EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 09 20

COM(2023) 538 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo 13 straipsnio 1 dalį

1.Įvadas

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2019/1157 dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo 1 (toliau – reglamentas). Reglamentas įsigaliojo 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir pradėtas taikyti 2021 m. rugpjūčio 2 d. 2  

Reglamentas taikomas Direktyvoje 2004/38/EB (toliau – Laisvo judėjimo direktyva) 3 nurodytiems arba ja nustatytiems dokumentams: tapatybės kortelėms, ES piliečių teisę gyventi šalyje patvirtinantiems dokumentams ir šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelėms.

Pagal Laisvo judėjimo direktyvą valstybės narės savo piliečiams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal nacionalinės teisės aktus, turi išduoti ir atnaujinti tapatybės korteles 4 . Tai visų pirma apima jų naudojimą išvykstant 5 iš valstybės narės teritorijos ir atvykstant 6 į ją arba registruojant gyvenamąją vietą atitinkamose institucijose 7 . ES piliečiai gali naudotis asmens tapatybės kortelėmis keliaudami iš kitos valstybės narės arba iš trečiosios valstybės. Todėl jos taip pat gali būti naudojamos Šengeno erdvės išorės sienoms kirsti. Kartu svarbu pažymėti, kad nei reglamente, nei Laisvo judėjimo direktyvoje nereikalaujama, kad valstybės narės išduotų tapatybės korteles, kai jos nėra numatytos pagal nacionalinę teisę 8 .

Be to, valstybės narės gali reikalauti, kad ES piliečiai ir jų šeimos nariai užsiregistruotų atitinkamose institucijose; tokiu atveju valstybės narės privalo išduoti ES piliečiams registracijos liudijimus 9 . Valstybės narės taip pat privalo išduoti šeimos nariams, kurie nėra ES piliečiai 10 , leidimo gyventi šalyje kortelę, taip pat pagal prašymą išduoti dokumentus, kuriais patvirtinama nuolatinė gyvenamoji vieta 11 , ir išduoti leidimo nuolat gyventi šalyje korteles 12 . Nors šie teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai nėra kelionės dokumentai, leidimo gyventi šalyje kortelę arba leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę turintys šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, atleidžiami nuo vizos reikalavimų 13 .

Reglamentu sudaromos palankesnės sąlygos ES piliečiams naudotis laisvo judėjimo teise, nes jame numatytos saugesnės tapatybės kortelės ir teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai. Prieš priimant reglamentą, valstybių narių išduodamų tapatybės kortelių ir kitoje valstybėje narėje gyvenančių ES piliečių bei jų šeimos narių teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo lygiai gerokai skyrėsi. Dėl tų skirtumų didėjo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo rizika, taip pat kyla praktinių keblumų, kai piliečiai naudojosi laisvo judėjimo teise.

Pagal reglamento 13 straipsnį praėjus atitinkamai dvejiems ir 11 metų po šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui jo įgyvendinimo ataskaitą, visų pirma dėl pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos. Be to, praėjus šešeriems metams po šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau kas šešerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių nustatytų faktų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Valstybės narės ir atitinkamos ES agentūros teikia Komisijai informaciją, kuri būtina toje nuostatoje minėtoms ataskaitoms parengti. Šiuo tikslu Komisija valstybėms narėms išsiuntė klausimyną. Be to, FRONTEX atliko valstybių narių Komisijai pateiktų asmens tapatybės kortelių pavyzdžių apsaugos priemonių analizę 14 .

2.Reglamento įgyvendinimas

2.1.Techninis įgyvendinimas

2.1.1.Išduotų tapatybės kortelių techninis vertinimas

FRONTEX atlikto techninio vertinimo tikslas buvo patikrinti, ar valstybių narių tapatybės kortelės atitinka reglamento 3 straipsnyje nustatytą formatą, minimaliuosius saugumo standartus ir specifikacijas. Be kita ko, buvo tikrinama, ar tapatybės kortelės atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumente Nr. 9303 „Mašininio nuskaitymo kelionės dokumentai“ 15 nustatytas specifikacijas ir minimaliuosius saugumo standartus ir Reglamento (EB) Nr. 1030/2002 16 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2017/1954 17 , priedo d, f ir g punktuose nustatytus reikalavimus su tam tikrais apribojimais dėl FRONTEX techninių pajėgumų 18 . FRONTEX ištyrė naujausius valstybių narių išduotų tapatybės kortelių pavyzdžius.

Nustatyta, kad visos išanalizuotos tapatybės kortelės, išskyrus Graikijos tapatybės kortelę (žr. 2.4.2 skirsnį), atitinka reglamento reikalavimus dėl tų dalių, kurias FRONTEX galėjo patikrinti. Vis dėlto FRONTEX nustatė šias problemas, susijusias su kai kuriomis kitomis tapatybės kortelėmis 19 :

·kai kurios patikrintos tapatybės kortelės neatitiko minimaliųjų nuotraukos dydžio reikalavimų;

·kai kuriose patikrintose tapatybės kortelėse buvo įdiegtos ne visos apsaugos nuo nuotraukos pakeitimo priemonės;

·kai kuriose patikrintose tapatybės kortelėse yra nukrypimų nuo ICAO nustatytų bendrųjų išdėstymo specifikacijų (pvz., informacija nurodoma kitoje zonoje).

Komisija palaiko ryšius su valstybėmis narėmis, dėl kurių tapatybės kortelių FRONTEX nustatė šiuos faktus.

Remdamasi savo analize, FRONTEX pateikė šias operatyvines pastabas:

·„Vaivorykštinė spauda kaip ypatingas spausdinimo būdas padeda užtikrinti didesnį ofsetinės spaudos patikimumą ir palengvina pirmosios linijos patikrinimus. Laipsnišką spalvų susiliejimą turėtų būti galima atpažinti ir atskirti.“

·„Reikalavimas dėl nuotraukos dydžio yra svarbus siekiant palengvinti tapatybės tikrinimą ir nustatyti dokumentų klastojimo atvejus, pvz., sukčiavimą apsimetant kitu asmeniu ir nuotraukos perspausdinimą; šios dvi sukčiavimo rūšys pastaraisiais metais buvo vienos iš dažniausiai pasitaikančių dokumentų ir (arba) tapatybės klastojimo rūšių. Todėl, tikrinant tapatybę ir dokumentų autentiškumą, labai svarbu, kad turėtojo nuotrauka būtų didesnė. Tais atvejais, kai nuotrauka yra vienintelis biografinis identifikatorius, kuriuo galima remtis tikrinant tapatybę, jos dydis tampa dar svarbesnis.“

·„Papildomos turėtojo nuotraukos įdiegimas – tai priemonė, kuria siekiama padidinti tapatybės kortelių atsparumą nuotraukų pakeitimui ir manipuliacijoms su nuotraukomis. Papildoma nuotrauka turi būti pakankamai geros kokybės, kad ją būtų galima palyginti su pagrindine nuotrauka, ir turi būti lengvai patikrinama pirmojoje linijoje.“

2.1.2.Kiti aspektai, susiję su tapatybės kortelių techniniu įgyvendinimu

Kaip leidžiama pagal reglamento 3 straipsnio 3 dalį, dvi valstybės narės vietoj „tapatybės kortelės“ naudoja kitą nusistovėjusį nacionalinį pavadinimą oficialiąja kalba 20 . Penkiose valstybėse narėse kortelėse naudojamas Brailio rašto tekstas 21 .

13 valstybių narių šiuo metu naudojasi reglamento 3 straipsnio 9 dalyje numatyta galimybe įdiegti dvigubą sąsają arba atskirą laikmeną. Pagal reglamento 3 straipsnio 10 dalį 14 valstybių narių savo tapatybės kortelėse laiko duomenis elektroninių paslaugų, kaip antai e. valdžios ir e. verslo, tikslais; tokie duomenys fiziškai arba logiškai atskiriami nuo kortelės luste saugomų biometrinių duomenų.

2.1.3.Biometrinių identifikatorių rinkimas

Pagal reglamento 3 straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą valstybės narės gali nuspręsti 6–12 metų vaikams išduodant asmens tapatybės korteles netaikyti reikalavimo duoti pirštų atspaudus 22 . Šiuo metu šia galimybe naudojasi 19 valstybių narių. Valstybės narės taip pat įdiegė įvairias biometrinių identifikatorių rinkimo priemones, susijusias su konkrečiais vaikų ir pažeidžiamų asmenų poreikiais, pavyzdžiui, parengė specialius vadovus arba numatė specialias darbo valandas 23 .

Atsakydamos į Komisijos klausimyną, tik kelios valstybės narės pranešė apie sunkumus renkant biometrinius identifikatorius, daugiausia susijusius su veido atvaizdo arba paimtų pirštų atspaudų kokybe. 22 valstybės narės naudojasi mobiliosiomis registracijos priemonėmis, kad išduotų tapatybės korteles asmenims, kurie negali apsilankyti už tokių kortelių išdavimą atsakingose valdžios institucijose 24 , arba svarsto galimybę pradėti jomis naudotis. 12 valstybių narių veido atvaizdus renka darydamos nuotrauką vietoje, nors kai kurios iš jų taip pat sutinka, kad nuotrauką pateiktų prašytojas.

2.1.4.Dokumentų klastojimas

Dauguma valstybių narių praneša, kad jos ir toliau susiduria su pagal reglamentą išduotų suklastotų tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų atvejais. Tačiau neįmanoma pateikti išsamios su reglamentu susijusios padėties apžvalgos, nes valstybės narės konkrečiai nestebi, kiek yra kitais asmenimis apsimetančių asmenų, apie kuriuos pranešta (tiek sukčiavimo naudojant panašaus asmens dokumentą atvejų 25 , tiek apskritai sukčių 26 ), kurie naudoja tapatybės korteles arba teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, išduotus pagal reglamento reikalavimus, arba kiek yra asmenų, kurie patys praneša, kad yra nukentėję dėl tapatybės vagystės. Penkiose valstybėse narėse, nuo reglamento taikymo pradžios pateikusių kitais asmenimis apsimetančių asmenų skaičių, tie skaičiai svyravo nuo 22 iki 57 suklastotų dokumentų, apie kuriuos pranešta.

2.1.5.Pareiga teikti ataskaitas pagal reglamentą

Tolesniuose skirsniuose apibendrinamos įvairios reglamente numatytos ataskaitų teikimo pareigos. Komisija toliau palaiko ryšius su valstybėmis narėmis, kurios dar nepateikė informacijos pagal įvairias nuostatas.

2.1.5.1.Ataskaitų teikimas pagal 9 straipsnį

Pagal reglamento 9 straipsnį valstybės narės kontaktiniu punktu turi paskirti bent vieną centrinę instituciją, atsakingą už reglamento įgyvendinimą, ir pranešti tos institucijos pavadinimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Iki 2023 m. birželio mėn. Komisijai šią informaciją pateikė 19 valstybių narių.

2.1.5.2.Ataskaitų teikimas pagal 11 straipsnio 7 dalį

Pagal reglamento 11 straipsnio 7 dalį valstybės narės turi sudaryti kompetentingų institucijų, turinčių prieigą prie tapatybės kortelių laikmenose saugomų biometrinių duomenų, sąrašą ir kartą per metus perduoti tokius sąrašus Komisijai. Komisija internete turi skelbti tokių nacionalinių sąrašų rinkinį.

Iki 2023 m. birželio mėn. Komisijai savo kompetentingų institucijų sąrašus pateikė 22 valstybės narės ir Komisija juos viešai paskelbė 27 .

2.1.5.3.Ataskaitų teikimas pagal 14 straipsnio 3 dalį

Pagal reglamento 14 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi paskirti įstaigas, atsakingas už ES piliečių šeimos narių tapatybės kortelių ir leidimo gyventi šalyje kortelių spausdinimą ir pranešti tokių įstaigų pavadinimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Iki 2023 m. birželio mėn. už dokumentų spausdinimą pagal reglamentą atsakingų įstaigų pavadinimus Komisijai pranešė 22 valstybės narės.

2.1.6.Reglamentą atitinkančiu formatu išduotų dokumentų skaičius

Iki 2023 m. balandžio mėn. valstybės narės pranešė, kad išdavė daugiau kaip 53 mln. tapatybės kortelių, beveik 900 000 teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų ES piliečiams ir daugiau kaip 950 000 leidimo gyventi šalyje kortelių trečiųjų valstybių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimos nariai, kurių forma atitinka reglamentą.

2.2.Tapatybės kortelėms ir šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelėms taikomi naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpiai

2.2.1.Tapatybės kortelės

Reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad reglamento reikalavimų neatitinkančios tapatybės kortelės nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2031 m. rugpjūčio 3 d., atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė. Tapatybės kortelės, neatitinkančios tam tikrų minimaliųjų saugumo standartų arba kuriose nėra veikiančios mašininio nuskaitymo zonos, nustoja galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 3 d.

Atsakydamos į klausimyną dešimt valstybių narių pažymėjo, kad jų anksčiau išduotoms tapatybės kortelėms taikomas 10 metų naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis, penkios valstybės narės pažymėjo, kad jų anksčiau išduotoms tapatybės kortelėms taikomas 5 metų naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis, o septynios valstybės narės – kad dėl šiuo metu naudojamų skirtingų formatų taikomi abu laikotarpiai.

2.2.2.Leidimo gyventi šalyje kortelės šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai

Reglamento 8 straipsnyje nustatyta, kad reglamento reikalavimų neatitinkančios leidimo gyventi šalyje kortelės nustos galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 3 d. (5 metų naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis), atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė. Leidimo gyventi šalyje kortelės, neatitinkančios tam tikrų minimaliųjų saugumo standartų arba kuriose nėra veikiančios mašininio nuskaitymo zonos, nustos galioti pasibaigus jų galiojimo laikotarpiui arba ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 3 d. (2 metų naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis), atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė.

Atsakydamos į klausimyną 11 valstybių narių pažymėjo, kad jų anksčiau išduotoms leidimo gyventi šalyje kortelėms taikomas 5 metų naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis, šešios valstybės narės pažymėjo, kad jų anksčiau išduotoms leidimo gyventi šalyje kortelėms taikomas 2 metų naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis, ir dar šešios valstybės narės – kad dėl šiuo metu naudojamų skirtingų formatų taikomi abu laikotarpiai.

2.3.Pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsauga

2.3.1.Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė

Reglamentas daro teigiamą poveikį pagrindinei teisei laisvai judėti ir apsigyventi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 45 straipsnį, nes juo pašalinami tiek tapatybės kortelių, tiek teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo ir pripažinimo sunkumai. Įtraukus biometrinius duomenis (veido atvaizdą ir du pirštų atspaudus), pagal reglamentą išduoti dokumentai leidžia patikimiau patikrinti dokumentą ir geriau nustatyti asmenų tapatybę.

Nuo reglamento reikalavimus atitinkančio formato tapatybės kortelių išdavimo pradžios valstybės narės nepranešė apie jokias problemas, su kuriomis jų piliečiai būtų susidūrę dėl tokių dokumentų priėmimo kitose valstybėse narėse.

Daugumoje valstybių narių pradėjus taikyti reglamentą mokesčiai už dokumentų, kuriems taikomas reglamentas, išdavimą nepadidėjo. Tais atvejais, kai mokesčiai padidėjo, pranešta, kad padidėjimas buvo nedidelis ir atitiko išlaidas, susijusias su patobulintomis dokumentų apsaugos priemonėmis.

2.3.2.Teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsauga

Teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos apribojimai (Chartijos 7 ir 8 straipsniai) turi būti numatyti įstatymais, dėl jų neturėtų pasikeisti šių teisių esmė ir jie turi būti proporcingi siekiant teisėto tikslo 28 . Atsižvelgiant į tai, reglamente numatytas dokumento turėtojo asmens duomenų, įskaitant biometrinius duomenis, tvarkymas. Veido atvaizdo ir dviejų pirštų atspaudų saugojimas tapatybės ir leidimo gyventi šalyje kortelėse, kaip jau numatyta biometrinių pasų 29 ir trečiųjų valstybių piliečiams išduodamų leidimų gyventi 30 atžvilgiu, yra tinkamas patikimo tapatybės ir autentiškumo nustatymo derinys, sumažinantis sukčiavimo riziką, siekiant tikslo stiprinti tapatybės ir leidimo gyventi šalyje kortelių saugumą 31 .

Teisėkūros proceso metu Europos Parlamento ir Tarybos pateiktais Komisijos pasiūlymo pakeitimais buvo papildomai numatyta galimybė tokius biometrinius duomenis saugoti ES piliečiams išduodamuose teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose 32 . Remiantis valstybių narių klausimyne pateikta informacija, 13 valstybių narių į ES piliečiams išduodamus teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus šiuo metu įtraukia saugią laikmeną su turėtojo biometriniais identifikatoriais (veido atvaizdu ir galbūt dviem pirštų atspaudais).

Kalbant apie biometrinių duomenų tvarkymo pagrindimą, reikia pažymėti, kad tai numatyta teisės aktais, t. y. reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Šis teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos apribojimas atitinka bendrojo intereso tikslą, t. y. užkirsti kelią dokumentų klastojimui, kurio mastai buvo didesni dėl nepakankamo nacionalinių tapatybės kortelių formatų ir apsaugos priemonių vienodumo prieš pradėjus taikyti reglamentą. Užkertant kelią klastojimui ir sukčiavimui skatinama priimti tapatybės korteles kitose, jų neišdavusiose valstybėse narėse ir taip sudaromos palankesnės sąlygos ES piliečiams naudotis laisvo judėjimo teise 33 . Sukčiavimo rizika turi būti vertinama rimtai, visų pirma kiek tai susiję su suklastotomis tapatybės kortelėmis arba piktnaudžiavimu teisėmis 34 .

Dėl 3 straipsnio 5 dalies vyksta du prejudicinio sprendimo priėmimo procesai (žr. 2.4.3 skirsnį). Dėl biometrinių duomenų saugojimo tapatybės kortelėse tinkamumo Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad pirštų atspaudų saugojimas labai saugioje laikmenoje galėtų sumažinti pasų klastojimo riziką ir palengvinti institucijų, kurioms pavesta tikrinti tokių dokumentų autentiškumą, darbą 35 . Generalinės advokatės L. Medinos teigimu, tai taikoma ir tapatybės kortelių naudojimui naudojantis laisvo judėjimo teise 36 .

Teisingumo Teismas jau nagrinėjo pirštų atspaudų priėmimo ir saugojimo proporcingumo klausimą. Jis konstatavo, kad šis procesas nėra intymaus pobūdžio, nes abu pirštų atspaudai yra požymiai, kuriuos mato kiti, taip pat nesukelia atitinkamam asmeniui ypatingų fizinių ar psichinių nepatogumų 37 . Be to, Teisingumo Teismas nenustatė jokių požymių, kad pirštų atspaudų paėmimas ir veido nufotografavimas lemtų didesnį su šiomis teisėmis susijusį kišimąsi, nes tai daroma tuo pačiu metu 38 . Jis taip pat padarė išvadą, kad nėra vienodai tinkamo, bet mažiau ribojančio metodo, palyginti su pirštų atspaudų paėmimu ir saugojimu, kad būtų galima taip pat veiksmingai pasiekti reglamento tikslą 39 .

Galiausiai reglamente numatytos didesnės su pirštų atspaudų rinkimu ir saugojimu susijusios garantijos 40 . Tvarkant asmens duomenis, įskaitant biometrinius duomenis, taikant šį reglamentą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 41 . Paprastai valstybės narės privalo patikrinti veido atvaizdą, o pirštų atspaudai gali būti tikrinami tik kilus abejonių. Pirštų atspaudus gali imti tik kvalifikuoti ir tinkamai įgalioti darbuotojai, o juos tikrinti gali tinkamai įgalioti darbuotojai ir tik tais atvejais, kai to reikalaujama pagal teisės aktus. Be to, biometriniai duomenys, saugomi tapatybės kortelių arba teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų individualizavimo tikslais, turi būti laikomi labai saugiai ir tik tol, kol dokumentas atsiimamas. Be to, 21 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad reglamentas negali būti teisinis pagrindas nacionaliniu ar Europos lygmeniu sukurti arba prižiūrėti biometrinių duomenų bazes.

Nuo reglamento taikymo pradžios dienos Komisijai nebuvo pranešta apie jokius sėkmingus saugios laikmenos, įtrauktos į atitinkamus dokumentus, sugadinimo atvejus arba pažeidimus.

Byloje Landeshauptstadt Wiesbaden generalinė advokatė L. Medina padarė išvadą, kad reglamentu, ypač jo 3 straipsnio 5 dalimi, nėra nepagrįstai ribojami Chartijos 7 ir 8 straipsniai 42 .

2.4.Kita informacija apie reglamento įgyvendinimą

2.4.1.COVID-19 pandemijos poveikis

Reglamento taikymo pradžios data, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d., buvo COVID-19 pandemijos metu. Atsižvelgdama į tai, 2021 m. kovo mėn. Komisija paprašė valstybių narių pateikti grįžtamąją informaciją apie pandemijos poveikį atitinkamiems valstybių narių parengiamiesiems veiksmams. Savo atsakymuose septynios valstybės narės pasiūlė apsvarstyti galimybę atidėti reglamento taikymo pradžios datą.

Remdamasi gauta grįžtamąja informacija, 2021 m. liepos mėn. Komisija valstybes nares informavo 43 , kad nusprendė nesiūlyti atidėti reglamento taikymo pradžios, kad nebūtų pakenkta planuojamam diegimui valstybėse narėse, kurios buvo pasirengusios ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 2 d. pradėti išduoti reglamento reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Komisija pasiūlė, kad valstybės narės, kurios pranešė apie galimus vėlavimus, imtųsi rizikos mažinimo priemonių, siekdamos užtikrinti, kad dokumente nurodytas galiojimo laikotarpis deramai atitiktų reglamento 5 ir 8 straipsniuose nustatytus naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpius (žr. 2.2 skirsnį).

Tai, pavyzdžiui, reikštų, kad reikalavimų neatitinkančiose tapatybės kortelėse, išduotose po 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir kurioms taikomas ilgesnis naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis, turėtų būti nurodyta ne vėlesnė nei 2031 m. rugpjūčio 3 d. galiojimo pabaigos data, net jei valstybė narė paprastai išduoda 10 metų galiojančias tapatybės korteles. Kitu atveju atitinkamos tapatybės kortelės nustotų galioti pagal reglamento 5 straipsnį, tačiau pagal dokumente nurodytą datą galėtų atrodyti, kad jos vis dar galioja. Taip pat po 2021 m. rugpjūčio 2 d. išduotose reikalavimų neatitinkančiose tapatybės kortelėse, kurioms taikomas trumpesnis naudojimo laipsniško nutraukimo laikotarpis, turėtų būti nurodyta, kad jos baigia galioti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 3 d.

Kartu Komisija primygtinai paragino visas valstybes nares užtikrinti, kad nuo reglamento taikymo pradžios datos jos išduotų reglamento reikalavimus atitinkančius dokumentus.

Kalbant apie rizikos mažinimo priemones, atitinkamos valstybės narės pažymėjo, kad apribojo atitinkamų dokumentų galiojimą ir (arba) apie tai pranešė dokumentų turėtojams.

2.4.2.Komisijos pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros

2023 m. liepos 14 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Bulgariją, Graikiją ir Portugaliją dėl to, kad jos neįgyvendino reglamento 44 . Pažeidimo nagrinėjimo procedūros susijusios su tuo, kad tos valstybės narės neišduoda dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas, jo reikalavimus atitinkančiu formatu.

Bulgarijos atveju tai susiję su reikalavimus atitinkančių tapatybės kortelių, ES piliečių teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų ir ES piliečių šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelių neišdavimu.

Graikijos atveju tai susiję su reikalavimus atitinkančių tapatybės kortelių neišdavimu.

Portugalijos atveju tai susiję su reikalavimus atitinkančių tapatybės kortelių ir ES piliečių teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų neišdavimu.

2.4.3.Su reglamentu susijusios bylos Teisingumo Teisme

Nuo reglamento taikymo pradžios dėl jo pateikti du prašymai priimti prejudicinį sprendimą, visų pirma dėl pirštų atspaudų įtraukimo į tapatybės korteles teisėtumo. Abi bylos šiuo metu nagrinėjamos.

Pirmasis nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Landeshauptstadt Wiesbaden 45  – susijęs su reglamento 3 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad valstybių narių išduotose tapatybės kortelėse turi būti labai saugi laikmena, kurioje laikomi sąveikia skaitmenine forma pateikiami kortelės turėtojo veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, galiojimu.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar SESV 21 straipsnio 2 dalis yra tinkamas reglamento teisinis pagrindas, ar pareiga paimti pirštų atspaudus atitinka pagrindines teises į privatų gyvenimą bei duomenų apsaugą ir ar tariamas poveikio duomenų apsaugai vertinimo nebuvimas gali turėti įtakos reglamento 3 straipsnio 5 dalies galiojimui.

2023 m. birželio 29 d. išvadoje 46 generalinė advokatė L. Medina padarė išvadą, kad reglamentas buvo teisingai priimtas remiantis SESV 21 straipsnio 2 dalimi, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ES piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybėse narėse. Šiuo klausimu generalinė advokatė pažymėjo, kad ši teisė leidžia ES piliečiams įsitraukti į kitų priimančiosios valstybės narės gyventojų kasdienį gyvenimą. Taigi nacionalinės tapatybės kortelės atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir tų gyventojų atveju, o tai reiškia, kad visapusiškai naudotis judėjimo laisve leidžia tik patikimas ir autentiškas tapatybės įrodymas.

Generalinė advokatė L. Medina taip pat konstatavo, kad 3 straipsnio 5 dalimi nėra nepagrįstai ribojami Chartijos 7 ir 8 straipsniai (taip pat žr. 2.3.2 skirsnį). Galiausiai generalinė advokatė laikėsi nuomonės, kad Europos Parlamentas ir Taryba neprivalėjo atlikti poveikio vertinimo vykstant teisėkūros procesui, po kurio buvo priimtas reglamentas.

Antrasis nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą Kinderrechtencoalitie Vlaanderen ir Liga voor Mensenrechten 47 susijęs su reglamento 3 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir 14 straipsniu, taip pat su jų suderinamumu, be kita ko, su teise į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą ir teise laisvai judėti. Šioje byloje išvada dar nepaskelbta.

2.4.4.Iš piliečių gauta informacija

Nuo reglamento taikymo pradžios Komisija iš piliečių gavo keletą skundų ir laiškų dėl dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas. Didžioji tos korespondencijos dalis buvo klausimai, nesusiję su reglamento įgyvendinimu, visų pirma klausimai dėl nacionalinių administracinių procedūrų, susijusių su tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų išdavimu valstybėse narėse, ir dėl šių procedūrų vėlavimo. Laiškai ir skundai dėl reglamento įgyvendinimo daugiausia buvo susiję su privalomu pirštų atspaudų įtraukimu (šiuo klausimu žr. 2.3.2 skirsnį).

2.5.Kiti svarbūs pokyčiai

2.5.1.Kelionės dokumentų skaitmeninimas ir kelionių palengvinimas

2021 m. birželio 2 d. Komisija priėmė komunikatą dėl sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategijos 48 . Strategijoje pažymėta, kad po COVID-19 pandemijos atsigavus pasaulinėms kelionėms, galima tikėtis labai padidėjusių keleivių srautų. Tai bus naujas postūmis skaitmeninimo procesui, pradėtam dar prieš pandemiją, ir prireiks naujoviškų būdų tarptautinėse atvykimo vietose vykdomai kontrolei kertant sienas palengvinti ir paspartinti. Skaitmeniniai dokumentai yra ir veiksmingesni, ir saugesni. Komisija paskelbė, kad atlikusi išsamų vertinimą ir surengusi būtinas konsultacijas ketina pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl kelionės dokumentų skaitmeninimo ir kelionių palengvinimo.

Įdiegdama ES piliečių skaitmeninių kelionės dokumentų sistemą Komisija siekia supaprastinti jų keliavimą per išorės sienas, sumažinti spaudimą ir kliūtis sienos perėjimo punktuose ir sutrumpinti laukimo laiką, taip pat padidinti patikrinimų kertant sieną saugumą ir veiksmingumą. Be to, taip ji siekia ES piliečiams ir jų šeimos nariams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise.

Skaitmeninių kelionės dokumentų standartą (vadinamuosius skaitmeninius kelionės kredencialus) nustatė ICAO – kaip ir pirmųjų fizinių biometrinių pasų ir jų luste pateikiamų elektroninių duomenų standartus 49 . Skaitmeninius kelionės kredencialus galima gauti iš turimo paso arba tapatybės kortelės. Keliautojai turėtų fizinio kelionės dokumento laikmenoje saugomų duomenų kopiją, atkartotą taikomojoje programoje, įdiegtoje prietaise, pavyzdžiui, mobiliajame telefone (neįskaitant pirštų atspaudų). Keliautojai galėtų iš anksto siųsti kelionės informaciją ir valdžios institucijos turėtų laiko ją filtruoti ir paspartinti bet kokius taikytinus patikrinimus kertant sieną.

Šiuo metu Komisija renka duomenis ir atlieka vertinimus, būtinus tokiam pasiūlymui parengti.

2.5.2.Europos skaitmeninė tapatybė

2021 m. birželio 3 d. Komisija pasiūlė Europos skaitmeninės tapatybės sistemą 50 , kuria galės naudotis ES piliečiai, gyventojai ir įmonės, kad būtų galima nustatyti jų tapatybę internetu ir ne internetu teikiant viešąsias ir privačiąsias paslaugas. Siūlomu reglamentu siekiama sukurti saugią sistemą, kurioje piliečiai galėtų susieti savo nacionalinę skaitmeninę tapatybę su skaitmeniniais požymiais ir kredencialais, tuo pakeičiant įvairias fizines korteles ir leidimus, taip supaprastinant jų kasdienį gyvenimą.

Pasiūlymas dėl Europos skaitmeninės tapatybės, dėl kurio šiuo metu deramasi, yra suderintas su reglamento tikslais. Pagal reglamento reikalavimus išduotose tapatybės kortelėse laikmenoje pateikiama saugi informacija, kurią valstybės narės gali naudoti siekdamos saugiai nustatyti asmens tapatybę, kad ją būtų galima naudoti Europos skaitmeninei tapatybei sukurti. Valstybės narės taip pat gali naudotis saugia pagal reglamentą išduotų tapatybės kortelių laikmena, kad kortelėse būtų įdiegta elektroninės atpažinties funkcija.

2023 m. birželio 29 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl pagrindinių pasiūlymo elementų 51 .

3.Išvada

Teisė laisvai judėti yra ES piliečių ypač branginama ES pilietybės suteikiama teisė, o saugios ir patikimos tapatybės kortelės ir teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant išvengti kliūčių naudotis šia teise. Galimybė ES piliečiams keliauti ES viduje be paso ir naudojant tik tapatybės kortelę yra vienas iš konkrečių laisvo judėjimo teisės pranašumų. Be to, leidimo gyventi šalyje kortelių, išduodamų šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, pobūdis, dėl kurio jiems nėra taikomas vizos reikalavimas, supaprastina šeimos gyvenimą su ES piliečiu, kurį jie lydi. Siekiant užtikrinti, kad šiais pranašumais nepiktnaudžiautų piktavališki asmenys, būtina užtikrinti aukšto lygio tokių dokumentų saugumą. 

Komisija ir toliau stebės reglamento įgyvendinimą, atlikdama savo Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

(1)

   OL L 188, 2019 7 12, p. 67.

(2)

   2023 m. kovo 17 d. Europos ekonominės erdvės jungtinis komitetas priėmė Sprendimą Nr. 50/2023, kuriuo reglamentas įtraukiamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą. Įvykdžius konstitucinius reikalavimus, sprendimas bus privalomas Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai.

(3)

   2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(4)

   Laisvo judėjimo direktyvos 4 straipsnio 3 dalis.

(5)

   Laisvo judėjimo direktyvos 4 straipsnio 1 dalis.

(6)

   Laisvo judėjimo direktyvos 5 straipsnio 1 dalis.

(7)

   Laisvo judėjimo direktyvos 8 straipsnio 3 dalis.

(8)

   Danija ir Airija asmens tapatybės kortelių neišduoda.

(9)

   Laisvo judėjimo direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalys.

(10)

   Laisvo judėjimo direktyvos 10 straipsnio 1 dalis.

(11)

   Laisvo judėjimo direktyvos 19 straipsnio 1 dalis.

(12)

   Laisvo judėjimo direktyvos 20 straipsnio 1 dalis.

(13)

   Laisvo judėjimo direktyvos 5 straipsnio 2 dalis.

(14)

   Pagal reglamento 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės, išduodamos leidimo gyventi šalyje korteles, naudoja tą pačią formą, kuri nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, iš dalies pakeistu Reglamentu (ES) 2017/1954. Atsižvelgdama į tai, kad naudojamas nustatytas formatas, Komisija neprašė FRONTEX atlikti panašaus vertinimo, kaip tapatybės kortelių atveju. Be to, nebuvo prašoma atlikti ES piliečiams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų techninio vertinimo, nes reglamento 6 straipsnyje konkrečių apsaugos priemonių, susijusių su tokiais dokumentais, nenumatyta.

(15)

   ICAO dokumentas Nr. 9303, „Mašininio nuskaitymo kelionės dokumentai“, aštuntasis leidimas, 2021.

(16)

   2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).

(17)

   2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1954, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002 (OL L 286, 2017 11 1, p. 9).

(18)

   Visų pirma, laikmenos atitiktis reikalavimams nebuvo įtraukta į FRONTEX atlikto patikrinimo apimtį.

(19)

   Saugumo sumetimais Komisija neatskleidžia, su kuriomis tapatybės kortelėmis tai susiję.

(20)

   Čekija (občanský průkaz) ir Portugalija (Cartão de Cidadão).

(21)

   Žr. reglamento 35 konstatuojamąją dalį.

(22)

   Vaikams iki 6 metų amžiaus reikalavimas duoti pirštų atspaudus netaikomas.

(23)

   Žr. reglamento 27 konstatuojamąją dalį.

(24)

   Žr. reglamento 35 konstatuojamąją dalį.

(25)

   Kito asmens galiojančio dokumento naudojimas.

(26)

   Asmuo, kuris naudoja suklastotas arba padirbtas korteles.

(27)

    https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/justice-and-fundamental-rights/eu-citizenship/movement-and-residence_lt .

(28)

   Pavyzdžiui, 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas Menci, C-524/15, EU:C:2018:197, 41 punktas.

(29)

   Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 1 straipsnio 2 dalis.

(30)

   2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1), 4a straipsnis.

(31)

   Reglamento 18 konstatuojamoji dalis.

(32)

   Reglamento 6 straipsnio antra pastraipa.

(33)

   2023 m. birželio 29 d. išvada Landeshauptstadt Wiesbaden, C‑61/22, EU:C:2023:520, 75 punktas.

(34)

   Laisvo judėjimo direktyvos 35 straipsnyje leidžiama apriboti judėjimo laisvę sukčiavimo ir piktnaudžiavimo teisėmis atvejais.

(35)

   2013 m. spalio 17 d. Sprendimas Schwarz, C-291/12, EU:C:2013:670, 41 punktas.

(36)

   2023 m. birželio 29 d. išvada Landeshauptstadt Wiesbaden, C‑61/22, EU:C:2023:520, 82 punktas.

(37)

   2013 m. spalio 17 d. Sprendimas Schwarz, C-291/12, EU:C:2013:670, 48 punktas; taip pat žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid / A ir kt., C-70/18, EU:C:2019:823, 58 punktą ir 2023 m. birželio 29 d. išvados Landeshauptstadt Wiesbaden, C-61/22, EU:C:2023:520, 79 punktą.

(38)

   2013 m. spalio 17 d. Sprendimas Schwarz, C-291/12, EU:C:2013:670, 50 punktas. Taip pat žr. 2023 m. birželio 29 d. išvados Landeshauptstadt Wiesbaden, C‑61/22, EU:C:2023:520, 89 punktą.

(39)

   2013 m. spalio 17 d. Sprendimas Schwarz, C-291/12, EU:C:2013:670, 51 punktas. Taip pat žr. 2023 m. birželio 29 d. išvados Landeshauptstadt Wiesbaden, C‑61/22, EU:C:2023:520, 95 punktą.

(40)

   Žr. reglamento 10 ir 11 straipsnius ir 19–22 bei 40 konstatuojamąsias dalis ir 2023 m. birželio 29 d. išvados Landeshauptstadt Wiesbaden, C-61/22, EU:C:2023:520, 98–103 punktus.

(41)

     2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(42)

   2023 m. birželio 29 d. išvada Landeshauptstadt Wiesbaden, C‑61/22, EU:C:2023:520, 108 punktas.

(43)

   Ares(2021)4724281.

(44)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/inf_23_3445 .

(45)

   Byla C-61/22.

(46)

   2023 m. birželio 29 d. išvada Landeshauptstadt Wiesbaden, C‑61/22, EU:C:2023:520

(47)

   Byla C-280/22.

(48)

   COM(2021) 277 final.

(49)

   Pagrindiniai skaitmeninių kelionės kredencialų plėtojimo principai, paskelbti šiuo adresu: https://www.icao.int/Security/FAL/TRIP/PublishingImages/Pages/Publications/Guiding%20core%20principles%20for%20the%20development%20of%20a%20Digital%20Travel%20Credential%20%20%28DTC%29.PDF .

(50)

   Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 (COM(2021) 281 final).

(51)

    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_3556 .