame pateikiama papildoma informacija apie bendradarbiavimą rengiantis pertvarkymui, kiek tai susiję su informacijos, kuria turėtų būti keičiamasi, rūšimi, situacijomis, kuriomis ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos turi keistis informacija, ir struktūrų, kurias Valdyba gali taikyti rengdamasi pertvarkymui, rūšimi.

Ankstyvas įspėjimas apie žlugimą arba galima žlugimą

13c straipsnyje nustatyta prievolė ECB arba nacionalinei kompetentingai institucijai mažiau svarbių tarpvalstybinių grupių, kuriuos apima tiesioginė Valdybos atsakomybė, atžvilgiu, kurią vykdydami jie, vos nustatę, jog esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas atitinka vertinimo dėl žlugimo arba galimo žlugimo sąlygas, nustatytas 18 straipsnio 4 dalyje, turi pakankamai anksti apie tai pranešti Valdybai. Šiame pranešime turėtų būti nurodytos tokio ECB ir (arba) nacionalinės kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir per pagrįstą laikotarpį turi būti pateikta alternatyvių sprendimų, kuriais galima užkirsti kelią atitinkamos įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga.

Pripažįstant, kad pertvarkymo veiksmų laikas yra labai svarbus siekiant kuo labiau išsaugoti įstaigos ar subjekto kapitalo, MREL ir likvidumo lygį ir apskritai užtikrinti, jog būtų sudarytos būtinos sąlygos, kad Valdyba galėtų sėkmingai įgyvendinti kiekvienai įstaigai ar subjektui parengtą pertvarkymo strategiją, Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB ir (arba) nacionaline kompetentinga institucija, turi įgaliojimus įvertinti, kokį laikotarpį ji laiko pagrįstu ieškant privataus ar administracinio pobūdžio sprendimų, kuriais būtų galima užkirsti kelią žlugimui. Per šį ankstyvo įspėjimo laikotarpį ECB ir (arba) nacionalinė kompetentinga institucija turėtų toliau naudotis savo kompetencija, kartu palaikydami ryšius su Valdyba pagal 13c straipsnį. ECB ir (arba) nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudami, turėtų stebėti įstaigos ar subjekto padėties raidą ir alternatyvių priemonių įgyvendinimą. Šiomis aplinkybėmis Valdyba ir ECB ir (arba) nacionalinė kompetentinga institucija turėtų rengti reguliarius susitikimus Valdybos nustatytu dažnumu.

Jei per šį laikotarpį nenustatoma arba neįgyvendinama jokia tinkama alternatyvi priemonė, kuria būtų užkirstas kelias žlugimui, ECB ir (arba) nacionalinė kompetentinga institucija turėtų įvertinti, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti. Jei ECB ir (arba) nacionalinė kompetentinga institucija padaro išvadą, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jie turėtų oficialiai apie tai pranešti Valdybai 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Valdyba taip pat gali atlikti šį vertinimą pati, laikydamasi esamų, 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytų taisyklių. Valdyba turėtų nustatyti, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. Kai atlikus viešojo intereso vertinimą nustatomas poreikis pertvarkyti įstaigą arba subjektą, Valdyba turėtų priimti pertvarkymo schemą. Tai atitinka naujausią ES Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su byla, nagrinėjama bankų sąjungos aplinkybėmis, pagal kurią ECB vertinimas yra parengiamoji priemonė, skirta tam, kad Valdyba galėtų priimti sprendimą dėl banko pertvarkymo. Be to, Teismas nurodė, kad Valdyba turi išimtinę kompetenciją vertinti sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų taikomi pertvarkymo veiksmai, su sąlyga, kad Komisija patvirtins pertvarkymo schemą ir, kai taikytina, Taryba neprieštaraus 19 .

Viešojo intereso vertinimas

Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema buvo sukurta siekiant užkirsti kelią bet kokio dydžio įstaigų žlugimui ir jį valdyti, kartu apsaugant indėlininkus ir mokesčių mokėtojus. Kai laikoma, kad bankas žlunga arba galėtų žlugti ir jo pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, pertvarkymo institucijos įsikiš naudodamosi BGPD ir (arba) BPeMR suteiktomis priemonėmis ir įgaliojimais, jei nėra privataus sprendimo. Jei pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, banko žlugimas turėtų būti sprendžiamas taikant nacionalines tvarkingo likvidavimo procedūras, kurias vykdytų nacionalinės valdžios institucijos, galbūt naudodamos IGS arba, kai tinkama, kitų finansavimo šaltinių finansavimą.

Iš esmės per viešojo intereso vertinimą pertvarkymas lyginamas su bankrotu, visų pirma įvertinant, kaip kiekvienu scenarijumi pasiekiami pertvarkymo tikslai. Pertvarkymo tikslai, kuriais remiantis atliekamas vertinimas, apima: i) poveikį finansiniam stabilumui (viešojo intereso vertinimo rezultatai plataus masto krizės ir individualaus žlugimo atveju gali skirtis); ii) poveikio banko ypatingos svarbos funkcijoms vertinimą ir iii) poreikį riboti nepaprastosios viešosios finansinės paramos naudojimą. Pagal dabartinę sistemą pertvarkymą galima pasirinkti tik tuo atveju, jei bankrotas neleistų pasiekti pertvarkymo tikslų tokiu pačiu mastu.

BPeMR Valdybai paliekama veiksmų laisvė, kai ji atlieka viešojo intereso vertinimą, todėl skiriasi teisės aktų taikymas ir aiškinimai, kurie ne visada visapusiškai atspindi jų logiką ir tikslus. Kai kuriais atvejais viešojo intereso vertinimui bankų sąjungoje taikomos gana griežtos sąlygos.

Siekiant sumažinti skirtumus ir išplėsti viešojo intereso vertinimo taikymą, t. y. išplėsti pertvarkymo taikymo sritį, į pasiūlymą įtraukti toliau nurodyti teisės aktų pakeitimai.

Pertvarkymo tikslų pakeitimai

Pertvarkymo tikslo, pagal kurį reikalaujama kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, atveju negalima atskirti nacionalinio biudžeto lėšų naudojimo ir sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių (BPF ar IGS) naudojimo. Todėl šis pertvarkymo tikslas iš dalies keičiamas įtraukiant konkrečią nuorodą į paramą, teikiamą iš valstybės narės biudžeto, siekiant nurodyti, kad sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių teikiamas finansavimas turėtų būti laikomas tinkamesniu už finansavimą, remiamą mokesčių mokėtojų pinigais (14 straipsnio 2 dalies c punktas). Be to, pakeistos viešojo intereso vertinimo procedūrinės taisyklės, pagal kurias reikalaujama, kad Valdyba apsvarstytų ir palygintų visą nepaprastąją viešąją finansinę paramą, kurią galima pagrįstai tikėtis suteikti įstaigai vykdant pertvarkymą, ir paramą, teikiamą pagal priešingos padėties nemokumo atveju scenarijų. Jeigu taikant priešingos padėties nemokumo atveju scenarijų tikimasi gauti likvidavimo pagalbą, viešojo intereso vertinimas turėtų būti teigiamas (18 straipsnio 5 dalies antra pastraipa).

Pertvarkymo tikslas, susijęs su indėlininkų apsauga, iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad pertvarkymu turėtų būti siekiama apsaugoti indėlininkus, kartu kuo labiau sumažinant indėlių garantijų sistemų nuostolius. Tai reiškia, kad pertvarkymui turėtų būti teikiama pirmenybė, jei dėl bankroto IGS išlaidos būtų didesnės.

Pertvarkymo ir nacionalinių bankroto bylų palyginimo procedūriniai pakeitimai

Pagal dabartinį BPeMR Valdyba turėtų rinktis bankrotą, išskyrus atvejus, kai pasirinkus pertvarkymą būtų geriau pasiekti pertvarkymo tikslai. Dabartiniame 18 straipsnio 5 dalies tekste nustatyta, kad pertvarkymas pasirenkamas tik tada, kai įstaigos likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai nebūtų pasiekti tokiu pačiu mastu. Kad būtų galima išplėsti pertvarkymo taikymo sritį, 18 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama siekiant paaiškinti, kad nacionalinės bankroto bylos turėtų būti pasirenkamos kaip tinkamiausia strategija tik tada, kai ją taikant sistemos tikslai pasiekiami geriau, nei vykdant pertvarkymą (o ne tokiu pačiu mastu). Nors bankrotas išlieka numatytąja galimybe, dėl pakeitimo pasunkėja pertvarkymo institucijų prievolė įrodyti, kad pertvarkymas neatitinka viešojo intereso. Nepaisant to, sprendimas dėl viešojo intereso vertinimo ir toliau bus priimamas kiekvienu konkrečiu atveju pertvarkymo institucijos nuožiūra.

IGS naudojimas vykdant pertvarkymą

Pagal dabartinę sistemą sprendimą dėl IGS lėšų panaudojimo pertvarkymui finansuoti priima Valdyba, pasikonsultavusi su IGS, o IGS įnašo suma nustatoma remiantis nuostolių, kuriuos apdrausti indėlininkai būtų patyrę, jei nebūtų apsaugoti nuo nuostolių, vertinimu. Siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju didesnės nacionalinių IGS išteklių naudojimo galimybės ir griežtos jų naudojimo sąlygos perdavimo strategijoms finansuoti pagal iš dalies pakeistą BGPD 109 straipsnį taip pat būtų nuosekliai taikomos bankų sąjungoje, BPeMR 79 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant patikslinti, kad IGS, su kuria kredito įstaiga yra susijusi, turėtų būti naudojama BGPD 109 straipsnyje nustatytais tikslais ir sąlygomis. Be to, išbraukiamos BPeMR 79 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos, atitinkančios dabartinių BGPD 109 straipsnio 5 dalies antros ir trečios pastraipų sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad bankų sąjungoje pertvarkymo sprendimus priima Valdyba, o finansavimas gali būti teikiamas iš nacionalinių IGS išteklių, BPeMR 79 straipsnio pirmoje pastraipoje pateikta nuoroda į BGPD 109 straipsnį taip pat užtikrinama, kad sustiprintas IGS vaidmuo pagal BGPD turėtų būti taikomas sprendimų priėmimo procese, susijusiame su bankais, kurie priklauso Valdybos kompetencijos sričiai. Visų pirma, už indėlių grąžinimo išlaidų apskaičiavimą siekiant apriboti pertvarkymui skirto IGS įnašo sumą ir toliau atsako IGS, remdamasi mažiausių išlaidų vertinimu. Valdyba turėtų nustatyti įnašo, kurį turi skirti IGS, sumą tik pasikonsultavusi su IGS dėl šio apskaičiavimo rezultatų, ir ji į šiuos rezultatus turėtų atsižvelgti. Todėl Valdyba neturėtų galėti nustatyti sandoriui skirto IGS įnašo, kuris būtų didesnis už indėlių grąžinimo išlaidas, kurias IGS apskaičiuoja pagal DIGS nustatytas taisykles (atsižvelgdama į mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus), arba didesnis, nei reikia, kad būtų įvykdyta galimybės naudotis pertvarkymo finansavimo struktūra sąlyga (8 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų reikalavimo).

Nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo sąlygos

Siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos, teikiamos kaip nepaprastoji viešoji finansinė parama, nebūtų naudojamos finansiškai negyvybingoms įstaigoms ar subjektams remti, būtina nustatyti griežtas sąlygas, kada ir kokia forma tokia parama gali būti teikiama. Galiojančiose taisyklėse numatyta tam tikrų apribojimų, tačiau jie nėra pakankamai tikslūs. Nepaprastosios viešosios finansinės paramos tiekimas, nesusijęs su pertvarkymu, turėtų apsiriboti prevenciniu rekapitalizavimu, IGS prevencinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama išsaugoti kredito įstaigų finansinį patikimumą ir ilgalaikį gyvybingumą, priemonėmis, kurių IGS imasi, kad išsaugotų indėlininkų prieigą, ir kitų formų parama, teikiama vykdant likvidavimo procedūras. Nepaprastąją viešąją finansinę paramą neturėtų būti leidžiama teikti visais kitais atvejais, nesusijusiais su pertvarkymu, ir tokiu atveju ją gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti.

Prevencinis rekapitalizavimas

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nepaprastajai viešajai finansinei paramai, kuri teikiama kaip prevencinis rekapitalizavimas. Būtina aiškiau nustatyti leistinas apsaugos priemonių, kurios taikomos ne pertvarkymo tikslais ir kuriomis siekiama rekapitalizuoti atitinkamą subjektą, formas. Taikomos priemonės turėtų būti laikino pobūdžio, nes jomis turėtų būti šalinami neigiami išorės sukrėtimų padariniai, o ne kompensuojami esminiai trūkumai, susiję, pavyzdžiui, su pasenusiu verslo modeliu. Ilgalaikių priemonių, pavyzdžiui, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, naudojimas turėtų būti išimtinis ir galimas tik tuo atveju, jei kitų formų kapitalo priemonės būtų netinkamos. Toks pakeitimas būtinas siekiant užtikrinti, kad parama būtų laikina. Taip pat reikia griežtesnių ir aiškesnių reikalavimų, susijusių su išankstiniu prevencinių priemonių trukmės ir pasitraukimo strategijos nustatymu. Subjektas, gaunantis paramą, turėtų būti mokus tuo metu, kai taikomos priemonės, t. y., kompetentingos institucijos vertinimu, jis nepažeidžia ir tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nepažeis taikomų kapitalo reikalavimų. Jei nesilaikoma paramos teikimo sąlygų, paramą gaunantis subjektas turėtų būti laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti.

Pakeitimai, susiję su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL)

Perdavimo strategijoms tinkamas MREL

Kaip jau numatyta pagal dabartinę sistemą, MREL reikalavimo lygis turėtų atspindėti pasirinktą pertvarkymo strategiją. Dabartinėje 12d straipsnio nuostatoje daugiausia dėmesio skiriama MREL kalibravimui taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis strategijas (nustatytas nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo sumų reikalavimas ir išsamios taisyklės dėl to, kaip kiekviena suma turėtų būti koreguojama ir kokie turėtų būti taikomi subordinavimo reikalavimai, daugiausia skirti užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalaus 8 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų reikalavimo). Nors pripažįstama galimybė naudoti kitas pertvarkymo priemones nei gelbėjimas privačiomis lėšomis, dabartinėje BGPD MREL kalibravimas perdavimo strategijoms nėra išsamiai reglamentuojamas. Praktiškai tai lemia teisinį netikrumą ir metodikų, kurias pertvarkymo institucijos taiko nustatydamos MREL tokioms strategijoms, skirtumus.

Todėl būtina nustatyti aiškesnį teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima atskirti MREL kalibravimą perdavimo strategijoms nuo jo kalibravimo gelbėjimui privačiomis lėšomis, be kita ko, siekiant proporcingumo ir nuoseklaus taikymo. Šiuo atžvilgiu pridedamas naujas 12da straipsnis, kuriame išdėstyti aspektai, į kuriuos BPV turėtų atsižvelgti kalibruodama MREL perdavimo strategijoms: dydį, verslo modelį, rizikos pobūdį, galimybės perduoti analizę, paklausą rinkoje, tai, ar strategija yra turto perdavimas, ar akcijų sandoris, papildomą turto valdymo priemonės naudojimą turtui, kurio negalima perduoti, ir sumą, kurią tikimasi gauti iš IGS pasirinktai pertvarkymo strategijai finansuoti.

Pakeitimais sustiprinamas principas, kad MREL turėtų išlikti pirmąja ir pagrindine „gynybos linija“ visiems bankams, įskaitant tuos, kuriems bus taikoma perdavimo strategija ir pasitraukimas iš rinkos, siekiant užtikrinti, kad kuo didesnę nuostolių dalį padengtų akcininkai ir kreditoriai.

Jungtinio rezervo reikalavimo vertinimas uždraudus tam tikrus paskirstymo atvejus

Siekiant pašalinti esamą dabartinės sistemos teisinio aiškumo spragą, susijusią su įgaliojimais uždrausti tam tikrus paskirstymus tuo atveju, kai subjektas įvykdo MREL, tačiau neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, visų pirma tais atvejais, kai subjektui jungtinio rezervo reikalavimas (pagal Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnį) netaikomas tuo pačiu pagrindu kaip MREL, 10a straipsnis papildomas nauja 7 dalimi, kurioje paaiškinama, kad įgaliojimas uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus turėtų būti taikomas remiantis jungtinio rezervo reikalavimo, nustatyto deleguotajame akte pagal 45c straipsnio 4 dalį, kuriame nurodyta metodika, kurią tokiomis aplinkybėmis turi taikyti pertvarkymo institucijos jungtinio rezervo reikalavimui įvertinti, nustatymu.

Tam tikrų MREL reikalavimų de minimis išimtis

Pagal šiuo metu BPeMR nustatytas MREL taisykles struktūriniu požiūriu subordinuoti įsipareigojimai, nurodyti KRR 72b straipsnio 2 dalies d punkto iii papunktyje, patenka į subordinuotųjų tinkamų priemonių apibrėžtį, vartojamą visame BPeMR 12c straipsnyje. Tačiau įsipareigojimai, kuriuos taikant KRR leidžiama laikyti tinkamais pagal KRR 72b straipsnio 4 dalyje nustatytą de minimis išimtį, pagal BPeMR nelaikomi subordinuotosiomis tinkamomis priemonėmis, nes KRR 72b straipsnio 4 dalis aiškiai neįtraukta į BPeMR 3 straipsnio 1 dalies 49b punkte pateiktą apibrėžtį.

Siekiant ištaisyti šį nenuoseklumą, taip pat laikytis požiūrio, kurio laikomasi BGPD, 12c straipsnis papildomas nauja 10 dalimi, pagal kurią BPV gali leisti pertvarkytiniems subjektams laikytis MREL subordinacijos reikalavimų naudojant pirmaeilius įsipareigojimus, kai įvykdomos KRR 72b straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos.

Siekiant užtikrinti suderinamumą su bendro nuostolių padengimo pajėgumo sistema, nustatant pertvarkytinų subjektų, kuriems taikoma de minimis išimtis, bendrą nuostolių padengimo pajėgumą pagal BGPD 12c straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos antrą sakinį jų MREL subordinacijos reikalavimas negali būti sumažintas suma, lygia 3,5 proc. bendros rizikos pozicijos sumos daliai.

Įnašai ir neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai

Siekiant atsižvelgti į pradinio Fondo formavimo laikotarpio pabaigą ir dėl to sumažėjusią reguliarių ex ante įnašų sumą, daromi 69 ir 71 straipsnių techniniai pakeitimai, siekiant atskirti didžiausią ex post įnašų sumą, kuri gali būti sudaryta iš reguliarių ex ante įnašų sumos, taip išvengiant neproporcingai mažos ex post įnašų viršutinės ribos, taip pat leisti atidėti reguliarių ex ante įnašų surinkimą, jei metinio surinkimo išlaidos nebūtų proporcingos surinktinai sumai. Neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų traktavimas taip pat paaiškintas 70 straipsnyje, kiek tai susiję su jų naudojimu vykdant pertvarkymą ir procedūra, kurios reikia laikytis tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus.

Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, paaiškinama, kad Valdyba tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamasi taikytinų ribų.

Kitos nuostatos

Pertvarkymo planavimo daliniai pakeitimai

Reikalaujama, kad Valdyba, rengdama grupės pertvarkymo planus, nustatytų priemones, kurių reikia imtis grupės subjektų atžvilgiu. Šio darbo intensyvumas ir išsamumo lygis patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu gali skirtis priklausomai nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Taigi BPeMR iš dalies keičiamas į 8 straipsnio 10 dalį įtraukiant naują pastraipą, pagal kurią pertvarkymo institucijos, vykdydamos šią užduotį, prireikus galės taikyti supaprastintą metodą.

27 straipsnio 9 dalies paaiškinimai

Iš dabartinių 27 straipsnio 9 ir 10 dalies nuostatų neaišku, kokia yra BPF ir alternatyvių finansavimo šaltinių naudojimo sąlyga ir seka po to, kai buvo suteiktas pradinis finansavimas, neviršijantis 5 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų ribos, ir po to, kai visi neužtikrintieji nepirmenybiniai įsipareigojimai, išskyrus reikalavimus atitinkančius indėlius, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti. Todėl 27 straipsnio 9 ir 10 dalys iš dalies keičiamos, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir papildomas lankstumas, kad BPF būtų galima naudoti viršijant 5 proc. visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų sumos.

Valdybos valdymas

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tęstinumui ir kaupti institucinę patirtį, 56 straipsnis iš dalies keičiamas, kad būtų nustatyta galimybė Valdybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nuolatiniams nariams eiti antrą kadenciją tose pačiose pareigose kaip ir pirmą kadenciją. Valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių kadencijos atnaujinimo procedūra parengta atsižvelgiant į EPI pirmininkų kadencijos atnaujinimo procedūrą.

Kiti 43, 53 ir 55 straipsnių pakeitimai daromi siekiant suteikti balsavimo teisę pirmininko pavaduotojui ir užtikrinti šią balsavimo teisę visame BPeMR. Jis skiriamas pagal tą pačią procedūrą kaip ir pirmininkas ir gali pavaduoti pirmininką, kai jo nėra arba jis negali atlikti savo funkcijų dėl pagrįstų kliūčių. Todėl skirtingas požiūris į pirmininko pavaduotoją, palyginti su kitais Valdybos nariais, neatrodo pagrįstas.

BPF reikalavimų eiliškumas

22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valdyba turėtų galėti susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas naudojant pertvarkymo priemones ir naudojantis įgaliojimais, iš pertvarkomos įstaigos kaip privilegijuotasis kreditorius. Tačiau BPeMR nenurodytas santykinis Valdybos eiliškumas kitų privilegijuotųjų kreditorių atžvilgiu. Taip pat neaišku, kaip būtų galima įgyvendinti šią nuostatą, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimų eiliškumas nemokumo atveju yra išimtinai nustatytas nacionalinės teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos įprastinės bankroto bylos (net jei šis eiliškumas iš dalies suderintas visoje ES). Naujoje 76 straipsnį papildančioje 6 dalyje paaiškinama, kad pagal naują BGPD 108 straipsnio 9 dalį tie Valdybos reikalavimai kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje turėtų turėti tokį patį prioritetą kaip nacionalinių pertvarkymo fondų reikalavimai (kurių prioritetas turėtų būti didesni už indėlininkų ir IGS reikalavimus).

Be to, BPF gali būti toliau naudojamas vykdant pertvarkymą 76 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Iki šiol BPeMR nepatikslinta, ar dėl tokio naudojimo Valdybai sukuriamas reikalavimas, ir, jei taip, koks tokio reikalavimo eiliškumas nemokumo atveju. 76 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai pertvarkomos įstaigos veikla iš dalies perduodama laikinai įstaigai arba privačiam pirkėjui suteikiant BPF paramą, ji turėtų turėti reikalavimą neperduotos subjekto dalies atžvilgiu. Tokio reikalavimo buvimas turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo pertvarkymo strategijos ir konkretaus BPF naudojimo būdo, tačiau jis turėtų būti susijęs su BPF naudojimu nuostoliams padengti vietoj kreditorių, pavyzdžiui, kai BPF naudojamas gavėjui perduotam turtui ir įsipareigojimams garantuoti arba perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumui padengti. Kai BPF naudojamas siekiant paremti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės, kaip pirminės pertvarkymo strategijos (27 straipsnio 1 dalies a punktas), taikymą vietoj tam tikrų kreditorių įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo, tai neturėtų sukurti reikalavimo pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, nes taip būtų panaikintas BPF įnašo tikslas. Kompensacijos, sumokėtos pažeidus principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taip pat neturėtų sukurti Valdybai reikalavimo.

Pareigų paskirstymas

7 straipsnyje nustatytas užduočių pasidalijimas, pagal kurį Valdyba yra tiesiogiai atsakinga už subjektus, už kuriuos tiesiogiai atsakingas ECB, už mažiau svarbias tarpvalstybines įstaigas ir už subjektus, dėl kurių Valdybos, nacionalinės kompetentingos institucijos arba valstybės narės iniciatyva priimtas sprendimas, kad Valdyba yra tiesiogiai už juos atsakinga. Nacionalinės pertvarkymo institucijos toliau turėtų pagrindinę atsakomybę visų kitų subjektų atžvilgiu. Tačiau, nors šis užduočių pasidalijimas aiškiai nurodomas 7 straipsnyje, reglamento straipsnių, kuriuose reglamentuojamos konkrečios susijusios pareigos, pavyzdžiui, pertvarkymo planavimo, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo, supaprastintų prievolių vertinimo, MREL nustatymo ar pertvarkymo schemų patvirtinimo pareigos, formuluotėje nurodoma tik Valdyba, todėl nebuvo visiškai aišku, kad nacionalinių pertvarkymo institucijų kompetencijai priklausančių subjektų atveju atsakomybė už nurodytas užduotis tenka joms. Šis punktas patikslinamas 7 straipsnyje.

Valdybos įgaliojimai uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai jos kompetencijai priklausantis subjektas neatitinka jungtinio rezervo reikalavimo kartu su MREL, taip pat BPeMR nustatyti, tačiau tiksli naudojimosi šiais įgaliojimais procedūra nėra nurodyta. Dabar 10a straipsnio 1 dalyje patikslinta, kad Valdyba gali nurodyti atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai pasinaudoti šiais įgaliojimais.

Taip pat nustatyta keletas atvejų, kai įgaliojimai nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteikti BGPD, tačiau, kadangi jie nenurodyti BPeMR, jų taikymo sąlygos subjektų, patenkančių į tiesioginę Valdybos atsakomybę, atveju buvo neaiškios. Siekiant išspręsti šį klausimą, 12 straipsnyje paaiškinta, kad subjektų, kurie priklauso tiesioginei Valdybos atsakomybei, atžvilgiu Valdyba turi atsakomybę suteikti leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78a straipsnį. 8 straipsnis taip pat iš dalies keičiamas siekiant paaiškinti, kad Valdyba gali, jei mano, kad tai būtina, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga arba subjektas registruotų išsamius finansinių sutarčių, kurių šalis ši įstaiga yra, duomenis. 18 straipsnio 11 dalyje taip pat paaiškinama, kad Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti savo įgaliojimais sustabdyti kai kurių finansinių įsipareigojimų vykdymą nustačius, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, pagal Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnį.

18 straipsnio pakeitimais taip pat paaiškinamas užduočių pasidalijimas tarp ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų, kiek tai susiję su žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu. Tam tikrais atvejais, t. y. mažiau svarbios tarpvalstybinės grupės, mažiau svarbios įstaigos ar subjekto, gaunančio paramą iš BPF, ir konkrečios mažiau svarbios įstaigos ar subjekto, kurio atžvilgiu Valdybos, nacionalinės kompetentingos institucijos arba valstybės narės iniciatyva priimtas sprendimas, kad tiesioginė atsakomybė už juos tenka Valdybai, atvejais, nors pertvarkymo schemą patvirtina Valdyba, įstaigos arba subjekto priežiūra, taigi ir vertinimas, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, yra nacionalinės kompetentingos institucijos atsakomybė. Todėl patikslinama, kad vertinimą, ar įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, svarbių įstaigų atveju turi atlikti ECB, o mažiau svarbių įstaigų ir subjektų, kurių atžvilgiu Valdyba priima pertvarkymo schemą, atveju – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija.

Galiausiai, siekiant atspindėti bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimą, 31 straipsnyje nurodyta, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų konsultuotis su Valdyba prieš imdamosi veiksmų pagal BGPD 86 straipsnį, kuriame nustatyta, kad įstaigų ir subjektų, kuriems taikoma BGPD, atžvilgiu įprastinės bankroto bylos iškeliamos tik pertvarkymo institucijos iniciatyva ir kad sprendimas, kuriuo įstaigai ar subjektui iškeliama įprastinė bankroto byla, turi būti priimamas tik pertvarkymo institucijai davus sutikimą.

Keitimasis informacija

Padaryta keletas pakeitimų, kad Valdybai būtų lengviau gauti informaciją. 30 ir 34 straipsniai iš dalies keičiami siekiant paaiškinti, kad informacija, kurios Valdyba gali prašyti iš ECB, apima ne tik informaciją, kurią jis gali gauti vykdydamas priežiūros funkciją, bet ir informaciją, surinktą vykdant centrinio banko funkcijas. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 20 8 straipsnio 4a dalį BPV turėtų užtikrinti fizinę ir loginę konfidencialios statistinės informacijos apsaugą ir, norėdama šią informaciją perduoti, o tai gali būti būtina Valdybos užduotims vykdyti, turėtų gauti ECB leidimą.

Įterpiamas naujas 30a straipsnis, kuriuo BPV suteikiama galimybė gauti informaciją, saugomą Direktyvos (ES) 2015/849 21 32a straipsniu nustatytuose centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, kuri gali būti svarbi atliekant viešojo intereso vertinimą. BPV gali prašyti informacijos tik apie klientų, kurių vienintelis arba pagrindinis bankininkystės partneris yra subjektas, skaičių. BPV turėtų gauti tą informaciją per valdžios institucijas arba viešuosius subjektus, valdančius centralizuotus automatizuotus mechanizmus, filtruotą taip, kad neliktų asmens duomenų, kurie nėra svarbūs BPV užduotims vykdyti.

Taip pat įtraukiami pakeitimai, kad ESRV, EPI ir IGS būtų įtrauktos į prievolės bendradarbiauti ir keistis informacija su BPV taikymo sritį, įskaitant galimybę su Valdyba sudaryti susitarimo memorandumus dėl keitimosi informacija.

Be to, 34 straipsnis iš dalies keičiamas, kad Valdyba galėtų nurodyti keitimosi informacija procedūrą ir formą, taip pat siekiant konkrečiai nurodyti ESM kaip vieną iš subjektų, su kuriais gali būti bendradarbiaujama ir keičiamasi informacija.

Galiausiai 74 straipsnis iš dalies keičiamas, kad Valdyba galėtų iš anksto įspėti ECB ir Komisiją, kai ji numato galimą poreikį taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, kad tokią finansinio stabilumo stiprinimo priemonę būtų galima pradėti taikyti laiku.

Atskleidimas

BPeMR taisyklės dėl su konkrečia įstaiga susijusios konfidencialios informacijos apsaugos yra gana griežtos ir ateityje gali trukdyti siekti didesnio skaidrumo bankų sektoriuje. Siekiant išspręsti šį klausimą, 88 straipsnis iš dalies keičiamas, kad Valdyba galėtų atskleisti informaciją, kuri nėra tiesiogiai renkama iš jos atsakomybei priklausančių įstaigų ir subjektų, bet gaunama atlikus jos pačios analizes, vertinimus ir sprendimus, kai tai nepakenktų viešojo intereso, susijusio su finansine, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kai atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą.

2023/0111 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 22 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 23 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai 24 , nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES 25 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 26 . Abu aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir vengiant grėsmių finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią problemoms, susijusioms su skirtingų sąlygų taikymu;

(2)praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema retai naudojamasi. Vietoj to tam tikrų mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Vietoj pertvarkymo finansavimo struktūrų naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi taip, kad būtų atspindėta, kaip turėtų būti taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos arba subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma visais atvejais, kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms, kurios visų pirma finansuojamos indėliais ir neturi pakankamai kitų priemonių, kurioms gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;

(3)pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 4 straipsnį valstybės narės, užtikrinusios, kad būtų užmegztas glaudus Europos Centrinio Banko (ECB) ir atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, to reglamento tikslais laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Tačiau Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nepateikiama informacijos apie procesą, susijusį su rengimusi pradėti glaudų bendradarbiavimą vykdant su pertvarkymu susijusias užduotis. Todėl tikslinga šią informaciją pateikti;

(4)pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydama priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą;

(5)įstaiga arba subjektas, kuris likviduojamas pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir Valdybai padarius išvadą, kad jo pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia;

(6)Valdyba šiuo metu gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir derėjimą su esamomis Valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimo procedūromis, būtina aiškiau apibrėžti institucijų, dalyvaujančių paskirstymo atvejų uždraudimo procese, vaidmenis. Todėl tikslinga nustatyti, kad Valdyba turėtų nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti tokius paskirstymo atvejus, o ši turėtų įgyvendinti Valdybos sprendimą. Be to, tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis Valdyba gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais Valdyba turėtų nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118 27 . Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, Valdyba turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą;

(7)Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti įgaliojimai, kuriais gali naudotis pertvarkymo institucijos; kai kurie iš jų nėra įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 806/2014. Bendro pertvarkymo mechanizmo atveju tai gali sukelti netikrumą dėl to, kas turėtų naudotis šiais įgaliojimais ir kokiomis sąlygomis jais turėtų būti naudojamasi. Todėl būtina nurodyti, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikrais įgaliojimais, nustatytais tik Direktyvoje 2014/59/ES, turėtų naudotis subjektų ir grupių, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, atžvilgiu. Tokiais atvejais Valdyba turėtų galėti, kai mano, kad tai būtina, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis tais įgaliojimais. Visų pirma Valdyba turėtų galėti nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga ar subjektas registruotų išsamius finansinių sutarčių, kurių šalis yra įstaiga ar subjektas, duomenis arba naudotis įgaliojimais sustabdyti kai kurių finansinių įsipareigojimų vykdymą pagal Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 28 , kuris taip pat taikomas įstaigoms, subjektams ir įsipareigojimams, kuriems taikomas MREL, nustatytų leidimų sumažinti tinkamų įsipareigojimų priemones nereikia taikyti nacionalinės teisės aktų, Valdyba turėtų turėti galimybę suteikti tuos leidimus įstaigoms ar subjektams tiesiogiai, neturėdama nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti tais įgaliojimais;

(8)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 29 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 30 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 31 Sąjungos teisėje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu;

(9)MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 Valdybai leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę ir pertvarkytinas subjektas pasitrauks iš rinkos, Valdyba turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais, susijusiais su tomis priemonėmis;

(10)pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kuria pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui ir pasitraukimą iš rinkos, visų pirma verslo pardavimo priemonė. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu negu veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis strategijos atveju, nes Valdyba neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai;

(11)kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą vertinant rekapitalizavimo reikalavimą. Todėl koreguodama pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė ir jų pasitraukimas iš rinkos, taikomo MREL lygį Valdyba turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo indėlių garantijų sistemos lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodama MREL lygį Valdyba neturėtų atsižvelgti į galimą indėlių garantijų sistemos įnašą pertvarkymo atveju;

(12)būtina užtikrinti vienodas paskatas sutelkti pakankamas MREL sumas įstaigų ir subjektų, kuriems perdavimo strategijos būtų taikomos tiek pertvarkymo, tiek ne pertvarkymo procese, atveju. Todėl nustatant MREL lygį įstaigoms ir subjektams, kuriems gali būti taikomos priemonės, susijusios su nacionalinėmis bankroto procedūromis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES 32 11 straipsnio 5 dalį, turėtų būti laikomasi tų pačių taisyklių, kurios taikomos MREL nustatant pertvarkytiniems subjektams, kurių pasirinktoje pertvarkymo strategijoje numatytas verslo pardavimas arba perdavimas laikinai įstaigai ir jų pasitraukimas iš rinkos;

(13)pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 4 straipsnį ECB turi kompetenciją vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su ankstyvąja intervencija. Būtina sumažinti riziką, kylančią dėl Direktyvoje 2014/59/ES nustatytų ankstyvosios intervencijos priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę skirtumų, ir sudaryti palankesnes sąlygas ECB veiksmingai ir nuosekliai taikyti savo įgaliojimus imtis ankstyvosios intervencijos priemonių. Tos ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės retai taikomos. Todėl Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ankstyvosios intervencijos priemonių turėtų būti atspindėtos Reglamente (ES) Nr. 806/2014, taip užtikrinant, kad ECB turėtų vieną ir tiesiogiai taikomą teisinę priemonę, o tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad ECB, laikydamasis proporcingumo principo, pasirinktų tinkamas priemones konkrečiai padėčiai ištaisyti. Kad ECB galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, ECB turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamasis ne tik kiekybiniais rodikliais, be kita ko, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais;

(14)būtina užtikrinti, kad Valdyba galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti Valdybą apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o Valdyba turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu tai, kad tam, kad Valdyba galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad Valdyba galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir Valdybos sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir Valdyba turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę;

(15)būtina užtikrinti, kad Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų koordinuoti veiksmus mažiau svarbių tarpvalstybinių grupių atžvilgiu, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas gali žlugti. Todėl ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti Valdybai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas Valdybai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau būtų galima nustatyti, kad įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, Valdyba turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas Valdybai, glaudžiai bendradarbiaujant su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad Valdyba galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o Valdyba turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes;

(16)siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad patronuojančiosios įmonės, įskaitant kontroliuojančiąsias bendroves, žlunga arba galėtų žlugti. Patronuojančiosios įmonės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį;

(17)pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį, jei pagal nacionalinę teisę turimos priemonės yra netinkamos jų žlugimui valdyti. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas;

(18)vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą indėlių garantijų sistema patirtų didesnių išlaidų;

(19)vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemas), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės. Todėl, vertindama tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, Vadyba turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba indėlių garantijų sistemą, o ne finansavimui, kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų;

(20)siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, viešojo intereso vertinimo rezultatai turėtų būti neigiami tik tuo atveju, jei žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau, o ne tokiu pačiu mastu kaip vykdant pertvarkymą;

(21)atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvą 2014/49/ES, būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl indėlių garantijų sistemų pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis tokių sistemų intervencinių priemonių taikant prevencines priemones, atitinkančias Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus reikalavimus ir laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu ECB savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba Reglamente (ES) 2019/2033, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Reglamente (ES) Nr. 806/2014. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės;

(22)siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymų, atsargumo priemonės turėtų likti išimtimi ir būti taikomos tik tais atvejais, kai rinka labai sutrikdoma, arba siekiant išsaugoti finansinį stabilumą. Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 34 , arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, jei toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamiesi patikrinimais vietoje;

(23)prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis (pasitraukimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos;

(24)atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires 35 ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo 36 . Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, taip pat visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti įstaigų ir subjektų, kurie, nepaisant gautos paramos, pasirodė esantys negyvybingi, pasitraukimą iš rinkos, būtina nustatyti, kad dėl to, jog atitinkama įstaiga ar subjektas nesilaiko paramos priemonių sąlygų, nustatytų tokių priemonių suteikimo metu, atitinkama įstaiga arba subjektas turėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti;

(25)svarbu užtikrinti, kad Valdyba greitai ir laiku imtųsi pertvarkymo veiksmų, kai tokie veiksmai apima valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos teikimą. Todėl būtina suteikti Valdybai galimybę patvirtinti atitinkamą pertvarkymo schemą prieš Komisijai įvertinant, ar tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Tačiau, siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą tokio scenarijaus atveju, pertvarkymo schemoms, pagal kurias teikiama valstybės pagalba arba Fondo pagalba, ir toliau turėtų būti taikoma sąlyga, kad tokią pagalbą turi patvirtinti Komisija. Kad Komisija galėtų kuo anksčiau įvertinti, ar Fondo pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ir užtikrinti sklandų informacijos srautą, taip pat būtina nustatyti, kad Valdyba ir Komisija turėtų nedelsdamos dalytis visa būtina informacija apie galimą Fondo pagalbos naudojimą, ir nustatyti konkrečias taisykles dėl to, kada ir kokią informaciją Valdyba turėtų pateikti Komisijai, kad Komisija galėtų pagrįsti atliktiną Fondo pagalbos suderinamumo vertinimą;

(26)pertvarkymo pradėjimo procedūra ir sprendimo taikyti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus procedūra yra panašios. Todėl tikslinga suderinti atitinkamas Valdybos ir atitinkamai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos užduotis, kai jie, viena vertus, vertina, ar įvykdytos nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygos, ir, kita vertus, vertina pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygas;

(27)gali būti, kad pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi pertvarkytinam subjektui, kuris vadovauja pertvarkytinai grupei, o nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai turi būti taikomi kitam tos pačios grupės subjektui. Dėl tokių subjektų tarpusavio priklausomybės, įskaitant atstatytinus konsoliduotus kapitalo reikalavimus ir poreikį aktyvuoti mechanizmus, pagal kuriuos nuostoliai perkeliami į aukštesnę grandį, o kapitalas – į žemesnę grandį (angl. loss upstream and capital downstream mechanisms), gali būti sudėtinga atskirai įvertinti kiekvieno subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius ir taip kiekvienam subjektui nustatyti nurašytinas ir konvertuotinas sumas. Todėl turėtų būti nustatyta kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo tokiais atvejais procedūra, pagal kurią Valdyba turėtų galėti atsižvelgti į tokią tarpusavio priklausomybę. Tuo tikslu, kai vienas subjektas atitinka nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų taikymo sąlygas, o kitas tos pačios grupės subjektas tuo pačiu metu atitinka pertvarkymo sąlygas, Valdyba turėtų patvirtinti pertvarkymo schemą, apimančią abu subjektus;

(28)siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 37 , nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti;

(29)kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma;

(30)pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos arba subjekto balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą;

(31)tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš Bendro pertvarkymo fondo suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, Valdyba gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš Bendro pertvarkymo fondo gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti;

(32)pertvarkymo sėkmė priklauso nuo to, ar Valdyba laiku gaus atitinkamą informaciją iš įstaigų ir subjektų, už kuriuos ji atsakinga, taip pat iš viešųjų įstaigų ir institucijų. Atsižvelgiant į tai, Valdyba turėtų turėti galimybę susipažinti su statistinio pobūdžio informacija, kurią ECB surinko vykdydamas centrinio banko funkcijas, kartu su informacija, kuria ECB naudojasi kaip priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 38 Valdyba turėtų užtikrinti fizinę ir loginę konfidencialios statistinės informacijos apsaugą ir turėtų gauti ECB leidimą norėdama perduoti duomenis toliau, kai tai gali būti reikalinga Valdybai vykdant savo užduotis. Kadangi informacija, susijusi su klientų, kurių vienintelė arba pagrindinė bankininkystės partnerė yra įstaiga arba subjektas, skaičiumi, kuri saugoma centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose, įdiegtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 39 , gali būti reikalinga viešojo intereso vertinimui atlikti, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Taip pat turėtų būti nurodytos tikslus Valdybos netiesioginės prieigos prie informacijos laikas. Visų pirma, kai atitinkamą informaciją turi įstaiga ar institucija, kuri privalo bendradarbiauti su Valdyba, kai Valdyba prašo informacijos, tokia įstaiga ar institucija turėtų pateikti tą informaciją Valdybai. Jei tuo metu tos informacijos nėra, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties jos nėra, Valdyba turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją iš fizinio ar juridinio asmens, kuris tą informaciją turi, per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, apie tai informavusi tas nacionalines pertvarkymo institucijas. Valdyba taip pat turėtų turėti galimybę nurodyti informacijos iš finansų subjektų gavimo procedūrą ir formą, siekiant užtikrinti, kad tokia informacija kuo labiau atitiktų jos poreikius, įskaitant informacijos gavimą iš virtualių duomenų saugyklų. Be to, siekiant užtikrinti kuo didesnio masto bendradarbiavimą su visais subjektais, kurie gali turėti Valdybai svarbių ir jai pavestoms užduotims vykdyti būtinų duomenų, ir išvengti prašymų įstaigoms ir subjektams dubliavimo, viešosios įstaigos ir institucijos, su kuriomis Valdyba turėtų galėti bendradarbiauti, kurių galėtų teirautis informacijos ir su kuriomis galėtų keistis informacija, turėtų apimti Europos centrinių bankų sistemos narius, atitinkamas IGS, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos priežiūros institucijas ir Europos stabilumo mechanizmą. Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų laiku vykdoma intervencija taikant Bendro pertvarkymo fondo finansines struktūras, Valdyba turėtų informuoti Komisiją ir ECB, kai tik ji nustato, kad gali prireikti pradėti taikyti tokias finansines struktūras, ir pateikti Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti;

(33)Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigų ir subjektų, kuriems taikoma ta direktyva, įprastinės bankroto bylos pradedamos tik pertvarkymo institucijos iniciatyva ir kad sprendimas, kuriuo įstaigai arba subjektui iškeliama įprastinė bankroto byla, priimamas tik gavus pertvarkymo institucijos sutikimą. Ta nuostata Reglamente (ES) Nr. 806/2014 neatsispindima. Laikydamosi Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatyto užduočių pasidalijimo, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų dėl įstaigų ir subjektų, už kuriuos tiesiogiai atsakinga Valdyba, pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnio 1 dalį, turėtų konsultuotis su Valdyba;

(34)atrankos į Valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas kriterijai yra tokie patys kaip ir valdybos pirmininko ir kitų etatinių narių atrankos kriterijai. Todėl tikslinga Valdybos pirmininko pavaduotojui taip pat suteikti tokias pačias balsavimo teises, kokias turi valdybos pirmininkas ir etatiniai nariai;

(35)siekiant užtikrinti institucinį tęstinumą ir institucinės patirties kaupimą, Valdybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir kitiems etatiniams nariams turėtų būti leidžiama eiti savo pareigas dvi kadencijas iš eilės. Todėl jų kadenciją turėtų būti galima pratęsti penkerių metų kadencijai, remiantis Komisijos vertinimu dėl to, kaip jie vykdė savo pareigas per pirmąją kadenciją;

(36)kad Valdyba plenariniame posėdyje galėtų preliminariai įvertinti preliminarų biudžeto projektą prieš pirmininkui pateikiant galutinį jo projektą, laikotarpis, per kurį pirmininkas turi pateikti pradinį pasiūlymą dėl Valdybos metinio biudžeto, turėtų būti pratęstas;

(37)pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodyto Bendro pertvarkymo fondo pradiniam formavimo laikotarpiui, jo turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tų ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl Valdyba turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą vieniems ar daugiau metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis Valdybos gebėjimui naudoti Bendrą pertvarkymo fondą;

(38)viena iš Bendro pertvarkymo fondo turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, Valdyba tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamasi taikytinų apribojimų;

(39)didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant Bendrą pertvarkymo fondą, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės Bendram pertvarkymo fondui surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jo veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti Fondo tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų;

(40)Bendras pertvarkymo fondas gali būti naudojamas siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju Valdyba gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai Bendras pertvarkymo fondas naudojamas nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje ar subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerinti lėšų grąžinimo Valdybai galimybę nemokumo atveju, tiems Valdybos reikalavimams likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimams, atsirandantiems dėl pagrįstų Valdybos faktiškai patirtų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti taikomas toks pat prioritetas kaip ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams taikomas prioritetas, kuris turėtų būti didesnis nei indėliams ir indėlių garantijų sistemoms taikomas prioritetas. Kadangi kompensacijomis, mokamomis akcininkams ir kreditoriams iš Bendro pertvarkymo fondo dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, dėl tų kompensacijų Valdyba neturėtų turėti reikalavimų;

(41)kadangi kai kurios Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl vaidmens, kurį indėlių garantijų sistemos gali atlikti pertvarkymo procese, yra panašios į Direktyvos 2014/59/ES nuostatas, tų Direktyvos 2014/59/ES nuostatų pakeitimai, padaryti [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti atspindėti Reglamente (ES) Nr. 806/2014;

(42)labai svarbus siekiant užtikrinti rinkos vientisumą, rinkos drausmę ir investuotojų apsaugą yra skaidrumas. Siekiant užtikrinti, kad Valdyba galėtų skatinti pastangas siekti didesnio skaidrumo ir jose dalyvauti, Valdybai turėtų būti leidžiama atskleisti informaciją, gautą atlikus jos pačios analizes, vertinimus ir sprendimus, įskaitant sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kai toks atskleidimas nepakenktų viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kai atskleidimas atitiktų viršesnį viešąjį interesą;

(43)todėl Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(44)siekiant užtikrinti nuoseklumą, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimai, kurie yra panašūs į Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus, padarytus [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį], turėtų būti taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES, numerį] perkėlimo į nacionalinę teisę dienos, t. y. nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos]. Tačiau nėra priežasties atidėti tų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 pakeitimų, kurie yra susiję tik su bendro pertvarkymo mechanizmo veikimu, taikymą. Todėl tie pakeitimai turėtų būti taikomi nuo [LB prašoma įrašyti datą – vienas mėnuo nuo šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo dienos];

(45)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)24a punktas pakeičiamas taip:

„24a. pertvarkytinas subjektas – dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kurį Valdyba arba nacionalinė pertvarkymo institucija pagal šio reglamento 8 straipsnį nurodė kaip subjektą, kurio atžvilgiu pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai;“;

(b)įterpiami 24d ir 24e punktai:

„24d. ne ES G-SII – ne ES G-SII, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 134 punkte;

24e.    G-SII subjektas – G-SII subjektas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 136 punkte;“;

(c)49 punktas pakeičiamas taip:

„49. įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – 2 straipsnyje nurodyto subjekto įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda apskaitos atidėjinių, ir kapitalo priemonės, kurie nelaikomi bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, papildomomis 1 lygio arba 2 lygio priemonėmis, kuriems netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo išimtis pagal 27 straipsnio 3 dalį;“;

(2)4 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a. Valstybės narės kuo greičiau informuoja Valdybą apie savo prašymą pradėti glaudų bendradarbiavimą su ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį.

Gavusios pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį ir prieš užmegzdamos glaudų bendradarbiavimą, valstybės narės pateikia visą informaciją apie jų teritorijoje įsisteigusius subjektus ir grupes, kurios Valdybai gali prireikti siekiant pasirengti šiuo reglamentu ir Susitarimu jai pavestoms užduotims vykdyti.“;

(3)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalies ketvirtos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Vykdydamos šioje dalyje nurodytas užduotis, nacionalinės pertvarkymo institucijos taiko atitinkamas šio reglamento nuostatas. Visos nuorodos į Valdybą 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 6, 8, 12 ir 13 dalyse, 10 straipsnio 1–10 dalyse, 10a straipsnyje, 11–14 straipsniuose, 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 16 straipsnyje, 18 straipsnio 1, 1a, 2 ir 6 dalyse, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 1–7 dalyse, 21 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje, 21 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 22 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, 23 ir 24 straipsniuose, 25 straipsnio 3 dalyje, 27 straipsnio 1–15 dalyse, 27 straipsnio 16 dalies antros pastraipos antrame sakinyje, trečioje pastraipoje bei ketvirtos pastraipos pirmame, trečiame bei ketvirtame sakiniuose ir 32 straipsnyje laikomos nuorodomis į nacionalines pertvarkymo institucijas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų grupių ir subjektų atžvilgiu.“;

(b)5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)žodžiai „12 straipsnio 2 dalis“ pakeičiami žodžiais „12 straipsnio 3 dalis;

ii)dalis papildoma šia pastraipa:

„Įsigaliojus pirmoje pastraipoje nurodytam pranešimui, dalyvaujančios valstybės narės gali nuspręsti, kad atsakomybė už užduočių, susijusių su jų teritorijoje įsteigtais subjektais ir grupėmis, išskyrus 2 dalyje nurodytuosius, vykdymą grąžinama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir tokiu atveju pirma pastraipa nebetaikoma. Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti ta galimybe, apie tai praneša Valdybai ir Komisijai. Tas pranešimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.“;

(4)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 8 dalyje nurodytais įgaliojimais. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi šio reglamento 29 straipsnio.“;

(b)10 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nustatydama priemones, kurių reikia imtis pirmos pastraipos b punkte nurodytų patronuojamųjų įmonių, kurios nėra pertvarkytini subjektai, atžvilgiu, Valdyba gali taikyti supaprastintą metodą, jei toks metodas neturėtų neigiamo poveikio sėkmingo grupės pertvarkymo galimybei, atsižvelgiant į patronuojamosios įmonės dydį, jos rizikos pobūdį, ypatingos svarbos funkcijų nebuvimą ir grupės pertvarkymo strategiją.“;

(c)straipsnis papildomas 14 dalimi:

„14. Valdyba nepriima 1 dalyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planų, kai taikoma 22 straipsnio 5 dalis arba kai subjektas ar grupė likviduojami pagal taikytiną nacionalinę teisę pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį.“;

(5)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalies ketvirtoje pastraipoje žodžiai „pirmoje pastraipoje“ pakeičiami žodžiais „trečioje pastraipoje“;

(b)7 dalyje žodžiai „įstaigai arba patronuojančiajai įmonei skirtą“ pakeičiami žodžiais „subjektui arba patronuojančiajai įmonei skirtą“, o žodžiai „poveikis įstaigos verslo modeliui“ pakeičiami žodžiais „poveikis subjekto arba grupės verslo modeliui“;

(c)10 dalis iš dalies keičiama taip:

i)antroje pastraipoje žodis „įstaigos“ pakeičiamas žodžiais „atitinkamo subjekto“;

ii)trečioje pastraipoje žodis „įstaigai“ pakeičiamas žodžiu „subjektui“;

iii)dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei atitinkamo subjekto pasiūlytomis priemonėmis veiksmingai sumažinamos arba šalinamos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, Valdyba, pasikonsultavusi su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija ir, kai tinkama, su paskirta makrolygio rizikos ribojimo institucija, priima sprendimą. Tame sprendime nurodoma, kad siūlomomis priemonėmis veiksmingai sumažinamos arba šalinamos sėkmingo pertvarkymo kliūtys, ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaiga, patronuojančioji įmonė arba bet kuri atitinkamos grupės patronuojamoji įmonė įgyvendintų siūlomas priemones.“;

(6)10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:

„1. Jei subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis kiekvieną iš Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio reglamento 12d ir 12e straipsniuose nurodytus reikalavimus, apskaičiuojant pagal šio reglamento 12a straipsnio 2 dalies a punktą, Valdyba turi įgaliojimus pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis nurodyti nacionalinei pertvarkymo institucijai uždrausti subjektui paskirstyti didesnę nei didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (M-DGPS), apskaičiuotu pagal šio straipsnio 4 dalį, atliekant vieną iš šių veiksmų:“;

(b)straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7. Jeigu subjektui jungtinio rezervo reikalavimas netaikomas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jis privalo laikytis 12d ir 12e straipsniuose nurodytų reikalavimų, Valdyba šio straipsnio 1–6 dalis taiko remdamasi jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoto pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118*, nustatymu. Taikoma Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio ketvirta pastraipa.

Valdyba į sprendimą, kuriuo nustatomi šio reglamento 12d ir 12e straipsniuose nurodyti reikalavimai, įtraukia pirmoje pastraipoje nurodytą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą. Subjektas viešai paskelbia nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą kartu su Direktyvos 2014/59/ES 45i straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija.

______________________________

*    2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).“;

(7)12 straipsnis papildomas 8 dalimi:

„8. Valdyba yra atsakinga už Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalyje ir 78a straipsnyje nurodytų leidimų suteikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Valdyba savo sprendimą skiria atitinkamam subjektui.“;

(8)12a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai pagal šį straipsnį ir 12b–12i straipsnius to iš jų reikalauja ir juos nustato Valdyba.“;

(9)12c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 ir 5 dalyse žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

(b)7 dalies įvadinėje formuluotėje žodžiai „3 dalies“ pakeičiami žodžiais „4 dalies“, o žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

(c)8 dalis iš dalies keičiama taip:

i)pirmoje pastraipoje žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektai“;

ii)antros pastraipos c punkte žodis „G-SII“ pakeičiamas žodžiais „G-SII subjektas“;

(d)straipsnis papildomas 10 dalimi:

„10. Valdyba gali leisti pertvarkytiniems subjektams vykdyti 4, 5 ir 7 dalyse nurodytus reikalavimus naudojant nuosavas lėšas arba įsipareigojimus, kaip nurodyta 1 ir 3 dalyse, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)subjektų, kurie yra G-SII subjektai arba pertvarkytini subjektai, kuriems taikoma 12d straipsnio 4 arba 5 dalis, atveju Valdyba nesumažino šio straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo pagal tos dalies pirmą pastraipą;

(b)šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai, kurie netenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos sąlygos, tenkina to reglamento 72b straipsnio 4 dalies b–e punktuose nustatytas sąlygas.“;

(10)12d straipsnio 3 dalies aštuntoje pastraipoje ir 6 dalies aštuntoje pastraipoje žodžiai „ypatingos svarbos ekonomines funkcijas“ pakeičiami žodžiais „ypatingos svarbos funkcijas“;

(11)įterpiamas 12da straipsnis:

„12da straipsnis

Perdavimo strategijoms, kurias taikant pasitraukiama iš rinkos, taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas

1. Taikydama 12d straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje visų pirma numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ir jo pasitraukimas iš rinkos, Valdyba 12d straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:

(a)pertvarkytino subjekto dydžiu, verslo modeliu, finansavimo modeliu ir rizikos pobūdžiu, taip pat rinkos, kurioje veikia pertvarkytinas subjektas, gyliu;

(b)akcijomis, kitomis nuosavybės priemonėmis, turtu, teisėmis ar įsipareigojimais, kurie turi būti perduoti gavėjui, kaip nurodyta pertvarkymo plane, atsižvelgiant į:

i)pertvarkytino subjekto pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos funkcijas;

ii)įsipareigojimus, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma pagal 27 straipsnio 3 dalį;

iii)Direktyvos 2014/59/ES 73–80 straipsniuose nurodytas apsaugos priemones;

(c)numatoma pertvarkytino subjekto akcijų, kitų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų, nurodytų b punkte, verte ir paklausa rinkoje, atsižvelgiant į:

i)pertvarkymo institucijos nustatytas reikšmingas sėkmingo pertvarkymo kliūtis, kurios yra tiesiogiai susijusios su verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės taikymu;

ii)nuostolius, atsirandančius dėl likusioje įstaigoje likusio turto, teisių ar įsipareigojimų;

(d)tuo, ar pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją numatoma perduoti pertvarkytino subjekto išleistas akcijas ar kitas nuosavybės priemones arba visą pertvarkytino subjekto turtą, teises ir įsipareigojimus ar jų dalį;

(e)tuo, ar pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją numatyta taikyti turto atskyrimo priemonę.

2. Kai pertvarkymo plane numatyta, kad subjektas turi būti likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą arba taikant kitas lygiavertes nacionalines procedūras, ir numatoma naudoti indėlių garantijų sistemą pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 5 dalį, Valdyba, atlikdama šio reglamento 12d straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje nurodytą vertinimą, taip pat atsižvelgia į šio straipsnio 1 dalį.

3. Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 12d straipsnio 3 dalį.“;

(12)12e straipsnio 1 dalyje žodžiai „G-SII arba G-SII dalis“ pakeičiami žodžiais „G-SII subjektas“;

(13)12g straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, gali nuspręsti šiame straipsnyje nustatytą reikalavimą taikyti 2 straipsnio b punkte nurodytam subjektui ir 2 straipsnio c punkte nurodytai finansų įstaigai, kuri yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė ir pati nėra pertvarkytinas subjektas.“;

ii)trečioje pastraipoje žodžiai „pirmos pastraipos“ pakeičiami žodžiais „pirmos ir antros pastraipos“;

(b)straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Kai pagal bendrą pertvarkymo strategiją Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės arba Sąjungos patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įstaigos nėra pertvarkytini subjektai ir Europos pertvarkymo kolegijos, kai ji įsteigta pagal Direktyvos 2014/59/ES 89 straipsnį, nariai pritaria tai strategijai, Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės arba konsoliduotai Sąjungos patronuojančioji įmonė laikosi 12a straipsnio 1 dalies reikalavimo išleisdamos šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytas priemones bet kuriam iš šių subjektų:

(a)trečiojoje valstybėje įsteigtai jų pagrindinei patronuojančiajai įmonei;

(b)tos pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms, įsteigtoms toje pačioje trečiojoje valstybėje;

(c)kitiems subjektams šio straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje ir b punkto ii papunktyje nustatytomis sąlygomis.“;

(14)12k straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nukrypstant nuo 12a straipsnio 1 dalies, Valdyba nustato atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos subjektai turi užtikrinti atitinkamai 12f arba 12g straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, vykdymą.“;

(b)3 dalies a punkte žodžiai „Valdyba ar nacionalinė pertvarkymo institucija“ pakeičiami žodžiu „Valdyba“;

(c)4 dalyje žodžiai „G-SII“ pakeičiami žodžiais „G-SII arba ne ES G-SII“;

(d)5 ir 6 dalyse žodžiai „Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos“ pakeičiami žodžiu „Valdyba“;

(15)13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Ankstyvosios intervencijos priemonės

1. ECB gali taikyti ankstyvosios intervencijos priemones, kai 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

(a)subjektas atitinka Direktyvos 2013/36/ES 102 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir taikoma bet kuri iš šių sąlygų:

i)subjektas nesiėmė taisomųjų veiksmų, kurių reikalauja ECB, įskaitant priemones, nurodytas Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos (ES) 2019/2034 49 straipsnyje;

ii)ECB mano, kad taisomieji veiksmai, išskyrus ankstyvosios intervencijos priemones, yra nepakankami problemoms spręsti, inter alia, dėl spartaus ir didelio subjekto finansinės būklės pablogėjimo;

(b)subjektas per 12 mėnesių nuo ECB vertinimo pažeidžia arba tikėtina, kad pažeis Direktyvos 2014/65/ES II antraštinėje dalyje, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3–7 straipsniuose, 14–17 straipsniuose arba 24, 25 ir 26 straipsniuose arba šio reglamento12f arba 12g straipsnyje nustatytus reikalavimus.

ECB gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais.

2. Taikant 1 dalį, ankstyvosios intervencijos priemonės apima:

(a)reikalavimą, kad subjekto valdymo organas atliktų bet kurį iš šių veiksmų:

i)įgyvendintų vieną ar daugiau gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių;

ii)pagal Direktyvos 2014/59/ES 5 straipsnio 2 dalį atnaujintų gaivinimo planą, jei ankstyvąją intervenciją paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo pradiniame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendintų vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per konkrečios trukmės laikotarpį;

(b)reikalavimą, kad subjekto valdymo organas sušauktų subjekto akcininkų susirinkimą arba, jei valdymo organas neįvykdo to reikalavimo, kad jis būtų sušauktas tiesiogiai, ir abiem atvejais nustatytų susirinkimo darbotvarkę bei reikalautų, kad akcininkai apsvarstytų būtinybę priimti tam tikrus sprendimus;

(c)reikalavimą, kad subjekto valdymo organas, vadovaudamasis gaivinimo planu, kai taikytina, parengtų derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais arba visais kreditoriais planą;

(d)reikalavimą pakeisti įstaigos teisinę struktūrą;

(e)reikalavimą nušalinti arba pakeisti visą subjekto vyresniąją vadovybę ar valdymo organą arba atskirus jos ar jo narius pagal 13a straipsnį;

(f)vieno ar daugiau laikinųjų subjekto administratorių paskyrimą pagal 13b straipsnį.

3. ECB tinkamas ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamasis tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamas, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą.

4. Kiekvienai iš 2 dalyje nurodytų priemonių ECB nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasis ECB gali įvertinti jos veiksmingumą.

5. Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, ECB atstovauja dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 30 straipsnį tikslais.

Kai grupę sudaro dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojamosios įmonės arba tose valstybėse narėse esantys svarbūs filialai, ECB nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba pertvarkymo institucijoms atitinkamai praneša apie bet kokius 13–13c straipsniuose nurodytus sprendimus arba priemones.“;

(16)įterpiami 13a, 13b ir 13c straipsniai:

„13a straipsnis

Vyresniosios vadovybės ir valdymo organo pakeitimas

13 straipsnio 2 dalies e punkto tikslais nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir juos tvirtina ECB.

13b straipsnis

Laikinasis administratorius

1. 13 straipsnio 2 dalies f punkto tikslais ECB, remdamasis tuo, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, paskiria laikinąjį administratorių, kuris atliktų bet kurį iš šių veiksmų:

(a)laikinai pakeisti subjekto valdymo organą;

(b)laikinai dirbti su subjekto valdymo organu.

ECB patikslina savo pasirinkimą, t. y. a arba b punktą, laikinojo administratoriaus paskyrimo metu.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, ECB laikinojo administratoriaus paskyrimo metu papildomai patikslina to laikinojo administratoriaus vaidmenį, pareigas ir įgaliojimus, taip pat bet kokius reikalavimus, keliamus subjekto valdymo organui prieš priimant konkrečius sprendimus ar imantis konkrečių veiksmų pasikonsultuoti su laikinuoju administratoriumi ar gauti jo pritarimą.

ECB viešai praneša apie laikinojo administratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai laikinasis administratorius neturi įgaliojimų atstovauti subjektui.

Laikinasis administratorius atitinka Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. ECB atliekamas vertinimas dėl to, ar laikinasis administratorius atitinka tuos reikalavimus, yra neatskiriama sprendimo paskirti tą laikinąjį administratorių dalis.

2. ECB apibrėžia laikinojo administratoriaus įgaliojimus jo paskyrimo metu, atsižvelgdamas į tai, kas yra proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis. Tokie įgaliojimai gali apimti kai kuriuos arba visus subjekto valdymo organo įgaliojimus pagal subjekto įstatus ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant įgaliojimus vykdyti kai kurias arba visas subjekto valdymo organo administracines funkcijas. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai subjekto atžvilgiu turi atitikti taikomą bendrovių teisę.

3. Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato jo vaidmenį ir funkcijas. Toks vaidmuo ir funkcijos gali apimti visus šiuos veiksmus:

(a)nustatyti finansinę subjekto būklę;

(b)administruoti subjekto veiklą arba jos dalį, kad būtų išsaugota ar atkurta jo finansinė būklė;

(c)imtis priemonių, kad būtų atkurtas patikimas ir apdairus subjekto veiklos valdymas.

Laikinojo administratoriaus paskyrimo metu ECB nustato visus jo vaidmens ir funkcijų apribojimus.

4. ECB turi išimtinę kompetenciją skirti ir atleisti laikinąjį administratorių. ECB gali atleisti laikinąjį administratorių bet kuriuo metu ir dėl bet kurios priežasties. ECB gali keisti laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygas bet kuriuo metu, laikydamasis šio straipsnio.

5. ECB gali reikalauti, kad tam tikriems laikinojo administratoriaus veiksmams iš anksto pritartų ECB. ECB apibrėžia tokius reikalavimus laikinojo administratoriaus paskyrimo metu arba kai keičiamos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos.

Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius gali pasinaudoti įgaliojimais sušaukti visuotinį subjekto akcininkų susirinkimą ir nustatyti tokio susitikimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį ECB pritarimą.

6. ECB prašymu laikinasis administratorius ECB nustatytais intervalais ir bet kokiu atveju savo įgaliojimų termino pabaigoje parengia subjekto finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis atliko per savo paskyrimą, ataskaitas.

7. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Tą laikotarpį išimties tvarka galima pratęsti, jei vis dar vykdomos laikinojo administratoriaus paskyrimo sąlygos. ECB nustato tas sąlygas ir pagrindžia bet kokį laikinojo administratoriaus paskyrimo pratęsimą akcininkams.

8. Laikantis šio straipsnio, laikinojo administratoriaus paskyrimas neturi poveikio akcininkų teisėms, nustatytoms Sąjungos arba nacionalinėje bendrovių teisėje.

9. Pagal šio straipsnio 1–8 dalis paskirtas laikinasis administratorius neturi būti laikomas pagal nacionalinę teisę „šešėliniu“ direktoriumi arba de facto direktoriumi.

13c straipsnis

Pasirengimas pertvarkymui

1. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos Valdybai nedelsdamos praneša apie bet kurį iš šių dalykų:

(a)apie bet kurią iš Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnio 2 dalyje arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, kurių jų reikalavimu turi imtis subjektas ar grupė;

(b)jei priežiūros veikla rodo, kad subjektas ar grupė atitinka šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, – apie vertinimą, kurį atlikus nustatyta, kad tos sąlygos įvykdytos, nepriklausomai nuo ankstyvosios intervencijos priemonės;

(c)apie bet kurios iš šio reglamento 13 straipsnyje arba Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnyje nurodytų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymą.

Valdyba praneša Komisijai apie pranešimą, kuris jai buvo pateiktas pagal pirmą pastraipą.

ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su Valdyba, atidžiai stebi pirmoje pastraipoje nurodytų subjektų arba grupių būklę ir tai, kaip jie vykdo pirmos pastraipos a punkte nurodytas priemones, kuriomis siekiama spręsti tų subjektų arba grupių būklės pablogėjimo problemą, ir pirmos pastraipos c punkte nurodytas ankstyvosios intervencijos priemones.

2. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija kuo anksčiau praneša Valdybai, jei mano, jog esama didelės rizikos, kad viena ar daugiau 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti taikomos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytam subjektui, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos. Tame pranešime pateikiama ši informacija:

(a)pranešimo priežastys;

(b)priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias subjekto žlugimui, apžvalga, numatomas jų poveikis subjektui 18 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir numatomas tų priemonių įgyvendinimo laikotarpis.

Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija, įvertina, koks laikotarpis būtų pagrįstas 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai sąlygai įvertinti, atsižvelgdama į subjekto sąlygų pablogėjimo spartą, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir visus kitus svarbius aspektus. Valdyba apie tą vertinimą kuo anksčiau praneša ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai.

Po pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba, glaudžiai bendradarbiaudami, stebi subjekto būklę, atitinkamų priemonių įgyvendinimą per numatytą laikotarpį ir visus kitus svarbius pokyčius. Tuo tikslu Valdyba ir ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija reguliariai posėdžiauja Valdybos nustatytu dažnumu, atsižvelgdami į konkretaus atvejo aplinkybes. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba vieni kitiems nedelsdami pateikia visą svarbią informaciją.

Valdyba praneša Komisijai apie informaciją, kuri jai buvo pateikta pagal pirmą pastraipą.

3. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija pateikia Valdybai visą Valdybos prašomą informaciją, kuri yra būtina visais šiais tikslais:

(a)siekiant atnaujinti pertvarkymo planą ir pasirengti galimam subjekto, nurodyto 7 straipsnio 2 dalyje, arba subjekto, nurodyto 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje, pertvarkymui, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos;

(b)siekiant atlikti 20 straipsnio 1–15 dalyse nurodytą vertinimą.

Kai ECB arba nacionalinės kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, Valdyba ir ECB bei tokios nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją Valdybai.

4. Valdyba turi įgaliojimus parduoti 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą subjektą arba 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą subjektą potencialiems pirkėjams arba nustatyti tokio pardavimo tvarką, jei tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, arba reikalauti, kad tai darytų subjektas, šiais tikslais:

(a)siekiant pasirengti to subjekto pertvarkymui, laikantis Direktyvos 2014/59/ES 39 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų ir šio reglamento 88 straipsnyje nustatytų profesinės paslapties reikalavimų;

(b)siekiant suteikti informacijos Valdybos vykdomam vertimui dėl šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos.

5. 4 dalies tikslu Valdybai suteikiami įgaliojimai:

(a)prašyti atitinkamo subjekto sukurti skaitmeninę platformą, skirtą dalytis informacija, kuri yra būtina to subjekto pardavimui potencialiems pirkėjams arba būtina Valdybos pasamdytiems konsultantams ir vertintojams;

(b)reikalauti, kad atitinkama nacionalinė pertvarkymo institucija parengtų atitinkamo subjekto preliminarios pertvarkymo schemos projektą.

6. Tam, kad Valdyba galėtų pasirengti subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos šio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones.

7. Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją, ECB, atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas ir atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas apie visus veiksmus, kurių ji imasi pagal 4 ir 5 dalis.

8. ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja:

(a)svarstydami galimybę imtis 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų priemonių, kuriomis siekiama spręsti subjekto arba grupės būklės pablogėjimo problemą, taip pat 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų priemonių;

(b)svarstydami galimybę imtis bet kurio iš 4 ir 5 dalyse nurodytų veiksmų;

(c)įgyvendindami šios pastraipos a ir b punktuose nurodytus veiksmus.

ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos, Valdyba ir atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos užtikrina, kad tos priemonės ir veiksmai būtų nuoseklūs, koordinuojami ir veiksmingi.“;

(17)14 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:

„c) apsaugoti viešąsias lėšas kiek įmanoma sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę, ypač kai ji teikiama iš valstybės narės biudžeto;

d) apsaugoti indėlininkus, kartu kuo labiau sumažinant indėlių garantijų sistemų nuostolius, ir apsaugoti investuotojus, kuriems taikoma Direktyva 97/9/EB;“;

(18)16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, jeigu tenkinamos 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Tais tikslais 2 straipsnio b punkte nurodyta patronuojančioji įmonė laikoma žlungančia arba galinčia žlugti bet kuria iš šių aplinkybių:

(a)patronuojančioji įmonė atitinka vieną ar daugiau 18 straipsnio 4 dalies b, c arba d punkte nustatytų sąlygų;

(b)patronuojančioji įmonė iš esmės pažeidžia taikytinus reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba nacionalinėse nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2013/36/ES, arba yra objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad artimiausiu metu patronuojančioji įmonė šiuos reikalavimus iš esmės pažeis.“;

(19)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1, 1a, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Valdyba patvirtina pertvarkymo schemą pagal 6 dalį dėl 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų, kai tenkinamos tose nuostatose nustatytos sąlygos, tik tada, kai gavusi pranešimą pagal antrą pastraipą arba savo iniciatyva per savo vykdomąjį posėdį ji nustato, kad tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)subjektas žlunga arba galėtų žlugti;

(b)atsižvelgiant į laiką, poreikį veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokia nors alternatyvia subjektui taikoma privačiojo sektoriaus priemone, įskaitant IUS priemones, priežiūros veiksmais, ankstyvosios intervencijos priemonėmis ar atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymu arba konvertavimu, kaip nurodyta 21 straipsnio 1 dalyje, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo;

(c)pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 5 dalį.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos vertinimą 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų subjektų atžvilgiu atlieka ECB arba 7 straipsnio 2 dalies b punkte, 7 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų atžvilgiu – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su Valdyba. Valdyba per savo vykdomąjį posėdį gali atlikti tokį vertinimą tik prieš tai informavusi ECB arba atitinkamą nacionalinę kompetentingą instituciją apie savo ketinimą atlikti tokį vertinimą ir tik tada, jeigu ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo dienos patys neatlieka tokio vertinimo. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nedelsdami pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios Valdyba prašo, kad galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą, prieš tai arba po to, kai Valdyba juos informuoja apie savo ketinimą atlikti pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos vertinimą.

Kai ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas subjektas atitinka pirmos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą, apie tai jie nedelsdami praneša Komisijai ir Valdybai.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos sąlygos vertinimą atlieka Valdyba per savo vykdomąjį posėdį, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB arba atitinkama nacionaline kompetentinga institucija. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą. ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija taip pat gali informuoti Valdybą, kad, jų nuomone, pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.

1a. Valdyba pagal 1 dalį gali patvirtinti pertvarkymo schemą dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, kai ta visa centrinė įstaiga ir visos jos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos arba pertvarkytina grupė, kuriai jos priklauso, tenkina 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas.

2. Nedarant poveikio atvejams, kai ECB nusprendė tiesiogiai vykdyti su kredito įstaigomis susijusius priežiūros uždavinius pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą, gavęs pranešimą pagal 1 dalį dėl subjekto ar grupės, nurodytos 7 straipsnio 3 dalyje, Valdyba savo vertinimą, kaip nurodyta 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, nedelsdama pateikia ECB arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai.

3. Ankstesnis priemonės patvirtinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 16 straipsnį, Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnį, šio reglamento 13 straipsnį arba Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį nėra sąlyga imtis pertvarkymo veiksmų.“;

(b)4 dalis iš dalies keičiama taip:

i)pirmos pastraipos d punktas pakeičiamas taip:

„d) reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai tokia parama teikiama viena iš 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų formų“;

ii)antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmas laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, jei tas pertvarkymo veiksmas yra būtinas vienam ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų pasiekti ir yra proporcingas šiems tikslams, o likvidavus įstaigą pagal įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų veiksmingiau nebūtų pasiekta.

Atlikdama pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, Valdyba, remdamasi to vertinimo metu turima informacija, apsvarsto ir palygina visą nepaprastąją viešąją finansinę paramą, kurią galima pagrįstai tikėtis suteikti subjektui tiek pertvarkymo atveju, tiek likvidavimo pagal taikytiną nacionalinę teisę atveju.“;

(d)7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba jai nepritaria arba dėl pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, arba dėl siūlomo valstybės pagalbos ar Fondo pagalbos, kuri nėra laikoma suderinama su vidaus rinka, naudojimo.“;

(e)straipsnis papildomas 11 dalimi:

„11. Kai tenkinamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, Valdyba gali nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms naudotis įgaliojimais pagal nacionalinę teisę, kuria į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2014/59/ES 33a straipsnis, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 29 straipsnio.“;

(20)įterpiamas 18a straipsnis:

„18a straipsnis

Nepaprastoji viešoji finansinė parama

1. Nepaprastoji viešoji finansinė parama, nesusijusi su pertvarkymo veiksmais, 2 straipsnyje nurodytam subjektui gali būti teikiama tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:

(a)kai, siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą arba išsaugoti finansinį stabilumą, nepaprastoji viešoji finansinė parama teikiama viena iš šių formų:

i)kaip valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms paremti laikantis centrinių bankų sąlygų;

ii)kaip naujai išleistiems įsipareigojimams teikiama valstybės garantija;

iii)kaip nuosavų lėšų priemonių, išskyrus bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, arba kitų kapitalo priemonių įsigijimas arba nuvertėjusio turto priemonių naudojimas tokiomis kainomis, trukme ir sąlygomis, kuriomis atitinkamai įstaigai ar subjektui nesuteikiamas nederamas pranašumas, jei viešosios paramos suteikimo metu nėra nei 18 straipsnio 4 dalies a, b ar c punkte nurodytų aplinkybių, nei 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

(b)kai nepaprastoji viešoji finansinė parama teikiama kaip indėlių garantijų sistemos intervencija, siekiant išsaugoti kredito įstaigos finansinį patikimumą ir ilgalaikį gyvybingumą laikantis Direktyvos 2014/49/ES 11a ir 11b straipsniuose nustatytų sąlygų, su sąlyga, kad nėra 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių;

(c)kai nepaprastoji viešoji finansinė parama teikiama kaip indėlių garantijų sistemos intervencija likviduojant įstaigą pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį ir laikantis Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų;

(d)kai nepaprastoji viešoji finansinė parama yra valstybės pagalba, apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, teikiama likviduojant įstaigą arba subjektą pagal Direktyvos 2014/59/ES 32b straipsnį, išskyrus paramą, teikiamą iš indėlių garantijų sistemos pagal Direktyvos 2014/49/ES 11 straipsnio 5 dalį.

2. 1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:

(a)priemonės taikomos tik mokiems subjektams, kaip patvirtina ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija;

(b)priemonės yra prevencinės ir laikinos ir yra grindžiamos ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija patvirtinta iš anksto nustatyta pasitraukimo strategija, įskaitant aiškiai nurodytą bet kurios numatytos priemonės galiojimo pabaigos datą, pardavimo datą arba grąžinimo tvarkaraštį;

(c)priemonės yra proporcingos didelio sutrikimo padariniams atitaisyti arba finansiniam stabilumui išsaugoti;

(d)priemonės nenaudojamos nuostoliams, kuriuos subjektas patyrė arba gali patirti artimiausioje ateityje, kompensuoti.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais subjektas laikomas mokiu, jei ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija padarė išvadą, kad nebuvo pažeistas arba tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių nebus pažeistas nė vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos (ES) 2019/2034 40 straipsnyje arba atitinkamuose taikytinuose nacionalinės ar Sąjungos teisės aktuose nurodytų reikalavimų.

Pirmos pastraipos d punkto tikslais atitinkama kompetentinga institucija kiekybiškai įvertina nuostolius, kuriuos subjektas patyrė arba gali patirti. Tas kiekybinis įvertinimas grindžiamas bent įstaigos balansu, jei balansas atitinka taikomas apskaitos taisykles ir standartus, patvirtintu nepriklausomo išorės auditoriaus, ir, jei yra, turto kokybės patikrinimais, kuriuos atliko ECB, EBI arba nacionalinės institucijos, arba, kai tinkama, ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos atliktais patikrinimais vietoje.

1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytomis paramos priemonėmis gali būti tik tos priemonės, kurias ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija įvertino kaip būtinas subjekto mokumui išlaikyti, pašalinant jo kapitalo trūkumą, nustatytą atlikus nacionalinio, Sąjungos ar BPM lygmens testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba ECB, EBI ar nacionalinių institucijų atliktą lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų ir, jei taikoma, patvirtintą ECB arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos.

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto iii papunkčio, išimties tvarka leidžiama įsigyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, jei nustatyto trūkumo pobūdis yra toks, kad įsigijus bet kokias kitas nuosavų lėšų priemones ar kitas kapitalo priemones atitinkamam subjektui nebūtų įmanoma pašalinti kapitalo trūkumo, nustatyto atlikus atitinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Įsigytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių suma neviršija 2 proc. atitinkamos įstaigos arba subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Jei kuri nors iš 1 dalies a punkte nurodytų paramos priemonių neišperkama, negrąžinama arba kitaip nenutraukiama pagal pasitraukimo strategijos, nustatytos tokios priemonės suteikimo metu, sąlygas, ECB arba atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija padaro išvadą, kad įstaiga arba subjektas, kuriam tos paramos priemonės suteiktos, tenkina 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą sąlygą, ir apie tą vertinimą praneša Komisijai ir Valdybai pagal 18 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.“;

(21)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kai į pertvarkymo veiksmus įeina valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį arba Fondo pagalbos pagal šio straipsnio 3 dalį teikimas, šio reglamento 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta pertvarkymo schema neįsigalioja tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo pritaria tokiai pagalbai be sąlygų arba su sąlygomis, arba sprendimo neprieštarauti tokiai pagalbai, dėl tokios pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka. Komisija priima sprendimą dėl valstybės pagalbos arba Fondo pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka ne vėliau kaip tada, kai ji patvirtina pertvarkymo schemą arba jai prieštarauja pagal 18 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą arba kai baigiasi 18 straipsnio 7 dalies penktoje pastraipoje nurodytas 24 valandų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

Vykdydamos šio reglamento 18 straipsniu joms pavestas užduotis, Sąjungos institucijos nustato struktūrines priemones, kuriomis užtikrinamas veiklos nepriklausomumas ir išvengiama interesų konfliktų, galinčių kilti tarp pareigybių, kurioms pavesta vykdyti tas užduotis, ir kitų pareigybių, ir tinkamai viešai paskelbia visą svarbią informaciją apie savo vidaus organizacinę struktūrą šiuo atžvilgiu.“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Vos nustačiusi, kad gali prireikti naudoti Fondą, Valdyba neoficialiai, skubiai ir konfidencialiai susisiekia su Komisija, kad aptartų galimą Fondo naudojimą, įskaitant su jo naudojimu susijusius teisinius ir ekonominius aspektus. Kai Valdyba pakankamai įsitikina, kad pagal numatytą pertvarkymo schemą bus naudojama Fondo pagalba, Valdyba oficialiai praneša Komisijai apie siūlomą Fondo lėšų naudojimą. Tame pranešime pateikiama visa informacija, kurios Komisijai reikia, kad ji galėtų atlikti vertinimus pagal šią dalį, ir kurią Valdyba turi arba kurią Valdyba turi teisę gauti pagal šį reglamentą.

Gavusi pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Komisija įvertina, ar dėl Fondo naudojimo būtų ar galėtų būti iškreipta konkurencija, suteikiant pranašumą paramos gavėjui ar bet kuriai kitai įmonei tokiu būdu, kad būtų paveikta prekyba tarp valstybių narių, ir jo naudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka. Komisija Fondo panaudojimui taiko valstybės pagalbos taisyklių, įtvirtintų SESV 107 straipsnyje, taikymo kriterijus. Valdyba pateikia Komisijai turimą informaciją arba informaciją, kurią Valdyba turi teisę gauti pagal šį reglamentą ir kurią Komisija laiko būtina tam vertinimui atlikti.

Atlikdama vertinimą Komisija vadovaujasi visais atitinkamais reglamentais, priimtais pagal SESV 109 straipsnį, visais susijusiais ir atitinkamais Komisijos komunikatais ir gairėmis ir visomis priemonėmis, kurias Komisija priima taikydama su valstybės pagalba susijusias Sutarčių taisykles, galiojančias tuo metu, kai turi būti atliekamas vertinimas. Taikant tas priemones nuorodos į valstybę narę, atsakingą už pranešimą apie pagalbą, laikomos nuorodomis į Valdybą ir atliekami visi kiti būtini pakeitimai.

Komisija priima sprendimą dėl Fondo panaudojimo suderinamumo su vidaus rinka ir jį skiria Valdybai ir susijusios valstybės narės ar valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Tas sprendimas gali būti susietas su paramos gavėjui taikomomis sąlygomis, įsipareigojimais ar veiksmais ir juo atsižvelgiama į poreikį, kad Valdyba pertvarkymo veiksmus įvykdytų laiku.

Sprendimu taip pat gali būti nustatytos pareigos Valdybai, dalyvaujančios valstybės narės ar susijusių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms arba paramos gavėjui, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi to sprendimo. Tai gali apimti reikalavimus paskirti patikėtinį ar kitą nepriklausomą asmenį, kuris padėtų vykdyti stebėseną. Patikėtinis ar kitas nepriklausomas asmuo gali vykdyti tokias funkcijas, kurios gali būti nurodytos Komisijos sprendime.

Visi šioje dalyje nurodyti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija gali priimti Valdybai skirtą neigiamą sprendimą, kai ji nusprendžia, kad siūlomas Fondo panaudojimas būtų nesuderinamas su vidaus rinka ir jo negalima panaudoti taip, kaip siūlo Valdyba. Gavusi tokį sprendimą, Valdyba persvarsto savo pertvarkymo schemą ir parengia patikslintą pertvarkymo schemą.“;

(c)10 dalis pakeičiama taip:

„10. Nukrypdama nuo 3 dalies, Taryba, gavusi valstybės narės arba Valdybos paraišką, per 7 dienas nuo tokios paraiškos pateikimo gali vieningai nuspręsti, kad Fondo lėšų naudojimas turi būti laikomas suderinamu su vidaus rinka, kai toks sprendimas pateisinamas išskirtinėmis aplinkybėmis. Dėl to atvejo Komisija priima sprendimą, jei Taryba nepriima sprendimo per tas 7 dienas.“;

(22)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Prieš nustatydama, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo sąlygos, nurodytos 21 straipsnio 1 straipsnyje, Valdyba užtikrina, kad teisingą, apdairų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą atliktų nepriklausomas nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą ir nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo atitinkamo subjekto asmuo.“;

(b)įterpiama 8a dalis:

„8a. Kai būtina pagrįsti 5 dalies c ir d punktuose nurodytus sprendimus, vertintojas 7 dalies c punkte nurodytą informaciją papildo nebalansinio turto ir įsipareigojimų, įskaitant neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą, vertės įverčiu.“;

(c)18 dalis papildoma d punktu:

„d) nustatant nuostolius, kuriuos indėlių garantijų sistema būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, taikomi Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnyje ir pagal tą straipsnį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti kriterijai ir metodika.“;

(23)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

—įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1. Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, naudojasi atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais 7a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, tik tuo atveju, kai gavusi pranešimą pagal antrą pastraipą arba savo iniciatyva vykdomajame posėdyje nustato, kad įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:“;

—e punktas pakeičiamas taip:

„e) subjektui arba grupei reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai ta parama teikiama viena iš 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų formų.“;

ii)antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytų sąlygų vertinimą 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų subjektų atveju atlieka ECB, o 7 straipsnio 2 dalies b punkte, 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų atveju – atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija ir Valdyba per savo vykdomąjį posėdį, atsižvelgiant į užduočių paskirstymą pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą procedūrą.“;

(b)2 dalis išbraukiama;

(c)3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) atsižvelgiant į laiką, poreikį veiksmingai įgyvendinti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus arba pertvarkymo strategiją pertvarkytinai grupei ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvias privačiojo sektoriaus priemones, priežiūros veiksmus ar ankstyvosios intervencijos priemones, išskyrus atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą, nurodytą 7a dalyje, per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias subjekto arba grupės žlugimui.“;

(d)9 dalis pakeičiama taip:

„9. Kai 1 dalyje nurodytas subjektas įvykdo vieną ar daugiau iš toje dalyje nurodytų sąlygų ir tas subjektas arba tai pačiai grupei priklausantis subjektas taip pat įvykdo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, taikoma 18 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta procedūra.“;

(24)27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Fondas 6 dalyje nurodytą įnašą gali sumokėti tik tada, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)akcininkai, atitinkamų kapitalo priemonių ir kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtojai, atlikus sumažinimą, nurašymą arba konvertavimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnio 1 dalį ir šio reglamento 21 straipsnio 10 dalį, ir, kai aktualu, indėlių garantijų sistema pagal šio reglamento 79 straipsnį ir Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį nuostoliams padengti ir rekapitalizavimui atlikti sumokėjo įnašą, kurio suma sudaro ne mažiau kaip 8 proc. visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų atlikus 20 straipsnio 1–15 dalyse numatytą vertinimą;

(b)įnašo iš Fondo suma neviršija 5 proc. visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų atlikus 20 straipsnio 1–15 dalyse numatytą vertinimą.“;

(b)9 ir 10 dalys pakeičiamos taip:

„9. Fondas gali mokėti įnašą iš išteklių, kurie buvo sukaupti renkant ex ante įnašus, kaip nurodyta 70 straipsnyje, ir dar nebuvo panaudoti, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)Fondas sumokėjo įnašą pagal 6 dalį ir pasiekta 7 dalies b punkte nurodyta 5 proc. riba;

(b)visi įsipareigojimai, kurių prioritetas mažesnis už indėlių prioritetą ir kurie pagal 3 ir 5 dalį nėra išbraukti iš gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo srities, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti.

10. Ypatingomis aplinkybėmis ir kai tenkinamos 9 dalyje nustatytos sąlygos, Valdyba gali kreiptis dėl papildomo finansavimo iš alternatyvių finansavimo šaltinių, naudotino kaip alternatyva arba papildant 9 dalyje nurodytą Fondo įnašą.“;

(c)13 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą nustatoma suma, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų:

(a)atkurtas pertvarkomos įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas arba atitinkamais atvejais nustatytas laikinos įstaigos koeficientas, atsižvelgiant į Fondo vadovaujantis 76 straipsnio 1 dalies d punktu suteiktą kapitalą;

(b)išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas pertvarkoma įstaiga arba laikina įstaiga, atsižvelgiant į poreikį padengti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, ir sudarytos sąlygos pertvarkomai įstaigai toliau bent vienų metų laikotarpiu tenkinti veiklos leidimo sąlygas irgalima toliau vykdyti veiklą, kurios leidimas jai išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES.“;

(25)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija“;

(b)įterpiamos 2a, 2b ir 2c dalys:

„2a. Valdyba, ESRV, EBI, ESMA ir EIOPA glaudžiai bendradarbiauja ir teikia viena kitai visą informaciją, būtiną jų atitinkamoms užduotims atlikti.

2b. ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba ir teikia jai visą informaciją, būtiną Valdybos užduotims atlikti, įskaitant informaciją, kurią jie surinko pagal savo statutą. Atitinkamam keitimuisi informacija taikoma 88 straipsnio 6 dalis.

2c. Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytos paskirto valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Valdyba ir teikia jai visą informaciją, būtiną jos užduotims atlikti.“;

(c)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Valdyba stengiasi glaudžiai bendradarbiauti su visais viešąją finansinę paramą teikiančiais subjektais, įskaitant Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM), visų pirma visais šiais atvejais:

(a)27 straipsnio 9 dalyje nurodytomis ypatingomis aplinkybėmis ir kai toks subjektas suteikė arba tikėtina, kad suteiks tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams;

(b)kai Valdyba sudaro sutartis dėl Fondo finansinės struktūros pagal 74 straipsnį.“;

(d)7 dalis pakeičiama taip:

„7. Prireikus Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su ECB ir kitais ECBS nariais, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kuriame bendrais bruožais apibrėžiami jų tarpusavio bendradarbiavimo pagal šio straipsnio 2, 2a, 2b ir 4 dalis ir 74 straipsnio antrą pastraipą vykdant atitinkamas pagal Sąjungos teisę jiems paskirtas užduotis būdai. Memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant profesinės paslapties reikalavimus.“;

(26)įterpiamas 30a straipsnis:

„30a straipsnis

Centralizuotuose automatizuotuose mechanizmuose laikoma informacija

1. Institucijos, valdančios centralizuotus automatizuotus mechanizmus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849** 32a straipsniu, Valdybos prašymu teikia jai informaciją, susijusią su klientų, kurių vienintelis arba pagrindinis bankininkystės partneris yra 2 straipsnyje nurodytas subjektas, skaičiumi.

2. Valdyba prašo 1 dalyje nurodytos informacijos tik konkrečiu atveju ir kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti.

3. Valdyba gali dalytis pagal pirmą pastraipą gauta informacija su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, joms vykdant atitinkamas užduotis pagal šį reglamentą.

______________________________

**    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“;

(27)31 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų ir grupių, taip pat 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 7 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų ir grupių atveju, kai tenkinamos tų nuostatų taikymo sąlygos, nacionalinės pertvarkymo institucijos, prieš imdamosi veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 86 straipsnį, konsultuojasi su Valdyba.“;

(28)32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Kai grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse įsteigti subjektai, nedarant poveikio pagal šį reglamentą reikalaujamiems Tarybos arba Komisijos patvirtinimams, konsultavimosi ir bendradarbiavimo su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis pagal Direktyvos 2014/59/ES 7, 8, 12, 13, 16, 18, 45h, 55 ir 88–92 straipsnius tikslais dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.“;

(29)34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip:

„Valdyba, siekdama visapusiškai pasinaudoti visa ECB jau turima informacija, įskaitant ECBS narių pagal jų statutą surinktą informaciją, arba visa nacionalinių kompetentingų institucijų, ESRV, EBI, ESMA arba EIOPA turima informacija, informavusi nacionalines pertvarkymo institucijas per tas institucijas arba tiesiogiai gali reikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai ar fiziniai asmenys, laikydamiesi Valdybos nustatytos informacijos teikimo tvarkos ir formos, pateiktų jai visą informaciją, būtiną jos užduotims vykdyti:“;

(b)5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„5. Valdyba, ECB, ECBS nariai, nacionalinės kompetentingos institucijos, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka. Valdybos, ECB ir kitų ECBS narių, nacionalinių kompetentingų institucijų, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimasis informacija nelaikomas profesinės paslapties reikalavimų pažeidimu.

6. Nacionalinės kompetentingos institucijos, ECB, ECBS nariai, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad patikrintų, ar prašymo pateikimo metu jau turima tam tikra arba visa prašoma informacija. Kai tokia informacija turima, nacionalinės kompetentingos institucijos, ECB ir kiti ECBS nariai, ESRV, EBI, ESMA, EIOPA arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.“;

(30)43 straipsnio 1 dalyje įterpiamas aa punktas:

„aa) pirmininko pavaduotojas, paskirtas pagal 56 straipsnį;“;

(31)50 straipsnio 1 dalies n punktas pakeičiamas taip:

„n) atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną ir vidaus auditorių, kurie eidami savo pareigas veikia nepriklausomai;“;

(32)53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Vykdomuosiuose posėdžiuose Valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti keturi nariai.“;

(b)5 dalyje žodžiai „43 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose“ pakeičiami žodžiais „43 straipsnio 1 dalies a, aa ir b punktuose“;

(33)55 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, jei visi 53 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.

2. Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, jei visi 53 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti nariai negali pasiekti konsensuso ir bendro susitarimo per pirmininko nustatytą terminą, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai priima sprendimą paprasta balsų dauguma.“;

(34)56 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) Valdybos preliminaraus biudžeto projekto ir biudžeto projekto sudarymą pagal 61 straipsnį ir Valdybos biudžeto vykdymą pagal 63 straipsnį;“;

(b)5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių kadencija yra penkeri metai. Ta kadencija gali būti vieną kartą pratęsta.

Asmuo, kuris ėjo dvi kadencijas kaip pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas narys, negali būti paskirtas į kitas dvi pareigas.“;

(c)6 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Komisija gali sudaryti galutinį sąrašą tokia tvarka, kuri atspindi Komisijos atliktą kiekvieno kandidato tinkamumo vertinimą pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus.“;

(d)įterpiama 6a dalis:

„6a. Per 9 mėnesius iki pirmosios pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių kadencijos pabaigos Komisija įvertina per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir, remdamasi to vertinimo rezultatais, nusprendžia, ar pateikti pasiūlymą dėl kadencijos pratęsimo.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima įgyvendinimo sprendimą pratęsti pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų narių kadenciją. Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.“;

(e)7 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti nariai savo pareigas eina tol, kol šio straipsnio 6 dalyje nurodytu Tarybos sprendimu paskiriami ir pradeda eiti pareigas juos pakeisiantys asmenys.“;

(35)61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1. Kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pirmininkas parengia preliminarų Valdybos biudžeto projektą, įskaitant kitų metų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatą, ir jį kartu su kitų metų etatų planu pateikia Valdybai plenariniame posėdyje.

Valdyba plenariniame posėdyje prireikus patikslina preliminarų Valdybos biudžeto projektą kartu su etatų plano projektu.

2. Remdamasis Valdybos plenariniame posėdyje priimtu preliminariu biudžeto projektu, pirmininkas parengia Valdybos biudžeto projektą ir pateikia jį Valdybai tvirtinti plenariniame posėdyje.

Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Valdyba plenariniame posėdyje prireikus pakoreguoja pirmininko pateiktą biudžeto projektą ir priima galutinį Valdybos biudžetą kartu su etatų planu.“;

(36)69 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarūs įnašai, apskaičiuoti pagal 70 straipsnį, renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Valdyba gali atidėti pagal 70 straipsnį renkamų reguliarių įnašų surinkimą vieniems ar daugiau metų, siekdama užtikrinti, kad surinktina suma pasiektų sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio Valdybos gebėjimui naudoti Fondą pagal 3 skirsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per šešerius metus.“;

(37)70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Siekiant 69 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 76 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Tų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 50 proc. visos pagal šį straipsnį surinktų įnašų sumos. Neviršydama tos ribos, Valdyba kasmet nustato neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalį, palyginti su bendra įnašų, kurie turi būti surinkti pagal šį straipsnį, suma.“;

(b)įterpiama 3a dalis:

„3a. Valdyba pareikalauja vykdyti neatšaukiamus mokėjimo įsipareigojimus, prisiimtus pagal šio straipsnio 3 dalį, kai reikia naudoti Fondą pagal 76 straipsnį.

Kai įstaiga arba subjektas nebepatenka į 2 straipsnio taikymo sritį ir jiems nebetaikoma pareiga mokėti įnašus pagal šio straipsnio 1 dalį, Valdyba pareikalauja pagal 3 dalį prisiimtų neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų, kurie dar turi būti įvykdyti. Jei su neatšaukiamu mokėjimo įsipareigojimu susijęs įnašas tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, Valdyba panaikina įsipareigojimą ir grąžina užstatą. Jei įnašas nėra tinkamai sumokamas pirmojo pareikalavimo metu, Valdyba konfiskuoja užstatą ir panaikina įsipareigojimą.“;

(38)71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Bendra metinė papildomų ex post įnašų suma neviršija 12,5 proc. tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“;

(39)74 straipsnyje įterpiama ši pastraipa:

„Valdyba nedelsdama informuoja Komisiją ir ECB, kai tik nustato, kad gali prireikti pasinaudoti Fondo finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal šį straipsnį sudarytais susitarimais, ir pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, būtiną jų užduotims, susijusioms su tokiomis finansinėmis struktūromis, vykdyti.“;

(40)76 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jei Valdyba nustato, kad tikėtina, jog dėl Fondo naudojimo 1 dalyje nurodytais tikslais dalis 2 straipsnyje nurodyto subjekto nuostolių bus netiesiogiai perduodama fondui, taikomi 27 straipsnyje nustatyti Fondo naudojimą reglamentuojantys principai.“;

(b)straipsnis papildomas 5 ir 6 dalimis:

„5. Kai 22 straipsnio 2 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės naudojamos tik daliai pertvarkomos įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perduoti, Valdyba turi turėti reikalavimą likusio subjekto atžvilgiu dėl išlaidų ir nuostolių, kuriuos Fondas patyrė dėl pertvarkymui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis skirtų įnašų, susijusių su nuostoliais, kuriuos kitu atveju būtų patyrę kreditoriai.

6. Pagal Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnio 9 dalį šio straipsnio 5 dalyje ir 22 straipsnio 6 dalyje nurodytiems Valdybos reikalavimams kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje yra suteikiamas toks pat prioritetas, koks suteikiamas nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų reikalavimams pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę, kuria reglamentuojamos įprastinės bankroto bylos.“;

(41)79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai Valdyba kredito įstaigos atžvilgiu imasi pertvarkymo veiksmo, su sąlyga, kad tuo veiksmu užtikrinama, jog indėlininkai ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, kad indėlininkai nepatirtų nuostolių, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi ta kredito įstaiga, prisidėtų Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnyje nustatytais tikslais ir sąlygomis.

2. Valdyba, pasikonsultavusi su indėlių garantijų sistema ir, jei reikia, su paskirta valdžios institucija, apibrėžta Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, dėl indėlių grąžinimo numatomų išlaidų pagal Direktyvos 2014/49/ES 11e straipsnį ir laikydamasi šio reglamento 20 straipsnyje nurodytų sąlygų, nustato indėlių garantijų sistemos įnašo sumą pagal 1 dalį.

3. Valdyba praneša apie savo sprendimą, nurodytą pirmoje pastraipoje, paskirtai valdžios institucijai, apibrėžtai Direktyvos 2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, ir indėlių garantijų sistemai, su kuria įstaiga yra susijusi. Indėlių garantijų sistema tą sprendimą įgyvendina nedelsdama.“;

(b)5 dalies antra ir trečia pastraipos išbraukiamos;

(42)85 straipsnio 3 dalyje žodis „nurodyto“ pakeičiamas žodžiais „priimto pagal“;

(43)88 straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7. Šiuo straipsniu Valdybai neužkertamas kelias atskleisti savo analizių ar vertinimų, įskaitant atvejus, kai jie grindžiami 2 straipsnyje nurodytų subjektų arba kitų institucijų, nurodytų šio straipsnio 6 dalyje, pateikta informacija, kai Valdyba įvertina, kad atskleidus informaciją nebūtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su finansų, pinigų ar ekonomine politika, apsaugai ir kad esama viešojo intereso atskleisti informaciją, kuris yra viršesnis už bet kuriuos kitus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus interesus. Laikoma, kad tokį atskleidimą Valdyba padarė vykdydama savo funkcijas pagal šį reglamentą šio straipsnio 1 dalies tikslais.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [LB prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Tačiau 1 straipsnio 1 punkto a papunktis, 2 ir 3 punktai, 4 punkto a papunktis, 5 punkto a ir b papunkčiai bei c papunkčio i ir ii dalys, 6 punkto a papunktis, 7 punktas, 13 punkto a papunkčio i dalis ir b papunktis, 14 punkto a, b ir d papunkčiai, 19 punkto d ir e papunkčiai, 21 punktas, 23 punkto a papunkčio i dalies pirma įtrauka, b ir d papunkčiai, 25–35 punktai ir 39, 42 ir 43 punktai taikomi nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą – 1 mėnuo nuo šio pakeičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

(1)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(2)    2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(3)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(4)    Be to, vis dar nesusitarta dėl tarptautinių partnerių nustatytus standartus atitinkančio patikimo ir stabilaus mechanizmo, kuriuo bankų sąjungoje būtų užtikrinamas likvidumas vykdant pertvarkymą.

(5)    COM(2015) 586 final.

(6)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(7)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(8)    Bazelio bankų priežiūros komitetas ir Finansinio stabilumo taryba (FST). Finansinio stabilumo taryba, Key Attributes of effective resolution regimes for financial institutions (2014 m. atnaujinta redakcija) ir Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of Globally Systemically Important Banks (G-SIBs) in Resolution, Total Loss-absorbing Capacity (TLAC) Term Sheet (2015 m.).

(9)    Euro grupė (2020 m. lapkričio 30 d.), Įtraukios sudėties Euro grupės pareiškimas dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reformos ir ankstyvo Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įvedimo . Įgyvendinimas vyktų 2022–2024 m. Tačiau Susitarimas, kuriuo iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis , kol kas neratifikuotas.

(10)    Europos Komisija (2020), 2021 m. Komisijos darbo programa , 2.3 skirsnis, p. 5.

(11)    Europos Komisija (2023), Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m. .

(12)    Euro grupė (2022 m. birželio 16 d.), Euro grupės pareiškimas dėl bankų sąjungos ateities.

(13)    Europos Parlamentas (2022), Bankų sąjunga. 2021 m. metinė ataskaita ; ataskaitą dėl bankų sąjungos nuo 2015 m. Europos Parlamentas skelbia kasmet.

(14)    Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas (2023 m. kovo 24 d.), įtraukios sudėties euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas .

(15)    Nacionalinės bankroto procedūros nėra suderintos. Tačiau pertvarkymo institucijos sprendimas dėl to, ar pradėti žlungančio banko pertvarkymą, kurį priimant reikia palyginti pertvarkymą ir nacionalines bankroto procedūras (viešojo intereso vertinimas), įeina į krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą. Jei pertvarkymo institucija nusprendžia nepertvarkyti žlungančio banko, atvejis nagrinėjamas nacionaliniu lygmeniu, atliekant bankroto arba kitų rūšių likvidavimo procedūrų inicijavimo vertinimą pagal konkrečias nacionalinių bankroto režimų nuostatas.

(16)    Valstybės pagalbos taisyklės yra glaudžiai susijusios su krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema ir ją papildo. Šios taisyklės nėra įtrauktos į šią peržiūrą ir šį poveikio vertinimą. Siekdama užtikrinti šių dviejų sistemų nuoseklumą, 2020 m. lapkričio mėn. Euro grupė paprašė Komisijos atlikti bankams skirtos valstybės pagalbos sistemos peržiūrą ir ją užbaigti kartu su krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra, užtikrinant, kad ji įsigaliotų tuo pačiu metu kaip ir atnaujinta krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema.

(17)    EBI (2021 m. spalio 22 d.). Call for advice regarding funding in resolution and insolvency .

(18)    Žr. nuorodas į SWD(2023)226 (PV santrauka) ir SEC(2023)230 (teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė).

(19)    2019 m. gegužės 6 d. Nutartis ABLV Bank / ECB, T-281/18, EU:T:2019:296, 34–36 punktai, ir 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimas ABLV Bank / ECB, C-551/19 P ir C-552/19 P, EU:C:2021:369, 62–71 punktai.

(20)    1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(21)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(22)    OL C  , , p.  .

(23)    OL C  , , p.  .

(24)    Finansinio stabilumo taryba, „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“, 2014 m. spalio 15 d.

(25)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(26)    2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(27)    2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).

(28)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(29)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).

(30)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226).

(31)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296).

(32)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(33)    2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(34)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(35)    COM(2018) 133 final.

(36)    COM(2020) 822 final.

(37)    2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).

(38)    1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(39)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).