EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 12 18

COM(2023) 796 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų ES masto vertinimas


Svarbus žingsnis siekiant didesnių 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų pagal Europos žaliąjį kursą ir planą „RePowerEU

1ĮVADAS. ATNAUJINTI INTEGRUOTI NACIONALINIAI ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANAI: SVARBUS ŽINGSNIS ĮGYVENDINANT ŽALIĄJĮ KURSĄ IR PLANĄ „REPOWEREU“

Pastarieji metai aiškiai parodė, kad ES turi nesustoti ir sparčiau siekti poveikio klimatui neutralumo, kurti atsparią energetikos sistemą ir konkurencingą bei tvarią ekonomiką. Nauji pasaulio temperatūros rekordai ir dažnėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai rodo spartėjančią klimato krizę. Be pandemijos, Europos žemyne vėl siaučiantis karas ir didžiausia per pastaruosius dešimtmečius pasaulinė energetikos krizė kelia grėsmę energetiniam saugumui, energijos įperkamumui ir ekonominiam stabilumui Europoje. Reaguodama į šias grėsmes, ES ėmėsi ryžtingų veiksmų ir paspartino Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, per rekordiškai trumpą laiką parengė Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir planą „REPowerEU“. Dabar atėjo metas Sąjungai kartu su valstybėmis narėmis įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, kartu remiant namų ūkius ir įmones ir užtikrinant, kad ES ekonomika būtų parengta ateities iššūkiams ir atspari.

Nuo 2018 m. ES valstybės narės Reglamentu dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 1 naudojasi kaip visapusiškos valdymo sistemos pagrindu, kad būtų pasiekti 2030 m. ES klimato srities ir energetikos uždaviniai bei tikslai ir sukurta atspari energetikos sąjunga, tinkama būsimiems uždaviniams spręsti.

Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai (NEKSVP) yra pagrindinė strateginio politikos planavimo priemonė, kuria remdamosi valstybės narės aprašo, kaip jos įgyvendins energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius, kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas ir atsparumas. Jie užtikrina trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių investicijų nuspėjamumą ir yra svarbi priemonė, padedanti sutelkti didžiules investicijas, kurių reikia bendram poveikio klimatui neutralumo tikslui pasiekti. Planai padeda užtikrinti, kad ES pertvarka būtų socialiai teisinga, užtikrintų energetinį saugumą ir energijos įperkamumą.

2019 m. pabaigoje valstybės narės pateikė savo galutinius NEKSVP. 2023 m. jos pirmą kartą peržiūrėjo ir atnaujino savo NEKSVP, kad būtų pasiekti didesni energetikos ir klimato srities uždaviniai ir tikslai pagal Europos žaliąjį kursą, Europos klimato teisės aktą, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir 2022 m. planą „REPowerEU“. Atnaujintuose planuose atsižvelgiama į padidėjusius iššūkius, susijusius su atsparesne energetikos sąjunga, įskaitant karo Ukrainoje padarinius, ir į ES tarptautinius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.

Atsižvelgdama į daugybę pastaraisiais metais kilusių pasaulinių iššūkių, Komisija taip pat sukūrė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), kuria siekiama kurti tvaresnę ir atsparesnę ES ekonomiką. Buvo priimti 23 skyriai „REPowerEU“ (jie yra valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis) ir 27 peržiūrėti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, daugiau kaip 42 proc. (275 mlrd. EUR) visų peržiūrėtų EGADP asignavimų bus skirta investicijoms ir reformoms, kuriomis remiama žalioji pertvarka ir planas „REPowerEU“, finansuoti. Tomis reformomis tiesiogiai prisidedama prie NEKSVP tikslų įgyvendinimo. Atnaujintame NEKSVP turi būti visapusiškai išnagrinėta sinergija su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.

Atnaujinusios NEKSVP valstybės narės gauna tinkamą pagrindą, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus ir būtų pasiekti 2030 m. tikslai – bent 55 proc. sumažinti ES viduje išmetamą ŠESD kiekį, ne mažiau kaip 42,5 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, numatant šią dalį didinti iki 45 proc., ir 11,7 proc. sumažinti galutinės energijos suvartojimą ES lygmeniu.

Parengus patikimus planus, su klimato kaita susijusi ir energetikos pertvarka gali tapti mūsų žemyno ekonomikos augimo strategija, kad ši pertvarka būtų suderinama su stabilia, novatoriška ir klestinčia ekonomine ateitimi, kurioje būtų kuriamos perspektyvios ir atsparios darbo vietos. Kartotinio dialogo su valstybėmis narėmis dėl atnaujintų NEKSVP metu Komisija vėl skirs daugiau dėmesio konkurencingumui, inovacijoms ir investicijoms energetikos sąjungoje, įskaitant supaprastintą reglamentavimo aplinką.

Dabar Komisija įvertino 21 atnaujinto plano projektą, juos valstybės narės pateikė iki lapkričio mėn. vidurio 2 . Nors dauguma valstybių narių atnaujintų planų projektus jau pateikė, Komisija apgailestauja, kad buvo gerokai vėluojama pateikti kelis planų projektus 3 , o tai labai pakenkė procesui, ir ragina visas valstybes nares laikytis galutinių planų pateikimo termino – 2024 m. birželio mėn.

Iš Komisijos vertinimo matyti, kad valstybės narės eina teisingu keliu, tačiau vis dar trūksta užmojų, kad būtų pasiekti neseniai sutarti didesni 2030 m. klimato ir energetikos politikos uždaviniai ir tikslai. Tai nestebina, atsižvelgiant į tai, kad nuo Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio užbaigimo iki atnaujintų NEKSVP projektų pateikimo praėjo nedaug laiko. Konstruktyvaus ir kartotinio valstybių narių ir Komisijos bendravimo proceso rengiant NEKSVP projektus metu įgyta patirtis bus naudinga nustatant geriausią praktiką ir sritis, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų.

Kartu su šiuo komunikatu Komisija skelbia 21 valstybei narei skirtus atskirus vertinimus ir konkrečiai kiekvienai iš jų skirtas rekomendacijas 4 . Šiose rekomendacijose nurodomi trūkstami elementai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti galutiniuose NEKSVP, siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti naujausius klimato srities ir energetikos tikslus, nustatytus Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje ir plane „REPowerEU“.

Vadovaudamasi Europos klimato teisės aktu, Komisija taip pat įvertino 27 valstybių narių kolektyvinį užmojį ir pažangą, daromą siekiant ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, taip pat bendrą pažangą, padarytą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Komisijos atliktu nacionalinių priemonių suderinamumo su šiais tikslais vertinimu grindžiamas valstybėms narėms skirtų rekomendacijų rinkinys, kuris yra šio politikos dokumentų rinkinio dalis.

1 langelis. Pagrindinės atnaujintų planų projektų vertinimo išvados.

2ATNAUJINTŲ INTEGRUOTŲ NACIONALINIŲ ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANŲ PROJEKTŲ VERTINIMAS

2.1Atnaujintų NEKSVP projektų vertinimas ES mastu, atsižvelgiant į 2030 m. energetikos ir klimato srities uždavinius ir tikslus, apimančius penkis energetikos sąjungos aspektus

2.1.1Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Atnaujintų NEKSVP projektai priartina mus prie ES tikslo iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 proc. Tačiau akivaizdu, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų ES veiksmus papildyti pakankama politika, kad būtų panaikintas likęs atotrūkis. Remiantis atnaujintų NEKSVP projektuose pateikta informacija, apskaičiuota, kad 2030 m. grynasis išmetamas ŠESD kiekis bus 51 proc. mažesnis nei 1990 m. 8 , t. y. 4 procentiniais punktais mažesnis už Klimato teisės akte nustatytą 55 proc. tikslą 9 . Įvertinus visą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įnašą, viršijantį 225 mln. t CO2e ribą, sumažėjimas siektų −51,7 proc. Numatoma, kad pagal atnaujintų NEKSVP projektuose nustatytą trajektoriją poveikio klimatui neutralumas 2050 m. nebus pasiektas 10 . Nors ES išmetamas ŠESD kiekis nuo 1990 m. sumažėjo 32,5 proc. 11 , atnaujintų NEKSVP projektuose pateikta išmetamo ŠESD kiekio projekcijų analizė rodo, kad reikia keisti tempą. Dabar iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį reikia mažinti beveik tris kartus sparčiau nei vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį.

Atnaujintų NEKSVP projektai yra žingsnis teisinga linkme, kad būtų pasiektas didesnis užmojis pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR), tačiau galutiniuose NEKSVP dar reikia panaikinti didelį atotrūkį. Pagal PPR vidaus transporto (išskyrus aviaciją), pastatų, žemės ūkio, smulkiosios pramonės ir atliekų sektoriuose išmetamas teršalų kiekis iki 2030 m. turi būti sumažintas 40 proc., palyginti su 2005 m. Apibendrinus turimas projekcijas matyti, kad 2030 m. išmetamas ŠESD kiekis sumažės 33,8 proc. (palyginti su 2005 m. lygiu), t. y. iki ES tikslo trūksta 6,2 procentinio punkto 12 . Tik Graikija, Ispanija, Kroatija, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Vengrija nenumato atotrūkio nuo savo nacionalinio 2030 m. PPR tikslo, neatsižvelgdamos į lankstumo priemones, kuriomis jos galėtų pasinaudoti pagal PPR 13 . Be to, tik kelios valstybės narės (Čekija, Estija, Kipras, Lietuva, Prancūzija, Rumunija, Vengrija) savo planuose ir prognostiniuose scenarijuose atsižvelgia į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS 2). ATLPS 2, visų pirma taikoma kurui, naudojamam pastatų ir kelių transporto sektoriuose, dar labiau paskatins siekti PPR tikslų.

Daugumoje atnaujintų NEKSVP projektų nėra pakankamai užmojų ir veiksmų, susijusių su žeme. Labai nedaug valstybių narių yra numačiusios konkrečius būdus, kaip pasiekti nacionalinius grynojo absorbuojamo kiekio tikslus 14 , arba pakankamus veiksmus, kuriais būtų padedama ūkininkams, miškininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti tvarius verslo modelius, atitinkančius šiuos tikslus. Apibendrinus LULUCF projekcijas matyti, kad bendras grynasis absorbuojamas kiekis būtų nepakankamas ir nebūtų išvengta atotrūkio (maždaug nuo −40 iki −50 mln.t CO2e), palyginti su 2030 m. tikslu (−310 mln. t CO2e) 15 . Ypatingą susirūpinimą tebekelia Čekija, Estija, Prancūzija ir Suomija, kuriose bendra grynojo absorbuojamo kiekio mažėjimo tendencija iki 2025 m. gali turėti įtakos 2030 m. tikslų įgyvendinimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis. Vis dėlto kituose planuose numatytas tinkamas užmojis: kiekybiškai įvertintas įvairių politikos krypčių ir priemonių poveikis klimato kaitos švelninimui (Lietuva) ir vertinga politika, pavyzdžiui, (nusausintų) durpynų atkūrimo tikslai (Danija, Ispanija, Nyderlandai ir Vokietija). Beveik visos valstybės narės turi tobulinti stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, kad būtų užtikrintas peržiūrėtų teisės aktų patikimumas ir politikos integravimas. Galiausiai, siekiant gausinti anglies dioksido absorbentus ir didinti atsparumą, į planus turėtų būti geriau integruoti biologinės įvairovės, gamtos atkūrimo ir gamtos procesais pagrįsti sprendimai. Veiksmingai įgyvendinant ES reglamentą dėl produktų, neturinčių įtakos miškų naikinimui, taip pat bus lengviau kovoti su šia tendencija 16 .

Transporto srityje išmetamųjų teršalų kiekis mažėja nepakankamai, todėl reikia imtis papildomų specialių veiksmų. Tik keliuose planuose (Estija, Nyderlandai, Švedija) buvo numatytas bendras transporto sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas. Vis dėlto dauguma valstybių narių numatė daug įvairių priemonių, apimančių transporto elektrifikavimą ir visai netaršios kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų infrastruktūros diegimą, taip pat priemones, kuriomis skatinamas perėjimas prie kitų transporto rūšių, be kita ko, prie viešojo transporto ir tausojamojo judumo. Priemonė, kuriomis mažinamas variklių išmetamas teršalų kiekis, duos ir tiesioginę naudą, nes pagerės oro kokybė. Visos valstybės narės įtraukė elektromobilumo diegimo priemones, o kai kurios iš jų (pavyzdžiui, Ispanija ir Nyderlandai) numatė specialius 2030 m. tikslus, susijusius su elektrinėmis transporto priemonėmis. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje) vis dar taikomos iškastiniu kuru varomoms transporto priemonėms skirtos paramos schemos. Be to, keliuose planuose nebuvo numatyta konkrečių priemonių, kuriomis būtų remiama tvarių aviacinių degalų gamyba ir diegimas, siekiant prisidėti prie Reglamento dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ 17 įgyvendinimo. Valstybių narių skyriai „REPowerEU“, įtraukti į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat prisideda prie darnaus judumo, o galutiniai NEKSVP turėtų būti suderinti su tokiomis investicijomis ir reformomis.

Veiksmui, susijusiam su kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekiu, kuris 2021 m. sudarė 30 proc. išmetamųjų teršalų pagal PPR 18 , įgyvendinti NEKSVP projektuose nurodytos įvairios pastangos. Danijos, Kroatijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos planai apima gana platų kitų nei CO2 šaltinių spektrą. Lietuvoje taip pat nustatyti aiškūs tikslai, susiję su kitais nei CO2 teršalais, išmetamais tvarkant atliekas ir žemės ūkio sektoriuje. Tačiau kitoms šalims, pavyzdžiui, Estijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Vengrijai, reikėtų imtis papildomų veiksmų, kad būtų sumažintas kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekis.

ES lygmeniu bendras žemės ūkio sektoriuje išmetamas teršalų kiekis nekinta, nors nacionaliniai planai yra įvairesni. Net jei į planus įtrauktas išsamus politikos ir priemonių rinkinys, o kai kuriais atvejais ir konkretūs žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslai, numatomas išmetamas teršalų kiekis mažėja labai lėtai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pastarąjį dešimtmetį jis nekito. Todėl reikia imtis papildomų priemonių žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio problemai spręsti ir kiekybiškai įvertinti numatomą jų poveikį. Galutiniuose NEKSVP valstybės narės turėtų geriau apibūdinti sinergiją su savo nacionaliniais bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiais planais ir paaiškinti, kaip integruotai bus didinamos nacionalinės pastangos.

Galutiniuose NEKSVP praverstų geriau išnagrinėti aplinkos politikos naudą, ypač oro taršos, vandens ir žiedinės ekonomikos srityse. Daugiau nei pusėje planų projektų nepateikta reikalaujamos informacijos nei apie politikos poveikį prognozuojamam išmetamam pagrindinių oro teršalų, reglamentuojamų pagal Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvą 19 , kiekiui, nei apie nacionalinės oro taršos valdymo programos (NOTVP) suderinimą su energetikos ir klimato programomis. Taip pat daugumoje planų būtų naudinga integruoti vandens ir žiedinės ekonomikos politikos principus ir praktiką, nes taip galima sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir skatinti strateginį savarankiškumą bei prisitaikymą prie klimato kaitos. Planuose taip pat turėtų būti apsvarstyta ne tik atliekų tvarkymo, bet ir kita žiedinės ekonomikos praktika, įskaitant ekologinį projektavimą ir žiedinius verslo modelius, kad būtų išvengta ŠESD išmetimo, o išmetamas kiekis būtų mažinamas veiksmingiau.

Nors iš jų planų matyti tam tikras įsipareigojimas remti pramonės konkurencingumą per visą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą, valstybės narės nesinaudoja visomis NEKSVP sistemos galimybėmis, kad parengtų išsamią integruotą strategiją. Tačiau maždaug pusėje planų tokia strategija bent jau numatyta. Dauguma valstybių narių įtraukė vandenilio diegimo ir energijai imlių pramonės šakų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kai kuriais atvejais susijusias su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.

Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo technologijos tikrai padės užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ypač jei jos bus taikomos pramoniniams procesams, kuriuos vykdant išmetamą teršalų kiekį sunku sumažinti, ir galės padėti didinti pramonės konkurencingumą. Aštuonios valstybės narės (Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Lietuva, Nyderlandai ir Prancūzija) pateikė nuo 2025 m. surinksimo išmetamo CO2 kiekio projekcijas (iš viso 15,2 mln. t CO2 per metus). Iš viso valstybės narės planuoja iki 2030 m. kasmet surinkti 34,1 mln. t CO2, iš jų 5,1 mln. t CO2 iš biogeninių šaltinių. Tai galima palyginti su valstybių narių apskaičiuotu bendru įleidimo pajėgumu, kuris 2030 m. sudarys 39,3 mln. t per metus. Keliuose atnaujintuose planuose atsispindi poreikis sukurti CO2 vamzdynų tinklą.

COP28 20 , remdamasi Glazgo klimato paktu 21 , suteikė didelį postūmį atsisakyti iškastinio kuro, taip pat laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui ir pritarė sprendimui iki 2030 m. patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus visame pasaulyje ir padvigubinti vidutinį metinį energijos vartojimo efektyvumo didinimo tempą pasaulyje. Atnaujintų NEKSVP projektuose patvirtinama, kad visos valstybės narės pradėjo laipsniškai atsisakyti kietojo iškastinio kuro naudojimo, visų pirma energijai gaminti. Kai kurios valstybės narės jau nenaudoja anglių, o kelios įsipareigojo jų palaipsniui atsisakyti iki 2030 m. Tačiau kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Kroatija, Rumunija ir Vokietija) planuoja naudoti kietąjį iškastinį kurą ir po 2030 m.

Subsidijos iškastiniam kurui tebėra didelė kliūtis pereiti prie švarios energijos ir trukdo ES siekti klimato srities tikslų. Kaip ir kitos aplinkai žalingos subsidijos, jos prieštarauja principo „teršėjas moka“ taikymui ir iškraipo rinkos mechanizmus. Remiantis Komisijos atlikta analize, būtina, kad visos valstybės narės bendromis pastangomis paaiškintų, kaip planuoja laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, ir nustatytų aiškų ir patikimą jų laipsniško panaikinimo tvarkaraštį, kartu imdamosi papildomų priemonių, reikalingų pažeidžiamiems namų ūkiams apsaugoti ir konkurencingumui išsaugoti.

Galutiniuose planuose reikia geriau išnagrinėti su klimato kaita susijusį pažeidžiamumą ir riziką, įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, apimančius visus energetikos sąjungos aspektus, ir juos suderinti su tvirta politika ir priemonėmis. Tik Ispanija, Liuksemburgas ir Suomija išanalizavo svarbiausius su klimato kaita susijusio pažeidžiamumo ir rizikos veiksnius ir pasiūlė susijusią politiką bei priemones. Be to, tik Graikija, Ispanija ir Liuksemburgas tinkamai nurodė ryšį tarp energetikos sąjungos tikslų ir prisitaikymo prie klimato kaitos. Tik penkios valstybės narės (Graikija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija ir Suomija) savo prisitaikymo politika ir priemonėmis užsitikrino pakankamą pagrindą pasiekti savo nacionalinius strateginius tikslus. Dauguma valstybių narių nepakankamai išsamiai išdėstė savo politiką ir priemones, susijusias su vandens išteklių valdymu ir sezoninio vandens trūkumo, karščių, sausrų ar meteorologinių reiškinių poveikiu energijos gamybai ir sutrikimams.

Galutiniuose planuose reikėtų sustiprinti nelaimių rizikos mažinimo elementus. Dauguma valstybių narių pateikė tam tikros informacijos apie NEKSVP sąsajas su jų nelaimių rizikos valdymo sistemomis, pavyzdžiui, nurodė pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje planus, apsvarstė kibernetiniam saugumui kylančią riziką ir nurodė riziką tiekimo saugumui. Estija, Kipras, Nyderlandai ir Slovakija šio aspekto neaptarė.

2.1.2Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Sąjunga yra sudariusi visas būtinas sąlygas, kad išliktų konkurencinga pasaulyje, ir jau vadovauja pasaulio pastangoms diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Dabar Sąjunga yra įsipareigojusi padidinti savo bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslą bent iki 42,5 proc. ir dėti pastangas iki 2030 m. pasiekti 45 proc.

Valstybių narių užmojis 22 yra toks, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu sudarytų 38,6–39,3 proc. Tai gerokai daugiau nei 32 proc. tikslas pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED II) 23 , bet mažiau nei 42,5 proc. privaloma dalis, nustatyta peržiūrėtoje AIED II 24 . Kai kurių valstybių narių pastangų, viršijančių tai, ko reikalaujama, nepakanka kompensuoti įnašams tų valstybių narių, kurios nepateikė planų, arba tų, kurių užmojis nesiekia reikalaujamo lygio. Todėl pastebimas ES 27 užmojų atotrūkis ir valstybės narės turi padidinti savo įnašus galutiniuose atnaujintuose NEKSVP, kad kartu pasiektų privalomą 2030 m. ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslą.

Valstybių narių nurodyti įnašai, kuriais prisidedama prie ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies tikslo, labai skiriasi nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, apskaičiuotos pagal Valdymo reglamento 25 II priede pateiktą formulę. Tik septynios valstybės narės (Danija, Ispanija, Estija, Graikija, Italija, Lietuva ir Liuksemburgas) pateikė įnašą, kuris atitinka numatomą nacionalinį įnašą arba jį viršija.

Beveik visos valstybės narės nurodė atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų trajektorijas iki 2030 m., o kai kurios  – iki 2040 ir 2050 m.; daugelis jų daug dėmesio skyrė elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių, visų pirma vėjo ir saulės energijos, didinimui. Pavyzdžiui, Lietuva ir Estija planuoja 2030 m. savo elektros energijos sektoriuje 100 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, o Danija tikisi net viršyti šį rodiklį (117 proc.). Daugelis valstybių narių mano, kad saulės energija yra svarbi, ir planuoja skatinti jos naudojimą daugiausia gyvenamųjų namų sektoriuje, taikydamos paskatas ir supaprastindamos leidimų išdavimo procedūras. Tai svarbus indėlis siekiant ES saulės energetikos strategijos 26 tikslų. Tik Portugalija numato orientacinį 0,2 GW vandenynų energetikos plėtros tikslą, kad padėtų iki 2030 m. pasiekti 1 GW vandenynų energijos tikslą 27 . Valstybės narės raginamos į savo galutinius NEKSVP įtraukti trūkstamas trajektorijas, nuodugnų planavimą ir tikslinę įrengtąją galią ir pateikti 10 metų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų diegimo planus, kuriuose būtų numatytos perspektyvos iki 2040 m. Tai ypač svarbu vėjo energetikai, atsižvelgiant į Vėjo energetikos veiksmų plano 28 tikslus.

Atnaujintų NEKSVP projektuose valstybės narės skirtingai detalizuoja politiką ir priemones. Norint užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija būtų diegiama rinkos sąlygomis, būtina pašalinti kliūtis, trukdančias sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis (EEPS). Pavyzdžiui, Estija ir Ispanija tokiomis sutartimis siekia skatinti privačiąsias investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą.

Keletas valstybių narių, siekdamos palengvinti leidimų išdavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, numatė priemones leidimų išdavimo procedūroms supaprastinti: įsteigė vieną bendrą skaitmeninį informacinį punktą (pavyzdžiui, Kipras), sujungė atskirus leidimus į vieną (pavyzdžiui, Nyderlandai) ir padidino leidimus išduodančioms institucijoms skiriamus išteklius (pavyzdžiui, Suomija). Be to, kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Estija, Kroatija, Italija ir Portugalija) yra parengusios tvirtus planų projektus, kuriais siekiama padėti nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas. Kai kurios valstybės narės taip pat pateikė informacijos apie konkrečių technologijų planavimą (pavyzdžiui, Švedija pateikė informacijos apie vėjo energetiką).

Į maždaug pusę planų projektų įtraukti tikslai arba projekcijos 29 , kaip didės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis šildymo ir vėsinimo sektoriuje, ir jie aiškiai atitinka privalomą didinimą 30 . Be to, tik šešiuose planuose numatyti tinkami centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tikslai, šešiuose planuose nustatytas su pastatais susijęs tikslas ir tik penkiuose planuose nustatytas atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pramonėje tikslas. Keliuose planuose pabrėžiama, kad šilumos siurbliai labiausiai prisideda prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje didinimo, tačiau reikia daugiau informacijos apie tai, kaip būtų galima integruoti elektros energijos ir šildymo bei vėsinimo tinklus. Geoterminės energijos šaltiniai minimi įvairiuose kelių planų projektų skirsniuose, ypač kalbant apie šildymo ir vėsinimo sektorių (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), tačiau jų diegimo priemonės nėra išsamiai aprašytos.

Dauguma valstybių narių įtraukia atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies transporto sektoriuje trajektorijas ir tik kelios (pavyzdžiui, Čekija, Prancūzija) pateikia informacijos apie taršos ŠESD intensyvumo mažinimo transporto sektoriuje trajektoriją. Labai nedaug valstybių narių (pavyzdžiui, Italija) suderino savo planus su naujais tikslais, nustatytais peržiūrėtoje AIED II, ir tikslinių rodiklių struktūros pakeitimais.

Be to, vis dar yra daug neišnaudotų galimybių toliau remti elektrolizerių pajėgumus gaminti vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių 31   ir susijusiems produktams paklausos sektoriuose, be kita ko, pasitelkiant tarptautines vandenilio importo partnerystes, atitinkančias plano „REPowerEU“ tikslus. Tačiau kelios valstybės narės planuoja imtis tolesnių veiksmų šioje srityje. Pavyzdžiui, Vokietija jau pasiekė susitarimą su Norvegija dėl ilgalaikio vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių importo. Vien tik Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Vokietijoje ketinama sukurti iš viso 38–40 GW elektrolizerių pajėgumų, kad būtų skatinama naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Dauguma valstybių narių aiškiai nenurodo nacionalinių priemonių, kuriomis užtikrinamas bioenergijos tvarumas, taikant naujos redakcijos AIED II tvarumo kriterijus. Daugumoje planų projektų projekcijos apima biomasės tiekimo paklausą pagal sektorius iki 2030 m. ar net iki 2040 m., taip pat biomasės pasiūlą pagal žaliavas ir kilmę. Tačiau pakopiniu principu rėmėsi labai nedaug valstybių narių. Į daugumą atnaujintų NEKSVP projektų neįtrauktas nei 2021–2030 m. miško biomasės tiekimas šalies viduje energetikos reikmėms, nei prognozuojamas miško biomasės naudojimas energijai gaminti pagal peržiūrėtą LULUCF reglamentą, ypač 2026–2030 m. Beveik visos valstybės narės mini biometaną, tačiau tik mažiau nei pusė valstybių narių kiekybiškai įvertino su biometanu susijusius 2030 m. nacionalinius tikslus ir tai sudaro tik apie 15 mlrd. m3 32 . Prancūzija yra sparčiausiai auganti biometano rinka, turinti gerai parengtą biometano plėtros sistemą. Italijos ir Danijos nurodyti kiekiai kartu sudaro daugiau nei trečdalį viso ES kiekio, todėl iki 2030 m. galima dar labiau sumažinti iškastinių dujų importą.

2.1.3Energijos vartojimo efektyvumas

Pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir planą „REPowerEU“ ES užsibrėžė tikslą iki 2030 m. energijos suvartojimą sumažinti 11,7 proc., palyginti su 2020 m. ES atskaitinio scenarijaus projekcijomis, kaip numatyta neseniai priimtoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (naujos redakcijos EVED) 33 . Atsižvelgiant į šį naują užmojo lygį, 2021 m. ES suvartojamos energijos kiekis buvo 31,9 proc. didesnis už orientacinį 2030 m. pirminės energijos suvartojimo tikslą ir 26,9 proc. didesnis už privalomą 2030 m. galutinės energijos suvartojimo tikslą.

Dauguma valstybių narių savo atnaujintų NEKSVP projektuose nurodo nacionalinius įnašus siekiant ES 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslų, tačiau tik kelių valstybių narių siūlomas užmojis atitinka pirminės energijos (pavyzdžiui, Nyderlandai ir Vokietija) arba galutinės energijos (pavyzdžiui, Estija ir Rumunija), arba abiejų šių tipų energijos (pavyzdžiui, Čekija, Italija, Lietuva, Prancūzija) suvartojimo lygį pagal naujos redakcijos EVED.

Remiantis valstybių narių pateiktais nacionaliniais įnašais 34 , tikimasi, kad 2030 m. ES pasieks 814,3 mln. tne galutinės energijos suvartojimo lygį, kuris yra mažesnis nei 2018 m. EVED 35 nustatytas 956 mln. tne galutinės energijos suvartojimo lygis, tačiau didesnis nei naujos redakcijos EVED nustatytas 763 mln. tne lygis. Tai atitinka 5,8 proc. sumažėjimą, palyginti su 2030 m. projekcijomis, o tai yra gerokai mažiau nei 11,7 proc. sumažėjimas, nustatytas naujos redakcijos EVED. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė valstybių narių, kurios įsipareigojo iki 2030 m. dar labiau sumažinti energijos suvartojimą, pastangos. Tačiau šių pastangų nepakanka kompensuoti įnašams tų valstybių narių, kurios nepasiekia plataus užmojo tikslų arba kurios savo atnaujintų NEKSVP projektuose nenurodė nacionalinių įnašų į energijos vartojimo efektyvumą.

Iš preliminaraus apibendrinto vertinimo matyti didelis atotrūkis nuo ES 2030 m. energijos – tiek pirminės, tiek galutinės – vartojimo efektyvumo tikslų. Pirminės energijos suvartojimo atotrūkis nuo ES 2030 m. orientacinio tikslo yra 75 mln. tne. Galutinės energijos suvartojimo atotrūkis nuo privalomo Sąjungos 2030 m. tikslo siekia 53,1 mln. tne.

Galutiniuose atnaujintuose NEKSVP turės būti numatyti didesni 2030 m. įnašai siekiant energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir nurodytos aiškios energijos vartojimo mažinimo trajektorijos. Valstybės narės taip pat turi geriau apibrėžti bendras nacionalinės politikos sistemas, kuriomis grindžiami nacionaliniai įnašai, kad būtų parengtas patikimas planas, kaip pasiekti ES siūlomą užmojų lygį. Tai visų pirma pasakytina apie įpareigojimo taupyti energiją įgyvendinimą, turint omenyje tai, kad taip pat reikės atsižvelgti į peržiūrėtą suminį sutaupytos galutinės energijos kiekį, kuris turi būti užtikrintas iki 2030 m., ir į pavyzdinį viešojo sektoriaus vaidmenį, išsamiai pateikiant atitinkamą informaciją apie visų viešųjų įstaigų planuojamą suvartojamos energijos kiekio mažinimą ir viešųjų pastatų renovaciją.

Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo strategija grindžiama principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ 36 , pagal kurį energijos vartojimo efektyvumas yra vienas svarbiausių prioritetų formuojant visą politiką. Svarbu, kad galutiniuose atnaujintuose NEKSVP būtų aiškiau nurodyta, kaip valstybės narės įgyvendins šį principą. Atnaujinto Kipro NEKSVP projekte energijos vartojimo efektyvumo principas atsispindi keliose politikos srityse, o Graikija, Ispanija, Lietuva, Liuksemburgas ir Rumunija savo atnaujintų NEKSVP projektuose įtraukė šį principą bent į kai kurias politikos sritis. Tuo pat metu keliuose planų projektuose šis principas nebuvo paminėtas jokia forma.

Kalbant apie pastatų sektorių, ES klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje išdėstyta vizija, kaip pasiekti, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus 37 . Dabartinis NEKSVP atnaujinimo ciklas suteikia valstybėms narėms galimybę atnaujinti savo 2020 m. ilgalaikes renovacijos strategijas 38 . Atnaujintas užmojis turėtų apimti 2030 ir 2040 m. tarpinių reikšmių nustatymą ir tokius rodiklius kaip bendras energijos suvartojimas pastatų sektoriuje, išmetamas ŠESD kiekis ir renovacijos normos. Šis užmojis turėtų būti grindžiamas pakankama politika, priemonėmis ir finansine parama, atsižvelgiant į sektoriaus pajėgumus ir pagrindines kliūtis.

Iki šiol tik Graikija, Kipras, Liuksemburgas ir Nyderlandai atnaujino savo ilgalaikių renovacijos strategijų užmojų lygį. Šios šalys taip pat nuosekliai ir sistemingai atsižvelgia į naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir būsimą Pastatų energinio naudingumo direktyvą. Nyderlandai didina užmojų lygį, nustatydami 2030 ir 2050 m. pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tarpines reikšmes. Liuksemburgas ir Graikija pateikia patikslintus energijos taupymo užmojus, o Kipras – naujas ir atnaujintas priemones. Tačiau dauguma valstybių narių nurodo tik pagrindinius 2020 m. ilgalaikių renovacijos strategijų aspektus. Todėl galutiniuose atnaujintuose NEKSVP valstybės narės turi aiškiau aprašyti ir kiekybiškai įvertinti su pastatais susijusią politiką ir priemones, nurodydamos finansavimą, išlaidas ir poveikį energijos taupymui ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui.

2.1.4Energetinis saugumas

Per pastaruosius dvejus metus ypač išryškėjo strateginio planavimo svarba energetikos sąjungos energetinio saugumo aspektui. Įvertintuose planų projektuose energetinio saugumo klausimas sprendžiamas labai skirtingai, o tai trukdo atlikti išsamią ES lygmens analizę. Galutiniuose atnaujintuose NEKSVP būtų naudinga naudoti labiau suderintus rodiklius, kaip nurodyta ir 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtose Komisijos gairėse 39 .

2021 m. gamtinės dujos ES pirminės energijos rūšių derinyje vis dar sudarė 24 proc. 40 Anksčiau pagrindinė ES dujų tiekėja buvo Rusija – 2021 m. ji tiekė apie 45 proc. visų ES importuojamų dujų. Po to, kai buvo užpulta Ukraina, per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių iš Rusijos importuota 15 proc., arba 32 mlrd. m3 visų ES importuojamų dujų 41 . Remiantis atnaujintų planų projektais, nacionalinė dujų gavyba turėtų padidėti Italijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje. Šios šalys ir Rumunija taip pat planuoja didinti požeminių dujų saugyklų pajėgumus arba dujų jungtis, o tai sustiprins ES dujų tiekimo saugumą.

Tik kai kurios valstybės narės savo planuose pateikia pakankamai išsamios informacijos, rodančios, jog užtikrinamas diversifikuotas dujų tiekėjų portfelis (pavyzdžiui, Italija, Portugalija, Suomija), nors kai kurios užsibrėžė didelius dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų (pavyzdžiui, Danija, Italija ir Prancūzija – biometano) plėtros užmojus. Kalbant apie pasirengimą rizikai ir krizėms dujų sektoriuje, Europos Komisija pažymi, kad tuo metu, kai buvo rengiamas šis dokumentas, kai kurios valstybės narės vėlavo pateikti savo bendrus ir nacionalinius rizikos vertinimus, prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ir ragina jas kuo greičiau juos pateikti 42 .

Kalbant apie elektros tiekimą, dauguma valstybių narių savo galutiniuose atnaujintuose planuose turi išsamiai aprašyti ir išnagrinėti laipsniško iškastiniu kuru (daugiausia anglimis ir dujomis) kūrenamų elektrinių pakeitimo atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais (daugiausia vėjo ir saulės energija) poveikį, visų pirma jų elektros energijos sistemos stabilumui, įskaitant poveikį tarpusavyje sujungtoms valstybėms narėms. Be to, dauguma valstybių narių aptaria elektros energijos gamybos klausimą, tačiau tik kelios iš jų pakankamai įvertina paklausos aspektą. Lankstumo sprendimai, kaip antai energijos kaupimas ir paklausos atsakas, yra labai svarbūs į energetikos sistemą integruojant kintamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Teigiamai vertintina tai, kad kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Ispanija, nustatė aiškias energijos kaupimo veiksmų gaires ir tikslus.

Branduolinė energija tam tikrose valstybėse narėse atlieka svarbų vaidmenį siekiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir užtikrinant energetinį saugumą. Šiuo metu dvylika valstybių narių naudoja branduolinę energiją mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijai gaminti, o bendra įrengtoji galia siekia 97 GWe 43 . Remiantis atnaujintų NEKSVP projektais, devynios valstybės narės svarsto arba planuoja pratęsti turimų įrenginių eksploatavimo laiką, o vienuolika valstybių narių svarsto galimybę diegti naujus branduolinės energetikos pajėgumus. Dešimt valstybių narių taip pat išreiškė galimą susidomėjimą mažo modulinio reaktoriaus technologijų diegimu, kad būtų užtikrintas jų energijos rūšių derinio stabilumas ir įperkamumas.

Kalbant apie tiekimo saugumą, siekdamos įvairinti branduolinio kuro tiekimo grandinę, Čekija, Slovakija ir Suomija užsitikrino alternatyvų branduolinio kuro tiekimą ir gerokai sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos branduolinio kuro tiekimo ir ciklo paslaugų.

Nafta tebėra pagrindinis ES energijos šaltinis – 2021 m. pirminės energijos rūšių derinyje ji sudarė 34 proc. Numatoma, kad iki 2030 m. naftos dalis ES energijos rūšių derinyje sumažės nežymiai, o iki 2040 m. – kur kas labiau. Tik keliuose planuose (pavyzdžiui, Prancūzijos) pateikiamos naftos suvartojimo šalyje iki 2030 m. prognozės ir tik keliuose planuose įvertinamas naftos infrastruktūros po 2030 m. (uostų, naftos perdirbimo gamyklų, vamzdynų ir naftos atsargų) adekvatumas, kaip tikėtina, keisiantis naftos paklausai dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

Kelios valstybės narės teigia, kad galimybę integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į tinklą suteikia skaitmenizacija, tačiau pagrindinis saugios ir patikimos energetikos sistemos reikalavimas bus kibernetinis saugumas. Todėl teigiamai vertintina tai, kad kelios valstybės narės (pavyzdžiui, Ispanija) į savo atnaujintų planų projektus įtraukė atitinkamas nuorodas į TIS 2 direktyvą 44 arba net parengė papildomas priemones.

2.1.5Energijos vidaus rinka

Atsižvelgiant į tai, kad ES siekia daugiau energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir į būtinybę suteikti vartotojams galimybę greitai pasinaudoti jos teikiama nauda, ES integruotos energijos rinkos sukūrimas bus labai svarbus privalumas. Atsižvelgdamos į postūmį spartinti energetikos sistemos integravimą 45 ir Elektros energijos direktyvoje (ES) 2019/944 46 bei neseniai peržiūrėtoje AIED II 47 įtvirtintus įpareigojimus, valstybės narės turės įgyvendinti patikimą politiką ir užtikrinti lankstumo šaltinių, pavyzdžiui, paklausos atsako ir kaupimo, naudojimą. Visapusiškas ir netrukdomas šių paslaugų patekimas į rinką turi būti vykdomas kartu su įgyvendinimo projektais ir aiškiomis reglamentavimo sistemomis.

Į keletą atnaujintų NEKSVP projektų įtrauktos strategijos, kuriomis siekiama pašalinti likusius kainų iškraipymus ir įveikti rinkos kliūtis, kad būtų skatinamas nediskriminacinis naujų rinkos dalyvių dalyvavimas ir atsižvelgiama į įvairius lankstumo šaltinius energijos rinkose. Daugumoje atnaujintų planų projektų ypač akcentuojamos svarbios priemonės lankstumui didinti pasitelkiant paklausos atsaką, išmaniuosius tinklus ir telkėjus. Vienas tokių pavyzdžių – Graikija, į kurios plano projektą įtrauktas energijos kaupimo diegimas. Danijoje ir Portugalijoje siūlomomis priemonėmis siekiama skatinti išmanųjį elektrinių transporto priemonių įkrovimą. Švedija taip pat nustatė aiškius nacionalinius lankstumo sprendimų tikslus. Kelios valstybės narės savo planų projektuose mini skaitmenizaciją kaip tolesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo ir tinklo plėtros sąlygą.

Vis dėlto daugumos valstybių narių atnaujintuose planuose vis dar trūksta aiškių nacionalinių energetikos sistemos lankstumo tikslų. Nacionaliniai tikslai, jei jie įtraukti, skiriasi pagal pritaikomumą ir išmatuojamumą. Apskritai, nors daugelis valstybių narių savo planuose nustatė priemones rinkos kliūtims įveikti, kai kurios iš jų vis dar nenurodė aiškių savo uždavinių ir tikslų įgyvendinimo terminų, visų pirma terminų, iki kurių jų elektros energijos rinka taps visiškai konkurencinga ir liberalizuota. Taip pat reikia imtis konkrečių priemonių, kad būtų diegiamos perdavimo sistemos operatorių (PSO) ir skirstymo sistemos operatorių (SSO) įsigyjamos telkimo ir lankstumo paslaugos.

Siekiant, kad vykdant šiuos struktūrinius pokyčius daugiausia dėmesio būtų skiriama ES piliečiams, labai svarbu suteikti daugiau galių vartotojams ir sustiprinti jų vaidmenį pereinant prie švarios energijos. Pažymėtina, kad Lietuvos SSO skatina aktyviems vartotojams palankią sistemą 48 , o Liuksemburgas kuria energijos duomenų platformą, kuri padėtų vartotojams faktiškai dalyvauti energijos rinkoje. Tačiau daugumoje atnaujintų planų projektų nepakanka informacijos (poveikio ir kiekybinių tikslų) apie priemones, kuriomis būtų skatinamas pasigamintos energijos vartojimas, ir sistemą, kuria sudaromos sąlygos kurti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas ir dalytis energija, taip pat diegti technologines inovacijas, kad energija būtų vartojama efektyviau.

Atsižvelgiant į pastarojo meto energetikos krizę, energijos vidaus rinkoje turi būti užtikrinama pakankama pažeidžiamų vartotojų ir namų ūkių apsauga 49 . Todėl visuose galutiniuose atnaujintuose planuose turi būti numatyta daugiau tam skirtų veiksmų. Dauguma valstybių narių vis dar neturi aiškios energijos nepritekliaus apibrėžties arba turėtų tinkamai įvertinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių ir prireikus nustatyti tikslą šį skaičių sumažinti. Planų projektuose galima išskirti keletą gerosios patirties pavyzdžių, pavyzdžiui, Prancūzijos teisėje įtvirtintą energijos nepritekliaus apibrėžtį arba Slovakijos vykdomą darbą rengiant energijos nepritekliaus apibrėžimo metodą.

Daugumoje NEKSVP vis dar trūksta struktūrinės politikos ir priemonių energijos nepritekliui mažinti, ypač energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių, skirtų pažeidžiamoms grupėms remti, ir finansavimo šaltinių, įskaitant Socialinio klimato fondo lėšas.

Tvirtos ir pakankamos jungtys yra būtina sąlyga siekiant padidinti Europos energetikos sistemos atsparumą ir ją geriau integruoti. Todėl Europos sistema pasirodė esanti naudinga, o valstybės narės padarė nemažą tarpvalstybinių pajėgumų didinimo pažangą 50 . Planų projektuose visos valstybės narės pripažįsta, kad svarbu pasiekti arba išlaikyti 15 proc. elektros energetikos sistemų sujungimo tikslą. 

Kalbant apie tarpvalstybinį regioninį bendradarbiavimą, kaimyninės valstybės narės pasirašė tik aštuonis iš keturiasdešimties reikalingų dvišalių susitarimų dujų tiekimo saugumui užtikrinti ir jie įtraukti į vertinamus planų projektus, o tai atspindi struktūrinį ES tiekimo saugumo struktūros pažeidžiamumą 51 . Atnaujintų planų projektuose nepakanka informacijos apie tokių susitarimų rengimo etapą, todėl atitinkamos valstybės narės raginamos toliau dėti pastangas tęsti šias derybas.

Daugumoje atnaujintų NEKSVP projektų paminėta pažanga, padaryta siekiant užbaigti keletą bendro intereso projektų. Tačiau, atsižvelgiant į 2030 m. tikslus, vis dar reikia nemažai veiksmų, kad būtų pasiektas ir išlaikytas sujungimo mastas. Kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Danija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vengrija) jau pasiekė arba viršija ES tikslą. Kitos šalys savo planų projektuose įsipareigoja plėtoti jungtis su kaimyninėmis šalimis, investuodamos į naujus perdavimo pajėgumus ir jungtis, ypač tuose regionuose, kurie anksčiau buvo priklausomi nuo vieno tiekėjo, o dabar siekia tiekimą labiau įvairinti. Be to, kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Estija, Italija, Portugalija ir Suomija) planuoja įvairinti savo energijos rūšių derinį vykdydamos bendrus vandenilio infrastruktūros projektus.

2.1.6Moksliniai tyrimai, inovacijos, konkurencingumas ir įgūdžiai

Dabar labiau nei bet kada svarbu visose valstybėse narėse aktyviau imtis veiksmų mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo srityse, kad būtų pasiekti ES 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslai ir užtikrinta atspari, žiedinė ir nuo iškastinio kuro nepriklausoma Europos ekonomika. Tam reikia patrauklių ekonominių galimybių pramonei ir įmonėms supaprastintoje reglamentavimo aplinkoje, taip pat reikia kurti perspektyvias darbo vietas. Todėl galutiniuose atnaujintuose NEKSVP būtų naudinga daugiau dėmesio skirti šiam mūsų energetikos sąjungos aspektui.

Dauguma valstybių narių savo atnaujintų NEKSVP projektuose nurodo nacionalines strategijas ir priemones moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui remti. Tačiau didžiojoje daugumoje planų trūksta tikslų ir finansavimo uždavinių, kuriais būtų nustatyta, kaip konkrečiai iki 2030 ir 2050 m. paspartinti tam tikrų švarios energijos technologijų diegimą ir skatinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos. Atnaujintų planų projektuose, išskyrus Danijos, Estijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vokietijos planų projektus, trūksta konkrečių veiksmų, kurie padėtų didinti švarios energijos technologijų, įrangos ir komponentų gamybos mastą ir užtikrinti valstybių narių tiekimo grandinių atsparumą.

Taip pat būtina ištirti, kaip nacionalinė energetika ir klimatas gali padėti sukurti supaprastintą reglamentavimo aplinką siekiant pritraukti investicijų į švarias technologijas ir palengvinti jų diegimą bendrojoje rinkoje. Svarbu ir tai, kad Sąjunga ir valstybės narės turi bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad vykdant energetikos ir su klimato kaita susijusią pertvarką, kai laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro energijos, švarios energijos alternatyvos būtų įperkamos. NEKSVP yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, atsižvelgiant į didelių investicijų į elektros tinklą poreikį iki 2030 m., vyktų dialogas dėl reformų ir kitų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad įmonės ir namų ūkiai galėtų naudotis įperkama švaria energija. Siekdama pradėti spręsti šiuos klausimus, Komisija ketina kartu su valstybėmis narėmis taikyti kartotinį procesą, susijusį su jų NEKSVP.

Daugumoje planų pranešama apie regioninį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pagal programą „Europos horizontas“ ir strateginį energetikos technologijų planą, tačiau juose nenustatyti išmatuojami tikslai, kurie turi būti pasiekti įgyvendinant bendrus projektus. Nepaisant to, geri pavyzdžiai yra Danijos planai bendradarbiauti su Šiaurės šalimis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (surinkimo ir naudojimo) srityje, Ispanijos ir Portugalijos bendradarbiavimas kuriant bendrą energijos kaupimo mokslinių tyrimų centrą ir Liuksemburgo planas bendradarbiauti su kitomis Beniliukso šalimis dėl vandenilio mokslinių tyrimų ir inovacijų.

Apskritai valstybių narių atnaujintų planų projektuose trūksta priemonių ir finansavimo Energetikos sistemos skaitmenizavimo ES veiksmų planui 52 įgyvendinti. Vis dėlto yra ir teigiamų pavyzdžių, pavyzdžiui, Italijos planai dėl kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų elektros energijos sektoriuje, Slovakijos ir Čekijos bendro intereso projektas („ACON Smart Grids“) dėl skirstymo sistemos skaitmenizavimo ir Portugalijos priemonės, kuriomis siekiama išplėsti išmaniųjų skaitiklių naudojimą ir plėtoti išmaniuosius tinklus.

Pereinant prie švarios energijos darosi vis svarbiau spręsti įgūdžių trūkumo problemą, kaip pažymima keliose Komisijos iniciatyvose, įskaitant Įgūdžių paktą ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto pasiūlymą, kuriame numatytos įgūdžių akademijos. Kelios valstybės narės, pavyzdžiui, Danija, Estija, Ispanija, Portugalija ir Slovakija, aiškiai nurodė sektorius, kuriuose reikia sutelkti dėmesį į perkvalifikavimą ir (arba) kvalifikacijos kėlimą. Tačiau dauguma valstybių narių nenurodė tikslų ar priemonių, kuriems būtų skirtas specialus finansavimas, kad būtų galima pašalinti strateginiuose sektoriuose nustatytą įgūdžių trūkumą.

2.2Investicijos į konkurencingą Europos žaliąjį kursą

Norint pasiekti plataus užmojo 2030 m. tikslus, reikės gerokai padidinti investicijas, o viešieji ištekliai, manoma, bus riboti. 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje 53 Komisija apskaičiavo, kad Europos žaliojo kurso ir plano „REPowerEU“ tikslams pasiekti reikia 620 mlrd. EUR papildomų metinių investicijų 54 .

Dauguma valstybių narių savo atnaujintų NEKSVP projektuose nepateikia numatomų bendrų 2020–2030 m. laikotarpiui reikalingų investicijų apžvalgos. Devynios valstybės narės (Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Vengrija) bent iš dalies įvertino investicijų poreikius. Nė viena valstybė narė neįvertino šių poreikių atotrūkio nuo turimų finansavimo šaltinių. Tačiau kelios valstybės narės nurodė, kad su energija susijusių investicijų reikės pastatų, pramonės ir transporto sektoriuose. Tik nedaugelyje ataskaitų numatoma, kad reikės investicijų į žemės ūkio sektorių, siekiant padėti ūkininkams kurti tvarius verslo modelius. Apskritai šiuo metu atnaujintų NEKSVP projektuose valstybių narių pateiktos informacijos lygis neleidžia apibendrinti investicijų poreikių ES lygmeniu.

Patikimi investicijų poreikių ir jų makroekonominio poveikio įverčiai dar svarbesni atsižvelgiant į siūlomą ES ekonomikos valdymo taisyklių reformą, pagal kurią Komisijos siūlymu nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai struktūriniai planai turės derėti su atnaujintais NEKSVP.

NEKSVP suteikia galimybę ieškoti būdų, kaip pagerinti reglamentavimo aplinką, kad būtų pritraukta privačiųjų investicijų, ir apsvarstyti, kaip joms pritraukti panaudoti viešąsias lėšas (nacionalinius ir ES finansavimo šaltinius). Tarp jų – būdai, kaip valstybės narės, remdamos NEKSVP tikslus, naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, sanglaudos politika (įskaitant Teisingos pertvarkos fondą), bendra žemės ūkio politika ir Inovacijų ir Modernizavimo fondais. Be to, aukcionuose parduodant ES ATLPS leidimus bus gauta nemažai pajamų, kuriomis taip pat turėtų būti remiama su klimato kaita susijusi pertvarka.

Galutiniuose atnaujintuose planuose reikia papildyti informaciją apie finansavimo šaltinius, nes tik kelios valstybės narės pateikia informaciją apie šaltinių tipą (viešieji ir privatieji, ES ir nacionaliniai). Be to, tik kai kurios valstybės narės aiškiai sprendžia privačiųjų investicijų pritraukimo klausimą. Reikšmingos išimtys – Estija ir Italija, kurios numato priemonių rizikos kapitalo plėtrai remti, Liuksemburgas, kuris planuoja panaudoti viešuosius finansus privačiosioms investicijoms sutelkti, ir Suomijos bandymų platformos bei inovacijų ekosistemos.

Labai svarbu, kad valstybės narės savo galutiniuose atnaujintuose planuose visapusiškai atsižvelgtų į energetikos ir klimato srities reformas ir investicijas, įtrauktas į kitas atitinkamas ES finansavimo priemones, visų pirma nacionalinius ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant skyrius „REPowerEU“. 27-iuose peržiūrėtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ir 23-uose skyriuose „REPowerEU“ numatyta remti investicijas ir reformas, susijusias su visais energetikos sąjungos aspektais, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumui didinti vykdant pastatų renovaciją bus skirta daugiau kaip 46 mlrd. EUR (be 66 mlrd. EUR, numatytų pradiniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose). Kiti pavyzdžiai – atnaujinti daugiau kaip 3 000 km elektros energijos perdavimo ir skirstomojo tinklo linijų ir investuoti daugiau kaip 2,5 mlrd. EUR į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą.

Valstybės narės turėtų apsvarstyti, ar baigdamos rengti ir (arba) įgyvendindamos NEKSVP jos taip pat galėtų pasinaudoti techninės paramos priemone, kuri gali suteikti specialiai pritaikytų ekspertinių žinių ir gebėjimų, padedančių įgyvendinti NEKSVP numatytą politiką ir priemones, taip pat nustatyti ir sutelkti pagrindinius finansavimo šaltinius.

2.3Teisinga pertvarka

Užtikrinti teisingą su klimato kaita susijusią ir energetikos pertvarką labai svarbu tam, kad šio proceso nauda būtų sąžiningai dalijamasi, o neigiamas poveikis būtų sušvelnintas. Tai būtina siekiant užsitikrinti ilgalaikę visuomenės paramą įgyvendinant plataus užmojo reformas, turėsiančias įtakos visoms ekonomikos sritims.

Iki šiol valstybės narės tik iš dalies įvertino socialinį ir ekonominį su klimato kaita susijusios ir energetikos pertvarkos poveikį asmenims, namų ūkiams ir įmonėms. Planų projektuose retai aptariamas pertvarkos politikos ir priemonių poveikis pajamų paskirstymui, darbo vietų kūrimui, transformacijai, naikinimui ir energijos nepritekliui. Apskritai į juos neįtraukta tinkama kiekybinė analizė ir nepakankamai atsižvelgiama į poveikį įvairių gyventojų grupių pajamų pasiskirstymui. Be to, nė viename iš planų nepateikta pakankamai informacijos apie būsimų socialinių klimato planų rengimą ir apie tai, kaip bus užtikrintas abiejų tipų planų suderinamumas.

Atlikus planų analizę paaiškėjo, kad daugumoje jų trūksta išsamaus tikslinių politikos priemonių rinkinio, skirto pertvarkos socialiniam poveikiui ir poveikiui užimtumui mažinti. Iš tiesų, įtraukta politika daugeliu atvejų yra nenuosekli ir dažnai ja siekiama tik šalinti neigiamą pertvarkos poveikį regionuose, kuriuose naudojama daug anglių ir išmetama daug anglies dioksido. Daugumoje planų tik iš dalies pabrėžiama įvairių priemonių ir fondų, kuriais remiama teisinga pertvarka, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą (TPF), nuo kuris priklauso nuo veiksmingo pertvarkos įgyvendinimo, sinergija.

Septynios valstybės narės (Graikija, Italija, Kroatija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija) atidėjo, o keturios valstybės narės (Estija, Kipras, Rumunija ir Suomija) savo priimtuose teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose nenurodo savo įsipareigojimų atsisakyti iškastinio kuro. Kai kuriais atvejais neaišku, kokį poveikį tai turės planuojamoms priemonėms.

Todėl valstybės narės raginamos aktyviau rengti išsamias nacionalines teisingos pertvarkos strategijas, kurios jų galutiniuose NEKSVP būtų pagrįstos įrodymais. Be to, valstybės narės taip pat turėtų pateikti daugiau informacijos apie teisingos pertvarkos politiką, visų pirma apie priemones, apie kurias jau pranešta pirmą kartą atlikus stebėseną pagal Tarybos rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo 55 .

Iš mokslinių tyrimų matyti, kad su klimato kaita susijusi ir energetikos pertvarka moteris veikia kitaip nei vyrus: moterys yra nepakankamai atstovaujamos sektoriuose, kuriems pertvarka turėtų būti naudinga (žaliosios darbo vietos), ir dažniau patiria transporto galimybių ir energijos nepriteklių. Tačiau jos taip pat gali būti pertvarkos varomoji jėga dėl elgsenos skirtumų, susijusių su energijos suvartojimu ir išmetamu ŠESD kiekiu 56 . Štai kodėl svarbu NEKSVP stiprinti teisingos pertvarkos lyčių aspektą. Tik keturiuose planuose (Čekijos, Ispanijos, Maltos ir Portugalijos) kalbama apie lyčių lygybę energetikos politikoje ir numatomi susiję įsipareigojimai bei priemonės. Trijuose iš jų taip pat numatyti įsipareigojimai (Čekijos, Ispanijos, Maltos), ir tik Ispanijoje numatyta konkreti politika 57 .

2.4Visuomenės dalyvavimas, vietos ir regionų subjektai ir tarpvalstybinio regioninio bendradarbiavimo vaidmuo rengiant visiems skirtą visa apimantį planą

Valdymo reglamente 58 ir valstybių narių įsipareigojimuose pagal Orhuso konvenciją 59 reikalaujama, kad rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, įskaitant jų projektus, iš anksto ir įtraukiai dalyvautų visuomenė.

Dauguma valstybių narių surengė konsultacijas su visuomene dėl planų projektų, tačiau konsultacijų procesų kokybė skiriasi ir daugelis jų neapėmė visų pirmiau minėtų įsipareigojimų. Visų pirma planuose pateikiama nedaug informacijos apie ryšių kanalus, naudojamus visuomenei pasiekti, ir apie metodus, kuriais siekiama įtraukti įvairias interesų grupes, įskaitant socialinius partnerius 60 ir paprastus visuomenės narius. Daugelyje planų trūksta pagrįstų terminų, per kuriuos visuomenė galėtų pareikšti savo nuomonę.

Daugumoje planų projektų nepateikiama visuomenės nuomonių santrauka ir neaptariama, kaip į jas buvo atsižvelgta. Be to, duomenys apie visuomenei pateiktą informaciją ir tai, kaip konsultacijos prisidėjo prie galutinio planų projektų turinio, nebuvo labai išsamūs. Kelios valstybės narės (Danija, Ispanija, Prancūzija, Slovakija, Suomija ir Švedija) nurodė surengusios plataus masto viešas konsultacijas dėl pagrindinių nacionalinės politikos krypčių, įtrauktų į atnaujinto plano projektą, bet ne dėl viso plano projekto. Kita vertus, Lietuva yra geras pavyzdys, kaip užtikrinti visuomenės dalyvavimą rengiant NEKSVP projektą.

Vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbios įgyvendinant energetikos ir klimato politiką. Tačiau labai nedaug valstybių narių pateikia konkrečių įrodymų, kaip jos įtraukia jas į atnaujinto NEKSVP projekto rengimo procesą, o dar mažiau valstybių narių remiasi įtvirtintu daugiapakopiu dialogu dėl šio proceso.

Kelios valstybės narės nurodo regioninio bendradarbiavimo ir aukšto lygio darbo grupių atliekamą vadovaujamąjį vaidmenį ir poveikį 61 . Be to, kelios valstybės narės mini galimybę pasinaudoti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamais bendradarbiavimo mechanizmais, kad užtikrintų nacionalinius įnašus, susijusius su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Geri pavyzdžiai: Liuksemburgas, dalyvaujantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizme, Estijos bendri jūros ir sausumos vėjo energijos projektai, kuriuos prašoma remti Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis, ir Danijos bei Vokietijos susitarimas vykdyti bendrą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektą pagal AIED II 9 straipsnį – plėtoti Bornholmo energetinę salą.

3PAŽANGOS VERTINIMAS PAGAL EUROPOS KLIMATO TEISĖS AKTĄ

Pažangos klimato politikos veiksmų srityje ataskaitoje 62 jau įvertintos Sąjungos ir nacionalinės priemonės, susijusios su 2050 m. tikslais, taip pat prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga ES lygmeniu. Poveikio klimatui neutralumas trumpai aptariamas čia, taip pat šio dokumento 2 skirsnyje, remiantis nauja informacija, pateikta atnaujintų NEKSVP projektuose. Prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga nacionaliniu lygmeniu analizuojama čia ir specialiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 63 . Šiais vertinimais grindžiamos rekomendacijos dėl poveikio klimatui neutralumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų.

Kaip matyti iš naujausių duomenų, išmetamas ŠESD kiekis ir toliau nuolat mažėja, be to, esama vilčių teikiančių ženklų, kad bus imtasi veiksmų vietoje. Tačiau iš vertinimo matyti, kad pažanga, daroma siekiant ES poveikio klimatui neutralumo tikslo, atrodo nepakankama.

Valstybių narių padarytos prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos vertinimas atskleidė, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir būtinybė didinti atsparumą vis dažniau įtraukiami į politinę darbotvarkę. Tačiau tai nereiškia politikos parengties.

Vis dar esama didelių spragų, dėl kurių valstybėms narėms kyla su klimatu susijusi rizika, viršijanti prisitaikymo pajėgumus, didinanti pažeidžiamumą ir kelianti pavojų atsparumui.

Dauguma valstybių narių įvertino su klimatu susijusią riziką: 14 valstybių narių neseniai atnaujino savo rizikos vertinimus ir tikimasi, kad ateityje tai padarys ir kitos valstybės narės. Tačiau patikimi išsamūs su klimatu susijusios rizikos vertinimai, apimantys daugiau nei penkis sektorius, yra veikiau išimtis nei taisyklė. Visos valstybės narės yra priėmusios nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas arba planus, daugelis jų neseniai buvo peržiūrėti arba šiuo metu yra peržiūrimi. Valdymo struktūros ir mechanizmai valstybėse narėse skiriasi, instituciniai susitarimai yra labai įvairūs, be to, esama tam tikrų akivaizdžių aiškaus suderinimo su aplinkos valdymo mechanizmais spragų. Tinkami prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų tarpžinybinio koordinavimo mechanizmai taikomi retai. Aštuonios valstybės narės yra įtraukusios prisitaikymo prie klimato kaitos politikos elementus į nacionalinės teisės aktų sistemas.

Įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones padaryta tam tikra pažanga, tačiau tebėra spragų vertinant investicijų poreikius, o šalims trūksta specialaus biudžeto. Gamtos procesais pagrįstų sprendimų įtraukimas į sektorių strategijas ir planus yra ribotas, o tai trukdo juos sistemingai naudoti. Prisitaikymo priemonių poveikio pažeidžiamumo ir rizikos mažinimui vertinimas yra ribotas, nes ši užduotis tebėra konceptualiai ir praktiškai sudėtinga. Keliose valstybėse narėse dar reikia sukurti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo mechanizmus. Bendra gebėjimo prisitaikyti pažanga tebėra neaiški. Be kompleksinių reikiamų sąlygų, reikia didinti finansinę paramą ir ugdyti administracinę kompetenciją, kad būtų išvengta netinkamo prisitaikymo.

Valstybėse narėse yra gerų pavyzdžių, susijusių su kiekvienu prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ciklo elementu, taip pat su konkrečiomis struktūromis, metodais ir politika. Jais reikėtų pasinaudoti, kad būtų greičiau pasirengta su klimato kaita susijusiam poveikiui. Teritorijų planavimas ir planuojamas perkėlimas gali būti vieni iš sunkiausiai politiškai sprendžiamų uždavinių, o geri rodikliai – viena iš techniškai sudėtingų kliūčių, tačiau net ir šiais atvejais yra iniciatyvų, kuriomis galima ir reikia remtis.

Šiomis išvadomis ir būsimu Europos su klimatu susijusios rizikos vertinimu bus remiamasi rengiant Komisijos komunikatą dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo ES, kurį planuojama priimti 2024 m. kovo mėn.

4IŠVADA IR TOLESNI VEIKSMAI. GALUTINIŲ ATNAUJINTŲ NACIONALINIŲ PLANŲ RENGIMAS

Bendras suvestinis atnaujintų NEKSVP projektų vertinimas ir analizė iš esmės yra teigiami. Iš atnaujintų NEKSVP projektų matyti, kad valstybės narės yra tvirtai įsipareigojusios dirbti remdamosi patikimais energetikos ir klimato srities planavimo ir stebėsenos procesais, taip pat pasiryžusios aktyviau imtis veiksmų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kurie būtini siekiant sutartų energetikos ir klimato darbotvarkės politikos tikslų.

Tačiau vertinime taip pat nustatyta keletas spragų tiek siekiant išlaikyti bendrą ES užmojį, tiek vykdant konkrečius ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Daugelio valstybių narių atveju tai kelia didelį susirūpinimą ir yra patikimumo klausimas.

Todėl Komisija tikisi, kad valstybės narės, baigdamos rengti atnaujintus integruotus planus, tinkamai atsižvelgs į rekomendacijas, ir ragina valstybes nares, dar nepateikusias atnaujintų planų projektų, nedelsiant juos pateikti.

Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms pereiti prie poveikio klimatui neutralumo, pasiekti didesnį energetinį savarankiškumą, prisitaikyti prie klimato kaitos ir toliau sparčiau diegti galimybes, dėl kurių neteks gailėtis, visų pirma efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas. Ji pasirengusi remti švariųjų technologijų propagavimą ir finansavimą, taip pat padėti skatinti privačiąsias investicijas, įskaitant investicijas į kvalifikuotą darbo jėgą. Bus labai svarbu laiku ir gerai surengti viešas konsultacijas dėl planų, siekiant užtikrinti, kad jie būtų įtraukūs, ir siekti pritarimo tolesniems veiksmams.

Siekdama padėti ne tik baigti rengti planus, bet ir veiksmingai juos įgyvendinti, Komisija stiprins individualius ryšius su valstybėmis narėmis ir naudosis atitinkamais forumais, kad palengvintų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, kompleksiniais klausimais, tokiais kaip investicijos ir tinklų planavimas, atsižvelgiant į neseniai Komisijos priimtą ES tinklų planą 64 . Komisija palaikys glaudų dialogą su Europos Parlamentu ir Taryba dėl energetikos sąjungos padarytos pažangos, susijusios su visais energetikos ir klimato politikos aspektais.

(1)

     2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

(2)

     Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija. Šiame komunikate tik iš dalies atsižvelgta į 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktą atnaujinto Belgijos NEKSVP projektą ir 2023 m. gruodžio 8 d. pateiktus atnaujintų Airijos ir Latvijos NEKSVP projektus. Vertinimą ir rekomendacijas Airijai, Belgijai ir Latvijai Komisija planuoja paskelbti 2024 m. pradžioje. Austrija, Bulgarija ir Lenkija atnaujintų NEKSVP projektų dar nepateikė. Todėl šioms šešioms valstybėms narėms šiuo metu pateikiamos tik remiantis Klimato teisės aktu suformuluotos rekomendacijos, kurios neturi poveikio tolesniems Komisijos veiksmams, susijusiems su tomis valstybėmis narėmis, kurios nepateikė NEKSVP projekto.

(3)

     Žr. išnašą ten pat.

(4)

     Komisijos rekomendacijos nedaro poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, ypač dėl valstybių narių pareigos pranešti Komisijai apie priemones, kurios laikomos valstybės pagalba, kad ji jas patvirtintų, išskyrus atvejus, kai joms taikomos bendrosios išimtys.

(5)

     2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013, ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES.

(6)

     Žr. 2.1.2 skirsnį.

(7)

     Žr. 2.1.3 skirsnį.

(8)

     Bendras grynasis išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant LULUCF ir neįskaitant tarptautinio transporto.

(9)

     Žr. šio komunikato priedą. Didesnis – 52 proc. – sumažinimas ES mastu (taikant LULUCF apribojimą) būtų apskaičiuotas atsižvelgiant į Vokietijos ir Airijos NEKSVP pateiktas projekcijas taikant papildomas priemones. Netaikant LULUCF apribojimo, sumažinimas siekia 52,6 proc.

(10)

     2023 m. pažangos klimato politikos veiksmų srityje ataskaitoje apskaičiuota, kad ES valstybės narės vis dar turi imtis papildomų klimato kaitos švelninimo priemonių, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas ir išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų maždaug 1 600 mln. t CO2 ekvivalento (arba 34 procentiniais punktais). NEKSVP pateikti duomenys atitinka šią išvadą.

(11)

     Įskaitant LULUCF ir neįskaitant tarptautinio transporto.

(12)

     Remiantis atnaujintų NEKSVP projektuose pateiktomis projekcijomis, sumažinimas ES mastu pagal PPR sieks 33,8 proc. Spragas užpildo naujausios 2023 m. kovo mėn. pateiktos nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų projekcijos. Didesnis – 35,4 proc. – sumažinimas ES mastu būtų apskaičiuotas atsižvelgiant į Vokietijos ir Airijos NEKSVP pateiktas projekcijas taikant papildomas priemones ir darant prielaidą, kad Italija pasieks plačiausio užmojo iš jos NEKSVP projekte pateiktų projekcijų taikant papildomas priemones.

(13)

     Žr. šio komunikato priedą.

(14)

     Reglamentas (ES) 2023/839.

(15)

     Žr. šio komunikato priedą.

(16)

     Reglamentas (ES) 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010.

(17)

     Reglamentas (ES) 2023/2405.

(18)

     Apima išmetamą metaną, azoto suboksidą, fluorintas dujas.

(19)

     Direktyva (ES) 2016/2284.

(20)

  https:// unfccc.int/news/cop28-agreement-signals-beginning-of-the-end-of-the-fossil-fuel-era.

(21)

     https://unfccc.int/sites/default/files/resource/cop26_auv_2f_cover_decision.pdf.

(22)

     Žr. šio komunikato priedą.

(23)

     Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, dar be pakeitimų, padarytų Direktyva (ES) 2023/2413.

(24)

     Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją su pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

(25)

     Žr. šio komunikato priedą.

(26)

     COM(2022) 221 final.

(27)

     Europos Komisija, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos siekių įgyvendinimas“, COM(2023) 668 final, 2023 m. spalio 24 d.

(28)

     COM(2023) 669 final.

(29)

     Neaišku, ar ir kokiu mastu jos naudos atliekinę šilumą ir vėsumą šiems tikslams pasiekti, taip pat neaiškus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos vaidmuo atliekant skaičiavimus.

(30)

     Reikalavimas padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bent 0,8 procentinio punkto (metinis vidurkis, apskaičiuotas 2021–2025 m. laikotarpiui) ir bent 1,1 procentinio punkto (metinis vidurkis, apskaičiuotas 2026–2030 m. laikotarpiui) pagal peržiūrėtos AIED II 23 straipsnį.

(31)

     Daugumoje atnaujintų NEKSVP projektų taip pat trūko informacijos apie vandenilio gamybos pajėgumų diegimą ir prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijus, ypač apie vandens prieinamumą.

(32)

     Pateiktų duomenų apie biometaną formatas buvo nenuoseklus ir nedarnus, todėl duomenų nebuvo galima tiksliai apibendrinti.

(33)

     2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 (nauja redakcija) (OL L 231, 2023 9 20, p. 1).

(34)

     Žr. šio komunikato priedą.

(35)

     2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo.

(36)

     Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 3 straipsnio 3 dalies d punktas ir Direktyvos (ES) 2023/1791 (naujos redakcijos EVED) 3 straipsnis.

(37)

     2022 m. pastatų sektoriuje išmesta daugiau kaip 23 proc. viso PPR sektoriuose išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (šaltinis – EES). Norint pasiekti PPR tikslus ir prisidėti prie poveikio klimatui neutralumo, reikia dėti daug pastangų renovuoti pastatus.

(38)

     Žr. JRC ataskaitą dėl 2020 m. ilgalaikių renovacijos strategijų vertinimo (https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC128067) ir SWD/2022/375, kuriame analizuojamos visų ES šalių 2020 m. nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos (https://energy.ec.europa.eu/system/files/2022-12/SWD-Analysis-of-2020-LTRS.PDF).

(39)

     Be kita ko, energijos importo priklausomybės nuo trečiųjų šalių, naftos ir dujų suvartojimo ir gavybos, elektros energijos paklausos, dujų ir energijos kaupimo pajėgumų, N – 1 kriterijaus įvykdymo, numatomo nepatiektos energijos kiekio ir tikėtino apkrovos sumažėjimo rodiklių tikslus ir prognozes.

(40)

     Europos Komisija, Energetikos generalinis direktoratas (2023), EU energy in figures – Statistical Pocketbook 2023, Europos Sąjungos leidinių biuras, https://data.europa.eu/doi/10.2833/502436 .

(41)

     Energetikos GD vyriausiojo ekonomisto duomenys.

(42)

     Tuo metu, kai buvo rengiamas šis dokumentas, dar nebuvo pateikti 5 nacionaliniai rizikos vertinimai (Bulgarijos, Kroatijos, Latvijos, Prancūzijos, Slovakijos) ir 1 bendras rizikos vertinimas (Šiaurės rytų regiono rizikos grupės), nors jie turėjo būti pateikti iki 2022 m. spalio 1 d., taip pat nebuvo pateikti 6 prevencinių veiksmų planai (Bulgarijos, Kroatijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vengrijos, Vokietijos) ir 4 ekstremaliųjų situacijų valdymo planai (Bulgarijos, Kroatijos, Lietuvos, Nyderlandų), nors jie turėjo būti pateikti iki 2023 m. kovo 1 d.

(43)

     2021 m. 25,4 proc. visos ES pagamintos elektros energijos buvo pagaminta branduolinėse elektrinėse (Eurostatas).

(44)

     2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva).

(45)

     COM(2020) 299 final.

(46)

     Elektros energijos direktyva (ES) 2019/944 valstybės narės įpareigojamos sudaryti sąlygas visapusiškai ir sklandžiai patekti į rinką lankstumo paslaugoms, susijusioms su paklausos atsaku ir kaupimu, visų pirma taikant tvirtą ir palankią reglamentavimo sistemą.

(47)

     Direktyvos (ES) 2018/2001 su pakeitimais (peržiūrėtos AIED II) 20a straipsnis.

(48)

     Remiantis Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsniu, aktyvusis vartotojas – galutinis vartotojas arba grupė kartu veikiančių galutinių vartotojų, kurie vartoja arba kaupia elektros energiją, pagamintą jo patalpose, esančiose uždarose teritorijose arba, kai tai leidžia valstybė narė, kitose patalpose, arba kurie parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja lankstumo ar energijos vartojimo efektyvumo programose, su sąlyga, kad ta veikla nėra jo pagrindinė komercinė arba profesinė veikla.

(49)

     2022 m. maždaug 40 mln. europiečių visose valstybėse narėse, t. y. 9,3 proc. Sąjungos gyventojų, neišgalėjo tinkamai apšildyti savo būsto – šis skaičius smarkiai išaugo, palyginti su 2021 m., kai tokioje padėtyje buvo 6,9 proc. gyventojų. Mažesnes pajamas gaunančių asmenų dalis padidėjo daugiau nei dvigubai.

(50)

     Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Pažangos, padarytos siekiant energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų tikslų, vertinimas“, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2023 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita (pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo)“, SWD(2023) 646 final.

(51)

      https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2023%3A572%3AFIN&qid=1696502521767 .

(52)

     COM(2022) 552 final.

(53)

     COM(2023) 376 final.

(54)

     COM(2023) 376 final, remiantis SWD(2023) 68 final ir COM(2022) 438 final. Be to, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktui įgyvendinti 2023–2030 m. iš viso reikės 92 mlrd. EUR.

(55)

 Kaip nurodyta Tarybai skirtose EMCO ir SAK pagrindinėse gairėse dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo įgyvendinimo, https://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/epsco/2023/11/27-28/ . Vykdant stebėseną, kuri buvo užbaigta 2023 m. spalio mėn., daugiausia dėmesio skirta: i) aktyviai paramai kokybiškam užimtumui vykdant žaliąją pertvarką, ii) mokesčių ir išmokų sistemos ir socialinės apsaugos sistemoms vykdant žaliąją pertvarką ir iii) horizontaliosioms nuostatoms (visos visuomenės požiūris; įrodymais grindžiamas politikos formavimas, optimalus finansavimo panaudojimas).

(56)

     EIGE atlikto tyrimo duomenimis, daugiau moterų nei vyrų renkasi aplinką tausojančias priemones, pavyzdžiui, perdirbimą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ekologiškus produktus. Be to, dėl laisvalaikio veiklos vyrai palieka didesnį anglies dioksido pėdsaką nei moterys. Žr. EIGE (2023), 2023 m. lyčių lygybės indeksas. Siekiant žaliosios pertvarkos transporto ir energetikos srityje, Europos Sąjungos leidinių biuras.

(57)

     Galima palyginti, kad 2020 m. lyčių lygybė buvo minima 10-yje NEKSVP.

(58)

     Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 10 straipsnis.

(59)

     Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Deklaracijos. OL L 124, 2005 5 17, p. 4–20.

(60)

     Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 28 konstatuojamąją dalį ir 2023 m. birželio 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje.

(61)

     Europos Komisija įsteigė keturias aukšto lygio darbo grupes, kad jos teiktų strategines valdymo ir politikos gaires dėl reglamentavimo ir infrastruktūros plėtros bei stebėtų pažangą, daromą įgyvendinant bendro intereso projektus prioritetiniuose regionuose. Tai yra: Šiaurės jūros šalių energetikos srities bendradarbiavimo (NSEC), Pietvakarių Europos tinklų jungiamųjų linijų, Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP), Vidurio ir Pietryčių Europos energijos tinklų sujungiamumo iniciatyvos (CESEC) aukšto lygio darbo grupės.

(62)

     2023 m. pažangos klimato politikos veiksmų srityje ataskaita, COM(2023) 653 final.

(63)

     Atskirų valstybių padarytos prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos įvertinimas pagal Europos klimato teisės aktą, SWD (2023) 932.

(64)

     Tinklai, trūkstama jungtis. ES tinklų veiksmų planas. COM(2023) 757 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 12 18

COM(2023) 796 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų ES masto vertinimas





Svarbus žingsnis siekiant didesnių 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslų pagal Europos žaliąjį kursą ir planą „RePowerEU“

PRIEDAS

1DUOMENŲ APIE VALSTYBĖSE NARĖSE IŠMETAMĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ (ŠESD) KIEKĮ APIBENDRINIMO METODIKA

Duomenys apie išmetamą ŠESD kiekį ES mastu apibendrinti remiantis 24 NEKSVP, pateiktais šio vertinimo paskelbimo metu 1 , ir prireikus papildyti informacija, gauta iš 2023 m. kovo mėn. pirmųjų pažangos ataskaitų (nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų).

Duomenys apibendrinti pagal šias taisykles:

-Kai įmanoma, buvo naudojamos NEKSVP pateiktos projekcijos taikant papildomas priemones (TPP).

-Jei TPP projekcijų nėra, vietoj jų buvo naudojamos NEKSVP pateiktos projekcijos taikant esamas priemones (TEP).

-Jei NEKSVP nėra nei TPP, nei TEP projekcijų arba valstybės narės nepateikė NEKSVP, buvo naudojamos 2023 m. kovo mėn. TPP projekcijos. Jei 2023 m. kovo mėn. TPP projekcijos nėra, buvo naudojamos 2023 m. kovo mėn. TEP projekcijos.

1 lentelė. Duomenų apie išmetamą ŠESD kiekį, naudojamų pažangai, padarytai siekiant klimato srities tikslų, įvertinti, apžvalga

LULUCF atveju projekcijos (TPP arba, jei jų nėra, TEP) buvo naudojamos vertinant, kaip valstybė narė laikosi 2021–2025 m. nulinio debeto įsipareigojimo ir trajektorijos siekiant 2030 m. nacionalinio tikslo (nurodyto peržiūrėto Reglamento (ES) 2018/841 IIa priedo C skiltyje). Be to, pateiktos projekcijos buvo įvertintos atsižvelgiant į patikslintus apskaitos duomenis. Kai kuriais atvejais tai turėjo didelės įtakos bendram vertinimui. Taip pat buvo apsvarstytas siūlomos politikos ir priemonių patikimumas atitinkamose srityse.

Vertinant Sąjungos tikslą iki 2030 m. grynąjį viduje išmetamą ŠESD kiekį (įskaitant LULUCF) sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, pagal Europos klimato teisės aktą grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis buvo apribotas iki 225 mln. tonų CO2e.

2VALSTYBIŲ NARIŲ UŽMOJŲ ATOTRŪKIO ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS SRITYJE SĄJUNGOS LYGMENIU APSKAIČIAVIMO METODIKA

Vertinant užmojų atotrūkį tarp pateiktų įnašų, kuriais užtikrinama, kad bent 42,5 proc. energijos visoje Sąjungoje būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, apskaičiuotos taikant Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 3 II priede pateiktą formulę, buvo taikomi šie kriterijai:

Valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu (BGES), ir su ja susiję BGES lygiai yra būtini siekiant nustatyti, ar bendras valstybių narių įnašas sudaro bent 42,5 proc. Sąjungos mastu privalomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, palyginti su BGES.

Jei valstybės narės nepateikė BGES verčių arba nepateikė atnaujinto NEKSVP projekto, likusioms duomenų spragoms užpildyti buvo panaudoti jų atitinkamuose galutiniuose 2020 m. NEKSVP pateikti 2019 m. įnašai arba, jei taikytina, oficialūs duomenys, pateikti Komisijai per struktūrinį dialogą (EU PILOT).

Devyniolika valstybių narių (Airija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija) pateikė atnaujinto NEKSVP projektą, į kurį įtrauktas aiškus arba numanomas įnašas siekiant privalomo ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo – 42,5 proc.

Penkios valstybės narės (Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija) pateikė atnaujinto NEKSVP projektą, tačiau neatnaujino savo įnašo siekiant privalomo ES 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo – 42,5 proc. Keturios iš tų penkių valstybių narių (Malta, Nyderlandai, Suomija, Švedija) nurodė, kad atnaujins įnašą savo galutiniame NEKSVP.

Dvi valstybės narės (Bulgarija, Lenkija) atnaujinto NEKSVP projekto nepateikė, tačiau savo įnašą pateikė per „EU Pilot“ struktūrinį dialogą su Komisija.

Viena valstybė narė (Austrija) nepateikė atnaujinto NEKSVP projekto ir nenurodė įnašo per „EU Pilot“ struktūrinį dialogą.

2 lentelė. Nacionalinių įnašų ir užmojų atotrūkio nuo Sąjungos tikslo, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 42,5 proc. suvartojamos energijos, apžvalga

3VALSTYBIŲ NARIŲ UŽMOJŲ ATOTRŪKIO ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO SRITYJE SĄJUNGOS LYGMENIU APSKAIČIAVIMO METODIKA

Atnaujintų NEKSVP projektuose nurodytų valstybių narių nacionalinių įnašų, susijusių su galutinės ir pirminės energijos suvartojimu, sumos apskaičiavimas yra būtinas siekiant įvertinti, ar valstybių narių įnašų suma atitinka 763 mln. tne galutinės energijos suvartojimą ir 992,5 mln. tne pirminės energijos suvartojimą.

Jei valstybės narės nepateikė jokio nacionalinio įnašo, susijusio su galutinės ir (arba) pirminės energijos suvartojimu, arba apskritai nepateikė atnaujinto NEKSVP projekto, likusioms duomenų spragoms užpildyti buvo naudojami 2019 m. įnašai, pateikti atitinkamuose galutiniuose 2020 m. NEKSVP, arba, kai tinkama, oficialūs duomenys, pateikti Komisijai per struktūrinį dialogą (EU PILOT).

Dvidešimt trys valstybės narės (Airija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) pateikė atnaujinto NEKSVP projektą, į kurį įtrauktas aiškus arba numanomas įnašas siekiant privalomo ES 2030 m. galutinės energijos suvartojimo tikslo – 11,7 proc.

Viena valstybė narė (Malta) pateikė atnaujinto NEKSVP projektą, tačiau neatnaujino savo įnašo siekiant privalomo ES 2030 m. galutinės energijos suvartojimo tikslo – 11,7 proc.

Viena valstybė narė (Bulgarija) atnaujinto NEKSVP projekto nepateikė, tačiau savo įnašą pateikė per „EU Pilot“ struktūrinį dialogą su Komisija.

Dvi valstybės narės (Austrija, Lenkija) nepateikė atnaujinto NEKSVP ir nenurodė įnašo per „EU Pilot“ struktūrinį dialogą.

3 lentelė. Nacionalinių įnašų siekiant ES 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo (−11,7 proc.) apžvalga

(1)

   Juos pateikė Airija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija. Lenkija ir Bulgarija pateikė dalinę informaciją per „EU Pilot“ struktūrinį dialogą. Tačiau atnaujintos išmetamo ŠESD kiekio trajektorijos nebuvo įtrauktos.

(2)

2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos.

(3)

   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013. OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77.