—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libano, ypač į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl padėties Libane (1),

—

atsižvelgdamas į ankstesnes Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į rezoliucijas 1559 (2004), 1701(2006), 2539 (2020), 2591 (2021) ir 2650 (2022),

—

atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Libano Respublikos asociaciją (2),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 2007/860/EB dėl Bendrijos makrofinansinės pagalbos suteikimo Libanui (3),

—

atsižvelgdamas į delegacijos ryšiams su Mašreko šalimis pranešimą spaudai dėl oficialaus vizito į Libaną 2023 m. birželio 19–23 d.,

—

atsižvelgdamas į įsipareigojimus, dėl kurių 2016 m. lapkričio mėn. sutarta pagal ES ir Libano partnerystės prioritetų sistemą, 2018 m. balandžio 6 d. CEDRE (Conférence économique pour le développement, par les réformes et avec les entreprises) konferenciją, 2020 m. gruodžio mėn. Libano reformų, atgaivinimo ir atstatymo programą (3RF) ir 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. Tarptautinės paramos Libanui grupės susitikimus,

—

atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2022 m. gegužės 15 d. parlamento rinkimų,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 26 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pratęsti ES tikslinių sankcijų sistemos taikymą vieniems metams,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 1 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borellio pareiškimą dėl politinės padėties Libane ir į jo 2023 m. balandžio 8 d. pareiškimą dėl smurto eskalavimo,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos delegacijos Libane pareiškimą dėl dabartinės padėties Libane,

—

atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 3 d. Jungtinių Tautų specialiosios koordinatorės pareiškimą dėl savivaldos rinkimų Libane,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir jo atstovo spaudai pareiškimus dėl padėties Libane,

—

atsižvelgdamas į keturias 1949 m. Ženevos konvencijas dėl pabėgėlių statuso ir jų papildomus protokolus, kuriuos ratifikavo Libanas,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi dabartinė padėtis Libane kelia nepaprastai didelį nerimą ir gilų susirūpinimą, nes šalyje yra kilusi politinė, ekonominė, socialinė, finansinė ir sveikatos krizė, o valstybės institucijos yra atsidūrusios ties žlugimo riba; kadangi elektros energijos, dujų ir vandens kainų infliacija 2022 m. birželio mėn. pasiekė beveik 600 proc. piką; kadangi dauguma Libano gyventojų gyvena skurde ir valdžios institucijos neužtikrina kiekvieno asmens teisės į tinkamą gyvenimo lygį, įskaitant teisę į maistą; kadangi dėl prastėjančios ekonominės padėties ir išaugusio skurdo tapo sudėtinga naudotis pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, teisėmis į sveikatos priežiūrą ir būstą, taip pat padidėjo emigracija;

B.

kadangi Libanas yra artimas ir svarbus Europos Sąjungos partneris; kadangi ši partnerystė grindžiama bendrais interesais, ilgamečiais istoriniais ir kultūriniais saitais, reguliariu politiniu ir socialiniu dialogu bei plataus masto žmonių tarpusavio ryšiais; kadangi Libane veikia energinga pilietinė visuomenė ir politinės partijos, įskaitant daugybę aktyvistų, bendruomenių lyderių, akademikų, menininkų ir jaunimo grupių, telkiančių visuomenę ir raginančių nedelsiant imtis reformų;

C.

kadangi 2022 m. gegužės 15 d. Libane buvo surengti rinkimai, po kurių „Hezbollah“ ir jos sąjungininkai prarado daugumą parlamente ir balsų dauguma Najibui Mikati buvo dar kartą pavesta suformuoti naująją vyriausybę, tačiau dėl politinės blokados jis to nesugebėjo padaryti; kadangi ši padėtis tęsėsi tol, kol baigėsi prezidento Michelio Aouno kadencija ir N. Mikati laikinoji vyriausybė liko atsakinga už šalies valdymą;

D.

kadangi „Hezbollah“, „Amal“ ir jų sąjungininkai pasinaudojo Konstitucijai prieštaraujančia taktika, kad neleistų užbaigti balsavimo parlamente, pvz., išėjo po pirmojo turo arba neleido susidaryti kvorumui, kad užblokuotų opozicijos kandidato išrinkimą; kadangi Libano parlamento pirmininkas Nabih Berri atsisako surengti atviro balsavimo turus, per kuriuos būtų išrinktas prezidentas, ir tai prieštarauja Libano Konstitucijos nuostatoms; kadangi dėl šios priežasties prezidento rinkimai blokuojami 10 mėnesių ir tai vyksta tuo metu, kai, siekiant įgyvendinti būtinas reformas, užkirsti kelią visiškai griūčiai ir atkurti valstybės institucijas bei demokratinę sistemą, prezidentą būtina išrinkti; kadangi ši politinė aklavietė yra daugialypės politinės, ekonominės ir socialinės krizės, turinčios įtakos visoms Libano valstybės sritims, pasekmė;

E.

kadangi 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2021/1277 numatyta galimybė taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, kurie atsakingi už kenkimą demokratijai ir teisinei valstybei Libane;

F.

kadangi Libane 2023 m. gegužės 31 d. turėjo įvykti savivaldybių rinkimai, tačiau jie buvo atidėti jau antrus metus iš eilės; kadangi laikinasis Libano vidaus reikalų ministras Bassam Mawlawi patikino, kad šalis buvo pasirengusi surengti savivaldos rinkimus; kadangi Jungtinių Tautų specialioji koordinatorė Libanui visiškai remia šiuos rinkimus ir mano, kad jie yra svarbūs laikantis Libano Konstitucijoje nustatytų terminų ir demokratinės praktikos tokiu metu, kai šalis neturi prezidento ir ją yra sukaustęs visapusiškas institucinis paralyžius; kadangi Libano parlamentas „Hezbollah“, „Amal“, „Laisvojo patriotinio judėjimo“ ir jų sąjungininkų politinių partijų balsų dauguma nusprendė, be kita ko, dėl lėšų trūkumo atidėti šalies savivaldos rinkimus ne ilgiau kaip vieniems metams, t. y. iki 2024 m. gegužės 31 d.; kadangi dėl šio atidėjimo gali dar labiau sustiprėti esamas institucinis paralyžius ir sumažėti Libano tautos pasitikėjimas demokratija;

G.

kadangi dėl ekonominių sunkumų, griežtos taupymo politikos ir plačiai paplitusios korupcijos pastaraisiais metais nusirito keletas protestų bangų, iš kurių didžiausia kilo per 2019 m. prasidėjusios Spalio 17-osios revoliucijos metines; kadangi dėl šių priežasčių vis dar dažnai kyla protestų ir socialinių neramumų, kurie toliau vyksta visoje šalyje;

H.

kadangi 2020 m. rugpjūčio 4 d. Beiruto uoste įvyko didžiausias pasaulyje nebranduolinis sprogimas, per kurį žuvo daugiau kaip 220 asmenų, įskaitant daugiau kaip 20 ES piliečių, sužeista 7 000, perkelta 300 000 asmenų ir sunaikinta arba apgadinta 74 000 namų;

I.

kadangi praėjus trejiems metams nuo Beiruto uoste įvykusių sprogimų vidiniam jį sukėlusių priežasčių tyrimui aktyviai trukdoma iš esmės dėl politinių subjektų, įskaitant „Hezbollah“, jos sąjungininkų, teisingumo ministro ir generalinio prokuroro piktnaudžiavimo galia; kadangi, nepaisant vietos pareigūnų įspėjimų, dėl ilgalaikės korupcijos, netinkamo valdymo ir aplaidumo bei uosto valdymo struktūros buvo sudarytos sąlygos uoste beveik šešerius metus bet kaip laikyti itin sprogų junginį (amonio nitratą); kadangi 2021 m. rugpjūčio 4 d. Beirute įvyko masinis protestas, kurio metu protestuotojai reikalavo atsakomybės už sprogimą uoste; kadangi kitas 2021 m. spalio 14 d. surengtas masinis protestas, kuriam vadovavo „Hezbollah“ ir „Amal“ ir kuris buvo nukreiptas prieš vyriausiąjį tyrėją teisėją T. Bitarą, tapo organizuotu „Hezbollah“ ir „Amal“ išpuoliu prieš Ain El Remmeneh rajoną ir Libano ginkluotųjų pajėgų partiją, kuri remia sprogimo Beiruto uoste tyrimą;

J.

kadangi 2021 m. liepos 2 d. teisėjas Tarek Bitar paprašė Libano parlamento panaikinti trijų parlamento narių imunitetą, kad jie galėtų būti apkaltinti su uosto sprogimu susijusiu nusikalstamu aplaidumu ir tyčine žmogžudyste, nes jie buvo atsakingi už savo ministerijos pareigų vykdymą, kai buvo sandėliuojamos pavojingos medžiagos; kadangi du iš kaltinamų buvusių ministrų nuo to laiko buvo perrinkti ir šiuo metu yra parlamento nariai; kadangi Libano parlamento dauguma, 2023 m. birželio mėn. duomenimis, nepanaikino jų imuniteto;

K.

kadangi organizacijos „Human Rights Watch“, „Amnesty International“, „Legal Action Worldwide“, „Legal Agenda“ ir Tarptautinė juristų komisija rinko įrodymus apie įvairius procesinius ir sisteminius vidinio tyrimo trūkumus, dėl kurių neįmanoma patikimai įvykdyti teisingumo, įskaitant akivaizdų politinį kišimąsi, aukšto rango politinių pareigūnų imunitetą ir pagarbos teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso standartams trūkumą; kadangi šiomis aplinkybėmis dar svarbiau sudaryti tarptautinę faktų nustatymo misiją, kuriai įgaliojimus suteiktų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba; kadangi daugiau nei 162 Libano ir tarptautinės teisių organizacijos, išgyvenusieji asmenys ir aukų šeimos paragino Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą pateikti rezoliuciją tuo tikslu;

L.

kadangi 2017 m. buvo nužudytas buvęs uosto narkotikų kontrolės departamento direktorius pulkininkas Joseph Skaf, kuris 2014 m. perspėjo savo vadovybę apie cheminių medžiagų sandėliavimo pavojų; kadangi Joe Bejjany, kuris fotografavo pavojingą angarą prieš sprogimą ir po jo, 2020 m. gruodžio mėn. buvo nužudytas ir jo telefonas pavogtas; kadangi aktyvistas ir leidėjas Lokman Slim buvo nužudytas 2021 m. vasario mėn., praėjus 10 dienų po to, kai jis apkaltino „Hezbollah“ aprūpinant Basharo al-Assado režimą amonio nitratu;

M.

kadangi nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. vyriausiajam sprogimo tyrėjui teisėjui Tarekui Bitarui ir kitiems teisėjams, kurie nagrinėjo bylas, daugiausia susijusias su „Hezbollah“ politikais ir jų sąjungininkais, buvo iškelta 21 teismo byla; kadangi 2021 m. gruodžio 23 d. vidinis sprogimo tyrimas buvo sustabdytas iki 2023 m. sausio mėn. po to, kai du politikai, kuriems byloje pareikšti kaltinimai, pateikė kitą skundą dėl teisėjo T. Bitaro, taip pat dėl Libano Aukščiausiojo Teismo, Aukštosios teisėjų tarybos, kurie anksčiau nagrinėjo ir atmetė jų ankstesnį prašymą nušalinti teisėją T. Bitarą nuo pareigų; kadangi Libano Kasacinio Teismo visuotinis susirinkimas, kuris dabar turi jurisdikciją, negali priimti sprendimo šiose bylose, nes dabar neturi kvorumo dėl to, kad vienas iš jo narių 2021 m. pabaigoje išėjo į pensiją, o bylos nagrinėjimo negalima atnaujinti iki tol, kol bus paskirti nauji teisėjai; kadangi laikinasis finansų ministras Youssef Khalil atsisakė pasirašyti dekretą dėl teisėjo skyrimo, todėl teisėjas T. Bitar buvo priverstas dar kartą sustabdyti tyrimą;

N.

kadangi Libane yra daugiau kaip 1,5 mln. sirų, neskaitant apytiksliai 15 800 pabėgėlių iš Etiopijos, Irako, Sudano ir iš kitų šalių kilusių asmenų, kuriuos yra užregistravęs Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras (UNHCR), ir apytiksliai 207 700 pabėgėlių iš Palestinos – tai daro poveikį Libano ekonomikai ir prisideda prie jo daugialypės krizės; kadangi pabėgėliai iš Palestinos Libane toliau susiduria su didelėmis problemomis ir apribojimais, ir dauguma jų gyvena skurde, o pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis yra Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) teikiama pagalba;

O.

kadangi po Arabų pavasario ir 2011 m. gyventojų sukilimo Sirijoje Basharo al-Assado režimas pradėjo žiaurių represijų prieš savo paties šalies gyventojus kampaniją, per kurią žuvo daugiau kaip pusė milijono žmonių ir beveik pusė visų gyventojų priverstinai migravo – 6 mln. žmonių tapo pabėgėliais ir 7 mln. priverstinai migravo šalies viduje; kadangi „Hezbollah“ padėjo B. al-Assado režimui Sirijos kare ir jį rėmė, be kita ko, teikdama ginkluotąsias pajėgas ir padėdama Islamo revoliucijos gvardijos personalui telkti ir mokyti Sirijos karines pajėgas; kadangi „Hezbollah“ karinis sparnas yra įtrauktas į ES uždraustų teroristinių organizacijų sąrašą;

P.

kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimais, nemažai pabėgėlių buvo sulaikyti, išsiųsti į Sirijos ir Libano pasienį ir perduoti Sirijos valdžios institucijoms;

Q.

kadangi 2022 m. spalio 11 d. Izraelis ir Libanas žengė istorinį žingsnį, sudarydami susitarimą dėl nuolatinės jūrų sienos nustatymo; tai turi potencialo prisidėti prie abiejų kaimyninių šalių stabilumo ir klestėjimo, be kita ko, ir platesniu regioniniu mastu;

R.

kadangi 2022 m. rugpjūčio 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją 2650 (2022), kuria Jungtinių Tautų laikinų pajėgų Libane (UNIFIL) įgaliojimai buvo pratęsti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.; kadangi ji priminė, kad Libano ginkluotosios pajėgos turi būti dislokuotos pietinėje Libano dalyje, o visos šalys turi gerbti karo veiksmų nutraukimą, užkirsti kelią mėlynosios linijos pažeidimams ir užtikrinti UNIFIL judėjimo laisvę bei prieigą prie mėlynosios linijos;

S.

kadangi Riadui Salamehui, Libano centrinio banko valdytojui nuo 1993 m., taikomas tarptautinis arešto orderis, išduotas 2023 m. gegužės mėn. Prancūzijos ir Vokietijos prašymu dėl kaltinimų pinigų plovimu, sukčiavimu, klastojimu, pasisavinimu ir dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje; kadangi 2022 m. kovo 28 d. Eurojustas patvirtino, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Liuksemburgo valdžios institucijos paėmė ir įšaldė 120 mln. EUR vertės R. Salameho nuosavybę ir turtą; kadangi R. Salameh neigia pažeidimus ir atsisako atsistatydinti; kadangi R. Salameho kadencija baigiasi 2023 m. liepos mėn.;

T.

kadangi Monako generalinis prokuroras atlieka pinigų plovimo tyrimą, susijusį su ministru pirmininku N. Mikati, kuris taip pat minimas Pandoros dokumentuose;