Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52023AE0788

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys“ (tiriamoji nuomonė)

    EESC 2023/00788

    OL C 293, 2023 8 18, p. 13–20 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2023 8 18   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 293/13

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys“

    (tiriamoji nuomonė)

    (2023/C 293/03)

    Pranešėjas

    Philip VON BROCKDORFF

    Prašymas pateikti nuomonę

    2023 1 20, už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingo Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus raštas

    Teisinis pagrindas

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

    Atsakingas skyrius

    Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

    Priimta skyriuje

    2023 5 30

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2023 6 14

    Plenarinė sesija Nr.

    579

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    140 / 67 / 12

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1.

    		 Kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nurodė ankstesnėje nuomonėje šiuo klausimu (1), valstybės narės turi bendrai susitarti, kad nauji nuosavi ištekliai būtų panaudoti grąžinant lėšas, gautas skolinantis pagal ekonomikos gaivinimo planą „NextGenerationEU“, kartu nekeliant pavojaus ES programų biudžetams ir iš esmės nedidinant bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų nuosavų lėšų įnašo.

    1.2.

    		 EESRK pabrėžia, kad pasiūlymai dėl naujų nuosavų pajamų šaltinių turėtų būti rengiami atsižvelgiant į spaudimą biudžetui, kurį valstybės narės patiria po pandemijos ir tebesitęsiant tarptautinei įtampai. Tai tapo dar svarbiau atsižvelgiant į dabartinę situaciją, susijusią su didesnėmis palūkanų normomis, dėl kurios 2021 m. Komisijos dokumentų rinkinyje siūlomų naujų nuosavų išteklių gali nepakakti priemonės „NextGenerationEU“ grąžinimo išlaidoms padengti.

    1.3.

    		 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojo neperdirbtomis plastiko pakuočių atliekomis pagrįsti nuosavi ištekliai. EESRK pabrėžia, kad svarbu darniai priimti ir perkelti į nacionalinę teisę naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pakuočių atliekų, susijusį su neperdirbtomis plastiko pakuočių atliekomis. EESRK taip pat mano, kad nuosavi ištekliai, apskaičiuojami remiantis komunalinių atliekų kiekiu, yra dar viena įgyvendinama galimybė (darant prielaidą, kad tai techniškai ir aplinkos požiūriu įmanoma) remti žiedinę ekonomiką.

    1.4.

    		 EESRK ragina Komisiją kuo greičiau parengti pasiūlymus dėl BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“). Šiuo atžvilgiu EESRK ragina Komisiją nustatyti aiškius tikslus, susijusius su mokesčių sistemos supaprastinimu ir esamų bei naujų mokesčių direktyvų konkurencingumo užtikrinimu. Visų pirma EESRK pabrėžia, kad BEFIT taisyklės turi būti grindžiamos suderintomis apibrėžtimis ir standartais, taip pat tikslesniu galimų papildomų pajamų, susijusių su BEFIT įgyvendinimu, įvertinimu.

    1.5.

    		 EESRK mano, kad tikslinga išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį (FSM), kaip pasiūlė Europos Parlamentas, kartu įvertinant pasiūlymo poveikį.

    1.6.

    		 EESRK palankiai vertina Tarybos ir Europos Parlamento susitarimą dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM). Be to, tam, kad būtų užtikrintos vienodesnės darbo sąlygos, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę nustatyti papildomą mokestį ES įmonėms, importuojančioms gaminius iš trečiųjų šalių gamintojų, kurie neužtikrina tinkamos darbuotojų apsaugos, darant prielaidą, kad tai atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir taikomi aiškūs jo taikymo kriterijai. Kartu EESRK dar kartą pabrėžia, kad ES įmonėms turi būti taikoma tam tikra eksporto lengvata, kad jos galėtų konkuruoti trečiųjų šalių rinkose.

    1.7.

    		 EESRK pažymi, kad EBPO ir G20 įtraukioje sistemoje buvo susitarta dėl skaitmeniniams mokesčiams taikomo sustabdymo ir panaikinimo laikotarpio. Tačiau ES masto skaitmeninių sandorių mokestis galėtų būti laikomas nuosavų išteklių padidinimu, jei kiti pagrindiniai prekybos partneriai nesilaikytų sutartų EBPO ir G20 įtraukios sistemos taisyklių.

    1.8.

    		 EESRK taip pat pabrėžia, kad antrasis nuosavų išteklių priemonių rinkinys turėtų atitikti proporcingumo ir socialinio sąžiningumo principus. Be to, EESRK pakartoja, kad visi pasiūlymai dėl nuosavų išteklių turėtų būtų pagrįsti jų veiksmingumo poveikio vertinimu.

    2.   Bendra informacija

    2.1.

    		 SESV 311 straipsnyje nustatyta, kad, neatmetant kitų įplaukų, visas ES biudžetas turėtų būti finansuojamas ES nuosavais ištekliais. Šiuos išteklius galima apibrėžti kaip tiesiogiai Sąjungai skirtus pajamų srautus, dėl kurių valstybėms narėms nereikia priimti jokių papildomų sprendimų. Tačiau praktiškai didžiąją ES pajamų dalį sudaro valstybių narių įnašai (2).

    2.2.

    		 Pristatydama 2023 m. darbo programą Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl antrojo naujų nuosavų išteklių krepšelio, kurį šiuo metu planuojama parengti 2023 m. trečiąjį ketvirtį remiantis, be kita ko, paskelbtu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendro Europoje vykdomo verslo apmokestinimo taisyklių sąvado (BEFIT). Taip vienais metais paankstinamas 2020 m. gruodžio mėn. tarpinstitucinio susitarimo tvarkaraštis (3).

    2.3.

    		 Antrasis nuosavų išteklių krepšelis pateikiamas po 2021 m. gruodžio mėn. pateikto pirmojo rinkinio (4), pagrįsto trimis naujais pajamų šaltiniais. Pirmasis šaltinis remiasi pajamomis iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), antrasis grindžiamas ištekliais, gautais pagal ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), o trečiasis pagrįstas tarptautinių įmonių likutinio pelno dalimi, kuri bus perskirstyta ES valstybėms narėms pagal EBPO ir G20 susitarimą dėl apmokestinimo teisių perskirstymo (pirmasis ramstis).

    2.4.

    		 Pasiūlymu dėl naujų nuosavų išteklių siekiama užtikrinti atsparų ir diversifikuotą ES pajamų srautą ir kartu išvengti ES programų lėšų mažinimo ir pernelyg didelio valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų įnašų į ES biudžetą didinimo.

    2.5.

    		 Ilgalaikis ekonomikos gaivinimo plano „NextGenerationEU“ (NGEU), kuris įgyvendinamas siekiant įveikti pandemijos sukeltus ekonominius ir socialinius sutrikimus, poveikis ES biudžetui bus svarstomas pagal naująją programą, kuri skirta tinkamai panaudoti naująjį nuosavų išteklių rinkinį, kad ne vėliau kaip iki 2058 m. būtų palaipsniui grąžintos Komisijos kapitalo rinkose pasiskolintos lėšos priemonės „NextGenerationEU“ dotacijų komponentui finansuoti. Reikėtų pažymėti, kad pagrindinės sumos ir palūkanų grąžinimas turi būti finansuojami iš ES biudžeto pagal daugiametę finansinę programą (DFP).

    2.6.

    		 Prieš pateikdama pasiūlymą dėl antrojo naujų nuosavų išteklių rinkinio, Komisija paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateikti savo nuomonę ir rekomendacijas, kad pasiūlymas būtų papildytas EESRK požiūriu.

    2.7.

    		 Ši EESRK nuomonė papildo ankstesnę Komiteto nuomonę ta pačia tema (5) – padaryta tam tikrų pakeitimų, kad būtų atsižvelgta į vykstančias institucines diskusijas ir naujausius pokyčius.

    3.   Bendrosios pastabos

    3.1.

    		 EESRK palankiai vertina galimybę dar kartą pareikšti savo poziciją ES integracijos proceso ateičiai itin svarbiu strateginiu klausimu.

    3.2.

    		 Šiuo atžvilgiu EESRK norėtų pabrėžti, kad diskusijose dėl nuosavų išteklių kilmės ir naudojimo ES biudžetui, laikantis universalumo principo, turėtų dalyvauti ne tik Europos institucijos, bet ir verslo bendruomenė, kiti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė, įskaitant kuo įvairesnių ES piliečių kategorijų atstovus, taip įtraukiant ir vyresnio amžiaus grupes bei pažeidžiamas grupes.

    3.3.

    		 Kaip nurodyta nuomonėje dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių, EESRK sutinka, jog būtina numatyti naujų nuosavų išteklių, kad būtų tinkamai remiama ES darbotvarkė ir tikslai, nekeliant pavojaus 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytų ES programų biudžetams ir iš esmės nedidinant bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų nuosavų lėšų įnašo.

    3.4.

    		 Kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstus nuosavus išteklius sumažėjo didelė valstybių narių BNP įnašo dalis. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad, siekiant sumažinti reglamentavimo naštą, svarbu darniai priimti ir perkelti į nacionalinę teisę naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pakuočių atliekų.

    3.5.

    		 EESRK tikisi, kad paskelbtas antrasis nuosavų išteklių priemonių rinkinys atitiks proporcingumo ir socialinio sąžiningumo principus ir padės užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio turėti tvirtą finansinį biudžetą, galintį padėti įgyvendinti ES tikslus, ir socialinės sanglaudos bei verslui palankios aplinkos.

    3.6.

    		 EESRK pabrėžia, kad svarbu atskirti ES nuosavus išteklius ir ES mokesčių politiką: pirmųjų atveju mokestinės priemonės naudojamos siekiant užtikrinti tinkamus pajamų srautus ES biudžetui finansuoti, o ES mokesčių politika turėtų būti siekiama skatinti ekonominę integraciją, taip pat stiprinti ir toliau plėtoti bendrąją rinką, o ne didinti mokesčių naštą ir pakenkti socialinei ir ekonominei integracijai.

    3.7.

    		 EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisijos pasiūlyme turės būti atidžiai atsižvelgta į neigiamą Rusijos išpuolio prieš Ukrainą poveikį, kuris tęsiasi ilgą laiką, ir su tuo susijusias pasekmes – pasaulio ekonomikos nuosmukį, poveikį tiekimo grandinėms ir tarptautinę įtampą, todėl susidaro sudėtingos aplinkybės, kurias reikia įveikti. Tokios aplinkybės, be kita ko, apima didelę nuolatinę infliaciją ir augančias palūkanų normas, kuriomis siekiama sumažinti pačią infliaciją. Dėl visų šių priežasčių susidaro Komisijos pasiūlymui labai nepalanki ekonominė aplinka.

    3.8.

    		 Atsižvelgdamas į pirmiau minėtas aplinkybes, EESRK pažymi, kad rengiant pasiūlymus dėl naujų ES biudžeto pajamų šaltinių reikėtų tinkamai atsižvelgti į spaudimą biudžetui, kurį valstybės narės patiria po pandemijos ir tebesitęsiant tarptautinei įtampai. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pajamų surinkimo ES lygmeniu didėja spaudimas nacionaliniams biudžetams. Be to, pagal NGEU pasiskolintų lėšų grąžinimas iš ES biudžeto yra prisiimtas įsipareigojimas, todėl, nesant naujų nuosavų išteklių, valstybių narių įnašai gali padidėti.

    3.9.

    		 Kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gruodžio 14 d. pirmajame Komisijos dokumentų rinkinyje pasiūlytų naujų nuosavų išteklių tikriausiai nepakaks visiems dabartiniams ES įsipareigojimams padengti, atsižvelgiant ir į didesnių palūkanų normų aplinką.

    3.10.

    		 EESRK mano, kad svarbu turėti patikimą ir tvirtą ES biudžetą, kuris leistų ne tik užtikrinti strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą, bet ir tinkamai remti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, atsižvelgiant į visus su tuo susijusius iššūkius ir prisitaikymo priemones valstybėms narėms, regionams ir vietos bendruomenėms, taip pat įmonėms visoje Europoje.

    3.11.

    		 EESRK pažymi, kad siekiant veiksmingai sustiprinti ES biudžetą ir daugiametę finansinę programą, NGEU dotacijos turės būti grąžintos per nustatytą laikotarpį, jo nebepratęsiant, kad būtų išvengta pernelyg didelių skolinimosi išlaidų rizikos, kylančios dėl pernelyg ilgos trukmės, nes tai pakenktų būsimų kartų socialinei gerovei ir ekonomikos augimui. Tai ypač aktualu šiuo didėjančių palūkanų normų laikotarpiu, kai tampa sunkiau išlaikyti įsiskolinimo lygį ilguoju laikotarpiu, o finansavimo išlaidos tampa gana nenuspėjamos.

    3.12.

    		 Kaip būtiną sąlygą, kad būtų galima pateikti pasiūlymą dėl nuosavų išteklių, pagrįstų pelno mokesčiu, EESRK ragina Komisiją skubiai toliau rengti pasiūlymą dėl bendro taisyklių rinkinio, skirto ES įsikūrusių subjektų, priklausančių grupei, kurios bendros konsoliduotos pajamos viršija tam tikrą ribą, mokesčių bazei apskaičiuoti. Į BEFIT taip pat bus įtrauktos nuostatos dėl pelno paskirstymo valstybėms narėms pagal paskirstymo formulę. Paskirstytam pelnui būtų taikomas atitinkamų valstybių narių pelno mokesčio tarifas.

    3.13.

    		 EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą, kad ji, remdamasi pasiūlymu dėl BEFIT, sieks sukurti papildomą ES nuosavų išteklių srautą. Tačiau pasiekti politinį susitarimą dėl tokio pasiūlymo gali būti gana sunku, kaip matyti iš 2011 m. ir 2016 m. pasiūlymų dėl BKPMB (6).

    3.14.

    		 EESRK ragina surengti diskusijas dėl BEFIT, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, nes tai padės užtikrinti skaidrumą, susijusį su BEFIT poveikiu. Be to, EESRK pabrėžia, kad BEFIT turi būti nustatyti aiškūs tikslai ir pagrindiniai principai, kad būtų supaprastinta mokesčių sistema ir užtikrintas esamų bei naujų mokesčių direktyvų konkurencingumas.

    3.15.

    		 EESRK pabrėžia, kad galimos BEFIT taisyklės turėtų būti grindžiamos suderintomis apibrėžtimis ir standartais, kad pasiūlymas galėtų tinkamai veikti visoje vidaus rinkoje, taip pat tikslesniu galimų papildomų pajamų, susijusių su BEFIT įgyvendinimu, įvertinimu, jei tokios pajamos iš tikrųjų bus gautos (7).

    3.16.

    		 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju pelno mokesčio pajamoms būdingas nepastovumas, todėl sudėtinga tiksliai įvertinti būsimas fiskalines pajamas, kurios bus panaudotos nuosaviems ištekliams. Tai ypač aktualu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai yra didelė infliacija ir didėja palūkanų normos. Šiuo klausimu EESRK ragina Komisiją atlikti specialius tyrimus ir poveikio vertinimo modeliavimą siekiant nustatyti patikimą nuosavų išteklių, kurie galėtų būti surinkti pagal BEFIT, spektrą. Tačiau EESRK įspėja, kad įmonėms gali tekti patirti papildomų reikalavimų laikymosi išlaidų.

    3.17.

    		 Kadangi Komisijos pasiūlymas dėl BEFIT bus grindžiamas įtraukios sistemos dviejų ramsčių požiūriu, kurio laikosi EBPO ir G20 dėl pelno paskirstymo (1 ramstis) ir dėl papildomų taisyklių (2 ramstis), EESRK ragina Komisiją toliau glaudžiai koordinuoti veiksmus su tarptautinėmis iniciatyvomis rengiant pasiūlymą dėl BEFIT.

    3.18.

    		 Kaip siūlė ir Europos Parlamentas, būtų galima išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį, kartu įvertinant galimą poveikį. Be to, naujosios mokesčių nuostatos turėtų būti derinamos su tikslinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama dalį numatomų papildomų mokestinių pajamų skirti ES nuosaviems ištekliams.

    3.19.

    		 EESRK primena, kad vienintelis Tarybos ir Europos Parlamento sutarto pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) tikslas buvo paskatinti ES prekybos partnerius kartu su ES mažinti savo gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mechanizmas buvo pasiūlytas pirmajame rinkinyje kaip vienas nuosavų išteklių. Be to, Komisija gali apsvarstyti galimybę nustatyti papildomą mokestį, taikytiną ES įmonėms, importuojančioms gaminius iš trečiųjų šalių gamintojų, kurie neužtikrina tinkamos darbuotojų apsaugos. Ši galimybė būtų svarstoma tik tuo atveju, jei ji būtų suderinama su PPO taisyklėmis ir jai būtų taikomi aiškūs kriterijai. Šis mokestis galėtų suteikti trečiųjų šalių darbuotojams tam tikrą apsaugą ir palaipsniui padėtų pasiekti, kad ES ir kituose prekybos blokuose būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos. Kartu EESRK ragina taikyti tam tikrą eksporto lengvatą, kad ES įmonės galėtų konkuruoti trečiųjų šalių rinkose. Tai buvo pabrėžta ankstesnėje EESRK nuomonėje dėl PADKM.

    3.20.

    		 Atsižvelgdama į tai, kad EBPO ir G20 įtraukioje sistemoje buvo susitarta dėl skaitmeniniams mokesčiams taikomo sustabdymo ir panaikinimo laikotarpio, EESRK mano, kad būtų galima apsvarstyti galimybę įvesti ES masto skaitmeninių sandorių mokestį siekiant padidinti nuosavus išteklius. Tačiau tai būtų taikoma tik tuo atveju, jei kiti pagrindiniai prekybos partneriai nesilaikytų sutartų EBPO ir G20 įtraukios sistemos taisyklių.

    3.21.

    		 Tais atvejais, kai techniškai ir aplinkos požiūriu įmanoma perdirbti komunalines atliekas, statistiniais duomenimis paremti nuosavi ištekliai, pagrįsti komunalinių atliekų kiekiu, yra dar viena galimybė užtikrinti, kad atliekų šalinimas sąvartynuose ir deginimas būtų brangesni nei perdirbimas, taip remiant žiedinę ekonomiką visoje vidaus rinkoje.

    3.22.

    		 Kaip nurodyta ankstesnėje nuomonėje dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių, EESRK laikosi nuomonės, kad nuosavų išteklių surinkimo, administravimo ir paskesnių išlaidų efektyvumas ir veiksmingumas yra būtini visais etapais ir strategiškai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą ir produktyvų nuosavų išteklių panaudojimą Komisijos darbotvarkėje nustatytiems plataus užmojo tikslams pasiekti.

    3.23.

    		 Galiausiai, kaip ir ankstesnėje nuomonėje dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių, EESRK dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad visi pasiūlymai dėl nuosavų išteklių būtų pagrįsti siūlomų priemonių veiksmingumo, ypač pajamų, kurias tikimasi gauti dėl tokių priemonių, poveikio vertinimu.

    Briuselis, 2023 m. birželio 14 d.

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Oliver RÖPKE

    (1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“ (COM(2021) 566 final), Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2021) 569 final – 2021/0429 (APP)), Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2021) 570 final – 2021/0430 (CNS)) (OL C 323, 2022 8 26, p. 48).

    (2)  Europos Parlamento tyrimų tarnyba.

    (3)   2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28).

    (4)  COM(2021) 566 final.

    (5)  EESRK nuomonė dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių (OL C 323, 2022 8 26, p. 48).

    (6)  Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė.

    (7)  BEFIT tikslas – supaprastinti ir sudaryti sąlygas veiksmingai konsoliduoti pelną ir nuostolius, o ne būtinai surinkti daugiau pajamų.

    PRIEDAS

    Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 3 dalis):

    3 PAKEITIMAS

    ECO/617. Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys

    3.18 dalis

    Iš dalies pakeisti taip:

    Skyriaus nuomonė

    Pakeitimas

    Kaip siūlė ir Europos Parlamentas, būtų galima išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį. Be to, naujosios mokesčių nuostatos turėtų būti derinamos su tikslinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama dalį numatomų papildomų mokestinių pajamų skirti ES nuosaviems ištekliams. Tačiau EESRK supranta, kad dėl finansinių sandorių mokesčio gali sumažėti ES konkurencingumas, ypač jei šis mokestis būtų taikomas tik Sąjungoje. Be to, mažai tikėtina, kad nustačius plataus masto finansinių sandorių mokestį (FSM) bus surinkta daug pajamų, tačiau jis vis tiek gali turėti neigiamą poveikį Europos įmonėms ir namų ūkiams, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas ir būti daromas dar didesnis spaudimas viešiesiems finansams.

    Kaip siūlė ir Europos Parlamentas, būtų galima išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį (9). Be to, naujosios mokesčių nuostatos turėtų būti derinamos su tikslinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama dalį numatomų papildomų mokestinių pajamų skirti ES nuosaviems ištekliams. Tačiau EESRK supranta, kad dėl finansinių sandorių mokesčio gali sumažėti ES konkurencingumas, ypač jei šis mokestis būtų taikomas tik Sąjungoje. Be to, mažai tikėtina, kad nustačius plataus masto finansinių sandorių mokestį (FSM) bus surinkta daug pajamų, tačiau jis vis tiek gali turėti neigiamą poveikį Europos įmonėms ir namų ūkiams, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas ir būti daromas dar didesnis spaudimas viešiesiems finansams.

    Paaiškinimas

    Tai yra labai svarbi bendroji informacija siekiant nuomonės skaitytojui paaiškinti, kaip politiniu požiūriu vis dar sunku visose ES valstybėse narėse įdiegti finansinių sandorių mokestį, nors Komisijos teisėkūros iniciatyva buvo pasiūlyta beveik prieš 12 metų. Tai tik parodo, kad daug abejonių kyla dėl to, kokia bus finansinių sandorių mokesčio įvedimo tik ES arba tik kai kuriose ES valstybėse narėse, nauda.

    Balsavimo rezultatai:

    Už

    80

    Prieš

    122

    Susilaikė

    14

    4 PAKEITIMAS

    ECO/617. Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys

    3.19 dalis

    Iš dalies pakeisti taip:

    Skyriaus nuomonė

    Pakeitimas

    EESRK primena, kad vienintelis Tarybos ir Europos Parlamento sutarto pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) tikslas buvo paskatinti ES prekybos partnerius kartu su ES mažinti savo gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai buvo pasiūlyta kaip nuosavi ištekliai pirmajame rinkinyje. Be to, Komisija gali apsvarstyti galimybę nustatyti papildomą mokestį, taikomą ES įmonėms, importuojančioms gaminius iš trečiųjų šalių gamintojų, kurie neužtikrina tinkamos darbuotojų apsaugos. Ši galimybė būtų svarstoma tik tuo atveju, jei ji būtų suderinama su PPO taisyklėmis ir jai būtų taikomi aiškūs kriterijai. Šis mokestis galėtų suteikti trečiųjų šalių darbuotojams tam tikrą apsaugą ir palaipsniui padėti pasiekti, kad ES ir kituose prekybos blokuose būtų užtikrintos vienodos darbo sąlygos. Kartu EESRK ragina taikyti tam tikrą eksporto lengvatą, kad ES įmonės galėtų konkuruoti trečiųjų šalių rinkose. Tai buvo pabrėžta ankstesnėje EESRK nuomonėje dėl PADKM.

    EESRK primena, kad vienintelis Tarybos ir Europos Parlamento sutarto pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) tikslas buvo paskatinti ES prekybos partnerius kartu su ES mažinti savo gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai buvo pasiūlyta kaip nuosavi ištekliai pirmajame rinkinyje. Kartu EESRK ragina taikyti tam tikrą eksporto lengvatą, kad ES įmonės galėtų konkuruoti trečiųjų šalių rinkose. Tai buvo pabrėžta ankstesnėje EESRK nuomonėje dėl PADKM.

    Paaiškinimas

    Toks pat, kaip ir 1.6 dalies.

    Balsavimo rezultatai:

    Už

    78

    Prieš

    129

    Susilaikė

    11

    Šie pakeitimai svarstymo metu buvo priimti, bet už tai, kad būtų paliktas pirminis tekstas buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų (Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalis):

    1 PAKEITIMAS

    ECO/617. Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys

    3.18 dalis

    Iš dalies pakeisti taip:

    Skyriaus nuomonė

    Pakeitimas

    Kaip siūlė ir Europos Parlamentas, būtų galima išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį. Be to, naujosios mokesčių nuostatos turėtų būti derinamos su tikslinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama dalį numatomų papildomų mokestinių pajamų skirti ES nuosaviems ištekliams . Tačiau EESRK supranta, kad dėl finansinių sandorių mokesčio gali sumažėti ES konkurencingumas, ypač jei šis mokestis būtų taikomas tik Sąjungoje. Be to, mažai tikėtina, kad nustačius plataus masto finansinių sandorių mokestį (FSM) bus surinkta daug pajamų, tačiau jis vis tiek gali turėti neigiamą poveikį Europos įmonėms ir namų ūkiams, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas ir būti daromas dar didesnis spaudimas viešiesiems finansams .

    Kaip siūlė ir Europos Parlamentas, būtų galima išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį , kartu įvertinant galimą poveikį . Be to, naujosios mokesčių nuostatos turėtų būti derinamos su tikslinėmis taisyklėmis, kuriomis siekiama dalį numatomų papildomų mokestinių pajamų skirti ES nuosaviems ištekliams.

    Balsavimo rezultatai:

    Už

    96

    Prieš

    91

    Susilaikė

    15

    2 PAKEITIMAS

    ECO/617. Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys

    1.5 dalis

    Iš dalies pakeisti taip:

    Skyriaus nuomonė

    Pakeitimas

    EESRK mano, kad tikslinga išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį (FSM), kaip pasiūlė Europos Parlamentas . Tačiau EESRK supranta, kad FSM galėtų turėti įtakos konkurencingumui ir gali negeneruoti didelių papildomų pajamų .

    EESRK mano, kad tikslinga išnagrinėti galimybę į BEFIT įtraukti finansines paslaugas arba nustatyti visuotinį finansinių sandorių mokestį (FSM), kaip pasiūlė Europos Parlamentas , kartu įvertinant pasiūlymo poveikį .

    Balsavimo rezultatai:

    Už

    126

    Prieš

    79

    Susilaikė

    8

    (9)   2011 m. rugsėjo 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio (FSM) sistemos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB. Taryboje nepasiektas susitarimas ir 2013 m. vasario 14 d. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama vienuolikoje valstybių narių nustatyti finansinių sandorių mokestį taikant priemonę bendradarbiavimui stiprinti. Šis klausimas net ir šiose valstybėse narėse yra aklavietėje, nors šią bylą ECOFIN taryba reguliariai aptaria.

    Top