EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 02 08

COM(2022) 46 final

2022/0032(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas)

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Puslaidininkių lustai yra labai svarbūs skaitmeninei ekonomikai. Jie užtikrina, kad veiktų skaitmeniniai produktai: nuo išmaniųjų telefonų ir automobilių iki ypatingos svarbos taikomųjų programų ir infrastruktūros objektų sveikatos, energetikos, ryšių ir automatizavimo srityse iki daugumos kitų pramonės sektorių. Jie taip pat labai svarbūs ateities technologijoms, įskaitant dirbtinį intelektą (DI) ir 5G/6G ryšį. Be lustų neįmanoma skaitmenizacija.

Praėjusiais metais Europa patyrė lustų tiekimo sutrikimų, todėl jų trūko įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir tai galėjo turėti rimtų pasekmių visuomenei. Dėl tokių tiekimo sutrikimų kyla grėsmė daugeliui Europos sektorių, įskaitant automobilių, energetikos, ryšių ir sveikatos priežiūros sektorius, taip pat strateginiams, kaip antai gynybos, saugumo ir kosmoso sektoriams. Be to, rinkoje atsiranda suklastotų lustų, dėl kurių kyla pavojus elektroninių prietaisų ir sistemų saugumui.

Dabartinė krizė atskleidė struktūrinį Europos vertės grandinių pažeidžiamumą. Pasaulinis puslaidininkių trūkumas atskleidė Europos priklausomybę nuo tiekimo iš riboto skaičiaus įmonių ir vietų, taip pat jos pažeidžiamumą dėl eksporto iš trečiųjų valstybių apribojimų ir kitokių sutrikimų dabartiniame geopolitiniame kontekste. Be to, šią priklausomybę dar labiau didina labai didelės kliūtys patekti į sektorių ir jo kapitalo intensyvumas. Pavyzdžiui, galingiausiems skaičiavimo lustams gaminti reikia kelių nanometrų tikslumo (nm) 1 . Tokių įrenginių statybai iš anksto reikia ne mažiau kaip 15 mlrd. EUR 2 investicijų ir trejų metų, kad būtų pasiektas pasirengimo gamybai lygis užtikrinant pakankamą pelningumą 3 . Tokių lustų projektavimo išlaidos gali svyruoti nuo 0,5 mlrd. EUR iki gerokai daugiau kaip 1,0 mlrd. EUR. Mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) intensyvumas šiame sektoriuje yra didelis ir viršija 15 % 4 .

Šiuo metu Europos subjektai daugiausia investuoja į MTP, tačiau nepakankamai į tai, kad jų rezultatai būtų naudingi pramonei. Tokie MTP yra pagrindinis veiksnys, padedantis kurti miniatiūrines puslaidininkių technologijas, reikalingas naujos kartos galingiems skaičiavimo lustams gaminti. Europoje yra pasaulyje pirmaujančios mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos (MTTO). Tačiau daugelis Europos MTP rezultatų pramonės reikmėms panaudojami už Sąjungos ribų.

Sąjungoje yra tvirti puslaidininkių komponentų galios elektronikai, radijo dažniams ir analoginiams įtaisams, jutikliams ir mikrovaldikliams, kurie šiuo metu plačiai naudojami automobilių ir apdirbamojoje pramonėje, projektavimo pajėgumai. Ji yra ne tokia stipri skaitmeninės logikos (procesorių ir atmintinių) projektavimo srityje, kuri tampa itin svarbi, nes duomenys, DI ir junglumas plinta vis plačiau.

Be to, Sąjunga yra labai geroje padėtyje kalbant apie medžiagas ir įrangą, reikalingas didelėms lustų gamybos įmonėms valdyti, nes yra daug įmonių, kurių vaidmuo tiekimo grandinėje labai svarbus. Ji turi stiprių ir diversifikuotų pramonės naudotojų sektorių, pvz., automobilių, pramonės automatizavimo, sveikatos priežiūros, energetikos, ryšių ir kt. Tačiau bendradarbiavimas vertės grandinėje yra silpnas.

Bendra Sąjungos pasaulinės puslaidininkių rinkos dalis pagal vertę yra 10 % 5 , t. y. gerokai mažesnė už jos ekonominę svarbą. Nepaisant stiprios pasaulinės pozicijos medžiagų ir įrangos gamybos srityje, Sąjunga yra labai priklausoma nuo trečiųjų valstybių tiekėjų projektuojant, gaminant, integruojant į korpusą, bandant ir surenkant lustus.

Šiuo metu puslaidininkiai yra pagrindinis stiprių geostrateginių interesų ir pasaulinių technologijų lenktynių aspektas. Valstybės nori užsitikrinti pažangiausių lustų tiekimą, nes tai lems jų gebėjimą veikti (ekonominiu, pramoniniu ir kariniu požiūriu) ir skatinti skaitmeninę transformaciją. Visuose didžiuosiuose pasaulio regionuose daug investuojama ir imamasi paramos priemonių, kad būtų diegiamos inovacijos ir stiprinama jų gamybos geba.

Sąjunga turi galimybių tapti pramonės lydere ateities lustų rinkoje. Jos tikslas – iki 2030 m. padvigubinti savo pasaulinės gamybos dalį pagal vertę iki 20 % 6 . Tikslas – ne tik sumažinti priklausomybę, bet ir pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, kuriant Europos piliečiams skirtus novatoriškus gaminius, nes numatoma, kad pasaulinė puslaidininkių rinka iki dešimtmečio pabaigos padvigubės, todėl puslaidininkių ekosistemos ir visos pramonės konkurencingumas padidės.

Atsiranda naujų rinkos tendencijų ir galimybių. Puslaidininkių bendrovės vis dažniau kartu su galutinių naudotojų bendrovėmis projektuoja individualizuotus lustus, siekdamos pagerinti sistemų veikimą optimizuojant aparatinę ir programinę įrangą. DI, tinklo paribio debesija ir pramonės sektorių skaitmeninė transformacija suteikia naujų galimybių būsimam Europos technologijų konkurencingumui ir pramonės pirmavimui.

Be to, technologijos nuolat vystosi. Toliau vykdoma miniatiūrizacija, orientuojantis į mažesnius pagrindinių procesų technologijų (FinFET ir FDSOI) mazgų matmenis pagal Muro dėsnį 7 , o efektyviau energiją vartojančių sprendimų paklausa yra didelė siekiant užtikrinti, kad apdorojimas, nuolat augant jo pėdsakui, išliktų tvarus. Naujos kompiuterijos paradigmos, pavyzdžiui, neuromorfinė kompiuterija ir kvantinės technologijos, yra perspektyvios technologijos naujoms taikymo sritims. Naujos medžiagos, pvz., silicio karbidas (SiC) ir galio nitridas (GaN), yra labai svarbios energijos valdymui, pvz., optimaliam baterijų energijos panaudojimui, visų pirma visų rūšių elektrinėms transporto priemonėms, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai.

Šis aiškinamasis memorandumas pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų akto).

Siekiant įgyvendinti šią viziją, Europos lustų strategija grindžiama penkiais strateginiais tikslais:

·Europa turėtų stiprinti savo lyderystę mokslinių tyrimų ir technologijų srityje;

·Europa turėtų kurti ir stiprinti savo pajėgumus diegti inovacijas kuriant, gaminant ir integruojant į korpusą pažangius lustus ir paversti juos komerciniais gaminiais;

·Europa turėtų sukurti tinkamą sistemą, kad iki 2030 m. iš esmės padidintų savo gamybos pajėgumus;

·Europa turėtų spręsti didelio įgūdžių trūkumo problemą, pritraukti naujų talentų ir remti kvalifikuotos darbo jėgos atsiradimą;

·Europa turėtų nuodugniai išmanyti pasaulines puslaidininkių tiekimo grandines.

·Sukurti Europos lustų iniciatyvą, kad visoje Sąjungoje būtų remiamas didelio masto technologinių pajėgumų stiprinimas ir inovacijos, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti ir diegti pažangiausias ir naujos kartos puslaidininkių ir kvantines technologijas, kurios sustiprins Sąjungoje pažangų projektavimą, sistemų integravimą, lustų gamybos gebą ir įgūdžius, be kita ko, daug dėmesio skiriant startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms (1 ramstis, Europos lustų iniciatyva).

Visų pirma pagal Iniciatyvą bus sukurta virtuali Europos projektavimo pajėgumų didinimo platforma, prieinama atviromis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis. Šia platforma bus skatinamas plataus masto naudotojų bendruomenių bendradarbiavimas su projektavimo bendruomenėmis, startuoliais ir MVĮ, intelektinės nuosavybės (IN) ir priemonių tiekėjais, projektuotojais bei MTTO ir bus integruojama esama ir nauja projektavimo infrastruktūra su išplėstomis bibliotekomis ir EDA 10 priemonėmis.

Pagal Iniciatyvą bus remiamos bandomosios linijos, kuriomis trečiosioms šalims suteikiama galimybė atviromis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis išbandyti, patvirtinti ir toliau tobulinti savo gaminių projektus. Kuriant naujas pažangias bandomąsias linijas bus pasirengta kurti ir tvirtinti naujos kartos gamybos gebas.

Be to, Iniciatyva padės sukurti kvantinių lustų pažangiuosius technologinius ir inžinerinius pajėgumus spartesniam novatoriškam kvantinių lustų kūrimui, pvz., kvantinių lustų projektavimo bibliotekas, bandomąsias linijas ir bandymų bei eksperimentavimo įrenginius.

Iniciatyva bus remiamas kompetencijos centrų tinklas visoje Sąjungoje, teiksiantis ekspertines žinias suinteresuotosioms šalims, įskaitant galutinių naudotojų mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), startuolius ir vertikaliuosius sektorius, bei pagerinsiantis jų įgūdžius. Kompetencijos centrai sudarys palankesnes sąlygas užtikrinti atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę prieigą prie projektavimo infrastruktūros ir bandomųjų linijų bei veiksmingą naudojimąsi jomis. Jie taps inovacijų ir naujų aukštos kvalifikacijos talentų traukos centrais.

Be Iniciatyvos, veikla, kuria siekiama palengvinti prieigą prie skolos finansavimo ir nuosavo kapitalo puslaidininkių vertės grandinėje ir kuri bendrai vadintina Lustų fondu, turėtų padėti plėtoti dinamišką ir atsparią puslaidininkių ekosistemą, suteikiant daugiau galimybių gauti lėšų startuolių, veiklą plečiančių įmonių ir MVĮ augimui remti, taip pat investicijoms visoje vertės grandinėje, be kita ko, puslaidininkių vertės kūrimo grandinėse veikiančioms įmonėms, galbūt derinant iniciatyvoje numatytas dotacijas ir paskolas.

·Sukurti sistemą, kuria būtų užtikrintas tiekimo saugumas pritraukiant investicijas ir didesnius gamybos pajėgumus puslaidininkių gamybos srityje, įskaitant pažangųjį integravimą į korpusą, bandymus ir surinkimą pasitelkiant pirmuosius tokio pobūdžio integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas (2 ramstis, „Tiekimo saugumas“).

Visų pirma pasiūlyme nustatomi kriterijai, kaip palengvinti konkrečių projektų, kuriais prisidedama prie puslaidininkių tiekimo saugumo Sąjungoje, įgyvendinimą. Šiuo tikslu jame išskiriamos dvi pirmųjų tokio pobūdžio įrenginių rūšys 11 , t. y. integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos 12 . Jei įrenginio, kuris turi būti pripažintas vienu iš dviejų rūšių pirmųjų tokio pobūdžio įrenginių, paraiška patenkinama, pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą administracinių paraiškų, susijusių su pripažinto pirmojo tokio pobūdžio įrenginio planavimu, statyba ir eksploatavimu, tvarkymą.

Reaguodama į didėjantį kibernetiniu atsparumu pasižyminčių tiekimo grandinių poreikį 13 , Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir privačiais subjektais, kad būtų nustatyti sektorių reikalavimai dėl patikimų lustų, siekiant nustatyti bendrus standartus ir sertifikavimą, taip pat bendrus viešųjų pirkimų reikalavimus, kurie prireikus bus parengti padedant Europos standartizacijos organizacijoms ir atsižvelgiant į naujosios atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros teisės aktų sistemos principus.

·Sukurti valstybių narių ir Komisijos koordinavimo mechanizmą, skirtą bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir tarp jų stiprinti, puslaidininkių pasiūlai stebėti, paklausai apskaičiuoti, stygiui prognozuoti, krizės padėčiai aktyvuoti ir veikti taikant specialų priemonių rinkinį (3 ramstis, „Stebėsena ir reagavimas į krizes“).

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas dera su 2021 m. gegužės mėn. Komisijos komunikatu, kuriuo atnaujinama 2020 m. naujoji pramonės strategija 16 ir kuriame nustatytos strateginės priklausomybės sritys, dėl kurių gali atsirasti pažeidžiamumas, pavyzdžiui, tiekimo trūkumas. Pasiūlymu sprendžiami projektavimo, gamybos, integravimo į korpusą, bandymo ir surinkimo uždaviniai, nustatyti komunikate ir pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. Komunikate paskelbiamas Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansas (toliau – Aljansas) 17 , kurio tikslas – nustatyti mikrolustų gamybos spragas ir technologinę plėtrą, kurios reikia, kad įmonės ir organizacijos klestėtų, siekiant padėti didinti įmonių konkurencingumą bei Europos skaitmeninį suverenumą ir patenkinti naujos kartos saugių, efektyviai energiją vartojančių, galingų lustų ir procesorių paklausą. Taikant šį reglamentą Aljansas atliks patariamąjį vaidmenį.

Siekiant paspartinti veiksmų įgyvendinimą, Europos lustų iniciatyvoje numatyta nauja teisinė priemonė – Europos lustų infrastruktūros konsorciumas (ECIC), specialiai sukurtas siekiant supaprastinti ir susisteminti privačiojo ir viešojo sektorių konsorciumo narių, visų pirma MTTO, teisinius santykius ir užtikrinti struktūrinį dialogą su Komisija dėl veiksmų pagal Iniciatyvą įgyvendinimo. Ši nauja teisinė priemonė yra savanoriška ir papildys įvairių kitų Sąjungos teisinių priemonių rinkinį, įskaitant Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą15, kuris sudaro sąlygas derinti valstybių narių, Sąjungos biudžeto ir privačių investicijų finansavimą. Teisės subjektai, sudarydami viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumą Iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų tikslais, galės rinktis iš esamų Sąjungos teisinių priemonių, kurios geriau atitiktų konkretų tam tikro konsorciumo tikslą, sudėtį ir struktūrą. Lustų bendroji įmonė, kuriai patikėtas bendras tam tikrų veiksmų pagal šią iniciatyvą įgyvendinimas, Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl Lustų bendrosios įmonės iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės 29 , 134 straipsnyje nustatytomis sąlygomis gali numatyti, kad tam tikrus veiksmus gali vykdyti tik teisės subjektai, bendradarbiaujantys konsorciume, kurio struktūra gali būti Europos lustų infrastruktūros konsorciumo forma, arba bet kokiomis kitomis turimomis Sąjungos teisinėmis priemonėmis, pagal kurias galima sudaryti konsorciumą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės gali papildyti kai kurias pagrindines Sąjungos politikos sritis, pavyzdžiui, žaliąjį kursą 30 . Puslaidininkių technologijų ir apskritai skaitmeninių technologijų taikymas yra stiprus perėjimo prie darnesnio vystymosi veiksnys ir gali paskatinti kurti naujus produktus ir veiksmingesnius bei efektyvesnius darbo metodus, kurie padėtų siekti žaliojo kurso tikslų.

Puslaidininkių tiekimo sutrikimai ir priklausomybė nuo kitų regionų gali sulėtinti Europos sektorių, kurie naudojasi skaitmeniniais sprendimais, perėjimą prie darnesnio vystymosi. Siekiant pašalinti sutrikimus ir priklausomybę, pasiūlymu stiprinami Europos puslaidininkių gamybos pajėgumai. Kai taikytina, įrenginiai turėtų visiškai atitikti Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su poveikio aplinkai vertinimu, į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamais teršalais, įskaitant pramoninių avarijų riziką ir prevenciją, ir jais turėtų būti siekiama užtikrinti didelį energijos ir išteklių bei vandens vartojimo efektyvumą. Siekiant sustiprinti gamybos pajėgumus, reikia greitai įrengti puslaidininkių gamybos įrenginius, kurie išimties tvarka gali būti laikomi viršesniu viešuoju interesu, kai būtina taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas leidimų suteikimo procedūrose, įskaitant tam tikrus poveikio aplinkai vertinimus, su sąlyga, kad tenkinamos kitos atitinkamose nuostatose nustatytos sąlygos. Be to, pirmųjų tokio pobūdžio įrenginių sąvoka apima ir galimą vertinimą, grindžiamą, be kita ko, numatomu įrenginio energiniu arba aplinkosauginiu veiksmingumu.

Jei elektroniniai produktai bus naudojami ilgiau, jų projektavimo metu numatant patvarumą ir modernizuojant paslaugas sumažės pakeitimo ir naujų produktų poreikis. Mikrolustų medžiagos gali būti gaunamos iš elektronikos atliekų; pavyzdžiui, techniškai įmanoma perdirbti sudėtines puslaidininkių medžiagas, nors šiuo metu tik labai mažais kiekiais. Tvarių gaminių iniciatyva, grindžiama Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo srities išplėtimu, suteiks galimybę taikyti tokius reikalavimus. Komisija taip pat tiria įvairias buitinės elektronikos grąžinimo ir pardavimo atgal sistemų galimybes, siekiant padidinti veikiančių naudotų prietaisų pasiūlą.

Didėjant skaitmenizacijai ir elektrifikacijai, efektyviai energiją vartojantys lustai taip pat prisideda prie kitų politikos sričių, įskaitant pramonės gamybos, transporto ir energetikos politiką, pvz., būsimo energetikos sektoriaus skaitmeninimo veiksmų plano 37 . Numatoma, kad puslaidininkių technologijų paklausa per dešimtmetį padvigubės. Vis daugiau lustų integruojama į robotus, gamybos mašinas, pramonę ir žemės ūkį, taip pat į transporto priemones ir kitus prietaisus. Kadangi pasiūlymu siekiama pažangaus lustų ir kitų skaitmeninių technologijų naudojimo, taip pat efektyviau energiją vartojančių lustų gamybos, jis atitinka keleto sektorių politiką ir juo prisidedama prie jos įgyvendinimo.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šiuo reglamentu siekiama dviejų atskirų konkrečių tikslų, kurie yra esminės jo bendrojo tikslo sukurti nuoseklią Sąjungos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo sistemą dalys. Pirmasis konkretus reglamento tikslas, kuriuo grindžiamas 1 ramstis, yra sukurti didelius inovacijų pajėgumus ir tinkamus technologinius pajėgumus puslaidininkių pramonėje, siekiant paspartinti inovacijas ir prie jų prisitaikyti. Be to, kadangi reglamentu grindžiami 2 ir 3 ramsčiai, juo siekiama didinti Sąjungos atsparumą ir tiekimo saugumą puslaidininkių technologijų srityje remiant ir koordinuojant investicijas į pažangiųjų puslaidininkių gamybą (2 ramstis) ir sudarant sąlygas koordinuotai stebėsenai ir reagavimui į krizes (3 ramstis).

Todėl šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis ir 183 straipsnis. 173 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, gali nuspręsti dėl konkrečių priemonių, remiančių valstybių narių veiklą, kuria siekiama sudaryti Sąjungos konkurencingumui ir inovacijų pajėgumams būtinas sąlygas ir užtikrinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių, susijusių su sparčiais inovacijų ciklais. Šis teisinis pagrindas daugumos pagal Iniciatyvą vykdomų veiksmų atžvilgiu yra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento 1 ramsčiu siekiama paspartinti Sąjungos pramonės puslaidininkių gamybą, stiprinti suverenumą puslaidininkių tiekimo grandinėje, didinti pramonės pajėgumus, sudaryti palankesnes sąlygas novatoriškų startuolių ir MVĮ plėtrai ir skatinti naujas investicijas į inovacijas ir technologinę plėtrą. Atsižvelgiant į platų Iniciatyvos pobūdį, ji taip pat grindžiama SESV antraštine dalimi „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas“ (182 straipsnio 1 dalis ir 183 straipsnis).

Tinkamas antrojo tikslo, kuriuo grindžiami 2 ir 3 ramsčiai, teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis. Šio pasiūlymo 2 ir 3 ramsčiais siekiama sukurti suderintą teisinę sistemą Sąjungos atsparumui ir tiekimo saugumui didinti. Puslaidininkių naudojimas yra labai svarbus daugeliui Sąjungos ekonomikos sektorių ir visuomenės funkcijoms, todėl atsparus tiekimas yra labai svarbus vidaus rinkos veikimui. Todėl bet koks tiekimo sutrikimas turi būti numatomas ir nedelsiant pašalinamas, kad būtų išsaugotas stabilus strateginių galutinės grandies sektorių veikimas. Atsižvelgiant į didelį dabartinio puslaidininkių trūkumo ekonominį poveikį, tikėtina, kad valstybės narės pradės taikyti reguliavimo priemones, kad pašalintų struktūrinį sektoriaus pažeidžiamumą, dėl kurio susidarė dabartinis trūkumas, arba reaguotų į būsimą stygių krizinėse situacijose ir jį sumažintų 38 . Nors tokios reguliavimo priemonės yra tinkamos siekiant pašalinti trūkumus nacionaliniu lygmeniu, jos galėtų lemti nenuoseklų atsaką į poreikį didinti atsparumą ir įveikti galimas krizes vidaus rinkoje, taip sukeliant sektoriaus susiskaidymą. Siekiant sudaryti sąlygas taikyti koordinuotas atsparumo didinimo priemones, būtinos suderintos taisyklės, kad būtų lengviau įgyvendinti konkrečius projektus, kuriais prisidedama prie puslaidininkių tiekimo saugumo Sąjungoje (2 ramstis). Siūlomas stebėsenos ir reagavimo į krizes mechanizmas (3 ramstis) turėtų būti vienodas, kad būtų galima laikytis suderinto požiūrio į pasirengimą krizėms tarpvalstybinėje puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje. Pasiūlyme numatoma tinkama valdymo struktūra ir valstybių narių bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu, taip skatinant pasitikėjimą, inovacijas ir augimą vidaus rinkoje. Todėl SESV 114 straipsnis yra tinkamas 2 ir 3 ramsčių teisinis pagrindas siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą.

Kiti SESV straipsniai arba kiekvienas straipsnis atskirai negali būti abiejų minėtų tikslų pagrindas. SESV 122 straipsnis nėra tinkamas, nes jame nenumatytas abiejų tikslų pagrindas ir jis nėra suderinamas nei su SESV 114, nei su 173 straipsniu. Siūlomi elementai pateikiami viename teisės akte, nes visos priemonės sudaro nuoseklų požiūrį, kuriuo įvairiais būdais patenkinamas poreikis stiprinti Sąjungos puslaidininkių ekosistemą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

·Kalbant apie pirmąjį ramstį (Europos lustų iniciatyvą), šia iniciatyva bus remiamas didelio masto technologinių pajėgumų stiprinimas ir inovacijos visoje Sąjungoje, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti ir diegti pažangiausias ir naujos kartos puslaidininkių ir kvantines technologijas ir pašalinti nuolatinius struktūrinius projektavimo ir gamybos trūkumus Europoje. 2018 m. valstybės narės parengė pirmąjį bendriems Europos interesams svarbų projektą (BEISP), kuriuo remiami tarpvalstybiniai novatoriški projektai visoje mikroelektronikos vertės grandinėje, ir planuojamas antras šios srities BEISP 39 . Nors tokios iniciatyvos yra strategiškai svarbios sektoriui, šiuo etapu tikėtina, kad vien jomis nebus pakankamai dėmesio skiriama pajėgumų stiprinimui kuriant bandomąsias linijas ir projektavimo infrastruktūros objektus, kurie turi būti plačiai prieinami visoms suinteresuotosioms trečiosioms šalims visoje Europoje ir kurie taip pat sudarys sąlygas Sąjungai atlikti svarbesnį vaidmenį pasaulinėje ir tarpusavyje priklausomoje ekosistemoje. Tokie dideli įrenginiai gali būti sukurti tik Sąjungos lygmeniu dėl investicijų masto ir būtinos praktinės patirties.

·Kalbant apie antrąjį ramstį (tiekimo saugumas), veiksmai, kuriais siekiama paspartinti investicijas į puslaidininkių gamybą, gali būti tinkamai parengti ir įgyvendinti tik Sąjungos lygmeniu, atsižvelgiant į reikalingų investicijų mastą ir į tai, kad tokie gamybos įrenginiai iš esmės tarnaus visai vidaus rinkai, sustiprins visą ekosistemą ir užtikrins tiekimo saugumą krizių metu.

·Kalbant apie trečiąjį ramstį (stebėsena ir reagavimas į krizes), glaudesniu Sąjungos bendradarbiavimu bus užtikrintas būtinos ir palyginamos informacijos rinkimas. Valstybės narės ir Komisija kartu galės nuspėti stygių, aktyvuoti krizės padėtį esant dideliam stygiui ir imtis reikiamų priemonių, kad tokią krizę būtų galima įveikti veiksmingiau nei taikant įvairias nacionalines priemones.

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymas rengiamas kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Tai tinkamiausia teisinė priemonė pasiūlymo, kuriuo sukuriama Europos lustų iniciatyva, 1 ramsčiui, nes tik reglamentas, kurio nuostatos yra taikomos tiesiogiai, gali užtikrinti būtiną vienodumą, reikalingą Sąjungos iniciatyvai, kuria siekiama remti pramonės sektorių visoje vidaus rinkoje, sukurti ir įgyvendinti. Reglamento kaip 2 ramsčio teisinės priemonės pasirinkimas grindžiamas poreikiu vienodai taikyti naująsias taisykles, visų pirma integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų apibrėžtį, taip pat vienodą jų pripažinimo ir rėmimo procedūrą. Be to, reglamentas yra tinkamiausia priemonė 3 ramsčiui, nes pagal jį turėtų būti numatytas mechanizmas dideliems puslaidininkių tiekimo sutrikimams Sąjungoje nuspėti ir pašalinti. Mechanizmo nereikia perkelti į nacionalinę teisę nacionalinėmis priemonėmis ir jis yra taikomas tiesiogiai.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Pagrindinės teisės

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnyje numatyta laisvė užsiimti verslu. Šiame pasiūlyme pagal 1 ir 2 ramsčius numatytomis priemonėmis sukuriami inovacijų pajėgumai ir skatinamas puslaidininkių tiekimo saugumas, o tai gali padėti įtvirtinti laisvę užsiimti verslu pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką. Vis dėlto kai kuriomis priemonėmis pagal 3 ramstį, kurių reikia siekiant pašalinti didelius puslaidininkių tiekimo Sąjungoje sutrikimus, gali būti laikinai apribota laisvė užsiimti verslu ir laisvė sudaryti sutartis, saugomos Chartijos 16 straipsniu, taip pat teisė į nuosavybę, saugoma pagal Chartijos 17 straipsnį. Bet koks šių teisių apribojimas pagal šį pasiūlymą, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, bus numatytas teisės aktuose, jį nustatant bus atsižvelgiama į tų teisių ir laisvių esmę ir laikomasi proporcingumo principo.

Prievolė atskleisti Komisijai konkrečią informaciją, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, nepažeidžia laisvės užsiimti verslu esmės ir nepadarys jai neproporcingo poveikio (Chartijos 16 straipsnis). Bet koks prašymas pateikti informaciją atitinka Sąjungos bendrojo intereso tikslą, kad būtų galima nustatyti galimas puslaidininkių trūkumo krizės švelninimo priemones. Šie prašymai pateikti informaciją yra tinkami ir veiksmingi siekiant šio tikslo, kai pateikiama informacija, reikalinga atitinkamai krizei įvertinti. Komisija iš esmės prašo atstovaujančių organizacijų pateikti tik pageidaujamą informaciją ir gali pateikti prašymus pavienėms įmonėms tik tuo atveju, jei tai būtina papildomai. Kadangi antraip informacijos apie tiekimo padėtį nėra, nėra tokios pat veiksmingos priemonės, kad būtų galima gauti reikiamą informaciją, būtiną, kad Europos sprendimus priimantys asmenys galėtų imtis švelninimo veiksmų. Atsižvelgiant į rimtas puslaidininkių trūkumo ekonomines ir socialines pasekmes ir atitinkamą poveikio mažinimo priemonių svarbą, prašymai pateikti informaciją yra proporcingi norimam tikslui. Be to, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę apribojimą kompensuoja tinkamos apsaugos priemonės. Bet koks prašymas pateikti informaciją gali būti pateiktas tik krizės atveju, kai Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, aktyvavo krizės padėtį.

Prievolė priimti prioritetinius užsakymus ir teikti jiems pirmenybę nepažeidžia laisvės užsiimti verslu ir laisvės sudaryti sutartis (Chartijos 16 straipsnis) bei teisės į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnis) esmės ir nedaro jiems neproporcingo poveikio. Šia prievole siekiama Sąjungos bendrojo intereso tikslo siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos sektoriai, kuriems dėl puslaidininkių trūkumo sutriko tiekimas, toliau veiktų. Ši prievolė yra tinkama ir veiksminga siekiant šio tikslo, užtikrinant, kad turimi ištekliai būtų pirmiausia naudojami šiems sektoriams tiekiamiems produktams. Kitos tokios pat veiksmingos priemonės nėra. Būtų proporcinga krizės atveju įpareigoti puslaidininkių gamyklas, kurios buvo pripažintos integruotos gamybos įrenginiais ir atvirosiomis ES gamyklomis, kitas puslaidininkių gamyklas, kurios sutiko su tokia galimybe gaudamos viešąją paramą, arba įmones visoje puslaidininkių tiekimo grandinėje, kurioms buvo skirtas prioritetinis užsakymas iš trečiosios valstybės tiek, kiek tai daro didelį poveikį tiekimo saugumui ypatingos svarbos sektoriuose, priimti tam tikrus užsakymus ir teikti jiems pirmenybę. Tinkamomis apsaugos priemonėmis užtikrinama, kad bet koks neigiamas prievolės teikti pirmenybę poveikis laisvei užsiimti verslu, laisvei sudaryti sutartis ir teisei į nuosavybę nebūtų laikomas šių teisių pažeidimu. Bet kokia prievolė teikti pirmenybę tam tikriems užsakymams gali būti nustatyta tik krizės atveju, kai Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, aktyvavo krizės padėtį. Atitinkama įmonė gali prašyti Komisijos peržiūrėti prioritetinį užsakymą, jei ji negali įvykdyti užsakymo arba jei jo vykdymas jai užkrautų pernelyg didelę ekonominę naštą ir sukeltų ypatingų sunkumų. Be to, įpareigotas subjektas atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės už žalą, patirtą dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo dėl prievolės vykdymo.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija įvertins šio pasiūlymo gavinius, rezultatus ir poveikį praėjus trejiems metams nuo jo taikymo pradžios ir vėliau kas ketverius metus. Pagrindinės vertinimo išvados bus pateikiamos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai, kuri bus skelbiama viešai. Kad būtų galima atlikti vertinimą, Europos puslaidininkių taryba, valstybės narės ir nacionalinės kompetentingos institucijos Komisijos prašymu jai teiks informaciją.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1.1.I skyrius. Bendrosios nuostatos

I skyriuje nustatomas reglamento dalykas. Jame taip pat pateikiamos dokumente vartojamų terminų apibrėžtys. Reglamentu nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo sistema, kurią sudaro trys ramsčiai. Visų pirma reglamentu sukuriama Europos lustų iniciatyva, kuria sudaromos sąlygos, būtinos Sąjungos pramonės inovacijų pajėgumams stiprinti (1 ramstis), jis apima pirmųjų tokio pobūdžio integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų (2 ramstis) apibrėžtį bei kriterijus ir stebėsenos bei reagavimo į krizes koordinavimo mechanizmą (3 ramstis).

1.2.II skyrius. Europos lustų iniciatyva

1.3.III skyrius. Tiekimo saugumas

III skyriuje nustatoma integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų sistema. Integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos – tai gamybos įrenginiai, užtikrinantys puslaidininkių gamybos pajėgumus, kurie Sąjungoje yra pirmieji tokio pobūdžio ir padeda užtikrinti tiekimo saugumą ir atsparią ekosistemą vidaus rinkoje. Visų pirma, kad įrenginį būtų galima laikyti integruotos gamybos įrenginiu ar atvirąja ES gamykla, jis turėtų turėti aiškų teigiamą poveikį puslaidininkių vertės kūrimo grandinei Sąjungoje.

Nors integruotos gamybos įrenginiai yra vertikaliai integruoti gamybos įrenginiai, atvirosios ES gamyklos didelę gamybos pajėgumų dalį siūlo kitiems pramonės subjektams, pvz., gamyklų neturinčioms puslaidininkių įmonėms (t. y. įmonėms, kurios kuria lustus, bet jų negamina). Investicijos į šiuos įrenginius sudaro palankesnes sąlygas puslaidininkių gamybos plėtrai Sąjungoje. Todėl, Komisijai pripažinus integruotos gamybos įrenginį arba atvirąją ES gamyklą, laikoma, kad šie įrenginiai padeda užtikrinti puslaidininkių tiekimo saugumą Sąjungoje, taigi atitinka viešąjį interesą. Siekdamos užtikrinti tiekimo saugumą, valstybės narės, nepažeisdamos valstybės pagalbos taisyklių, gali taikyti paramos schemas ir teikti administracinę paramą, įskaitant greitą administracinių paraiškų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su jų planavimu, statyba ir veikimu, vykdymą. Komisija pripažins objektą integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla, jei jis atitiks šiame skyriuje nustatytus kriterijus. Komisija gali panaikinti savo sprendimą, jei pripažinimas buvo pagrįstas neteisinga informacija arba jei įrenginys nebeatitinka kriterijų.

1.4.IV skyrius. Stebėsena ir reagavimas į krizes

IV skyriuje nustatytas mechanizmas, skirtas puslaidininkių vertės kūrimo grandinės stebėsenai koordinuoti ir reaguoti į puslaidininkių tiekimo sutrikimus, kurie daro poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui.

1 skirsnyje („Stebėsena“) nustatyta puslaidininkių vertės kūrimo grandinės stebėsenos ir įspėjimo sistema. Sistema grindžiama reguliaria valstybių narių stebėsenos veikla, kurią sudaro, visų pirma, ankstyvojo perspėjimo rodiklių stebėjimas ir pagrindinių rinkos dalyvių teikiamų paslaugų ir prekių prieinamumas bei vientisumas. Komisija sukuria stebėsenos veiklos pagrindą atlikdama Sąjungos rizikos vertinimą, kuriame ji nustato ankstyvojo perspėjimo rodiklius. Siekdamos užtikrinti pramonės dalyvavimą, valstybės narės paragins atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir pramonės asociacijas informuoti apie didelius paklausos svyravimus ir jų tiekimo grandinės sutrikimus. Valstybės narės turėtų reguliariai teikti naujausią informaciją ir keistis savo išvadomis Europos puslaidininkių taryboje. Jei, vykdydamos savo stebėsenos veiklą arba iš suinteresuotųjų šalių gavusios naujausią informaciją, valstybės narės sužino apie galimą puslaidininkių krizę arba atitinkamo rizikos veiksnio atsiradimą, jos apie tai įspėja Komisiją. Gavusi šį įspėjimą arba įspėjimą iš kitų šaltinių, įskaitant tarptautinių partnerių pateiktą informaciją, Komisija sušaukia neeilinį Europos puslaidininkių tarybos posėdį. Šiame posėdyje bus galima įvertinti, ar reikia aktyvuoti krizės padėtį, ir aptarti galimus koordinuotus viešuosius pirkimus, kol neatsirado trūkumas. Be to, Komisija Sąjungos vardu pradeda konsultacijas arba bendradarbiauja su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, siekdama rasti bendradarbiavimu grindžiamus sprendimus tiekimo grandinės sutrikimams pašalinti.

2 skirsnyje („Krizės padėtis“) nustatytos puslaidininkių krizės padėties aktyvavimo taisyklės ir išsamiai aprašytos neatidėliotinos priemonės, kurios gali būti naudojamos reaguojant į krizę.

Kai yra konkrečių, svarių ir patikimų puslaidininkių krizės įrodymų, Komisijai suteikiama galimybė paskelbti krizės padėtį priimant įgyvendinimo aktą. Tokia puslaidininkių krizė prasideda, kai dėl didelių puslaidininkių tiekimo sutrikimų atsiranda didelis trūkumas, o tai daro didelį neigiamą poveikį vienam ar keliems svarbiems Sąjungos sektoriams arba trukdo tiekti, remontuoti ir prižiūrėti ypatingos svarbos sektoriuose naudojamus pagrindinius produktus. Įgyvendinimo akte bus nurodyta krizės padėties trukmė arba jos pratęsimas. Prieš pasibaigiant krizės padėčiai, Komisija, atsižvelgdama į Europos puslaidininkių tarybos nuomonę, įvertina, ar krizės padėties aktyvavimas turėtų būti pratęstas. Esant krizės padėčiai Europos puslaidininkių taryba rengs neeilinius posėdžius, kad valstybės narės galėtų glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir koordinuoti visas nacionalines priemones, kurių imamasi dėl puslaidininkių tiekimo grandinės.

Kai paskelbiama krizės padėtis, Komisija gali imtis tam tikrų šiame reglamente nustatytų neatidėliotinų priemonių. Komisija gali prašyti puslaidininkių tiekimo grandinėje veikiančioms įmonėms atstovaujančių organizacijų arba, jei reikia, pavienių įmonių pateikti informaciją, reikalingą puslaidininkių krizei įvertinti ir galimoms švelninimo priemonėms nustatyti. Šie subjektai privalo pateikti Komisijai prašomą informaciją. Prašomą informaciją gali sudaryti informacija apie jų gamybos gebą, gamybos pajėgumus, esamus pirminius sutrikimus arba bet kokie kiti turimi duomenys, būtini puslaidininkių krizės pobūdžiui įvertinti arba galimoms švelninimo ar neatidėliotinoms priemonėms nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu nustatyti ir įvertinti. Kai tinkama, Komisija gali įpareigoti integruotos gamybos įrenginius, atvirąsias ES gamyklas, puslaidininkių gamyklas, kurios anksčiau sutiko su šia galimybe gaudamos viešąją paramą, arba įmones visoje puslaidininkių tiekimo grandinėje, kurioms trečioji valstybė pateikė prioritetinį užsakymą, kiek tai daro didelį poveikį ypatingos svarbos sektorių veikimui, sutikti gaminti su krize susijusius produktus ypatingos svarbos sektoriams ir teikti jiems pirmenybę. Be to, arba kaip alternatyva, dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu Komisija jų vardu gali veikti kaip centrinė perkančioji organizacija, kad įsigytų su krize susijusius produktus ypatingos svarbos sektoriams. Komisija, konsultuodamasi su Europos puslaidininkių taryba, įvertins prašymo naudingumą, būtinumą ir proporcingumą. Dėl ypatingos svarbos sektorių apibrėžties šiame reglamente daroma nuoroda į sektorius, išvardytus Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo 48 priede, taip pat į gynybos sektorių ir kitą veiklą, kuri yra svarbi visuomenės saugai ir saugumui, ir numatoma, kad Komisija gali šias neatidėliotinas priemones taikyti tik tam tikriems į šį sąrašą įtrauktiems sektoriams.

1.5.V skyrius. Valdymas

V skyriuje nustatytos Sąjungos ir nacionalinio lygmens valdymo sistemos. Sąjungos lygmeniu pasiūlymu įsteigiama Europos puslaidininkių taryba, kurią sudaro valstybių narių atstovai ir kuriai pirmininkauja Komisija. Europos puslaidininkių taryba teiks konsultacijas Iniciatyvos klausimais Lustų bendrosios įmonės viešojo sektoriaus institucijų tarybai (1 ramstis); teiks konsultacijas ir pagalbą Komisijai, kad būtų keičiamasi informacija apie integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų veikimą (2 ramstis); aptars ir parengs konkrečių ypatingos svarbos sektorių ir technologijų nustatymą, spręs stebėsenos ir reagavimo į krizes klausimus (3 ramstis), teiks paramą nuosekliai taikyti siūlomą reglamentą ir palengvins valstybių narių bendradarbiavimą. Europos puslaidininkių taryba padeda Komisijai bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu. Ji taip pat koordinuoja veiklą ir keičiasi informacija su atitinkamomis pagal Sąjungos teisę įsteigtomis krizių valdymo struktūromis. Europos puslaidininkių taryba posėdžiaus įvairios sudėties ir rengs atskirus posėdžius savo užduotims pagal 1 ramstį ir užduotims pagal 2 ir 3 ramsčius. Komisija gali įsteigti nuolatinius arba laikinus Europos puslaidininkių tarybos pogrupius ir kviesti į tokius pogrupius stebėtojų teisėmis dalyvauti organizacijas, atstovaujančias puslaidininkių pramonės ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesams.

Siekdamos įgyvendinti šį reglamentą, valstybės narės nacionaliniu lygmeniu paskirs vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų ir iš jų – nacionalinį bendrą informacinį centrą.

1.6.VI, VII ir VIII skyriai. Baigiamosios nuostatos

VI skyriuje pabrėžiama visų šalių prievolė gerbti neskelbtinos verslo informacijos ir komercinių paslapčių konfidencialumą. Ši prievolė taikoma Komisijai, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir kitoms valstybių narių institucijoms, taip pat visiems atstovams ir ekspertams, dalyvaujantiems Europos puslaidininkių tarybos ir Puslaidininkių komiteto posėdžiuose. Skyriuje taip pat nustatytos taisyklės dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų ir baudų už šiame reglamente nustatytų prievolių nevykdymą, taikant tinkamas apsaugos priemones. Komisija gali skirti periodines baudas už atitinkamų įmonių nesugebėjimą priimti tam tikrus užsakymus ir teikti jiems pirmenybę per puslaidininkių krizę. Be to, Komisija gali skirti baudas įmonei, kuri pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą.

VII skyriuje nustatytos naudojimosi deleguotaisiais ir įgyvendinimo įgaliojimais taisyklės ir sąlygos. Pasiūlymu Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti įgyvendinimo aktus, kad būtų galima nustatyti procedūrinius reikalavimus ir užtikrinti vienodą reglamento ir deleguotųjų aktų, kuriais iš dalies keičiamas I priedas (šiame priede nurodyta veikla, atitinkanti Iniciatyvos tikslus) ir II priedas (išmatuojami rodikliai ir nuostatos dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo, kuriais papildomas šis reglamentas), taikymą.

VIII skyriuje pateikiami kitų aktų, įskaitant Skaitmeninės Europos programą, pakeitimai ir Komisijos prievolė rengti reguliarias reglamento vertinimo ir peržiūros ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

2022/0032 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 49 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 50 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)puslaidininkiais grindžiami visi skaitmeniniai įtaisai: nuo išmaniųjų telefonų ir automobilių iki ypatingos svarbos taikomųjų programų ir infrastruktūros objektų sveikatos, energetikos, ryšių ir automatizavimo srityse ir daugumos kitų pramonės sektorių. Nors puslaidininkiai yra būtini mūsų šiuolaikinės ekonomikos ir visuomenės veikimui, Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais jų tiekimo sutrikimais. Dabartinis tiekimo trūkumas yra nuolatinių ir rimtų struktūrinių Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo ir tiekimo grandinės trūkumų požymis. Sutrikimai atskleidė ilgalaikį pažeidžiamumą šioje srityje, visų pirma didelę priklausomybę nuo lustų gamybos ir projektavimo trečiosiose valstybėse;

(2)reikėtų nustatyti Sąjungos atsparumo puslaidininkių technologijų srityje didinimo sistemą ir taip skatinti investicijas ir stiprinti Sąjungos puslaidininkių tiekimo grandinės pajėgumus ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimą;

(3)šia sistema siekiama dviejų tikslų. Pirmasis tikslas – užtikrinti Sąjungos konkurencingumui ir inovacijų pajėgumams būtinas sąlygas ir užtikrinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių, atsirandančių dėl sparčių inovacijų ciklų ir tvarumo poreikio. Antrasis tikslas, atskiras ir papildantis pirmąjį, – pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą Sąjungos teisinę sistemą, skirtą Sąjungos atsparumui ir tiekimo saugumui puslaidininkių technologijų srityje didinti;

(4)būtina imtis priemonių pajėgumams didinti ir Sąjungos puslaidininkių sektoriui stiprinti pagal Sutarties 173 straipsnio 3 dalį. Šios priemonės nesusijusios su nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimu. Šiuo požiūriu Sąjunga turėtų didinti puslaidininkių technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumą ir atsparumą, kartu stiprindama jos puslaidininkių sektoriaus inovacijų pajėgumus, mažindama priklausomybę nuo riboto trečiųjų valstybių bendrovių ir geografinių vietovių skaičiaus ir stiprindama gebėjimą projektuoti ir gaminti pažangius komponentus. Įgyvendinant Europos lustų iniciatyvą (toliau – Iniciatyva) šie tikslai turėtų būti remiami mažinant atotrūkį tarp Europos pažangių mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų ir jų tvaraus naudojimo pramonės reikmėms. Ja turėtų būti skatinamas pajėgumų stiprinimas, kad būtų sudarytos sąlygos integruoti projektavimą, gamybą ir sistemas į naujos kartos puslaidininkių technologijas, stiprinamas pagrindinių subjektų bendradarbiavimas visoje Sąjungoje, stiprinamos Europos puslaidininkių tiekimo ir vertės grandinės, pasitarnaujama pagrindiniams pramonės sektoriams ir kuriamos naujos rinkos;

(5)puslaidininkių naudojimas yra labai svarbus daugeliui Sąjungos ekonomikos sektorių ir visuomenės funkcijoms, todėl atsparus tiekimas yra labai svarbus vidaus rinkos veikimui. Atsižvelgiant į platų puslaidininkių gaminių judėjimą tarpvalstybiniu mastu, puslaidininkių tiekimo atsparumą ir saugumą geriausia užtikrinti Sąjungos derinamaisiais teisės aktais, grindžiamais Sutarties 114 straipsniu. Siekiant sudaryti sąlygas taikyti koordinuotas atsparumo didinimo priemones, būtinos suderintos taisyklės, kad būtų lengviau įgyvendinti konkrečius projektus, kuriais prisidedama prie puslaidininkių tiekimo saugumo Sąjungoje. Siūlomas stebėsenos ir reagavimo į krizes mechanizmas turėtų būti vienodas, kad būtų galima laikytis suderinto požiūrio į pasirengimą krizėms tarpvalstybinėje puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje;

(6)šių tikslų įgyvendinimas bus remiamas taikant valdymo mechanizmą. Sąjungos lygmeniu šiuo reglamentu įsteigiama Europos puslaidininkių taryba, kurią sudaro valstybių narių atstovai ir kuriai pirmininkauja Komisija. Europos puslaidininkių taryba teiks konsultacijas ir padės Komisijai konkrečiais klausimais, įskaitant nuoseklų šio reglamento taikymą, palengvins valstybių narių bendradarbiavimą ir keisis informacija su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Europos puslaidininkių taryba turėtų rengti atskirus posėdžius savo užduotims pagal įvairius šio reglamento skyrius vykdyti. Įvairiuose posėdžiuose gali būti skirtingos sudėties aukšto lygio atstovų grupės, o Komisija gali sudaryti pogrupius;

(7)atsižvelgiant į tai, kad puslaidininkių tiekimo grandinė yra pasaulinio pobūdžio, tarptautinis bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis yra svarbus elementas siekiant Sąjungos puslaidininkių ekosistemos atsparumo. Veiksmai, kurių imamasi pagal šį reglamentą, taip pat turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai, kaip kompetencijos centrui, atlikti svarbesnį vaidmenį geriau veikiančioje pasaulinėje tarpusavyje priklausomoje puslaidininkių ekosistemoje. Komisija, padedama Europos puslaidininkių tarybos, turėtų bendradarbiauti ir kurti partnerystes su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų rasti sprendimai, kaip kuo geriau pašalinti puslaidininkių tiekimo grandinės sutrikimus;

(8)puslaidininkių sektoriui būdingos labai didelės plėtros ir inovacijų sąnaudos, taip pat labai didelės pažangiausių bandymų ir eksperimentavimo įrenginių, skirtų pramoninei gamybai remti, statybos sąnaudos. Tai daro tiesioginį poveikį Sąjungos pramonės konkurencingumui ir inovacijų pajėgumams, taip pat tiekimo saugumui ir atsparumui. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą dėl pastarojo meto trūkumo Sąjungoje ir visame pasaulyje, taip pat į sparčią technologijų iššūkių ir inovacijų ciklų, darančių poveikį puslaidininkių vertės kūrimo grandinei, raidą, būtina padidinti Sąjungos konkurencingumą, atsparumą ir inovacijų pajėgumą, sukuriant Iniciatyvą;

(9)valstybės narės visų pirma yra atsakingos už tvirtos Sąjungos pramoninės, konkurencingos, tvarios ir novatoriškos bazės išlaikymą. Tačiau dėl puslaidininkių sektoriaus inovacijų uždavinių pobūdžio ir masto veiksmų reikia imtis bendradarbiaujant Sąjungos lygmeniu;

(10)bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 51 (toliau – programa „Europos horizontas“), tikslas – stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), skatinant ją tapti konkurencingesnę, be kita ko, pramonėje, kartu remiant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) veiklą, kad būtų įgyvendinti Sąjungos strateginiai prioritetai ir įsipareigojimai, kuriais galiausiai siekiama skatinti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę. Kaip pagrindinio Sąjungos prioriteto, bendri programos finansiniai ištekliai neturėtų būti mažinami, o jos finansinių išteklių mažinimas siekiant padidinti Skaitmeninės Europos programos finansinį paketą ir prisidėti prie Lustų iniciatyvos, turėtų būti kompensuojamas iš kito šaltinio. Todėl, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos institucinėms prerogatyvoms, 2023–2027 m. laikotarpiu programai „Europos horizontas“ turėtų būti skirta įsipareigojimų asignavimų suma, lygi įsipareigojimų, panaikintų dėl tos programos ar jos pirmtakės projektų visiško arba dalinio neįgyvendinimo, sumai, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 52 (toliau – Finansinis reglamentas) 15 straipsnio 3 dalyje. Ši suma papildys 0,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) sumą, jau nurodytą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų programoje;

(11)siekiant aprūpinti Sąjungą puslaidininkių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumais, kurių reikia, kad jos mokslinių tyrimų ir pramonės investicijos išliktų pirmaujančios, ir panaikinti dabartinį atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei plėtros ir gamybos, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų geriau koordinuoti savo pastangas ir bendrai investuoti. Kad tai pasiektų, Sąjunga ir valstybės narės turėtų atsižvelgti į dvejopos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tikslus. Iniciatyva, kiek įmanoma, per visus komponentus ir veiksmus turėtų kuo labiau paskleisti ir padidinti puslaidininkių technologijų, kaip galingų darnios pertvarkos veiksnių, taikymo naudą, kuri gali paskatinti kurti naujus produktus ir veiksmingiau, efektyviau, švariau ir tvariau naudoti išteklius, įskaitant energiją ir medžiagas, būtinas puslaidininkių gamybai ir naudojimui per visą jų gyvavimo ciklą;

(12)siekiant įgyvendinti savo bendrąjį tikslą ir spręsti dabartinės puslaidininkių ekosistemos pasiūlos ir paklausos problemas, Iniciatyva turėtų apimti penkis pagrindinius komponentus. Pirma, siekiant sustiprinti Europos projektavimo pajėgumus, Iniciatyva turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama sukurti virtualią platformą, kuri būtų prieinama visoje Sąjungoje. Platforma turėtų sujungti projektavimo bendruomenes, MVĮ ir startuolius, intelektinės nuosavybės ir priemonių tiekėjus su mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijomis, kad būtų teikiami virtualūs prototipų sprendimai, grindžiami bendrai kuriama technologija. Antra, siekiant padidinti tiekimo saugumą ir atsparumą ir sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo trečiųjų valstybių gamybos, Iniciatyva turėtų būti remiamas bandomųjų linijų plėtojimas ir prieiga prie jų. Bandomosiose linijose pramonei turėtų būti numatyta galimybė išbandyti, eksperimentuoti ir patvirtinti puslaidininkių technologijas ir sistemų projektavimo koncepcijas aukštesniu technologinio pasirengimo lygiu, viršijančiu 3 lygį, bet nesiekiančiu 8 lygio, kartu kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai. Sąjungos investicijos kartu su valstybių narių ir privačiojo sektoriaus investicijomis į bandomąsias linijas yra būtinos siekiant spręsti esamą struktūrinę problemą ir rinkos nepakankamumo klausimą, kai tokių įrenginių Sąjungoje nėra ir tai mažina Sąjungos inovacijų potencialą ir konkurencingumą pasaulyje. Trečia, siekiant sudaryti sąlygas investicijoms į alternatyvias technologijas, pvz., kvantines technologijas, skatinančias puslaidininkių sektoriaus plėtrą, Iniciatyva turėtų būti remiami veiksmai, be kita ko, susiję su kvantinių lustų projektavimo bibliotekomis, kvantinių lustų gamybos bandomosiomis linijomis ir kvantinių komponentų bandymų ir eksperimentavimo įrenginiais. Ketvirta, siekiant skatinti puslaidininkių technologijų naudojimą, suteikti prieigą prie projektavimo ir bandomųjų linijų įrenginių ir pašalinti įgūdžių spragas visoje Sąjungoje, Iniciatyva turėtų būti remiamas puslaidininkių kompetencijos centrų steigimas kiekvienoje valstybėje narėje. Prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamos infrastruktūros, pvz., bandomųjų ir bandymų įrenginių, taip pat prie kompetencijos tinklo, turėtų būti suteikta įvairiausiems naudotojams: didelėms įmonėms – skaidriai bei nediskriminuojant ir rinkos sąlygomis (arba remiantis sąnaudomis pridėjus pagrįstą maržą), o MVĮ gali pasinaudoti lengvatine prieiga arba mažesnėmis kainomis. Tokia prieiga, be kita ko, skirta tarptautiniams mokslinių tyrimų ir prekybos partneriams, gali paskatinti platesnį praktinių žinių ir kompetencijos tarpusavio panaudojimą ir naudą, kartu prisidedant prie sąnaudų padengimo. Penkta, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos investicijų banko grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, pavyzdžiui, nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis, turėtų sukurti specialią puslaidininkių investicinės priemonės paramą (kaip dalį investicijų rėmimo veiklos, bendrai vadinamos Lustų fondu), kurią teikiant būtų siūlomi ir nuosavo kapitalo, ir skolos sprendimai, įskaitant derinimo priemonę, finansuojamą iš „InvestEU“ fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 53 . Lustų fondo veikla turėtų būti remiamas dinamiškos ir atsparios puslaidininkių ekosistemos kūrimas suteikiant daugiau galimybių gauti lėšų startuolių ir MVĮ augimui remti, taip pat investicijoms visoje vertės grandinėje, be kita ko, kitoms puslaidininkių vertės kūrimo grandinės įmonėms. Atsižvelgdama į tai, Europos inovacijų taryba teiks tolesnę tikslinę paramą dotacijomis ir investicijomis į nuosavą kapitalą didelės rizikos rinką formuojančių inovacijų kūrėjams;

(13)siekiant įveikti dabartinių fragmentiškų viešųjų ir privačiųjų investicijų pastangų trūkumus, palengvinti integraciją, tarpusavio sąveiką ir investicijų grąžą pagal vykdomas programas, taip pat siekti bendros strateginės Sąjungos vizijos dėl puslaidininkių, kaip priemonės įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių užmojus užtikrinti pirmaujantį vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, Europos lustų iniciatyva turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos geresniam esamų finansavimo programų koordinavimui ir glaudesnei sinergijai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, geresniam koordinavimui ir bendradarbiavimui su pramonės ir pagrindiniais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir papildomoms bendroms investicijoms su valstybėmis narėmis. Atsižvelgiant į Iniciatyvos įgyvendinimo struktūrą, bus sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir trečiųjų valstybių, susijusių su esamomis Sąjungos programomis, taip pat privačiojo sektoriaus ištekliai. Todėl Iniciatyvos sėkmė gali būti grindžiama tik bendromis valstybių narių ir Sąjungos pastangomis remti tiek dideles kapitalo sąnaudas, tiek virtualių projektavimo, bandymų ir bandomųjų išteklių prieinamumą, taip pat žinių, įgūdžių ir kompetencijų sklaidą. Kai tinkama, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų ypatumus, Iniciatyvos tikslai, visų pirma Lustų fondo veikla, taip pat turėtų būti remiami taikant „InvestEU“ fondo derinimo priemonę;

(14)parama Iniciatyvos lėšomis turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų suteikti Sąjungai aiškią pridėtinę vertę;

(15)Iniciatyva turėtų būti grindžiama tvirta žinių baze ir didinti sinergiją su veiksmais, kuriuos šiuo metu remia Sąjunga ir valstybės narės, pasitelkdamos programas ir veiksmus, susijusius su puslaidininkių moksliniais tyrimais ir inovacijomis ir tiekimo grandinės dalių plėtojimu, visų pirma programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 54 , siekiant iki 2030 m. sustiprinti Sąjungą kaip pasaulinę puslaidininkių technologijos ir jos taikomųjų programų srities dalyvę, kuriai tektų vis didesnė pasaulinės gamybos dalis. Papildant šią veiklą, pagal Iniciatyvą būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą;

(16)siekiant paspartinti Iniciatyvos veiksmų įgyvendinimą, būtina numatyti galimybę įgyvendinti kai kuriuos iniciatyvos veiksmus, visų pirma susijusius su bandomosiomis linijomis, pasitelkiant naują teisinę priemonę – Europos lustų infrastruktūros konsorciumą (ECIC). ECIC turėtų turėti juridinio asmens statusą. Tai reiškia, kad pareiškėjas dėl veiksmų finansavimo pagal Iniciatyvą gali būti pats ECIC, o ne pavieniai jį sudarantys subjektai. Pagrindinis ECIC tikslas turėtų būti skatinti veiksmingą ir struktūrinį juridinių asmenų, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, bendradarbiavimą. Dėl šios priežasties ECIC turi dalyvauti ne mažiau kaip trys juridiniai asmenys iš trijų valstybių narių ir jis turi veikti kaip viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumas konkrečiam veiksmui. Steigiant ECIC neturėtų būti faktiškai steigiama nauja Sąjungos įstaiga ir jis neturėtų būti skirtas vienam konkrečiam veiksmui pagal Iniciatyvą. Taip turėtų būti pašalinta Sąjungos priemonių rinkinio spraga ir siekiant įgyvendinti Iniciatyvos veiksmus būtų galima derinti finansavimą iš valstybių narių, Sąjungos biudžeto ir privačių investicijų. Visų pirma stiprią sinergiją galima pasiekti bendrai plėtojant įvairias ECIC bandomąsias linijas, sutelkiant Sąjungos įnašą su bendrais valstybių narių ir kitų dalyvių ištekliais. ECIC biudžete, kurį valstybės narės ir privačiojo sektoriaus dalyviai skirtų numatytu jo veiklos laikotarpiu, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų, įgyvendinamų pagal šią iniciatyvą, terminus. Komisija neturėtų tiesiogiai būti konsorciumo šalis;

(17)pirminis Iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas Lustų bendrajai įmonei, įsteigtai Tarybos reglamentu XX/XX, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės 55 ;

(18)siekiant skatinti būtinų gamybos ir susijusių projektavimo pajėgumų kūrimą ir taip užtikrinti tiekimo saugumą Sąjungoje, gali būti tikslinga skirti viešąją paramą. Todėl būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų lengviau įgyvendinti konkrečius projektus, kuriais padedama siekti šio reglamento tikslų, ir atskirti dviejų rūšių priemones, t. y. integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas;

(19)integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų teikti puslaidininkių gamybos pajėgumus, kurie Sąjungoje yra pirmieji tokio pobūdžio, ir padėti užtikrinti tiekimo saugumą ir atsparią ekosistemą vidaus rinkoje. Pirmojo tokio pobūdžio įrenginio gamybos kriterijus galėtų būti susijęs su technologijos mazgu, pagrindo medžiaga, pavyzdžiui, silicio karbidu ir galio nitridu, ir kitais novatoriškais produktais, kuriais galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, procesų technologiją arba energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Panašių pramoninio masto pajėgumų įrenginių iš esmės dar neturėtų būti ir neturėtų būti įsipareigota juos statyti Sąjungoje, išskyrus mokslinių tyrimų ir plėtros įrenginius arba nedideles gamyklas;

(20)kai atvirosios ES gamyklos gamybos pajėgumai siūlomi įmonėms, nesusijusioms su įrenginio operatoriumi, atviroji ES gamykla turėtų nustatyti, įgyvendinti ir išlaikyti tinkamą ir veiksmingą funkcijų atskyrimą, kad būtų užkirstas kelias keitimuisi konfidencialia informacija tarp vidaus ir išorės gamybos. Tai turėtų būti taikoma bet kokiai informacijai, gautai projektuojant ir vykdant pradinio arba baigiamojo apdorojimo gamybos procesus;

(21)kad įrenginį būtų galima laikyti integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla, jo sukūrimas ir veikimas turėtų turėti aiškų teigiamą poveikį puslaidininkių vertės kūrimo grandinei Sąjungoje, visų pirma siekiant užtikrinti atsparų puslaidininkių tiekimą naudotojams vidaus rinkoje. Poveikis kelioms valstybėms narėms, taip pat sanglaudos tikslams, turėtų būti laikomas vienu iš rodiklių, rodančių aiškų teigiamą integruotos gamybos įrenginio ar atvirosios ES gamyklos poveikį puslaidininkių vertės kūrimo grandinei Sąjungoje;

(22)svarbu, kad integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms nebūtų ekstrateritoriškai taikomi trečiųjų valstybių nustatyti su viešąja paslauga susiję įpareigojimai, kurie galėtų pakenkti jų gebėjimui naudotis infrastruktūra, programine įranga, paslaugomis, įrenginiais, turtu, ištekliais, intelektine nuosavybe ar praktinėmis žiniomis, reikalingais šiame reglamente numatytam įpareigojimui dėl prioritetinių užsakymų vykdyti, kurio vykdymą jie turėtų užtikrinti;

(23)atsižvelgiant į sparčią puslaidininkių technologijų plėtrą ir siekiant stiprinti būsimą Sąjungos pramonės konkurencingumą, integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų įsipareigoti nuolat ir veiksmingai investuoti į naujos kartos puslaidininkius, be kita ko, išbandant naujus pokyčius ir su jais ir eksperimentuojant, turint prioritetinę prieigą prie bandomųjų linijų, sukurtų pagal Europos lustų iniciatyvą, nedarant poveikio kitų šalių galimybei veiksmingai jomis naudotis;

(24)kad būtų galima taikyti vienodą ir skaidrią pripažinimo integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla procedūrą, sprendimą dėl pripažinimo turėtų priimti Komisija, gavusi pavienės įmonės arba kelių įmonių konsorciumo paraišką. Siekdama atsižvelgti į tai, kaip svarbu koordinuotai ir bendradarbiaujant įgyvendinti planuojamą priemonę, Komisija, atlikdama vertinimą, turėtų atsižvelgti į valstybės narės ar valstybių narių, kuriose pareiškėjas ketina įkurti savo įrenginius, pasirengimą remti šią struktūrą. Be to, vertindama verslo plano gyvybingumą, Komisija galėtų atsižvelgti į bendrą pareiškėjo reputaciją. Atsižvelgdama į privilegijas, suteikiamas pripažinus integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla, Komisija turėtų stebėti, ar objektai, kuriems suteiktas šis statusas, ir toliau atitinka šiame reglamente nustatytus kriterijus;

(25)atsižvelgiant į integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų svarbą užtikrinant tiekimo saugumą ir sudarant sąlygas atspariai puslaidininkių ekosistemai, jie turėtų būti laikomi atitinkančiais viešąjį interesą. Puslaidininkių tiekimo saugumo užtikrinimas taip pat svarbus skaitmenizacijai, kuri sudaro sąlygas daugelio kitų sektorių žaliajai pertvarkai. Siekdamos prisidėti prie puslaidininkių tiekimo saugumo Sąjungoje, valstybės narės gali taikyti paramos schemas ir numatyti administracinę paramą nacionalinėse leidimų suteikimo procedūrose. Tam tikrais atvejais tai nedaro poveikio Komisijos kompetencijai valstybės pagalbos srityje pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Valstybės narės turėtų remti integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų steigimą pagal Sąjungos teisę;

(26)būtina kuo greičiau steigti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas ir kartu kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Dėl šios priežasties valstybės narės turėtų kuo greičiau nagrinėti paraiškas, susijusias su integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų planavimu, statyba ir eksploatavimu. Jos turėtų paskirti instituciją, kuri palengvintų ir koordinuotų leidimų suteikimo procesus, ir paskirti koordinatorių, kuris veiktų kaip projekto bendras kontaktinis punktas. Be to, jei būtina taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB 56 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB 57 , šių įrenginių sukūrimas ir eksploatavimas gali būti laikomas viršesniu viešuoju interesu, apibrėžtu pirmiau minėtuose teisės aktuose, jeigu tenkinamos kitos šiose nuostatose nustatytos sąlygos;

(27)vidaus rinkai būtų labai naudingi bendri žaliųjų, patikimų ir saugių lustų standartai. Būsimi išmanieji prietaisai, sistemos ir junglumo platformos turės pasikliauti pažangiais puslaidininkių komponentais ir atitikti ekologiškumo, patikimumo ir kibernetinio saugumo reikalavimus, kurie iš esmės priklausys nuo pagrindinės technologijos savybių. Tuo tikslu Sąjunga turėtų parengti etalonines sertifikavimo procedūras ir reikalauti, kad pramonė kartu parengtų tokias procedūras konkretiems sektoriams ir technologijoms, galintiems turėti didelį socialinį poveikį;

(28)atsižvelgdama į tai, Komisija, konsultuodamasi su Europos puslaidininkių taryba, turėtų parengti žaliųjų, patikimų ir saugių lustų ir įterptųjų sistemų, kurios priklauso nuo puslaidininkių technologijų arba kuriose jos plačiai naudojamos, sertifikavimo pagrindą. Visų pirma jos turėtų aptarti ir nustatyti atitinkamus sektorius ir produktus, kuriems reikalingas toks sertifikavimas;

(29)atsižvelgiant į struktūrinius puslaidininkių tiekimo grandinės trūkumus ir su tuo susijusią būsimo trūkumo riziką, šiame reglamente numatytos priemonės, kaip koordinuotai stebėti ir veiksmingai šalinti galimus rinkos sutrikimus;

(30)dėl sudėtingų, greitai besivystančių ir tarpusavyje susijusių puslaidininkių vertės kūrimo grandinių su įvairiais subjektais būtinas koordinuotas požiūris į reguliarią stebėseną, kad būtų padidintas gebėjimas sumažinti riziką, galinčią neigiamai paveikti puslaidininkių tiekimą. Valstybės narės turėtų stebėti puslaidininkių vertės kūrimo grandinę, daugiausia dėmesio skirdamos ankstyvojo perspėjimo rodikliams ir pagrindinių rinkos dalyvių teikiamų paslaugų ir prekių prieinamumui ir vientisumui, kad įmonėms nebūtų užkrauta pernelyg didelė administracinė našta;

(31)visos svarbios išvados, įskaitant atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir pramonės asociacijų pateiktą informaciją, turėtų būti pateikiamos Europos puslaidininkių tarybai, kad valstybių narių aukšto lygio atstovai galėtų reguliariai keistis informacija ir įtraukti informaciją į puslaidininkių vertės kūrimo grandinių stebėsenos apžvalgą;

(32)svarbu atsižvelgti į konkrečias puslaidininkių naudotojų pasiūlos padėties įžvalgas. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti pagrindines naudotojų kategorijas savo nacionalinėse rinkose ir reguliariai su jais bendrauti. Be to, valstybės narės turėtų suteikti galimybę atitinkamoms suinteresuotųjų subjektų organizacijoms, įskaitant pramonės asociacijas ir pagrindinių naudotojų kategorijų atstovus, teikti informaciją apie reikšmingus paklausos ir pasiūlos pokyčius ir žinomus jų tiekimo grandinės sutrikimus; tai galėtų apimti ypatingos svarbos puslaidininkių ar žaliavų neprieinamumą, ilgesnį nei vidutinį parengimo laiką, vėlavimą pristatyti ir išskirtinius kainų šuolius;

(33)kad būtų galima vykdyti šią stebėsenos veiklą, valstybių narių kompetentingoms institucijoms gali reikėti tam tikros informacijos, kuri gali būti viešai neprieinama, pavyzdžiui, informacijos apie tam tikros įmonės vaidmenį puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje. Tomis ribotomis aplinkybėmis, kai tai būtina ir proporcinga stebėsenos veiklai vykdyti, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prašyti atitinkamos įmonės pateikti šią informaciją;

(34)valstybės narės turėtų įspėti Komisiją, jei atitinkami veiksniai bylotų apie galimą puslaidininkių krizę. Siekdama užtikrinti koordinuotą atsaką į tokias krizes, Komisija, gavusi valstybės narės įspėjimą arba įspėjimą iš kitų šaltinių, įskaitant informaciją iš tarptautinių partnerių, turėtų sušaukti neeilinį Europos puslaidininkių tarybos posėdį, kuriame būtų įvertintas poreikis paskelbti krizės padėtį ir aptarta, ar valstybėms narėms gali būti tikslinga, būtina ir proporcinga vykdyti koordinuotus bendrus viešuosius pirkimus. Komisija turėtų pradėti konsultacijas ir bendradarbiauti su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, kad pašalintų bet kokius tarptautinės tiekimo grandinės sutrikimus, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir nedarydama poveikio procedūriniams reikalavimams pagal Sutartį dėl tarptautinių susitarimų;

(35)vykdydamos stebėseną, nacionalinės kompetentingos institucijos taip pat turėtų surašyti Sąjungoje veikiančias įmones, dalyvaujančias jų nacionalinėje teritorijoje įsteigtoje puslaidininkių tiekimo grandinėje, ir pateikti šią informaciją Komisijai;

(36)siekiant palengvinti veiksmingą stebėseną, reikia išsamiai įvertinti riziką, susijusią su įvairiais puslaidininkių vertės kūrimo grandinės etapais, įskaitant tiekiamų produktų kilmę ir šaltinius už Sąjungos ribų. Tokia rizika gali būti susijusi su pramonei svarbiais ištekliais ir įranga, įskaitant skaitmeninius produktus, kurie gali būti pažeidžiami, galimu suklastotų puslaidininkių poveikiu, gamybos pajėgumais ir kita rizika, kuri gali sutrikdyti arba neigiamai paveikti tiekimo grandinę ar jai pakenkti. Tokia rizika galėtų apimti tiekimo grandines, kuriose yra viena silpnoji grandis arba kurios kitais atžvilgiais yra labai koncentruotos. Kiti svarbūs veiksniai galėtų būti ypatingos svarbos išteklių pakaitalai ar alternatyvūs šaltiniai ir atsparus bei tvarus transportas. Komisija, padedama Europos puslaidininkių tarybos ir atsižvelgdama į iš pagrindinių kategorijų naudotojų gautą informaciją, turėtų parengti Sąjungos lygmens rizikos vertinimą;

(37)siekdama prognozuoti būsimus įvairių puslaidininkių vertės kūrimo grandinės etapų Sąjungoje sutrikimus ir jiems pasiruošti, Komisija, padedama Europos puslaidininkių tarybos, Sąjungos rizikos vertinime turėtų nustatyti ankstyvojo perspėjimo rodiklius. Tokie rodikliai galėtų apimti galimybę gauti puslaidininkiams gaminti reikalingų žaliavų, tarpinių produktų ir žmogiškojo kapitalo arba tinkamos gamybos įrangos, prognozuojamą puslaidininkių paklausą Sąjungos ir pasaulio rinkose, kainų šuolius, viršijančius įprastus kainų svyravimus, avarijų, išpuolių, gaivalinių nelaimių ar kitų rimtų įvykių poveikį, prekybos politikos, tarifų, eksporto apribojimų, prekybos kliūčių ir kitų su prekyba susijusių priemonių poveikį ir verslo uždarymo, veiklos perkėlimo ar pagrindinių rinkos dalyvių įsigijimo poveikį. Valstybės narės turėtų stebėti šiuos ankstyvojo perspėjimo rodiklius;

(38)kai kurios puslaidininkių paslaugas teikiančios įmonės arba prekes tiekiančios įmonės laikomos būtinomis veiksmingai puslaidininkių tiekimo grandinei Sąjungos puslaidininkių ekosistemoje dėl Sąjungos įmonių, kurios priklauso nuo jų gaminių, skaičiaus, Sąjungos ar pasaulinės rinkos dalies, jų svarbos užtikrinant pakankamą tiekimo lygį arba galimo jų gaminių tiekimo ar paslaugų teikimo sutrikimo poveikio. Valstybės narės turėtų nustatyti tuos pagrindinius rinkos dalyvius savo teritorijoje;

(39)pagal Reglamento (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema 58 , 4 straipsnį, nustatydamos, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija gali atsižvelgti į jos galimą poveikį ypatingos svarbos technologijoms ir dvejopo naudojimo prekėms, apibrėžtoms Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 59 2 straipsnio 1 punkte, įskaitant puslaidininkius;

(40)vykdydamos stebėseną, valstybės narės galėtų konkrečiai apsvarstyti pagrindinių rinkos dalyvių paslaugų ir prekių prieinamumą ir vientisumą. Atitinkama valstybė narė į tokius klausimus galėtų atkreipti Europos puslaidininkių tarybos dėmesį;

(41)kad Sąjunga galėtų greitai, veiksmingai ir koordinuotai reaguoti į puslaidininkių krizę, būtina sprendimus priimantiems asmenims laiku pateikti naujausią informaciją apie esamą veiklos padėtį, taip pat užtikrinti, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrintas puslaidininkių tiekimas nukentėjusiems ypatingos svarbos sektoriams;

(42)puslaidininkių krizės padėtis turėtų būti paskelbiama turint konkrečių, rimtų ir patikimų tokios krizės įrodymų. Puslaidininkių krizė kyla kilus dideliems puslaidininkių tiekimo sutrikimams, dėl kurių atsiranda didelių trūkumų, susijusių su dideliais vėlavimais ir neigiamu poveikiu vienam ar keliems svarbiems Sąjungos ekonomikos sektoriams tiesiogiai arba dėl trūkumo šalutinio poveikio, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės sektoriai sudaro nemažą puslaidininkių naudotojų bazę. Be to, puslaidininkių krizė kyla ir tada, kai dėl didelių puslaidininkių tiekimo sutrikimų atsiranda didelis trūkumas, dėl kurio negalima tiekti, remontuoti ir prižiūrėti ypatingos svarbos sektorių naudojamų pagrindinių produktų, pavyzdžiui, medicinos ir diagnostikos įrangos;

(43)siekiant užtikrinti lankstų ir veiksmingą atsaką į tokią puslaidininkių krizę, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai aktyvuoti krizės padėtį įgyvendinimo aktais iš anksto nustatytam laikotarpiui, atsižvelgiant į Europos puslaidininkių tarybos nuomonę. Komisija, atsižvelgdama į Europos puslaidininkių tarybos nuomonę, turėtų įvertinti poreikį pratęsti krizės padėties trukmę ir ją pratęsti iš anksto nustatytam laikotarpiui, jei tokia būtinybė būtų nustatyta;

(44)krizės laikotarpiu būtinas glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir visų nacionalinių priemonių, kurių imamasi dėl puslaidininkių tiekimo grandinės, koordinavimas, siekiant pašalinti sutrikimus užtikrinant būtiną nuoseklumą, atsparumą ir veiksmingumą. Šiuo tikslu Europos puslaidininkių taryba prireikus turėtų sušaukti neeilinius posėdžius. Visos priemonės, kurių imamasi, turėtų būti taikomos tik krizės laikotarpiu;

(45)aktyvavus krizės padėtį, turėtų būti nustatytos ir įgyvendintos tinkamos, veiksmingos ir proporcingos priemonės, nedarant poveikio galimam tolesniam tarptautiniam bendradarbiavimui su atitinkamais partneriais siekiant sušvelninti kintančią krizinę padėtį. Prireikus Komisija turėtų prašyti informacijos iš puslaidininkių tiekimo grandinės įmonių. Be to, Komisija turėtų galėti, kai tai būtina ir proporcinga, įpareigoti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas priimti su krize susijusių produktų gamybos užsakymą ir teikti jam pirmenybę, taip pat veikti kaip centrinė perkančioji organizacija, kai ją įgalioja valstybės narės. Komisija galėtų taikyti priemones tik tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams. Be to, Europos puslaidininkių taryba gali patarti dėl būtinybės nustatyti eksporto kontrolės režimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/479 60 . Europos puslaidininkių taryba taip pat gali vertinti tolesnes tinkamas ir veiksmingas priemones ir dėl jų patarti. Visų šių neatidėliotinų priemonių naudojimas turėtų būti proporcingas ir apsiriboti tuo, kas būtina siekiant pašalinti iškilusius didelius trikdžius, jei tai atitinka Sąjungos interesus. Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie priemones, kurių imtasi, ir pagrindines priežastis. Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, gali pateikti tolesnes gaires dėl neatidėliotinų priemonių įgyvendinimo ir naudojimo;

(46)kai kurie sektoriai yra itin svarbūs tinkamam vidaus rinkos veikimui. Tie ypatingos svarbos sektoriai yra Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo 61 priede išvardyti sektoriai. Šiame reglamente gynybos ir kita veikla, kuri yra svarbi visuomenės saugai ir saugumui, taip pat turėtų būti laikoma ypatingos svarbos sektoriumi. Tam tikros priemonės turėtų būti taikomos tik siekiant užtikrinti tiekimą ypatingos svarbos sektoriams. Komisija gali taikyti neatidėliotinas priemones tik tam tikriems iš šių sektorių arba tam tikroms jų dalims, kai puslaidininkių krizė sutrikdė arba gali sutrikdyti jų veikimą;

(47)prašymų Sąjungoje įsisteigusių puslaidininkių tiekimo grandinės įmonių pateikti informaciją tikslas – išsamiai įvertinti puslaidininkių krizę siekiant nustatyti galimas poveikio švelninimo arba neatidėliotinas priemones Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu. Tokia informacija gali apimti gamybos gebą, gamybos pajėgumus ir pagrindinius esamus sutrikimus bei kliūtis. Šie aspektai galėtų apimti tipines ir faktines turimas su krize susijusių produktų atsargas gamyklose Sąjungoje ir trečiųjų valstybių įrenginius, kuriuos įmonė eksploatuoja ar turi pagal sutartį arba iš kurių perka; tipinį ir dabartinį faktinį vidutinį labiausiai paplitusių gaminamų produktų užsakymo įvykdymo laikotarpį; numatomą kiekvienos Sąjungos gamybos įmonės gamybos apimtį per ateinančius tris mėnesius; priežastis, trukdančias išnaudoti gamybos pajėgumus arba kitus turimus duomenis, būtinus puslaidininkių krizės pobūdžiui arba galimoms švelninimo ar neatidėliotinoms priemonėms nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu įvertinti. Visi prašymai turėtų būti proporcingi, juose turėtų būti atsižvelgiama į teisėtus įmonės tikslus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia norint pateikti duomenis, taip pat turėtų būti nustatyti tinkami prašomos informacijos pateikimo terminai. Įmonės turėtų būti įpareigotos patenkinti prašymą ir joms galėtų būti taikomos sankcijos, jei jos neįvykdo prašymo arba pateikia neteisingą informaciją. Bet kokiai gautai informacijai turėtų būti taikomos konfidencialumo taisyklės. Jeigu įmonė gavo prašymą pateikti su jos puslaidininkių veikla susijusią informaciją iš trečiosios valstybės, ji turėtų apie tai informuoti Komisiją, kad būtų galima įvertinti, ar Komisija turėtų prašyti pateikti informaciją;

(48)siekdama užtikrinti, kad ypatingos svarbos sektoriai galėtų toliau veikti krizės laikotarpiu ir kai tai būtina ir proporcinga šiam tikslui pasiekti, Komisija galėtų įpareigoti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas priimti su krize susijusių produktų užsakymus ir teikti jiems pirmenybę. Ši prievolė taip pat gali būti taikoma ir puslaidininkių gamybos įrenginiams, kurie, gaudami viešąją paramą, sutiko su tokia galimybe. Sprendimas dėl prioritetinio užsakymo turėtų būti priimamas atsižvelgiant į visas taikytinas Sąjungos teisines prievoles, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes. Įpareigojimas įvykdyti pirmenybinį užsakymą turėtų būti viršesnis už bet kokį veiklos įsipareigojimą pagal privatinę ar viešąją teisę, kartu atsižvelgiant į teisėtus įmonių tikslus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia norint kaip nors pakeisti gamybos seką. Įmonėms gali būti taikomos sankcijos, jei jos nesilaiko pareigos vykdyti pirmenybinius užsakymus;

(49)atitinkama įmonė turėtų būti įpareigota priimti pirmenybinį užsakymą ir teikti jam pirmenybę. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais įmonė galėtų prašyti Komisijos peržiūrėti nustatytą įpareigojimą. Tai taikoma arba tuo atveju, kai įrenginys dėl nepakankamos gamybos gebos ar gamybos pajėgumo, arba dėl to, kad tai įmonei užkrautų pernelyg didelę ekonominę naštą ir sukeltų ypatingų sunkumų, negali įvykdyti užsakymo, net jei jam teikiama pirmenybė;

(50)išimtinėmis aplinkybėmis, kai įmonė, veikianti Sąjungos puslaidininkių tiekimo grandinėje, gauna trečiosios valstybės prašymą dėl pirmenybinio užsakymo, ji turėtų informuoti Komisiją apie šį prašymą, kad būtų galima įvertinti, ar daromas didelis poveikis tiekimo ypatingos svarbos sektoriams saugumui ir ar tenkinami kiti būtinumo, proporcingumo ir teisėtumo reikalavimai, Komisija taip pat turėtų nustatyti pirmenybinio užsakymo įpareigojimą;

(51)atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti tiekimo saugumą ypatingos svarbos sektoriams, kurie atlieka gyvybiškai svarbias visuomenei funkcijas, prievolės vykdyti prioritetinį užsakymą vykdymas neturėtų reikšti atsakomybės trečiosioms šalims už žalą dėl bet kokio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, kuris gali atsirasti dėl būtinų laikinų atitinkamo gamintojo veiklos procesų pakeitimų, tik tiek, kiek sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo būtinas, kad būtų laikomasi nustatytos pirmumo tvarkos. Įmonės, kurioms gali būti skirtas prioritetinis užsakymas, turėtų numatyti šią galimybę savo komercinių sutarčių sąlygose. Nepažeidžiant kitų nuostatų taikymo, šis atleidimas nuo atsakomybės neturi įtakos atsakomybei už gaminius su trūkumais, kaip numatyta 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 85/374/EEB 62 ;

(52)prievolė teikti pirmenybę tam tikrų produktų gamybai nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnyje numatytos laisvės užsiimti verslu bei laisvės sudaryti sutartis ir Chartijos 17 straipsnyje numatytos teisės į nuosavybę esmės ir nedaro joms neproporcingo poveikio. Bet koks šių teisių apribojimas pagal šį reglamentą, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi, bus numatytas teisės aktuose, jį nustatant bus atsižvelgiama į tų teisių ir laisvių esmę ir laikomasi proporcingumo principo;

(53)kai aktyvuojama krizės padėtis, dvi ar daugiau valstybių narių galėtų įgalioti Komisiją sumuoti paklausą ir veikti jų vardu viešojo intereso viešųjų pirkimų srityje pagal galiojančias Sąjungos taisykles ir procedūras, panaudojant jų perkamąją galią. Komisija galėtų būti įgaliojama sudaryti susitarimus dėl su krize susijusių produktų pirkimo tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams. Komisija, konsultuodamasi su Europos puslaidininkių taryba, turėtų įvertinti kiekvieno prašymo naudingumą, būtinumą ir proporcingumą. Jei ji ketina neatsižvelgti į prašymą, ji turėtų apie tai pranešti atitinkamoms valstybėms narėms bei Europos puslaidininkių tarybai ir nurodyti priežastis. Be to, dalyvaujančios valstybės narės turėtų turėti teisę paskirti atstovus, kurie teiktų rekomendacijas ir patarimus vykstant viešųjų pirkimų procedūroms ir derantis dėl pirkimo susitarimų. Įsigytų produktų diegimas ir naudojimas ir toliau turėtų priklausyti dalyvaujančių valstybių narių kompetencijai;

(54)puslaidininkių trūkumo krizės metu gali prireikti, kad Sąjunga apsvarstytų apsaugos priemones. Europos puslaidininkių taryba gali pareikšti savo nuomonę siekdama pagrįsti Komisijos vertinimą, ar dėl padėties rinkoje labai trūksta pagrindinių produktų pagal Reglamentą (ES) 2015/479;

(55)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai, veiksmingai ir suderintai įgyvendinti šį reglamentą, bendradarbiauti ir keistis informacija, turėtų būti įsteigta Europos puslaidininkių taryba. Europos puslaidininkių taryba turėtų patarti ir padėti Komisijai konkrečiais klausimais. Be kita ko, turėtų būti teikiamos konsultacijos dėl Europos lustų iniciatyvos Lustų bendrosios įmonės viešojo sektoriaus institucijų tarybai; keičiamasi informacija apie integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų veikimą; aptariami konkretūs sektoriai ir technologijos, siekiant nustatyti tuos, kurie gali turėti didelį socialinį poveikį ir atitinkamą svarbą saugumui, kai reikia sertifikuoti patikimus produktus, ir sprendžiami koordinuotos stebėsenos ir reagavimo į krizes klausimai. Be to, Europos puslaidininkių taryba turėtų užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su šiuo reglamentu susijusiais klausimais. Europos puslaidininkių taryba turėtų remti Komisiją vykdant tarptautinį bendradarbiavimą laikantis tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, renkant informaciją ir vertinant krizes. Be to, Europos puslaidininkių taryba turėtų koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ir keistis informacija su kitomis Sąjungos reagavimo į krizes ir pasirengimo krizėms struktūromis, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir suderintas Sąjungos požiūris į reagavimo į puslaidininkių krizes ir pasirengimo joms priemones;

(56)Europos puslaidininkių tarybai turėtų pirmininkauti Komisijos atstovas. Kiekvienos valstybės narės nacionalinis bendras kontaktinis punktas turėtų paskirti bent vieną aukšto lygio atstovą į Europos puslaidininkių tarybą. Jos taip pat galėtų paskirti skirtingus atstovus įvairioms Europos puslaidininkių tarybos užduotims, pavyzdžiui, priklausomai nuo to, kuris šio reglamento skyrius aptariamas Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose. Komisija gali įsteigti pogrupius ir turėtų turėti teisę nustatyti darbo tvarką kviesdama ekspertus dalyvauti posėdžiuose ad hoc arba kviesdama Sąjungos puslaidininkių pramonės interesams atstovaujančias organizacijas, pavyzdžiui, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą, stebėtojų teisėmis dalyvauti pogrupių veikloje;

(57)Europos puslaidininkių taryba surengs atskirus posėdžius II skyriuje nustatytoms užduotims ir III bei IV skyriuose nustatytoms užduotims vykdyti. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti veiksmingą ir efektyvų bendradarbiavimą Europos puslaidininkių taryboje. Komisija turėtų galėti palengvinti Europos puslaidininkių tarybos ir kitų Sąjungos įstaigų, organų, agentūrų ir patariamųjų grupių mainus. Atsižvelgdama į puslaidininkių tiekimo kitiems sektoriams svarbą ir dėl to atsirandantį koordinavimo poreikį, Komisija turėtų užtikrinti, kad kitos Sąjungos institucijos ir įstaigos stebėtojų teisėmis dalyvautų Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose, kai tai aktualu ir tikslinga atsižvelgiant į stebėsenos ir reagavimo į krizes mechanizmą, nustatytą pagal IV skyrių. Siekiant tęsti ir panaudoti darbą įgyvendinant Komisijos rekomendaciją dėl bendro Sąjungos priemonių rinkinio puslaidininkių trūkumo problemai spręsti, Europos puslaidininkių taryba turėtų vykdyti Europos puslaidininkių ekspertų grupės užduotis. Kai Europos puslaidininkių taryba pradės savo veiklą, ši ekspertų grupė turėtų nustoti veikti;

(58)labai svarbus vaidmuo taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą tenka valstybėms narėms. Šiuo atžvilgiu kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, ir užtikrinti, kad tos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų ir išteklių. Valstybės narės galėtų paskirti esamą instituciją ar institucijas. Siekiant padidinti organizavimo efektyvumą valstybėse narėse ir įsteigti oficialų informacinį centrą visuomenei ir kitiems partneriams valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis, įskaitant Komisiją ir Europos puslaidininkių tarybą, kiekviena valstybė narė vienoje iš institucijų, kurias ji pagal šį reglamentą paskyrė kompetentinga institucija, turėtų paskirti vieną bendrą nacionalinį informacinį centrą, atsakingą už klausimų, susijusių su šiuo reglamentu, koordinavimą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis;

(59)siekiant užtikrinti patikimą ir konstruktyvų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, visos šalys, taikančios šį reglamentą, turėtų gerbti informacijos ir duomenų, gautų vykdant savo užduotis, konfidencialumą. Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, dirbantys prižiūrint šioms institucijoms, taip pat kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neturėtų atskleisti informacijos, kurią jie gavo arba kuria pasikeitė pagal šį reglamentą, ir tokios informacijos, kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį. Tai taip pat turėtų būti taikoma šiuo reglamentu įsteigtai Europos puslaidininkių tarybai ir Puslaidininkių komitetui. Kai tinkama, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatyta praktinė konfidencialios informacijos tvarkymo renkant informaciją tvarka;

(60)šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrintas skiriant vienkartines ir periodines baudas. Tuo tikslu dėl pareigų nevykdymo reikėtų nustatyti tinkamo lygio baudas ir periodines baudas. Be baudų vykdymo užtikrinimo senaties terminų, turėtų būti taikomi baudų ir periodinių baudų skyrimo senaties terminai. Be to, Komisija turėtų suteikti atitinkamai įmonei arba įmonėms atstovaujančioms organizacijoms teisę būti išklausytoms;

(61)pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į technologinius ir rinkos pokyčius, iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, kiek tai susiję su jame nustatytais veiksmais, laikantis šio reglamento tikslų, ir iš dalies keičiamas jo II priedas, kiek tai susiję su išmatuojamais rodikliais, kai manoma, kad tai būtina, taip pat siekiant papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 63 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(62)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ECIC atranka, kompetencijos centrų steigimo ir jų užduočių nustatymo procedūra, taip pat tinklo steigimo procedūra, kad būtų pasiekti Iniciatyvos tikslai. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su puslaidininkių krizės padėties aktyvavimu, kad būtų galima greitai ir koordinuotai reaguoti ir nustatyti praktines konfidencialios informacijos tvarkymo priemones. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 64 ;

(63)kadangi valstybės narės negali pakankamai įgyvendinti šio reglamento tikslų ir todėl dėl veiksmo masto ir aprėpties šiuos tikslus galima geriausiai įgyvendinti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali tvirtinti priemones remdamasi Sutarties 5 straipsnyje įtvirtintu subsidiarumo principu. Pagal proporcingumo principą, kaip įtvirtinta minėtame straipsnyje, šiuo reglamentu nesiekiama daugiau nei būtina šiam tikslui įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatoma sistema puslaidininkių sektoriui Sąjungos lygmeniu stiprinti, visų pirma imantis šių priemonių:

a)sukuriant Europos lustų iniciatyvą (toliau – Iniciatyva);

b)nustatant kriterijus, pagal kuriuos būtų pripažįstami ir remiami pirmieji tokio pobūdžio integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos, kuriais didinamas puslaidininkių tiekimo Sąjungoje saugumas;

c)sukuriant valstybių narių ir Komisijos koordinavimo mechanizmą, skirtą puslaidininkių tiekimui stebėti ir į puslaidininkių stygiaus krizes reaguoti.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)puslaidininkis – vienas iš šių dalykų:

a)medžiaga – elementas, pvz., silicis, arba junginys, pvz., silicio karbidas, – kurios elektrinį laidį galima keisti, arba

b)komponentas, sudarytas iš puslaidininkinių, izoliacinių ir laidžiųjų medžiagų sluoksnių, suformuotų pagal iš anksto nustatytą modelį, ir skirtas tiksliai apibrėžtoms elektroninėms ir (arba) fotoninėms funkcijoms vykdyti;

2)lustas – elektroninis įtaisas, sudarytas iš įvairių funkcinių elementų, sumontuotų ant vieno puslaidininkinės medžiagos ruošinio (paprastai tai atminties, loginis, analoginis įtaisas ar procesorius), dar vadinamas integriniu grandynu;

3)technologijos mazgas – puslaidininkio struktūra, naudojama kaip pereigos elementas ir nurodanti gamybos proceso matą nanometrais;

4)puslaidininkių tiekimo grandinė – su puslaidininkių gamyba susijusios veiklos, apimančios su žaliavomis ir gamybos įranga susijusią veiklą, projektavimą, gamybą, surinkimą, bandymą ir integravimą į korpusą, organizacijų, subjektų, technologijų, informacijos, išteklių ir paslaugų sistema;

5)puslaidininkių vertės kūrimo grandinė – su puslaidininkiniu gaminiu nuo jo sumanymo iki galutinio naudojimo susijusi veikla, apimanti su žaliavomis ir gamybos įranga susijusią veiklą, mokslinius tyrimus, projektavimą, gamybą, bandymą, surinkimą ir integravimą į korpusą, taip pat įmontavimą ir validavimą galutiniuose gaminiuose;

6)bandomoji linija – eksperimentinis projektas arba veiksmas, kuriuo plėtojama infrastruktūra, reikalinga produktui ar sistemai išbandyti, demonstruoti ir kalibruoti pagal modelio prielaidas, ir kuriuo siekiama aukštesnio nei 3–8 technologinės parengties lygio;

7)koordinatorius – juridinis asmuo, kuris yra pagal 7 straipsnį įsteigto Europos lustų infrastruktūros konsorciumo narys ir kurį visi to konsorciumo nariai paskyrė pagrindiniu kontaktiniu punktu konsorciumo ryšiams su Komisija palaikyti;

8)mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB 65 priedo 2 straipsnyje;

9)vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra MVĮ ir kurios darbuotojų skaičius neviršija 1 500, darbuotojų skaičių apskaičiuojant pagal Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3–6 straipsnius;

10)pirmasis tokio pobūdžio įrenginys – puslaidininkių gamybą, įskaitant pradinį ir (arba) baigiamąjį apdorojimą, galintis vykdyti įrenginys, kurio Sąjungoje iš esmės dar nėra arba kurio statyti neįsipareigota, pvz., atsižvelgiant į technologijos mazgą, pagrindo medžiagą, pvz., silicio karbidą ir galio nitridą, taip pat kitus inovatyviuosius produktus, kurie gali užtikrinti geresnį veiksmingumą, procesų inovacijas arba energinį naudingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą;

11)naujos kartos lustai ir naujos kartos puslaidininkių technologijos – lustai ir puslaidininkių technologijos, kurie lenkia pažangiausias technologijas ir padeda gerokai padidinti kompiuterių galią ar energijos vartojimo efektyvumą, taip pat duoda kitos reikšmingos su energija ir aplinka susijusios naudos;

12)pradinis apdorojimas – visas puslaidininkinės plokštelės apdorojimas;

13)baigiamasis apdorojimas – kiekvieno atskiro integrinio grandyno integravimas į korpusą, surinkimas ir bandymas;

14)puslaidininkių naudotojas – įmonė, gaminanti gaminius, į kuriuos montuojami puslaidininkiai;

15)pagrindiniai rinkos dalyviai – Sąjungos puslaidininkių sektoriaus įmonės, kurių patikimas veikimas būtinas puslaidininkių tiekimo grandinei;

16)ypatingos svarbos sektorius – sektorius, nurodytas Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, gynybos sektoriaus ir kitos su visuomenės sauga ir saugumu susijusios veiklos priede;

17)su krize susiję produktai – puslaidininkiai, tarpiniai produktai ir žaliavos, reikalingi puslaidininkiams arba tarpiniams produktams gaminti, kuriuos veikia puslaidininkių krizė arba kurie yra strategiškai svarbūs siekiant išeiti iš puslaidininkių krizės ar sumažinti jos ekonominį poveikį;

18)gamybos geba – potenciali puslaidininkių gamybos įrenginio gamybos apimtis esant optimaliems ištekliams, paprastai tam tikro dydžio plokštelių, kurias galima apdoroti per tam tikrą laiką, kiekis;

19)gamybos pajėgumas – puslaidininkių gamybos įrenginio gamybos apimtis, paprastai tam tikro dydžio plokštelių, apdorojamų per tam tikrą laiką, kiekis.

II skyrius

Europos lustų iniciatyva

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

3 straipsnis
Iniciatyvos sukūrimas

1.Iniciatyva sukuriama 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui.

2.Iniciatyva remiama skiriant finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, visų pirma pagal jos 6 konkretų tikslą, neviršijant atitinkamai 1,65 mlrd. EUR ir 1,65 mlrd. EUR orientacinės sumos. Šis finansavimas įgyvendinamas pagal Reglamentą (ES) 2021/695 ir Reglamentą (ES) 2021/694.

4 straipsnis
Iniciatyvos tikslai

1.Bendrasis Iniciatyvos tikslas – visoje Sąjungoje remti didelio masto technologinių pajėgumų stiprinimą ir inovacijas, kad būtų galima plėtoti ir diegti pažangiausias ir naujos kartos puslaidininkių ir kvantines technologijas, kurios sustiprins Sąjungos pažangiojo projektavimo, sistemų integravimo ir lustų gamybos gebą, taip pat padėti įgyvendinti dvejopą – skaitmeninę ir žaliąją – pertvarką.

2.Iniciatyva siekiama šių penkių veiklos tikslų:

a)sukurti pažangius didelio masto integrinių puslaidininkinių įtaisų technologijų projektavimo pajėgumus. Šio veiklos tikslo siekiama:

1)sukuriant novatorišką virtualią platformą, prieinamą visoje Sąjungoje, integruojant esamą ir naują projektavimo infrastruktūrą su išplėstinėmis bibliotekomis ir elektroninių įtaisų projektavimo automatizavimo (EDA) priemonėmis;

2)didinant projektavimo pajėgumus atsižvelgiant į vykstančius novatoriškus pokyčius, pavyzdžiui, procesorių architektūrą, grindžiamą atvirojo kodo redukuotosios komandų sistemos kompiuterių architektūra (RISC-V);

3)plečiant puslaidininkių ekosistemą, integruojant vertikaliuosius rinkos sektorius, prisidedant prie Sąjungos žaliosios, skaitmeninės ir inovacijų darbotvarkių;

b)tobulinti esamas ir kurti naujas pažangias bandomąsias linijas. Šio veiklos tikslo siekiama:

1)stiprinant naujos kartos lustų gamybos technologinius pajėgumus, integruojant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir rengiantis kurti būsimus technologijų mazgus, įskaitant pažangiausius mažesnius nei dviejų nanometrų mazgus, visiškai nuskurdinto silicio ant izoliatoriaus (FD-SOI) 10 nanometrų ir mažesnius mazgus, ir taikant 3D įvairiarūšių sistemų integraciją ir pažangųjį integravimą į korpusą;

2)remiant didelio masto inovacijas, suteikiant prieigą prie naujų ar esamų bandomųjų linijų eksperimentuoti, bandyti ir validuoti naujas projektavimo koncepcijas, apimančias pagrindines funkcijas, pvz., naujas galios elektronikos medžiagas ir architektūras, skatinančias tvarią energetiką ir elektromobilumą, mažesnį energijos suvartojimą, saugumą, aukštesnio lygio kompiuterių veiksmingumą, arba integruojant proveržio technologijas, pvz., neuromorfinius ir įterptuosius dirbtinio intelekto (DI) lustus, integruotos fotonikos, grafeno ir kitas 2D medžiagomis grindžiamas technologijas;

3)teikiant paramą integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms, suteikiant pirmenybinę prieigą prie naujų bandomųjų linijų;

c)kurti pažangių technologijų ir inžinerinius pajėgumus, siekiant paspartinti inovacinį kvantinių lustų kūrimą;

d)sukurti kompetencijos centrų tinklą visoje Sąjungoje, siekiant:

1)stiprinti pajėgumus ir teikti įvairias dalykines žinias suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant MVĮ ir startuolius, kurie yra galutiniai naudotojai, palengvinant prieigą prie pirmiau nurodytų pajėgumų ir priemonių ir veiksmingą jų naudojimą;

2)spręsti įgūdžių trūkumo problemą, pritraukti ir sutelkti naujus talentus ir remti tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos atsiradimą siekiant stiprinti puslaidininkių sektorių, be kita ko, perkvalifikuojant darbuotojus ir keliant jų kvalifikaciją;

e)imtis veiklos, kuri bendrai apibūdinama kaip Lustų fondo veikla, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ ir kitoms puslaidininkių vertės kūrimo grandinės įmonėms gauti skolos finansavimą ir nuosavą kapitalą, taikant derinimo priemonę pagal fondą „InvestEU“ ir per Europos inovacijų tarybą, siekiant:

1)sustiprinti Sąjungos biudžeto išlaidų sverto poveikį ir užtikrinti didesnį privačiojo sektoriaus finansavimo pritraukimo didinamąjį poveikį;

2)teikti paramą įmonėms, patiriančioms sunkumų gauti finansavimą, ir tenkinant poreikį stiprinti Sąjungos ir jos valstybių narių ekonominį atsparumą;

3)spartinti investicijas į puslaidininkių gamybos technologijas ir lustų projektavimą ir pritraukti viešojo bei privačiojo sektorių finansavimą, kartu didinant tiekimo saugumą visoje puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje.

5 straipsnis
Iniciatyvos komponentai

1.Iniciatyvą sudaro šie penki komponentai:

a)pažangių didelio masto integrinių puslaidininkinių įtaisų technologijų projektavimo pajėgumai;

b)novatoriškos gamybos ir bandymų bei eksperimentavimo įrangos įrenginių rengimo bandomosios linijos;

c)pažangių technologijų ir inžineriniai pajėgumai kvantiniams lustams kurti;

d)kompetencijos centrų tinklas ir įgūdžių ugdymas;

e)Lustų fondo veikla siekiant sudaryti palankesnes sąlygas startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ ir kitoms puslaidininkių vertės kūrimo grandinės įmonėms gauti skolos finansavimą ir nuosavą kapitalą.

6 straipsnis
Sinergija su Sąjungos programomis

1.Iniciatyva sudaro sąlygas sinergijai su Sąjungos programomis, kaip nurodyta III priede. Komisija užtikrina, kad nebūtų kliudoma siekti konkrečių tikslų, kai naudojamasi tuo, kad programa papildo kitas Sąjungos programas.

7 straipsnis
Europos lustų infrastruktūros konsorciumas

1.Siekiant įgyvendinti reikalavimus atitinkančius veiksmus ir kitas susijusias užduotis, finansuojamas pagal Iniciatyvą, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti įsteigtas Europos lustų infrastruktūros konsorciumas (ECIC).

2.ECIC:

a)nuo 6 dalyje nurodyto Komisijos sprendimo įsigaliojimo dienos turi juridinio asmens statusą;

b)turi vieną ar daugiau registruotų buveinių, esančių vienos ar daugiau valstybių narių teritorijoje;

c)jį sudaro bent trys teisės subjektai iš ne mažiau kaip trijų valstybių narių ir jis veikia kaip viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumas, kuriame dalyvauja valstybės narės ir privatūs teisės subjektai;

d)paskiria koordinatorių.

3.Koordinatorius raštu pateikia Komisijai paraišką, kurioje nurodoma:

a)prašymas Komisijai įsteigti ECIC, įskaitant siūlomų teisės subjektų, sudarančių ECIC, sąrašą;

b)ECIC įstatų projektas, į kurį įtraukiamos bent nuostatos dėl: steigimo procedūros, narystės, biudžeto, oficialios buveinės, taikytinos teisės ir jurisdikcijos, rezultatų nuosavybės, valdymo, įskaitant sprendimų priėmimo procedūrą ir konkretų valstybių narių ir Komisijos vaidmenį ir, jei taikoma, balsavimo teises, likvidavimo, ataskaitų teikimo ir atsakomybės.

4.Komisija peržiūri ECIC steigimo paraišką remdamasi šiais kriterijais:

a)siūlomo ECIC ir jį sudarančių teisės subjektų puslaidininkių srities tinkami gebėjimai, praktinė patirtis ir pajėgumai;

b)tinkamas valdymo pajėgumas, darbuotojai ir infrastruktūra, kurių reikia norint vykdyti reikalavimus atitinkančius veiksmus pagal Iniciatyvą;

c)veiklos ir teisinės priemonės, kurių reikia norint taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutarčių ir finansų valdymo taisykles;

d)tinkamas finansinis gyvybingumas, kuris atitinka Sąjungos lėšų, kurias jis turės valdyti, dydį ir kuris, kai tikslinga, įrodomas pateikiant garantijas, kurias, pageidautina, suteikė viešojo sektoriaus institucija;

e)biudžetas, kurį valstybės narės ir privačiojo sektoriaus dalyviai skirtų ECIC finansavimui, ir susijusios sąlygos;

f)tinkamas ECIC gebėjimas užtikrinti, kad būtų patenkinti pramonės poreikiai.

5.Komisija įgyvendinimo aktu, remdamasi 4 dalyje nustatytais kriterijais, priima vieną iš šių sprendimų:

a)padariusi išvadą, kad 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai įvykdyti, – įsteigti ECIC;

b)jei padaro išvadą, kad 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai netenkinami, – atmesti paraišką.

Įgyvendinimo aktas priimamas pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

6.Apie 5 dalyje nurodytą sprendimą pranešama pareiškėjams.

7.Sprendimas, kuriuo įsteigiamas ECIC, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.ECIC turi didelę bendrą autonomiją nustatyti savo narystę, valdymą, finansavimą, biudžetą ir atitinkamų finansinių įnašų iš narių pareikalavimo sąlygas, balsavimo teises ir darbo metodus. Tačiau ECIC organizacinė struktūra, sudėtis ir darbo metodai, įskaitant visus įstatų pakeitimus, turi atitikti šio reglamento ir Europos lustų iniciatyvos tikslus ir uždavinius ir padėti juos įgyvendinti ir apie juos turi būti pranešama Komisijai.

9.ECIC parengia metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikia techninį veiklos aprašymą ir finansinę ataskaitą. Metinė veiklos ataskaita perduodama Komisijai ir skelbiama viešai. Komisija gali teikti rekomendacijas metinėje veiklos ataskaitoje aptariamais klausimais.

8 straipsnis
Europos puslaidininkių kompetencijos centrų tinklas

1.Siekiant įgyvendinti veiksmus pagal 5 straipsnio d punkte nurodytą Iniciatyvos komponentą, gali būti sukurtas Europos puslaidininkių kompetencijos centrų tinklas (toliau – tinklas).

2.Įgyvendinant veiksmus pagal 5 straipsnio d punkte nurodytą Iniciatyvos komponentą, tinklas Sąjungos pramonės, visų pirma MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, taip pat viešojo sektoriaus naudai gali vykdyti visų arba tam tikrų toliau nurodytų rūšių veiklą:

a)teikti prieigą prie projektavimo paslaugų ir projektavimo priemonių pagal 5 straipsnio a punkte nurodytą Iniciatyvos komponentą, taip pat prie bandomųjų linijų, remiamų pagal 5 straipsnio b punkte nurodytą Iniciatyvos komponentą;

b)didinti informuotumą ir teikti būtinas praktines bei dalykines žinias suinteresuotiesiems subjektams ir ugdyti jų įgūdžius siekiant padėti jiems sparčiau kurti ir integruoti naujas puslaidininkių technologijas, projektavimo galimybes ir sistemų koncepcijas veiksmingai naudojant infrastruktūrą;

c)didinti informuotumą ir teikti dalykines bei praktines žinias ir paslaugas arba užtikrinti galimybę jomis naudotis, įskaitant sistemos projektavimo parengtį, naujas ir esamas bandomąsias linijas ir paramos veiksmus, būtinus pagal šią iniciatyvą remiamiems įgūdžiams ir gebėjimams ugdyti;

d)sudaryti sąlygas perduoti dalykines žinias ir praktinę patirtį tarp valstybių narių ir regionų, skatinti keistis įgūdžiais, žiniomis ir gerąja patirtimi ir įgyvendinti bendras programas;

e)rengti ir valdyti konkrečius puslaidininkių technologijų mokymo veiksmus, kuriais remiamas talentų rezervo plėtojimas Sąjungoje.

3.Valstybės narės skiria kompetencijos centrus kandidatus pagal savo nacionalines procedūras, administracines ir institucines struktūras, taikydamos atviro konkurso procesą. Komisija įgyvendinimo aktais nustato kompetencijos centrų steigimo procedūrą, įskaitant atrankos kriterijus, ir tolesnes centrų užduotis ir funkcijas, susijusias su veiksmų pagal Iniciatyvą įgyvendinimu, tinklo kūrimo procedūrą ir sprendimų dėl tinklą sudarančių subjektų atrankos priėmimo procedūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.Tinklas turi plataus masto bendrą autonomiją nustatyti savo organizacinę struktūrą, sudėtį ir darbo metodus. Tačiau tinklo organizacinė struktūra, sudėtis ir darbo metodai turi atitikti šio reglamento ir Iniciatyvos tikslus ir uždavinius ir padėti juos įgyvendinti.

9 straipsnis
Įgyvendinimas

1.5 straipsnio a–d punktuose išvardyti Iniciatyvos komponentai gali būti patikėti Lustų bendrajai įmonei, nurodytai Tarybos reglamente XX/XX, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, ir įgyvendinami Lustų bendrosios įmonės darbo programoje.

2.Siekiant atsižvelgti į technologinius ir rinkos pokyčius Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I priedo nuostatos, susijusios su jame išdėstytais veiksmais, užtikrinant nuoseklumą su 4 straipsnyje nurodytais Iniciatyvos tikslais.

3.Siekiant užtikrinti veiksmingą Iniciatyvos įgyvendinimą ir vertinimą, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priedo nuostatos, susijusios su išmatuojamais įgyvendinimo stebėsenos rodikliais ir Iniciatyvos ataskaitų teikimu siekiant 4 straipsnyje išdėstytų jos tikslų.

III skyrius

Tiekimo saugumas

10 straipsnis
Integruotos gamybos įrenginiai

1.Integruotos gamybos įrenginiai yra pirmieji tokio tipo puslaidininkių projektavimo ir gamybos įrenginiai, apimantys pradinį ir (arba) baigiamąjį apdorojimą, Sąjungoje, kuriais prisidedama prie tiekimo saugumo vidaus rinkoje.

2.Integruotos gamybos įrenginys atitinka šiuos kriterijus:

a)jis atitinka pirmojo tokio pobūdžio įrenginio reikalavimus;

b)jo įkūrimas ir veikimas daro aiškų teigiamą poveikį Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo grandinei, susijusį su tiekimo saugumo užtikrinimu ir kvalifikuotos darbo jėgos gausinimu;

c)jis užtikrina, kad su viešąja paslauga susiję trečiųjų valstybių įsipareigojimai nebūtų taikomi eksteritorialiai taip, kad gali būti pakenkta įmonės gebėjimui laikytis 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, ir įsipareigoja informuoti Komisiją, kai tokia pareiga atsiranda;

d)jis įsipareigoja investuoti į naujos kartos lustus.

3.Kad būtų investuojama į naujos kartos lustus pagal 2 dalies d punktą, integruotos gamybos įrenginiui suteikiama pirmenybinė prieiga prie bandomųjų linijų, sukurtų pagal 5 straipsnio b punktą. Tokia pirmenybinė prieiga suteikiama nepažeidžiant veiksmingos kitų suinteresuotų įmonių prieigos prie bandomųjų linijų.

11 straipsnis
Atvirosios ES gamyklos

1.Atvirosios ES gamyklos yra pirmieji tokio tipo puslaidininkių pradinio ir (arba) baigiamojo apdorojimo gamybos įrenginiai Sąjungoje, siūlantys gamybos pajėgumą nesusijusioms įmonėms ir taip prisidedantys prie tiekimo saugumo vidaus rinkoje.

2.Atviroji ES gamykla atitinka šiuos kriterijus:

a)ji atitinka pirmojo tokio pobūdžio įrenginio reikalavimus;

b)jos įkūrimas ir veikimas daro aiškų teigiamą poveikį Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo grandinei, susijusį su tiekimo saugumo užtikrinimu ir kvalifikuotos darbo jėgos gausinimu, visų pirma atsižvelgiant į tai, kokiu mastu ji siūlo pradinį ir (arba) baigiamąjį apdorojimą apimančios gamybos pajėgumą su gamykla nesusijusioms įmonėms, jei yra pakankama paklausa;

c)jis užtikrina, kad su viešąja paslauga susiję trečiųjų valstybių įsipareigojimai nebūtų taikomi eksteritorialiai taip, kad gali būti pakenkta įmonės gebėjimui laikytis 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, ir įsipareigoja informuoti Komisiją, kai tokia pareiga atsiranda;

d)jis įsipareigoja investuoti į naujos kartos lustus.

3.Kai atviroji ES gamykla siūlo gamybos pajėgumą su gamyklos operatoriumi nesusijusioms įmonėms, ji nustato ir išlaiko tinkamą ir veiksmingą projektavimo ir gamybos procesų funkcinį atskyrimą, kad būtų užtikrinta kiekviename etape gaunamos informacijos apsauga.

4.Kad būtų investuojama į naujos kartos lustus pagal 2 dalies d punktą, atvirajai ES gamyklai suteikiama pirmenybinė prieiga prie bandomųjų linijų, sukurtų pagal 5 straipsnio b punktą. Tokia pirmenybinė prieiga suteikiama nepažeidžiant veiksmingos kitų suinteresuotų įmonių prieigos prie bandomųjų linijų.

12 straipsnis
Paraiška ir pripažinimas

1.Bet kuri įmonė ar bet kuris įmonių konsorciumas (toliau – pareiškėjas) gali pateikti Komisijai paraišką pripažinti pareiškėjo planuojamą įrenginį integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla.

2.Komisija, konsultuodamasi su Europos puslaidininkių taryba, įvertina paraišką taikydama sąžiningą ir skaidrų procesą ir remdamasi šiais elementais:

a)atitiktis kriterijams, nustatytiems atitinkamai 10 straipsnio 2 dalyje arba 11 straipsnio 2 dalyje;

b)verslo planas, kuriame įvertinamas projekto finansinis perspektyvumas, įskaitant informaciją apie bet kokią planuojamą gauti viešąją paramą;

c)įrodyta pareiškėjo patirtis įrengti ir eksploatuoti panašius įrenginius;

d)atitinkamo patvirtinamojo dokumento, įrodančio valstybės narės ar valstybių narių, kuriose pareiškėjas ketina įkurti savo įrenginį, pasirengimą sudaryti sąlygas įkurti tokį įrenginį.

Komisija išnagrinėja paraišką, laiku priima sprendimą ir jį praneša pareiškėjui.

3.Komisija stebi integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų veiklą. Jei Komisija nustato, kad įrenginys nebeatitinka kriterijų, nustatytų atitinkamai 10 straipsnio 2 dalyje arba 11 straipsnio 2 dalyje, ji apie nustatytus faktus praneša Europos puslaidininkių tarybai. Pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba ir išklausiusi įrenginio atstovus, Komisija gali panaikinti sprendimą, kuriuo buvo suteiktas integruotos gamybos įrenginio arba atvirosios ES gamyklos statusas.

4.Komisija gali, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, panaikinti sprendimą, kuriuo buvo pripažintas integruotos gamybos įrenginio arba atvirosios ES gamyklos statusas, jei pripažinimas buvo grindžiamas paraiška, kurioje pateikta neteisinga informacija.

5.Įrenginiai, kurie nebėra integruotos gamybos įrenginiai ar atvirosios ES gamyklos, netenka visų teisių, susijusių su šio statuso pripažinimu pagal šį reglamentą.

13 straipsnis
Viešasis interesas ir viešoji parama

1.Laikoma, kad integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos prisideda prie puslaidininkių tiekimo saugumo Sąjungoje ir todėl atitinka viešąjį interesą.

2.Siekdamos užtikrinti tiekimo saugumą Sąjungoje, valstybės narės, nepažeisdamos Sutarties 107 ir 108 straipsnių, pagal 14 straipsnį gali taikyti paramos schemas ir teikti administracinę paramą integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms.

14 straipsnis
Nacionalinių leidimų išdavimo procedūrų paspartinimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad administracinės paraiškos, susijusios su integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų planavimu, statyba ir eksploatavimu, būtų tvarkomos efektyviai ir laiku. Tuo tikslu visos atitinkamos nacionalinės institucijos užtikrina, kad šios paraiškos būtų tvarkomos kuo greičiau, kiek tai teisiškai įmanoma.

2.Tais atvejais, kai toks statusas numatytas nacionalinėje teisėje, integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms suteikiamas kuo aukštesnis nacionalinės svarbos statusas ir jis tokiu laikomas leidimų išdavimo procesuose, įskaitant susijusius su poveikio aplinkai vertinimais ir, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, teritorijų planavimo procesuose.

3.Puslaidininkių tiekimo saugumas gali būti laikomas įpareigojančia svarbesnio viešojo intereso priežastimi, nurodyta Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalies c punkte, ir labai svarbia visuomenės interesams priežastimi, nurodyta Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 7 dalyje. Todėl integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų planavimas, statyba ir eksploatavimas gali būti laikomi viršesniu viešuoju interesu, jei įvykdytos kitos šiose nuostatose išdėstytos sąlygos.

4.Atitinkama valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už kiekvieno integruotos gamybos įrenginio ar atvirosios ES gamyklos administracinių paraiškų, susijusių su planavimu, statyba ir eksploatavimu, teikimo palengvinimą ir koordinavimą. Institucija paskiria koordinatorių, kuris veikia kaip vienintelis kontaktinis asmuo integruotos gamybos įrenginio arba atvirosios ES gamyklos klausimais. Institucija gali sudaryti darbo grupę, kurioje būtų atstovaujama visoms su administracinėmis paraiškomis susijusioms institucijoms, kad ji parengtų leidimų išdavimo tvarkaraštį ir stebėtų bei koordinuotų jo įgyvendinimą. Jei integruotos gamybos įrenginiui arba atvirajai ES gamyklai įkurti reikia priimti sprendimus dviejose ar daugiau valstybių narių, atitinkamos institucijos imasi visų būtinų priemonių efektyviam ir veiksmingam tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui užtikrinti.

IV skyrius

Stebėsena ir reagavimas į krizes

1 skirsnis
Stebėsena

15 straipsnis
Stebėsena ir įspėjimas

1.Valstybės narės reguliariai stebi puslaidininkių vertės kūrimo grandinę. Visų pirma jos:

a)stebi išankstinio įspėjimo rodiklius, nustatytus pagal 16 straipsnį;

b)stebi pagrindinių rinkos dalyvių, nustatytų pagal 17 straipsnį, teikiamų paslaugų ir tiekiamų prekių prieinamumą ir vientisumą.

Valstybės narės reguliariai praneša naujausius nustatytus atitinkamus faktus Europos puslaidininkių tarybai.

2.Valstybės narės kviečia pagrindinius puslaidininkių naudotojus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus pateikti informaciją apie didelius paklausos svyravimus ir žinomus jų tiekimo grandinės sutrikimus. Siekdamos palengvinti keitimąsi informacija, valstybės narės nustato šios informacijos atnaujinimo mechanizmą ir administracinę struktūrą.

3.Pagal 26 straipsnio 1 dalį paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos gali prašyti informacijos iš puslaidininkių tiekimo grandinėje veikiančioms įmonėms atstovaujančių organizacijų arba atskirų įmonių, jei tai būtina ir proporcinga 1 dalies tikslais. Tokiu atveju nacionalinės kompetentingos institucijos ypatingą dėmesį skiria MVĮ, kad kuo labiau sumažintų dėl šio prašymo susidarančią administracinę naštą, ir pirmenybę teikia skaitmeniniams tokios informacijos gavimo sprendimams. Visa pagal šią dalį gauta informacija tvarkoma laikantis 27 straipsnyje nustatytų konfidencialumo įpareigojimų.

4.Jei valstybė narė sužino apie galimą puslaidininkių krizę, didelį paklausos svyravimą arba turi konkrečios ir patikimos informacijos apie bet kokį kitą pasireiškiantį rizikos veiksnį ar įvykį, ji nedelsdama įspėja Komisiją (toliau – išankstinis įspėjimas).

5.Jei Komisija, remdamasi valstybių narių pagal 4 dalį pateikta informacija, ar iš kitų šaltinių, įskaitant tarptautinių partnerių pateiktą informaciją, sužino apie galimą puslaidininkių krizę, didelį paklausos svyravimą arba turi konkrečios ir patikimos informacijos apie bet kokį kitą pasireiškiantį rizikos veiksnį ar įvykį, ji nedelsdama:

a)sušaukia neeilinį Europos puslaidininkių tarybos posėdį, siekdama koordinuoti šiuos veiksmus:

1)įvertinti, ar pagrįsta aktyvuoti 18 straipsnyje nurodytą krizės padėtį;

2)aptarti, ar valstybėms narėms gali būti tikslinga, būtina ir proporcinga bendrai pirkti puslaidininkius, tarpinius produktus ar žaliavas, kuriuos paveikė arba gali paveikti galima puslaidininkių krizė (toliau – koordinuotas pirkimas);

b)Sąjungos vardu pradėti konsultacijas arba bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, kad laikantis tarptautinių įsipareigojimų būtų ieškoma bendradarbiavimo sprendimų tiekimo grandinės sutrikimams pašalinti. Kai tikslinga, tai gali apimti koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose.

6.5 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą koordinuotą pirkimą valstybės narės vykdo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 66 38 straipsnyje nustatytas taisykles.

7.Pagal 26 straipsnio 1 dalį paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos sudaro įmonių, veikiančių puslaidininkių tiekimo grandinėje jų nacionalinėje teritorijoje, sąrašą, apimantį nekonfidencialią informaciją apie paslaugas ar prekes ir kontaktinę informaciją. Šį sąrašą ir visus vėlesnius jo naujinius jos pateikia Komisijai. Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, gali paskelbti gaires, kuriose būtų išsamiau nurodyta rinktina informacija ir nustatytos techninės specifikacijos bei formatai.

16 straipsnis
Sąjungos rizikos vertinimas ir išankstinio įspėjimo rodikliai

1.Komisija, konsultuodamasi su Europos puslaidininkių taryba, įvertina pavojus, dėl kurių puslaidininkių tiekimas gali sutrikti, jam gali kilti pavojus ar jis gali būti neigiamai paveiktas (Sąjungos rizikos vertinimas). Sąjungos rizikos vertinime Komisija nustato išankstinio įspėjimo rodiklius.

2.Prireikus Komisija peržiūri Sąjungos rizikos vertinimą, įskaitant išankstinio įspėjimo rodiklius.

3.Stebėdamos puslaidininkių vertės kūrimo grandinę pagal 15 straipsnį, valstybės narės stebi Komisijos nustatytus išankstinio įspėjimo rodiklius.

17 straipsnis
Pagrindiniai rinkos dalyviai

1.Valstybės narės nustato pagrindinius puslaidininkių tiekimo grandinių rinkos dalyvius savo nacionalinėje teritorijoje, atsižvelgdamos į šiuos elementus:

a)kitų Sąjungos įmonių, kurios priklauso nuo rinkos dalyvio teikiamos paslaugos ar tiekiamų prekių, skaičių;

b)pagrindinio rinkos dalyvio užimamą Sąjungos arba pasaulinės tokių paslaugų ar prekių rinkos dalį;

c)rinkos dalyvio svarbą išlaikant pakankamą paslaugos teikimo ar prekių tiekimo lygį Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, ar yra tos paslaugos teikimo ar prekių tiekimo alternatyvų;

d)poveikį, kurį gali turėti rinkos dalyvio paslaugos teikimo ar prekių tiekimo sutrikimas Sąjungos puslaidininkių tiekimo grandinei ir priklausomoms rinkoms.

2.Stebėdamos puslaidininkių vertės kūrimo grandinę pagal 15 straipsnį, valstybės narės, pasikonsultavusios su Europos puslaidininkių taryba, stebi tų pagrindinių rinkos dalyvių teikiamų paslaugų ar tiekiamų prekių prieinamumą ir vientisumą.

2 skirsnis
Puslaidininkių tiekimo krizės padėtis

18 straipsnis
Krizės padėties aktyvavimas

1.Laikoma, kad vyksta puslaidininkių krizė, kai dėl didelių puslaidininkių tiekimo sutrikimų atsiranda didelių trūkumų, kurie:

a)susiję su dideliais vėlavimais ar dideliu neigiamu poveikiu vienam ar daugiau svarbių ekonomikos sektorių Sąjungoje, arba

b)neleidžia vykdyti būtiniausių produktų, naudojamų ypatingos svarbos sektoriuose, tiekimo, remonto ir priežiūros.

2.Jei Komisijos vertinime pateikiami konkretūs, rimti ir patikimi puslaidininkių krizės įrodymai, Komisija gali aktyvuoti krizės padėtį, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 33 straipsnio 2 dalį. Aktyvavimo trukmė nurodoma įgyvendinimo akte. Jeigu, atsižvelgiant į puslaidininkių krizės apimtį ir sunkumą, tai būtina dėl privalomų skubos priežasčių, pagal šį straipsnį priimamiems įgyvendinimo aktams taikoma 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra.

3.Prieš baigiantis krizės padėties aktyvavimo laikotarpiui, Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, įvertina, ar krizės padėties aktyvavimo laikotarpis turėtų būti pratęstas. Jei atlikus vertinimą padaroma išvada, kad pratęsimas yra tikslingas, Komisija gali pratęsti aktyvavimo laikotarpį priimdama įgyvendinimo aktus. Pratęsimo trukmė nurodoma pagal 33 straipsnio 2 dalį priimamuose įgyvendinimo aktuose. Kai tikslinga, Komisija gali nuspręsti pakartotinai pratęsti krizės padėties aktyvavimą.

4.Krizės padėties metu Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva prireikus sušaukia neeilinius Europos puslaidininkių tarybos posėdžius. Valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir Europos puslaidininkių taryboje koordinuoja visas nacionalines priemones, kurių imamasi dėl puslaidininkių tiekimo grandinės.

5.Krizės padėties aktyvavimo laikotarpiui pasibaigus priemonės, kurių imtasi pagal 20, 21 ir 22 straipsnius, nustoja galioti. Komisija peržiūri Sąjungos rizikos vertinimą pagal 16 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo krizės padėties galiojimo pabaigos.

19 straipsnis
Neatidėliotinų priemonių rinkinys

1.Kai aktyvuojama krizės padėtis ir kai tinkama siekiant įveikti puslaidininkių krizę Sąjungoje, Komisija imasi 20 straipsnyje numatytos priemonės tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Be to, Komisija gali imtis 21 ir (arba) 22 straipsnyje numatytų priemonių tuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

2.Komisija gali, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, apriboti 21 ir 22 straipsniuose numatytų priemonių taikymą ir jas taikyti tik tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams, kurių veikimas dėl puslaidininkių krizės sutrikdomas arba kuriems gresia toks sutrikdymas.

3.Kai aktyvuota krizės padėtis ir kai tikslinga siekiant įveikti puslaidininkių krizę Sąjungoje, Europos puslaidininkių taryba gali:

a)įvertinti galimo apsaugos priemonių įvedimo poveikį, įskaitant visų pirma tai, ar rinkos padėtis atitinka didelį pagrindinio produkto trūkumą pagal Reglamentą (ES) 2015/479, ir pateikti nuomonę Komisijai;

b)įvertinti tolesnes tinkamas ir veiksmingas neatidėliotinas priemones ir konsultuoti dėl jų.

4.1 dalyje nurodytų priemonių taikymas turi būti proporcingas ir apsiriboti tuo, kas būtina siekiant pašalinti didelius gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų ar ekonominės veiklos sutrikimus Sąjungoje, ir turi atitikti Sąjungos interesus. Taikant šias priemones turi būti vengiama užkrauti neproporcingą administracinę naštą MVĮ.

5.Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie visas priemones, kurių imtasi pagal 1 dalį, ir paaiškina savo sprendimo priežastis.

6.Komisija gali, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, paskelbti neatidėliotinų priemonių įgyvendinimo ir taikymo gaires.

20 straipsnis
Informacijos rinkimas

1.Komisija, pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, reikalauja, kad įmonėms atstovaujančios organizacijos arba, jei būtina, pavienės puslaidininkių tiekimo grandinėje veikiančios įmonės informuotų Komisiją apie savo gamybos gebą, gamybos pajėgumus, esamus pirminius sutrikimus ir pateiktų kitus turimus duomenis, būtinus puslaidininkių krizės pobūdžiui įvertinti arba galimoms švelninimo ar neatidėliotinoms priemonėms nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu nustatyti ir įvertinti.

2.Prašyme pateikti informaciją nurodomas jo teisinis pagrindas, jis turi būti proporcingas duomenų detalumo, apimties ir prieigos prie prašomų duomenų dažnumo atžvilgiu, jame turi būti atsižvelgta į teisėtus įmonės tikslus, taip pat sąnaudas ir pastangas, kurių reikia norint pateikti duomenis, ir nustatomas terminas, per kurį informacija turi būti pateikta. Jame taip pat nurodomos 28 straipsnyje numatytos sankcijos.

3.Prašomą informaciją įmonės ar įmonių asociacijos vardu teikia įmonių savininkai ar jų atstovai, o juridinių asmenų, bendrovių ar firmų arba juridinio asmens statuso neturinčių asociacijų – asmenys, įgalioti jiems atstovauti pagal įstatymus ar pagal jų įstatus. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jeigu teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka pastariesiems.

4.Jeigu įmonė, atsakydama į pagal šį straipsnį pateiktą prašymą, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos iki nustatyto termino, jai skiriamos pagal 28 straipsnį nustatytos baudos.

5.Jei Sąjungoje įsisteigusios įmonės su jos puslaidininkių veikla susijusią informaciją prašo pateikti trečioji valstybė, ta įmonė apie tai praneša Komisijai tokiu būdu, kad Komisija galėtų paprašyti panašios informacijos. Apie tai, kad yra pateiktas toks trečiosios valstybės prašymas, Komisija informuoja Europos puslaidininkių tarybą.

21 straipsnis
Pirmenybiniai užsakymai

1.Kai tai būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti visų ar tam tikrų ypatingos svarbos sektorių veikimą, Komisija gali įpareigoti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas priimti su krize susijusių produktų užsakymą ir teikti jam pirmenybę (toliau – pirmenybinis užsakymas). Įpareigojimas yra viršesnis už bet kokį vykdymo įpareigojimą pagal privatinę ar viešąją teisę.

2.Įpareigojimas pagal 1 dalį taip pat gali būti nustatytas kitoms puslaidininkių įmonėms, kurios sutiko su tokia galimybe gaudamos viešąją paramą.

3.Kai Sąjungoje įsisteigusiai puslaidininkių įmonei taikoma trečiosios valstybės pirmenybinio užsakymo priemonė, ji apie tai praneša Komisijai. Jei tas įpareigojimas turėtų didelį poveikį tam tikrų ypatingos svarbos sektorių veikimui, Komisija gali įpareigoti tą įmonę pagal 4, 5 ir 6 dalis priimti su krize susijusių produktų užsakymus ir teikti jiems pirmenybę.

4.Įpareigojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis savo sprendimu nustato Komisija. Sprendimas priimamas laikantis visų taikytinų Sąjungos teisinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant būtinumo ir proporcingumo principus. Sprendime visų pirma atsižvelgiama į teisėtus atitinkamos įmonės tikslus ir sąnaudas bei pastangas, kurių reikia bet kokiam gamybos sekos pakeitimui. Savo sprendime Komisija nurodo pirmenybinio užsakymo teisinį pagrindą, nustato terminą, per kurį jis turi būti įvykdytas, ir, jei taikoma, nurodo produktą ir kiekį, taip pat 28 straipsnyje numatytas sankcijas už įpareigojimo nevykdymą. Pirmenybinis užsakymas pateikiamas sąžininga ir pagrįsta kaina.

5.Atitinkama įmonė privalo priimti pirmenybinį užsakymą ir teikti jam pirmenybę. Įmonė gali prašyti Komisijos peržiūrėti pirmenybinį užsakymą, jei ji mano, kad tai yra tinkamai pagrįsta dėl vienos iš šių priežasčių:

a)įmonė negali įvykdyti pirmenybinio užsakymo, net ir teikdama jam pirmenybę, nes nepakanka gamybos gebos ir gamybos pajėgumo;

b)jei priėmus užsakymą įmonei būtų užkrauta nepagrįsta ekonominė našta ir kiltų ypatingų sunkumų.

6.Kai įmonė privalo priimti pirmenybinį užsakymą ir teikti jam pirmenybę, ji neatsako už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kuris yra būtinas, kad būtų galima vykdyti pirmenybinius užsakymus. Atsakomybė netaikoma tik tiek, kiek sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo būtinas, kad būtų laikomasi pirmenybinio įpareigojimo.

22 straipsnis

Bendras pirkimas

1.Dviejų ar daugiau valstybių narių prašymu Komisija gali prisiimti įgaliojimus veikti kaip centrinei perkančiajai organizacijai dalyvaujančių valstybių narių (toliau – dalyvaujančios valstybės narės) vardu vykdant su krize susijusių produktų viešuosius pirkimus tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams (toliau – bendras pirkimas).

2.Komisija, konsultuodamasi su Europos puslaidininkių taryba, įvertina prašymo naudingumą, būtinumą ir proporcingumą. Jei Komisija ketina neatsižvelgti į prašymą, ji apie tai informuoja atitinkamas valstybes nares ir Europos puslaidininkių tarybą ir nurodo atsisakymo priežastis.

3.Komisija parengia pasiūlymą dėl pagrindų susitarimo, kurį turi pasirašyti dalyvaujančios valstybės narės. Šiame pagrindų susitarime išsamiai nustatomas 1 dalyje nurodyto bendro pirkimo organizavimas.

4.Pirkimą pagal šį reglamentą vykdo Komisija pagal Finansiniame reglamente nustatytas jos pačios vykdomų pirkimų taisykles. Komisija gali būti pajėgi ir atsakinga visų dalyvaujančių valstybių narių vardu sudaryti sutartis su ekonominės veiklos vykdytojais, įskaitant atskirus su krize susijusių produktų gamintojus, dėl tokių produktų pirkimo arba dėl išankstinio tokių produktų gamybos ar kūrimo finansavimo mainais į pirmenybinę teisę į rezultatą.

5.Kai su krize susijusių produktų pirkimas finansuojamas ir iš Sąjungos biudžeto, konkrečiuose susitarimuose su ekonominės veiklos vykdytojais gali būti nustatytos konkrečios sąlygos.

6.Komisija dalyvaujančių valstybių narių vardu vykdo pirkimo procedūras ir sudaro pirkimo sutartis su ekonominės veiklos vykdytojais. Komisija paprašo dalyvaujančių valstybių narių paskirti atstovus, kurie dalyvautų rengiant viešųjų pirkimų procedūras. Už įsigytų produktų diegimą ir naudojimą atsako dalyvaujančios valstybės narės.

V skyrius

Valdymas

1 skirsnis

Europos puslaidininkių taryba

23 straipsnis

Europos puslaidininkių tarybos įsteigimas ir užduotys

1.Įsteigiama Europos puslaidininkių taryba.

2.Europos puslaidininkių taryba teikia Komisijai konsultacijas ir pagalbą pagal šį reglamentą, visų pirma:

a)konsultuodama Iniciatyvos klausimais Lustų bendrosios įmonės viešojo sektoriaus institucijų tarybą;

b)keisdamasi informacija apie integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų veikimą;

c)aptardama ir rengdama konkrečių sektorių ir technologijų, kurie gali turėti didelį poveikį visuomenei ir atitinkamą svarbą saugumui ir kuriems reikia patikimų produktų sertifikavimo, nustatymą;

d)spręsdama stebėsenos ir reagavimo į krizes klausimus;

e)teikdama konsultacijas dėl nuoseklaus šio reglamento taikymo, palengvindama valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su šiuo reglamentu susijusiais klausimais.

3.Europos puslaidininkių taryba remia Komisiją tarptautinio bendradarbiavimo srityje, įskaitant informacijos rinkimą ir krizės vertinimą, laikantis tarptautinių įsipareigojimų.

4.Europos puslaidininkių taryba užtikrina koordinavimą, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, kai tinkama, su atitinkamomis reagavimo į krizę ir pasirengimo krizei struktūromis, sukurtomis pagal Sąjungos teisę.

24 straipsnis
Europos puslaidininkių tarybos struktūra

1.Europos puslaidininkių taryba sudaroma iš valstybių narių atstovų, o jai pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.Kiekvienas 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas nacionalinis bendras informacinis centras paskiria aukšto lygio atstovą į Europos puslaidininkių tarybą. Kai aktualu atsižvelgiant į funkciją ir dalykines žinias, valstybė narė gali turėti daugiau nei vieną atstovą skirtingoms Europos puslaidininkių tarybos užduotimis. Kiekvienas Europos puslaidininkių tarybos narys turi savo pavaduotoją.

3.Europos puslaidininkių taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir jai pritarus, paprasta savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.Konkretiems klausimams nagrinėti Komisija gali sudaryti nuolatinius arba laikinus pogrupius. Kai tikslinga, Komisija į tokius pogrupius stebėtojų teisėmis gali kviesti organizacijas, atstovaujančias puslaidininkių pramonės interesams, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą ir Sąjungos lygmens puslaidininkių naudotojus. Pogrupis, į kurį įtraukiamos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, sudaromas siekiant išnagrinėti konkrečius strateginių technologijų krypčių aspektus ir apie tai pranešti Europos puslaidininkių tarybai.

25 straipsnis
Europos puslaidininkių tarybos veikimas

1.Europos puslaidininkių taryba eilinius posėdžius rengia bent kartą per metus. Komisijos arba valstybės narės prašymu, kaip nurodyta 15 ir 18 straipsniuose, ji gali sušaukti neeilinius posėdžius.

2.Europos puslaidininkių taryba rengia atskirus posėdžius savo užduotims, nurodytoms 23 straipsnio 2 dalies a punkte ir 23 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktuose, vykdyti.

3.Pirmininkas sušaukia posėdžius ir parengia darbotvarkę, atsižvelgdamas į Europos puslaidininkių tarybos užduotis pagal šį reglamentą ir darbo tvarkos taisykles. Komisija Europos puslaidininkių tarybai teikia administracinę ir analitinę paramą veiklai pagal 23 straipsnį vykdyti.

4.Komisija prireikus gali paskirti stebėtojus dalyvauti posėdžiuose. Komisija gali kviesti konkrečių dalykinių žinių turinčius ekspertus, be kita ko, iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų, tam tikru darbotvarkės klausimu ad hoc dalyvauti Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose. Komisija gali sudaryti palankesnes sąlygas Europos puslaidininkių tarybai keistis informacija su kitomis Sąjungos įstaigomis, organais, agentūromis ir patariamosiomis grupėmis. Komisija kviečia Europos Parlamento atstovą stebėtojo teisėmis į Europos puslaidininkių tarybą. Komisija užtikrina, kad atitinkamos kitos Sąjungos institucijos ir įstaigos stebėtojų teisėmis dalyvautų Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose, susijusiuose su IV skyriumi dėl stebėsenos ir reagavimo į krizes. Stebėtojai ir ekspertai neturi balsavimo teisės ir nedalyvauja rengiant Europos puslaidininkių tarybos ir jos pogrupių nuomones, rekomendacijas ar patarimus.

5.Europos puslaidininkių taryba imasi reikiamų priemonių saugiam konfidencialios informacijos tvarkymui ir apdorojimui užtikrinti.

2 skirsnis

Nacionalinės kompetentingos institucijos

26 straipsnis
Nacionalinių kompetentingų institucijų ir bendrų informacinių centrų paskyrimas

1.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, kad jos prižiūrėtų, kaip taikomas ir įgyvendinamas šis reglamentas nacionaliniu lygmeniu.

2.Kai valstybės narės paskiria daugiau nei vieną nacionalinę kompetentingą instituciją, jos aiškiai nustato atitinkamas tų institucijų pareigas ir užtikrina, kad jos veiksmingai ir efektyviai bendradarbiautų vykdydamos savo užduotis pagal šį reglamentą, be kita ko, susijusias su 3 dalyje nurodyto nacionalinio bendro informacinio centro paskyrimu ir veikla.

3.Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinį bendrą informacinį centrą ryšių palaikymo funkcijai vykdyti, kad būtų užtikrintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su kitų valstybių narių nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, Komisija ir Europos puslaidininkių taryba (toliau – bendras informacinis centras). Kai valstybė narė paskiria tik vieną kompetentingą instituciją, ta kompetentinga institucija vykdo ir bendro informacinio centro funkcijas.

4.Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie nacionalinės kompetentingos institucijos paskyrimą ir, kai taikoma, daugiau nei vienos nacionalinės kompetentingos institucijos paskyrimo priežastis, nacionalinį bendrą informacinį centrą, įskaitant tikslias jų užduotis ir pareigas pagal šį reglamentą, jų kontaktinę informaciją ir visus vėlesnius jų pakeitimus.

5.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant paskirtą bendrą informacinį centrą, vykdytų savo įgaliojimus nešališkai, skaidriai ir laiku ir kad joms būtų suteikti įgaliojimai ir adektvatūs techniniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą.

6.Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos prireikus, laikydamosi Sąjungos ir nacionalinės teisės, konsultuotųsi ir bendradarbiautų su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Komisija padeda nacionalinėms kompetentingoms institucijoms keistis patirtimi.

VI skyrius

Konfidencialumas ir sankcijos

27 straipsnis
Konfidencialios informacijos tvarkymas

1.Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, dirbantys prižiūrint šioms institucijoms, taip pat kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia informacijos, kurią gavo ar kuria apsikeitė pagal šį reglamentą, ir informacijos, kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį. Jie užtikrina informacijos ir duomenų, gautų vykdant savo užduotis ir veiklą, konfidencialumą taip, kad visų pirma būtų apsaugotos intelektinės nuosavybės teisės ir neskelbtina verslo informacija arba komercinės paslaptys. Šis įpareigojimas taikomas visiems valstybių narių atstovams, stebėtojams, ekspertams ir kitiems dalyviams, dalyvaujantiems Europos puslaidininkių tarybos posėdžiuose pagal 23 straipsnį, ir komiteto nariams pagal 33 straipsnio 1 dalį.

2.Komisija ir valstybės narės prireikus gali keistis konfidencialia informacija su trečiųjų valstybių, su kuriomis jos yra sudariusios dvišalius arba daugiašalius konfidencialumo susitarimus reikiamam konfidencialumo lygiui užtikrinti, kompetentingomis institucijomis.

3.Komisija, atsižvelgdama į patirtį, įgytą renkant informaciją, prireikus gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma praktinė konfidencialios informacijos tvarkymo keičiantis informacija pagal šį reglamentą tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis
Sankcijos ir baudos

1.Jei Komisija mano, kad tai būtina ir proporcinga, ji gali nuspręsti:

a)skirti baudas, kai įmonėms atstovaujančios organizacijos arba įmonė tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją, atsakydamos į prašymą, pateiktą pagal 20 straipsnį, arba nepateikia informacijos iki nustatyto termino;

b)skirti baudas, kai įmonė tyčia arba dėl didelio aplaidumo nevykdo pareigos pagal 20 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnio 3 dalį informuoti Komisiją apie trečiosios valstybės įpareigojimą;

c)skirti periodines baudas, kai įmonė tyčia arba dėl didelio aplaidumo nevykdo pareigos pagal 21 straipsnį teikti pirmenybę su krize susijusių produktų gamybai.

2.Baudos, skiriamos 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, neviršija 300 000 EUR.

3.1 dalies c punkte nurodytais atvejais skiriamos periodinės baudos neviršija 1,5 proc. praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną 21 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo sprendime nustatytos dienos.

4.Nustatant vienkartinės arba periodinės baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tinkamai laikantis proporcingumo ir tinkamumo principų.

5.Įmonei įvykdžius pareigą, kurios vykdymą siekta užtikrinti skiriant periodinę baudą, Komisija gali nustatyti mažesnę galutinę periodinę baudą, nei numatyta pirminiame sprendime.

6.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija nustatė vienkartinę baudą arba periodinę baudą. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.

29 straipsnis
Vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo senaties terminas

1.28 straipsniu Komisijai suteiktoms galioms taikomi šie senaties terminai:

a)dveji metai, jei pažeidžiamos nuostatos dėl prašymų pateikti informaciją pagal 20 straipsnį;

b)dveji metai, jei pažeidžiamos nuostatos dėl informavimo pareigos pagal 20 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnio 3 dalį;

c)treji metai, jei pažeidžiamos nuostatos dėl pareigos teikti pirmenybę su krize susijusių produktų gamybai pagal 21 straipsnį.

2.Skaičiuojama nuo dienos, kurią padarytas pažeidimas. Tačiau, jeigu pažeidimai daromi nuolat ar yra kartotiniai, laikas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią pažeidimas nutraukiamas.

3.Bet kokie veiksmai, kurių imasi Komisija ar valstybių narių kompetentingos institucijos siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, nutraukia senaties terminą.

4.Senaties termino nutraukimas taikomas visoms šalims, kurios laikomos atsakingomis už dalyvavimą darant pažeidimą.

5.Po kiekvieno nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas sueina ne vėliau kaip dieną, kurią baigiasi dvigubam senaties terminui lygus laikotarpis, per kurį Komisija nepaskyrė vienkartinės ar periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek senaties termino skaičiavimas laikinai sustabdomas dėl to, kad Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

30 straipsnis
Sankcijų vykdymo senaties terminas

1.Komisijos įgaliojimams užtikrinti sprendimų, priimtų pagal 28 straipsnį, vykdymą taikomas trejų metų senaties terminas.

2.Skaičiuojama nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos.

3.Vienkartinių ir periodinių baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimas nutraukiamas:

a)pranešimu apie sprendimą, kuriuo keičiamas pirminis vienkartinės ar periodinės baudos dydis arba atmetamas prašymas dėl pakeitimo;

b)bet kuriuo Komisijos arba Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, skirtu vienkartinės ar periodinės baudos mokėjimui užtikrinti.

4.Po kiekvieno nutraukimo laikas skaičiuojamas iš naujo.

5.Vienkartinių ir periodinių baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimas sustabdomas tol, kol:

a)nesibaigė baudai sumokėti skirtas laikas;

b)baudos mokėjimo vykdymas sustabdomas Teisingumo Teismo sprendimu.

31 straipsnis
Teisė būti išklausytam skiriant vienkartines ar periodines baudas

1.Prieš priimdama sprendimą pagal 28 straipsnį, Komisija atitinkamoms įmonėms arba įmonėms atstovaujančioms organizacijoms suteikia galimybę būti išklausytoms dėl:

a)Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant bet kurį klausimą, dėl kurio Komisija buvo pareiškusi prieštaravimų;

b)priemonių, kurių Komisija gali ketinti imtis, atsižvelgusi į preliminarias išvadas, nurodytas šios dalie a punkte.

2.Aptariamos įmonės ir įmonėms atstovaujančios organizacijos gali pateikti savo pastabas dėl Komisijos preliminarių išvadų per Komisijos preliminariose išvadose nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 dienų.

3.Komisija savo sprendimus grindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių įmonės ir įmonėms atstovaujančios organizacijos galėjo pateikti savo pastabas.

4.Įmonių arba įmonėms atstovaujančių organizacijų teisė į gynybą turi būti visapusiškai gerbiama vykdant kiekvieną procedūrą. Atitinkamos įmonės arba įmonėms atstovaujančios organizacijos turi teisę susipažinti su Komisijos byla laikantis suderėto atskleidimo sąlygų, atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybių narių institucijų vidaus dokumentams. Visų pirma teisė susipažinti netaikoma Komisijos ir valstybių narių institucijų tarpusavio korespondencijai. Jokia šios dalies nuostata nekliudo Komisijai atskleisti ir naudoti informacijos, kuri yra būtina pažeidimui įrodyti.

VII skyrius

Deleguotieji įgaliojimai ir komiteto procedūra

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo dienos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną ir neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 9 straipsnio 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

33 straipsnis

Komitetas

1.Komisijai padeda komitetas (toliau – Puslaidininkių komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

VIII skyrius

Baigiamosios nuostatos

34 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240, pakeitimai

1.Reglamentas (ES) 2021/694 iš dalies keičiamas taip:

1)3 straipsnio 2 dalyje pridedamas f punktas:

„f) 6 konkretus tikslas: „Puslaidininkiai“.“;

2)įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

6 konkretus tikslas: „Puslaidininkiai“

Sąjungos finansiniu įnašu pagal 6 konkretų tikslą „Puslaidininkiai“ siekiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XX/XX 4 straipsnio a–d punktuose nustatytų tikslų.“;

3)    9 straipsnio 1 ir 2 dalys iš dalies keičiamos taip:

„9 straipsnis

Biudžetas

1. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. programos įgyvendinimo finansinis paketas yra 8 638 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

2 076 914 000 EUR skiriama 1 konkrečiam tikslui „Našioji kompiuterija“;

1 841 956 000 EUR skiriama 2 konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“;

1 529 566 000 EUR skiriama 3 konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;

517 347 000 EUR skiriama 4 konkrečiam tikslui „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai“;

1 022 217 000 EUR skiriama 5 konkrečiam tikslui „Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimas ir geriausias panaudojimas“;

1 650 000 000 mlrd. EUR skiriama 6 konkrečiam tikslui „Puslaidininkiai“.“;

4)11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Bendradarbiavimui su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis pagal 1, 2, 3 ir 6 konkrečius tikslus taikomas 12 straipsnis.“;

5)    12 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu pateisinama tinkamai pagrįstomis saugumo priežastimis, darbo programoje taip pat gali būti nurodyta, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai ir Sąjungoje įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai, gali atitikti dalyvavimo visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 1, 2 ir 6 konkrečius tikslus reikalavimus tik tuo atveju, jei jie tenkina reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti tie teisės subjektai, kad užtikrintų Sąjungos ir valstybių narių esminių saugumo interesų ir įslaptintų dokumentų informacijos apsaugą. Tie reikalavimai nustatomi darbo programoje.“;

6)13 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3.    6 konkretaus tikslo sinergija su kita Sąjungos programa aprašyta Reglamento XX/XX 6 straipsnyje ir III priede.“;

7)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

8)„1.Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, laikantis Finansinio reglamento, arba taikant netiesioginį valdymą pavedant tam tikras vykdymo užduotis įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, vadovaujantis šio reglamento 4–8a straipsniais. Įstaigos, kurioms patikėta įgyvendinti Programą, gali nukrypti nuo šiame reglamente išdėstytų dalyvavimo ir platinimo taisyklių tik jei toks nukrypimas yra numatytas pagrindiniame teisės akte, kuriuo tos įstaigos įsteigiamos arba joms pavedamos biudžeto vykdymo užduotys, arba įstaigų, nurodytų Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii, iii arba v papunktyje, atveju, jei toks nukrypimas yra numatytas susitarime dėl įnašo ir to reikia dėl tokių įstaigų specifinių veikimo poreikių arba dėl veiksmo pobūdžio.“;

9)14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Kai tenkinamos Reglamento XX/XX 22 straipsnyje nustatytos sąlygos, taikomos to straipsnio nuostatos.“;

10)17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais prisidedama siekiant 3–8a straipsniuose nustatytų tikslų.“;

11)I priedas papildomas šiuo punktu:

„6 konkretus tikslas: „Puslaidininkiai“

Veiksmai pagal 6 konkretų tikslą nurodyti Reglamento XX/XX I priede.“;

12)II priedas papildomas šiuo punktu:

„6 konkretus tikslas: „Puslaidininkiai“

Išmatuojami rodikliai, skirti 6 konkretaus tikslo įgyvendinimui stebėti ir pažangos ataskaitai pateikti, nustatyti Reglamento XX/XX II priede.“;

13)III priedas papildomas šiuo punktu:

„6 konkretus tikslas: „Puslaidininkiai“. 6 konkretaus tikslo sinergija su Sąjungos programomis nurodyta Reglamento XX/XX III priede.“

35 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

1.Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau kas ketverius metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento vertinimo ir peržiūros ataskaitas. Ataskaitos skelbiamos viešai.

2.Vertinimui ir peržiūrai atlikti Europos puslaidininkių taryba, valstybės narės ir nacionalinės kompetentingos institucijos Komisijai jos prašymu pateikia informaciją.

3.Atlikdama vertinimą ir peržiūrą, Komisija atsižvelgia į Europos puslaidininkių tarybos, Europos Parlamento, Tarybos, taip pat kitų susijusių įstaigų ar šaltinių nuomones ir išvadas.

36 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA    

1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas    

1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)    

1.3.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:    

1.4.    Tikslas (-ai)    

1.4.1.    Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)    

1.4.2.    Konkretus (-ūs) tikslas (-i)    

1.4.3.    Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis    

1.4.4.    Veiklos rezultatų rodikliai    

1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas    

1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį    

1.5.2.    Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.    

1.5.3.    Panašios patirties išvados    

1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis    

1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą    

1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis    

1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)    

2.    VALDYMO PRIEMONĖS    

2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės    

2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os)    

2.2.1.    Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas    

2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)    

2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)    

2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės    

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.    Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.    Trečiųjų šalių įnašai

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms    

Šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje parodomas pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas), ir pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, poveikis biudžetui. Ji papildo Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei (toliau – BST BĮ) pateiktą finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, kuri yra pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, dalis (COM(2021) 87, 2021 m. vasario 23 d.).

Šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje minimas dvejopas poveikis biudžetui.

Išlaidos Europos lustų iniciatyvai (išskyrus Lustų fondą) ir BST BĮ vykdomai veiklai, kurias turi valdyti Lustų BĮ. Bendros išlaidos, kurias valdys Lustų bendroji įmonė, anksčiau vadinta Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąja įmone, yra 4,175 mlrd. EUR, iš kurių 1,8 mlrd. EUR anksčiau buvo skirti BST BĮ.

Išlaidos Europos Komisijos personalui, kad būtų galima vykdyti naujas Komisijai patikėtas užduotis prižiūrėti Lustų BĮ, nagrinėti Europos lustų infrastruktūros konsorciumo paraiškas ir priimti dėl jų sprendimus, nagrinėti paraiškas dėl integruotos gamybos įrenginio ar atvirosios ES gamyklos ir priimti dėl jų sprendimus, remti Europos puslaidininkių tarybą ir kartu su valstybėmis narėmis stebėti puslaidininkių tiekimo grandines ir prireikus priimti sprendimus dėl veiksmų. Šiai veiklai iš viso numatyti 9 etato ekvivalentai.

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2Atitinkama (-os) politinė (-s) sritis (-ys) 

1.1.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 67  

 esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

 vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.2.Tikslas (-ai)

1.2.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.2.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-i)

Sukurti Europos lustų iniciatyvą, siekiant remti didelio masto technologinių pajėgumų stiprinimą investuojant į Sąjungoje sukurtą tarpvalstybinę ir laisvai prieinamą novatorišką infrastruktūrą, kad būtų galima plėtoti pažangiausias ir naujos kartos puslaidininkių technologijas, kurios sustiprins ES pažangiojo projektavimo, sistemų integravimo ir lustų gamybos gebas (1 ramstis, Europos lustų iniciatyva).

Sukurti sistemą, kuria būtų užtikrintas tiekimo saugumas pritraukiant investicijas ir didesnius puslaidininkių gamybos, taip pat pažangiojo integravimo į korpusą, bandymų ir surinkimo pajėgumus pasitelkiant pirmuosius tokio pobūdžio integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas (2 ramstis, „Tiekimo saugumas“).

Sukurti valstybių narių ir Komisijos koordinavimo mechanizmą, skirtą bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis ir tarp jų stiprinti, puslaidininkių pasiūlai stebėti, paklausai apskaičiuoti, stygiui prognozuoti, krizės padėčiai skelbti ir veikti taikant specialų priemonių rinkinį (3 ramstis, „Parengtis ir stebėsena“).

1.2.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.2.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.3.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.3.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.3.3.Panašios patirties išvados

1.3.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.3.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

    įsigalioja nuo pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas), priėmimo dienos

    Finansinis poveikis įsipareigojimų asignavimams nuo 2023 iki 2027 m. ir mokėjimo asignavimams nuo 2023 iki 2031 m.

 trukmė neribota    

1 įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

2 vėliau – visuotinis taikymas.

1.5.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

 padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis pavedant:

 trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

 tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

 EIB arba Europos investicijų fondui;

 įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

 viešosios teisės subjektams;

 privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

 valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

 atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.1.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Dėl pasiūlymo nepadidės bendras išlaidų, numatytų pagal 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 1 išlaidų kategoriją, lygis. Iš tiesų, ES biudžeto įnašas į Europos lustų iniciatyvą bus sutelktas iš programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos ir, išskyrus Europos inovacijų tarybos veiksmus, bus skirtas Bazinių skaitmeninių technologijų (būsimai Lustų) bendrajai įmonei įgyvendinimo tikslais. Šiuo tikslu pagal Skaitmeninės Europos programą bus nustatytas šeštasis konkretus tikslas.

Šis šeštasis konkretus tikslas bus finansuojamas:

i    esamo Skaitmeninės Europos programos paketo viduje perskirstytomis lėšomis

ii    panaudojant 1 išlaidų kategorijos nepaskirstytą maržą ir

iii    sumažinant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (transportas) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (skaitmeninė ekonomika) finansinius paketus.

3.2.4 skirsnyje pateiktoje suvestinėje lentelėje išsamiai apžvelgiami visi finansavimo šaltiniai.

·Programoje „Europos horizontas“ numatyti arba perskirti veiklos asignavimai, kad juos būtų galima panaudoti Europos lustų iniciatyvos tikslais

·Veiklos asignavimai, kurie turi būti sutelkti pagal Skaitmeninės Europos programos šeštąjį konkretų tikslą, siekiant įgyvendinti Europos lustų iniciatyvą, kurią įgyvendins būsima Lustų bendroji įmonė:

(informacijai) Europos inovacijų tarybos ir Lustų bendrosios įmonės įgyvendinimo apžvalga

A„Europos horizontas“

Europos inovacijų tarybos vykdomas įgyvendinimas

Lustų bendrosios įmonės vykdomas įgyvendinimas

500 mln. EUR sumą, skirtą Europos lustų iniciatyvai iš Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės ankstesnio finansinio paketo, įgyvendins Lustų bendroji įmonė:

Pagal programą „Europos horizontas“ perskirtą 850 mln. EUR sumą įgyvendins Bazinių skaitmeninių technologijų (būsima Lustų) bendroji įmonė, o veiklos ir rėmimo išlaidos bus paskirstytos taip:

Bazinių skaitmeninių technologijų (būsimos Lustų) bendrosios įmonės konsoliduotieji asignavimai pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant asignavimus, skirtus ankstesnei BST bendrosios įmonės veiklai, kuri nėra Europos lustų iniciatyvos dalis, bus tokie:

BSkaitmeninės Europos programa

Pagal Skaitmeninės Europos programą, išskyrus 125 mln. EUR sumą, kuri turi būti įgyvendinta pagal programą „InvestEU“, 1 525 mln. EUR sumą įgyvendins Bazinių skaitmeninių technologijų (būsima Lustų) bendroji įmonė, o veiklos ir rėmimo išlaidos bus paskirstytos taip:

Bendra 1 išlaidų kategorijoje sutelktų papildomų asignavimų, kuriuos būsima Lustų bendroji įmonė turi panaudoti Europos lustų iniciatyvai, suma yra 2 375 mln. EUR, iš kurių 850 mln. EUR – pagal programą „Europos horizontas“, o 1 525 mln. EUR – pagal Skaitmeninės Europos programą. Veiklos (3 antraštinė dalis) ir rėmimo (1 ir 2 antraštinės dalys) išlaidos bus paskirstytos taip:

Bendra asignavimų suma, kurią pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą turi panaudoti būsima Lustų bendroji įmonė, įskaitant asignavimus, skirtus ankstesnei BST bendrosios įmonės veiklai, kuri nėra Europos lustų iniciatyvos dalis, sudaro 4 175 mln. EUR. Veiklos (3 antraštinė dalis) ir rėmimo (1 ir 2 antraštinės dalys) išlaidos bus paskirstytos taip:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti orientaciniai objektai ir rezultatai yra pirmieji projektai, daugiausia pagrįsti siūlomo reglamento II priede pateiktais rodikliais. Tikimasi, kad tikslesnės apibrėžtys bus pateiktos vėlesniame etape.

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)