EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 10

COM(2022) 586 final

2022/0365(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl motorinių transporto priemonių ir variklių bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (EURO 7), kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 397 final} - {SWD(2022) 358 final} - {SWD(2022) 359 final} - {SWD(2022) 360 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Kad bendroji rinka tinkamai veiktų, turi būti užtikrintas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Šiuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/858 įtvirtinta išsami motorinių transporto priemonių, priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistema. Motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų taip pat yra suderinti, kad skirtingose valstybėse narėse reikalavimai nesiskirtų ir būtų užtikrintas aukštas aplinkos bei sveikatos apsaugos lygis.

Oro tarša Europoje tebekelia didelį pavojų aplinkai ir sveikatai. Nors oro kokybė pagerėjo, didelė dalis ES miestų gyventojų vis dar patiria teršalų koncentracijos, viršijančios Aplinkos oro kokybės direktyvoje 1 nustatytas ribines vertes, poveikį. Apskaičiuota, kad 2018 m. dėl oro taršos 28 ES valstybėse narėse ankstyva mirtimi mirė daugiau kaip 300 000 žmonių 2 . Nors kiti sektoriai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, kelių transportas vis dar yra pagrindinis oro taršos šaltinis. 2018 m. šiame sektoriuje vidutiniškai išmesta 39 proc. viso išmetamo kenksmingo NOx kiekio (47 proc. miestuose 3 ) ir 11 proc. viso išmetamo PM10 kiekio 4 .

Europos žaliasis kursas 5 yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. ES taip pat turėtų skatinti būtiną skaitmeninę transformaciją ir priemones, nes jos yra esminiai pokyčių veiksniai, ir į jas investuoti. Skaitmeninės technologijos iš tiesų gali padėti sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti visuomenės aplinkosauginį pėdsaką, pavyzdžiui, optimizuojant energijos vartojimą ir stebint transporto sektoriuje išmetamą teršalų kiekį 6 . Norint pasiekti poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslą ir nulinės taršos tikslą – kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų, – reikia pertvarkyti visus sektorius, įskaitant kelių transportą. Europos žaliajame kurse paskelbta, kad priimtas pasiūlymas dėl griežtesnių išmetamųjų oro teršalų normų transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu (EURO 7).

Siekdama paspartinti kelių transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, Komisija 2021 m. liepos mėn. pasiūlė iš dalies pakeisti Reglamentą dėl lengvųjų automobilių ir furgonų 7  išmetamo CO2 kiekio normų, kad būtų užtikrintas aiškus veiksmų planas siekiant visai netaršaus judumo 8 . Be to, 2020 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Darnaus ir išmanaus judumo strategiją 9 , o 2021 m. gegužės mėn. – Nulinės taršos veiksmų planą 10 . Vadovaujantis šiomis strategijomis, transportas turėtų tapti gerokai mažiau taršus, ypač miestuose, o EURO 7 norma laikoma svarbia perėjimo prie netaršaus judumo dalimi.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad, naujoje Europos pramonės strategijoje 11 siūlomos priemonės, skirtos įvykdyti dvejopą žaliosios ir skaitmeninės transformacijos uždavinį ir padėti Europos pramonei įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Naujoji teršalų išmetimo sistema suteiks ES automobilių sektoriui teisinio tikrumo ir pradininko pranašumą. Norint išlaikyti konkurencinį pranašumą, ES išmetamųjų teršalų normos turi būti griežtesnės nei pagrindinėse rinkose, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje, rengiamos normos. ES gamintojams patekti į šias rinkas gali būti sunkiau, nes skirtingose rinkose laikytis išmetamųjų teršalų reikalavimų taptų brangiau.

Perėjimas prie visai netaršių lengvųjų automobilių ir (arba) furgonų parko truks mažiausiai du dešimtmečius, ypač atsižvelgiant į tai, kad vidutinė lengvųjų automobilių ir (arba) furgonų eksploatavimo trukmė yra daugiau nei 11 metų. Tuo tarpu, siekiant pirmiau minėtų politikos tikslų, vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės, kurios ir toliau bus tiekiamos rinkai, turi būti kuo mažiau taršios.

Be to, automobilių pramonė susiduria ir su kitomis svarbiomis permainomis – dideliais tiekimo grandinės sutrikimais, Rusijos invazijos į Ukrainą poveikiu, didėjančiomis energijos ir žaliavų kainomis.

(1)sumažintas dabartinių EURO išmetamųjų teršalų normų sudėtingumas;

(2)nustatytos atnaujintos visų atitinkamų oro teršalų ribinės vertės;

(3)pagerinta realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kontrolė.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/858 nustatoma bendroji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistema.

Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio EURO standartai (reglamentai 715/2007 ir 595/2009) yra minėtos sistemos dalis 12 . Jie glaudžiai susiję su keliomis galiojančiomis politikos nuostatomis ir planuojamais pasiūlymais, kuriais sprendžiama kelių transporto išmetamų oro teršalų problema, taip pat su išmetamo CO2 kiekio standartais 13 , kuriuos taikant kartu mažinama ir oro tarša. Šiuo pasiūlymu dėl teisės akto dėl lengvųjų automobilių, furgonų, sunkvežimių ir autobusų išmetamų teršalų kiekio standartų EURO 7 gerinamas išmetamų teršalų kiekio standartų EURO nuoseklumas taikant toliau nurodytas priemones.

Aplinkos oro kokybės direktyva (AAQD) 14 siekiama pagerinti oro kokybę nustatant visų oro taršos šaltinių (pvz., žemės ūkio, energetikos, gamybos ir kt.) išmetamų konkrečių oro teršalų koncentracijos aplinkos ore ribines vertes. Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyva (NECD) 15 siekiama sumažinti nacionalinį oro teršalų kiekį, nustatant nacionalinius konkrečių oro teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti visi sektoriai, įskaitant kelių transportą. 2022 m. spalio 26 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Aplinkos oro kokybės direktyvų 16 peržiūros. Atliekant siūlomą peržiūrą bus nustatyti tarpiniai 2030 m. ES oro kokybės standartai, kurie bus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis, kartu užtikrinant, kad ES galėtų sėkmingai siekti nulinės oro taršos iki 2050 m. tikslo. Pasiūlymas dėl EURO 7 standartų yra svarbus elementas siekiant šio plataus užmojo tikslo ir prisidedant prie ES švaraus oro politikos tikslų, įskaitant AAQD peržiūrą. Užtikrinant visų atitinkamų kelių transporto išmetamų oro teršalų kiekio mažinimą, atitinkantį AAQD bei NECD oro teršalų aprėptį ir tikslines reikšmes, pasiūlymas dėl EURO 7 standartų reikšmingai padeda valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus pagal AAQD ir NECD.

Išmetamo CO2 kiekio standartai padeda įgyvendinti Europos klimato teisės akte 17 nustatytą ES klimato srities tikslą – iki 2030 m. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. 2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė peržiūrėti ir sugriežtinti lengviesiems automobiliams / furgonams taikomus išmetamo CO2 kiekio standartus 18 , o sunkiosioms transporto priemonėms taikomus standartus numatoma peržiūrėti iki 2022 m. pabaigos. Išmetamo CO2 kiekio standartais skatinamos visai netaršios technologijos, pavyzdžiui, elektromobiliai, o naujaisiais EURO 7 standartais atsižvelgiama į vidaus degimo variklių išmetamus kenksmingus teršalus ir į elektromobilių išmetamus teršalus, nesusijusius su varikliu, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Todėl EURO 7 bendrieji tikslai lieka galioti, nes transporto priemonės su vidaus degimo varikliais ir toliau išskirs išmetamuosius teršalus, taip pat visos transporto priemonės išskirs ne variklio išmetamus teršalus. Nors siūloma iki 2035 m. 100 proc. sumažinti naujų lengvųjų automobilių / furgonų išmetamo CO2 kiekį, į rinką tiekiamų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais (įskaitant hibridus) skaičius išliks didelis, ypač sunkvežimių / autobusų atveju. Laikoma, kad tiek išmetamo CO2 kiekio, tiek išmetamų teršalų kiekio standartais papildomi Europos žaliajame kurse nustatyti klimato srities ir nulinės taršos tikslai bei padedama pereiti prie tvaraus judumo.

Techninės apžiūros direktyvų 19 tikslas – padidinti kelių eismo saugą ES ir užtikrinti transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą, reguliariai tikrinant transporto priemones per visą jų eksploatavimo laikotarpį. Kalbant apie išmetamųjų teršalų kiekį, jomis siekiama prisidėti prie teršalų išmetimo mažinimo, veiksmingiau nustatant transporto priemones, kurios dėl techninių defektų išmeta per daug teršalų, atliekant periodines technines apžiūras ir patikrinimus keliuose. Šiame pasiūlyme numatyti šiam tikslui įgyvendinti reikalingi elementai, įskaitant vidinę transporto priemonės stebėseną, kurie, kaip tikimasi, padės sutaupyti lėšų. Tokie mechanizmai palaipsniui galėtų tapti pagrindine techninės apžiūros direktyvų priemone, jais galėtų būti modernizuojamos dabartinės tikrinimo procedūros ir sumažinamos administracinės išlaidos. Atliekant būsimą techninės apžiūros direktyvų peržiūrą reikės atsižvelgti į šiuos naujus mechanizmus, įskaitant įgyvendinimo priemones, kurias reikės parengti persvarstant techninės apžiūros dokumentų rinkinį 20 .

Be to, Eurovinjetės direktyva 21 , kuria nustatomos bendros kelių infrastruktūros mokesčių taisyklės, ir Netaršių transporto priemonių direktyva 22 , kuria viešuosiuose pirkimuose skatinami netaršaus judumo sprendimai, atitinka bendruosius EURO standartų tikslus. Visų pirma jomis remiama netaršių transporto priemonių paklausa, nes valstybėms narėms leidžiama keisti kelių mokesčius atsižvelgiant į transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ir vykdant viešuosius pirkimus. Degalų kokybės direktyvoje 23 nustatytos rinkoje parduodamų degalų kokybės charakteristikos, todėl ji yra svarbi kalbant apie EURO standartus.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Įgyvendindama ES skaitmeninę strategiją ir atsižvelgdama į komunikatą dėl Europos duomenų strategijos 24 , Komisija pasiūlė Duomenų aktą, kuriuo remiamas verslo dalijimasis duomenimis su valdžios sektoriumi bei dalijimasis duomenimis tarpo įmonių. Šiame akte siūloma horizontali sistema, skirta pagerinti prieigą prie duomenų ir dalijimąsi duomenimis tarp sektorių. Konkrečios automobilių sektoriaus problemos, susijusios su prieiga prie transporto priemonėje kaupiamų duomenų, yra priežastis papildyti Duomenų aktą konkrečia iniciatyva. Šia iniciatyva turėtų būti užtikrinta, kad visiems automobilių paslaugų teikėjams būtų prieinami būtiniausi duomenys ir funkcijos ir jiems būtų taikomos sąžiningos prieigos sąlygos. Užtikrinant transporto priemonėje kaupiamų duomenų prieinamumą ir galimybę jais naudotis, šia iniciatyva būtų papildytas šis pasiūlymas dėl EURO 7 standartų, nes ji padėtų optimaliai įdiegti nuolatinę išmetamųjų teršalų stebėseną.

Naujoje Europos pramonės strategijoje 25 atsižvelgiama į naujas aplinkybes, susidariusias dėl krizės, taip pat į vykstantį perėjimą prie tvaresnės, labiau skaitmeninės, atsparesnės ir pasauliniu mastu konkurencingesnės ekonomikos. Joje nustatomi prioritetai ir apibrėžiami nauji tikslai, susiję su bendrosios rinkos atsparumo stiprinimu, strateginių priklausomybių mažinimu, tikslinių veiksmų derinimu reguliavimo sistemos, inovacijų paramos, prieigos prie žaliavų ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos energijos, įgūdžių ir duomenų erdvių srityse, siekiant paspartinti dvejopą pertvarką. Strategijoje siūlomos priemonės, skirtos įvykdyti dvejopą žaliosios ir skaitmeninės transformacijos uždavinį ir padėti Europos pramonei įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Naujoji teršalų išmetimo sistema suteiks ES automobilių sektoriui teisinio tikrumo ir pradininko pranašumą, išvengiant pavojaus atsilikti nuo kitų didžiųjų jurisdikcijų, nustatančių naujus išmetamų teršalų kiekio standartus.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvoje 26 nustatytos taisyklės dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų komponentų surinkimo, apdorojimo ir atnaujinimo, taip pat pavojingų medžiagų naujose transporto priemonėse apribojimai. Pagal ją parengtoje 3R tipo patvirtinimo direktyvoje 27 , naujų transporto priemonių projektavimas susiejamas su jų pakartotiniu naudojimu, perdirbimu ir atnaujinimu. Šias direktyvas planuojama peržiūrėti 2023 m., atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano 28 plataus užmojo tikslus. Pasiūlymu dėl EURO 7 standartų siekiama sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ilgesniu transporto priemonės eksploatavimo laikotarpiu, išplečiant patvarumo reikalavimus, o peržiūrint Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą šios pastangos papildomos nagrinėjant problemą, susijusią su taršių naudotų transporto priemonių su defektais eksportu už ES ribų.

Ši iniciatyva taip pat atitinka priemonę „Next Generation EU“ 29 , visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę 30 ir pavyzdinę iniciatyvą „Persikrauki“, kuria skatinamos ateities iššūkiams parengtos švarios technologijos, siekiant skatinti tvaraus, prieinamo ir pažangaus transporto, įkrovimo ir degalų pildymo stotelių naudojimą bei viešojo transporto plėtrą. Pasinaudojant šiuo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimu, taip pat tikslinėmis investicinėmis programomis pagal programas „InvestEU“ 31 arba „Europos horizontas“ 32 , bus skiriami ištekliai ekonomikos augimo potencialui didinti ir žaliajai transformacijai spartinti, visų pirma diegiant novatoriškus sprendimus ir ateities iššūkiams parengtas mažataršes technologijas.

Šia iniciatyva taip pat atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti teisingą ir sąžiningą žaliąją pertvarką, visų pirma remiant pažeidžiamus piliečius transporto srityje; ji atitinka Konferencijos dėl Europos ateities galutinę ataskaitą (18.3 pasiūlymas), ypač kalbant apie transporto priemonių ir transporto priemonių, kuriose naudojamos netaršios technologijos, įperkamumą.

Be to, ši iniciatyva dera su neseniai pateiktu pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiami Europos vartotojų teisės aktai, visų pirma Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva 33 ir Vartotojų teisių direktyva 34 , siekiant prisidėti prie žiedinės, ekologiškos ir žaliosios ES ekonomikos, suteikiant vartotojams galimybę priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus ir taip prisidėti prie tvaresnio vartojimo.

Galiausiai, siekdama sustiprinti politikos krypčių nuoseklumą ir, kaip skelbiama komunikate „Geresnis reglamentavimas. Vienijamos jėgos siekiant kokybiškai rengti ES teisės aktus“ 35 , Komisija tobulina savo geresnio reglamentavimo gaires, siekdama užtikrinti, kad visos jos iniciatyvos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą laikantis Europos klimato teisės akte nustatytų įsipareigojimų.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Reglamento pasirinkimas laikomas tinkamu, kadangi juo galima užtikrinti tiesioginį ir darnų taikymą ir vykdymo užtikrinimą, nereikalaujant jo perkelti į valstybių narių teisę.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas

Komisija nusprendė taikyti kompensacinį metodą, pagal kurį vertinimas ir poveikio vertinimas buvo atliekami lygiagrečiai kaip vienas procesas, siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso 36 veiksmų planą. Tokiu būdu į poveikio vertinimo 5 priedą įtrauktos vertinimo išvados buvo panaudotos toliau svarstant, ar EURO 6 ir EURO VI išmetamų teršalų kiekio standartais ir toliau užtikrinama aukšto lygio aplinkos apsauga ES ir tinkamas bendrosios motorinių transporto priemonių rinkos veikimas.

Atliekant vertinimą buvo įvertinti rezultatai, pasiekti įgyvendinant reglamentus, palyginti su EURO 6 ir EURO VI standartų teisės aktuose nustatytais tikslais. Jame padaryta išvada, kad EURO 6 ir EURO VI standartų tikslai pagerinti oro kokybę mažinant kelių transporto išmetamų teršalų kiekį ir nustatyti suderintas motorinių transporto priemonių konstrukcijos taisykles tebėra labai svarbūs. Be to, nustatyta, kad reglamentai iš esmės yra nuoseklūs ir kad dėl jų ES keliais važinėja iš dalies mažiau taršios transporto priemonės, o EURO 6 ir EURO VI bandymų procedūros yra iš dalies veiksmingos. Esama reguliavimo išlaidų, tačiau apskritai nustatyta, kad EURO 6 ir EURO VI reglamentai yra ekonomiškai efektyvūs. ES jie davė daug papildomos naudos, kurios nebūtų gauta taikant nacionalines priemones.

Pagrindinės vertinimo išvados:

·reglamentai iš dalies padėjo užtikrinti, kad ES keliuose važinėtų mažiau taršios transporto priemonės;

·nuo 2013 m. pradėjus taikyti EURO VI išmetamųjų teršalų ribines vertes, o nuo 2014 m. – EURO 6 išmetamųjų teršalų ribines vertes, iki 2020 m. ES keliuose lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamas NOx kiekis sumažėjo 22 proc., o sunkvežimių ir autobusų – 36 proc. Išmetamas PM kiekis ES keliuose lengvųjų automobilių ir furgonų atveju sumažėjo 28 proc., o sunkvežimių ir autobusų atveju – 14 proc.;

·Reglamentais šiek tiek sumažintas neigiamas kelių transporto išmetamų teršalų poveikis sveikatai, įkvėpus galintis sukelti kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligas.

·Apskaičiuota, kad automobilių pramonės reguliavimo išlaidos sieks 357–929 EUR vienai dyzelinei transporto priemonei, 80–181 EUR vienai benzininei transporto priemonei (lengviesiems automobiliams ir furgonams) ir 3 717–4 326 EUR vienai sunkiasvorei transporto priemonei. Nors pastarieji duomenys atitinka prognozes, išlaidos lengvųjų automobilių ir furgonų atveju yra didesnės, nei buvo numatyta iš pradžių;

·poveikis konkurencingumui ir inovacijoms apskritai yra teigiamas, konkurencijos iškraipymo požymių nėra;

·naujausi politikos pokyčiai, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas, padeda siekti EURO 6 ir EURO VI standartų tikslų ir patvirtina tolesnio oro kokybės gerinimo svarbą mažinant kelių transporto išmetamų teršalų kiekį laikantis vieningo ES požiūrio;

·dėl reglamentų buvo gauta grynosios ekonominės naudos visuomenei;

·nors reglamentai iš esmės yra nuoseklūs, nustatyta tam tikrų suderinamumo problemų, susijusių su EURO 6 ir EURO VI išmetamų teršalų kiekio standartais ir kitais ES teisės aktais;

·reglamentai nebuvo supaprastinti;

·reikalavimų suderinimas rinkoje yra svarbiausias ES papildomos naudos užtikrinimo aspektas ir mažai tikėtina, kad nesuderintos priemonės būtų tokios pat našios. Reglamentais užtikrinami bendri reikalavimai, taigi mažinamos išlaidos gamintojams, ir užtikrinamas reglamentavimo tikrumas;

·vis dėlto kai kurie trūkumai trukdo reglamentais toliau gerinti oro kokybę mažinant kelių transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį. Todėl, tikėtina, kad reglamentų efektyvumą galėjo paveikti tam tikri jų sandaros elementai. Konkrečiai:

·iš vertinimo matyti, kad vėlesniais EURO 6 ir EURO VI standartų etapais sudėtingumo ir nuoseklumo problemos įsišaknijo tiek bendroje teisinėje sistemoje, tiek praktiniame jos įgyvendinime;

·vertinime pabrėžiama, kad galiojančiuose reglamentuose vis dar neatsižvelgiama į didelę galimą naudą žmonių sveikatai ir aplinkai. Nors padaryta pažanga mažinant skirtumą tarp transporto priemonių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (važiavimo ciklai ir eksploatavimo sąlygos, ypač važiavimo mieste) ir patvirtinto tipo transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio, atliekant EURO 6 ir EURO VI išmetamo teršalų kiekio bandymus vis dar neatsižvelgiama į svarbius išmetamuosius teršalus. Be to, išmetamųjų teršalų kiekis nėra tinkamai kontroliuojamas per visą transporto priemonių eksploatavimo laikotarpį.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekdama surinkti įrodymus ir užtikrinti didelį skaidrumą, Komisija įvairiose konsultacijose paprašė suinteresuotųjų subjektų pateikti atsiliepimus. Tiksliau tariant, šio pasiūlymo tikslais Komisija paprašė šių suinteresuotųjų subjektų grupių pateikti savo atsiliepimus: valstybių narių ir nacionalinių valdžios institucijų, automobilių pramonės atstovų (įskaitant transporto priemonių gamintojus, komponentų tiekėjus ir kitus pramonės suinteresuotuosius subjektus), pilietinės visuomenės (įskaitant vartotojų organizacijas ir aplinkosaugos NVO) ir piliečių.

Nuodugni išsamių konsultacijų proceso santrauka pateikta šio pasiūlymo poveikio vertinimo 2 priede pateiktoje apibendrinamojoje ataskaitoje.

Komisija surinko atsiliepimus vykdydama toliau nurodytą veiklą:

·iniciatyva pirmą kartą su suinteresuotaisiais subjektais buvo aptarta 2018 m. spalio mėn. vykusioje suinteresuotųjų subjektų konferencijoje. Vėliau, sujungus atitinkamas pramonės, pilietinės visuomenės ir valstybių narių ekspertų grupes, buvo įsteigta Transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio standartų patariamoji grupė (AGVES), kuri nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. surengė dešimt posėdžių ir vieną ad hoc praktinį seminarą dėl supaprastinimo;

·įžanginis poveikio vertinimas buvo vykdomas 2020 m. kovo 27 d. – birželio 3 d. Po to, 2020 m. liepos 6 d., pradėtos 18 savaičių trukusios viešos konsultacijos dėl pasiūlymo, kuriose buvo galima pateikti atsiliepimų iki 2020 m. lapkričio 9 d.;

·buvo surengtos dvi 14 savaičių trukmės tikslinės konsultacijos – viena dėl EURO 6 ir EURO VI standartų vertinimo (2020 m. kovo 4 d. – 2020 m. birželio 8 d.) ir viena dėl EURO 7 standarto poveikio vertinimo (2020 m. rugpjūčio 3 d. – 2020 m. lapkričio 9 d.), kuriose daugiau dėmesio skirta išsamiems ir techniniams iniciatyvos aspektams.

Vertinant EURO 6 ir EURO VI standartus ir rengiant EURO 7 standarto poveikio vertinimą buvo atsižvelgta į visų konsultacijų metu gautą informaciją, nuomones ir duomenis. Naudojantis surinktais suinteresuotųjų subjektų duomenimis buvo galima papildyti, kryžminiu būdu patikrinti ir patvirtinti poveikio vertinime ir papildomuose tyrimuose jau surinktus įrodymus.

Dauguma visų grupių atstovų sutiko, kad EURO 6 ir EURO VI standartai yra sudėtingi. Iš viešų konsultacijų atsakymų matyti, kad dėl sudėtingumo patiriama daug reikalavimų laikymosi išlaidų ir administracinės naštos. Be to, visos grupės, išskyrus pramonės atstovus, nurodė, kad sudėtingumas trukdo aplinkos apsaugai, o pilietinė visuomenė pridūrė, kad dėl sudėtingumo atsiranda klaidingas aiškinimas. Visų grupių respondentai teigė, kad reglamentų sudėtingumo problemą reikia spręsti įvairiomis priemonėmis.

Išskyrus transporto priemonių gamintojus, dauguma visų grupių, įskaitant komponentų tiekėjus, pritarė griežtesnių reglamentuojamų teršalų ribinių verčių ir naujų nereglamentuojamų teršalų ribinių verčių nustatymui. Komponentų tiekėjai, valstybės narės, pilietinė visuomenė ir piliečiai mano, kad taikant dabartines taršos kontrolės technologijos galima dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Dauguma suinteresuotųjų subjektų mano, kad taikant EURO 6 ir EURO VI standartus realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis nėra tinkamai stebimas ar ribojamas per visą transporto priemonių eksploatavimo laikotarpį. Kaip galimos to priežastys buvo nurodyti klastojimas, transporto priemonių senėjimas, netinkamos techninės apžiūros ir techninės priežiūros sąnaudos. Visos suinteresuotųjų subjektų grupės pritarė nuolatinės išmetamųjų teršalų stebėsenos, kaip priemonės, skirtos realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui matuoti, įgyvendinimui. Vis dėlto dauguma gamintojų pridūrė, kad artimiausiu metu tai gali būti taikoma tik ribotam teršalų skaičiui.

Atsiliepimai ir suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumai buvo kruopščiai išanalizuoti ir, jei buvo patikimi, į juos atsižvelgta poveikio vertinime. Pramonės atstovų ir valstybių narių nuomonės buvo ypač naudingos analizuojant sudėtingumo problemą ir galimas supaprastinimo priemones. Be to, pramonės atstovų pateikta informacija apie aparatinės įrangos sąnaudas, susijusias su taršos kontrolės technologijomis, buvo svarbus šaltinis vertinant ekonominį poveikį. Rengiant ir vertinant galimybes buvo atsižvelgta į valstybių narių, pramonės atstovų, pilietinės visuomenės ir piliečių atsiliepimus ir susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma susijusius su technologinėmis galimybėmis mažinti išmetamųjų teršalų kiekį taikant išmetamųjų teršalų ribines vertes, patvarumu, bandymų sąlygomis ir nuolatine išmetamųjų teršalų stebėsena, galimu spartesniu perėjimu prie elektrinių transporto priemonių ir poveikiu konkurencingumui, dėl kurių pramonės suinteresuotųjų subjektų nuomonės, atrodo, skiriasi.

Suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl bendro EURO išmetamų teršalų kiekio standarto nustatymo lengviesiems automobiliams / furgonams ir sunkvežimiams / autobusams skyrėsi nuo Komisijos nuomonės. Iš pradžių pramonės suinteresuotieji subjektai nepritarė šiai supaprastinimo priemonei. Kadangi pramonės atstovų argumentus, pavyzdžiui, tinkamą diferencijavimą ir tarptautinį suderinimą, taip pat turėtų būti galima įgyvendinti sujungiant pagrindinius teisės aktus (715/2007 ir 595/2009), o konkrečius įgyvendinimo reglamentus paliekant atskirus, Komisija toliau laikėsi šio požiūrio. Tai buvo patvirtinta su suinteresuotaisiais subjektais per tolesnius pokalbius, susijusius su tikslinėmis konsultacijomis dėl poveikio vertinimo, ir per 2020 m. lapkričio 16 d. AGVES posėdį.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Poveikio vertinime remiamasi duomenimis, gautais iš kelių šaltinių, kaip antai tyrimų, kuriuos atliko CLOVE konsorciumo išorės rangovai, įskaitant pagrindinius ekspertus iš Salonikų Aristotelio universiteto Taikomosios termodinamikos laboratorijos (LAT) (GR), „Ricardo“ (JK), EMISIA (GR), TNO (NL), Graco TU (AT), FEV (DE) ir VTT (FI).

Pirmasis CLOVE atliktas tyrimas buvo pradėtas siekiant apžvelgti ir palyginti kitų pasaulio šalių teisės aktus bei pasisemti su jais susijusios patirties, įvertinti dabartinių ES išmetamo teršalų kiekio bandymų veiksmingumą ir parengti bei įvertinti naujus reglamentuojamiems ir nereglamentuojamiems teršalams taikomus išmetamo teršalų kiekio bandymus. Kad ši veikla būtų ir toliau plėtojama, antrajame tyrime buvo išsamiai peržiūrėtas priemonių, kurios buvo pristatytos pirmajame tyrime, ekonominis efektyvumas, taip pat atliktas naujų visoms transporto priemonėms taikomų išmetamųjų teršalų ribinių verčių pagrįstumo vertinimas ir transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio standartų supaprastinimo galimybių analizė. Šis tyrimas taip pat padėjo įvertinti EURO 6 ir EURO VI standartų sistemą ir suteikė poveikio vertinimui reikalingų įrodymų. Šie tyrimai buvo paremti analize ir bandymais, kuriuos Komisijos Jungtinis tyrimų centras atliko savo objektuose Isproje, Italijoje.

Atliekant kiekybinį ekonominio, socialinio poveikio bei poveikio aplinkai vertinimą, poveikio vertinimo tyrime ir ataskaitoje remiamasi SIBYL ir COPERT modeliais. COPERT metodas naudojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų, išmetamų kelių transporto sektoriuje, apskaitai parengti, remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) koordinuojamu realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiu. SIBYL – tai specializuota priemonė, skirta išsamių transporto priemonių technologijų poveikiui būsimiems transporto priemonių parkams, energijai, išmetamųjų teršalų kiekiui ir sąnaudoms prognozuoti, kuria siekiama remti politikos formavimą. Abu modeliai buvo atnaujinti remiantis duomenimis ir įrodymais, surinktais per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, naujausiais išmetamųjų teršalų faktoriais ir literatūros apžvalgomis.

Be to, buvo surinkta papildomos informacijos šiais klausimais:

·esamų technologijų, kurias galima įdiegti per atitinkamą laikotarpį siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat jų veiksmingumo ir sąnaudų;

·poveikio sveikatai ir aplinkai piniginės išraiškos;

·bendrųjų makroekonominių rodiklių, tokių kaip naujų darbo vietų kūrimas, reikalingi įgūdžiai, moksliniai tyrimai ir inovacijos ir kt.;

·ES pramonės konkurencingumo ir vidaus rinkos sanglaudos;

·kokybinio poveikio MVĮ ir vartotojams (įskaitant vartotojų pasitikėjimą).

Tyrimų ir šaltinių sąrašas pateiktas poveikio vertinimo 1 priede.

•Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į konkrečius tikslus, 1, 2 (2a ir 2b) ir 3a politikos galimybėmis siekta sumažinti dabartinių EURO išmetamų teršalų kiekio standartų sudėtingumą nustatant supaprastinimo priemones (pavyzdžiui, vietoj dviejų reglamentų taikyti vieną reglamentą arba panaikinti pasenusius bandymus). Naujausios visų atitinkamų išmetamųjų oro teršalų ribinės vertės pateiktos 1 politikos galimybės atveju, kai įgyvendinamas mažas užmojis, 2a ir 3a galimybių atveju, kai įgyvendinamas vidutinis užmojis, ir 2b galimybės atveju, kai įgyvendinamas didelis užmojis. Pagal 1 galimybę realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio kontrolė pagerinta taikant mažo užmojo bandymų realiomis važiavimo sąlygomis ribas, pagal 2a galimybę – vidutinio užmojo bandymų realiomis važiavimo sąlygomis ribas ir patvarumo reikalavimus, pagal 2b galimybę – didelio užmojo bandymų realiomis važiavimo sąlygomis ribas ir patvarumo reikalavimus, o pagal 3a galimybę – taikant vidutinio užmojo bandymų realiomis važiavimo sąlygomis ribas, patvarumo reikalavimus ir vykdant nuolatinę išmetamųjų teršalų stebėseną.

Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad vidutinio užmojo 3a politikos galimybė yra proporcingiausia lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių atžvilgiu. Nustatyta, kad ši politikos galimybė yra veiksmingiausia siekiant nustatytų tikslų ir kartu ekonomiškai efektyvi, nes duoda didžiausią naudą piliečių sveikatai ir aplinkai, o pramonei tenkančios reguliavimo išlaidos yra mažos. Be to, nustatyta, kad ši galimybė atitinka oro kokybės teisės aktus, išmetamo CO2 kiekio standartus ir techninės apžiūros direktyvas. 3a galimybė, pagal kurią būtų įdiegta nuolatinė išmetamųjų teršalų stebėsena, taip pat labiausiai atitiktų dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios siekiama įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.

3a galimybės socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai galima apibendrinti taip:

Apskaičiuota, kad bendros reguliavimo išlaidos lengvųjų transporto priemonių atveju sudaro 304 EUR, o sunkiųjų transporto priemonių atveju – 2 681 EUR. Per 25 metų laikotarpį, kuris vertintas poveikio vertinime, bendros reguliavimo išlaidos lengvųjų transporto priemonių atveju sudarytų 35,48 mlrd. EUR, o sunkiųjų transporto priemonių atveju – 17,53 mlrd. EUR.

Kita vertus, dėl sumažėjusio kenksmingų išmetamų oro teršalų kiekio piniginė nauda sveikatai ir aplinkai siektų atitinkamai 55,75 mlrd. EUR ir 133,58 mlrd. EUR. Daugiausia naudos gaunama mažinant išmetamą NOx ir PM2,5 kiekį. Be to, ši galimybė visų transporto priemonių atveju turėjo didžiausią teigiamą poveikį patekimui į pagrindines tarptautines rinkas ir inovacijoms.

Nustatyta, kad taikant 3a galimybę prisitaikymo išlaidos (apimančios esmines reikalavimų laikymosi išlaidas, susijusias su išlaidomis išmetamųjų teršalų kontrolės technologijų įrangai, ir susijusias mokslinių tyrimų ir plėtros bei kalibravimo išlaidas, įskaitant išlaidas patalpoms ir įrankiams) 2025–2050 m. laikotarpiu lengvųjų transporto priemonių atveju sieks 67 mlrd. EUR, o sunkiųjų transporto priemonių atveju – 26 mlrd. EUR.

Be to, numatoma, kad, pasirinkus tinkamiausią galimybę, reguliavimo išlaidos lengvųjų transporto priemonių atveju bus sumažintos 4,67 mlrd. EUR, o sunkiųjų transporto priemonių atveju – 0,58 mlrd. EUR (tai apima lėšas, sutaupytas atliekant bandymus, tipo patvirtinimo institucijoms dalyvaujant bandymuose ir taikant tipo patvirtinimo mokesčius, taip pat mažesnes administracines išlaidas, susijusias su ataskaitų teikimo ir kitos informacijos teikimo prievolėmis, kurios yra tipo patvirtinimo procedūrų dalis).

Apskritai 3a galimybės poveikis prieinamumui vartotojams būtų nedidelis. Nors numatoma, kad visos reguliavimo išlaidos, palyginti su baziniu scenarijumi, bus perkeltos vartotojams, dėl to lengvųjų automobilių ir furgonų atveju mažų benzininių transporto priemonių kaina padidėtų 0,8 proc., o mažų dyzelinių transporto priemonių kaina padidėtų 2,2 proc.

Baterijų patvarumo reikalavimai buvo įtraukti po to, kai 2022 m. balandžio 14 d. buvo priimtas naujas JT bendrasis techninis reglamentas Nr. 22 dėl elektrifikuotų transporto priemonių baterijų patvarumo, kuriame nustatomi minimalūs elektromobilių eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, dėl kurių nereikia keisti baterijų technologijų. Tikimasi, kad šie reikalavimai nesudarys papildomų išlaidų, bet padidins vartotojų informuotumą ir pasitikėjimą.

Atsižvelgiant į dabartines geopolitines ir ekonomines aplinkybes, buvo atlikta galutinė peržiūra, siekiant automobilių pramonei ir vartotojams suteikti naujausią informaciją. 2021 m. prasidėjęs išlaidų, ypač energijos ir žaliavų, augimas smarkiai paspartėjo. Tuo pat metu sumažėjo motorinių transporto priemonių paklausa ir pardavimas, o investicijų poreikis vykdant žaliąją transformaciją didėja. Dėl to automobilių tiekimo grandinė patiria spaudimą, o vartotojai susiduria su įperkamumo problemomis, apskritai atsižvelgiant į vyraujančią didelę infliaciją. Siekiant palengvinti sėkmingą automobilių ekosistemos žaliąją pertvarką, pirmiau minėta 3a galimybė lengvųjų transporto priemonių atveju buvo pakoreguota, kad būtų sumažintos prisitaikymo išlaidos, kartu išlaikant bendrą vidutinį aplinkosauginį ir skaitmeninį užmojį.

Kalbant apie lengvuosius automobilius ir furgonus, automobiliams nustatytos mažiausios išmetamųjų teršalų ribinės vertės, šiuo metu taikomos pagal EURO 6 standartą, todėl furgonams nustatytos mažesnės ribinės vertės nei pagal EURO 6 standartą, o patvarumo reikalavimai ir bandymų realiomis važiavimo sąlygomis ribos nustatyti tokie, kaip ir 3a galimybės atveju. Reikalavimai dėl degalų garavimo išlakų, baterijos patvarumo ir ne variklio išmetamų teršalų kiekio nustatyti tokie, kaip ir 3a galimybės atveju. Tai yra tarpinė galimybė tarp 1 ir 2a ar 3a galimybių, atsižvelgiant į išmetimo vamzdžiu išmetamų teršalų ribines vertes. Toks pasirinkimas buvo padarytas siekiant suderinti poreikį gerinti aplinkosauginį veiksmingumą su poreikiu išvengti neproporcingų investicijų į transporto priemones, kurios po 2035 m. nebebus parduodamos. Peržengus tam tikrą ribą, išlaidos didėja daug sparčiau nei nauda aplinkai. Pagal pasirinktą galimybę didinamas lengvųjų automobilių ir furgonų įperkamumas vartotojams ir mažinamos investicijų sąnaudos, reikalingos kuriant naujus aparatinės įrangos sprendimus, skirtus automobilių ir furgonų su vidaus degimo varikliu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoms.

Pasirinktomis priemonėmis nustatomos technologijų ir degalų atžvilgiu neutralios lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomos ribinės vertės, o mažos galios furgonams leidžiama taikyti šiek tiek didesnes ribines vertes, jei tai pagrįsta techninėmis priežastimis. Bandymo ribos yra tokios pat kaip 3a galimybės atveju, todėl galima gauti naudos apribojant šiuo metu nekontroliuojamą išmetamųjų teršalų kiekį. Metodikos ir ribinės vertės, taikomos degalų garavimo išlakoms, stabdžiams, padangoms, taip pat baterijų patvarumui ir išmetamųjų teršalų stebėsenos priemonių su jutikliais naudojimui, atitinka poveikio vertinimo ataskaitos 3a galimybėje pateiktas metodikas ir ribines vertes. Šios priemonės sudaro vis didesnę išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialo ir naudos aplinkai bei sveikatai dalį, ypač miesto aplinkoje, kur šių teršalų poveikis yra didesnis. Netrukus didžiąją dalį išmetamųjų kietųjų dalelių kiekio sudarys stabdžių ir padangų išmetami teršalai.

Sunkvežimių ir autobusų atveju paliekama 3a galimybė. Tai susiję su gerokai lėtesniu sunkvežimių ir autobusų perėjimu prie visai netaršių technologijų. Numatoma, kad sunkvežimiai ir autobusai su vidaus degimo varikliais ES rinkoje išliks daug ilgiau.

Visoms motorinėms transporto priemonėms taikomos tokios pat supaprastinimo priemonės, kaip ir 3a galimybės atveju, nes jos atitinka poreikį atnaujinti reglamentą ir mažinti administracinę naštą. Šia galimybe taip pat užtikrinamas bendro išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, ypač šaltojo paleidimo metu ir važiuojant mieste, nes transporto priemonės turi atitikti išmetamųjų teršalų ribines vertes ir trumpų kelionių metu.

Kalbant apie naudą aplinkai, pagal pasirinktą galimybę reikšmingai sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, tik šiek tiek mažiau nei pagal 3a galimybę lengvųjų automobilių ir furgonų atveju, nes didesnės išmetamųjų teršalų ribinės vertės taikomos kartu su geresnėmis bandymų sąlygomis ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonėmis, kurios nebuvo numatytos pagal 1 galimybę. Apskaičiuota, kad taikant pasirinktas priemones iki 2035 m. lengvųjų automobilių / furgonų išmetamas NOx kiekis bus sumažintas daugiau kaip 85 proc., palyginti su 2018 m. lygiu, o sunkvežimių / autobusų – daugiau kaip 80 proc. Apskaičiuota, kad iki 2035 m. bendras motorinių transporto priemonių išmetamas NOx kiekis bus sumažintas perpus, palyginti su baziniu scenarijumi.

Numatoma, kad bus sutaupyta tiek pat lėšų, kiek numatyta pagal 3a galimybę. Pramonės sektoriaus produktų kūrimo sąnaudos gerokai sumažės, nes pagal naująją galimybę nereikės perprojektuoti transporto priemonių, o reikalavimų laikymąsi galima užtikrinti naudojant šiuo metu taikomas išmetamųjų teršalų kontrolės ir perkalibravimo technologijas. Numatoma, kad reguliavimo išlaidos bus gerokai mažesnės ir bus panašios į išlaidas, numatomas pagal 1 ir 3a galimybes. Numatoma, kad apskritai pasirinktų priemonių grynoji nauda bus panaši į naudą, numatomą pagal 3a galimybę, arba bus už ją didesnė, nes bus gerokai sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis, o reguliavimo išlaidos bus nedidelės.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo rengiamas įtraukiai, skaidriai ir nuolat bendraujant su suinteresuotaisiais subjektais.

MVĮ (nuoroda į poveikio vertinimą). Poveikio vertinime nustatyta, kad Europos automobilių pramonę daugiausia sudaro stambūs gamintojai, vykdantys veiklą transporto priemonių surinkimo ir komponentų gamybos srityse. Kai kurios MVĮ gamina transporto priemones arba sistemas, kurioms turi būti suteiktas ES tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus. Nustatytos 35 MVĮ, kurios gamina specializuotas transporto priemones pagal didesnių gamintojų gaminamas galios pavaras. Siūlomos supaprastintos taisyklės smulkiesiems gamintojams, kad būtų atsižvelgta į ypatumus, susijusius su ribota gamyba.

Išlaidų sumažėjimas. Poveikio vertinime taip pat išanalizuota, kaip galima supaprastinti teisės aktus ir sumažinti nereikalingas reikalavimų laikymosi ir administracines išlaidas. Nors dėl pasiūlymo transporto priemonių gamintojams padidėja reguliavimo išlaidos, susijusios su išlaidomis taršos kontrolės technologijų ir jutiklių aparatinei įrangai, taip pat išlaidomis moksliniams tyrimams ir plėtrai bei susijusiomis išlaidomis kalibravimui, pasiūlymu taip pat sumažinamos reikalavimų laikymosi išlaidos atliekant bandymus, tipo patvirtinimo institucijoms dalyvaujant bandymuose ir taikant tipo patvirtinimo mokesčius bei administracinės išlaidos. Visų pirma administracinė našta sumažėtų įvedus supaprastinimo priemones ir nustačius naujus nuolatinės išmetamųjų teršalų stebėsenos reikalavimus. Numatoma, kad pastaraisiais reikalavimais bus dar labiau supaprastintos ataskaitų teikimo ir kitos informacijos teikimo prievolės, susijusios su tipo patvirtinimo suteikimo ir tikrinimo procedūromis, nes sumažės tipo patvirtinimų skaičius. 3a galimybės atveju apskaičiuota, kad dyzelinių automobilių / furgonų atveju bus sutaupyta 224 tūkst. EUR už vieną tipo patvirtinimą (22 EUR už vieną transporto priemonę), o benzininių automobilių / furgonų atveju – 204 tūkst. EUR už vieną tipo patvirtinimą (26 EUR už vieną transporto priemonę). Sunkvežimių / autobusų atveju pagal 3a galimybę bus sutaupoma 66 tūkst. EUR už vieną dyzelinės transporto priemonės tipo patvirtinimą (22 EUR už vieną transporto priemonę) ir 67 tūkst. EUR už vieną benzininės transporto priemonės tipo patvirtinimą (47 EUR už vieną transporto priemonę). Numatoma, kad pagal galiausiai pasirinktas galimybes visos išlaidos lengvųjų automobilių / furgonų atveju bus mažesnės.

Konkurencingumas. Numatoma, kad, nepaisant pramonei tenkančių reguliavimo išlaidų ir kaupiamųjų investicijų, susijusių su išmetamo CO2 kiekio standartais, pasiūlymas turės teigiamą poveikį konkurencingumui. Tai susiję su naujomis rinkos galimybėmis, atsirandančiomis dėl naujų jutiklių, ryšio protokolų, kibernetinio saugumo ir apsaugos nuo klastojimo galimybių kūrimo. Pažangių skaitmeninių ir švarių technologijų naudojimas bus privalumas siekiant patekti į pagrindines tarptautines rinkas, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos.

Skaitmeninis sektorius. Atsižvelgiant į Skaitmeninio dešimtmečio iniciatyvos 37 plataus užmojo tikslus, visuose sektoriuose turėtų būti vykdoma skaitmeninė transformacija, kuri labai prisidės prie žaliosios transformacijos, taip pat ir kelių transporto sektoriuje, siekiant nulinės taršos tikslo – kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų. Pasiūlymu užtikrinamas papildomas suderinamumas su dvejopa pertvarka, nes juo remiamas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas per visą transporto priemonių eksploatavimo laikotarpį, nustatant nuolatinę išmetamųjų teršalų stebėseną ir transporto priemonių junglumo galimybes. Taip pat pageidautina, kad nacionalinės tipo patvirtinimo institucijos paslaugas teiktų skaitmeniniu būdu (įskaitant kompiuterio skaitomą informaciją). Taip prisidedama prie veiksmingos skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos kūrimo (principo „standartiškai skaitmeninis“ įgyvendinimo).

Iniciatyva atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, nes ja prisidedama prie Europos žaliojo kurso komunikate įtvirtintos žaliosios pertvarkos (visų pirma, tvaraus judumo ir nulinės taršos tikslo) tikslų. Ja užtikrinama, kad transportas taptų mažiau taršus, ypač miestuose, ir jis yra laikoma svarbia perėjimo prie netaršaus judumo dalimi. Atlikus poveikio vertinimą nustatyta, kad nenumatoma, jog taikant šias galimybes bus padaryta didelė žala kuriam nors iš aplinkosauginių darnaus vystymosi tikslų (DVT) 38 .

•Pagrindinės teisės

Šiuo pasiūlymu nedaromas poveikis pagrindinių teisių ir lygybės apsaugai. Jo poveikis dėl lyties nesiskiria.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Šiame pasiūlyme numatytos priemonės, kuriomis siekiama stebėti ir vertinti EURO 7 išmetamų teršalų kiekio standartų veiksmingumą, atsižvelgiant į veiklos tikslus, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp stebimų rezultatų ir teisės aktų. Šiuo tikslu siūlomi keli stebėsenos rodikliai, skirti EURO 7 išmetamų teršalų kiekio standartų peržiūrai. Stebėsenos rodikliai yra šie:

·pagal EURO 7 standartą suteiktų tipo patvirtinimų atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus skaičius pagal transporto priemonės tipą;

·įgyvendinimo etapo išlaidos ir administracinės išlaidos už vieną tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus;

·įrodymai, kad pagerinta visų reguliuojamų teršalų kontrolė visomis eksploatavimo sąlygomis;

·vykdymo užtikrinimo išlaidos, įskaitant išlaidas, susijusias su pažeidimais ir baudomis, jei nesilaikoma reikalavimų, ir stebėsenos išlaidas;

·išmetamųjų teršalų kiekio kitimas per visą transporto priemonių eksploatavimo laikotarpį, kuris patvirtinamas atitinkamomis bandymų kampanijomis ir nuolatine išmetamųjų teršalų stebėsena.

Peržiūrint EURO 7 išmetamų teršalų kiekio standartus taip pat bus vertinami bendresni rodikliai, susiję su kitomis ES kelių transporto oro taršos politikos sritimis:

·metiniai teršalų koncentracijos lygiai Europos miestų teritorijose ir metinė kelių transporto išmetamų teršalų dalis, apie kuriuos valstybės narės praneša EAA pagal Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvą (NESD) 39  ir kurie įtraukiami į metinę EAA ataskaitą dėl oro kokybės Europoje;

·metinis registruotų transporto priemonių skaičius ir ES keliuose eksploatuojamų galios pavarų technologijų dalis, apie kuriuos valstybės narės praneša Europos alternatyviųjų degalų stebėjimo centrui;

·metinė oro taršos poveikio sveikatai raida (t. y. ankstyvos mirtys, susijusios su tam tikrų teršalų poveikiu), įtraukiama į metinę EAA ataskaitą dėl oro kokybės Europoje;

·metinė kelių transporto išmetamų tam tikrų teršalų dalis, apie kurį valstybės narės praneša EAA pagal NECD;

·metinis pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 40 nustatytą pranešimų teikimo tvarką iš valstybių narių gautų pranešimų apie kliūtis ES vidaus prekybai lengvaisiais automobiliais, furgonais, sunkvežimiais / autobusais dėl nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų nustatytų techninių reikalavimų (t. y. bet kokių draudimų) skaičius.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

VI skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos dėl Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus (16 straipsnis), komiteto procedūros (17 straipsnis) ir valstybėms narėms taikomų ataskaitų teikimo reikalavimų (18 straipsnis).

VII skyriuje pateikiamos baigiamosios nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 715/2007 ir Reglamento (EB) Nr. 595/2009 panaikinimo (19 straipsnis) ir reglamento įsigaliojimo bei taikymo (20 straipsnis).

2022/0365 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl motorinių transporto priemonių ir variklių bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir baterijos patvarumą (EURO 7), kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 41 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 42 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)vidaus rinka yra erdvė, kurioje turi būti užtikrintas laisvas asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimas. šiuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/858 43 nustatyta išsami motorinių transporto priemonių, priekabų ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros sistema;

(2)motorinių transporto priemonių, variklių ir atsarginių dalių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus (toliau – tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus), turėtų išlikti suderinti, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, taip pat aukštas aplinkos ir sveikatos apsaugos lygis visose valstybėse narėse;

(3)šis reglamentas yra atskiras reglamentas, parengtas ES tipo patvirtinimo procedūros, numatytos Reglamento (ES) 2018/858 II priede, tikslais. Jame nustatomos nuostatos ir reikalavimai dėl transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ir baterijų patvarumo, o techniniai elementai bus nustatyti įgyvendinimo aktais, priimtais laikantis nagrinėjimo procedūros ir padedant komitetui, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011 (komitologijos procedūra);

(4)motorinių transporto priemonių, variklių ir atsarginių dalių tipo patvirtinimo techniniai reikalavimai, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus (toliau – tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus) šiuo metu nustatyti dviejuose reglamentuose, kurie taikomi atitinkamai lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimui atsižvelgiat į išmetamuosius teršalus, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2007 (EURO 6) 44 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 595/2009 (EURO VI) 45 . Du reglamentai buvo priimti todėl, kad sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis buvo tikrinamas remiantis variklio bandymais, o lengvųjų transporto priemonių – visos transporto priemonės bandymais. Nuo to laiko buvo sukurtos metodikos, pagal kurias galima atlikti lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių bandymus kelyje. Todėl nebereikia tipo patvirtinimo grįsti variklio bandymais;

(5)Reglamente (EB) Nr. 715/2007 ir Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytus reikalavimus įtraukus į vieną reglamentą, turėtų būti užtikrintas vidinis tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus sistemos, taikomos tiek lengvosioms, tiek sunkiosioms transporto priemonėms, suderinamumas, kartu leidžiant taikyti skirtingas tokių transporto priemonių išmetamųjų teršalų ribines vertes;

(6)be to, dabartinės lengvosioms transporto priemonėms taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės buvo patvirtintos 2007 m., o sunkiosioms transporto priemonėms – 2009 m. Abi išmetamųjų teršalų ribinės vertės buvo patvirtintos atsižvelgiant į tuo metu turėtas technologijas. Nuo to laiko technologijos patobulėjo ir išmetamųjų teršalų kiekis, naudojant dabartines technologijas, yra daug mažesnis nei prieš daugiau nei 15 metų. Į šią technologijų pažangą turėtų būti atsižvelgiama nustatant visiems atitinkamiems teršalams taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes, pagrįstas naujausiomis esamomis technologijomis ir žiniomis apie taršos kontrolę;

(7)taip pat būtina sumažinti sudėtingumą, gamintojams ir valdžios institucijoms tenkančias administracines ir įgyvendinimo išlaidas bei užtikrinti veiksmingą ir efektyvų EURO išmetamų teršalų kiekio standartų įgyvendinimą. Supaprastinimas užtikrinamas panaikinant skirtingas ribinių verčių ir bandymų taikymo datas, kurios buvo taikomos pagal EURO 6 ir EURO VI, panaikinant daugkartinius ir sudėtingus išmetamo teršalų kiekio bandymus, kai tokie bandymai nereikalingi, prireikus darant nuorodas į standartus pagal galiojančias JT taisykles ir užtikrinant supaprastintą ir nuoseklų procedūrų ir bandymų rinkinį įvairiais tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus etapais;

(8)siekiant užtikrinti, kad tiek lengvųjų, tiek sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis būtų ribojamas realybėje, transporto priemonių bandymus reikia atlikti ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis eksploatavimo sąlygomis, taikant minimalius apribojimus, ribas ir kitus važiavimo reikalavimus;

(9)keliuose eksploatuojamų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiui matuoti naudojamos nešiojamosios išmetamųjų teršalų matavimo įrangos tikslumas nuo tada, kai ji buvo pradėta naudoti, labai padidėjo. Dėl to išmetamųjų teršalų ribines vertes tikslinga pagrįsti tokiais keliuose atliekamais matavimais, todėl atliekant bandymus keliuose nebereikia naudoti atitikties koeficientų;

(10)Reglamentuose (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 reikalaujama, kad transporto priemonės atitiktų išmetamųjų teršalų ribines vertes tam tikrą laikotarpį, kuris nebeatitinka vidutinės transporto priemonių eksploatavimo trukmės. Todėl tikslinga nustatyti patvarumo reikalavimus, kurie atitiktų vidutinę numatomą transporto priemonių eksploatavimo trukmę Sąjungoje;

(11)šiuo metu yra sukurtos ir visame pasaulyje plačiai naudojamos technologijos, kuriomis ribojamos lakiųjų organinių junginių garavimo išlakos eksploatuojant benzinu varomą transporto priemonę, ją statant ir pildant degalais. Todėl tikslinga nustatyti mažesnes tokių lakiųjų organinių junginių ribines vertes ir nustatyti išmetamųjų teršalų ribines vertes, taikomas degalų pildymo etapui;

(12)ne variklio išmetamus teršalus sudaro transporto priemonių padangų ir stabdžių išmetamos dalelės. Apskaičiuota, kad padangų išmetami teršalai yra didžiausias aplinkoje esančio mikroplastiko šaltinis. Kaip nurodyta poveikio vertinime, numatoma, kad iki 2050 m. ne variklio išmetami teršalai sudarys iki 90 proc. visų kelių transporto išmetamų dalelių, nes išmetamųjų dalelių sumažės dėl transporto priemonių elektrifikavimo. Todėl šių ne variklio išmetamų teršalų kiekis turėtų būti matuojamas ir ribojamas. Iki 2024 m. pabaigos Komisija turėtų parengti ataskaitą dėl padangų dilimo, kurioje bus apžvelgti matavimo metodai ir naujausi technikos laimėjimai, kad būtų galima pasiūlyti padangų dilimo ribines vertes;

(13)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2144 46 reglamentuojami pavarų perjungimo indikatoriai (GSI), kurių pagrindinis tikslas – sumažinti transporto priemonės degalų sąnaudas, kai vairuotojas vadovaujasi jų nurodymais. Tačiau šiame reglamente turėtų būti aptarti išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimai, taikomi eksploatavimo realiomis sąlygomis metu, įskaitant atvejus, kai vadovaujamasi GSI;

(14)transporto priemonės su traukos baterijomis, įskaitant laidu įkraunamas hibridines elektrines transporto priemones ir elektrines transporto priemones su baterijomis, prisideda mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekiant įgyti ir padidinti vartotojų pasitikėjimą tokiomis transporto priemonėmis, jų eksploatacinės charakteristikos turėtų būti geros ir jos turėtų būti patvarios. Todėl svarbu reikalauti, kad traukos baterijos po daugelio naudojimo metų išlaikytų didelę dalį savo pradinės talpos. Tai ypač svarbu naudotų elektrinių transporto priemonių pirkėjams, kad būtų užtikrinta, jog transporto priemonė ir toliau veiks taip, kaip tikimasi. Todėl turėtų būti reikalaujama visose transporto priemonėse, kuriose naudojamos traukos baterijos, įrengti baterijos būklės stebėjimo monitorius. Be to, turėtų būti nustatyti minimalūs lengvųjų automobilių baterijų patvarumo reikalavimai, atsižvelgiant į JT bendrąjį techninį reglamentą Nr. 22 47 ;

(15)gerai žinoma problema yra transporto priemonių rodmenų klastojimas siekiant pašalinti arba išjungti taršos kontrolės sistemų dalis. Tokia praktika lemia nekontroliuojamą teršalų išmetimą, todėl jai turėtų būti užkirstas kelias. Klastojant odometro rodmenis, nustatoma klaidinga rida ir trukdoma tinkamai atlikti transporto priemonės eksploatavimo kontrolę. Todėl labai svarbu užtikrinti aukščiausią įmanomą šių sistemų apsaugą, kartu su saugumo sertifikatais ir tinkama apsauga nuo klastojimo, kad nebūtų galima suklastoti nei taršos kontrolės sistemų, nei transporto priemonės odometro rodmenų;

(16)transporto priemonėse įrengti jutikliai jau dabar naudojami išmetamųjų teršalų kiekio nukrypimams aptikti ir pranešti apie susijusį remontą per vidinę diagnostikos sistemą (OBD). Tačiau šiuo metu naudojama OBD sistema tiksliai ir laiku nenustato trikčių, taip pat pakankamai ir laiku neskatina atlikti remonto. Todėl gali būti, kad transporto priemonės išmeta daug daugiau teršalų, nei leidžiama. Iki šiol OBD naudojami jutikliai taip pat gali būti naudojami transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiui nuolat stebėti ir kontroliuoti, naudojant vidinę stebėsenos sistemą (OBM). OBM taip pat įspės naudotoją prireikus atlikti variklio arba taršos kontrolės sistemų remontą. Todėl tikslinga reikalauti, kad tokia sistema būtų įrengta, ir reglamentuoti jos techninius reikalavimus;

(17)gamintojai gali rinktis gaminti transporto priemones, kurios atitinka mažesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes arba kurių baterijų patvarumas yra didesnis, nei reikalaujama šiame reglamente, arba kuriose yra papildomų parinkčių, pvz., geografinis atribojimas ir adaptyvieji valdikliai. Vartotojai ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę atpažinti tokias transporto priemones pagal atitinkamus dokumentus. Todėl turėtų būti sukurtas aplinkosauginis transporto priemonės pasas (ATPP);

(18)jei Komisija pateiks pasiūlymą po 2035 m. registruoti naujas lengvąsias transporto priemones, varomas tik neutralaus anglies dioksido poveikio degalais, kurioms netaikomi transporto parko išmetamo CO2 kiekio standartai ir kurios atitinka Sąjungos teisę ir Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslą, šis reglamentas turės būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtraukta galimybė patvirtinti tokių transporto priemonių tipą;

(19)smulkiųjų gamintojų parduodamų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis sudaro nereikšmingą Sąjungoje išmetamų teršalų dalį. Todėl kai kuriuos reikalavimus tokiems gamintojams gali būti leidžiama taikyti lanksčiai. Todėl smulkiesiems gamintojams turėtų būti leidžiama tam tikrus bandymus, atliekamus tipo patvirtinimo metu, pakeisti atitikties deklaracijomis, o itin smulkiems gamintojams turėtų būti leidžiama naudoti laboratorinius bandymus, pagrįstus atsitiktiniais važiavimo realiomis sąlygomis ciklais;

(20)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2019/631 48 ir (ES) 2019/1242 49 reglamentuojamas vidutinis naujų motorinių transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekis Sąjungoje. Atskirų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio, degalų ir energijos sąnaudų, elektrinės ridos ir galios tikslaus nustatymo procedūros ir metodikos turėtų būti įtrauktos į tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus;

(21)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su: gamintojų prievolėmis, taikomomis atliekant tipo patvirtinimą, ir procedūromis, bandymais ir metodikomis, kurie taikomi deklaruojant atitiktį, tikrinant gamybos atitiktį, tikrinant eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį ir išduodant aplinkosauginį transporto priemonės pasą (ATPP); transporto priemonių pasirinkimo galimybėmis ir žymenimis; reikalavimais, bandymais, metodais ir taisomosiomis priemonėmis, susijusiomis su transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvarumu, taip pat su OBM sistemų registravimo ir ryšio galimybėmis, be kita ko, periodinių privalomųjų techninių apžiūrų ir techninės apžiūros tikslais; reikalavimais ir informacija, kurią turi pateikti transporto priemonių, kurioms taikomas pakopinis tipo patvirtinimas, gamintojai, taip pat šių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio vertės nustatymo tvarka; techniniais elementais, administraciniais ir dokumentų reikalavimais, susijusiais su tipo patvirtinimu atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, patikromis ir tikrinimais bei rinkos priežiūros patikromis, taip pat ataskaitų teikimo prievolėmis, eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ir gamybos atitikties patikromis; metodais ir bandymais, skirtais i) išmatuoti išmetamųjų teršalų kiekį laboratorijoje ir kelyje, įskaitant atsitiktinius ir blogiausio atvejo RDE bandymų ciklus, nešiojamųjų išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemų naudojimą realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui bei išmetamų teršalų kiekiui varikliui veikiant tuščiąja eiga tikrinti, ii) nustatyti transporto priemonės išmetamo CO2 kiekį, degalų ir energijos sąnaudas, elektrinę ridą ir variklio galią, iii) pateikti pavarų perjungimo indikatoriaus (GSI) specifikacijas, iv) nustatyti O3, O4 priekabų poveikį motorinės transporto priemonės išmetamam CO2 kiekiui, degalų ir energijos sąnaudoms, elektrinei ridai ir variklio galiai, iv) išmatuoti karterio išmetamųjų dujų, degalų garavimo išlakų ir stabdžių išmetamų teršalų kiekius, v) įvertinti atitiktį minimaliems baterijos patvarumo reikalavimams, vi) įvertinti eksploatuojamų variklių ir transporto priemonių atitiktį; atitikties ribinėmis vertėmis ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimais, taip pat vii) bandymais ir metodais, skirtais jutiklių (OBD ir OBM) veikimui užtikrinti; viii) metodais, skirtais saugumo priemonėms užtikrinti ir įvertinti; vairuotojų įspėjimo sistemų ir raginimo imtis priemonių metodų specifikacija ir charakteristikomis bei jų tinkamo veikimo įvertinimu; ix) metodais, skirtais įvertinti originalių ir pakaitinių taršos kontrolės sistemų tinkamą veikimą, veiksmingumą, regeneraciją ir patvarumą; x) metodais, kuriais užtikrinamos ir vertinamos saugumo priemonės, įskaitant pažeidžiamumo analizę ir apsaugą nuo klastojimo; xi) metodais, skirtais tinkamam tipų, patvirtintų pagal konkrečius EURO 7 žymenis, veikimui įvertinti; xii) tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus kriterijais, taikomais smulkiesiems ir labai smulkiems gamintojams; xiii) transporto priemonių, kurioms taikomas pakopinis tipo patvirtinimas, patikros ir bandymų procedūromis; xiv) bandymų įrangos eksploatacinių charakteristikų reikalavimais; xv) etaloninių degalų specifikacijomis ir xvi) metodais, skirtais įvertinti, ar nėra išderinimo įtaisų ir išderinimo strategijų; xvii) metodais, skirtais matuoti padangų dilimą, taip pat xviii) ATPP formatu, duomenimis ir ATPP duomenų perdavimo būdu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 50 ;

(22)siekiant atitinkamai iš dalies pakeisti arba papildyti neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl: bandymų sąlygų, grindžiamų duomenimis, surinktais atliekant EURO 7 transporto priemonių, stabdžių arba padangų bandymus; bandymų reikalavimų, visų pirma atsižvelgiant į technikos pažangą ir duomenis, surinktus atliekant EURO 7 transporto priemonių bandymus; gamintojams siūlomų transporto priemonių pasirinkimo galimybių ir žymenų, pagrįstų novatoriškomis technologijomis, nustatymo, taip pat dėl stabdžių išmetamų kietųjų dalelių ribinių verčių ir padangų tipų dilimo ribinių verčių nustatymo, minimalių baterijų eksploatacinių charakteristikų reikalavimų ir patvarumo koeficientų, pagrįstų duomenimis, surinktais atliekant EURO 7 transporto priemonių bandymus nustatant M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių apibrėžtis ir specialias taisykles, taikomas smulkiesiems gamintojams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad šios konsultacijos būtų vykdomos laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 51 nustatytų principų. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23)kadangi motorinių transporto priemonių ir variklių bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus taisyklės yra atnaujintos ir visos įtrauktos į šį reglamentą, galiojantys reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (EB) Nr. 715/2007 turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu, siekiant aiškumo, racionalumo ir supaprastinimo;

(24)kai šiuo reglamentu numatytos priemonės susijusios su asmens duomenų tvarkymu, jos turėtų būti vykdomos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 52 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 53 , taip pat jų nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis;

(25)svarbu valstybėms narėms, nacionalinėms tipo patvirtinimo institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko pasirengti šiuo reglamentu nustatytų naujų taisyklių taikymui. Todėl taikymo pradžios data turėtų būti atidėta. Lengvųjų transporto priemonių atveju taikymo pradžios data turėtų būti kiek techniškai įmanoma greičiau, o sunkiųjų transporto priemonių ir priekabų atveju taikymo pradžios data gali būti atidėta dar dvejiems metams, nes sunkiųjų transporto priemonių atveju perėjimas prie visai netaršių transporto priemonių bus ilgesnis;

(26)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti suderintas taisykles dėl administracinių ir techninių reikalavimų, taikomų M ir N kategorijų transporto priemonių, taip pat sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimui atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, ir šių transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų rinkos priežiūros, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tų tikslų masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius. Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis 
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomi motorinių transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir rinkos priežiūros bendrieji techniniai reikalavimai ir administracinės nuostatos, atsižvelgiant į jų išmetamą CO2 ir teršalų kiekį, degalų ir energijos sąnaudas bei baterijų patvarumą.

2.Šiuo reglamentu nustatomos pirminio tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, gamybos atitikties, eksploatuojamų transporto priemonių atitikties, rinkos priežiūros, taršos kontrolės sistemų ir traukos baterijų patvarumo, vidinių stebėsenos sistemų, saugumo nuostatų, kuriomis siekiama mažinti klastojimą, ir kibernetinio saugumo priemonių taisyklės, taip pat tikslaus išmetamo CO2 kiekio, elektrinės ridos, degalų ir energijos sąnaudų bei energijos vartojimo efektyvumo nustatymo taisyklės.

2 straipsnis 
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų motorinėms transporto priemonėms, taip pat O3 ir O4 kategorijų priekaboms, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnyje, įskaitant tas, kurios suprojektuotos ir pagamintos vienu ar keliais etapais, ir tokioms transporto priemonėms skirtoms sistemoms, komponentams ir atskiriems techniniams mazgams.

3 straipsnis 
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamente (ES) 2018/858.

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus – ES tipo patvirtinimas, atitinkantis šio reglamento administracines nuostatas ir techninius reikalavimus dėl išmetamo CO2 ir teršalų kiekio, degalų ir energijos sąnaudų bei baterijos patvarumo;

(2)pirminis tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus – pirmasis tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus procedūros etapas prieš valdžios institucijoms išduodant tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus sertifikatą ir prieš pradedant gaminti transporto priemones;

(3)gamybos atitiktis – gamintojo patalpose atliekama veikla, susijusi su naujomis transporto priemonėmis, atskirais techniniais mazgais ar atrinktais komponentais, kuria siekiama užtikrinti, kad rinkai pateikti gaminiai atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(4)eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis –veikla, susijusi su eksploatuojamomis transporto priemonėmis, atliekama siekiant patikrinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų patvarumo reikalavimų;

(5)variklis – transporto priemonės varomasis šaltinis;

(6)išmetamieji teršalai – motorinės transporto priemonės variklio išmetami teršalai ir ne variklio išmetami teršalai;

(7)variklio išmetami teršalai – pro motorinės transporto priemonės ar variklio išmetimo vamzdį išmetamos visos toliau išvardytos medžiagos: CO2, dujiniai, kietieji, skystieji junginiai ir išmetamosios karterio dujos;

(8)dujiniai teršalai – dujinių cheminių medžiagų, išskyrus CO2, išmetimas;

(9) išmetamas CO2 kiekis arba CO2 – pro motorinės transporto priemonės ar variklio išmetimo vamzdį išmetamas anglies dioksidas;

(10)azoto oksidai (NOx) – suminis pro išmetimo vamzdį išmetamų azoto oksidų kiekis;

(11)išmetamų kietųjų dalelių masė (PM) – pro išmetimo vamzdį arba iš stabdžių išmetamos medžiagos, kurios surenkamos ant filtravimo terpės;

(12)išmetamų kietųjų dalelių, mažesnių nei 10 µm, masė arba PM10 – išmetamų kietųjų dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 10 µm, masė;

(13)kietųjų dalelių kiekis (PN) – bendras kietųjų dalelių, išmetamų pro išmetimo vamzdį arba iš stabdžių, kiekis;

(14)kietųjų dalelių, didesnių nei 10 nm, kiekis (PN10) – bendras kietųjų dalelių, kurių skersmuo yra didesnis arba lygus 10 nm, išmetamų pro išmetimo vamzdį arba iš stabdžių, kiekis;

(15)anglies monoksidas (CO) – pro išmetimo vamzdį išmetamas anglies monoksidas;

(16)metanas (CH4) – pro išmetimo vamzdį išmetamas metanas;

(17)bendras angliavandenilių kiekis (THC) – bendras angliavandenilių kiekis, išmetamas pro išmetimo vamzdį;

(18)angliavandeniliai, išskyrus metaną, (NHMC) – bendras angliavandenilių, išskyrus metaną, kiekis, išmetamas pro išmetimo vamzdį;

(19)nemetaninės organinės dujos (NMOG) – suminis pro išmetimo vamzdį išmetamų deguonimi prisotintų ir neprisotintų angliavandenilių kiekis;

(20)amoniakas (NH3) – pro išmetimo vamzdį išmetamas amoniakas;

(21)formaldehidas (HCHO) – pro išmetimo vamzdį išmetamas formaldehidas;

(22)WHTC – pasaulinis suderintas pereinamųjų režimų bandymų ciklas pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.2.1 punktą;

(23)WHSC – pasaulinis suderintas nusistovėjusių režimų bandymų ciklas pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.2.2 punktą;

(24)transporto priemonės energijos sąnaudų apskaičiavimo priemonė (VECTO) – modeliavimo priemonė, naudojama sunkiųjų transporto priemonių išmetamam CO2 kiekiui, degalų sąnaudoms, elektros energijos sąnaudoms ir elektrinei ridai nustatyti; energijos sąnaudos – visų transporto priemonės varomųjų šaltinių elektros energijos sąnaudos;

(25)degalų sąnaudos – visų transporto priemonės varomųjų šaltinių degalų sąnaudos;

(26)degalų garavimo išlakos – iš motorinių transporto priemonių degalų sistemos išsiskyrę angliavandenilių garai, išskyrus variklio išmetamus teršalus;

(27)išmetamosios karterio dujos – dujiniai teršalai, išmetami iš variklio viduje arba išorėje esančių ertmių, sujungtų su karterio dugnine vidiniais arba išoriniais vamzdynais;

(28)stabdžių išmetamos kietosios dalelės – iš transporto priemonės stabdžių sistemos išmetamos kietosios dalelės;

(29)padangų dilimas – dėl dilimo proceso iš padangos prarastos ir į aplinką išmetamos medžiagos masė;

(30) ne variklio išmetami teršalai – degalų garavimo išlakos, padangų dilimas ir stabdžių išmetami teršalai;

(31)išmetamieji teršalai – variklio išmetami teršalai ir ne variklio išmetami teršalai, išskyrus išmetamą CO2;

(32)taršos kontrolės įtaisas – transporto priemonės įtaisas, kuris kontroliuoja ir (arba) riboja išmetamus teršalus;

(33)taršos kontrolės sistemos – transporto priemonėje sumontuoti taršos kontrolės įtaisai, įskaitant visus valdymo blokus ir programinę įrangą, kuriais valdomas jų naudojimas;

(34)originalios taršos kontrolės sistemos – taršos kontrolės sistema ar tokių sistemų mazgas, kuriam galioja atitinkamai transporto priemonei suteiktas tipo patvirtinimas;

(35)pakaitinė taršos kontrolės sistema – taršos kontrolės sistema ar tokių sistemų sąranka, skirtos pakeisti originalią taršos kontrolės sistemą ir galinčios būti patvirtintos kaip atskiras techninis mazgas;

(36)adaptyvioji valdymo funkcija – sistema, kuri reguliuoja variklį, taršos kontrolės sistemas ar kitus transporto priemonės parametrus, siekdama sumažinti degalų ar energijos sąnaudas ir pagerinti taršos kontrolės sistemos veiksmingumą, atsižvelgiant į numatomą transporto priemonės naudojimą;

(37)vidinės diagnostikos sistema (OBD) – sistema, galinti sukurti transporto priemonės vidinės diagnostikos (OBD) informaciją, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 49 punkte, ir galinti perduoti šią informaciją per OBD prievadą ir radijo bangomis;

(38)vidinės stebėsenos sistema (OBM) – transporto priemonėje sumontuota sistema, galinti nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio viršijimą arba, jei taikoma, transporto priemonės veikimą nulinės taršos režimu, ir, naudodama transporto priemonėje saugomą informaciją, pranešti apie tokį viršijimą bei perduoti šią informaciją per OBD prievadą ir radijo bangomis;

(39)vidinės degalų ir (arba) energijos sąnaudų stebėsenos įtaisas (OBFCM įtaisas) – bet kokia programinė arba aparatinė įranga, registruojanti ir naudojanti transporto priemonės, variklio, degalų arba elektros energijos bei krovumo ir (arba) masės parametrus, kuriais remiantis nustatomi ir transporto priemonėje išsaugomi degalų ir energijos sąnaudų duomenys ir kiti parametrai, svarbūs nustatant transporto priemonės degalų ar energijos sąnaudas ir energijos vartojimo efektyvumą;

(40) išderinimo įtaisas – bet kokia programinė arba aparatinė įranga, registruojanti temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį, perdavimo mechanizmo veikimą, slėgį kolektoriuje prieš droselinę sklendę arba bet kokį kitą parametrą, kad galėtų įjungti kiekvieną išmetamų teršalų kontrolės sistemos sudedamąją dalį arba tolygiai keisti jos veikimo parametrus, sulėtinti tos dalies veikimą ar ją išjungti, siekiant sumažinti taršos kontrolės sistemos veiksmingumą vairuojant transporto priemonę;

(41)išderinimo strategija – strategija, kuria sumažinamas išmetamųjų teršalų kontrolės veiksmingumas esant tokioms aplinkos arba variklio veikimo sąlygoms, kurios atsiranda, kai transporto priemonė veikia įprastai arba ne tipo patvirtinimo procedūros metu, arba kuria klastojami duomenys, susiję su jutikliais, degalų ar energijos sąnaudomis, elektros elektrine rida ar baterijos patvarumu;

(42)realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis (RDE) – transporto priemonės išmetamų teršalų kiekis įprastomis važiavimo sąlygomis ir išplėstinėmis sąlygomis, kaip nurodyta III priedo 1 ir 2 lentelėse;

(43)odometras – prietaisas, rodantis bendrą, nuo transporto priemonės pagaminimo nuvažiuotą atstumą;

(44)klastojimas – ekonominės veiklos vykdytojų arba nepriklausomų veiklos vykdytojų atliekamas variklio, transporto priemonės taršos kontrolės įtaiso ir sistemos, varymo sistemos, traukos baterijos, odometro, OBFCM arba OBD ir (arba) OBM, įskaitant bet kokią šių sistemų programinę įrangą ar kitus loginio valdymo elementus ir jų duomenis, išjungimas arba jų pakeitimas;

(45) nuosavi gamybos įrenginiai – gamintojo naudojama gamybos ar surinkimo įranga, kuria gaminamos ar surenkamos to gamintojo naujos transporto priemonės, įskaitant, jei taikoma, eksportui skirtas transporto priemones;

(46)nuosavas projektavimo centras – padalinys, kuriame atliekami visi transporto priemonių projektavimo bei kūrimo darbai ir kurį kontroliuoja ir naudoja gamintojas;

(47)smulkusis gamintojas – gamintojas, kuris per kalendorinius metus Sąjungoje įregistruoja mažiau kaip 10 000 naujų M1 kategorijos motorinių transporto priemonių arba 22 000 naujų N1 kategorijos motorinių transporto priemonių ir kuris:

(a)nepriklauso susijusių gamintojų grupei arba

(b)priklauso susijusių gamintojų grupei, kuri atsakinga iš viso už mažiau nei 10 000 naujų M1 kategorijos motorinių transporto priemonių arba 22 000 naujų N1 kategorijos motorinių transporto priemonių, per kalendorinius metus užregistruotų Sąjungoje, arba

(c)jis priklauso susijusių gamintojų grupei, tačiau naudojasi savo gamybos įrenginiais ir projektavimo centru;

(48)itin smulkus gamintojas – smulkusis gamintojas, kuris per praėjusius kalendorinius metus Sąjungoje įregistravo mažiau nei 1 000 naujų M1 kategorijos motorinių transporto priemonių arba mažiau nei 1 000 naujų N1 kategorijos motorinių transporto priemonių;

(49) tik vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė (ICEV) – transporto priemonė, kurios visi varomosios energijos keitikliai yra vidaus degimo varikliai, įskaitant vandeniliu varomus variklius;

(50) grynoji elektrinė transporto priemonė (PEV) – transporto priemonė, kurioje sumontuota galios pavara, kurioje kaip varomosios energijos keitikliai naudojamos tik elektros mašinos, o kaip varomosios energijos kaupimo sistemos – tik įkraunamosios elektros energijos kaupimo sistemos;

(51) kuro elementas – energijos keitiklis, cheminę energiją (tiekiamąją energiją) paverčiantis elektros energija (atiduodamąją energija) arba atvirkščiai;

(52) transporto priemonė su kuro elementais (FCV) – transporto priemonė, turinti galios pavarą, kurioje kaip varomosios energijos keitiklis (-iai) naudojamas (-i) tik kuro elementas (-ai) ir elektros mašina (-os);

(53)hibridinė transporto priemonė su kuro elementais (FCHV) – transporto priemonė, kurioje sumontuota galios pavara, kurioje kaip varomosios energijos kaupimo sistemos naudojama bent viena degalų laikymo sistema ir bent viena įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema;

(54)hibridinė transporto priemonė (HV) – transporto priemonė, kurios galios pavara turi ne mažiau kaip du skirtingų kategorijų varomosios energijos keitiklius ir ne mažiau kaip dvi skirtingų kategorijų varomosios energijos kaupimo sistemas;

(55)hibridinė elektrinė transporto priemonė (HEV) – hibridinė transporto priemonė, kurioje vienas iš varomosios energijos keitiklių yra elektros mašina;

(56)iš išorės įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (OVC-HEV) – hibridinė elektrinė transporto priemonė, kurią galima įkrauti iš išorinio šaltinio;

(57)ne iš išorės įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (NOVC-HEV) – transporto priemonė, kuri turi bent du skirtingus energijos keitiklius ir dvi skirtingas energijos kaupimo sistemas, naudojamas transporto priemonei varyti, ir kurios negalima įkrauti iš išorės šaltinio;

(58)geografinio atribojimo technologijos – technologijos, kurios neleidžia hibridinei transporto priemonei važiuoti naudojant vidaus degimo variklį (t. y. siekiant įjungti nulinės taršos režimą), kai ji važiuoja tam tikroje geografinėje teritorijoje;

(59)nulinės taršos režimas – pasirenkamas režimas, kuriam veikiant hibridinė transporto priemonė važiuoja nenaudodama vidaus degimo variklio;

(60)naudingoji galia – ant bandymų stendo alkūninio veleno arba jam lygiaverčio įtaiso gale perduodama galia, etaloninėmis atmosferos sąlygomis nustatoma esant atitinkamam variklio su pagalbine įranga sūkių dažniui;

(61)varomiesiems ratams perduodama galia – galia, matuojama transporto priemonės ratuose ir naudojama transporto priemonei varyti;

(62)galios masės vienetui indeksas – parengtos eksploatuoti transporto priemonės vardinės galios ir masės santykis;

(63)vardinė galia (Prated) – didžiausia variklio arba elektros variklio naudingoji galia kW;

(64)parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė – transporto priemonės, kurios degalų bakas (-ai) pripildytas bent iki 90 proc. talpos, su standartine įranga, įrengta pagal gamintojo specifikacijas, masė, įskaitant vairuotojo, degalų ir skysčių masę, ir kėbulo, kabinos, sukabinimo įtaiso, atsarginių ratų ir įrankių, jei tokia įranga sumontuota, masę;

(65)traukos baterija – baterijos sistema, kurioje kaupiama energija, skirta transporto priemonei varyti;

(66)elektrinė rida – atstumas, nuvažiuojamas veikiant įkrovos naudojimo režimo sąlygomis, kol išsikrauna traukos baterija;

(67)netaršiai nuvažiuojamas nuotolis – didžiausias atstumas, kurį visai netarši transporto priemonė gali nuvažiuoti iki išsikraunant traukos baterijai arba iki ištuštėjant degalų bakui ir kuris PEV atveju atitinka elektrinę ridą;

(68)patvarumas – sistemos, įtaiso, komponento ar bet kurio transporto priemonės komponento gebėjimas išlaikyti reikiamas veikimo savybes tam tikrą laiką;

(69)baterijos patvarumas – traukos baterijos patvarumas, matuojamas pagal jos būklę;

(70)būklė (SOH) – išmatuota arba apskaičiuota konkretaus transporto priemonės arba traukos baterijos eksploatacinių charakteristikų rodiklio būklė tam tikru eksploatavimo laikotarpio momentu, išreikšta eksploatacinių savybių, kurios buvo nustatytos, kai ji buvo sertifikuota arba nauja, procentine dalimi;

(71)aplinkosauginis transporto priemonės pasas (EVP) – popierinio ir skaitmeninio formato įrašas, kuriame pateikiama informacija apie transporto priemonės aplinkosauginį veiksmingumą registracijos metu, įskaitant išmetamųjų teršalų ribinių verčių lygį, išmetamo CO2 kiekį, degalų sąnaudas, energijos sąnaudas, elektrinę ridą ir variklio galią, baterijos patvarumą ir kitas susijusias vertes; 

(72)vairuotojo įspėjimo apie viršytą išmetamųjų teršalų kiekį sistema – suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonėje sumontuota sistema, skirta naudotojui teikti informaciją apie viršytą išmetamųjų teršalų kiekį ir skatinti atlikti remontą;

(73)vairuotojo įspėjimo apie žemą reagento lygį sistema – suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonėje sumontuota sistema, kuri įspėja naudotoją apie žemą sunaudojamo reagento lygį ir skatina naudoti reagentą;

(74)išmetamųjų teršalų kiekis varikliui veikiant tuščiąja eiga – variklio išmetami teršalai, susidarantys, kai vidaus degimo variklis veikia, bet jam netaikoma apkrova, kad transporto priemonė būtų varoma;

(75)atitikties deklaracija – gamintojo deklaracija, patvirtinanti, kad tam tikro tipo ar grupės transporto priemonės, komponentas ar atskiras techninis mazgas atitinka šio reglamento reikalavimus;

(76)priekabos energijos vartojimo efektyvumas – priekabos veiksmingumas, atsižvelgiant į jos įtaką išmetamo CO2 kiekiui, degalų ir energijos sąnaudoms, netaršiai nuvažiuojamam nuotoliui, elektrinei ridai ir velkančiosios motorinės transporto priemonės variklio galiai;

(77)žieminė padanga – padanga, kurios protektoriaus raštas, protektoriaus junginys arba konstrukcija visų pirma skirti didesniam nei normalios padangos veiksmingumui žiemos sąlygomis užtikrinti, atsižvelgiant į jos gebą išjudinti transporto priemonę arba palaikyti judėjimą;

(78)specialiosios paskirties padanga – padanga, skirta naudoti tiek kelyje, tiek ir bekelėje arba kitais specialiais tikslais. Šios padangos pirmiausia skirtos išjudinti transporto priemonę ir palaikyti jos judėjimą bekelės sąlygomis.

II SKYRIUS. Gamintojų pareigos

4 straipsnis 
Gamintojų pareigos, susijusios su transporto priemonių gamyba

1.Gamintojai užtikrina, kad jų gaminamų naujų transporto priemonių, kurios parduodamos, registruojamos ar pradedamos eksploatuoti Sąjungoje, tipas būtų patvirtintas pagal šį reglamentą. Gamintojai užtikrina, kad jų gaminamų ir Sąjungoje parduodamų arba pradedamų eksploatuoti naujų komponentų arba atskirų techninių mazgų, įskaitant variklius, traukos baterijas, stabdžių sistemas ir pakaitines taršos kontrolės sistemas, kurioms reikalingas tipo patvirtinimas, tipas būtų patvirtintas pagal šį reglamentą.

2.Gamintojai projektuoja, konstruoja ir surenka transporto priemones taip, kad jos atitiktų šio reglamento nuostatas, įskaitant atitiktį I priede nustatytoms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms ir atitikties deklaracijoje bei tipo patvirtinimo dokumentuose nurodytoms vertėms per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, kaip nurodyta IV priedo 1 lentelėje. Šios transporto priemonės žymimos kaip EURO 7 transporto priemonės.

3.Tikrinant atitiktį išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms, kai bandymai atliekami pailginto važiavimo sąlygomis, išmetamųjų teršalų kiekis dalijamas iš III priede nustatyto pailginto važiavimo daliklio.

Išmetamųjų teršalų kiekis, išmetamas regeneruojant taršos kontrolės sistemas, įtraukiamas kaip svertinis vidurkis, atsižvelgiant į regeneravimo dažnumą ir trukmę.

4.Gamintojai projektuoja ir konstruoja komponentus arba atskirus techninius mazgus, įskaitant variklius, traukos baterijas, stabdžių sistemas ir pakaitines taršos kontrolės sistemas, taip, kad jie atitiktų šio reglamento nuostatas, įskaitant atitiktį I priede nustatytoms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms.

5.Gamintojai neprojektuoja, nekonstruoja ir nesurenka transporto priemonių, kuriose naudojami išderinimo įtaisai arba išderinimo strategijos.

6.Gamintojai projektuoja, konstruoja ir surenka M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemones, kuriose yra:

(a)OBD sistemos, galinčios aptikti netinkamai veikiančias sistemas, dėl kurių viršijamas išmetamųjų teršalų kiekis, kad būtų lengviau atlikti remontą;

(b)OBM sistemos, galinčios aptikti išmetamųjų teršalų kiekį, viršijantį išmetamųjų teršalų ribines vertes dėl trikčių, spartesnio veikimo prastėjimo ar kitų situacijų, dėl kurių padidėja išmetamųjų teršalų kiekis;

(c)OBFCM įrenginys, skirtas stebėti degalų ir energijos sąnaudas realiomis važiavimo sąlygomis ir kitus svarbius parametrus, pavyzdžiui, krovumą ir (arba) masę, kurie reikalingi siekiant nustatyti jų degalų ir energijos vartojimo efektyvumą realiomis važiavimo sąlygomis;

(d)traukos baterijos ir išmetamųjų teršalų sistemų SOH monitoriai;

(e)vairuotojo įspėjimo apie viršytą išmetamųjų teršalų kiekį sistemos;

(f)vairuotojo įspėjimo apie žemą reagento lygį sistemos; 

(g)įtaisai, kuriais perduodami transporto priemonės sukuriami duomenys, naudojami siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, ir OBFCM duomenys, naudojami atliekant periodinę techninę apžiūrą ir techninį patikrinimą kelyje radijo bangomis, taip pat užtikrinant ryšį su įkrovimo infrastruktūra ir stacionariomis energijos tiekimo sistemomis, galinčiomis palaikyti išmaniojo ir dvikrypčio įkrovimo funkcijas.

7.Gamintojai projektuoja, konstruoja ir surenka M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemones taip, kad kuo labiau sumažintų pažeidžiamumą, atsirandantį visuose jų gyvavimo ciklo etapuose, dėl kurio gali būti klastojami šie duomenys:

(a)degalų ir reagentų įpurškimo sistemos duomenys;

(b)variklio ir variklio valdymo blokų duomenys;

(c)traukos baterijų duomenys;

(d)odometro duomenys ir

(e)taršos kontrolės sistemų duomenys.

8.Gamintojas užkerta kelią galimybei pasinaudoti 7 dalyje nurodytomis pažeidžiamumo spragomis. Radęs tokį pažeidžiamumą, gamintojas jį pašalina atnaujindamas programinę įrangą arba kitomis tinkamomis priemonėmis.

9.Gamintojai užtikrina saugų duomenų, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekiu ir baterijos patvarumu, perdavimą, imdamiesi kibernetinio saugumo priemonių pagal JT taisyklę Nr. 155 54 .

10.Komisija įgyvendinimo aktais priima išsamias taisykles dėl procedūrų, bandymų ir metodikų, skirtų patikrinti, ar laikomasi 1–9 dalyse nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 

5 straipsnis
Gamintojų galimybės, susijusios su transporto priemonių gamyba ir žymėjimu

1.Gamintojai savo gaminamas transporto priemones gali žymėti kaip EURO 7+ transporto priemones, jei šios transporto priemonės atitinka toliau nurodytus reikalavimus:

(a)ICEV ir NOVC-HEV atveju deklaruojant, kad laikomasi bent 20 proc. mažesnių išmetamųjų teršalų ribinių verčių, palyginti su I priede nustatytomis dujinių teršalų ribinėmis vertėmis, ir bent viena dydžių eile mažesnių išmetamų kietųjų dalelių skaičiaus ribinių verčių;

(b)OVC-HEV atveju deklaruojant, kad laikomasi bent 20 proc. mažesnių išmetamųjų teršalų ribinių verčių, palyginti su I priede nustatytomis dujinių teršalų ribinėmis vertėmis, bent viena dydžių eile mažesnių išmetamų kietųjų dalelių skaičiaus ribinių verčių ir kad baterijos patvarumas yra bent 10 procentinių punktų didesnis už II priede nustatytus reikalavimus;

(c)PEV atveju deklaruojant, kad baterijos patvarumas yra bent 10 procentinių punktų didesnis už II priede nustatytus reikalavimus.

2.Šių transporto priemonių atitiktis 1 dalies reikalavimams tikrinama pagal deklaruotas vertes.

3.Gamintojai gali transporto priemones žymėti kaip EURO 7A transporto priemones, jei tose transporto priemonėse yra įrengtos adaptyviosios valdymo funkcijos. Adaptyviojo valdymo funkcijų naudojimas tipo patvirtinimo metu turi būti pademonstruotas tipo patvirtinimo institucijoms ir tikrinamas visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, kaip nurodyta IV priedo 1 lentelėje.

4.Gamintojai gali transporto priemones žymėti kaip EURO 7G transporto priemones, jei tose transporto priemonėse yra vidaus degimo varikliai su geografinio atribojimo technologijomis. Gamintojas tose transporto priemonėse įrengia vairuotojo įspėjimo sistemą, kuri informuoja naudotoją, kai traukos baterijos yra beveik iškrautos, ir sustabdo transporto priemonę, jei ji neįkraunama nuvažiavus 5 km po to, kai gautas pirmasis įspėjimas, važiuojant nulinės taršos režimu. Tokių geografinio atribojimo technologijų taikymas gali būti tikrinamas transporto priemonės eksploatavimo laikotarpiu.

5.Gamintojai gali gaminti transporto priemones, kuriose derinamos dvi ar daugiau 1, 2 ar 3 dalyse nurodytų charakteristikų, ir jas žymėti naudodami simbolių ir raidžių derinį, pavyzdžiui, EURO 7+A, EURO 7+G, EURO 7+AG arba EURO 7AG.

6.Gamintojo prašymu N2 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausia masė yra nuo 3,5 iki 4,0 tonų ir kurios yra pagamintos pagal N1 kategorijos transporto priemonę, tipo patvirtinimo institucija gali suteikti N1 kategorijos transporto priemonės tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus. Tokios transporto priemonės žymimos kaip EURO 7EXT transporto priemonės.

7.Komisija įgyvendinimo aktais priima išsamias taisykles dėl procedūrų, bandymų ir metodikų, skirtų patikrinti, ar laikomasi 1–6 dalyse nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 

6 straipsnis 
Transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvarumo reikalavimai

1.Gamintojai užtikrina, kad jų gaminamos transporto priemonės, kurios parduodamos, registruojamos ar pradedamos eksploatuoti Sąjungoje, visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, kaip nustatyta IV priedo 1 lentelėje, atitiktų I priede nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes važiuojant įprastomis ir pailginto važiavimo sąlygomis, kaip nustatyta III priede, ir atitiktų II priede nustatytus minimalius baterijos patvarumo reikalavimus.

2.Gamintojai užtikrina, kad šios transporto priemonės atitiktų pagal šio reglamento nuostatas deklaruotas išmetamo CO2 kiekio, degalų ir energijos sąnaudų bei energijos vartojimo efektyvumo vertes per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, kaip nurodyta IV priedo 1 lentelėje.

3.Gamintojai užtikrina, kad šiose transporto priemonėse sumontuoti OBFCM, OBD ir OBM įtaisai bei apsaugos nuo klastojimo priemonės atitiktų šio reglamento nuostatas tol, kol transporto priemonė yra eksploatuojama.

4.1–3 punktuose nurodyti reikalavimai taikomi visų rūšių degalais ar energijos šaltiniais varomoms transporto priemonės. Tie patys reikalavimai taip pat taikomi visiems tokioms transporto priemonėms skirtiems atskiriems techniniams mazgams ir komponentams.

5.Siekiant patikrinti, ar per papildomą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį laikomasi pirmoje dalyje nurodytų reikalavimų, I priede nustatytos išmetamų dujinių teršalų ribinės vertės koreguojamos taikant IV priedo 2 lentelėje nurodytus patvarumo daugiklius.

6.Gamintojo šiose transporto priemonėse sumontuotos OBM sistemos turi gebėti:

(a)registruoti išmetamųjų teršalų kiekio viršijimo dydį ir trukmę;

(b)perduoti transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio duomenis, įskaitant teršalų jutiklio ir išmetamųjų teršalų srauto duomenis, per OBD prievadą ir radijo bangomis, be kita ko, siekiant atlikti techninę apžiūrą ir techninį patikrinimą kelyje 55 , 56 ;

(c)skatinti atlikti transporto priemonės remontą, kai vairuotojo įspėjimo sistema praneša apie gerokai viršytą išmetamųjų teršalų kiekį.

7.Gamintojo šiuose automobiliuose sumontuoti OBFCM įtaisai turi gebėti perduoti registruojamus transporto priemonės duomenis per OBD prievadą ir radijo bangomis.

8.Transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų, keliančių didelį pavojų arba neatitinkančių šiame reglamente nustatytų reikalavimų, gamintojai nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant tų transporto priemonių, sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų remontą arba modifikavimą, kad būtų užtikrinta atitiktis šiam reglamentui. Gamintojai arba bet kuris kitas ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamai pašalina jį iš rinkos arba atšaukia. Gamintojas nedelsdamas išsamiai informuoja patvirtinimą suteikusią tipo patvirtinimo instituciją apie neatitikimą.

9.Komisija įgyvendinimo aktais priima išsamias taisykles dėl reikalavimų, bandymų, metodų ir taisomųjų priemonių, susijusių su 1–8 dalyse nurodytomis pareigomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 

7 straipsnis
Gamintojų pareigos, susijusios su tipo patvirtinimu atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus

1.Siekdamas įrodyti atitiktį tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus taisyklėms tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus metu, gamintojas atlieka bandymus, nurodytus V priedo 1, 3, 5 7 ir 9 lentelėse. Siekiant patikrinti gamybos atitiktį šio reglamento reikalavimams, transporto priemones, komponentus ir atskirus techninius mazgus gamintojo patalpose atrenka tipo patvirtinimo institucija arba gamintojas. Eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis tikrinama IV priedo 1 lentelėje nurodytais laikotarpiais.

2.Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją dėl RDE, CO2 aplinkos temperatūros pataisos, OBD, OBM, išmetamųjų teršalų kiekio ir baterijos patvarumo, nuolatinio arba periodinio regeneravimo, apsaugos nuo klastojimo ir karterio reikalavimų, kaip nurodyta V priede. Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją dėl adaptyviojo valdymo ir geografinio atribojimo parinkčių naudojimo, kai gamintojas pasirenka šias parinktis.

3.Nacionalinės institucijos gali atlikti transporto priemonės tipo bandymus, kad patikrintų jos atitiktį, kai tikrinama gamybos atitiktis, eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis arba rinkos priežiūra, kaip nurodyta V priede.

4.Gamintojai kiekvienai transporto priemonei išduoda aplinkosauginį transporto priemonės pasą (EVP) ir pateikia jį transporto priemonės pirkėjui kartu su transporto priemone, atitinkamus duomenis surinkdami iš tokių šaltinių, kaip atitikties sertifikatas ir tipo patvirtinimo dokumentai. Gamintojas užtikrina, kad EVP duomenys galėtų būti pateikti transporto priemonės elektroninėse sistemose ir kad juos būtų galima perduoti iš transporto priemonėje sumontuotos įrangos į transporto priemonėje nesumontuotą įrangą.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi bandymai ir atitikties patikros bei procedūros, susiję su tipo patvirtinimu atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, gamybos atitiktimi, eksploatuojamų transporto priemonių atitiktimi, atitikties deklaracija ir EVP pagal 1–4 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

8 straipsnis 
Specialios taisyklės smulkiesiems gamintojams

1.Kalbant apie teršalų išmetimą, smulkieji gamintojai gali pakeisti V priedo 1, 3, 5, 7 ir 9 lentelėse nurodytus bandymus atitikties deklaracijomis. Smulkiųjų gamintojų pagamintų ir rinkai pateiktų transporto priemonių atitiktis gali būti tikrinama atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ir rinkos priežiūros bandymus pagal V priedo 2, 4, 6, 8 ir 10 lenteles. V priede nustatytų gamybos atitikties bandymų atlikti nereikalaujama. 4 straipsnio 4 dalies b punktas smulkiesiems gamintojams netaikomas.

2.Itin smulkūs gamintojai, atlikdami laboratorinius bandymus, pagrįstus atsitiktiniais važiavimo realiomis sąlygomis ciklais, eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ir rinkos priežiūros tikslais laikosi I priede nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

9 straipsnis 
Specialios taisyklės, susijusios su transporto priemonėmis, kurioms taikomas pakopinis tipo patvirtinimas

1.Atliekant pakopinį tipo patvirtinimą, už tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus atsako antrojo ar vėlesnių etapų gamintojai, jei jie pakeičia bet kurią transporto priemonės dalį, kuri, remiantis ankstesnio etapo gamintojų pateiktais duomenimis, gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui arba baterijos patvarumui.

2.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi administraciniai reikalavimai ir duomenys, kuriuos pagal 1 dalį turi pateikti ankstesnio etapo gamintojai, ir tokių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio nustatymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 

III skyrius. Valstybių narių pareigos, susijusios su tipo patvirtinimu atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ir rinkos priežiūra

10 straipsnis 
Tipo patvirtinimas atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, gamybos atitiktis, eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis ir rinkos priežiūra

1.Nacionalinės patvirtinimo institucijos nustato priemones, skirtas transporto priemonių tipų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimams atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus suteikti ir bandymams, patikroms ir tikrinimams atlikti, kad patikrintų, ar gamintojai laikosi gamybos atitikties ir eksploatuojamų transporto priemonių atitikties reikalavimų pagal V priedą.

2.Nacionalinės rinkos priežiūros institucijos atlieka rinkos priežiūros patikras pagal Reglamento (ES) 2018/858 8 straipsnį ir V priedo 2, 4, 6, 8 ir 10 lenteles.

3.Nuo ... [Leidinių biurui: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] gamintojo prašymu nacionalinės patvirtinimo institucijos neatsisako suteikti naujo tipo transporto priemonės ar variklio ES tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ar nacionalinio tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus arba nedraudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti šį reglamentą atitinkančią naują transporto priemonę.

4.Nuo 2025 m. liepos 1 d. nacionalinės valdžios institucijos naujų M1, N1 kategorijų transporto priemonių, kurios neatitinka šio reglamento nuostatų, atveju atitikties sertifikatus laiko nebegaliojančiais registracijos tikslais ir, remdamosi priežastimis, susijusiomis su išmetamu CO2 ir teršalų kiekiu, degalų ir energijos sąnaudomis arba baterijos patvarumu, draudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones.

5.Nuo 2027 m. liepos 1 d. nacionalinės valdžios institucijos naujų M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių ir naujų O3, O4 kategorijų priekabų, kurios neatitinka šio reglamento nuostatų, atveju atitikties sertifikatus laiko nebegaliojančiais registracijos tikslais ir, remdamosi priežastimis, susijusiomis su išmetamu CO2 ir teršalų kiekiu, degalų ir energijos sąnaudomis, energijos vartojimo efektyvumu arba baterijos patvarumu, draudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones. 

6.Nuo 2030 m. liepos 1 d. nacionalinės valdžios institucijos naujų M1, N1 kategorijų transporto priemonių, kurias pagamino smulkieji gamintojai ir kurios neatitinka šio reglamento nuostatų, atveju atitikties sertifikatus laiko nebegaliojančiais registracijos tikslais ir, remdamosi priežastimis, susijusiomis su išmetamu CO2 ir teršalų kiekiu, degalų ir energijos sąnaudomis, energijos vartojimo efektyvumu arba baterijos patvarumu, draudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones.

7.Nuo 2031 m. liepos 1 d. nacionalinės valdžios institucijos naujų M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių, kurias pagamino smulkieji gamintojai ir kurios neatitinka šio reglamento nuostatų, atitikties sertifikatus laiko nebegaliojančiais registracijos tikslais ir, remdamosi priežastimis, susijusiomis su išmetamu CO2 ir teršalų kiekiu, degalų ir energijos sąnaudomis, energijos vartojimo efektyvumu arba baterijos patvarumu, draudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti tokias transporto priemones.

8.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi administraciniai ir techniniai elementai, reikalingi atliekant bandymus, patikras ir tikrinimus siekiant patikrinti, ar laikomasi 1 dalies nuostatų, taip pat techniniai elementai, reikalingi atliekant rinkos priežiūros patikrinimus pagal 2 dalies nuostatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

11 straipsnis 
Konkrečios valstybių narių pareigos, susijusios su sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimu atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus

1.Nuo 2025 m. liepos 1 d. draudžiama parduoti ar montuoti sistemą, komponentą ar atskirą techninį mazgą, skirtą įrengti pagal šio reglamento nuostatas patvirtintoje M1 ar N1 kategorijos transporto priemonėje, jei tos sistemos, komponento ar atskiro techninio mazgo tipas nėra patvirtintas pagal šio reglamento nuostatas.

2.Nuo 2027 m. liepos 1 d. draudžiama parduoti ar montuoti sistemą, komponentą ar atskirą techninį mazgą, skirtą įrengti pagal šio reglamento nuostatas patvirtintoje M2, M3, N2 ar N3 kategorijos transporto priemonėje, jei tos sistemos, komponento ar atskiro techninio mazgo tipas nėra patvirtintas pagal šio reglamento nuostatas.

3.Nacionalinės patvirtinimo institucijos gali ir toliau pratęsti pakaitinių taršos kontrolės sistemų ES tipo patvirtinimų atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus, suteiktų iki šio reglamento taikymo pradžios, galiojimą tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos pirminio tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus metu. Nacionalinės institucijos draudžia parduoti ar įrengti tokias pakaitines taršos kontrolės sistemas transporto priemonėse, nebent jų tipas yra patvirtintas.

12 straipsnis

Tinkamas sistemų, kuriose naudojamas sunaudojamas reagentas ir taršos kontrolės sistemos, veikimas

1.Ekonominės veiklos vykdytojai ir nepriklausomi veiklos vykdytojai negali klastoti transporto priemonės ir jos sistemų duomenų.

2.Nacionalinės institucijos, atlikdamos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties arba rinkos priežiūros patikras, tikrina, ar transporto priemonių gamintojai teisingai įrengė vairuotojo įspėjimo apie viršytą išmetamųjų teršalų kiekį sistemas, vairuotojo įspėjimo apie mažą reagento lygį sistemas ir ar transporto priemonės duomenys gali būti klastojami.

IV skyrius

Komisijos ir trečiųjų šalių vaidmuo užtikrinant eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį ir rinkos priežiūrą

13 straipsnis 
Bandymų reikalavimų taikymas Komisijai ir trečiosioms šalims

1.Komisija arba trečiosios šalys pagal Reglamento (ES) 2018/858 9 straipsnį ir 13 straipsnio 10 dalį gali atlikti V priedo 2, 4, 6, 8 ir 10 lentelėse nustatytas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties ir rinkos priežiūros patikras, kad patikrintų transporto priemonių, komponentų ir atskirų techninių mazgų atitiktį šiam reglamentui.

2.Gamintojai pateikia Komisijai ir trečiosioms šalims duomenis, reikalingus tokioms patikroms atlikti, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/858 9 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 10 dalyje.

V skyrius

Bandymai ir deklaracijos

14 straipsnis 
Procedūros ir bandymai

1.Tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus procedūros apima bandymus ir patikras, taip pat visų administracinių procedūrų ir dokumentų reikalavimų taikymą, kaip nurodyta V priede. Kai taikoma, gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia atitikties deklaraciją dėl V priede nurodytų reikalavimų. 

2.Bandymus, kuriais siekiama įrodyti atitiktį 4 straipsnio reikalavimams, atlieka gamintojai ir nacionalinės institucijos, kaip nurodyta V priede. Bandymus, kuriais siekiama įrodyti atitiktį 4 straipsnio reikalavimams, taip pat gali atlikti Komisija ir trečiosios šalys, kaip nurodyta V priede.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl visų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus etapų, įskaitant gamybos atitiktį, eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį ir rinkos priežiūrą, kuriuose aptariamos tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus procedūros ir bandymai, bandymų metodikos, administracinės nuostatos, tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus keitimas ir pratęsimas, prieiga prie duomenų, dokumentų reikalavimai ir šablonai; šių įgyvendinimo aktų reikalavimai taikomi:

(a)M1, N1 transporto priemonių tipams;

(b)M2, M3, N2, N3 transporto priemonių tipams;

(c)M2, M3, N2, N3 tipų transporto priemonėse naudojamiems varikliams;

(d)OBM / OBD sistemoms;

(e)apsaugos nuo klastojimo, saugumo ir kibernetinio saugumo sistemoms;

(f)pakaitinių taršos kontrolės sistemų tipams ir jų dalims;

(g)stabdžių sistemų tipams ir jų atsarginėms dalims;

(h)padangų tipams, atsižvelgiant į padangų dilimą;

(i)kitiems komponentų tipams ir jų atsarginėms dalims;

(j)M1, N1 kategorijų transporto priemonių CO2,, degalų ir energijos sąnaudų, elektrinės ridos ir variklio galios nustatymui, OBFCM nuostatoms;

(k)M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių CO2,, degalų ir energijos sąnaudų, netaršiai nuvažiuojamo nuotolio, elektrinės ridos ir variklio galios nustatymui, O3, O4 priekabų energijos vartojimo efektyvumui, OBFCM nuostatoms.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl visų tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus etapų, įskaitant eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį, gamybos atitiktį ir rinkos priežiūrą, siekiant nustatyti:

(a)išmetamųjų teršalų kiekio matavimo laboratorijoje ir kelyje metodus, įskaitant atsitiktinius ir blogiausio atvejo RDE bandymų ciklus, nešiojamųjų išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemų naudojimą realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui bei išmetamų teršalų kiekiui varikliui veikiant tuščiąja eiga tikrinti;

(b)motorinės transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio, degalų ir energijos sąnaudų, netaršiai nuvažiuojamo nuotolio, elektrinės ridos ir variklio galios nustatymo metodus;

(c)pavarų perjungimo indikatorių metodus, reikalavimus ir technines specifikacijas;

(d)O3, O4 kategorijų priekabų energijos vartojimo efektyvumo nustatymo metodus;

(e)išmetamųjų karterio dujų kiekio matavimo metodus;

(f)degalų garavimo išlakų kiekio matavimo metodus;

(g)stabdžių išmetamų kietųjų dalelių kiekio matavimo metodus, įskaitant HDV, važiuojant realiomis sąlygomis stabdžių išmetamų dalelių kiekio ir regeneracinio stabdymo metodus;

(h)padangų dilimo matavimo metodus, kad būtų galima stebėti padangų dilimo lygį;

(i)atitikties minimaliems baterijų patvarumo reikalavimams vertinimo metodus;

(j)OBFCM įtaisą, OBD ir OBM sistemas, įskaitant atitikties ribas, eksploatacinių charakteristikų reikalavimus ir bandymus, jutiklių veikimo ir šių įtaisų bei sistemų užregistruotų duomenų perdavimo radijo bangomis užtikrinimo metodus;

(k)vairuotojo įspėjimo sistemų charakteristikas ir veikimą, taip pat raginimo imtis priemonių metodus ir jų tinkamo veikimo įvertinimo metodą;

(l)originalių ir pakaitinių taršos kontrolės sistemų tinkamo veikimo, veiksmingumo, regeneracijos ir patvarumo įvertinimo metodus;

(m)4 straipsnio 5 dalyje nurodytų saugumo priemonių, įskaitant pažeidžiamumo analizės ir apsaugos nuo klastojimo metodiką, užtikrinimo ir vertinimo metodus;

(n)tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus suteikimo ir 8 straipsnyje nustatytų specialių taisyklių smulkiesiems ir itin smulkiems gamintojams įgyvendinimo kriterijus;

(o)transporto priemonių tipų, patvirtintų pagal 5 straipsnyje nurodytus žymenis, tinkamo veikimo vertinimo metodus;

(p)atitikties 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms patikras ir transporto priemonių, kurioms taikomas pakopinis tipo patvirtinimas, bandymų procedūras;

(q)bandymų įrangos eksploatacinių charakteristikų reikalavimus;

(r)bandymams skirtų etaloninių degalų specifikacijas;

(s)metodus, skirtus įvertinti, ar nėra išderinimo įtaisų ir išderinimo strategijų;

(t)padangų dilimo matavimo metodus;

(u)formatą ir duomenis bei EVP ryšio radijo bangomis užtikrinimo metodus;

(v)tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus administracinius reikalavimus ir dokumentus;

(w)ataskaitų teikimo prievoles, jei reikia.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

15 straipsnis 
Derinimas su technikos pažanga

1.Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir iš dalies pakeisti:

(a)III priedą dėl M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių bandymų sąlygų, remiantis duomenimis, surinktais atliekant EURO 7 transporto priemonių bandymus;

(b)III priedą dėl bandymo sąlygų, remiantis duomenimis, surinktais atliekant EURO 7 stabdžių arba padangų bandymus;

(c)V priedą dėl bandymų reikalavimų ir deklaracijų taikymo, remiantis technikos pažanga;

(d)5 straipsnį, nustatant gamintojams skirtas novatoriškomis technologijomis pagrįstas pasirinkimo galimybes ir žymenis.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas pagal 16 straipsnį, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą:

(a)I priede nustatant stabdžių išmetamų kietųjų dalelių ribines vertes, atsižvelgiant į JT Pasauliniame transporto priemonių reglamentų derinimo forume (WP29) atliktą darbą;

(b)I priede nustatant padangų tipų dilimo ribines vertes, atsižvelgiant į JT Pasauliniame transporto priemonių reglamentų derinimo forume (WP29) atliktą darbą;

(c)II priede nustatant minimalius baterijų eksploatacinių charakteristikų reikalavimus, atsižvelgiant į JT Pasauliniame transporto priemonių reglamentų derinimo forume (WP29) atliktą darbą;

(d)IV priede nustatant patvarumo daugiklius, remiantis duomenimis, surinktais atliekant EURO 7 M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių bandymus, ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikta sunkiųjų transporto priemonių patvarumo ataskaita;

(e)nustatant apibrėžtis ir specialias taisykles, taikomas smulkiesiems M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonių gamintojams pagal šio reglamento 3 ir 8 straipsnius.

VI skyrius. Bendrosios nuostatos

16 straipsnis 
Naudojimasis įgaliojimais

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo... [Leidinių biurui: įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis 
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Motorinių transporto priemonių techninis komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

18 straipsnis 
Ataskaitų teikimas

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2030 m. rugsėjo 1 d. informuoja Komisiją apie šio reglamento taikymą.

2.Ne vėliau kaip 2031 m. rugsėjo 1 d., remdamasi 1 dalyje pateikta informacija, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo įvertinimo ataskaitą.

VI skyrius. Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis 
Reglamento (EB) Nr. 715/2007 ir Reglamento (EB) Nr. 595/2009 panaikinimas

Reglamentas (EB) 715/2007 panaikinamas nuo 2025 m. liepos 1 d.

Reglamentas (EB) 595/2009 panaikinamas nuo 2027 m. liepos 1 d.

Nuorodos į reglamentus (EB) Nr. 715/2007 ir 595/2009 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal šio reglamento VI priede pateiktą koreliacijos lentelę.

20 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis nuo 2025 m. liepos 1 d. taikomas M1, N1 kategorijų transporto priemonėms ir komponentams bei atskiriems šių transporto priemonių techniniams mazgams, o nuo 2027 m. liepos 1 d. – M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonėms ir komponentams bei atskiriems šių transporto priemonių techniniams mazgams ir O3, O4 kategorijų priekaboms.

Nuo 2030 m. liepos 1 d. jis taikomas M1, N1 kategorijų transporto priemonėms, kurias pagamino smulkieji gamintojai.

Nepaisant 2 dalies, 11 straipsnio 3 dalis pradedama taikyti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės priemonių išlaidų efektyvumo įvertinimas ir pagrindimas bei numatomų klaidų rizikos lygių įvertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 57  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Panašios patirties išvados

1.5.3.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.4.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

– galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2025 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 58   

  Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

–mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

–

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai GROW GD ir CLIMA GD

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

FINANSINĖS TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMOS 
PRIEDAS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas:

3.REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKAIČIUS IR SU JAIS SUSIJUSIOS SĄNAUDOS

4.KITŲ ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ SĄNAUDOS

5.IŠ VISO ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ

6.APYTIKRIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODAI

6.1.Žmogiškieji ištekliai

6.2.Kitos administracinės išlaidos

7.Žmogiškųjų išteklių, kurie laikomi reikalingais GROW GD ir CLIMA GD, išlaidos

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

8.Kitos GROW GD ir CLIMA GD administracinės išlaidos

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami.

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

9.Visos GROW GD ir CLIMA GD administracinės išlaidos (visos DFP išlaidų kategorijos)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)