EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 04 06

COM(2022) 168 final

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Rekomendacijos aplinkybės

Komisija Tarybai rekomenduoja suteikti įgaliojimus pradėti derybas dėl terminuoto Sąjungos ir Moldovos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais (toliau – susitarimas), siekiant šalinti neišprovokuotos ir nepagrįstos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmes, ir paskirti Komisiją Sąjungos derybininke. Prie rekomendacijos taip pat pridedami derybiniai nurodymai.

2.Pagrindiniai faktai

Krovinių vežimas keliais tarp Sąjungos ir Moldovos šiuo metu daugiausia reglamentuojamas keliais dvišaliais ES valstybių narių ir Moldovos transporto susitarimais. Šiuose susitarimuose numatyta, kad abiejų šalių vežėjams taikomos tranzito ir dvišalės prekybos kvotos. Remiantis Moldovos nacionalinės kelių transporto agentūros informacija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija, Slovakija, Vengrija ir Slovėnija Moldovai iš viso suteikė 15 000 kvotų. 14 320 iš jų yra tranzito arba dvišalės kvotos, o 680 – bendrosios kvotos. Iš visų kvotų, kurias 2022 m. Moldovai skyrė šios šalys, 2022 m. kovo 17 d. buvo likusios tik 8 647 kvotos (tik apie 60 proc. visų kvotų).

Be pirmiau minėtais dvišaliais susitarimais pagrįstų leidimų, Tarptautinis transporto forumas (ITF) taiko daugiašalių kvotų sistemą, pagal kurią numatomos daugiašalės tarptautinio krovinių vežimo keliais licencijos transporto įmonėms, įsteigtoms valstybėje, kuri yra Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) narė. Licencijos taikomos krovinių vežimui tarp ETMK valstybių narių arba tranzitu per vienos ar kelių iš tų valstybių teritoriją. Tačiau kvotų skaičius ETMK sistemoje yra gana mažas, palyginti su pagal dvišalius susitarimus nustatytomis kvotomis (nors palyginimas nėra tikslus, nes ETMK kvotos susijusios su metinėmis licencijomis, o minėti dvišaliai susitarimai – su leidimais vykdyti vieną reisą). 2022 m. Moldovos vežėjams buvo suteikta 1 430 metinių licencijų ir 1 752 trumpalaikės licencijos.

Moldova yra Susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) 1 šalis, jo susitariančiosios šalys taip pat yra visos ES valstybės narės. Todėl Moldovos vežėjai, vežantys krovinius Sąjungos teritorijoje, privalo laikytis tų pačių vairavimo trukmės, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisyklių, kurios taikomos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 2 .

Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Moldovos transporto padėtis tapo labai sudėtinga. Karas Ukrainoje verčia Moldovos kelių transporto vežėjus ieškoti alternatyvių maršrutų, kad išvengtų tranzito per Ukrainos teritoriją, o tai iki šiol buvo vienintelis būdas patekti į trečiųjų šalių rinkas į rytus nuo Ukrainos. Tačiau Moldovos vežėjai neturi pakankamai leidimų vykti tranzitu per valstybes nares, per kurias toks tranzitas būtų būtinas. Tai kelia pavojų su jų prekybos partneriais pirmiau minėtose šalyse sudarytų ilgalaikių sutarčių dėl prekių (ypač žemės ūkio produktų) tiekimo vykdymui. Taip pat didėja dvišalių vežimo operacijų tarp Moldovos ir ES poreikis, kurio pagal dabartinius leidimus negalima patenkinti. Išplėtus Moldovos vežėjų vežimo teises ir tokias pat teises suteikus ES vežėjams, ES taip pat galėtų eksportuoti daugiau prekių į Moldovą, todėl tai atitinka ir ES interesus. Tuo pat metu, siekiant reaguoti į karo poveikį tarptautinėms rinkoms, Moldovai gali tekti toliau koreguoti savo ekonomikos ir transporto modelius.

Todėl, siekiant padėti didelių sunkumų patiriančiai Moldovos ekonomikai (ši šalis jau laikinai priėmė daugiau kaip 350 000 pabėgėlių, atvykstančių iš Ukrainos ir vykstančių tranzitu į kitas šalis), tikslinga skubiai sudaryti Sąjungos ir Moldovos susitarimą, pagal kurį blokuotus tranzito per Ukrainą maršrutus būtų galima kuo geriau pakeisti geresnėmis kelių transporto alternatyvomis per ES ir būtų galima pagerinti dvišalį kelių transportą tarp Moldovos ir ES. Toks susitarimas turėtų galioti tol, kol karas darys didelį poveikį transporto operacijoms ir Ukrainos transporto infrastruktūrai.

Toks susitarimas taip pat naudingas ES, nes ES yra suinteresuota stabilizuoti Moldovos ekonomiką (taip pat turint omenyje tai, kad šalis turi susidoroti su nuo karo bėgančių pabėgėlių antplūdžiu) ir sušvelninti Rusijos agresijos poveikį ES ir jos sienų saugumui. Be to, ES vežėjams bus suteiktos tokios pat vežimo teisės, kaip ir Moldovos vežėjams, o tai teigiamai paveiks ES ekonomiką.

Asociacijos susitarimo 80 straipsnio c punkte raginama stiprinti pagrindines transporto jungtis tarp ES ir Moldovos teritorijų, o jo 82 straipsnyje raginama bendradarbiauti gerinant prekių judėjimą, didinant transporto srautų tarp Moldovos Respublikos, ES ir trečiųjų regiono šalių sklandumą šalinant administracines, technines ir kitas kliūtis.

3.Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

4.Teisinis pagrindas, subsidiarumo ir proporcingumo principai

•Teisinis pagrindas

•Sąjungos kompetencija

Šis susitarimas priklauso Sąjungos transporto politikos sričiai ir yra būtinas siekiant vieno iš Sutartyse nurodytų tikslų – „prisidėti prie laisvos ir sąžiningos prekybos“.

Be to, tarptautinių susitarimų dėl krovinių vežimo keliais sudarymas yra aiškiai numatytas teisėkūros procedūra priimtame Sąjungos akte. 

Visų pirma, 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad:

„2. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.

3. Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio:

a) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, įtrauktoms į valstybių narių ir tų trečiųjų šalių sudarytus dvišalius susitarimus;

b) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, kurios įtrauktos į valstybių narių sudarytus dvišalius susitarimus ir kurios, remdamosi dvišaliais leidimais arba liberalizavimo susitarimais, leidžia toje valstybėje neįsisteigusiems vežėjams valstybėje narėje pakrauti ir iškrauti krovinius.“

Be to, Sąjungos ir Moldovos asociacijos susitarimo 82 straipsnyje nustatyta, kad abiejų šalių bendradarbiavimu siekiama pagerinti keleivių ir prekių judėjimą ir padidinti transporto srautų tarp Sąjungos ir Moldovos Respublikos sklandumą.

Be to, tokio susitarimo sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, kaip nustatyta ETT praktikoje. Konkrečiai, 2017 m. gegužės 16 d. Nuomonės 2/15 4 201 punkte Teisingumo Teismas nurodė: 

„201. Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad kai pagal Sąjungos ir trečiosios valstybės susitarimą juo reglamentuojamiems tarptautiniams santykiams numatyta taikyti taisykles, kurių dauguma susipina su Sąjungos bendromis taisyklėmis, taikomomis Bendrijos vidaus situacijoms, toks susitarimas turi būti laikomas galinčiu daryti poveikį šioms bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. Iš tiesų, net nesant prieštaravimo šioms bendroms taisyklėms, poveikis gali būti daromas jų prasmei, taikymo sričiai ir veiksmingumui ((žr., be kita ko, 2006 m. vasario 7 d. Nuomonės 1/03 (nauja Lugano konvencija), EU:C:2006:81, 143 ir 151–153 punktus; 2014 m. spalio 14 d. Nuomonės 1/13 (trečiųjų valstybių prisijungimas prie Hagos konvencijos), EU:C:2014:2303, 84–90 punktus ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Green Network, C‑66/13, EU:C:2014:2399, 48 ir 49 punktus). “

Jei numatomas susitarimas nepakeičia esamų dvišalių susitarimų, jie gali būti toliau taikomi pagal numatomo susitarimo dalyką. Nutraukus tą susitarimą, galiojantys dvišaliai susitarimai gali būti vėl taikomi nepriklausomai, jei ir kol Sąjunga nesudarys kito susitarimo su Moldova kelių transporto srityje.

•Komisijos pareiga konsultuotis

Atsižvelgiant į 2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-425/13 5 , kuriame paaiškintas įvairių institucijų vaidmuo taikant SESV 218 straipsnio 2 ir 4 dalis pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus institucinės pusiausvyros ir lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principus, būtina atsižvelgti į šiuos paaiškinimus.

Tikslinga, kad Komisija pateiktų Tarybai ir jos paskirtam specialiajam komitetui visą informaciją, kurios jiems reikia derybų pažangai stebėti, pavyzdžiui, paskelbtus bendruosius tikslus ir pozicijas, kurių derybose laikosi kitos šalys. Komisija raštu praneš Tarybai ir jos paskirtam specialiajam komitetui apie derybų rezultatus taip, kad Taryba galėtų pasinaudoti savo institucinėmis prerogatyvomis.

Siekdama laikytis ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos išlaikyti institucinę pusiausvyrą ir SESV 218 straipsnio 10 dalyje nustatytos pareigos, Komisija lygiai taip pat informuos Europos Parlamentą.

•Proporcingumo principas

5.Poveikis biudžetui

6.Kiti elementai

•Išsamus konkrečių rekomendacijos nuostatų paaiškinimas

Tarybos sprendimu bus suteikti įgaliojimai pradėti derybas dėl Sąjungos ir Moldovos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais, siekiant šalinti Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmes, ir Komisija paskirta Sąjungos derybininke. Prie sprendimo pridedamuose derybiniuose nurodymuose iš esmės apibrėžiama numatomo susitarimo taikymo sritis.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)turėtų būti pradėtos derybos siekiant sudaryti Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimą dėl krovinių vežimo keliais. Tikslinga, kad susitarimas būtų taikomas tol, kol Rusijos agresija prieš Ukrainą darys didelį poveikį transporto operacijoms ir Ukrainos transporto infrastruktūrai;

(2)Komisija turėtų būti paskirta derybininke;

(3)derybas turėtų vesti Komisija, konsultuodamasi su [specialaus komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu derėtis dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais.

2 straipsnis

Derybiniai nurodymai išdėstyti priede.

3 straipsnis

Derybos vedamos konsultuojantis su [specialaus komiteto pavadinimas, kurį įrašo Taryba].

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    Pasirašyta Ženevoje 1970 m. liepos 1 d.

(2)    2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85.

(3)    OL L 260, 30 8 2014, p. 4.

(4)    ECLI:EU:C:2017:376.

(5)    ECLI:EU:C:2015:483.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 04 06

COM(2022) 168 final

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl TARYBOS SPRENDIMO

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais

PRIEDAS

Derybiniai nurodymai dėl Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo dėl krovinių vežimo keliais

1.Derybų tikslai

Sudaryti sąlygas liberalizuoti krovinių vežimą keliais tarp Moldovos ir Sąjungos tranzito teisių ir dvišalio tarptautinio vežimo teisių aspektu, tol, kol Rusija vykdo neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą.

2.Susitarimo taikymo sritis

(1)Susitarimu turėtų būti liberalizuotas krovinių vežimas keliais, suteikiant Moldovos ir Europos Sąjungos vežėjams patekimo teises tranzito ir dvišalio tarptautinio vežimo tarp Europos Sąjungos ir Moldovos atveju. Susitarimu turėtų būti išlaikytos arba padidintos patekimo į rinką ar kitos komercinės galimybės, numatytos galiojančiais dvišaliais ES valstybių narių ir Moldovos kelių transporto susitarimais.

(2)Į susitarimą, kuris turėtų būti vienodai autentiškas visomis oficialiosiomis ES kalbomis, turėtų būti įtraukta nuostata dėl kalbos.

(3)Susitarimas turėtų galioti ribotą laikotarpį ir turėtų būti taikomas tol, kol Rusijos agresija prieš Ukrainą darys didelį poveikį transporto operacijoms ir Ukrainos transporto infrastruktūrai.

3.Bendrosios nuostatos

Kadangi susitarimas sudaromas vėliau, nei galiojantys dvišaliai valstybių narių ir Moldovos kelių transporto susitarimai, jis bus viršesnis už jų nuostatas.

Nutraukus šį susitarimą, galiojantys dvišaliai ES valstybių narių ir Moldovos susitarimai būtų vėl taikomi, jei ir kol Sąjunga nesudarys kito kelių transporto srities susitarimo su Moldova.

4.Susitarimo administravimas

Turėtų būti įsteigtas jungtinis komitetas, kurį sudarytų šalių atstovai ir kuris būtų atsakingas už susitarimo administravimą ir tinkamą jo įgyvendinimą, visų pirma už susitarimo priede nurodytų ES taisyklių, kurių Moldova turi laikytis po jų pakeitimo, ir Sąjungos lygmeniu priimtų naujų kelių transporto srityje taikomų taisyklių pritaikymą.

Moldovos ekspertams gali būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti Sąjungos įsteigtose ekspertų grupėse, kurios nagrinėja Moldovos taikytinus Sąjungos teisės aktus, kurie bus pateikti susitarimo priede.

Į susitarimą turėtų būti įtrauktas greitas, veiksmingas ir privalomas ginčų sprendimo mechanizmas, kuriuo bus užtikrintas tinkamas susitarimo taikymas.

Be ginčų sprendimo mechanizmo, į susitarimą turėtų būti įtrauktos nuostatos, taikytinos pagal jį tenkančių įsipareigojimų nevykdymo atveju, pavyzdžiui, galimybė priimti tinkamas apsaugos priemones arba visiškai ar iš dalies sustabdyti pagal susitarimo sąlygas suteiktas teises ar privilegijas.

5.Derybų eiga

Komisija derybas ves laikydamasi šių nurodymų ir užtikrins tinkamą koordinavimą su vykstančiomis ir būsimomis derybomis kitose susijusiose srityse.