This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52023DC0760
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS on the review of the Directive on the restriction of the use of certain hazardous substances in electrical and electronic equipment
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo peržiūros
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl Direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo peržiūros
COM/2023/760 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 12 07
COM(2023) 760 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl Direktyvos dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo peržiūros
{SWD(2023) 760 final}
1.Įvadas
Ši ataskaita parengta siekiant pateikti Komisijos atliktos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (toliau – RoHS direktyva) ( 1 ) bendros peržiūros rezultatus. Šia ataskaita vykdomas RoHS direktyvos 24 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. liepos 22 d. atlikti bendrą šios direktyvos peržiūrą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios prireikus būtų pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Rinkti informaciją ir ją vertinti padėjo nepriklausomi konsultantai, atlikdami 2018 m. pradėtą ir 2021 m. kovo mėn. baigtą vertinimo tyrimą ( 2 ). Tuo laikotarpiu buvo pradėtas dar vienas tyrimas, siekiant pasiūlyti galimybių, kaip geriau pašalinti vertinimo tyrime nustatytus trūkumus, ir įvertinti galimą jų poveikį. Darbo metu paaiškėjus, kad nebūtina atlikti išsamaus poveikio vertinimo, imtasi šalinti vertinimui atlikti reikalingų duomenų trūkumus. Šis antrasis pagrindžiamasis tyrimas užbaigtas 2023 m. gegužės mėn. ( 3 ) Šio proceso metu buvo konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir, be kita ko, buvo surengtos atviros viešos konsultacijos ir tikslinės konsultacijos su pramonės suinteresuotaisiais subjektais bei nacionalinių administracijų atstovais. Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Komisijos atlikto ir minėtais dviem tyrimais pagrįsto vertinimo rezultatai, kurie išsamiai pateikti susijusiame tarnybų darbiniame dokumente ( 4 ). Tuo remiantis parengtos į ateitį orientuotos išvados.
2.Pagrindiniai faktai
2011 m. RoHS direktyva buvo priimta po ankstesnės 2002 m. direktyvos ( 5 ) – pirmojo išsamaus ES teisės akto, kuriuo buvo apribotos tam tikros pavojingosios medžiagos ( 6 ) elektros ir elektroninėje įrangoje (EEĮ), – išdėstymo nauja redakcija. Ši direktyva papildo lygiagrečiai priimtą ir nauja redakcija išdėstytą Direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų ( 7 ). RoHS direktyva siekiama šių pagrindinių tikslų: sumažinti pavojingųjų medžiagų kiekį EEĮ, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, ir palengvinti aplinkai nekenksmingą EEĮ atliekų naudojimą ir šalinimą. Visų pirma, net jei EEĮ atliekos surenkamos atskirai ir perduodamos perdirbti, jose esantys, pavyzdžiui, sunkieji metalai ir antipirenai greičiausiai keltų pavojų sveikatai ir aplinkai, ypač tuo atveju, jei būtų apdoroti ne geriausiomis sąlygomis ( 8 ). Direktyva taip pat siekiama užtikrinti vidaus rinkos veikimą ( 9 ) suderinant valstybių narių teisės aktus ( 10 ).
Direktyvos priedai buvo iš dalies pakeisti deleguotaisiais aktais: jais iš dalies pakeistas II priede pateiktas medžiagų naudojimo apribojimų sąrašas ( 11 ) ir III bei IV prieduose pateiktas tų apribojimų išimčių sąrašas ( 12 ). Tokios laikinos medžiagų naudojimo apribojimų išimtys gali būti suteikiamos specialaus naudojimo atvejais, laikantis aiškiai apibrėžtų sąlygų, nustatytų 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir atsižvelgiant į tai, kad medžiagos pakeitimas yra techniškai neįmanomas. Jei po paraiškos pateikimo suteikiamos išimtys, jos įtraukiamos į III arba IV priedą. Išimčių sąrašai atnaujinami atsižvelgiant į technikos pažangą, o techninį prašymų dėl išimčių vertinimą atlieka išorės konsultantai.
Visų pirma RoHS direktyva buvo iš dalies pakeista 2017 m. ( 13 ) po to, kai įgyvendinant 24 straipsnio 1 dalį buvo atlikta taikymo srities peržiūra. Nuo 2019 m. RoHS direktyva taikoma visai EEĮ (nustatyta atvira taikymo sritis), pradedant namų apyvokos prietaisais ir baigiant medicinos prietaisais. Į taikymo sritį nepatenka karinė įranga, kosminė įranga, dideli stacionarūs pramoniniai prietaisai (pvz., spausdinimo mašinos, frezavimo ir gręžimo staklės) ir stacionarūs įrenginiai (pvz., elektros generatoriai). Taip pat į taikymo sritį nepatenka fotovoltinės plokštės.
Greta pagrindinių nuostatų dėl medžiagų naudojimo apribojimų RoHS direktyvoje taip pat numatyta keletas nuostatų, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pakartotinai panaudoti ribojamų medžiagų turinčią EEĮ ir atlikti jos remontą, taip prisidedant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo. 2017 m. iš dalies pakeitus direktyvą šiam klausimui buvo skirta ypač daug dėmesio: praplėsta medžiagų naudojimo apribojimo išimčių taikymo sritis, į ją įtraukus pakartotinai naudotas atsargines dalis, kurios dėl riboto suderinamumo tebėra reikalingos tam tikriems naudotiems prietaisams, jeigu šios iš EEĮ paimtos pagal uždaros grandinės principu veikiančią surinkimo sistemą ( 14 ).
3.Politikos sąveika
RoHS direktyva susijusi ne tik su EEĮ atliekų direktyva, bet ir su daugeliu kitų ES politikos krypčių ir teisės aktų. RoHS direktyva, be kita ko, prisidedama prie Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (ŽEVP), priklausančio Europos žaliojo kurso sričiai, tikslų ( 15 , 16 ), nes pagal ją medžiagų naudojimo apribojimų išimtis taikoma atsarginėms dalims. Šia direktyva sudaromos palankesnės sąlygos pakartotinai panaudoti svarbiausias žaliavas, kurioms skirtas neseniai Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo užtikrinamas saugus ir tvarus svarbiausiųjų žaliavų tiekimas ( 17 ), nes ja siekiama remti neužterštų atliekų srautus.
Ši direktyva glaudžiai susijusi su chemines medžiagas reglamentuojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų reglamentu (REACH reglamentu) ( 18 ) ir Patvariųjų organinių teršalų reglamentu (POT reglamentu) ( 19 ). Ji taip pat susijusi su Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti ( 20 ), kuria siekiama įtvirtinti saugaus ir tvaraus cheminių medžiagų kūrimo principą ir užtikrinti netoksinių medžiagų naudojimo ciklus, įskaitant EEĮ.
RoHS direktyva reglamentuojami gaminiai, todėl tai yra teisės aktas, kuriame pateikiamos suderintos nuostatos dėl atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros. Ekologinio projektavimo direktyvoje ( 21 , 22 ) nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai, taikomi konkrečiai EEĮ, yra glaudžiai susiję su RoHS direktyvoje nustatytais medžiagų naudojimo apribojimais.
4.Vertinimo išvados
Vertinimas atliktas vadovaujantis Europos Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis ( 23 ) ir atsižvelgiant į aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, suderinamumo ir ES pridėtinės vertės vertinimo kriterijus.
4.1.Veiksmingumas
Kiekybiškai įvertinti tiesioginį direktyvos poveikį mažinant pavojingųjų medžiagų kiekį ES rinkai pateiktoje elektros ir elektroninėje įrangoje buvo sudėtinga. Viena iš priežasčių yra ta, kad įtakos pavojingųjų medžiagų kiekiui EEĮ turi keletas iniciatyvų ir teisės aktų. Pagrindžiamajame tyrime apskaičiuota, kad priėmus RoHS direktyvą 2003–2016 m. ribojamų medžiagų naudojimas EEĮ galėjo sumažėti maždaug dviem trečdaliais. Nors apskaičiuojant buvo laikomasi tam tikrų sąlygų ir nebuvo įtrauktos visos šiuo metu į direktyvos II priedą įtrauktos medžiagos, vis dėlto galima teigti, kad RoHS direktyva padėjo sumažinti santykinį pavojingųjų medžiagų kiekį ES rinkai pateiktoje EEĮ.
Mažinant pavojingųjų medžiagų kiekį EEĮ, siekiama prisidėti prie žmonių sveikatos apsaugos tikslo. Visų pirma darbuotojams, dirbantiems EEĮ atliekų apdorojimo sektoriuje, kyla pavojus patirti į sąrašą įtrauktų pavojingųjų medžiagų poveikį. Apskritai EEĮ atliekų sraute sumažinus pavojingųjų medžiagų, esančių kiekvienoje EEĮ, kiekį atliekų tvarkymo procesai tapo saugesni šio sektoriaus darbuotojams. Tačiau iš dalies šį poveikį lėmė ir ES darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos priemonės.
Pavojingųjų medžiagų kiekio EEĮ mažinimas taip pat turi teigiamą poveikį aplinkai, nes mažėja šių medžiagų patekimo į aplinką rizika. Be to, medžiagų naudojimo apribojimai sumažina žalingo poveikio aplinkai ir sveikatai, kurį sukelia netinkamai surenkamos ir apdorojamos EEĮ atliekos, riziką. Tai svarbu atsižvelgiant į vidutinį EEĮ atliekų surinkimo lygį ES, kuris 2020 m. siekė 45,9 proc. ( 24 )
Pavojingųjų medžiagų pakeitimas taip pat prisidėjo prie didesnio perdirbtų medžiagų naudojimo, nes tikimybė, kad švarios antrinės medžiagos atitiks gaminio reikalavimus, yra didesnė.
Tam tikromis sąlygomis vis dar leidžiama naudoti pavojingųjų medžiagų turinčius kabelius ir atsargines dalis. Kabelius ir atsargines dalis galima naudoti įrangoje, kuri buvo pateikta rinkai prieš pradedant taikyti šią direktyvą. Be to, pakartotinai naudoti paimtos atsarginės dalys tam tikromis sąlygomis gali būti naudojamos EEĮ, kuri buvo pateikta rinkai praėjus 10 metų po to, kai šiai įrangai buvo pradėta taikyti direktyva. Atsargines dalis, turinčias pavojingųjų medžiagų, taip pat galima naudoti prietaisuose, kurių veikimas tebepriklauso nuo tų atsarginių dalių, taikant laikiną išimtį atitinkamai pagal III arba IV priedą. Taip kartu prisidedama prie kuo efektyvesnio išteklių naudojimo ir išvengiama pirmalaikės EEĮ eksploatavimo pabaigos. Šiuo požiūriu direktyva veiksmingai padeda įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus.
Tačiau bendrą pavojingųjų medžiagų kiekio EEĮ atliekose sumažėjimą iš dalies atsveria didėjantis Europoje išmetamų EEĮ atliekų kiekis, todėl dabartinis metinis EEĮ atliekų srauto augimas siekia 2 proc. ( 25 ). Vertinimo pagrindžiamajame tyrime taip pat nustatyta, kad, nors rinkai pateikiama vis daugiau elektrifikuotos įrangos (pvz., išmaniųjų pastatų sektoriuje), vidutinė EEĮ eksploatavimo trukmė sutrumpėjo.
4.2.Efektyvumas
RoHS direktyvos taikymas atnešė naudos aplinkos ir sveikatos srityse, pavyzdžiui, sumažėjo EEĮ esančių pavojingųjų medžiagų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai. Jos taikymas buvo naudingas ir ekonominiu požiūriu, nes direktyva užtikrintas teisinis tikrumas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir vidaus rinkoje sukurtos vienodos sąlygos EEĮ įmonėms. Be to, RoHS direktyva paskatino investicijas į pavojingųjų medžiagų pakaitalų paiešką. Daugeliu atvejų tai paskatino kurti alternatyvas, todėl teigiama linkme pasistūmėta naudingų inovacijų srityje.
Vis dėlto RoHS direktyvos įgyvendinimas savaime susijęs ir su suinteresuotųjų subjektų patiriamomis sąnaudomis. Jos apima reikalavimų laikymosi išlaidas, susijusias su informacijos teikimo reikalavimais ir inžinerijos išlaidomis, taip pat vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo sąnaudas. Sąnaudos ypač priklauso nuo ūkinės veiklos vykdytojų padėties, todėl turimais duomenimis jų negalima patikimai įvertinti.
Pagrindinis reikalavimų laikymosi išlaidų, susijusių su informacijos teikimo reikalavimais, veiksnys yra informacijos valdymas tiekimo grandinėje ir atitikties vertinimo procedūros laikymasis. Tai apima informacijos rinkimą, techninių dokumentų teikimą ir IT sistemos priežiūrą. Didžioji dalis su RoHS prievolėmis susijusių reikalavimų laikymosi išlaidų patiriama dėl gaminių pateikimo rinkai bendrųjų reikalavimų, kurie taip pat yra svarbūs pagal gaminius reglamentuojančius kitus teisės aktus, taikomus EEĮ (pvz., Žemos įtampos direktyvą ( 26 )). Tačiau šioms išlaidoms įtakos turi direktyvos pakeitimai, pavyzdžiui, Ribojamų cheminių medžiagų sąrašo papildymas naujomis medžiagomis.
Įmonėms, kurioms iki šiol reikalingos laikinos išimtys, gali tekti padengti papildomas sąnaudas. Tokios sąnaudos patiriamos rengiant paraišką, renkant atitinkamą informaciją pagal RoHS direktyvos V priedą ir teikiant papildomus įrodymus vertinimo metu. Tačiau vieną kartą pagal RoHS suteikta išimtis galioja visiems ūkinės veiklos vykdytojams, todėl nė viena įmonė, kuri tokia išimtimi naudojasi, sąnaudų nepatiria.
Įsigaliojus apribojimams, reikėjo investuoti į pakaitalų ar techninių alternatyvų kūrimą ir patvirtinimą. Ta pati tvarka taikoma ir naujiems apribojimams. Su perprojektavimu ir inžinerija susijusios reikalavimų laikymosi išlaidos iš esmės buvo patirtos maždaug 2003 m., kai buvo priimta pirmoji RoHS direktyva, vėliau pakartotinai 2011 m., kai buvo išplėsta šios direktyvos taikymo sritis, ir galiausiai 2015 m., kai į Ribojamų cheminių medžiagų sąrašą buvo įtraukti keturi plastifikatoriai, nors daugelis įmonių nuolat stengiasi kurti naujus projektus.
Svarbiausios direktyvos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės – rinkos priežiūros nuostatos. Rinkos priežiūra sustiprinta Rinkos priežiūros reglamente ( 27 ) nustatyta sistema. Tuo reglamentu užtikrinama, kad RoHS direktyva būtų įtraukta į Europos gaminių atitikties tinklo veiklos sritį ir kad, siekiant suderinti jos vykdymo užtikrinimą įvairiose šalyse, būtų įsteigta administracinio bendradarbiavimo grupė. Valstybėms narėms tenkančios vykdymo užtikrinimo išlaidos yra didesnės nei įgyvendinimo išlaidos. Įgyvendinimo išlaidas daugiausia lemia tai, kad daugelis valstybių narių priedų pakeitimus, padarytus atskiromis deleguotosiomis direktyvomis, turi perkelti į nacionalinę teisę. Nuo 2012 m. iki 2022 m. gruodžio mėn. priimta apie 80 Komisijos deleguotųjų direktyvų, visų pirma dėl III ir IV prieduose numatytų išimčių. Dėl dažnai kylančio poreikio šiuos pakeitimus perkelti į nacionalinę teisę kai kurioms valstybėms narėms užkraunama administracinė našta.
Kalbant apie vykdymo užtikrinimo sąnaudas, valstybių narių ištekliai, strategijos ir priemonės, skirti tikrinti, ar laikomasi RoHS direktyvos, skiriasi. Mažiausiai apsunkinančiu ir ekonomiškiausiu pripažintas patikrinimas, ar laikomasi su CE ženklu susijusių prievolių ir ar turimi techniniai dokumentai bei ar jie galioja. Patikrinti, ar EEĮ atitinka RoHS direktyvoje nustatytus medžiagų naudojimo apribojimų reikalavimus, galima tik dalies rinkai pateiktos EEĮ. Remiantis skaičiavimais, reikalavimų neatitinka 23–28 proc. patikrintos EEĮ, nors dėl informacijos trūkumo lieka daug neatsakytų klausimų.
Atlikus vertinimą nustatyta keletas veiksnių, dėl kurių išimties suteikimo procesas stokoja skaidrumo ir veiksmingumo, taip pat nustatytos sritys, kuriose šį procesą būtų galima tobulinti. Visų pirma, suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į tai, kad 5 straipsnio 1 dalies a punkte, kuriame nustatyti išimčių taikymo, atnaujinimo ar atšaukimo kriterijai, esą trūksta aiškumo.
Siekiant atsižvelgti į šį susirūpinimą keliantį klausimą ir padidinti skaidrumą, buvo parengta išimties suteikimo metodika, paraiškos forma ir gairės, kurios paskelbtos specialiai tam skirtoje Komisijos interneto svetainėje ( 28 ). Vertinant kiekvieną prašymą dėl išimties konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, atitinkama informacija skelbiama viešai, o pagal geresnio reglamentavimo gaires deleguotųjų teisės aktų projektai pateikiami susipažinti visuomenei siekiant gauti grįžtamąjį ryšį.
Kita silpnoji procedūros grandis – išimties suteikimo proceso trukmė nuo paraiškos pateikimo iki deleguotosios direktyvos priėmimo. Vidutiniškai išimčių vertinimas ir susijusių sprendimų priėmimas užtrunka daugiau nei 24 mėnesius, o daugiau nei 60 prašymų dėl išimties dar neišnagrinėta (padėtis 2022 m. gruodžio mėn.).
Šiuo atveju svarbūs keli veiksniai. Pirma, ilgainiui išimtys darėsi vis konkretesnės, todėl didėjo jų techninis sudėtingumas ir detalumo lygis. Užuot išimtis taikius platesnėse bendrose naudojimo srityse, jas imta taikyti konkrečioms reikmėms, kai medžiagą nėra lengva pakeisti, todėl tokios išimtys buvo suskirstytos į dalines išimtis. Antra, skirtingos EEĮ kategorijos (pagal direktyvos I priedą) gali būti susijusios su vienu išimties įrašu (t. y. su viena konkrečia naudojimo sritimi), nors jų galiojimo pabaiga gali skirtis. Dėl to išauga paraiškų ir vertinimų skaičius. Trečia, 5 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama, kad pakeitimai būtų priimami atskiromis deleguotosiomis direktyvomis, todėl itin padaugėja administracinio darbo. Ketvirtasis veiksnys sietinas su ištekliais, kurie reikalingi su prašymais dėl išimties susijusiam procesui valdyti. Tai aktualu ne tik Komisijai, bet ir paraiškų teikėjams: paraiškos rengimas ir prireikus papildomos informacijos pateikimas vertinimo proceso metu yra susijęs su ištekliais, o dėl nepakankamai dokumentuotų paraiškų procesas užsitęsia.
Atliekant vertinimą taip pat nustatyta, kad, leidus apribojimo netaikyti tam tikros reikmėms, galimybių papildomai sumažinti tam tikrų pavojingųjų medžiagų kiekį, yra mažiau nei tuomet, kai apribojimas buvo ką tik įvestas. Vadinasi, kalbant apie išvengtų medžiagų kiekį, susiaurinus išimties taikymo sritį iš esmės gaunama mažiau naudos nei iš pradžių. Be to, šiuo metu, daugelis išimčių (nors ne visos) praktiškai aktualios tik ribotam skaičiui bendrovių.
Taip pat tampa vis sunkiau išsamiai įvertinti paraiškos teikėjo pateiktą techninę informaciją. Taip yra dėl to, kad procesas sudėtingėja, o suinteresuotieji subjektai, visų pirma konkuruojančios bendrovės ar NVO, vis rečiau jame dalyvauja. Dėl to vertinimai gali būti atliekami vienpusiškai ir tai gali turėti įtakos jų moksliniam patikimumui. Pasikliovimas išorės konsultantais, teikiančiais techninę pagalbą, turi tam tikrų privalumų, tačiau neretai tenka keisti pašnekovus, todėl kyla rizika, kad bus prarastas tęstinumas. Be to, darbą gali apsunkinti sutartiniai susitarimai, pagal kuriuos reikia lanksčiai reaguoti į pokyčius (pvz., tais atvejais, kai atsiimami prašymai dėl išimties).
Kalbant apie išimčių suteikimo procesą, taip pat nustatyta, kad Ribojamų cheminių medžiagų sąrašo peržiūros ir keitimo procesas suinteresuotiesiems subjektams yra nepakankamai skaidrus ir sunkiai nuspėjamas. Šiuo atžvilgiu RoHS direktyvoje nenumatyta jokių procedūrinių reikalavimų, išskyrus prievolę konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais. Išorės konsultantai parengė medžiagų naudojimo apribojimų metodiką ir paskelbė ją pagrindžiamajame tyrime ( 29 ). Be to, nustatyta, kad norint surinkti visus svarbius duomenis apie medžiagą ir atitinkamą EEĮ per visą jos gyvavimo ciklą ir įvertinti įvairius prieštaringus duomenis, reikia skirti daug išteklių ir laiko. Dabartinio proceso mokslinį patikimumą reikia tobulinti, visų pirma centralizuotai teikiant informaciją ir atliekant vertinimą.
4.3.Suderinamumas
Kalbant apie RoHS direktyvos išorės suderinamumą (t. y. jos suderinamumą su kitomis atitinkamomis taisyklėmis), atliekant vertinimą nustatyta, kad RoHS direktyvoje ir REACH reglamente nustatyti medžiagų naudojimo apribojimai gali dubliuotis ir buvo pastebėta tokių dubliavimosi atvejų. Taip pat laikytasi nuomonės, kad problemų kelia suderinamumas su Ekologinio projektavimo direktyva ir POT reglamentu. Visuose šiuose teisės aktuose numatyti mechanizmai, kuriais tam tikros medžiagos ribojamos EEĮ ar su ja susijusiuose medžiagų srautuose arba kuriais tam daromas poveikis.
Pagal REACH reglamentą šiuo atveju svarbiausi ir geriausiai palyginami mechanizmai yra „apribojimų“ ir „autorizacijos“ procesai. Nors dėl skirtingo teisės aktų pobūdžio ir motyvų esama svarbių skirtumų( 30 ), REACH reglamente numatytus procesus galima atitinkamai palyginti su RoHS direktyvoje numatytais medžiagos naudojimo apribojimo ir išimties suteikimo procesais. Šie procesai plačiąja prasme atitinka reglamente numatytus procesus. Skiriantis atitinkamų REACH ir RoHS procesų metodologijai, koordinuoti, kad pagal abu teisės aktus priimami sprendimai derėtų, gali būti sudėtinga.
Nustatyta ir kitų probleminių suderinamumo su kitais teisės aktais klausimų, susijusių su RoHS direktyvoje nustatytų apribojimų ir išimčių turiniu. Pastebėta, kad skiriasi nuostatos dėl didžiausios leidžiamos koncentracijos, teisės aktų taikymo srities, nukrypti leidžiančių nuostatų, taikomų atsarginėms dalims, išimčių, galiojimo pabaigos datų ir dokumentams keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, II priede nurodytos didžiausios leidžiamos koncentracijos vertės nebeatitinka kituose teisės aktuose nustatytų didžiausios leidžiamos koncentracijos verčių (pvz., kalbant apie polibromintus difenileterius). Dar vienas nenuoseklumo pavyzdys – nuostatos dėl atsarginių dalių. Šiomis nuostatomis, kurios į RoHS direktyvą buvo įtrauktos dėl specifinio direktyvos pobūdžio, šis klausimas sprendžiamas kiek kitaip arba ne taip pabrėžtinai, kaip kituose chemines medžiagas reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Vis dėlto nuodugniau nagrinėjant daugelį bendrų suinteresuotųjų subjektų pareiškimų, atsakymai į daugumą klausimų randami teisėkūros ir ne teisėkūros dokumentuose, net jei jie suformuluoti nepakankamai suprantamai ir aiškiai, o susirūpinimą keliantys klausimai dažnai susiję tik su atskiromis sritimis, tačiau jų platesnis poveikis nepagrindžiamas.
4.4.ES pridėtinė vertė
2011 m. RoHS direktyvą išdėstant nauja redakcija remtasi anksčiau pasiektu suderinimu ir ja padidinta ES pridėtinė vertė. Kai 2002 m. RoHS direktyva buvo pirmą kartą priimta, ja buvo sudarytos vienodos sąlygos ir ji padėjo panaikinti kai kurių valstybių narių anksčiau priimtų taisyklių, susijusių su pavojingųjų medžiagų naudojimu elektros ir elektroninėje įrangoje, skirtumus. Be to, visoje ES suderinta teisinė sistema skatina inovacijas ir pakaitalų bei alternatyvių medžiagų naudojimą siekiant pakeisti pavojingųjų medžiagų naudojimą EEĮ.
Teisės aktus, kuriais RoHS direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, priėmė visos valstybės narės. Pagal 2011 m. priimtą naują direktyvos redakciją pradėtos vienodai taikyti bendros įgyvendinimo nuostatos (pvz., CE ženklo naudojimo ir atitikties deklaracijos), kaip numatyta naujojoje teisės aktų sistemoje (NTAS) ( 31 ). Suderinti EEĮ reikalavimai pagal RoHS direktyvą kartu su suderintomis taisyklėmis pagal įvairius gaminius reglamentuojančius teisės aktus padeda sukurti ir išlaikyti vienodas sąlygas EEĮ, o tai savo ruožtu gerina vidaus rinkos veikimą. Ši išvada patvirtinama NTAS vertinime ( 32 ), kuriame nurodoma, kad NTAS padėjo užtikrinti ne tik vienodas sąlygas, bet ir ES derinamųjų teisės aktų nuoseklumą ir suderinamumą.
Naujos redakcijos direktyva ir vėlesni pakeitimai, kuriais išplėsta jos taikymo sritis, palengvino tolesnį taisyklių, taikomų įrangai, kuri anksčiau nebuvo įtraukta į jos taikymo sritį, pavyzdžiui, medicinos prietaisams, derinimą. Tai padėjo užtikrinti geresnę aplinkos ir sveikatos apsaugą ES. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad RoHS direktyva buvo priimta kartu su EEĮ atliekų direktyva, kurioje nustatytos EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir šalinimo taisyklės, siekiant prisidėti prie tvarios gamybos ir vartojimo. Abu teisės aktai veiksmingai sąveikauja tarpusavyje; juos atskyrus vieną nuo kito nacionaliniu ir ES lygmenimis, tokios darnos nebūtų pasiekta.
4.5.Aktualumas
Iš esmės RoHS direktyva ir toliau atliepia jos tiksluose numatytus poreikius, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką bei skatinti aplinkai nekenksmingą EEĮ atliekų naudojimą ir šalinimą. Direktyvoje nustatyti medžiagų naudojimo apribojimai yra svarbus veiksnys kuriant aplinkai nekenksmingą EEĮ. Be to, jie yra visiems lengvai suprantami, nes daugelyje įrašų suprantamai nurodomos medžiagų grupės, o ne ilgas ir išsamus konkrečių medžiagų junginių sąrašas (pvz., švinas ir visi švino junginiai nurodyti prie to paties įrašo „švinas“).
RoHS direktyvos aktualumas galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių jos didelį poveikį reguliavimo sistemų, susijusių su pavojingosiomis medžiagomis EEĮ, kūrimui trečiosiose šalyse. Tarptautinės bendrovės dažnai pasirenka taikyti vieną standartą, siekdamos supaprastinti procedūras ir sutaupyti lėšų vykdant gamybą visame pasaulyje. Taip pirmasis suderintas standartas ( 33 ), kuriuo įgyvendinti RoHS direktyvoje nustatyti apribojimai, tapo atitinkamo tarptautinio standarto ( 34 ) pagrindu. Nuo to laiko teisės aktus, panašius į RoHS direktyvą, priima vis daugiau jurisdikcijų, ir tai palengvina prekybą tokia įranga.
Direktyva tapo dar aktualesnė atsižvelgiant į ES politikos pokyčius, įvykusius nuo jos priėmimo. Tai:
·2020 m. Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (ŽEVP) tikslai ir ypatingas dėmesys elektros ir elektroninei įrangai, kai vis daugiau dėmesio skiriama antrinėms žaliavoms;
·Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti, kurios tikslas – saugaus ir tvaraus cheminių medžiagų kūrimo principo įtvirtinimas ir netoksinių medžiagų naudojimo ciklų, įskaitant EEĮ, užtikrinimas;
·svarbiausiųjų žaliavų, paimtų iš EEĮ atliekų, naudojimas. Tokiu atveju iš anksto numatoma, kad medžiagų srautas bus skirtas šioms medžiagoms išgauti, jei kitos potencialiai pavojingos medžiagos neužterš šio atliekų srauto ir neužkirs kelio ekonomiškai jas panaudoti.
Atsižvelgiant į tai, kad EEĮ vis dažniau naudojama kasdieniame gyvenime, tampa aišku, kad šios nuostatos taps dar svarbesnės. ES rinkai pateiktos EEĮ kiekis padidėjo nuo 7,6 mln. tonų 2012 m. iki didžiausio užfiksuoto kiekio – 12,4 mln. tonų 2020 m. Didėjantis EEĮ kiekis rodo, kad reikia mažinti poveikį aplinkai gaminių lygmeniu, todėl itin svarbu vengti pavojingųjų medžiagų.
Kalbant apie direktyvos aktualumą, reikia atsižvelgti į dar vieną veiksnį – laikotarpį nuo EEĮ pateikimo rinkai iki tokios įrangos eksploatavimo pabaigos. Tada, kai šiuo metu rinkai pateikiama EEĮ taps EEĮ atliekomis, perdirbimo užmojai jau bus išaugę, o pažanga plėtojant mokslines žinias apie galimas pavojingąsias medžiagas gali užkirsti kelią atliekų, kuriose yra šių medžiagų, perdirbimui arba bent jau padidinti jų perdirbimo kainą.
RoHS direktyvos aktualumui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai. Jei Ribojamų cheminių medžiagų sąrašas nebus reguliariai peržiūrimas ir keičiamas, direktyva iš dalies praras savo aktualumą, nors apribojimai dėl EEĮ esančių medžiagų galėtų būti įtraukti ir į kitus chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, REACH reglamentą. Apskritai, mažinti pavojingųjų medžiagų kiekį EEĮ galima ne tik reglamentavimo priemonėmis, bet ir paskatomis. Tai aktualu naujų galimai pavojingų medžiagų arba jų naudojimo tam tikroms reikmėms atvejais, kurioms iki šiol buvo taikoma išimtis. Pavyzdžiui, prisidėti prie šių medžiagų pakeitimo gali viešųjų pirkimų reikalavimai arba mokesčių už didesnę gamintojo atsakomybę pagal EEĮ atliekų direktyvą moduliavimas.
Direktyvos, ypač jos taikymo srities, aktualumas taip pat gali nukentėti, jei nebus tinkamai atsižvelgta į mokslo ir technikos pažangą. Pavyzdžiui, iš pradžių į direktyvos taikymo sritį nebuvo įtrauktos fotovoltinės plokštės komercinėms reikmėms, kad nebūtų trukdoma atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtrai, tačiau dėl to sumažėjo paskatų kurti alternatyvias priemones, kuriose nebūtų pavojingųjų medžiagų. Taip pat galima paminėti laikinos išimties sistemos mechanizmą, nes jį taikant neatsižvelgiama į galimos išimties svarbos bei taikymo srities ir išteklių bei pastangų, skirtų jai taikyti, vertinti ir įgyvendinti, santykį. Kaip aprašyta pirmiau, prašymai (iš dalies susiję su nedideliu pavojingųjų medžiagų kiekiu) tapo vis konkretesni ir sudėtingesni, tačiau prisitaikymo prie mokslo ir technikos pažangos sistema nepasikeitė. Dėl neveiksmingo proceso gali nukentėti sistemos, kuria siekiama prireikus leisti taikyti išimtis ir kartu remti pastangas pakeisti šias medžiagas, veiksmingumas. Nepritaikius nuostatų prie konkretesnės išimčių taikymo sistemos (pvz., netaikant proporcingumo principo), procesas gali užsitęsti. Pavyzdžiui, išimtys, kurias prašoma pratęsti, galioja tol, kol Komisija priima sprendimą. Vėluojant priimti sprendimus, išimties taikymas de facto gali būti pratęstas palyginti ilgam laikui, todėl tai gali būti žalinga sektoriaus lyderiams ir galiausiai turėti įtakos išimčių taikymo sistemos reikšmei mažinant pavojingųjų medžiagų kiekį EEĮ.
Atlikus vertinimą nustatyta, kad laikinų išimčių galiojimo laikotarpiai ir pasibaigus jų galiojimui taikomi pereinamieji laikotarpiai yra per trumpi EEĮ, kurios kūrimui, bandymams ir patvirtinimui reikia daug laiko (pvz., tam tikrų medicinos prietaisų). Šiuo metu abu laikotarpiai yra riboti. Laikinos išimtys negali galioti ilgiau nei septynerius metus, o jei išimtis atšaukiama, taikomas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių, bet ne ilgesnis kaip 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
5.Išvados
RoHS direktyva prisideda mažinant pavojingųjų medžiagų kiekį elektros ir elektroninėje įrangoje (EEĮ) ES ir apsaugant žmonių sveikatą bei aplinką skirtingais vertės grandinės etapais.
Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad, nepaisant nustatytų trūkumų, RoHS direktyva apskritai veikia tinkamai. Direktyva paprastai apribojamos pavojingosios medžiagos EEĮ, taigi ir EEĮ atliekose, ir kartu prireikus leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Direktyva sudarius vienodas sąlygas EEĮ gamintojams, taip pat prisidėta prie vidaus rinkos suderinimo ir veikimo. Tokio suderinimo lygio be RoHS direktyvos nebūtų buvę galima pasiekti. Be to, RoHS direktyva tapo tarptautiniu mastu svarbi kaip pasaulinis lyginamasis standartas mažinant pavojingųjų medžiagų kiekį EEĮ, todėl gali būti labai naudinga aplinkai ir sveikatai visame pasaulyje.
Vertinime pabrėžta, kad sprendimų dėl išimčių priėmimo ir medžiagų naudojimo apribojimų atnaujinimo pagal RoHS direktyvą procesai iš dalies yra nepakankamai skaidrūs ir veiksmingi, be to, gali būti patobulintas jų mokslinis patikimumas. Taip pat nustatyta tam tikrų metodologinių ir procedūrinių skirtumų tarp parengiamųjų darbų, susijusių su, viena vertus, medžiagų naudojimo apribojimu pagal RoHS direktyvą, ir, kita vertus, su medžiagų naudojimo apribojimu ir autorizacija pagal REACH reglamentą.
Siekdama spręsti šias problemas ir prisidėti prie bendro suderinamumo, Komisija siūlo, kad atsakomybė už techninį laikinų išimčių vertinimą ir Ribojamų cheminių medžiagų sąrašo peržiūros procesą būtų perskirta Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA). Taip būtų pakeista dabartinė praktika, kai Komisijai padeda išorės konsultantai, atsakingi už techninio indėlio teikimą. Jei ECHA ir jos techniniams komitetams būtų pavesta vadovauti techninio vertinimo procesui, nustačius tinkamą pereinamąjį laikotarpį būtų padidintas nuoseklumas ir veiksmingumas, visų pirma sprendžiant sąveikos su kitais chemines medžiagas reglamentuojančiais teisės aktais klausimus. Komisija ir toliau būtų atsakinga už sprendimų dėl galimų atitinkamų direktyvos priedų pakeitimų priėmimą, kurį ji atliktų priimdama deleguotuosius aktus.
Vertinimo užduotis perskyrus ECHA neturėtų būtų padarytas poveikis esminiams reikalavimams, kuriais remiantis priimami medžiagų naudojimo apribojimai arba atitinkamos išimtys.
Toks užduočių perskyrimas sustiprintų principo „viena medžiaga – vienas vertinimas“, nustatyto pagal cheminių medžiagų tvarumo strategiją, taikymą ir leistų supaprastinti procesus. Jei susijusį vertinimą atliktų Agentūra, būtų galima naudoti jau turimą arba renkamą informaciją ir vertinimus pagal kitus teisės aktus, susijusius su ta pačia medžiaga, patenkančia į Agentūros kompetencijos sritį. Taip būtų pagerintas suderinamumas su kitais chemines medžiagas reglamentuojančiais teisės aktais, o tai padėtų laikytis vieno iš RoHS direktyvos reikalavimų, t. y. „atitikti kitus teisės aktus, susijusius su cheminėmis medžiagomis, ypač Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006“. Jei visas būsimas paraiškas dėl išimčių nagrinėtų ECHA ir jos moksliniai komitetai, būtų užtikrintas ir rekomendacijų, dėl kurių sprendimą priims Komisija, nuoseklumas su sąlyga, kad ECHA, be reikiamų atitinkamų išteklių, galėtų išplėsti savo kompetenciją, susijusią su EEĮ sritimi ir EEĮ nelaikymo atliekomis etapu.
Kitas sinergijos poveikis būtų galimybė naudotis ECHA valdomomis įprastomis IT priemonėmis, kad suinteresuotieji subjektai būtų ne tik informuojami žinomu (t. y. kiek tai susiję su REACH reglamentu) ir šiuolaikišku būdu, bet ir turėtų vieną skaitmeninę sąsają prašymams dėl išimties ir dokumentacijoms dėl apribojimų įvedimo teikti. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, užduotis perdavus ECHA, Komisija teiktų gaires dėl prašymų dėl išimties ir Ribojamų cheminių medžiagų sąrašo peržiūros proceso.
Siekdama reaguoti į poreikį patikslinti vartojamus terminus, be kita ko, tam, kad būtų atsižvelgta į technikos ir mokslo pažangą, arba pašalinti pasenusius aiškinimus, Komisija taip pat atnaujintų 2012 m. dokumentą „Dažniausiai užduodami klausimai“ (DUK).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į kitas prioritetines iniciatyvas pagal ŽEVP, dabartiniame etape atlikus šią bendrą RoHS direktyvos peržiūrą, kurios reikalaujama pagal 24 straipsnio 2 dalį, direktyva bus ne persvarstyta, o tikslingai iš dalies pakeista mokslines ir technines užduotis perskiriant ECHA ( 35 ).
Būsimo persvarstymo aplinkybės
Pripažįstant tai, kad ne visus nustatytus trūkumus galima pašalinti taikant pirmiau aprašytus veiksmus, reikėtų pabrėžti, kad bet koks būsimas bendras persvarstymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į vertinimo išvadas.
Galima atnaujinti nuostatas ir pritaikyti jas ateičiai. Pradedant nuo taikymo srities atnaujinimo (pvz., persvarstant nuostatas dėl fotovoltinių plokščių) ir baigiant daugelio pereinamojo laikotarpio nuostatų, kurios buvo svarbios nustatant atvirą taikymo sritį, tačiau dabar nebėra reikalingos, panaikinimu. Tuo pačiu būtų galima III ir IV prieduose išbraukti išimtis, kurių galiojimas yra pasibaigęs, ir panaikinti juose numatytą administracinę naštą, susijusią su skirtingomis EEĮ kategorijomis.
Nors šių dviejų procesų procedūriniai etapai bus pakeisti, kai jų vykdymas bus perskirtas ECHA, išimčių taikymo ir naujų medžiagų vertinimo sistema nesikeis. Vis dėlto šią sistemą reikėtų pritaikyti prie mokslo ir technikos pažangos, kad ji atitiktų savo paskirtį ir leistų lanksčiai reaguoti į technologijų ir rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, nustatant kriterijus, pagal kuriuos priimami sprendimai dėl išimčių, galėtų būti atsižvelgiama į tai, kokiais atvejais išimčių galiojimas turėtų būti nutrauktas dėl jų nereikšmingumo rinkoje. Be to, galėtų būti pakoreguotas ribotas išimčių galiojimo laikotarpių ar pereinamųjų laikotarpių pasirinkimas, kad būtų galima nustatyti atskirą laikotarpį, atsižvelgiant į konkretų atvejį. Kartu būtų galima pašalinti efektyviam procesui trukdančias kliūtis.
Taip pat būtų galima ištirti, ar tikslinga į laikino išimčių taikymo sistemą įvesti mokesčius už riboto naudojimo pavojingų medžiagų naudojimą tam tikroms reikmėms.
RoHS direktyvą taip pat būtų galima sugriežtinti atsižvelgiant į tai, kad EEĮ esančios pavojingosios medžiagos tebėra svarbi tema siekiant žiedinės ekonomikos ir nulinės taršos tikslų. Poreikis įvertinti ir galimai apriboti tam tikras pavojingąsias medžiagas, pvz., naujas EEĮ naudojamas medžiagas, kurios prieštarauja direktyvos tikslams, tebėra didelis.
Tuo pačiu reikėtų numatyti galimybes stiprinti su EEĮ susijusią žiedinę ekonomiką. Gali būti supaprastintos RoHS direktyvos nuostatos dėl pakartotinai naudojamų EEĮ atsarginių dalių (pvz., kalbant apie jų naudojimą tam tikru ribotos trukmės laikotarpiu). Perdirbtų medžiagų naudojimą būtų galima padidinti nustačius palankesnes sąlygas, palyginti su pirminių medžiagų naudojimu.
Ateityje persvarstyti direktyvą taip pat būtų rekomenduojama dėl sąveikos su kitais teisės aktais, kurie šiuo metu yra persvarstomi ir dėl kurių gali reikėti pakoreguoti RoHS direktyvą (pvz., REACH reglamento atveju). Tačiau tuo pačiu tai yra viena iš priežasčių, kodėl dabar iš pagrindų peržiūrėti šią direktyvą nėra tinkamas metas.
Pavojingųjų medžiagų EEĮ atliekose klausimas yra labai svarbus apdorojant EEĮ atliekas, kurioms taikoma EEĮ atliekų direktyva. Ši direktyva šiuo metu yra vertinama, o glaudus šių dviejų teisės aktų koordinavimas galėtų suteikti daug teigiamos sinergijos. Pavyzdžiui, EEĮ atliekų direktyva galėtų būti toliau skatinama palaipsniui atsisakyti pavojingų medžiagų pritaikant didesnę gamintojo atsakomybę, o RoHS direktyva galėtų būti sudarytos sąlygos laikinai naudoti atsargines dalis, kad būtų remiamas pakartotinis tam tikrų prietaisų naudojimas ir remontas. Be to, RoHS direktyva galėtų padėti išvengti medžiagų srautų, kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, užteršimo, jei jos nuostatos būtų atnaujintos atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangos lygį arba jei, taikant laikinas išimtis, būtų leista, kad EEĮ esančios pavojingosios medžiagos cirkuliuotų uždarojo ciklo sistemoje.
Siekiant nustatyti tolesnę veiksmų kryptį ir suteikti pakankamai laiko pasiruošti bet kokiems būsimiems pokyčiams, galimame būsimame direktyvos persvarstyme turėtų būti atsižvelgta į ilgalaikę teisės akto perspektyvą ir jo vaidmenį atliekų, produktų, aplinkos ir cheminių medžiagų teisės aktų kontekste.