52022PC0455

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 15

COM(2022) 455 final

2022/0276(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų dalyvių sprendimo išplėsti Sektorių susitarimo dėl eksporto kreditų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir vandens projektams taikymo sritį

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl Sektorių susitarimo dėl eksporto kreditų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir vandens projektams (toliau – Sektorių susitarimas dėl klimato kaitos arba CCSU), kuris yra neatskiriama Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų dalis, taikymo srities išplėtimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Sektorių susitarimas dėl klimato kaitos

CCSU siekiama nustatyti tinkamas finansines sąlygas tam tikrų sektorių projektams, kurie įvardyti kaip labai prisidedantys prie klimato kaitos švelninimo, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo ir didelio energijos vartojimo efektyvumo, prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat vandens projektus. CCSU buvo priimtas 2012 m. ir paskutinį kartą atnaujintas 2014 m.

CCSU dalyvės susitarė, kad CCSU finansinės sąlygos įgyvendinamos taip, kad atitiktų Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) tikslą. CCSU yra neatskiriama Susitarimo, kuris administraciniu požiūriu yra integruotas į EBPO ir jam teikiama EBPO kreditų sekretoriato parama, dalis ir jo IV priedas. Nepaisant to, nei Susitarimas, nei CCSU nėra EBPO aktai 1 .

Europos Sąjunga yra Susitarimo ir CCSU šalis ir abu šie susitarimai perkelti į acquis communautaire 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1233/2011 2 . Todėl Susitarimas ir CCSU yra teisiškai privalomi pagal Sąjungos teisę.

2.2.CCSU dalyvės

Šiuo metu yra vienuolika Susitarimo, įskaitant CCSU, dalyvių (toliau – dalyvės): Australija, Kanada, Europos Sąjunga, Japonija, Korėja, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Turkija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. Dalyvės sprendimus dėl CCSU pakeitimų priima bendru sutarimu.

Europos Komisija atstovauja Sąjungai dalyvių susitikimuose, įskaitant tuos atvejus, kai dalyvės priima sprendimus.

2.3.Numatomas dalyvių aktas

Dalyvės numato priimti sprendimą išplėsti CCSU taikymo sritį ir pratęsti ilgiausią grąžinimo laikotarpį CCSU sandoriams, t. y. ilgiausią visų pirkėjui suteiktų kreditų grąžinimo laikotarpį.

Bendras CCSU tikslas – pasiūlyti palankesnes finansavimo sąlygas klimatui nekenkiantiems projektams trečiosiose šalyse, nei nustatyta Susitarimo horizontaliosiose taisyklėse, ir taip skatinti klimatui nekenkiančių technologijų eksportą. Tačiau CCSU paskutinį kartą atnaujintas 2014 m. ir šiuo metu eksporto, kuriam gali būti taikomos jo taisyklės, aprėptis yra per siaura, palyginti su juo siekiamais kovos su klimato kaita tikslais. CCSU taikymo sritis visų pirma susijusi su energijos gamybos ir perdavimo sektoriais. Dėl siauros aprėpties ribotas poveikis faktiškai nepadeda dalyvėms vykdyti pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtų įsipareigojimų ir siekti ES užmojų, nustatytų Žaliojo kurso darbotvarkėje. Atsižvelgdamos į tai, dalyvės susitarė išplėsti CCSU taikymo sritį ir susitarė dėl keleto sektorių, kurie turėtų būti įtraukti į CCSU, t. y.:

·elektros energijos kaupimo, įskaitant baterijų gamybą ir perdirbimą;

·visai netaršaus transporto, įskaitant palankią infrastruktūrą;

·švariojo vandenilio gamybos, perdavimo, paskirstymo ir kaupimo;

·mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos perdavimo ir paskirstymo;

·mažo anglies dioksido pėdsako gamybos.

Išsamus pasiūlymas išplėsti CCSU taikymo sritį, įskaitant būtinas technines specifikacijas visiems į taikymo sritį įtrauktiems projektams, pateikiamas siūlomo sprendimo priede. Tas priedas taptų nauju CCSU 1 priedėliu ir pakeistų esamus CCSU 1 ir 2 priedėlius.

Siūlomas CCSU aprėpties išplėtimas būtų svarbus rezultatas 27-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (toliau – COP 27), vyksiančioje 2022 m. lapkričio 7–18 d., nes taip būtų sudarytos sąlygos eksporto kreditų agentūroms (toliau – EKA) atlikti svarbesnį vaidmenį remiant žaliąją pertvarką ir prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo. Tai taip pat paskatintų ES įmones steigtis į ateitį orientuotuose sektoriuose, turinčiuose didelį potencialą remti ES ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Šis Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį dėl CCSU taikymo srities išplėtimo yra susijęs su dar vienu Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį susitarti dėl modernizuotų Susitarimo taisyklių (COM(2022) 456). Svarbi Susitarimo modernizavimo dalis – minimalių priemokų normų koregavimas sandorių su ilgesniais grąžinimo laikotarpiais atveju (kaip numatyta leisti pagal CCSU). Taip bus sprendžiamas vienas pagrindinių uždavinių, susijusių su dabartinėmis CCSU sąlygomis, nes dalyvės atkreipė dėmesį į tai, kad didelės priemokos yra svarbus veiksnys, lemiantis palyginti ribotą dabartinių lankstumo priemonių panaudojimą. Iki šiol ne vėjo energijos sektoriuje pagal CCSU buvo vykdoma nedaug sandorių. Todėl šis pakeitimas yra itin svarbus.

Galiausiai, modernizuojant Susitarimą pratęsus ilgiausią grąžinimo laikotarpį, taip pat būtina pratęsti CCSU nustatytą grąžinimo laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad jis ir toliau būtų svarbi paskata klimatui nekenkiantiems sandoriams.

Šis pasiūlymas dėl sprendimo neapima nuostatų, susijusių su pagal CCSU vykdomais prisitaikymo prie klimato kaitos projektais. Šie klausimai nagrinėjami ankstesniame pasiūlyme (žr. 2022 m. vasario 28 d. Tarybos dokumentą ST6650/22).

Tikslinga nustatyti Sąjungos poziciją, nes sprendimas iš dalies pakeisti CCSU, kurį turi priimti Susitarimo dalyvės, turės teisinę galią ES (žr. 2.1 punktą).

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Siūlomu CCSU taikymo srities išplėtimu būtų suteikta galimybė naudingesnes šio Sektorių susitarimo sąlygas taikyti dalyvių vykdomam klimatui nekenkiančiam eksportui iš įvairesnių pramonės sektorių, palyginti su pagal Susitarimą taikomomis horizontaliosiomis taisyklėmis. Taip CCSU taptų veiksmingesne žaliosios pertvarkos rėmimo priemone.

Atsižvelgiant į iš dalies pakeisto CCSU tikslą ir numatomą teigiamą poveikį ES klimato srities tikslams, taip pat žaliųjų technologijų plėtrai ir ekonomikai ES, pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, turėtų būti pritarti prie šio sprendimo pridedamam pasiūlymo projektui.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 3 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Aktas, kurį turės priimti dalyvės, yra teisinę galią turintis aktas. Aktas yra privalomas pagal Sąjungos teisę, nes 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB, 1 straipsnyje teigiama, kad „Susitarime dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) nustatytos gairės taikomos Sąjungoje. Susitarimo tekstas pateikiamas šio reglamento priede.“

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su bendra prekybos politika. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 207 straipsnis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

5.Numatomo akto skelbimas

Dalyvių aktu bus iš dalies pakeistas CCSU, todėl tikslinga priimtą aktą paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2022/0276 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB 4 , Sektorių susitarimas dėl eksporto kreditų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir vandens projektams (toliau – Sektorių susitarimas dėl klimato kaitos), kuris yra Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) dalis ir jo IV priedas, buvo perkeltas į Europos Sąjungos teisę ir todėl tapo teisiškai privalomas Europos Sąjungoje;

(2)Susitarimo dalyvės (toliau – dalyvės) turi nuspręsti išplėsti Sektorių susitarimo dėl klimato kaitos taikymo sritį, kad jis apimtų eksportą iš pramonės sektorių, kuriems šiuo metu jo sąlygos netaikomos;

(3)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, nes sprendimas iš dalies pakeisti Sektorių susitarimą dėl klimato kaitos, kurį turi priimti Susitarimo dalyvės, turės teisinę galią Sąjungoje;

(4)siūlomu Sektorių susitarimo dėl klimato kaitos pakeitimu būtų suteikta galimybė pagal jį nustatytas sąlygas taikyti eksportui iš įvairesnių pramonės sektorių, atitinkančiam taikytinus kriterijus. Tai savo ruožtu leistų Europos Sąjungos eksporto kreditų agentūroms ir kitoms dalyvėms atlikti svarbesnį vaidmenį remiant žaliąją pertvarką ir prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo. Platesnė Sektorių susitarimo dėl klimato kaitos aprėptis paskatintų ES įmones steigtis į ateitį orientuotuose sektoriuose, turinčiuose didelį potencialą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu dėl Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) dalyvių sprendimo išplėsti Susitarimo 4 priede pateikto Sektorių susitarimo dėl eksporto kreditų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir vandens projektams taikymo sritį priėmimo, yra grindžiama šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Jeigu dalyvių susitikimo metu arba prieš jį pateikiama naujų pasiūlymų dėl šio sprendimo priede išdėstyto dalyko, dėl kurių Sąjungos pozicijos dar nėra, Sąjungos pozicija nustatoma Sąjungai ją suderinus prieš tai, kai dalyvės bus pakviestos priimti Susitarimo pakeitimą. Tokiais atvejais Sąjungos pozicija turi atitikti esamą politiką ir teisės aktus.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) Kaip apibrėžta EBPO konvencijos 5 straipsnyje.

(2) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB (OL L 326, 2011 12 8, p. 45).

(3) 2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija / Taryba, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(4) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB (OL L 326, 2011 12 8, p. 45).

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 15

COM(2022) 455 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

PRIEDAS

PASIŪLYMAS

Europos Sąjungos pozicija yra pritarti siūlomiems Sektorių susitarimo dėl eksporto kreditų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, ir vandens projektams pakeitimams, išdėstytiems šiame priede.

Tai reiškia, kad reikia keisti galiojančias nuostatas. Toliau išdėstytais straipsniais būtų pakeistos esamos Susitarimo nuostatos, todėl būtų visiškai išbraukti esami 2 ir 4 straipsniai, taip pat būtų išbraukti esami I ir II priedėliai ir jie būtų pakeisti toliau pateiktu peržiūrėtu I priedėliu.

IV PRIEDAS. SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ ATSINAUJINANTIESIEMS ENERGIJOS IŠTEKLIAMS, KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMUI IR PRISITAIKYMUI PRIE JOS, IR VANDENS PROJEKTAMS

Šiuo Sektorių susitarimu siekiama sudaryti tinkamas finansines sąlygas tam tikrų sektorių projektams, kurie ir pagal tarptautines iniciatyvas įvardyti kaip labai padedantys švelninti klimato kaitą, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo ir didelio energijos vartojimo efektyvumo, prisitaikymo prie klimato kaitos, taip pat vandens projektus. Šio Sektorių susitarimo dalyvės susitaria, kad Sektorių susitarimo, kuriuo papildomas Susitarimas, finansinės sąlygos būtų taikomos laikantis Susitarimo tikslo.

I SKYRIUS. SEKTORIŲ SUSITARIMO TAIKYMO SRITIS

1.TAIKYMO SRITIS, KURIAI PRISKIRIAMI KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO SEKTORIAI, TINKAMI PAGAL I PRIEDĖLĮ

a.Šiame Sektorių susitarime nustatomos finansinės sąlygos, taikomos oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiems sutartimis su Sektorių susitarimo I priedėlyje nurodytuose sektoriuose.

b.Tokios sutartys susijusios su visų projektų ar jų dalių, t. y. visų komponentų, įrenginių, medžiagų ir paslaugų, įskaitant darbuotojų mokymą, kurie tiesiogiai būtini statant ir perduodant eksploatuoti pripažintą projektą, eksportu, jei:

1)projekto tikslas – anglies dioksido (CO2) ar jo ekvivalento išmetimas turėtų sumažėti praktiškai iki nulio ir (arba) turėtų būti užtikrintas didelis energijos vartojimo efektyvumas;

2)projektas turėtų būti parengtas taip, kad atitiktų bent I priedėlyje nustatytus veiklos standartus, ir

3)nustatytos sąlygos išplečiamos tik sprendžiant konkrečius finansinius sunkumus, su kuriais susiduriama vykdant projektą, ir pagrindžiamos tik atskirais kiekvieno projekto finansiniais poreikiais ir konkrečiomis rinkos sąlygomis.

c.Sutartims I priedėlyje išvardytuose tinkamuose sektoriuose, 1 projektų kategorija, šiame Sektorių susitarime nustatomos finansinės sąlygos, taikomos oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiems su sutartimis tinkamuose sektoriuose, išvardytuose šio Sektorių susitarimo I priedėlyje, 1 projektų kategorija, kurie skiriami:

1.atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių ar jų dalių, t. y. visų komponentų, įrenginių, medžiagų ir paslaugų, įskaitant darbuotojų mokymą, kurie tiesiogiai būtini statant ir perduodant eksploatuoti tokias elektrines, eksportui;

2.veikiančių atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinių modernizavimui, jei tų elektrinių veikla gali būti pratęsta bent grąžinimo laikotarpiui. Jei šio kriterijaus nesilaikoma, taikomos Susitarimo nuostatos.

d.Šis Sektorių susitarimas netaikomas objektams, kurie nėra elektrinės teritorijoje ir už kuriuos paprastai atsakingas pirkėjas, visų pirma vandens tiekimui, kuris nėra tiesiogiai susijęs su elektrine, sąnaudoms, susijusioms su žemės užstatymu, keliais, statybininkų miesteliais, elektros linijomis, skirstymo stotimi, taip pat sąnaudoms, patiriamoms pirkėjo šalyje dėl oficialaus patvirtinimo tvarkos (pvz., statybvietės ar statybos leidimo), išskyrus:

1.kai skirstymo stoties pirkėjas yra taip pat elektrinės pirkėjas ir sutartis sudaroma dėl pirminės tos elektrinės skirstymo stoties, sąlygos pirminei skirstymo stočiai nėra palankesnės nei atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinei ir

2.kai sąlygos už atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinės teritorijos ribų esančioms pastotėms, transformatoriams ir perdavimo linijoms, kurių minimali įtampos riba yra 60 kV, nėra palankesnės nei atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektrinei.

[…]

II SKYRIUS. EKSPORTO KREDITŲ NUOSTATOS

4.ILGIAUSIAS GRĄŽINIMO LAIKOTARPIS

Oficialiai remiamų eksporto kreditų, susijusių su I priedėlyje išvardytų sektorių sutartimis, grąžinimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 25 metai.

[…]

III SKYRIUS. TVARKA

5.IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS

a.Dalyvė, ketinanti teikti paramą pagal šio Sektorių susitarimo nuostatas, ne vėliau kaip likus dešimčiai kalendorinių dienų iki įsipareigojimo prisiėmimo pateikia išankstinį pranešimą pagal Susitarimo 45 straipsnį.

b.Tokiuose pranešimuose projektas išsamiai aprašomas, kad būtų įrodyta, jog jis atitinka šio Sektorių susitarimo 1 arba 2 straipsnyje nustatytus paramos kriterijus.

c.Dėl projektų, remiamų pagal šio Sektorių susitarimo II priedėlį, tokiuose pranešimuose pateikiama informacija apie taikomus techninius arba veiklos standartus, taip pat apie numatomą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą.

d.Dėl projektų, remiamų pagal šio Sektorių susitarimo II priedėlį, tokiuose pranešimuose nurodomas nepriklausomos trečiosios šalies vertinimo rezultatas.

IV SKYRIUS. PERŽIŪRA IR STEBĖSENA

6.NUMATOMI DARBAI

Dalyvės sutinka išnagrinėti šiuos klausimus:

a.pagal terminą koreguojamos rizikos priemokos;

b.mažataršių (didelio energijos vartojimo efektyvumo) iškastinio kuro elektrinių sąlygos, įskaitant pasirengimo anglies dioksido surinkimui ir saugojimui (CCS) apibrėžtį;

c.pastatai, kuriuos eksploatuojant galutinis suvartojamos energijos kiekis lygus nuliui;

d.kuro elementų projektai;

e.išmetamųjų teršalų normos;

f.išmetamųjų teršalų kiekio apskaita ir ataskaitų teikimas;

g.mažataršis vandens transportas.

7.PERŽIŪRA IR STEBĖSENA

a.Sekretoriatas kasmet praneša apie šio Sektorių susitarimo įgyvendinimą. Šioje ataskaitoje bus išdėstyti visų diskusijų pagal Susitarimo 45 straipsnį rezultatai. Joje bus pateikta santrauka, kuri bus viešai skelbiama.

b.Dalyvės periodiškai peržiūri šio Sektorių susitarimo taikymo sritį ir kitas nuostatas. Kad būtų aiškiau, patikslinama, kad peržiūra bus atlikta iki 2028 m. pabaigos arba po 50 CCSU sandorių, priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Ši peržiūra bus grindžiama patirtimi, sukaupta teikiant pranešimus, taip pat su klimatu susijusių technologijų rinkos sąlygų vertinimu.

I PRIEDĖLIS. KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO PROJEKTŲ TINKAMUMO KRITERIJAI

Projekto kategorija ir rūšis	Apibrėžtis	Pagrindimas	Standartai	Konkrečios sąlygos
A KATEGORIJOS PROJEKTAI. Aplinkos atžvilgiu tvari elektros energijos gamyba [Įtraukiamas tikslus esamo 1 straipsnio ir I priedėlio turinys, taip pat elektros energijos gamyba iš vandenilio.]
1 RŪŠIS. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai ir energijos vartojimo efektyvumas atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektuose	Esamo 1 straipsnio ir I priedėlio taikymo sritis. Nenumatome, kad langelyje „Apibrėžtis“ būtų galima tiesiog nukopijuoti I priedėlį, nes faktinė reikalavimus atitinkančių projektų apibrėžtis pateikta 1 straipsnyje, o čia siūlome iš esmės perteikti esamo 1 straipsnio ir I priedėlio taikymo sritį nekeičiant turinio (t. y. standartų nėra, netaikytina) ir atlikti reikiamus formalaus pobūdžio teksto pakeitimus.
2 RŪŠIS. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiojo dujinio ir skystojo kuro, įskaitant švarųjį vandenilį	Elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama naudojant atsinaujinantįjį dujinį ir skystąjį kurą, įskaitant švarųjį vandenilį, statyba ir eksploatavimas.	Mažo ŠESD kiekio elektros energijos gamyba.	Gaminant elektros energiją per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, taikant standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018, ir turėtų būti patikrintas trečiosios šalies. Statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., metano nuotėkiui, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa; arba eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmesto metano kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.	25 metai. [Reikia aptarti.]
B KATEGORIJOS PROJEKTAI. Tvarkymo projektai iškastinio kuro gamyklose, iškastinio kuro pakeitimas kitu kuru [Tikslus II priedėlio turinys, A projektų kategorija, 1 rūšis, ir B projektų kategorija. Atkreipiame dėmesį į tai, kad A projektų kategorijos 1 rūšies pernumeravimas turėtų būti atspindėtas Susitarimo 6 straipsnio c punkte.]
Nukopijuoti esamą II priedėlio turinį, A projektų kategorija, 1 rūšis, ir B projektų kategorija. Paaiškinimai. Siūlome A kategorijos projektus suskirstyti į dvi grupes, aiškiai atskirti CCUS projektus (kurie gali būti pritaikyti įvairiai, ne tik energetikos sektoriuje, bet ir gamybos srityje ir kuriuos perkėlėme į naująją D projektų kategoriją) ir projektus, skirtus elektros energijos gamybai iš iškastinio kuro (kuriuos visus siūlome įtraukti į šią naująją B projektų kategoriją). ES anksčiau pažymėjo, kad šiame skirsnyje reikia atnaujinti dabartinius standartus, tačiau kol kas galime susitarti, kad šis klausimas bus sprendžiamas vėlesniame diskusijų etape.
C PROJEKTŲ KATEGORIJA. Energijos vartojimo efektyvumas [Tikslus II priedėlio turinys, C projektų kategorija.]
Nukopijuoti esamą II priedėlio turinį, C projektų kategorija.
D PROJEKTŲ KATEGORIJA. CO2 surinkimas, naudojimas ir saugojimas [Esamo II priedėlio taikymo sritis, A projektų kategorija, 2 rūšis. Čia siūlome atnaujintus standartus, kad būtų atsižvelgta į tai, jog CCUS yra pagrindinė technologija siekiant sumažinti ŠESD išmetimą daugelyje pramonės sričių, o standartai turėtų būti orientuoti ne į surinkimo lygį, o į surinkimo veiksmingumą, o tai reiškia, kad CCUS projektams turėtų būti taikytinos paskatos, net jei surinkimo lygis yra žemas. Siūlomi nauji standartai grindžiami tuo, kad CO2 nuotėkis gali pakenkti CCUS kaip švelninimo galimybės vertei. Todėl politikos nuostatomis turėtų būti skatinama stebėsena.]
1 RŪŠIS. Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCUS) projektai	Įrenginių, kuriais užtikrinamas anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir (arba) saugojimas, įskaitant veiklą, tiesiogiai susijusią su transportavimu ir eksploatavimui reikalinga infrastruktūra, pvz., transporto priemonėmis ir laivais, statyba ir eksploatavimas.	Nukopijuoti esamą II priedėlio turinį, A projektų kategorija, 2 rūšis.	Transportuojant CO2 iš įrenginio, kuriame jis surenkamas, į įpurškimo vietą CO2 nuotėkis yra ne didesnis kaip 0,5 % to transportuojamo CO2 masės. Jei CO2 transportuojamas ir (arba) saugomas, įdiegtos tinkamos nuotėkio aptikimo sistemos ir parengtas stebėsenos planas, o reguliarias ataskaitas tikrina nacionalinės valdžios institucijos arba nepriklausoma trečioji šalis. CO2 geologinis saugojimas atitinka standartą ISO 27914:2017.	Nukopijuoti esamą II priedėlio turinį, A projektų kategorija, 2 rūšis.
E PROJEKTŲ KATEGORIJA. Elektros energijos kaupimas
1 RŪŠIS. Elektros energijos kaupimo įrenginiai	Įrenginių, kuriuose elektros energija kaupiama ir vėliau elektros energijos pavidalu grąžinama, statyba ir eksploatavimas. Ši veikla apima hidroenergijos akumuliavimą.	Kaupiant elektros energiją suteikiama galimybė plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir geriau valdyti paklausą tinkle.	Jei veikla apima cheminės energijos kaupimą, kaupimo terpė (vandenilis arba amoniakas) atitinka CCSU standartus, taikomus atitinkamo produkto švariai gamybai.	25 metai. [Reikia aptarti.]
2 RŪŠIS. Baterijų gamyba ir perdirbimas	Naudoti transporte, stacionariam ir nuo tinklo nepriklausomam energijos kaupimui skirtų ir kitos pramoninės paskirties įkraunamųjų baterijų, taip pat baterijų blokų ir akumuliatorių gamyba. Ši veikla apima atitinkamų komponentų (baterijose esančių aktyviųjų medžiagų, baterijos elementų, korpusų ir elektroninių komponentų) gamybą. Baterijų atliekų perdirbimas.	Baterijos yra svarbus elektros energijos kaupimo ir mažo anglies dioksido pėdsako transporto elementas.	Standartų nėra. Netaikytina.	25 metai. [Reikia aptarti.]
F KATEGORIJOS PROJEKTAI. Mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos perdavimas ir skirstymas
1 RŪŠIS. Mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos perdavimas ir skirstymas	Įrenginių, kuriais transportuojama mažo anglies dioksido pėdsako elektros energija, statyba, plėtra ir eksploatavimas. Ši veikla apima tiesiogines jungtis prie mažo anglies dioksido pėdsako šaltinių ir ištisų tinklų, kuriuose vidutinis sistemos tinklo koeficientas atitinka standartus per penkerių metų tęstinį laikotarpį.	Dėl to didėja mažo anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių skverbtis.	Mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos šaltiniai apibrėžiami kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai arba kai dėl pagamintos elektros energijos išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis už 100 g CO2e/kWh ribinę vertę, išmatuotą per gyvavimo ciklą. [Kaip minėta pirmiau ir mūsų dokumente dėl TEP, esame pasirengę aptarti papildomus tinkamumo kriterijus.]	25 metai. [Reikia aptarti.]
G KATEGORIJOS PROJEKTAI. Švariojo vandenilio gamyba, vandenilio perdavimas ir skirstymas bei vandenilio kaupimas
1 RŪŠIS. Švariojo vandenilio gamyba	Įrenginių, kuriuose vandenilis gaminamas aplinkos atžvilgiu tvariu būdu, ir (arba) vandenilio gamybos įrangos statyba ir eksploatavimas.	Vandenilio tvari gamyba ir naudojimas suteikia galimybę sumažinti išmetamą ŠESD kiekį daugelyje sektorių, ypač energetikos, gamybos ir transporto sektoriuose.	Gamyba atitinka per gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį, kuris yra mažesnis nei 3 kg CO2e vienam kilogramui pagaminto H2. [Standartai turėtų būti reguliariai peržiūrimi. Tai galėtų būti įtraukta į bendrosios peržiūros nuostatą.]	25 metai. [Reikia aptarti.]
2 RŪŠIS. Vandenilio transportavimo tinklai	Tinklų, skirtų vandenilio ar kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų (t. y. iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba atitinkančių švariojo vandenilio gamybos standartą) transportavimui, statyba ir eksploatavimas. Gamtinių dujų tinklų paskirties keitimas į 100 % vandenilio ir gamtinių dujų tinklų modifikavimas, kad būtų galima integruoti vandenilį ir kitas mažo anglies dioksido pėdsako dujas (tai reiškia, kad reikia įtraukti ir atvejus, kai sistemoje padidėja vandenilio ir kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų mišinys).	Vandenilio tvari gamyba ir naudojimas suteikia galimybę sumažinti išmetamą ŠESD kiekį daugelyje sektorių, ypač energetikos, gamybos ir transporto sektoriuose.	Ši veikla apima esamų dujotiekių ir kitų tinklo elementų nuotėkio aptikimą ir remontą, siekiant sumažinti metano nuotėkį.	25 metai. [Reikia aptarti.]
3 RŪŠIS. Vandenilio kaupimas	Vandenilio saugyklų statyba, esamų požeminių dujų saugyklų pavertimas vandenilio kaupimui skirtomis saugyklomis ir vandenilio saugyklų eksploatavimas.	Vandenilio tvari gamyba ir naudojimas suteikia galimybę sumažinti išmetamą ŠESD kiekį daugelyje sektorių, ypač energetikos, gamybos ir transporto sektoriuose.	Projektų, susijusių su įrenginių eksploatavimu, atveju įrenginyje kaupiamas vandenilis turėtų atitikti švariojo vandenilio gamybos standartus, nustatytus šiame priedėlyje.	25 metai. [Reikia aptarti.]
H KATEGORIJOS PROJEKTAI. Mažataršė gamyba
1 RŪŠIS. Švariojo amoniako gamyba	Mažataršė amoniako gamyba.	Skatinti švariojo amoniako gamybą ir jo naudojimą, kuris gali padėti sumažinti išmetamą ŠESD kiekį keliose srityse.	Amoniakas gaminamas iš švariojo vandenilio, pagaminto pagal šiame priedėlyje apibrėžtus standartus, arba yra išgaunamas iš nuotekų.	25 metai. [Reikia aptarti.]
2 RŪŠIS. Mažataršė gamyba sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį (įskaitant cementą, geležį ir plieną, aliuminį)	Mažataršė gamyba, įskaitant gamyklų kompleksus ir jų dalį, įrangos tiekimas ir tiesiogiai susijusi infrastruktūra bei paslaugos.	Skatinti gamintojus pereiti prie tvarios praktikos sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį.	ES siūlo, kad, remiantis aukščiausios pakopos mažiau taršių gamybos įrenginių pamatine verte, tinkamomis būtų laikomos šios veiklos rūšys 1 : Cementui: a) pilkasis cemento klinkeris, kai jį gaminant išmetamas savitasis išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 0,722 tCO2e vienai pilkojo cemento klinkerio tonai; b) cementas, pagamintas iš pilkojo klinkerio, arba alternatyvus hidraulinis rišiklis, kai savitasis ŠESD kiekis, išmetamas gaminant klinkerį ir cementą arba alternatyvų rišiklį, yra mažesnis nei 0,469 tCO2e vienai pagaminto cemento arba alternatyvaus rišiklio tonai. Geležiai ir plienui: a) geležis ir plienas, kai išmetamas ŠESD kiekis, iš jo atėmus išmetamųjų teršalų kiekį, priskiriamą išmetamųjų dujų gamybai, neviršija šių skirtingiems gamybos proceso etapams taikomų verčių: a.išlydytas metalas = 1,331 tCO2e/t produkto; b.sukepintoji rūda = 0,163 tCO2e/t produkto; c.koksas (išskyrus lignito koksą) = 0,144 tCO2e/t produkto; d.ketaus liejinys = 0,299 tCO2e/t produkto; e.elektrinio lanko krosnies (ELK) gausiai legiruotas plienas = 0,266 tCO2e/t produkto; f.elektrinio lanko krosnies (ELK) nelegiruotasis plienas = 0,209 tCO2e/t produkto; b) plienas elektrinio lanko krosnyse (ELK), gaminančiose ELK nelegiruotąjį plieną arba ELK gausiai legiruotą plieną, kai plieno laužo sąnaudos, palyginti su produkto išeiga, yra ne mažesnės kaip 70 % gausiai legiruoto plieno gamybos atveju ir 90 % nelegiruotojo plieno gamybos atveju. Aliuminiui: a) pirminis aliuminis, kai ekonominė veikla atitinka šiuos kriterijus: a.išmetamas ŠESD kiekis neviršija 1,484 tCO2e vienai pagaminto aliuminio tonai. b.Vidutinis netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio anglies dioksido intensyvumas neviršija 100 g CO2e/kWh. c. Elektros energijos suvartojimas gamybos procese neviršija 15,5 MWh/t Al; b) antrinis aliuminis. [Standartai turėtų būti reguliariai peržiūrimi. Tai galėtų būti įtraukta į bendrosios peržiūros nuostatą.]	25 metai. [Reikia aptarti.]
I KATEGORIJOS PROJEKTAI. Visai netaršus ir mažataršis transportas
1 RŪŠIS. Visai netaršus transportas ir palanki infrastruktūra	Visai netaršių transporto priemonių parkai, įskaitant kelių, geležinkelių ir vandens transporto priemones, ir susijusi infrastruktūra 2 , būtina tokių transporto priemonių eksploatavimui.	Perėjimas prie visai netaršių ir mažai variklio teršalų tiesiogiai išmetančių laivynų yra labai svarbus siekiant sušvelninti klimato kaitą.	Kilnojamojo turto tiesiogiai iš variklio išmetamo CO2 kiekis lygus nuliui. Tik krovininio transporto atveju transporto priemonės, traukiniai, vagonai ar laivai nėra skirti iškastiniam kurui transportuoti, o infrastruktūra nėra skirta iškastiniam kurui transportuoti ar saugoti.	25 metai. [Reikia aptarti.]
2 RŪŠIS. Mažataršis vandens transportas	Mažataršiai laivai.	Perėjimas prie visai netaršių ir mažai variklio teršalų tiesiogiai išmetančių laivynų yra labai svarbus siekiant sušvelninti klimato kaitą.	Keleivinis vidaus vandenų transportas. Normaliai hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų eksploatacijai bent 50 % energijos suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos. Krovininis vidaus vandenų transportas. Laivai tiesiogiai išmeta (iš variklio) CO2 kiekį vienam tonkilometriui, apskaičiuotą (arba naujų laivų atveju – įvertintą) pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) parengtą energijos vartojimo efektyvumo veiklos indeksą (EEOI), kuris yra 50 % mažesnis už vidutinę išmetamo CO2 kiekio pamatinę vertę sunkiosioms transporto priemonėms, remiantis tarptautiniu ar bet kuriuo kitu pripažintu standartu. Krovininis ir keleivinis jūrų ir pakrantės vandenų transportas, taip pat uosto operacijoms, pagalbinei veiklai ir specializuotoms operacijoms skirti laivai. Normaliai hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų eksploatacijai jūroje ir uostuose bent 25 % energijos suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos. Arba laivai yra pasiekę IMO projektinį energijos vartojimo efektyvumo indeksą (EEDI), kurio vertė yra 10 % mažesnė nei taikytini EEDI reikalavimai, jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių. Sudaryti sąlygas pereiti nuo kelių transporto prie vandens transporto. Jei laivai naudojami tik teikiant pakrančių ir trumpųjų nuotolių jūrų paslaugas, skirtas šiuo metu sausuma vežamų krovinių perkėlimui į jūrą, pakanka, kad laivai tiesiogiai (iš variklio) išmestų CO2 kiekį, apskaičiuotą pagal IMO EEDI, kuris būtų 50 % mažesnis nei vidutinė sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio pamatinė vertė, remiantis tarptautiniu ar bet kuriuo kitu pripažintu standartu. [Siūlome peržiūrėti šios rūšies projektus 2025 m. Tai galėtų būti įtraukta į bendrosios peržiūros nuostatą.]	25 metai. [Reikia aptarti.]
3 RŪŠIS. Vandens transporto modifikavimas ir modernizavimas	Laivų modifikavimas ir modernizavimas siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį.	Perėjimas prie visai netaršių ir mažai variklio teršalų tiesiogiai išmetančių laivynų yra labai svarbus siekiant sušvelninti klimato kaitą.	Laivo kuro sąnaudos sumažinamos bent 10 % kuro litrais vienam tonkilometriui ir tai aiškiai įrodoma atliekant lyginamąjį skaičiavimą. Modifikuoti laivai nėra skirti iškastiniam kurui transportuoti. [Siūlome peržiūrėti šios rūšies projektus 2025 m. Tai galėtų būti įtraukta į bendrosios peržiūros nuostatą.]	25 metai. [Reikia aptarti.]
4 RŪŠIS. Mažo anglies dioksido pėdsako oro uostų infrastruktūra	Mažo anglies dioksido pėdsako oro uostų infrastruktūros, t. y. skirtos orlaivių, kurie iš variklio neišmeta CO2, eksploatavimui, stacionariosios elektros energijos tiekimui ir oro kondicionavimui stovinčiuose orlaiviuose arba nulinio tiesiogiai išmetamo teršalų kiekio veiksmingumui atliekant paties oro uosto operacijas, statyba, modernizavimas, priežiūra ir eksploatavimas.	Perėjimas prie visai netaršių ir mažai variklio teršalų tiesiogiai išmetančių laivynų yra labai svarbus siekiant sušvelninti klimato kaitą.	Standartų nėra. Netaikytina.	25 metai. [Reikia aptarti.]

(1) Pamatinės vertės grindžiamos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) santykiniu taršos rodikliu, pagal kurį gaminant konkretų produktą išmetamo ŠESD kiekio pamatinės vertės nustatomos pagal 10 % veiksmingiausių visos ES įrenginių vidutinį išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą.

(2) Tai apima: kelių transporto atveju: elektros įkrovimo ir vandenilio degalų pildymo įrenginių statybą, modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą; geležinkelių transporto atveju: geležinkelio kelio infrastruktūros objektus, kaip nurodyta RSU, taip pat elektrifikuotą geležinkelio kelio infrastruktūrą ir susijusius posistemius, esamos infrastruktūros elektrifikavimą ir įrenginius, skirtus pereiti nuo kitų transporto rūšių prie tiesiogiai teršalų neišmetančio geležinkelių transporto; vandens transporto atveju: elektros įkrovimą ir vandenilio degalų pildymą, infrastruktūrą, skirtą elektros energijos tiekimui nuo kranto prisišvartavusiems laivams, pačiame uoste vykdomų operacijų, kai tiesiogiai neišmetama teršalų, ir įrenginių, skirtų pereiti nuo kitų transporto rūšių prie tiesiogiai teršalų neišmetančių laivų, veiksmingumui.

Top

Choose the experimental features you want to try