Pranešėja	Milena ANGELOVA
Bendrapranešėjis	Ivan KOKALOV

ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymas	Raštas, 2022 12 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
	Tiriamoji nuomonė
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2023 6 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 7 13
Plenarinė sesija Nr.	580
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	205 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Psichikos sveikata yra sudėtingo pobūdžio. Jai poveikį daro daugybė veiksnių: biologiniai, psichologiniai, švietimo, socialiniai, ekonominiai, profesiniai, kultūriniai ir aplinkos. Norint sėkmingai gerinti ir skatinti psichikos sveikatą (1) ir užkirsti kelią sveikatos problemoms, formuojant ES ir nacionalinę (regioninę bei sektorių) politiką reikia taikyti ir stipriai įtvirtinti kompleksinį, tarpdisciplininį, visą gyvenimą apimantį požiūrį, kaip vieną svarbiausių kompleksinių prioritetų siekiant:

1.1.1.

raginti imtis sveikatos priežiūros sistemų reformos visoje ES, kad sveikatos priežiūros sistemų intervencinės priemonės ir priežiūra būtų integruotos ir planuojamos ilguoju laikotarpiu ir dėmesys būtų skiriamas ne tik gydymui, bet ir sveikatos sutrikimų prevencijai pasitelkiant tarpdisciplinines grupes, o ne būtų organizuojamos pagal epizodinius priežiūros modelius. Galutinis tikslas turėtų būti suderinti psichikos sveikatos srityje vyraujančią sveikatos sistemos kryptį, kuri būtų sutelkta į sudėtingą biopsichosocialinę ir žmogaus teisėmis grindžiamą praktiką, užtikrinant blogos psichikos sveikatos prevenciją, ankstyvą nustatymą ir atrankinį sveikatos tikrinimą, taip pat veiksmingą atvejų valdymą bendruomenėje ir į asmenį orientuotą požiūrį;

1.1.2.

daugiausia dėmesio skirti nuolatiniam psichikos sveikatos, psichikos ligų prevencijos ir atsparumo stiprinimo skatinimui, integruojant tai į visas ES, nacionalines, regionines ir sektorių politikos sritis. Laukdamas būsimo komunikato dėl holistinio požiūrio į psichikos sveikatą, EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą (2), tvirtai remia jos siekiam[ą] svarb[ų] viešosios politikos tiksl[ą] užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, profilaktinės ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugos būtų vienodai prieinamos visos ES gyventojams, o kolektyviniai veiksmai siekiant spręsti psichikos ligų keliamas problemas būtų grindžiami reintegracijos ir socialinės įtraukties principais“ ir ragina skubiai jį perkelti į ES psichikos sveikatos strategiją, kuri apimtų tam tikrą laikotarpį, būtų pakankamai finansuojama ir kurioje būtų apibrėžta atsakomybė ir nustatyti rodikliai, taikytini ES ir valstybių narių pažangai stebėti, be kita ko, pasitelkiant Europos semestro procesą. Semestre daugiau dėmesio reikėtų skirti socialinių, ekonominių ir aplinkos veiksnių poveikiui psichikos sveikatai, įskaitant svarbią naudą, kurią duoda geresnės galimybės naudotis įperkamomis ir kokybiškomis visuotinės svarbos paslaugomis (tai apima būstą, energiją, atliekų surinkimą ir (arba) vandenį ir kt.). Geriausia būtų, jei nacionalinio lygmens darbas būtų kreipiamas minėta linkme, pavyzdžiui, reikalaujant, kad valstybės narės parengtų ir įgyvendintų veiksmų planus, o Komisija galėtų juos periodiškai peržiūrėti ir suburti valstybes keistis informacija bei įkvėpti viena kitą imtis plataus užmojo veiksmų. Pagrindiniai aplinkos ir socialinės rizikos veiksniai turėtų būti nuolat stebimi ir turėtų būti skubiai priimtos atitinkamos strategijos ir priemonės, kad ta rizika būtų kuo labiau sumažinta ir pašalinta;

1.1.3.

užtikrinti psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms ankstyvo diagnozavimo, tinkamo gydymo, psichoterapijos ir reabilitacijos galimybes, taip pat psichikos sveikatos sutrikimų ir ligų turinčių asmenų socialinę integraciją, grindžiamą pagarba asmens orumui, žmogaus teisėms, laisvei ir lygybei;

1.1.4.

kad visose valstybėse narėse psichikos sveikata būtų pripažinta svarbia tema, kuriai reikia tinkamo dėmesio ir holistinio, koordinuoto, struktūruoto ir į žmogų orientuoto atsako. Reikia panaikinti su psichikos sveikatos sutrikimais siejamą prievartą, stigmą, segregaciją ir diskriminaciją. Norint, kad sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos psichikos sveikatos problemoms spręsti, būtų visuotinai prieinamos ir įperkamos, būtinas tinkamas finansavimas. Tai apima investicijas į pakankamą skaičių tinkamai parengtų sveikatos priežiūros darbuotojų. Tinkamas darbo užmokestis, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ir pakankamas darbuotojų skaičius užtikrintų, kad pakankamai dėmesio ir laiko būtų skiriama ne tik pacientams, bet ir asmenims, ieškantiems gydytojo patarimo, nuomonės ar gydymo. Nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (NEGADP) turėtų būti geriau išplėtotas sveikatos sektoriaus tiek fizinės, tiek socialinės infrastruktūros finansavimo aspektas, nes šiuose planuose, tokiuose, kokie jie yra dabar, labai trūksta su sveikata susijusių projektų ir platesnės jų aprėpties. Daugelyje NEGADP nepakankamai atsižvelgiama į pastarojo meto daugialypes krizes, dėl kurių didėja rizika, kad psichikos sveikatos problemos taps nekontroliuojamos, todėl jie turėtų būti nedelsiant atnaujinti;

1.1.5.

sudaryti geresnes galimybes naudotis paramos paslaugomis, gydymu, psichoterapija, medicinine ir socialine reabilitacija, specialiąja ir bendrąja priežiūra bei veikla, susijusia su psichosocialine parama. Tai turėtų būti daroma plėtojant ir įgyvendinant naujoviškas, individualizuotas ir įrodymais grindžiamas intervencijas, gerinant ir užtikrinant vienodas ir visuomenei priimtinas galimybes naudotis gydymu vaistais, teikiant paramą psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų šeimoms, gerinant bendrąją ir specializuotą priežiūrą teikiančių asmenų gebėjimus ir kvalifikaciją ir kuriant integruotos priežiūros, įskaitant bendruomeninę globą, teikiamos įvairių sričių specialistų grupės, sistemą;

1.1.6.

parengti ir įgyvendinti papildomus metodus, kad būtų teikiama tinkama parama krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais. Būtina sukurti intervencijų piramidę, grindžiamą socialinių ir kultūrinių aspektų įtraukimu į pagrindines kovos su sveikatos sutrikimais priemones ir šiuo tikslu stiprinti bendruomenės ryšius ir pagalbą šeimos nariams teikiant tikslinę nespecifinę paramą ir specializuotas paslaugas bei įvairių sveikatos priežiūros specialistų pagalbą piliečiams, sergantiems sunkesnėmis ligomis. Visais švietimo lygmenimis vykdomose sveikatingumo skatinimo programose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tinkamo elgesio ugdymui ir pagrindinės sveikatos priežiūros užtikrinimui, taip pat informacijai apie pavojus psichikos sveikatai ir apie tai, kaip jų išvengti arba sumažinti jų poveikį, atkreipiant dėmesį į ypatingus atvejus, pavyzdžiui, pandemijas ar gaivalines nelaimes;

1.1.7.

sudaryti sąlygas teisėmis grindžiamoms, į asmenį ir į pasveikimą orientuotoms, bendruomeninėms psichikos sveikatos sistemoms, kuriose pirmenybė teikiama asmens įgalėjimui ir aktyviam dalyvavimui savo sveikimo procese, siekiant galutinio tikslo – pagerinti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę; remti pastangas psichikos sveikatos sistemoje įgyvendinti įtraukią priežiūrą ir paramą, sutelkiant dėmesį į ypatingų ir pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, pabėgėlių ir migrantų, LGBTIQ+, taip pat asmenų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis nepalanki, poreikius;

1.1.8.

užtikrinti pasaulinį, tarpvalstybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą psichikos sveikatos srityje, taip pat stiprinti įvairių suinteresuotųjų šalių gebėjimus ir įtraukų dalyvavimą įgyvendinant iniciatyvas. Tai turėtų apimti koordinavimą, keitimąsi informacija, gerąja patirtimi ir praktika, paskatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, padėti siekti teigiamų sveikatos ir socialinių rezultatų, procesų skaitmeninimo, skatinti socialinių partnerių, tyrėjų ir mokslininkų, sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pacientų NVO ir socialinių tarnybų tinklų ir (arba) platformų darbą;

1.1.9.

kad darbo aplinka būtų laikoma terpe, kurioje galima puoselėti ir stiprinti psichikos sveikatą. Todėl turėtų būti skatinamos bendros socialinių partnerių iniciatyvos ir bendri veiksmai, kuriais siekiama nuolat gerinti darbo sąlygas, be kita ko, skiriant pakankamą finansavimą. Būtina įvertinti ir pašalinti psichosocialinę riziką darbe, užkirsti kelią smurtui ir psichologiniam priekabiavimui (3).

1.2.

Atsižvelgdamas į didėjančią psichikos sveikatos svarbą ir siekdamas aiškiai parodyti, kad reikia sukurti tvirtą aljansą psichikos sveikatai gerinti ir stiprinti, EESRK ragina Europos Komisiją 2024-uosius paskelbti Europos psichikos sveikatos metais.

1.3.

Esama tiesioginio ryšio tarp žmogaus teisių pažeidimų ir psichikos sveikatos sutrikimų, nes asmenys, turintys psichikos, intelekto sutrikimų ir piktnaudžiaujantys tam tikromis medžiagomis, sveikatos priežiūros įstaigose savo atžvilgiu patiria netinkamą elgesį, žmogaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją. Daugelyje šalių priežiūros kokybė tiek stacionarinėse, tiek ambulatorinėse gydymo įstaigose yra prasta ar net žalinga ir gali labai trukdyti pasveikti (4). Būtina stebėti, kaip esamos socialinės rūpybos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugos atitinka JT neįgaliųjų teisių konvencijos standartus, plėtoti teisėmis grindžiamą praktiką ir investuoti į paslaugas ir paramą, kurią teikiant gerbiamas laisvas informuoto asmens sutikimas ir nesiimama prievartos bei priverstinio gydymo. Būtina patvirtinti sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojams skirtas gaires ir protokolus, taip pat rengti mokymus apie teisėmis grindžiamus metodus.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Psichikos sveikata visoje ES kelia vis didesnį susirūpinimą, nes ji yra ne tik gerovės ir europietiško gyvenimo būdo pagrindas, bet dar ir kasmet kainuoja 4 % ES BVP. Todėl EESRK nusprendė šia tema parengti nuomonę savo iniciatyva. 2022 m. rugsėjo mėn. pranešime apie ES padėtį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie EK ketinimą 2023 m. pristatyti naują visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą (įtrauktą į 2023 m. EK darbo programą). Vis didėjanti psichikos sveikatos svarba taip pat buvo pabrėžta Konferencijos dėl Europos ateities išvadose, kuriose, atsižvelgiant į konkretų jaunimo prašymą, raginama imtis iniciatyvų gerinti psichikos sveikatos problemų supratimą ir priemones joms spręsti. Be to, 2022 m. gruodžio mėn. peržiūrėtoje ataskaitoje „CultureForHealth“ (5) Europos Komisija raginama sutelkti dėmesį į psichikos sveikatą, kaip prioritetinę strateginę sritį.

2.2.

Atsižvelgdami į Europos piliečių prašymą, EP (6) ir Taryba taip pat paragino imtis veiksmų šioje srityje. ES Tarybai pirmininkausianti Ispanija neseniai paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę, kuri buvo sujungta su pradiniu pasiūlymu dėl nuomonės savo iniciatyva.

3.   Psichikos sveikatą lemiantys veiksniai

3.1.

Svarbiausi psichikos sveikatą lemiantys veiksniai yra mikroaplinka ir makroaplinka, individualūs socialiniai ir psichologiniai veiksniai bei kultūriniai ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, šeiminė padėtis, lytis, palaikančių santykių trūkumas, žemas išsilavinimo lygis, mažos pajamos ir (arba) žemas socialinis ir ekonominis statusas, profesinės problemos, prastos arba mažų garantijų darbo sąlygos, nedarbas, finansiniai sunkumai, stigmos ir diskriminacijos jausmas, prasta somatinė sveikata, vienišumas, žema savivertė, prastos gyvenimo sąlygos, senyvas amžius ir neigiami gyvenimo įvykiai. Pažeidžiamumas ir netikrumas dėl ateities, kartu su vertybių sistemų pokyčiais ir tuo, kiek naujosios kartos jų laikosi, taip pat didina psichikos problemų riziką. Individualios psichosocialinės rizikos vertinimas itin svarbus darbo pasaulyje, ypač kai darbas yra susijęs su didžiule atsakomybe, pavojinga aplinka arba yra nestandartinis. Reikia atsižvelgti ir į individualias savybes, pavyzdžiui, atsparumą stresui, lėtines ligas ir pan.

3.2.

Gyventojų lygmeniu rizikos veiksnius lemia neigiama vaikystės patirtis, skurdas, blogas valdymas, diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimai, išsilavinimo trūkumas, nedarbas, prasta sveikatos priežiūra, būsto ir tinkamų socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas, taip pat socialinės apsaugos politikos kokybė, galimybių nebuvimas ir kt. Skurdas ir psichikos sveikatos sutrikimai yra tarpusavyje susiję, todėl susidaro uždaras ratas – psichikos sutrikimai lemia skurdą, o skurdas yra prastos psichikos sveikatos rizikos veiksnys.

3.3.

Aplinkos veiksniai taip pat daro poveikį psichikos sveikatai. Jų įtaka visada yra kompleksinė ir priklauso nuo vyraujančio konteksto arba aplinkybių, kuriomis pasireiškia psichikos sveikatos sutrikimai. Daugelis jų yra susiję su klimatu, gamtos reiškiniais ir gaivalinėmis nelaimėmis, pavyzdžiui, uraganais ar žemės drebėjimais. Kiti yra susiję su geriamojo vandens prieinamumu ir kokybe, kanalizacijos prieinamumu, urbanizacijos laipsniu ir kt.

3.4.

Psichikos sveikatą lemiantys veiksniai skirtingoms žmonių grupėms daro skirtingą poveikį. Paprastai, kuo pažeidžiamesnė grupė, tuo stipresnis poveikis jai. Labiau pažeidžiamoms grupėms priklauso jaunimas ir vieniši vyresnio amžiaus asmenys, asmenys, kurie jaučia vienatvę, taip pat asmenys, jau turintys sveikatos sutrikimų arba intelekto ar judėjimo sutrikimų, migrantai.

3.5.

Bet kokios formos priklausomybė – susijusi su medžiagomis ar elgesiu – kelia pavojų gerai psichikos sveikatai. Priklausomybę gali sukelti ne tik alkoholis, tabakas ir narkotikai, bet ir kai kurie vaistai, įskaitant tuos, kurie skiriami psichikos sveikatos sutrikimams sušvelninti. Todėl svarbu, kad kiekvienas, kuriam reikia pagalbos, galėtų skubiai pasinaudoti profesionalių psichiatrų ir psichoterapeutų, galinčių padėti nuodugniai spręsti šias problemas, paslaugomis. Vaistai gali būti laikinas sprendimas, kartu gaunant profesionalią pagalbą. Ypatingą dėmesį reikia skirti priklausomybiniam elgesiui, ypač atsirandančiam dėl besaikio skaitmeninių prietaisų naudojimo („nomofobija“ (7)), nes jis ypač veikia vaikus ir paauglius. Socialinėje žiniasklaidoje esančiam turiniui individualizuoti naudojami algoritmai taip pat gali lemti psichinės būklės pablogėjimo riziką, nes nuolat siūlomas turinys, dėl kurio kyla psichikos sveikatos problemų – dažniausiai nerimas ir depresija. Kalbant apie psichedelinę terapiją, kuri atsiranda kaip nauja novatoriškų gydymo būdų, skirtų tokioms ligoms kaip sunki depresija, potrauminio streso sindromas (PTSD) ir alkoholio vartojimo sukeliami sutrikimai, kategorija, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų kontroliuojamoje terapinėje aplinkoje. EESRK pripažįsta šių naujų gydymo būdų potencialą ir prašo skirti lėšų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir galiausiai jų komercializacijai skatinti.

3.6.

Iniciatyvos „Headway“ psichikos sveikatos indekse (8) aprašomas poveikis, įskaitant padidėjusį mirtingumą, impulsyvų ir agresyvų elgesį ir didesnį savižudybių skaičių. Taip pat paaiškėjo, kad anksčiau mažai aptarti veiksniai, pavyzdžiui, vidutinis mėnesio temperatūros padidėjimas vienu laipsniu, sietini su 0,48 % išaugusiu apsilankymų psichikos sveikatos pagalbos skyriuose skaičiumi ir 0,35 % padidėjusiu savižudybių skaičiumi.

3.6.1.

Iš indekso matyti, kad apie 22,1 % konfliktinėje aplinkoje gyvenančių žmonių patiria psichikos sutrikimą (13 % patiria lengvą depresijos, nerimo ir potrauminio streso sutrikimo formą, 4 % – vidutinio sunkumo formą, 5,1 % – sunkią depresijos ir nerimo, šizofrenijos arba bipolinio sutrikimo formą). Maždaug vienas iš penkių asmenų po konflikto ir toliau turi psichikos sutrikimų.

3.6.2.

Pasaulyje vyksta 27 konfliktai (9) ir visame pasaulyje perkelta 68,6 mln. asmenų (10), todėl vienas iš svarbiausių prioritetų yra nuo konfliktų ir migracijos nukentėjusių asmenų psichikos sveikatos poreikių tenkinimas ir atidi jų sveikatos stebėsena, bent jau trejus metus po sukrėtimo.

3.6.3.

Indekse išsamiau apžvelgiamos pagrindinės sveikatos priežiūros sistemų galimybės gerinti arba išlaikyti psichikos sveikatos rezultatus ateityje. Duomenys rodo, kad psichikos sveikatos strategijos, politika ir teisės aktai vis dar labai skiriasi ir yra didelių skirtumų tarp valstybių narių išlaidų sveikatos priežiūrai (pvz., Prancūzijoje 14,5 %, palyginti su 1 % Liuksemburge) (11), Teigiamai vertintina tai, kad ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros įstaigų skaičius padidėjo nuo 3,9 iki 9,1 milijonui žmonių.

4.   Pastarojo meto daugialypių krizių poveikis psichikos sveikatai

4.1.

Iš duomenų matyti, kad prieš COVID-19 pandemiją daugiau kaip 84 mln. asmenų (arba vienas iš šešių) ES turėjo psichikos sutrikimų – nuo to laiko šis skaičius neabejotinai padidėjo (12). Apie 5 % darbingo amžiaus gyventojų turėjo didelių poreikių dėl psichikos sutrikimų, o dar 15 % turėjo poreikių dėl lengvesnės formos psichikos sutrikimų, ir dėl to sumažėjo jų užimtumo perspektyvos, našumas ir darbo užmokestis. Psichikos ir elgesio sutrikimai Europoje sudaro apie 4 % mirties atvejų per metus ir yra antra pagal dažnumą jaunimo mirties priežastis.

4.2.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios psichikos sveikatos padėtis apskritai toliau blogėjo, o poveikį ypač jaučia jaunimas, vyresnio amžiaus asmenys, asmenys, kurie dėl COVID-19 neteko artimųjų, ir kitos pažeidžiamos grupės. Socialinė izoliacija ir socialinis stresas neigiamai veikia žmonių psichikos sveikatą ir gerovę. Asmenims, sergantiems gretutinėmis ligomis, kyla pavojus, kad pablogės jų fizinė ir psichikos sveikata. Nors psichikos sveikatos priežiūros paslaugų paklausa padidėjo, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas dėl pandemijos, bent jau pirmajame jos etape, labai sutriko. Augantis psichikos sveikatos priežiūros poreikis rodo didėjančią nuotolinės medicinos ir skaitmeninių sprendimų svarbą psichikos sveikatos problemų prevencijai, diagnostikai, gydymui ir stebėsenai.

4.3.

COVID-19 pandemiją lydi šie stresą keliantys reiškiniai: infekcijos ir viruso perdavimo kitiems žmonėms rizika, ilgalaikių pandemijos (įskaitant ekonominius) padarinių baimė, kitų ligų (ypač kvėpavimo takų) simptomai, kurie neteisingai aiškinami kaip COVID-19 simptomai, mokyklų ir vaikų darželių uždarymas, dėl kurio didėja tėvų ir globėjų stresas, pyktis ant Vyriausybės ir medicinos darbuotojų ir nepasitenkinimas jais arba nepasitikėjimas Vyriausybės ir kitų oficialių įstaigų pateikta informacija.

4.4.

Be to, pirminės grandies sveikatos priežiūros darbuotojai (įskaitant slaugytojus, gydytojus, greitosios pagalbos vairuotojus, laborantus ir paramedikus) per pandemiją patiria papildomą stresą dėl tokių veiksnių, kaip darbo su rizikos grupei priklausančiais pacientais stigmatizacija, nepakankamos asmeninės apsaugos priemonės ir priemonių sunkiomis ligomis sergančių pacientų priežiūrai trūkumas, būtinybė išlikti budriems, ilgesnės darbo valandos, didesnis pacientų skaičius, nuolatinio kvalifikacijos kėlimo ir mokymo poreikis, COVID-19 sergančių pacientų diagnozavimo ir gydymo protokolų keitimas, sumažėjusi socialinė parama, nepakankami asmeniniai gebėjimai pasirūpinti savimi, nepakankama medicininė informacija apie ilgalaikį infekcijos poveikį ir baimė užkrėsti šeimos narius bei artimuosius.

4.5.

Pastarojo meto Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos pasekmės pragyvenimui ir netikrumas dėl ateities sukėlė naujų sukrėtimų, turinčių ilgalaikį poveikį psichikos sveikatai. ES nepriklausančių šalių piliečiai, pavyzdžiui, bėgantys iš Ukrainos, gali susidurti su ypatingomis psichikos sveikatos problemomis dėl trauminės patirties savo gimtojoje šalyje arba bėgimo į ES. Be to, karas sukelia šalutinį poveikį ir naštą ES gyventojams socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl visoje ES kyla papildoma ilgalaikė rizika psichikos sveikatai.

5.   Pažeidžiamos grupės

5.1.

Vaikai ir paaugliai. Ankstyvosios vaikystės psichikos sveikatos skatinimo intervencinės priemonės turėtų būti neatsiejama bendrosios vaikų ir jų tėvų bei globėjų sveikatos priežiūros dalis. Jos pradedamos taikyti nėštumo metu ir tęsiamos kartu tėvams teikiant paramą atsakingai tėvystei ir konsultacijas ankstyvosios vaikystės raidos klausimais. Švietimo sistemose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informavimui ir sąmoningumo ugdymui, smurto (tiek fizinio, tiek kibernetinio), piktnaudžiavimo alkoholiu, tabaku ar narkotikais ir kt. prevencijai ir su tuo susijusiam atrankiniam sveikatos tikrinimui. Besaikis naudojimasis socialiniais tinklais kelia grėsmę psichikos sveikatai, tačiau šios žiniasklaidos priemonės taip pat suteikia galimybių gydyti psichikos sutrikimus. Mokykloje patiriamo streso poveikis ir mokymosi rezultatai taip pat gali daryti spaudimą psichikos sveikatai.

5.1.1.

Mokyklose turėtų būti diegiamos psichikos gerovės skatinimo programos ir didinamas psichikos sveikatos raštingumas. Sveikatos priežiūros sektoriuje turėtų būti sukurti veiksmingi būdai, kaip padėti vaikams nuo mažens atpažinti savo ir kitų jausmus ir suvaldyti sudėtingas emocijas bei situacijas pasirenkant veiksmingas streso įveikos strategijas. Būtinos internetinės psichikos sveikatos skatinimo švietimo įstaigose platformos ir jaunimui skirtos interaktyvios jų amžių atitinkančios interneto svetainės.

5.1.2.

Vaikų psichikos sveikatos apsaugai reikia ne tik medicininių priemonių klinikinių simptomų nebuvimui užtikrinti, bet ir tikslinių pastangų siekti geros gyvenimo kokybės ir visiško socialinio prisitaikymo. Mokyklose turi būti laikomasi bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio (švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio sektorių jėgų suvienijimas), kad būtų skatinama psichikos sveikata, gydomos traumos, vykdoma psichikos sveikatos problemų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir piktnaudžiavimo jomis, savižudybių, jaunimo smurto ir įvairių formų patyčių prevencija ir šalinimas.

5.2.

Vyresnio amžiaus žmonės. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė valstybėse narėse nuolat ilgėja, todėl aktualėja senatvės klausimas. Dėl senėjimo procesų neretai keičiasi gyvenimas (įskaitant psichosensoriką) ir atsiranda su psichikos sveikatos sutrikimais siejamų poreikių. Psichomotorinės ir jutiminės sistemos pažeidimai ir laipsniškas suvokimo mažėjimas, taip pat sunkumai prisitaikyti prie kintančios aplinkos lemia nerimą ir depresiją. Poveikį daro ir neurologiniai sutrikimai dėl smegenų žievės raidos, su amžiumi susijusių smegenų pokyčių derinio, taip pat genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. Nors didėja poreikis gerinti vyresnio amžiaus žmonių įgūdžius, kad jei galėtų naudotis vis sudėtingesniais buitiniais prietaisais, vyresniame amžiuje mažėja gebėjimas mokytis ir įgyti naujų įgūdžių, o tai gali kelti stresą kasdieniame gyvenime. Be to, tam tikri gyvenimo pokyčiai, sunkumai, netektys ir izoliacija vyresniame amžiuje taip pat daro papildomą poveikį psichikos sveikatai. Norint visus šiuos iššūkius įveikti, būtina parengti struktūrizuotos priežiūros standartus, kurie apimtų ne tik institucinį lygmenį, bet ir asmeninius vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Labai svarbu bendruomenėje kurti į asmenį orientuotas priežiūros programas, kad paslaugos nebūtų teikiamos tik tokiose įstaigose, kaip vyresnio amžiaus žmonių globos namai ar slaugos įstaigos. Reikia ir toliau stengtis aktyviai rinkti informaciją apie žmones, kuriems reikia paramos, ypač krizinėse situacijose arba po traumuojančio įvykio.

5.3.

Lyčių aspektu grindžiamas požiūris. Lyčių nelygybė, susijusi su psichikos sveikata, taip pat kelia problemų. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), naudodamas savo 2022 m. lyčių lygybės indeksą (13), nustatė, kad kiekvienoje iš trijų pandemijos bangų moterys nurodė žemesnę psichikos sveikatos gerovę nei vyrai. Per pandemiją taip pat labai padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, vadinamų „šešėline pandemija“. Be to, tikėtina, kad moterys du kartus dažniau nei vyrai patiria ilgalaikius COVID-19 neurologinius simptomus ir didesnį depresijos bei nerimo lygį (14). Europos priežiūros strategijoje (15) taip pat nagrinėjami su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susiję poreikiai, visų pirma moterų (16).

5.3.1.

Visose ES ir nacionalinio lygmens psichikos sveikatos politikos srityse turėtų būti atliekamas poveikio lytims vertinimas, kad būtų užtikrintas lyčių aspekto integravimas. Esama biologinių skirtumų, tačiau psichologiniai ir socialiniai veiksniai taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Nors apie ligų paplitimo skirtumus jau žinoma gana daug, dažnai mažai žinoma, kokią įtaką tai gali turėti prevencijai, rizikai, diagnostikai ir gydymui. Todėl reikia daugiau mokslinių tyrimų. Svarbus pavyzdys – tendencija, kad mergaičių paauglių psichikos sveikata prastėja daug labiau nei berniukų; šiuo metu mergaitės patiria tris kartus didesnį spaudimą nei prieš 20 metų.

5.3.2.

Skubiai reikia pagal lytį pritaikytos pagalbos ir gydymo psichikos sveikatos srityje. Per moters gyvenimo ciklą yra daugybė epizodų, galinčių sukelti psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS), psichinis, fizinis, psichiatrinis ir farmakokinetinis menopauzės arba geriamųjų kontraceptikų poveikis, tai, kad negalimas nėščių ir krūtimi maitinančių moterų gydymas vaistais, nėra specialiai pritaikytos psichikos, sveikatos priežiūros ir gydymo po smurto šeimoje ir (arba) seksualinio smurto, ankstyvos santuokos ir (ankstyvo) susidūrimo su (smurtine) pornografija ar prekyba žmonėmis. Dėl visų šių veiksnių gali pablogėti psichikos sveikata ir gerovė.

5.4.

Priklausomybių turintys asmenys. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti psichikos sveikatos sutrikimams, kylantiems dėl priklausomybės nuo alkoholio ir (arba) neteisėtų narkotikų vartojimo. Dėl plataus masto alkoholio vartojimo su jo vartojimu susijusi rizika yra ypač didelė. Kelias į alkoholizmą – besaikis ir žalingas alkoholio vartojimas, kurio griebiamasi kaip streso malšinimo priemonės ir kuris dažnai sukelia priklausomybę. Deja, ES atliktas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) rodo, kad toks pavojingas alkoholio vartojimas pastebimas ir tarp jaunosios kartos atstovų. Kitų neteisėtų narkotikų vartojimas pastaraisiais dešimtmečiais taip pat tapo rimta visuomenės sveikatos problema, ir jai yra būdingas ypač ryškus kartų aspektas.

5.5.

Intelekto ir psichosocialinių sutrikimų turintys asmenys. Asmenims, turintiems didelių psichikos sveikatos priežiūros poreikių, reikalinga geros kokybės ir prieinama, į asmenį orientuota ir teisėmis pagrįsta psichikos sveikatos priežiūros paslaugų grandinė bendruomenėje. Per COVID-19 pandemiją specialiose įstaigose gyvenantys neįgalieji buvo atskirti nuo likusios visuomenės, gauta pranešimų apie įstaigų gyventojams skiriamus per didelius medikamentų kiekius, raminamuosius vaistus ar jų uždarymą, taip pat apie savęs žalojimo atvejus (17). Per COVID-19 pandemiją išaugo intelekto sutrikimų turinčių asmenų mirtingumas, be to, tikėtina, kad jie rečiau gauna intensyvios priežiūros paslaugas (18). Didelėse įstaigose teikti individualizuotą į asmenį orientuotą priežiūrą ir paramą krizės sąlygomis yra gerokai sudėtingiau, todėl intelekto ir psichosocialinių sutrikimų turintiems asmenims kyla didelė priežiūros ir gydymo nelygybės rizika (19). Todėl reikia panaikinti segregaciją, o deinstitucionalizavimas turi būti socialinės politikos pagrindas, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teise gyventi bendruomenėje.

5.6.   Pernelyg didelis stresas, pavyzdžiui, pandemija, gaivalinės nelaimės, konfliktai

5.6.1.

COVID-19 pandemija ir ilgalaikis COVID-19 sindromas sustiprino daug rizikos veiksnių, darančių poveikį asmenims, ir dėl to pablogėjo psichikos sveikata, taip pat susilpnėjo daug apsaugos mechanizmų, o tai lėmė precedento neturintį nerimo ir depresijos paplitimą. Kai kuriose valstybėse narėse šis paplitimas padvigubėjo (20). Psichikos sveikatos būklė buvo blogiausia pandemijos piko metu, o depresijos simptomai paprastai buvo stipriausi tuo metu, kai buvo taikomos griežtos izoliavimo priemonės.

5.6.2.

COVID-19 pandemija atskleidė galimas teigiamas saugių ir sveikų darbo sąlygų ir visuomenės sveikatos sąveikos galimybes (21). Taip pat paaiškėjo, kad kai kurios profesijos yra veikiamos psichosocialinių veiksnių, kurie gali padidinti streso poveikį (22) ir sukelti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, darbuotojų išsekimas ir demografiniai pokyčiai kelia riziką, kad ilgam sumažės Europos sveikatos sektoriaus darbuotojų skaičius (23). Kai kurių profesijų darbuotojai labiau nei kitų profesijų darbuotojai (24) patiria nesaugumo ir fizinio priekabiavimo riziką, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo (14,6 %), transporto ir ryšių (9,8 %), svetingumo (9,3 %), mažmeninės prekybos (9,2 %) sektoriuose. Iš šių sektorių taip pat gaunami pranešimai apie seksualinį priekabiavimą: svetingumo (3,9 %), sveikatos priežiūros ir švietimo (2,7 %), transporto ir ryšių (2,6 %) (25). Dėl šių stresą keliančių reiškinių gali kilti psichikos problemų ir sutrikimų, todėl būtina užkirsti jiems kelią.

5.6.3.

Asmenys, patekę į pavojingą aplinką dėl nevaldomų gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, žemės drebėjimų, uraganų, gaisrų ir potvynių, prekybos žmonėmis aukos ir tarptautinės apsaugos prašytojai. Be to, galimos įvairios reakcijos po galimo trauminio įvykio (26): — stresas, kuris įveikiamas beveik iš karto, — ūmus stresas, po kurio sumažėja dėmesingumas, sutrinka sąmonė, pasireiškia trumpalaikė amnezija, dezorientacija, drebulys, agresyvumas ir nerimas, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki keturių savaičių, — potrauminio streso sindromas, kuriam būdingi tie patys simptomai pasireiškiantys praėjus mėnesiui po įvykio (pvz., žemės drebėjimo).

6.   Gerosios patirties pavyzdžiai

6.1.

Per pandemiją daugelis valstybių narių ėmėsi veiksmų padidinti paramą psichikos sveikatai. Dauguma jų sukūrė naujas psichikos sveikatos informacijos ir (arba) pagalbos linijas, skirtas konsultuoti dėl su COVID-19 krize susijusio streso įveikos priemonių, be to, daug šalių ėmė labiau skatinti prevenciją ir sveikatingumą ir padidino galimybes naudotis psichikos sveikatos paslaugomis bei šių paslaugų finansavimą (27). Keletas pavyzdžių: — Kipre išplėsta epidemiologinių komitetų kompetencija, pagal kuria jie nagrinėja ne tik fizinės sveikatos sutrikimo riziką, bet ir psichikos sveikatos klausimus specializuotuose pakomitečiuose (28), — Suomija – šalis, kurioje dideli atstumai ir plačiai diegiamos skaitmeninės technologijos, naudodama skaitmenines priemones gali suteikti paprastesnes, mažiau kainuojančias ir prieinamesnes galimybes naudotis psichikos sveikatos paslaugomis (prevencijos, diagnostikos, gydymo, stebėsenos). Pavyzdžiui, „Mielenterveystalo.fi“ yra internetinė paslaugų svetainė, kuri teikia informaciją ir paslaugas psichikos sveikatos klausimais Suomijos piliečiams ir socialinės bei sveikatos priežiūros specialistams. Skaitmeniniai sprendimai gali padidinti naudojimąsi psichikos sveikatos paslaugomis ir užkirsti kelią psichikos sveikatos problemoms visų pirma tose vietovėse, kuriose trūksta fizinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, ir pažeidžiamose grupėse, pavyzdžiui, jaunimo, kuris aktyviai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis ir prietaisais, arba fizinę negalią turinčių asmenų, — Portugalijoje visą parą veikia nemokama psichologinės pagalbos telefono linija, — Prancūzijoje pradėtos teikti nemokamos psichologo ar psichiatro konsultacijos studentams, — Airija 2021 m. skyrė papildomą 50 mln. EUR finansavimą naujoms psichikos sveikatos paslaugoms kurti reaguojant į krizę, taip pat papildomą paramą esamiems psichikos sveikatos poreikiams patenkinti, — Latvija skiria didesnį finansavimą psichikos sveikatos specialistams ir šeimos gydytojams, teikiantiems pagalbą psichikos sveikatos srityje, — Lietuvoje veikia nacionalinė psichikos sveikatos pagalbos platforma, joje teikiama informacija, kaip palaikyti psichikos sveikatą, ir nurodomi šaltiniai, kur galima gauti paramą, — Čekijoje dauguma privalomojo sveikatos draudimo fondų įvedė dalinį psichoterapijos išlaidų kompensavimą, kuriuo gali naudotis visi jų naudos gavėjai.

6.2.

Kitos valstybės narės taip pat parengė nacionalines strategijas psichikos sveikatos problemoms spręsti. Pavyzdžiui, Ispanija visą savo 2022–2026 m. nacionalinės strategijos skyrių skyrė psichikos sveikatos problemoms, kilusioms dėl COVID-19 pandemijos, ir nustatė tokių problemų sprendimo krizės metu ir po jos gairių rinkinį. 2020 m. Lietuvoje buvo parengtas reagavimo į COVID-19 veiksmų planas, kuriuo siekiama sustiprinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sušvelninti galimus neigiamus pandemijos padarinius (29). Lietuvos veiksmų plane taip pat nustatyta keletas priemonių, kuriomis siekiama plėsti ir pritaikyti esamas paslaugas, diegiant naujas paslaugas, pavyzdžiui, kurti psichologines bendruomenės krizių grupes, sudaryti galimybę gauti lengvai prieinamas psichologines konsultacijas savivaldybės lygmeniu ir užtikrinti prieinamesnes psichikos sveikatos skatinimo paslaugas.

6.3.

Psichoterapija, psichologinės konsultacijos, įvairūs pokalbiai ir grupinė terapija yra įrodymais pagrįsti gydymo būdai, kurie turi būti plačiau naudojami, kad būtų įperkami ir prieinami žmonėms, kuriems to reikia, kad būtų galima subalansuoti vyraujančius tradicinius gydymo metodus.

6.4.

Vidutinės trukmės ir ilgalaikis pandemijos poveikis psichikos sveikatos paslaugų poreikiui dar neaiškus. Yra tam tikrų požymių, kad pirmaisiais 2022 m. mėnesiais psichikos sveikata ir gerovė pagerėjo, tačiau prastos psichikos sveikatos ženklai vis dar ryškūs. Iš ribotų turimų nacionalinių duomenų matyti, kad depresijos ir nerimo simptomai tarp suaugusiųjų yra dažnesni nei prieš pandemiją (30).

---

(1)  C. Winslow (1923) sveikatingumo skatinimą apibrėžė kaip organizuotas visuomenės pastangas šviesti asmenį asmens sveikatos klausimais ir sukurti socialinę sistemą, kuria kiekvienam asmeniui būtų užtikrintas tinkamas gyvenimo lygis, kad būtų galima palaikyti ir gerinti jo sveikatą.

(2)  COM(2023) 298 final.

(3)  Konkretūs su mažų garantijų darbu ir psichikos sveikata susiję elementai išsamiai aptarti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Mažų garantijų darbas ir psichikos sveikata“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymu) (OL C 228, 2023 6 29, p. 28).

(4)  PSO priemonių rinkinys „QualityRights“, skirtas kokybei ir žmogaus teisėms psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos įstaigose vertinti. Ženeva, Pasaulio sveikatos organizacija (2012 m.).

(5)  https://www.cultureforhealth.eu/knowledge/

(6)   2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19 (2020/2691(RSP)) (OL C 371, 2021 9 15, p. 102), https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0205_LT.html.

(7)  Baimė neturėti prieigos prie mobiliojo telefono ar kito įrenginio, taip pat susijusi su priklausomybe nuo socialinės žiniasklaidos ir interneto.

(8)  https://eventi.ambrosetti.eu/headway/wp-content/uploads/sites/225/2022/09/220927_Headway_Mental-Health-Index-2.0_Report-1.pdf

(9)  https://eventi.ambrosetti.eu/headway/wp-content/uploads/sites/225/2022/09/220927_Headway_Mental-Health-Index-2.0_Report-1.pdf, p. 60.

(10)  JT duomenys.

(11)  https://www.angelinipharma.com/media/press-releases/new-headway-report-highlights-environmental-determinants-of-mental-health/

(12)  https://health.ec.europa.eu/system/files/2022-12/2022_healthatglance_rep_en_0.pdf

(13)  Ataskaitą skaitykite adresu https://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/gender_equality_index_2022_corr.pdf. Taip pat žr. https://eige.europa.eu/publications/gender-equality-index-2021-report/women-report-poorer-mental-well-being-men.

(14)  https://timesofindia.indiatimes.com/life-style/health-fitness/health-news/females-twice-more-likely-to-suffer-from-long-covid-who-releases-alarming-data-on-sufferers-and-symptoms/photostory/94194227.cms?picid=94194317

(15)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_5169

(16)  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=89&furtherNews=yes&newsId=10382navItem-relatedDocuments

(17)  Brennan, C.S., Disability Rights During the Pandemic: A Global Report on Findings of the COVID-19 Disability Rights Monitor. 2020, COVID-19 Disability Rights Monitor.

(18)  https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/mental-health-at-work

(19)  https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/333964/WHO-EURO-2020-40745-54930-eng.pdf

(20)   „Apie sveikatą glaustai. Europa 2022 m.“, © EBPO ir Europos Sąjunga, 2022 m.

(21)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A52021DC0323

(22)  https://osha.europa.eu/lt/themes/health-and-social-care-sector-osh

(23)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Rytojaus Europos sveikatos priežiūros darbuotojų ir priežiūros strategija“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 486, 2022 12 21, p. 37).

(24)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Mažų garantijų darbas ir psichikos sveikata“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos prašymu) (OL C 228, 2023 6 29, p. 28).

(25)  https://osha.europa.eu/lt/themes/health-and-social-care-sector-osh

(26)  Flore Gil Bernal, Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos regiono universitetas (Iberoamerican university) Meksikoje, www.fearof.net.

(27)   Office for National Statistics (2021), Coronavirus and depression in adults, Didžioji Britanija: 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn.

(28)  Ilgalaikis COVID sindromas, https://www.oeb.org.cy/egcheiridia-long-covid-cyprus.

(29)  Wijker, Sillitti and Hewlett (2022), The provision of community-based mental health care in Lithuania, https://doi.org/10.1787/18de24d5-en.

(30)   Sciensano, 2022; Santé publique France, 2022.