Pranešėjas	Josep PUXEU ROCAMORA
Bendrapranešėjė	Isabel CAÑO AGUILAR

Prašymas pateikti nuomonę	Tarybai pirmininkausiančios Ispanijos raštas, 2022 12 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2023 6 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 7 13
Plenarinė sesija Nr.	580
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	197 / 0 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Sveikata yra pagrindinė teisė. Be to, kalbant apie vaikus, tai – teisė augti laimingiems ir sveikiems, kad jie galėtų visapusiškai vystytis, kaip įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

1.2.

Šiuo metu vaikų antsvoris ir nutukimas tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų ES šalyse ir ją lemia daugybė aplinkos, socialinių ir ekonominių veiksnių. Vaikų nutukimas siejamas su fizinės, psichikos ir socialinės sveikatos problemomis vaikystėje ir suaugus.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia mažinti vaikų socialinę ir ekonominę nelygybę, nes ji tiesiogiai susijusi su pertekliniu vaikų svoriu. Kai kuriais atvejais nutukusių vaikų ir paauglių procentinė dalis mažesnes pajamas gaunančiuose namų ūkiuose yra dvigubai didesnė.

1.4.

EESRK pažymi, kad valstybės narės skirtingai sprendžia vaikų nutukimo problemą (kalbant apie įvairius aspektus, pvz., komunikaciją, maistingumo ženklinimą, fizinio aktyvumo ir tvarios mitybos skatinimą ir naujesnius aspektus, pvz., sveiką ekranų naudojimą ir psichinės bei emocinės sveikatos skatinimą). Komitetas ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą imtis aktyvesnio vaidmens šioje srityje ir siekti didesnės pažangos standartizavimo ir veiksmingesnės sistemos kūrimo srityje.

1.5.

EESRK su susirūpinimu pažymi, kad dauguma nacionalinių apribojimų, taikomų į vaikus nukreiptam maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pardavimo skatinimui ir reklamai, yra per silpni, o esamų savanoriškų metodų nepakanka vaikams ir paaugliams apsaugoti. Komitetas mano, kad PSO maistinės sudėties kategorijas būtų galima naudoti siekiant apriboti produktų, kuriuose yra daug cukraus, riebalų ar druskos, reklamą. Jis mano, kad svarbu pasimokyti iš gerosios patirties priemonių ir praktikos šalyse, kuriose įrodytas įvairių sričių politikos (įskaitant taisykles) veiksmingumas, kad vaikai matytų ir girdėtų kuo mažiau komercinių audiovizualinių pranešimų apie maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug druskos, cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų ar transriebalų. Be to, svarbu užtikrinti, kad visada būtų laikomasi taisyklių, susijusių su transliacijų vaikams laiku, ir visa reklama atitiktų reklamos teisingumo principą. Reikėtų priminti, kad PSO deda pastangas sumažinti vaikams skirtą maisto produktų reklamą.

1.6.

EESRK taip pat ragina atnaujinti 2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą, atsižvelgiant į šioje nuomonėje pateiktus pasiūlymus.

1.7.

EESRK mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus, viena iš svarbiausių priemonių yra ta, kad institucijos padidintų maisto produktų, kurie laikomi svarbia sveikos ir tvarios mitybos dalimi (švieži, sezoniniai ir vietoje užauginti vaisiai ir daržovės, ankštiniai augalai ir grūdai, gyvūniniai baltymai, pavyzdžiui, žuvis), vartojimą. Šiuo tikslu būtų galima, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į ES žemės ūkio produktų vartojimo propagavimo politiką, rengti viešuosius konkursus, kuriais būtų skatinama sveika ir tvari mityba, taip pat taikyti fiskalines paskatas (pvz., PVM atskaitą) kaip priemonę tokių maisto produktų pirkimui ir vartojimui remti. Be to, atsižvelgiant į infliacijos augimą ir didėjančias kainas, abi priemonės galėtų padėti gerokai daugiau šeimų, ypač esančių nepalankiausioje padėtyje, lengviau gauti maistingų ir kokybiškų maisto produktų. EESRK taip pat skatina toliau keisti ir tobulinti maisto produktų ir gėrimų, kuriais prekiaujama Europos rinkoje, sudėtį.

1.8.

EESRK ragina suteikti šeimoms paprastų priemonių, kurios leistų joms įgyti žinių, reikalingų suprasti daugialypes vaikų nutukimo priežastis ir jo pasekmes sveikatai vaikystėje ir suaugus. Be to, EESRK mano, kad visa visuomenė turėtų imtis veiksmų skatindama nežalingą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą ir laikytis esamų rekomendacijų šiuo klausimu. Per ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas lemia nejudrią gyvenseną ir didesnį maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra daug cukraus, riebalų ir druskos, reklamos poveikį, o tai kelia riziką vaikų ir paauglių psichikos sveikatai.

1.9.

EESRK pasisako už tai, kad ugdymo aplinka taptų fizinio aktyvumo, sveikos mitybos ir psichoemocinės sveikatos centru. Ugdymo įstaigos yra puiki erdvė sveikai gyvensenai skatinti ir vaikų nutukimo problemai pozityviai spręsti, nesukuriant socialinės stigmos ar neatmetant tam tikrų kūno stereotipų. Todėl Komitetas mano, kad reikia pertvarkyti dabartines mokymo programas, skiriant daugiau laiko fiziniam aktyvumui, taip pat investuojant į švietimą maisto ir gastronomijos klausimais. Itin svarbus elementas formuojant sveikus vaikų ir paauglių mitybos įpročius, yra mokyklų valgyklos, todėl Komitetas mano, kad labai svarbu skatinti jų prieinamumą visais ugdymo etapais ir užtikrinti, kad siūlomas maistas būtų sveikas, subalansuotas ir kokybiškas. Jis taip pat primena, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti Europos Sąjungos vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai įgyvendinti ir skatinti skirti išmokas pietums socialiai remtiniems vaikams.

1.10.

EESRK ragina valstybes nares plėsti ir tobulinti viešąsias erdves ir infrastruktūrą taip, kad būtų skatinamas ir palengvinamas aktyvus judumas, ypač aplink mokyklas esančiose teritorijose arba pakeliui į ugdymo įstaigas. Jis taip pat mano, kad būtina kurti vaikams ir paaugliams prieinamas, saugias ir patogias miestų erdves su sporto bei žaidimų aikštelėmis ir žaliosiomis erdvėmis.

1.11.

EESRK siūlo naudoti skaitmeninę aplinką sveikam gyvenimo būdui, sveikiems santykiams ir elgesio modeliams propaguoti. Šiuo atžvilgiu EESRK dar kartą ragina kurti vaizdinės reklamos kampanijas, įkvėptas vaikams skirtų pozityvių socialinės reklamos kampanijų, kurios propaguotų sveikesnius maisto produktus ir mitybą, aktyvią gyvenseną ir nežalingą ekranų naudojimą.

1.12.

EESRK primena savo rekomendacijas, išdėstytas ES mokykloms skirtos programos vertinimo pranešime (1), taip pat nuomonėse dėl sveikos ir tvarios mitybos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, ir ragina Komisiją į būsimą Tvarių maisto sistemų programą įtraukti kovos su vaikų nutukimu priemones, pavyzdžiui, susijusias su ženklinimu ir viešaisiais pirkimais.

1.13.

EESRK taip pat yra įsitikinęs, kad, kaip jis jau yra pabrėžęs kitose nuomonėse, demokratinės inovacijos, pavyzdžiui, maisto politikos tarybos ir dalyvaujamojo požiūrio propagavimas, padeda skatinti maisto politikos formavimo kokybę ir teisėtumą. Jis ragina Europos lygmeniu sukurti tokią priemonę kaip Europos maisto politikos taryba.

1.14.

Trumpai tariant, EESRK yra pasiryžęs visapusiškai kovoti su nutukimu, atsižvelgdamas ne tik į sveikos gyvensenos propagavimą, bet ir į visus nutukimą lemiančius socialinius veiksnius. Komitetas rekomenduoja skatinti viešąsias strategijas, kad būtų užtikrintas visuotinis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir sporto, gero poilsio ir psichoemocinės gerovės prieinamumas be jokios diskriminacijos.

2.   Sveikata – visų sričių politikos pagrindas

2.1.

Sveikata yra pagrindinė teisė (2) ir būtina mūsų visuomenės ir ekonomikos veikimo sąlyga. Be to, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta vaikų teisė (3) augti laimingiems ir sveikiems, kad jie galėtų visapusiškai vystytis. EESRK pritaria Europos Komisijos propaguojamai bendros sveikatos koncepcijai kaip integruotam požiūriui, kuriuo siekiama subalansuoti ir tvariai optimizuoti žmonių sveikatą.

2.2.

Spręsti vaikų nutukimo problemą yra labai svarbu siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 3-ojo DVT – užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę, taip pat ateityje pagerinti visų europiečių sveikatos būklę. Mokslininkai teigia, kad nutukimo prevencija svarbiausiais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, ankstyvaisiais gyvenimo metais ir paauglystėje, gali duoti didžiausią naudą sveikatai, sumažinti atitinkamas išlaidas ir padėti nutraukti iš kartos į kartą perduodamą nutukimo ir mitybos nelygybės ciklą.

2.3.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina ES Tarybai pirmininkausiančios Ispanijos prašymą parengti EESRK tiriamąją nuomonę dėl galimų vaikų nutukimo mažinimo priemonių. Tai atitinka ES institucijų ir Europos Sąjungos šalių Vyriausybių tendenciją rengti ir plėtoti strategijas, kuriomis siekiama pažaboti vaikų nutukimą ir antsvorį bei vykdyti jų prevenciją: i) ES vaiko teisių strategijoje (4) pripažįstama, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra labai svarbūs visapusiškam vaikų fiziniam ir protiniam vystymuisi; ii) pagal Europos vaikų garantijų iniciatyvą, kuria siekiama, kad vaikų ir paauglių teisės taptų ES politikos pagrindu, vaikų ir paauglių nutukimas yra vienas iš aspektų, kuris turėtų būti įtrauktas į nacionalinius planus; iii) ši nuomonė taip pat grindžiama Europos strategija su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti (2007 m.), 2017 m. Baltąja knyga dėl nutukimo ir 2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planu (5), kuriais, kaip ir šia nuomone, buvo siekiama sustabdyti vaikų ir paauglių (0–18 metų) antsvorio ir nutukimo atvejų skaičiaus didėjimą. Šiuo atžvilgiu EESRK ragina atnaujinti 2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą.

3.   Vaikų nutukimas Europoje. Dabartinė padėtis

3.1.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis (6), nutukimas yra sudėtinga, kelių veiksnių nulemta neužkrečiamoji liga, kuri apibrėžiama pernelyg dideliu riebalų kiekiu, galinčiu pakenkti sveikatai. Nutukimas taip pat yra kitų neužkrečiamųjų ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos, kaulų ir sąnarių ligų ir vėžio (7), psichikos sveikatos sutrikimų ir prastesnės gyvenimo kokybės rizikos veiksnys, dėl kurio trumpėja tikėtina gyvenimo trukmė ir didėja ankstyvos mirties rizika. Galiausiai dėl to labai išauga valstybių išlaidos sveikatos priežiūrai, taip pat kitos individualios, socialinės ir ekonominės išlaidos.

3.2.

Šiuo metu vaikų antsvoris ir nutukimas tebėra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų ES šalyse. Penktajame PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos tyrimo etape (atliktame 2018–2020 m.) (8) 29 % 7–9 metų vaikų 33 dalyvaujančiose šalyse buvo perteklinio svorio (9),o 12 % buvo nutukę. Pagal lytį berniukų rodikliai buvo šiek tiek didesni nei mergaičių (31 %, palyginti su 28 %, antsvorio atveju ir 14 %, palyginti su 10 %, nutukimo atveju).

3.3.

EESRK pažymi, kad COVID-19 pandemija galėjo paaštrinti vaikų nutukimo problemą. Daugėja požymių, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų (ypač tų, kurių padėtis pažeidžiamiausia) nutukimo rodikliai pablogėjo (10).

3.4.

EESRK pažymi, kad valstybės narės skirtingai sprendžia vaikų nutukimo problemą (kalbant apie įvairius aspektus, pvz., komunikaciją, maistingumo ženklinimą, fizinio aktyvumo ir tvarios mitybos skatinimą ir naujesnius aspektus, pvz., sveiką ekranų naudojimą ir psichinės bei emocinės sveikatos skatinimą). Komitetas ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą imtis aktyvesnio vaidmens šioje srityje ir siekti didesnės pažangos standartizavimo ir veiksmingesnės sistemos kūrimo srityje.

4.   Vaikų nutukimą lemiantys veiksniai

Nutukimą lemia ne viena priežastis, o sudėtinga įvairių veiksnių sąveika (11). Jam atsirasti įtakos turi individualūs veiksniai (biologiniai ir (arba) genetiniai, fiziologiniai ir gyvenimo būdo), aplinkos veiksniai (įvairi aplinka, kurioje asmuo vystosi: šeima, mokykla, bendruomenė), psichosocialiniai (išsilavinimo lygis arba socialinis sluoksnis) ir ekonominiai veiksniai (šeimos pajamų lygis) (12).

4.1.

Psichosocialiniai veiksniai ir ekonominiai ištekliai atspindi socialinius modelius, gali lemti didesnį mažas pajamas gaunančių šeimų pažeidžiamumą dėl žalingo aplinkos poveikio visais gyvenimo etapais, ir gali daryti kumuliacinį poveikį visą gyvenimą.

4.2.

Yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kad nesveiko kūno svorio ir mitybos veiksnių poveikis prieš pastojant ir nėštumo metu atlieka svarbų vaidmenį formuojant kūno sudėjimą ankstyvaisiais gyvenimo metais ir polinkį į nutukimą.

4.3.

Be to, socialinė ir ekonominė nelygybė vaikystėje, kurią dar labiau padidino pandemija, auganti infliacija ir ekonomikos krizė, yra tiesiogiai susijusi su pertekliniu svoriu vaikų populiacijoje. Kai kuriais atvejais nutukusių vaikų skaičius mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose yra dvigubai didesnis, nes jų gyvenimo būdas skiriasi nuo didesnes pajamas gaunančių namų ūkių gyvenimo būdo.

4.4.

Fizinis aktyvumas visą gyvenimą yra geros sveikatos pagrindas. Fizinis aktyvumas taip pat yra svarbus veiksnys užkertant kelią vaikų nutukimui ir ankstyviesiems medžiagų apykaitos rizikos veiksniams (13) ir tai gydant, taip pat esminis elementas ugdant pagrindinius kognityvinius, motorinius ir socialinius įgūdžius. Tačiau 81 % 11–17 metų vaikų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs (14). Prieš pandemiją tik kas septintas penkiolikmetis paauglys PSO Europos regione (14 %) nurodė, kad kasdien bent vieną valandą užsiima vidutinio intensyvumo arba intensyvia fizine veikla (15). Be to, 2014 m. tik 25 % 15 metų vaikinų ir 15 % to paties amžiaus merginų pasiekė rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį (16).

4.5.

Nesubalansuota mityba, kai vartojama daug riebalų, cukraus ir druskos turinčių maisto produktų ir gėrimų, siejama su didesniu nutukimo lygiu ir prastesne bendra sveikata. Kita vertus, įpročiai, kuriais linkstama prie Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno ar Šiaurės šalių mitybos, arba tiesiog mitybos, kurioje vyrauja švieži ir augaliniai maisto produktai, yra siejami su geresniais sveikatos rodikliais (17) (18). Paskutinio Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos tyrimo etapo duomenimis (19), mažiau nei pusė (43 %) 6–9 metų amžiaus berniukų ir mergaičių Europos regione kasdien valgo šviežių vaisių, o, 7 % jų niekada nevalgo vaisių arba valgo juos rečiau nei kartą per savaitę. Kalbant apie daržovių vartojimą, tik trečdalis (34 %) 6–9 metų amžiaus berniukų ir mergaičių kasdien valgo daržoves.

4.6.

Ekonominiu ir socialiniu požiūriu EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinis maisto prekių kainų augimas daro poveikį vartotojų kainoms ES, o tai turi įtakos Europos šeimų bei vaikų ir paauglių, ypač pažeidžiamiausių, pirkimo ir mitybos įpročiams.

4.7.

Emocinė gerovė ir nutukimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirma, emocinė gerovė yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią vaikų nutukimui. Antra, kadangi dėl vaikų nutukimo didėja diskriminacijos, stigmatizacijos ir patyčių mokykloje tikimybė, tai turi įtakos vaikų emocinei gerovei.

4.8.

Nustatyta, kad pernelyg ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas yra vienas iš veiksnių, lemiančių antsvorio ir (arba) nutukimo atsiradimą. Šie veiksniai yra tarpusavyje susiję (20) (21). Nors tarptautinės institucijos ir viešosios įstaigos rekomenduoja, kad prie ekranų praleisti ne daugiau kaip 120 minučių per dieną, atrodo, kad Europos vaikai ir paaugliai šios rekomendacijos nepaiso (22).

5.   Rekomenduojami veiksmai

5.1.

Sprendžiant vaikų nutukimo problemą reikia atsižvelgti į viso gyvenimo ciklo perspektyvą ir kartu reaguoti į įvairias jo priežastis. EESRK siūlo taikyti holistinį ir dalyvavimu grindžiamą požiūrį. Norint sumažinti Europos vaikų ir paauglių nutukimą ir antsvorį, reikia, kad bendradarbiautų ir įsipareigotų visi suinteresuotieji subjektai (23): viešojo administravimo institucijos, privatusis ir (arba) verslo sektorius, žiniasklaida, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos bei šeimos. Be to, šis visapusiškas atsakas turi būti grindžiamas pozityvia ir nestigmatizuojančia perspektyva.

5.2.

EESRK ragina atnaujinti 2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą, kuriuo reikėtų siekti: skatinti tinkamą mitybą, skatinti fizinį aktyvumą, kurti sveiką švietimo ir socialinę aplinką, užtikrinti sveikatos priežiūrą, apsaugoti pažeidžiamiausias grupes, skatinti ir propaguoti socialinę atsakomybę už sveikatą įmonėse ir reklamoje bei skatinti įvairių viešojo administravimo institucijų darbo sinergiją. Komitetas rekomenduoja visapusiškai ir tarpsektoriniu būdu įgyvendinti priemones, skirtas kurti sveikesnę aplinką, kurioje vaikai ir paaugliai gyvena ir auga.

5.3.

EESRK primena savo rekomendacijas, išdėstytas ES mokykloms skirtos programos vertinimo pranešime (24), taip pat nuomonėse dėl sveikos ir tvarios mitybos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, ir ragina Komisiją į būsimą Tvarių maisto sistemų programą įtraukti kovos su vaikų nutukimu priemones, pavyzdžiui, susijusias su ženklinimu ir viešaisiais pirkimais.

5.4.

EESRK taip pat mano, kad reikia stiprinti demokratiją maisto srityje, ir yra įsitikinęs, kad, kaip jis jau yra pabrėžęs kitose nuomonėse, demokratinės inovacijos, pavyzdžiui, maisto politikos tarybos ir dalyvaujamojo požiūrio propagavimas, padeda skatinti maisto politikos formavimo kokybę ir teisėtumą. Jis ragina Europos lygmeniu sukurti tokią priemonę kaip Europos maisto politikos taryba.

5.5.   Makrosocialinė aplinka

5.5.1.

Šioje aplinkoje EESRK pasisako už tai, kad visų subjektų veiksmai būtų suderinti, siekiant sukurti socialinę ekosistemą, kuri skatintų kultūrinius pokyčius, padedančius mažinti nelygybę ir stiprinti sveikesnį gyvenimo būdą.

5.5.2.

EESRK pakartoja savo raginimą parengti priemones, kuriomis būtų didinamas viešųjų sistemų pajėgumas užkirsti kelią ypatingo pažeidžiamumo situacijoms, trukdančioms pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, ir spręsti su tuo susijusias problemas.

5.5.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina siekti pažangos įgyvendinant socialines priemones, kurios palengvintų profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą bei bendrą šeimos narių atsakomybę ir sudarytų sąlygas šeimoms turėti daugiau galimybių užsiimti sveika veikla ir skirti jai daugiau laiko.

5.5.4.

EESRK rekomenduoja remti viešąsias strategijas, kurios užtikrintų galimybę be jokios diskriminacijos naudotis sporto infrastruktūra ir sudarytų palankesnes sąlygas tinkamam fiziniam aktyvumui. EESRK rekomenduoja panaikinti lyčių ir socialinę nelygybę fizinio aktyvumo ir mankštos srityje, užtikrinant įtraukias erdves ir skatinant pasiūlos įvairovę.

5.5.5.

EESRK mano, kad viešojo administravimo institucijos, rengdamos, įgyvendindamos ir kontroliuodamos visų sričių teisės aktus ir politiką, turėtų labiau atsižvelgti į pagrindinius antsvorį ir nutukimą lemiančius veiksnius.

5.5.6.

EESRK su susirūpinimu pažymi, kad dauguma nacionalinių apribojimų, taikomų į vaikus nukreiptam maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pardavimo skatinimui ir reklamai, yra per silpni, o esamų savanoriškų metodų nepakanka vaikams ir paaugliams apsaugoti. Komitetas mano, kad PSO maistinės sudėties kategorijas būtų galima naudoti siekiant apriboti produktų, kuriuose yra daug cukraus, riebalų ar druskos, reklamą. Komitetas mano, kad svarbu pasimokyti iš gerosios patirties priemonių ir praktikos šalyse, kuriose įrodytas įvairių sričių politikos (įskaitant taisykles) veiksmingumas, kad vaikai matytų ir girdėtų kuo mažiau komercinių audiovizualinių pranešimų apie maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug druskos, cukraus, riebalų, sočiųjų riebalų ar transriebalų. Be to, svarbu užtikrinti, kad visada būtų laikomasi taisyklių, susijusių su transliacijų vaikams laiku, ir visa reklama atitiktų reklamos teisingumo principą. Reikėtų priminti, kad PSO deda pastangas sumažinti vaikams skirtą maisto produktų reklamą.

5.5.7.

EESRK mano, jog labai svarbu, kad institucijos padidintų maisto produktų, kurie laikomi svarbia sveikos ir tvarios mitybos dalimi (švieži, sezoniniai ir vietoje užauginti vaisiai ir daržovės, ankštiniai augalai ir grūdai, gyvūniniai baltymai, pavyzdžiui, žuvis), vartojimą. Šiuo tikslu būtų galima, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į ES žemės ūkio produktų vartojimo propagavimo politiką, rengti viešuosius konkursus, kuriais būtų skatinama sveika ir tvari mityba, taip pat taikyti fiskalines paskatas (pvz., PVM atskaitą) kaip priemonę tokių maisto produktų pirkimui ir vartojimui remti.

5.5.8.

EESRK taip pat ragina valstybes nares ir maisto pramonės įmones skatinti gerinti produktų sudėtį, kad būtų propaguojama sveikesnė mityba. Jei savanoriškai nemažinamos tam tikros svarbiausiosios maistinės medžiagos, Vyriausybės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti paskatas ir priemones, įskaitant progresyviojo apmokestinimo priemones, kurios priklausytų nuo tam tikros maistinės medžiagos kiekio.

5.5.9.

EESRK mano, kad viešojo administravimo institucijos pagal savo atitinkamą kompetenciją turi užtikrinti nemokamo geriamojo vandens prieinamumą, tinkamai pažymint tokio vandens fontanus viešosiose erdvėse, švietimo įstaigose, poilsio ir laisvalaikio vietose, sporto ir rekreacijos zonose.

5.5.10.

EESRK mano, kad antsvorį ir nutukimą lemiančių veiksnių moksliniai tyrimai ir žinių apie juos kaupimas bei sklaida turėtų būti skatinami kaip strateginis suderintų veiksmų sveikatos srityje elementas.

5.5.11.

Kalbant apie paklausą, EESRK dar kartą pabrėžia, kad viešoji politika turi suteikti vartotojams galimybę rinktis sveikesnę mitybą pasitelkiant švietimą ir informavimą, t. y. paprastas ir tiesiogines sąmoningumo didinimo kampanijas arba šviečiamųjų mitybos gairių platinimą.

5.5.12.

EESRK pasisako už visą visuomenę apimantį požiūrį, todėl, kaip nurodyta keliose EESRK nuomonėse, ragina sukurti tokią priemonę kaip Europos maisto politikos taryba ir pavesti jai spręsti vaikų nutukimo problemą.

5.6.   Šeiminė aplinka

5.6.1.

Suprasdamas, kad šeimoje įgyjamos žinios ir formuojami įpročiai, ji yra pirmoji prizmė, per kurią suvokiama kasdienė tikrovė ir perimami pirmieji elgesio modeliai (25), EESRK ragina teikti visuomenei tikslios ir naudingos informacijos apie nejudrumo dėl naudojimosi skaitmeninėmis priemonėmis mažinimo svarbą, sveiką miego režimą, kiekvienos amžiaus grupės mitybos poreikius ir fizinio aktyvumo skatinimą.

5.6.2.

EESRK mano, kad visų pirma reikėtų įgyvendinti programas ir veiksmus, kuriais būtų didinami perteklinio vaikų svorio valdymo gebėjimai ir žinios, kad būtų išvengta stigmatizacijos ir neigiamos su kūnu susijusios dinamikos. Be to, Komitetas mano, kad labai svarbu šviesti šeimas apie sveiką IRT naudojimą (26), ypač prie ekranų praleidžiamo laiko ir turinio požiūriu.

5.6.3.

Ne mažiau svarbu propaguoti priemones, pavyzdžiui, žindymo skatinimą, papildomo žindomų kūdikių maitinimo gairių rengimą, vaikų auklėjimo įgūdžių gerinimą ir sveiko ir nesudėtingo maisto gaminimo kursų organizavimą ir jų prieinamumo užtikrinimą, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

5.7.   Ugdymo aplinka

5.7.1.

Ugdymo aplinkoje vaikai praleidžia daug laiko, ne tik mokydamiesi, bet ir užsiimdami laisvalaikio ar popamokine veikla.

5.7.2.

Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad ugdymo aplinkoje vaikų nutukimo problema būtų sprendžiama pozityviai, nesukuriant socialinės stigmos ir neatmetant įvaizdžio, susikurto remiantis tam tikrais kūno stereotipais. EESRK mano, kad labai svarbu skatinti pozityvų kūno suvokimą, ypatingą dėmesį skiriant bet kokiam diskriminaciniam elgesiui ar elgesiui, atskleidžiančiam valgymo sutrikimų pradžią.

5.7.3.

EESRK taip pat pasisako už tai, kad ugdymo aplinka skatintų fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą. Todėl jis mano, kad viena iš esminių priemonių yra dabartinių mokymo programų pertvarka, nes, jo nuomone, reikia skirti daugiau laiko fiziniam aktyvumui, skatinti sporto veiklos įvairovę, taip pat investuoti į švietimą mitybos, maisto ir gastronomijos klausimais.

5.7.4.

EESRK mano, kad itin svarbus elementas formuojant sveikus vaikų ir paauglių mitybos įpročius, yra mokyklų valgyklos, todėl labai svarbu skatinti jų prieinamumą visais ugdymo etapais ir užtikrinti, kad siūlomas maistas būtų sveikas, subalansuotas ir kokybiškas.

5.8.   Laisvalaikio erdvės. Sveikos miesto aplinkos kūrimas

5.8.1.

EESRK nuomone, fizinės aplinkos (įskaitant mokyklą, transporto sistemas, kaimynystę ar sporto centrus) projektavimas ir naudojimas turėtų būti naudojami siekiant suteikti tinkamų ir saugių galimybių poilsiui ir judriems žaidimams, taip pat fizinei veiklai (27).

5.8.2.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK primygtinai ragina valstybes nares plėsti ir tobulinti viešąsias erdves ir infrastruktūrą taip, kad būtų skatinamas ir palengvinamas aktyvus judumas, kad būtų daugiau pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytų erdvių, ypač prie mokyklų esančiose teritorijose arba pakeliui į ugdymo įstaigas. Jis taip pat mano, kad būtina kurti vaikams ir paaugliams prieinamas, saugias ir patogias miestų erdves su sporto bei žaidimų aikštelėmis ir žaliosiomis erdvėmis.

5.8.3.

EESRK nuomone, būtina plėsti žaliąsias erdves, parkus ir laisvalaikio zonas fiziniam aktyvumui propaguoti ir skatinti laisvalaikio zonose vietoj liftų ar eskalatorių naudotis laiptais, taip pat užtikrinti nemokamą prieigą prie geriamojo vandens.

5.9.   Skaitmeninė ir audiovizualinė aplinka

5.9.1.

EESRK primena, kad svarbu į nacionalinę teisę tinkamai perkelti ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, ir siūlo pasitelkti skaitmeninę aplinką – pereinant nuo radijo ir televizijos transliacijų prie naujesnių medijų, pavyzdžiui, socialinių tinklų, „Instagram“, „TikTok“, – kaip sveiko gyvenimo būdo, sveikų santykių ir elgesio modelių skatinimo priemonę. Todėl EESRK, kaip ir anksčiau (28), dar kartą ragina rengti vaizdines ir įkvepiančias sveiko maisto ir sveikos mitybos, aktyvaus gyvenimo ir sveiko ekranų naudojimo reklamos kampanijas.

5.10.   Sveikatos aplinka

5.10.1.

EESRK požiūriu, labai svarbu, kad kompetentingos sveikatos administravimo institucijos nuolat atnaujintų moksliniais įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl veiklos ir intervencinių priemonių, kurios pasirodė esančios veiksmingos vykdant prevenciją, sprendžiant ir stebint su antsvoriu ir nutukimu susijusias problemas.

5.10.2.

Be to, vykdant visuotinę sveikatos priežiūrą, antsvorio turintiems ir nutukusiems žmonėms arba žmonėms, kuriems kyla pavojus tokiais tapti, turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės naudotis visapusiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, sisteminėmis ir asmeniškai pritaikytomis sveikatos priežiūros darbuotojų teikiamomis konsultacijomis siekiant skatinti fizinį aktyvumą ir subalansuotą mitybą. Atsižvelgiant į tai, vaikų sveikatos būklę reikėtų stebėti nuo gimimo iki paauglystės, įskaitant antsvorio ir nutukimo tikrinimą, švietimo sveikatos klausimais skatinimą, vaikų ir paauglių bei jų šeimų informuotumo apie sveiką gyvenseną didinimą.

5.10.3.

Labai svarbu socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamoms šeimoms teikti tikslinę sveikatos priežiūros specialistų paramą, kuri atitiktų jų kultūrą, būtų praktiška ir įgalėtų bei skatintų pozityvų auklėjimą nutukimo, antsvorio ir su tuo susijusio gyvenimo būdo atžvilgiu.

5.10.4.

Be to, remdamasis esama literatūra, EESRK mano, kad būtina aktyviai bendradarbiauti su moterimis ir poromis, planuojančiomis susilaukti vaikų, ir laiku teikti kultūriškai jautrią paramą, skatinančią sveiką gyvenseną nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat viešai skelbti informaciją, skatinančią geresnę mitybą ir fizinį aktyvumą prieš pastojant, taip pat sudaryti sąlygas žindymui ir jį remti.

---

(1)  EESRK vertinimo pranešimas „ES mokykloms skirtos programos vertinimas“.

(2)  Teisė į sveikatą pirmą kartą įtvirtinta PSO konstitucijoje (1946 m.), kurioje teigiama, kad „galimybė naudotis aukščiausiais įmanomais sveikatos standartais yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių“. Konstitucijos preambulėje sveikata apibrėžiama kaip „visapusiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“. 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje sveikata minima kaip teisės į tinkamą gyvenimo lygį dalis (25 straipsnis). 1966 m. ji vėl pripažinta žmogaus teise Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnyje.

(3)  1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

(4)  Europos Komisija (2021 m.), ES vaiko teisių strategija. COM/2021/142 final: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0142.

(5)  https://health.ec.europa.eu/system/files/2016-11/childhoodobesity_actionplan_2014_2020_en_0.pdf

(6)   Draft recommendations for the prevention and management of obesity over the life course, including potential targets, PSO diskusijų dokumentas, 2021 m. Galima rasti: https://cdn.who.int/media/docs/default-source/obesity/who-discussion-paper-on-obesity---final190821.pdf?sfvrsn=4cd6710a_24&download=true.

(7)  S. Weihrauch-Blüher, S. Wiegand, Risk Factors and Implications of Childhood Obesity, „Curr Obes Rep“, 2018 m. gruodžio mėn., 7(4):254–259.

(8)   Report on the fifth round of data collection, 2018–2020: WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI), Kopenhaga, PSO Europos regiono biuras, 2022 m.

(9)  Perteklinis svoris = antsvoris + nutukimas.

(10)  PSO Europos regiono biuro ataskaita dėl nutukimo 2022 m. ir https://www.who.int/europe/news/item/11-05-2021-high-rates-of-childhood-obesity-alarming-given-anticipated-impact-of-covid-19-pandemic.

(11)  Pasaulio sveikatos organizacija (2012 m.), Population-based approaches to childhood obesity prevention, Ženeva, PSO.

(12)  A. R. Kansra, S. Lakkunarajah, M.S. Jay, Childhood and Adolescent Obesity: A Review, 2021; 8:581461.

(13)  S. Whiting et al., Physical Activity, Screen Time, and Sleep Duration of Children Aged 6–9 Years in 25 Countries: An Analysis within the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI) 2015–2017. „Obes Facts“. 2021 m.;14(1):32–44.

(14)  R. Guthold, G. A. Stevens, L. M. Riley, F. C. Bull, Global trends in insufficient physical activity among adolescents: a pooled analysis of 298 population-based surveys with 1· 6 million participants, „Lancet Child Adolesc Heal“, 2020; 4(1):23–35.

(15)  EBPO/Europos Sąjunga (2022 m.), Health at a Glance: Europe 2022: State of Health in the ES Cycle, OECD Publishing, Paryžius.

(16)   Adolescent obesity and related behaviours: trends and inequalities in the WHO European Region, 2002–2014, Kopenhaga, PSO Europos regiono biuras, 2017 m.

(17)  W. Willett, et al., Food in the Anthropocene: the EAT-Lancet Commission on healthy diets from sustainable food systems, 2019 m., „the Lancet“, 393 tomas, p. 447–492.

(18)  Ashkan Afshin et al., Health effects of dietary risks in 195 countries, 1990–2017: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2017, the Lancet, 393 tomas, leidimas Nr. 10184, 1958–1972.

(19)   Report on the fifth round of data collection, 2018–2020: WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI), Kopenhaga, PSO Europos regiono biuras, 2022 m.

(20)  K. Fang, M. Mu, K. Liu, Y. He, Screen time and childhood overweight/obesity: A systematic review and meta-analysis, „Child Care Health Dev“, 2019 m. rugsėjo mėn.;45(5):744–753.

(21)  P. Haghjoo, G. Siri, E. Soleimani, M. A. Farhangi, S. Alesaeidi, Screen time increases overweight and obesity risk among adolescents: a systematic review and dose-response meta-analysis, „BMC Primary Care“, 2022 m.;23(1):161.

(22)   Report on the fifth round of data collection, 2018–2020: WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative (COSI), Kopenhaga, PSO Europos regiono biuras, 2022 m.

(23)  R. Dobbs, C. Sawers, F. Thompson, J. Manyika, J. R. Woetzel, P. Child et al., Overcoming obesity: An initial economic analysis, „McKinsey Global Institute“, 2014 m.

(24)  EESRK vertinimo pranešimas „ES mokykloms skirtos programos vertinimas“.

(25)  A. Hebestreit, T. Intemann, A. Siani, et al., Dietary Patterns of European Children and Their Parents in Association with Family Food Environment: Results from the I.Family Study, Nutrients, 2017; 9(2):126.

(26)  Informacinės ir ryšių technologijos.

(27)   Tackling obesity by creating healthy residential environments, PSO, 2007 m.

(28)  Europos ekonomikosir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 190, 2019 6 5, p. 9).