52022IP0135

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022IP0135 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IP0135

2022 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios mėlynosios ekonomikos ES: žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“ (2021/2188(INI))

OL C 465, 2022 12 6, p. 2–21 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 12 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 465/2

P9_TA(2022)0135

Tvarios mėlynosios ekonomikos kūrimas ES. Žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo

2022 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios mėlynosios ekonomikos ES: žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“ (2021/2188(INI))

(2022/C 465/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ (COM(2021)0240),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 4, 13, 38, 43 ir 349 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (2) (EJRŽAF),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (3),

—	atsižvelgdamas į Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą (AVP) ir joje įtvirtintas sąvokas, tokias kaip planetos išgalės ir ekologinės ribos,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (4),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (5),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380) ir į 2021 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl tos strategijos (7),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381) ir į 2021 m. spalio 20 d. savo rezoliuciją dėl tos strategijos (8),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. ataskaitą dėl ES mėlynosios ekonomikos (9) („The EU Blue Economy Report 2021“),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. Komisijos ataskaitą dėl mėlynosios ekonomikos tvarumo kriterijų (10),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021)0236),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas (2.0). Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką“ (COM(2020)0329),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų mėlynojoje ekonomikoje potencialo išnaudojimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“ (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl jūrą teršiančių šiukšlių poveikio žuvininkystei (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujai traktuojamos Atlanto vandenyno strategijos (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl jūrinių elektrinių parkų ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų poveikio žvejybos sektoriui (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją „Partnerystės su atokiausiais ES regionais stiprinimas“ (16),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į pasaulines žvejybos ir akvakultūros gaires ir tarptautinius standartus, kuriuos parengė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), bendradarbiaudama su ES kaip su nare,

—	atsižvelgdamas į FAO ataskaitą „Pasaulio žvejybos ir akvakultūros padėtis 2020 m.: tvarumo veiksmai“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. FAO pradėtą Mėlynųjų žvejybos uostų tinklo iniciatyvą,

—	atsižvelgdamas į 2016–2020 m. ir 2021–2027 m. Vigo uosto mėlynojo augimo strategijas (17),

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ (COM(2021)0240),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 2 d. Regionų komiteto nuomonę dėl tvarios mėlynosios ekonomikos ir akvakultūros (NAT-VVI/020),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto kompetenciją jūrų planavimo ir integruotos jūros politikos srityse,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0089/2022),

kadangi ES mėlynoji ekonomika užtikrina 4,5 mln. tiesioginių darbo vietų ir apima visas su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusias pramonės šakas ir sektorius, nesvarbu, ar veikla vykdoma jūrų aplinkoje (pvz., laivyba, keleivinis jūrų transportas, žvejyba, energijos gamyba), ar sausumoje (pvz., uostai, laivų statyklos, pakrančių turizmas, sausumos akvakultūra); kadangi tai platus ir sparčiai kintantis mūsų ekonomikos segmentas, kuris per pastarąjį dešimtmetį ėmėsi svarbių modernizavimo ir įvairinimo veiksmų ir atliks svarbų vaidmenį gerinant aplinkos, socialinę ir ekonominę raidą;

kadangi, jei pasaulinė mėlynoji ekonomika būtų lyginama su nacionaline ekonomika, ji būtų septinta pagal dydį pasaulyje, o vandenynas, jei būtų ūkio subjektas, taptų G7 nariu; kadangi ji veikia didžiausioje planetos ekosistemoje, nes vandenynuose esama 80 proc. visų gyvybės formų; kadangi vandenynas mus supa ir palaiko, teikia žmonių sveikatai būtinų išteklių ir sudaro sąlygas įvairiai ekonominei sąveikai;

C.	kadangi mėlynosios ekonomikos plėtra gali gerokai paskatinti ekonomikos augimą ir plėtrą, taip pat darbo vietų kūrimą, pirmiausia pakrantės ir salų regionuose ir valstybėse ir atokiausiuose regionuose;

D.	kadangi ES mėlynosios ekonomikos strategijoje nepakankamai atsižvelgta į žvejybos sektorių, ypač smulkiąją, priekrantės ir tradicinę žvejybą;

E.	kadangi mėlynoji ekonomika ir toliau užtikrins naujų perspektyvų ir kurs darbo vietų, visų pirma tokiose srityse kaip vandenynų atsinaujinančiųjų išteklių energija, mėlynoji bioekonomika, biotechnologijos ir gėlinimas;

F.	kadangi sektorių mėlynosios ekonomikos plėtros prioritetai skirtingose valstybėse narėse gali skirtis priklausomai, pirma, nuo tradicinių ar įsitvirtinusių sektorių vystymosi istorijos ir, antra, nuo esamų išteklių ir besiformuojančių sektorių vystymosi potencialo kiekvienoje valstybėje narėje;

kadangi mėlynosios ekonomikos potencialo išnaudojimas negali tapti pretekstu jūroms ir vandenynams taikyti tokius išteklių naudojimo ir augimo modelius, kurie jau pasirodė esantys netvarūs; kadangi jūrų ir vandenynų ištekliai turi būti naudojami griežtai paisant jų patikimo valdymo ir išsaugojimo būtinybės, nekeičiant jūrų ekosistemų pusiausvyros;

kadangi Jūrinių teritorijų planavimo direktyvoje nurodoma, kad valstybės narės turi atsižvelgti į veiklos ir naudojimo būdų, pvz., akvakultūros, žvejybos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių ir infrastruktūros, taip pat povandeninių kabelių, sąsajas, skatinti atitinkamos veiklos sambūvį ir taikyti ekosisteminį metodą;

I.	kadangi tam, kad mėlynoji ekonomika, kurios plėtra neviršija ekologinių ribų, ir ne tik žvejybos bei akvakultūros sektoriai, bet ir visi atitinkami jūrų sektoriai būtų laikomi tvariais, turi būti vienodai visose srityse paisoma aplinkos, socialinio ir ekonominio ramsčių;

kadangi bendra žuvininkystės politika (BŽP) siekiama užtikrinti tinkamą jūrų biologinių išteklių išsaugojimą bei valdymą ir kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris derėtų su tikslais užtikrinti naudą ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti aprūpinimą maistu;

K.	kadangi BŽP turėtų prisidėti prie našumo augimo ir deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje, įskaitant mažos apimties žvejybos sektorių, taip pat prie stabilių rinkų ir turėtų užtikrinti aprūpinimą maistu;

kadangi 14-asis DVT įpareigoja išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir skatinti tausų jų naudojimą, o 2-asis DVT įpareigoja užtikrinti aprūpinimą maistu; kadangi 14.1 tarpiniame uždavinyje nustatytas tikslas ne vėliau kaip 2025 m. užkirsti kelią visų rūšių jūrų taršai, visų pirma dėl sausumoje vykdomos veiklos, įskaitant jūros šiukšles ir taršą maistinėmis medžiagomis, ir ją gerokai sumažinti;

M.	kadangi vandenynas yra labai svarbus gyvybei žemėje, nes jis pagamina 50 proc. atmosferoje esančio deguonies, klimato sistemoje absorbuoja apie 25 proc. žmogaus išmetamo anglies dioksido kiekio ir 90 proc. perteklinės šilumos, ir yra itin svarbus pasaulio klimato reguliavimui;

N.	kadangi jūrų biologinės įvairovės atkūrimas, apsauga, išsaugojimas ir tausus naudojimas yra esminis geros vandenynų, kuriuose gyvena milijonai rūšių, būklės, geros planetos būklės apsaugos ir jūrų bei jūrinių ekonominės veiklos erdvės užtikrinimo veiksnys;

O.	kadangi jūrų ir vandenynų išteklių mokslinės stebėsenos ir vertinimo duomenų rinkimas, įskaitant vertinimą, ar šie ištekliai atitinka saugias biologines ribas, yra labai svarbus darniam jų valdymui;

P.	kadangi didelės vandenynų ir jūros dugno dalys, visų pirma giliavandenė jūra, tebėra neištirtos ir kadangi reikia tolesnių mokslinių tyrimų siekiant užtikrinti, kad bet kokia mėlynosios ekonomikos veikla būtų visiškai darni;

Q.	kadangi žvejyba ir akvakultūra yra esminiai mėlynosios ekonomikos sektoriai ir svarbus baltymų ir maistinių mikromedžiagų, būtinų siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir žmonių sveikatą, šaltinis;

kadangi Europos jūrų biologinė įvairovė sparčiai nyksta ir didelės dalies įvertintų jūrų rūšių ir buveinių išsaugojimo būklė yra priskirta prie nepalankių arba nežinomų; kadangi jūrų biologinės įvairovės nykimas turi didelį poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį ES žvejybos sektoriui, pakrančių bendruomenėms, salų teritorijoms ir atokiausiems regionams ir todėl būtina užtikrinti nykimui priešingą tendenciją; kadangi biologinė įvairovė turi būti atkurta bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypač su žuvininkystės sektoriumi ir mokslo bendruomene;

S.	kadangi diskusijose dėl mėlynosios ekonomikos potencialo ir būdų jį išnaudoti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai yra pakrančių ir salų bendruomenės;

T.	kadangi ES žvejai ir žuvų augintojai visoje ES atlieka esminį vaidmenį apsaugant ir skatinant teritorinį tapatumą, kultūrines tradicijas, aprūpinimą maistu, užimtumą ir pajamas;

U.	kadangi mažos apimties tradicinė žvejyba pasižymi specifinėmis ypatybėmis ir poreikiais;

V.	kadangi mėgėjų žvejybos sektorius gali prisidėti prie pakrančių bendruomenių pajamų įvairinimo kaip didelės vertės ir darnaus turizmo veikla;

W.	kadangi moterys atlieka svarbų vaidmenį žvejybos ir akvakultūros sektoriuose; kadangi reikia didinti jų matomumą ir užtikrinti lygias galimybes įsidarbinti šiame sektoriuje, taip pat tinkamą teisinį pripažinimą;

X.	kadangi Jungtinių Tautų 3, 6, 9 ir 12 darnaus vystymosi tiksluose (DVT) pabrėžiama gyvūnų sveikatos, geros vandens kokybės, tvarių inovacijų ir darnaus vartojimo ir gamybos mėlynojoje ekonomikoje svarba;

Y.	kadangi vandens gyvūnų sveikata ir gerovė yra susijusi su maisto produktų kokybe; kadangi dėl prastos gyvūnų būklės ir prastos gyvulininkystės gali padidėti ligų rizika;

Z.	kadangi didelį poveikį jūrų ekosistemoms ir žuvininkystei daro žemės ūkis, ypač azoto trąšų naudojimas ir vandens aplinkos eutrofikacija;

AA.	kadangi žvejai, vykdydami tikslines kampanijas arba atsitiktinai surinkdami šiukšles per žvejybos operacijas, atlieka labai svarbų vaidmenį surenkant į jūrą išmestas šiukšles;

AB.	kadangi 2020 m. tikslai užtikrinti gerą Europos jūrų aplinkos būklę ir nutraukti peržvejojimą nepasiekti;

AC.	kadangi 2018 m. ES žvejybos sektoriuje buvo apie 163 600 darbo vietų, o ES žvejybos laivyno sužvejoto laimikio gyvasis svoris 2019 m. sudarė apie 4,1 mln. tonų; kadangi 2018 m. 27 ES valstybėse narėse buvo užauginta 1,1 mln. tonų vandens organizmų, kurių vertė sudarė 3,7 mlrd. EUR (18);

AD.

kadangi ES yra grynoji žvejybos ir akvakultūros produktų importuotoja ir tebėra priklausoma nuo daugumos savo suvartojamų maisto iš vandens gyvūnų produktų importo, kuris 2018 m. sudarė 34 proc. pasaulinės importo vertės; kadangi ES žuvininkystės importas turi atitikti bent jau panašius darnumo standartus, kokie taikomi ES; kadangi ES žuvininkystės importas turi būti tiesiogiai susijęs su tvariomis darbo vietomis importo, perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose;

AE.	kadangi klimato kaitos poveikis jau paveikė ES žvejybą, akvakultūrą ir pakrančių bendruomenes; kadangi klimato krizė padarė didelį poveikį Europos jūrų būklei ir neigiamai paveikė mėlynosios ekonomikos, ypač žvejybos ir akvakultūros, atsparumą;

AF.	kadangi COVID-19 pandemija neigiamai paveikė kelis mėlynosios ekonomikos sektorius, ypač pakrančių ir jūrų turizmą; kadangi mėlynoji ekonomika galėtų padėti atitaisyti dabartinės krizės padarytą ekonominę ir socialinę žalą;

AG.

kadangi COVID-19 pandemija turėjo didelį ekonominį poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriuose dirbantiems žmonėms, nes susidėjo tokie veiksniai kaip sumažėjusi paklausa ir sąlygų, užtikrinančių sveikatos saugą, trūkumas daugelyje laivų; kadangi pandemijos sukelti rinkos sutrikimai neigiamai paveikė žvejus visoje ES; kadangi žvejams vis tiek pavyko užtikrinti kokybiško maisto tiekimą ir būtent dėl šios priežasties žvejams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie itin svarbūs užtikrinant apsirūpinimą maistu ES;

AH.	kadangi pandemijos padėtis parodė atsparios aplinkos, grindžiamos darnia jos išteklių valdymo praktika, svarbą pasaulinei sveikatai ir maisto sistemų ateičiai;

AI.	kadangi pakrančių bendruomenės turi įvairinti savo pajamų šaltinius, kad galėtų atlaikyti ekonominius ir socialinius sukrėtimus;

AJ.	kadangi pakrančių ir atokios bendruomenės, įvairindamos savo pajamų šaltinius, turi didinti atsparumą sukrėtimams, pvz., tokiems, kuriuos sukelia klimato kaita;

AK.

kadangi jūrų ir pakrančių turizmas yra vienas iš mėlynosios ekonomikos ramsčių, nes daugiau kaip pusė ES turistų apgyvendinimo vietų yra pakrančių zonose ir 30 proc. nakvynių tenka pajūrio kurortams; kadangi Komisijos komunikate dėl turizmo ir transporto 2020 m. ir vėliau (COM(2020)0550) pabrėžiama, kad svarbu apsaugoti ir atkurti Europos sausumos ir jūrų gamtinį kapitalą;

AL.

kadangi jūrų ir pakrančių turizmas užtikrina 60 proc. darbo vietų mėlynojoje ekonomikoje; kadangi konkurencingai, atspariai ir socialiniu požiūriu teisingai mėlynajai ekonomikai reikia aukštos kvalifikacijos ir įgudusių specialistų; kadangi mėlynosios darbo vietos gali skatinti augimą ir didinti karjeros galimybes;

AM.	kadangi žūklės turizmas, kaip sektorius, gali būti naujas pakrančių bendruomenių pajamų šaltinis, sykiu užtikrinant žuvų išteklių tvarumą ir gerą būklę bei socialinę naudą ir naudą sveikatai;

AN.	kadangi mėgėjų žvejyba jau dabar yra darni ir didelės vertės turizmo galimybė ir papildoma veikla daugeliui bendruomenių visoje Europoje; kadangi daugelyje šalių vis labiau domimasi mėgėjų žvejyba, ypač po COVID-19 pandemijos;

AO.	kadangi pakrančių regionuose vystoma darnioji infrastruktūra padės išsaugoti biologinę įvairovę, pakrančių ekosistemas ir kraštovaizdį ir tai sudarys palankesnes sąlygas darniai vystyti turizmą ir pakrančių regionų ekonomiką;

AP.	kadangi mėlynosios ekonomikos sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant atokiausių regionų gerovę, nes jie dėl savo izoliuotumo yra ypač priklausomi nuo mėlynosios ekonomikos veiklos, pvz., jūrų transporto, laivybos ir turizmo;

AQ.	kadangi uostai atlieka esminį vaidmenį siekiant tvarios mėlynosios ekonomikos tikslų ir kadangi didinant uostų tvarumą bus skatinamas darnus pakrančių bendruomenių vystymasis; kadangi uostai yra svarbi prekių ir keleivių vežimo atokiausiuose regionuose ašis;

AR.

kadangi uostai yra labai svarbūs regionų ir šalių susisiekimui ir ekonomikai ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant darnų vystymąsi, kuris padeda kovoti su biologinės įvairovės nykimu, kaip teigiama naujojoje 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje; kadangi uostų vaidmuo taip pat kis keičiantis Europos pramonės aplinkai (pvz., vykstant jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrai);

AS.	kadangi ES laivų statyklos galėtų pasinaudoti galimybėmis, kurias atveria sparčiai auganti naujoviškų, efektyviai energiją vartojančių laivų rinka;

AT.

kadangi dėl skirtingos su mėlynąja ekonomika susijusios veiklos vienoje teritorijoje kyla konkurencijos, taršos ir jūros teritorijų valdymo konfliktų, kurie daugiausia veikia žvejybos veiklą, visų pirma mažos apimties žvejybą ir pakrančių bendruomenes; kadangi jūrų teritorijų planavimas yra labai svarbus siekiant išvengti didėjančios konkurencijos ir jūrų teritorijų valdymo konfliktų;

AU.

kadangi savo jūrų teritorijų planais valstybės narės turėtų siekti padėti užtikrinti darnų jūrinės energetikos sektorių, jūrų transporto, žvejybos ir akvakultūros sektorių vystymąsi, aplinkos išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, įskaitant atsparumą klimato kaitos poveikiui; kadangi, atsižvelgiant į tai, žvejybos ir akvakultūros interesams turėtų būti skiriama daug dėmesio ir jie neturėtų būti nustumiami, kai valstybės narės tęsia savo darbą ir persvarsto nacionalinius jūrų teritorijų planus;

AV.	kadangi Paryžiaus susitarimo tikslas – užtikrinti, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC ir, pageidautina, neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

AW.	kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos kintant klimatui pateikiama įrodymų, kad mokslinių ir vietos bei čiabuvių žinių derinimas naudingas siekiant didinti atsparumą;

AX.

kadangi ES siekia ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, laikantis žaliojo kurso tikslų; kadangi ES pasiūlė tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc.; kadangi jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energija yra vienas iš būdų, kurį valstybės narės gali pasirinkti šiam tikslui pasiekti; kadangi ji turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant šių tikslų, laikantis integruoto požiūrio, pagal kurį atsižvelgiama į tris tvarumo ramsčius;

AY.	kadangi, laikantis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos bei tikslo apsaugoti 30 proc. ES jūrų teritorijos ir griežtai apsaugoti 10 proc. ES jūrų teritorijos, reikia parengti pasiūlymą dėl teisiškai privalomų gamtos atkūrimo siektinų rodiklių;

AZ.	kadangi kiekvienam ES jūrų regionui reikalingos konkrečios gairės ir patikimi planai, susiję su saugomų jūrų teritorijų tikslais;

BA.	kadangi atokiausi regionai yra tikros natūralios laboratorijos, juose esama daug biologinės įvairovės ir yra tikros gamtinės buveinės, kurias reikia skubiai apsaugoti, visų pirma dėl to, kad jos yra daugiausia salyno pobūdžio ir turi svarbių pakrančių teritorijų;

BB.

kadangi ekosistemų valdymui reikalingas holistinis požiūris, kurio laikantis būtų atsižvelgiama į visas biologinės įvairovės nykimo priežastis, pvz., klimato kaitą, vandenynų rūgštėjimą, svetimų rūšių atsiradimą, pakrančių eroziją ir t. t.; kadangi jūrų išteklių valdymo ir išsaugojimo srityje reikia laikytis visa apimančio požiūrio, strategijos ir ekosisteminio metodo;

BC.	kadangi klimato kaita vis labiau keičia įvairių žuvų rūšių arealą ir migracijos modelius ir daro poveikį mažos apimties žvejybai besivystančiose šalyse, kurios yra labiau pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio;

BD.	kadangi neteisėta žvejyba kelia didelę grėsmę jūrų ištekliams, išeikvoja žuvų išteklius, naikina jūrų buveines, sukuria nesąžiningą konkurenciją ir kelia pavojų pakrančių bendruomenių pragyvenimui ir salų žvejybai;

BE.	kadangi labai svarbu, kad valstybės narės įgyvendintų ES žuvininkystės kontrolės tvarką, kuri būtų paprasta, skaidri ir veiksminga, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti sektoriaus tvarumo tikslai;

BF.	kadangi, siekiant vartojimo įvairinimo, geresnis atsekamumas ir prieiga prie informacijos apie maistinę vertę ir produkto kilmės ar gamybos vietą turi esminę reikšmę vartotojų elgesiui;

Visa apimantis požiūris į ES mėlynąją ekonomiką

palankiai vertina Komisijos naują tvarios ES mėlynosios ekonomikos strategiją; vis dėlto apgailestauja, kad įvairiems sektoriams, visų pirma žvejybos ir akvakultūrai kaip svarbiems mėlynosios ekonomikos sektoriams, trūksta konkrečių tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir veiksmų planai visada turi būti grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir poveikio aplinkai bei socialinio ir ekonominio poveikio vertinimais;

ragina plačiai apibrėžti mėlynąją ekonomiką, kuri apimtų visą sektorių ir tarpsektorinę veiklą, susijusią su vandenynais, jūromis ir pakrančių zonomis, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę pagalbinę veiklą, ir į kurios apibrėžtį būtų tinkamai įtrauktas žuvininkystės sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos yra itin svarbios visoms tiek tradicinėms, tiek naujoms veiklos sritims;

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti integruotą požiūrį į skirtingus mėlynosios ekonomikos sektorius, pripažįstant ir gerbiant įvairių valstybių narių prioritetus ir padedant joms plėtoti šiuos prioritetus;

pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos sektorius apskritai atlieka labai svarbų vaidmenį, ypač atokiausiuose regionuose, ir gali prisidėti prie klimato pokyčių švelninimo, gamta grindžiamų sprendimų skatinimo ir geresnio jūrų ir vandens išteklių naudojimo;

atkreipia dėmesį į kai kurių labiau tradicinių mėlynosios ekonomikos sektorių (pvz., žvejybos, laivų statybos bei remonto ir pan.) neigiamas tendencijas ir aiškų smukimą, visų pirma tuose regionuose, kuriuose jie veikė kaip tradicinės pagrindinės veiklos rūšys, skatindamos ir tiekėjų, ir užsakovų ekonominę veiklą, kurdamos darbo vietas ir užtikrindamos augimą; mano, kad bet kokioje mėlynosios ekonomikos strategijoje neturėtų būti užmirštos šios veiklos ir regionai ir turėtų būti pabrėžiamos inovacijų galimybės pakeisti šias matomas smukimo tendencijas priešingomis;

pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos skatinimas yra labai svarbus siekiant atgaivinti visą ekonomiką ir atkurti keletą sektorių, pvz., transporto ir turizmo, kuriuos smarkiai paveikė COVID-19 pandemija, socialiniais ir ekonominiais aspektais;

ragina geriau ir labiau koordinuotai įgyvendinti visas turimas finansines priemones, įskaitant struktūrinius ir investicijų fondus, siekiant geriau propaguoti mėlynosios ekonomikos strategiją;

ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įvertinti konkrečius žuvininkystės sektoriaus poreikius, susijusius su mėlynosios ekonomikos finansavimu (sektoriniu, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis), siekiant išnaudoti jos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą;

pabrėžia, kad siekiant plėtoti mėlynąją ekonomiką reikia daugiau investuoti į žinias ir kad norint gerinti žinias apie jūrų aplinką ES ir valstybės narės turi užtikrinti esminį finansavimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tęstinumas ir nuspėjamumas;

10.

pabrėžia, kad reikia tinkamos finansinės paramos mėlynajai ekonomikai, kad būtų sudarytos sąlygos didelio masto investicijoms į mokslinius tyrimus, technologijas ir infrastruktūrą ES ir valstybių narių lygmenimis; todėl ragina Komisiją ir pramonę įvertinti ES jūrų transporto partnerysčių, įskaitant partnerystes su privačiuoju sektoriumi, užmezgimo ES ir tarptautiniu lygmenimis naudą siekiant spręsti dabartines tarptautinės prekybos ir tiekimo grandinės problemas, skatinti inovacijas ir konkurencingumą šiame sektoriuje, prisidėti prie dekarbonizavimo, kurti nuo kranto tiekiamos elektros infrastruktūrą ir užtikrinti alternatyviųjų degalų prisipildymą ir tiekimą uostuose ir krovinių terminaluose, taip pat parengti atliekų tvarkymo planus, skirtus Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros uostams; todėl palankiai vertina tai, kad sukurta Europos neutralaus poveikio klimatui, tvarios ir našios mėlynosios ekonomikos partnerystė, kuria siekiama suderinti nacionalinius, regioninius ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus;

11.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti naujus projektus ir naujas priemones, skirtas visiems mėlynosios ekonomikos suinteresuotiesiems subjektams, kad jų veikla būtų grindžiama atsakingu ir tausiu gamtos išteklių naudojimu, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir žiedine ekonomika; pabrėžia, kad tvari mėlynoji ekonomika turi būti vystoma neperžengiant ekologinių ribų, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir skatinant sveiką jūrų aplinką;

12.

pabrėžia, kad visiems mėlynosios ekonomikos sektoriams turi būti taikomas integruotas ekosisteminis metodas;

13.

ragina Komisiją pasiūlyti teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, grindžiamų tinkamais šių iniciatyvų poveikio žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams vertinimais, ir užtikrinti, kad mėlynoji ekonomika taptų pagrindiniu ramsčiu siekiant bendrų Europos žaliojo kurso ir susijusių vėlesnių ES strategijų tikslų; pabrėžia, kad pertvarka, kurią reikia atlikti mėlynosios ekonomikos srityje, paskatins inovacijas ir darbo vietų kūrimą bei ekonomines galimybes;

14.

pabrėžia, kad nuo pakrančių ir vandenynų priklausomos bendruomenės gali prisidėti prie tvarios mėlynosios ekonomikos sektoriaus, kuriame atsižvelgiama į konkrečias jų aplinkybes ir poreikius, plėtros; pabrėžia, kad jos gali vadovauti įvairiems bandomiesiems projektams, pvz., susijusiems su jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis, gamtos procesais pagrįstos veiklos plėtojimu ir tausios žvejybos bei akvakultūros indėliu į sveikas, atsparias ir saugias maisto sistemas;

15.

mano, kad pakrančių ir salų bendruomenės, ypač vykdančios su žvejyba susijusią veiklą, turi visapusiškai dalyvauti visais mėlynosios ekonomikos plėtros etapais, nes tai yra būtina sąlyga siekiant panaudoti mėlynosios ekonomikos potencialą inovacijoms, darbo vietoms ir gerovei kurti, taip pat darniam vystymuisi;

16.

pabrėžia, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į visus mėlynosios ekonomikos sektorius, pagal kurį būtų tinkamai atsižvelgiama į jų sąveiką, siekiant užtikrinti, kad vieno sektoriaus veikla netrukdytų kito sektoriaus veiklai ar nesikirstų su ja; pažymi, kad tai taip pat svarbu siekiant apsaugoti jūros aplinką; pabrėžia, kad reikalingas bendradarbiavimu grindžiamas, įtraukus ir tarpsektorinis jūrinių teritorijų planavimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia veiksmingo ekosisteminio jūrinių teritorijų planavimo svarbą siekiant ekologinių, socialinių ir ekonominių tikslų, be kita ko, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės; mano, kad jūrinių teritorijų planavimas padės sukurti sektorių sinergiją ir apsaugoti žvejų pragyvenimo šaltinius; apgailestauja, kad dauguma valstybių narių atidėjo jūrinių teritorijų planų, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2014/89/ES, rengimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyvos peržiūra 2022 m. būtų atlikta laiku, ir prireikus kartu su ja pateikti taisomąsias iniciatyvas;

17.

pabrėžia, kad pagal iniciatyvas, kuriomis bus įgyvendinta nauja tvarios ES mėlynosios ekonomikos vizija, turi būti atsižvelgiama į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąveiką;

18.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti dvišalius partnerystės susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma tausios žvejybos partnerystės ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba susitarimus; pabrėžia, kad dvišaliais partnerystės susitarimais turėtų būti siekiama laikytis aukščiausių aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo kriterijų ir jie turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

19.

yra susirūpinęs dėl NNN žvejybos atvejų ne ES vandenyse; primena, kad NNN žvejyba, kurią palengvina plaukiojimas su patogios šalies vėliava, kenkia pakrančių šalių gyventojų apsirūpinimo maistu saugumui ir pragyvenimo šaltiniams ir sykiu sukuria palankias sąlygas piratavimui; ragina sukurti tvirtą pasaulinę atgrasomųjų sankcijų sistemą ir įvairiapusį požiūrį į kovą su NNN žvejyba; pabrėžia, kad reikia apriboti patogių vėliavų naudojimą bei vėliavų keitimą ir spręsti perkrovimo jūroje problemą, nes tai yra svarbios priemonės siekiant panaikinti kovos su NNN žvejyba spragas; ragina ES platesniu mastu stiprinti kovos su korupcija pajėgumus skatinant nacionalinį tarpžinybinį bendradarbiavimą, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, gerinant žuvininkystės subjektų priežiūrą besivystančiose šalyse, padedant ES, ir remiant regioninius stebėsenos, kontrolės ir priežiūros centrus ir darbo grupes;

20.

pabrėžia, kad reikia nuolat, veiksmingai ir visapusiškai kovoti su NNN žvejyba; ragina Komisiją atlikti diskusijų su geltonosios kortelės valstybėmis apžvalgą; pabrėžia produktų atsekamumo ir iš neteisėtos žvejybos gautų jūros gėrybių importo draudimo svarbą; ragina valstybes nares laikytis tikrai griežto požiūrio į įtarimų keliančių laivų iš trečiųjų valstybių iškrovimą;

21.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti dialogą su Viduržemio jūros pakrančių valstybėmis, visų pirma su jos pietinių pakrančių valstybėmis, ir skirti didesnį finansavimą projektams, kurių tikslas yra tarptautinis bendradarbiavimas mėlynosios ekonomikos sektoriuose (Interreg Next Med, Interreg Euro-MED Programme 2021-2027, Switch Med ir kt.);

22.

pabrėžia, kad kai kurie ne ES laivynai, žvejojantys tuose pačiuose rajonuose ir eksportuojantys žvejybos produktus į Europos rinką, taiko žemesnius tvarumo standartus, o tai neigiamai veikia Europos žvejų konkurencingumą;

23.

pabrėžia, kad reikia sudaryti vienodas sąlygas iš trečiųjų valstybių importuotų produktų atžvilgiu, užtikrinant, kad visi ES vartojami žvejybos ir akvakultūros produktai būtų gaminami naudojant tvarias maisto sistemas ir atitiktų žaliojo kurso tikslus; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti bendrą sąžiningos konkurencijos aplinką Pasaulio prekybos organizacijoje ir ypač ES prekybos susitarimuose;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti ES laivuose dirbančių trečiųjų valstybių piliečių teises ir darbo sąlygas ir užtikrinti deramą darbo užmokestį visiems žvejybos ir akvakultūros sektoriuose bei visuose kituose mėlynosios ekonomikos sektoriuose dirbantiems asmenims;

25.

pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti veiksmus su vykstančiais daugiašaliais forumais, pvz., JT bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija, taip pat Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir kitais susijusiais tarptautiniais ir daugiašaliais procesais, siekiant skatinti jūrų ir gėlųjų vandenų biologinės įvairovės apsaugą, išsaugojimą, tvarų valdymą ir atkūrimą, sykiu padedant siekti kitų DVT; pabrėžia, kad COP 15 Kunminge (Kinija) suteikia puikią galimybę susitarti dėl pasaulinių priemonių šioje srityje;

26.

atkreipia dėmesį į tikslą ne vėliau kaip 2030 m. apsaugoti 30 proc. pasaulio vandenynų, tačiau įspėja, kad dėl to neturėtų nukentėti apsirūpinimo maistu saugumas, žvejai, akvakultūros produktų gamintojai, čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės;

27.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą nustatyti tris dideles saugomas jūrų teritorijas Pietų vandenyne; apgailestauja, kad Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR) 2021 m. vėl nepasiekė susitarimo dėl šių saugomų teritorijų;

28.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios kartu su valstybėmis narėmis yra atsakingos už papildomų saugomų jūrų teritorijų nustatymą ir pažymėjimą, vaidmenį;

29.

primena, kad vis daugiau mokslinių tyrimų, visų pirma IPCC specialioji ataskaita dėl vandenynų ir kriosferos kintant klimatui, rodo, jog biologinės įvairovės ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslai būtų lengviau pasiekiami, jei žvejai ir vietos bendruomenės tiesiogiai kontroliuotų išteklių, nuo kurių jos priklauso, valdymą; pabrėžia, kad pakrančių bendruomenių valdomos ekosistemos yra vienos turtingiausių ir našiausių, be to, jos padeda pakrančių teritorijų gyventojams prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių; atkreipia dėmesį į vandenynų užgrobimo riziką, susijusią su jūrinių teritorijų planavimu; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti mažos apimties žvejybos saugumą, atsakingą teritorijų valdymą ir reikalauti, kad mėlynosios ekonomikos sektoriuje veiklą vykdančių ES įmonių naudos gavėjai būtų traukiami atsakomybėn už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su jų veikla;

30.

ragina ES ir valstybes partneres, vykdant savo klimato kaitos švelninimo strategijas, remtis čiabuvių praktine patirtimi ir aktyviai skatinti dalyvaujamąjį valdymą, kuris pasirodė esantis veiksminga pakrančių bendruomenių atsparumo didinimo priemonė;

31.

mano, kad vykdant tarptautinį vandenynų valdymą su mėlynąja ekonomika susiję klausimai turi būti sprendžiami laikantis tarpsektorinio požiūrio, užtikrinant vienodą požiūrį į visą ekonominę jūrinę veiklą; pritaria tam, kad vandenynai būtų pripažinti bendru žmonijos turtu, ir ragina užtikrinti, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai (TŽPS) visada atitiktų 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, ES aplinkos srities įsipareigojimus bei tikslus ir BŽP įsipareigojimus bei tikslus;

32.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal TŽPS teikiama sektorinė parama dažnai nėra tiesiogiai naudinga vietos žvejybos ir pakrančių bendruomenėms trečiosiose valstybėse, todėl ragina Komisiją TŽPS glaudžiai susieti su ES darnaus vystymosi programavimu;

33.

pabrėžia, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai turi tapti vietos mėlynosios ekonomikos plėtros priemone; mano, kad dėl nepakankamų duomenų sunku įvertinti tausios žvejybos partnerystės susitarimų naudą siekiant DVT šalyse partnerėse; primygtinai ragina ES didinti tausios žvejybos partnerystės susitarimų skaidrumą, plėsti duomenų rinkimą (visų pirma apie laimikį, laivų registraciją ir darbo sąlygas) ir griežtinti jų ataskaitų teikimo reikalavimus ir sukurti centralizuotą socialinių ir ekonominių duomenų bazę, skirtą visiems ES laivams nepriklausomai nuo to, kur jie vykdo veiklą;

34.

pabrėžia, kad į derybas dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimų ir į jų įgyvendinimo procesą reikia įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į bendruomenių, kurioms šios partnerystės daro didžiausią poveikį, poreikius;

35.

apgailestauja dėl nepakankamos įgyvendinimo stebėsenos ir netinkamo lėšų naudojimo; yra susirūpinęs dėl to, kad parama sektoriui pagal TŽPS dažnai nėra tiesiogiai naudinga mažos apimties žvejybą vykdantiems žvejams; ragina Komisiją glaudžiai susieti TŽPS su ES parama vystymuisi siekiant padidinti pridėtinę vertę pakrančių bendruomenėms; be to, ragina Komisiją aktyviai ir viešai skelbti metines ataskaitas apie tai, kaip konkrečiai panaudota parama sektoriui, kad būtų galima geriau stebėti ES viešųjų lėšų panaudojimą;

36.

palankiai vertina regioninių jūrų konvencijų ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) vaidmenį; ragina Komisiją pasiūlyti, kad RŽVO būtų suteikti platūs įgaliojimai, siekiant apsaugoti žvejybos išteklius besivystančiose šalyse ir tarptautiniuose vandenyse, visų pirma gerinant tokių rūšių kaip tropiniai tunai išteklių valdymą, mažinant į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir taikant atsargumo principą, kad būtų išsaugotos nykstančios rūšys ir pažeidžiamos jūrų ekosistemos, taip pat gerinant turimus duomenis, užtikrinant atitiktį ir skaidrų sprendimų priėmimą;

37.

apskritai ragina gerinti žuvininkystės valdymo praktiką ir stebėseną ir diegti naujas technologijas, pvz., blokų grandinę, kad būtų pagerintas produktų atsekamumas;

38.

ragina ES teikti techninę pagalbą besivystančių šalių gamintojams, ypač smulkiesiems gamintojams;

39.

primena, kad visos žvejyboje Vakarų Afrikos vandenyse dalyvaujančios valstybės turėtų įsteigti regioninę žvejybos valdymo organizaciją (RŽVO), ypač dėl bendrų išteklių, pvz., smulkiųjų pelaginių žuvų, naudojimo, kaip reikalaujama pagal tarptautinę teisę, atitinkamus nacionalinius įstatymus, visos Afrikos ir regioninę žuvininkystės politiką ir kitas priemones; mano, kad ši valdymo sistema turėtų atitikti atsargumo ir ekosisteminio metodo principus, užtikrinant, kad bendri leidžiami sužvejoti kiekiai atitiktų saugias biologines ribas;

40.

primygtinai ragina ES veiksmingai skatinti ir apsaugoti mažos apimties žvejybą Afrikoje, kuri yra pagrindinis pragyvenimo iš vandenynų šaltinis, kaip būsimos ES ir Afrikos mėlynosios darbo grupės svarbiausią elementą, t. y. finansuoti FAO tarptautinių gairių dėl tvarios mažos apimties žvejybos įgyvendinimą;

41.

pabrėžia, kad žuvų miltų ir žuvų taukų gamyba, be kita ko, gali prisidėti prie peržvejojimo besivystančiose šalyse, visų pirma Vakarų Afrikoje; ragina nustatyti privalomas išsamaus patikrinimo priemones siekiant užtikrinti, kad visa jūros gėrybių pramonės tiekimo grandinė būtų sąžininga, visiškai atsekama, joje nebūtų naudojami produktai, gauti vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, ir ji nebūtų susijusi su žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, prekyba žmonėmis ir vergove;

42.

palankiai vertina regioninių jūrų konvencijų ir RŽVO vaidmenį stiprinant valdymą, grindžiamą geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, kurios turėtų būti lengvai prieinamos visiems veiklos vykdytojams;

43.

ragina Komisiją pasiūlyti, kad RŽVO būtų suteikti platūs įgaliojimai, siekiant apsaugoti žuvininkystės išteklius besivystančiose šalyse ir tarptautiniuose vandenyse, visų pirma gerinant tokių rūšių kaip tropiniai tunai išteklių valdymą, mažinant į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir taikant atsargumo principą, kad būtų apsaugotos nykstančios rūšys ir pažeidžiamos jūrų ekosistemos, taip pat didinant duomenų prieinamumą, užtikrinant atitiktį ir skaidrų sprendimų priėmimą;

44.

ragina Komisiją aktyviai siekti ir skatinti įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslus į savo TŽPS ir į RŽVO sprendimų priėmimo procesą;

45.

ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti pasaulinį žuvininkystės valdymą, visų pirma pasitelkiant tokius mechanizmus kaip Žvejybos skaidrumo iniciatyva (FiTI);

46.

primena, kad tvarus išteklių valdymas remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir geriausiais socialinio ir ekonominio poveikio vertinimais turi būti pagrindinis prioritetas siekiant ES strateginės darbotvarkės tikslų ir taip pat turi būti įtrauktas į dvišales partnerystes;

47.

pabrėžia, kad mėlynoji ekonomika apima įvairią, ne vien tradicinę, veiklą, todėl plėtojant naują veiklą visada turi būti atliekami poveikio vertinimai, laikantis skaidraus mokslinio požiūrio ir vykdant veiksmingas konsultacijas bei užtikrinant visų susijusių sektorių dalyvavimą, kad ta veikla galėtų darniai įsitvirtinti mėlynojoje ekonomikoje;

48.

pabrėžia, kad jūrų sektorius yra pagrindinė tarptautinio susisiekimo, pasaulinės prekybos sistemos, ES ekonomikos, jos konkurencingumo ir ES regionų jungtis; pabrėžia, kad svarbu stiprinti uostų vaidmenį ir kad reikia investuoti į išmaniąją infrastruktūrą, taip pat plėtoti ir valdyti uostus, kad būtų sudarytos sąlygos toliau didinti jų pajėgumą siekiant prisitaikyti prie prekybos augimo;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į ES pakrantėse esančius uostus, daugiausia dėmesio skiriant trūkstamoms jungtims su atokiomis teritorijomis, siekiant bendrų tikslų didinti transporto atsparumą ir paversti uostus logistikos centrais ir strateginiais daugiarūšio vežimo ir energijos gamybos, kaupimo ir paskirstymo bei turizmo klasteriais; pabrėžia, kad svarbu įtraukti rinkos priemonę vadovaujantis Tarptautinės jūrų organizacijos tikslu mažinti jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įgyvendinant išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo sistemą tarptautinėje laivyboje ir užtikrinti realistišką išmetamųjų teršalų mažinimo būdą;

50.

pabrėžia, kad Komisijos komunikatu dėl tvaraus ir išmanaus judumo strategijos siekiama iki 2030 m. rinkai pateikti pirmuosius visiškai netaršius laivus ir kad ES jau finansavo esminius mokslinius tyrimus, susijusius su laivų hibridų kūrimu ir laivų elektrifikavimu, pagal programą „Horizontas 2020“; ragina Komisiją toliau didinti paramą trumpiems maršrutams naudojamiems elektriniams laivams;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares užbaigti prioritetinius projektus, įtrauktus į transeuropinio transporto tinklą (TEN-T) Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionuose, ypač pasienio teritorijose, taikant būsimas TEN-T gaires ir 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę, siekiant skatinti, supaprastinti ir investuoti pakankamai lėšų į visapusišką TEN-T jūrų greitkelių plėtrą, kad būtų geriau integruota trumpųjų nuotolių jūrų laivyba ir kad prekės būtų plačiau skirstomos per uostus, jungiančius salas su žemynine dalimi, ir visapusišką daugiarūšio vežimo sistemą; pabrėžia, kad labai svarbu sukurti vientisas ir darnias visų rūšių keleivinio ir krovininio transporto, ypač geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transporto, grandines; mano, kad įgyvendinant projektus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros periferinių, salų ir atokiausių regionų susisiekimo ir prieinamumo poreikiams;

52.

pabrėžia, kad uostai gali būti naudojami mėlynajai ekonomikai skatinti, nes jie atlieka pagrindinį vaidmenį šio sektoriaus ekonominėje veikloje, ir užtikrinti jo perėjimą prie darnaus ir išmanaus judumo, laikantis Europos žaliojo kurso principų; ragina Komisiją perskirti daugiau ES lėšų transporto efektyvumui ir TEN-T pagrindinių uostų prieinamumui didinti ir sąnaudoms mažinti, įskaitant investicijas į nuolatinį dugno gilinimą, kanalų gilinimą ir kitas pajėgumų stiprinimo priemones pasirinktuose uostuose; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad reikia toliau investuoti į darnią ir išmanią uostų infrastruktūrą, kad uostai galėtų tapti daugiarūšio judumo ir transporto mazgais, taip pat integruotų elektros energijos sistemų, vandenilio ir kitų alternatyviųjų degalų energetikos centrais bei atliekų pakartotinio naudojimo ir žiedinės ekonomikos bandymų centrais;

53.

sveikina Vigo uostą tapus pirmuoju ES uostu, įgyvendinusiu Europos mėlynojo augimo strategiją;

54.

palankiai vertina FAO Mėlynųjų žvejybos uostų tinklo iniciatyvą, kuria siekiama parengti geriausios tarptautinės praktikos gaires žvejybos uostams, pereinantiems prie mėlynosios ekonomikos modelių, siekiant padidinti jų tvarumą apsaugant aplinką ir skatinant socialinę ir ekonominę naudą; pritaria FAO idėjai įsteigti nuolatinį biurą Vigo uoste, kad būtų sukurtas ir valdomas pasaulinis mėlynųjų uostų tinklas;

Atsparumas, konkurencingumas ir užimtumas

55.

pripažįsta, kad ES ekonomikos atgaivinimo pastangos turi būti sutelktos į darnumo, konkurencingumo ir augimo tikslus; pabrėžia, kad šiam perėjimui skatinti reikalingos tvaraus finansavimo priemonės, be kita ko, stiprinant viešąsias ir privačiąsias investicijas;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvarų mažos apimties žvejybos ir akvakultūros vertės grandinių, pradedant žvejais ir baigiant vartotojais, plėtojimą skatinant selektyvių, nekenksmingų ir efektyviai energiją vartojančių žvejybos ir akvakultūros metodų derinimą, palengvinant keitimąsi žiniomis su ES mokslinių tyrimų bendruomene ir skatinant tvarius žuvininkystės produktų komercializacijos metodus, kartu mažinant administracinę naštą;

57.

pabrėžia, kad reikia pripažinti mėgėjų žvejybos socialinę ir ekonominę vertę ir jos indėlį į tvarią mėlynąją ekonomiką ES; pabrėžia, kad reikia daugiau ir geresnių duomenų apie mėgėjų žvejybą, įskaitant jos indėlį į turizmo sektorių, jos sąveiką su mažos apimties žvejybą vykdančiais žvejais, jos poveikį aplinkai ir jos socialinę bei ekonominę svarbą;

58.

pabrėžia mažos apimties priekrantės žvejybos svarbą mėlynajai ekonomikai ir pakrančių regionų bei salų bendruomenių kultūriniam tapatumui;

59.

ragina valstybes nares skirstant žvejybos galimybes visapusiškai įgyvendinti skaidrius ir objektyvius kriterijus, kaip nustatyta BŽP reglamento 17 straipsnyje;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, reikalingų siekiant pagerinti duomenų apie mėgėjų žvejybą jūroje ir vidaus gėluosiuose vandenyse bei sūroko vandens keliuose rinkimą, atsižvelgiant į šios veiklos poveikį aplinkai ir socialinę bei ekonominę vertę, kad būtų užtikrintas teisingas ir subalansuotas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus valdymas ir paskatinta daugiau investuoti į pakrančių bendruomenių veiklos plėtrą;

61.

pabrėžia įtraukaus jūrinių teritorijų planavimo svarbą mažinant konkurenciją dėl teritorijų kitos veiklos, pvz., žvejybos, sąskaita plėtojant naują mėlynosios ekonomikos veiklą; pabrėžia, kad žvejyba ir akvakultūra atlieka labai svarbų vaidmenį ir kad turi būti pasirūpinta atitinkamu šių sektorių matomumu mėlynojoje ekonomikoje, todėl ragina parengti strategiją, kuria įvairių jūrų ir sausumos mėlynosios ekonomikos veiklos sričių sąveika būtų skatinama taip, kad tai būtų naudinga visoms sritims;

62.

primygtinai ragina Komisiją remti bendruomenės inicijuotos energijos gamybos modelius, kurie sudaro sąlygas pakrančių bendruomenėms, įskaitant žvejus, visapusiškai dalyvauti planuojant ir plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir sykiu reinvestuoti pelną į vietos bendruomenę;

63.

ragina valstybes nares, laikantis jūrinių teritorijų planavimo nuostatų, nustatyti konkrečius istorinius ir tradicinius žvejų žvejybos rajonus, kuriuose neturėtų būti statomi jūrų atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginiai;

64.

pabrėžia, kad, laikantis mėlynosios ekonomikos ir Europos žaliojo kurso tikslų, jūros vėjo elektrinių parkai turėtų būti statomi tik tais atvejais, kai galima užtikrinti, kad nebus daromas neigiamas poveikis aplinkai ir ekologijai arba nebus neigiamų ekonominių, socioekonominių ir sociokultūrinių padarinių žvejams ir akvakultūros gamintojams;

65.

palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip Jūros vėjo energijos observatorija – Galisijos regioninės vyriausybės inicijuotą forumą, kurio tikslas yra nustatyti galimybes ir subalansuoti jūrų naudojimą atsižvelgiant į reikmes, kurios galėtų konkuruoti tarpusavyje, įtraukiant pramonės sektorių, jūrų žuvininkystės sektorių ir susijusius subjektus bei organizacijas;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad gavybos pramonė yra augantis mėlynosios vandenynų ekonomikos sektorius; pabrėžia valstybių pareigą nesiimti priemonių, įskaitant didelio masto plėtros projektus, kurios gali daryti neigiamą poveikį mažos apimties vidaus vandenų ir jūrų žvejybą vykdančių žvejų pragyvenimui, jų teritorijoms ar prieigos teisėms, ir jų pareigą atlikti gavybos pramonės projektų, kuriuos vykdo privatūs subjektai, ex ante vertinimus, siekiant įvertinti galimą neigiamą jų poveikį vietos žvejų bendruomenėms;

67.

ragina įsteigti ES lygmens dialogo forumą, kuris būtų skaidrus ir kuriame būtų užtikrinamas visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir galios pusiausvyra, siekiant skatinti sektorių bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir konfliktų sprendimą;

68.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant paskatinti investicijas į tausios žvejybos ir akvakultūros praktiką, palengvinti prieigą prie tų investicijų ir visapusiškai išnaudoti investavimo galimybes pasinaudojant nauju Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondu (EJRŽAF) ir kitomis ES programomis, pvz., Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo mechanizmu ar programa „Europos horizontas“, tvarios žvejybos praktikos ir darnios akvakultūros veiklos tikslais, taip pat siekiant užtikrinti, kad pakrančių, atokios ir užjūrio bendruomenės galėtų įvairinti savo ekonomiką;

69.

ragina Komisiją remtis EJRŽAF geriausia praktika siekiant parengti mėgėjų žvejybos turizmo projektus ir toliau juos finansuoti iš EJRŽAF;

70.

pabrėžia, kad reikia parengti išsamesnes strategijas, siekiant žvejybos ir akvakultūros sektorius pritaikyti prie klimato kaitos ir jos padarinių bendruomenėms bei jų pragyvenimo šaltiniams; pabrėžia, kad visi sektoriai turi prisidėti prie klimato kaitos švelninimo pagal Europos žaliąjį kursą ir septintąją bei aštuntąją aplinkosaugos veiksmų programas;

71.

mano, kad į BŽP turėtų būti įtrauktos socialinės paramos sąlygos, panašios į nustatytąsias naujojoje bendroje žemės ūkio politikoje, pagal kurias gali būti numatytos sankcijos žvejybos laivų savininkams, akvakultūros produktų gamintojams ir kitiems EJRŽAF paramos gavėjams, jei jie neužtikrina tinkamų darbo sąlygų visiems savo darbuotojams, įskaitant sezoninius darbuotojus ir darbuotojus migrantus; pabrėžia, kad šios socialinės paramos sąlygos yra labai svarbios siekiant apsaugoti orumą darbo vietoje ir žvejybos bei akvakultūros sektorių darbuotojų socialines teises, taip padedant užtikrinti socialinį teisingumą visiems;

72.

mano, kad didesnės darbo vietos garantijos, darbuotojų sauga, geros būklės vandenynai, sudarantys sąlygas gauti didesnes pajamas ir užtikrinti socialinę apsaugą žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, yra esminis veiksnys siekiant pritraukti moteris ir jaunąją kartą ir taip užtikrinti sektoriaus kartų atsinaujinimą bei veiklos tęstinumą;

73.

palankiai vertina moterų vaidmenį tausios žvejybos ir akvakultūros vertės grandinėse, todėl ragina užtikrinti joms deramas darbo sąlygas, vienodus atlyginimus, socialinę apsaugą ir jų matomumą bei atstovavimą joms sprendimų priėmimo struktūrose ir procesuose;

74.

primena, kad žvejyba ir akvakultūra atlieka esminį vaidmenį kuriant darbo vietas ir palaikant ekonomiką daugelyje ES vietovių ir kad šiuose sektoriuose sukuriama daugiau kaip pusė vietinių darbo vietų daugelyje pakrančių ir salų bendruomenių, visų pirma atokiausiuose regionuose;

75.

pabrėžia, kad norint padidinti žvejybos ir akvakultūros sektorių tvarumą bei konkurencingumą ir pagerinti ekonominės veiklos rezultatus reikia užtikrinti vienodas sąlygas ES ūkio subjektams pasaulio ekonomikoje ir skirti ypatingą dėmesį profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, šio mokymo pripažinimui ES lygmeniu, konsultavimo paslaugoms ir techninių bei mokslinių žinių ir žinių apie novatorišką praktiką sklaidai, pripažįstant prekybos asociacijų indėlį šioje srityje;

76.

pabrėžia, kad, siekiant padidinti žvejų pajamas ir darbo užmokestį, pirminio pardavimo žuvininkystės produktams, ypač mažos apimties žvejybos produktams, reikia suteikti daugiau vertės;

77.

ragina Komisiją plėtoti naujas darnaus jūrų ir pakrančių turizmo formas, skatinti naujas turizmo veiklos formas, užtikrinti papildomus pajamų srautus ir didinti užimtumą ištisus metus, kad būtų padidinta jūrų ir pakrančių teritorijų vertė, sykiu apsaugant aplinką ir mėlynąjį kultūros paveldą ir išsaugant jūrų ir pakrančių buveines; pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą turizmo sektoriuje plėtojant darnesnę vietos plėtrai naudingą praktiką; pripažįsta, kad turizmo sektorius turėtų bendradarbiauti su pakrančių bendruomenėmis ir kad jam reikia paramos, kad būtų padidintas infrastruktūros efektyvumas ir tvarumas bei jūrų ir turizmo kurortų konkurencingumas;

78.

pripažįsta, kad pakrančių turizmas gali turėti teigiamą poveikį besivystančioms šalims, tačiau jis gali būti ir žalingas, kai kuriamos masinio turizmo strategijos, dėl kurių sumažėja maisto prieinamumas vietiniams vartotojams ir jo vartojimas, taip pat naikinama jūrų aplinka ir kultūrinė tapatybė; ragina ES skatinti sąžiningus ir mažo poveikio turizmo modelius;

79.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti mūsų gamtinį kapitalą ir paveldą, kad būtų skatinamas darnus turizmas (pvz., ekologinis turizmas), ir ragina valstybes nares apsaugoti biologinę įvairovę skubiai įgyvendinant jūrų išsaugojimo veiksmus, įskaitant tarpvalstybinius veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti, atkurti ir skatinti jūrų ir pakrančių ekosistemas, be kita ko, pasitelkiant „Natura 2000“ jūrų tinklus;

80.

ragina Komisiją įtraukti darnų jūrų, salų ir pakrančių turizmą į susijusius veiksmus ir programas, remti iniciatyvas, skatinančias pakrančių, jūrų ir jūrinio turizmo įvairinimą, ir padėti sumažinti turizmo veiklos ir užimtumo sezoniškumą; pabrėžia, kad reikia rinkti geresnius duomenis apie pramoginės žūklės turizmo indėlį į pakrančių ir salų ekonomiką;

81.

pabrėžia mėlynosios ekonomikos svarbą atokiausiuose regionuose, ypač jų turizmo sektoriuose; todėl ragina Komisiją sukurti atokiems ir izoliuotiems regionams skirtą transporto programą (transporto POSEI), kad būtų galima labiau tiesiogiai atsižvelgti į salų ir atokiausių regionų poreikius ir remti kai kurių komercinių maršrutų į juos eksploatavimą;

82.

remia darnią pakrančių ir jūrų turizmo praktiką, nes ji yra labai svarbi Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros ir Baltijos jūros regionų konkurencingumui ir vertingų darbo vietų kūrimui mėlynojo švietimo ir profesinio mokymo srityse; pabrėžia, kad specialus mokymas apie mėlynosios ekonomikos veiklą padėtų didinti informuotumą apie jūrų ekosistemas ir poreikį jas apsaugoti;

83.

ragina Komisiją surengti plačias konsultacijas su regiono ir vietos valdžios institucijomis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nustatyti vietos ir regiono bendruomenėms pritaikytus sprendimus;

84.

prašo Komisijos įvertinti galimus sprendimus, kuriais būtų skatinamas turizmo sektoriaus atsparumas būsimų pandemijų ar kitų trikdomųjų įvykių, keliančių pavojų turizmo veiklai, poveikiui, ir parengti tinkamas iniciatyvas, kuriomis būtų gerinamos sektoriaus darbuotojų darbo ir užimtumo sąlygos, siekiant padidinti jo patrauklumą ir padėti išnaudoti visą mėlynosios ekonomikos potencialą;

85.

pabrėžia buriavimo ir laivybos svarbą jūrų turizmui; pabrėžia vietos kultūros ir gastronomijos vaidmenį plėtojant Europos pakrančių turizmą ir pajūrio bei povandeninio turizmo, žūklės turizmo, ekologinio turizmo, vandens sporto ir kruizų sektoriaus svarbą;

86.

pabrėžia saugomų jūrų teritorijų, kaip vandenynų apsaugos priemonės, svarbą; mano, kad šios teritorijos suteikia galimybę plėtoti mokslinį turizmą;

87.

palankiai vertina tai, kad Komisija daug dėmesio skiria tvariam ir „lėtam“ turizmui ir siekia parengti paramos paketus (pavyzdinį vietos žaliojo kurso modelį), kuriais būtų remiama žalioji miestų ir regionų pertvarka; atkreipia dėmesį į tai, kad atokios salos ir pakrančių bendruomenės šioje pertvarkoje gali atlikti pagrindinį vaidmenį;

88.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti mėgėjų žvejybos jūroje ir jos sukuriamo turizmo indėlį į mėlynąją ekonomiką, taip pat šio sektoriaus potencialą suteikti papildomų ekonominių galimybių pakrančių bendruomenėse;

89.

apgailestauja, kad rengiant ir vertinant pagal priemonę „Next Generation EU“ finansuojamus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus buvo nepakankamai atsižvelgta į mėlynosios ekonomikos potencialą;

90.

rekomenduoja sukurti atitinkamą finansinę programą, skirtą mėlynosios ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui skatinti, kuri leistų integruoti ir koordinuoti turimas įvairias turimas finansines priemones – struktūrinius ir investicijų fondus (EJRŽAF, ERPF, ESF, Sanglaudos fondas), 2021–2027 m. programą „Europos horizontas“ ir kitas priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti geriau derinti šias priemones su suinteresuotųjų subjektų poreikiais ir plačiai skleisti informaciją apie esamas galimybes;

91.

ragina surengti išsamias ES lygmens diskusijas su šiuo sektoriumi, atsižvelgiant į didelį socialinį ir ekonominį taisyklių poveikį žvejybos pajėgumams, šių taisyklių poveikiui žvejybai ir žvejų gyvenimui, kartu išlaikant griežtą žvejybos pajėgumų kontrolę;

92.

pabrėžia strateginę laivų statybos ir remonto veiklos svarbą ir jos tarpusavio ryšį su kitais sektoriais, pvz., jūrų turizmo sektoriumi; mano, kad investicija į technologines naujoves ir labai specializuotus procesus, kurie galėtų padidinti pridėtinę vertę, gali lemti tai, kad minėtasis sektorius susidurs su mažesne pasaulinio lygmens konkurencija ir dėl to bus lengviau pakeisti dabartinę mažėjimo tendenciją į didėjimo tendenciją; pritaria tam, kad būtų toliau įvairiais būdais teikiama tikslinė parama laivų statybos pramonei valstybėse narėse atgaivinti ir modernizuoti;

93.

pažymi, kad ES tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos ir mažos apimties žvejybos laivynai yra labai seni, ypač atokiausiuose regionuose, kad jų laivų vidutinis amžius yra labai didelis ir kad jie yra nesaugūs tiek su juose dirbantiems žmonėms, tiek pačiam laimikiui, ir dar kartą pabrėžia, kad reikia teikti EJRŽAF paramą naujiems laivams įsigyti, tačiau ja nedidinant laimikio, laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, ir taip gerinant jų aplinkosauginį veiksmingumą;

94.

primena, kad atokiausių regionų žvejybos laivynai kai kur yra labai prastos būklės ir kelia pavojų žvejų saugumui ir aplinkai; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina surasti sprendimus, kaip padidinti žvejų saugumą ir pagerinti jų darbo sąlygas, sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir pagerinti laimikio įvairovę ir saugojimo sąlygas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sveikų ir aukštos kokybės baltymų tiekimo tęstinumą visiškai saugiomis ir patikimomis sąlygomis, darant mažesnį poveikį aplinkai ir nedidinant žvejybos pajėgumų;

95.

ragina Komisiją ir Tarybą žvejybos srityje sukurti paramos priemonę, panašią į POSEI, siekiant sušvelninti izoliuotumo poveikį atokiausiems regionams;

96.

atkreipia dėmesį į galimybes tausiai naudoti ES Atlanto vandenyno jūrų aspektą, o tam reikia labiau subalansuotų investicijų į ES salas, atokiausius regionus ir pakrančių uostus, taip pat į daugelio jų prieplaukų plėtrą ir jų sandėliavimo pajėgumų bei krovinių tvarkymo įrangos, kurios yra labai svarbios žvejybos ir akvakultūros produktams, didinimą;

Mėlynoji pertvarka

97.

ragina parengti priemones, kurios leistų darniai naudoti jūrų išteklius ir įvairinti vandenynų ekonomiką, be kita ko, remiant naujus produktus, susijusius su žvejybos veikla ir iš jos gaunamus, kurie gali suteikti pridėtinės vertės mūsų kultūros ir gamtos paveldui, visų pirma suteikiant aukštos kokybės turizmo galimybių;

98.

pabrėžia, kad reikia sukurti integruotą ES jūrų politikos sistemą, kuria būtų užtikrintas ES biologinės įvairovės strategijos, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, klimato politikos ir BŽP nuoseklumas;

99.

mano, kad akvakultūros sektorius turėtų toliau stebėti ir tobulinti keletą parametrų, grindžiamų įrodymais pagrįstais veiksmais, įskaitant žuvų gerovę ir auginamų žuvų tankį; be to, mano, kad turėtų būti atliekami poveikio aplinkai vertinimo tyrimai, siekiant pagerinti žuvų gerovę, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, jų aplinkos praturtinimą, vandens kokybės išlaikymą laikantis gerovei tinkamų ribų, kaip būdą mažinti ligas ir jų plitimą, mažinti antibiotikų poreikį ir toliau mažinti taršą, siekti geresnių klimato ir aplinkosauginių rezultatų ir didinti atsparumą klimato kaitai;

100.

pažymi, kad ES akvakultūros žuvų rūšių, įskaitant menkavertes ir neplėšriąsias rūšis, įvairinimas yra būtinas siekiant pagerinti sektoriaus tvarumą;

101.

atkreipia dėmesį į galimą akvakultūros vaidmenį, visų pirma kuriant darbo vietas ir užtikrinant aprūpinimą maistu, taip pat palengvinant perėjimą prie tvarių maisto sistemų; mano, kad labai svarbu sumažinti spaudimą jūrų ištekliams plėtojant ir vis dažniau naudojant alternatyvas ir tvariai valdomus pašarų šaltinius, kitus nei sugautos laukinės žuvys, sustabdant biologinės įvairovės nykimą vandenynuose ir jūrose ir ją atkuriant; pabrėžia, kad jūrų erdvės naudojimas akvakultūros tikslais turi būti tinkamai reguliuojamas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia aiškios ir patikimos teisinės sistemos, kuria būtų skatinamos galimybės naudotis vandenimis su visomis būtinomis garantijomis, svarbą;

102.

pažymi, kad didesnis žuvų miltų ir žuvų taukų naudojimas ES akvakultūroje gali kelti grėsmę laukinių žuvų išteklių tvarumui ES ir trečiųjų šalių vandenyse;

103.

pabrėžia, kad reikia įgyvendinti visas priemones, kuriomis būtų užtikrinta konkurencinga žvejybos ir akvakultūros plėtra, atsižvelgiant į jų svarbą aprūpinimo maistu užtikrinimui;

104.

pabrėžia žvejybos ir akvakultūros sektorių svarbą tiekiant baltymus, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu, taip pat socialinį ir ekonominį vietos bendruomenių vystymąsi ir darbo vietų kūrimą visame pasaulyje; ypač primena, kad beveik milijardui žmonių, daugiausia besivystančiose šalyse, žuvis ir jūrų gėrybės yra pagrindinis gyvūninių baltymų šaltinis; pažymi, kad nuo mažos apimties žvejybos priklauso daugiau kaip 90 proc. pasaulio žvejų ir žvejybos sektoriuje dirbančių asmenų; apgailestauja, kad COVID-19 pandemija stipriai paveikė žvejybos ir akvakultūros sektoriuose dirbančius žmones;

105.

pabrėžia, kad tvarus maistas iš vandenynų, jūrų ir gėlo vandens išteklių turi būti gaminamas tik vykdant atsakingą žvejybą ir tvarią akvakultūrą ir kad visi ES vartojami žuvininkystės ir akvakultūros produktai turi būti gaunami iš tvarių maisto sistemų, visapusiškai atsižvelgiant į planetos išgales; ragina Komisiją remiantis mokslinėmis rekomendacijomis parengti ES žuvininkystės ir akvakultūros produktų tvarumo rodiklius ir reikalauti, kad į ES rinką importuojamiems produktams būtų taikomi panašūs tvarūs standartai;

106.

pabrėžia, kad ES yra 1 proc. pasaulinės dumblių gamybos, todėl mano, kad valstybės narės ir EJRŽAF turėtų skatinti jūros dumblių gamybą; pabrėžia, kad dumbliai yra vienas iš būsimų sprendimų siekiant žaliojo kurso tikslų, pvz., dumblius naudojant anglies dioksidui surinkti, kitų medžiagų pakaitalams įvairiuose ekonomikos sektoriuose arba juos naudojant kaip žmonėms vartoti skirtą maisto produktą, nes jie gali būti svarbus baltymų ir kokybiškų mikroelementų šaltinis;

107.

ragina Komisiją apsvarstyti visus sprendimus, kaip būtų galima plėtoti dumblių auginimo ir naudojimo galimybes, taip pat apsvarstyti finansavimo galimybes, skirtas dumblių auginimui paspartinti; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, kad būtų galima leisti naudoti dumblius kaip naujus maisto produktus, sumažinant susijusias naudojimo išlaidas ir sudarant palankesnes sąlygas jiems patekti į rinką, kartu užtikrinant produktų kokybę ir saugą;

108.

mano, kad turi būti skatinami tvarūs akvakultūros modeliai, kurie galėtų padėti išsaugoti ekosistemas, kurios suteikia apsaugą nuo klimato kaitos padarinių; pabrėžia, kad gamybinę akvakultūrą reikia skirti nuo baltymų perdirbimo akvakultūros, ypač tais atvejais, kai pastaroji vykdoma taikant praktiką, dėl kurios daromas neigiamas poveikis jūrų išteklių tvarumui; mano, kad žuvininkystei ir akvakultūrai skirti pašarai turėtų būti gaminami vykdant tvarų žemės ūkį ir žvejybą, todėl neturėtų būti taikomi jokie produktai, gauti vykdant NNN žvejybą ar peržvejojant išteklius;

109.

mano, kad mikrodumblių gamyba gali sumažinti netvarių žuvų miltų naudojimą žuvininkystėje; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir skatinti ekologinę akvakultūrą, nes ji turi didelį augimo potencialą, ir šiuo tikslu galima panaudoti ES priemones ir finansavimą; ragina gerinti ekologinės akvakultūros gamybos statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir sklaidą;

110.

ragina BŽP taikyti visiems ES žvejybos laivynams, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų valdoma taip, kad būtų galima gauti socialinės ir ekonominės naudos, padedant užtikrinti maisto produktų tiekimą, taip pat kuo labiau sumažinant konkrečios jų veiklos poveikį buveinėms ir jūrų ekosistemoms, kartu atkuriant ir išlaikant žvejojamų rūšių populiacijas tokias, kad jos viršytų dydžius, kuriais galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; mano, kad ji turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečius įvairių jūrų baseinų ypatumus;

111.

atkreipia dėmesį į žvejybos ir akvakultūros sektorių ir jų specialistų vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir švelninant su klimato kaitą, atliekamą mažinant sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinant žiedinę ekonomiką, įskaitant jūrą teršiančių šiukšlių rinkimą;

112.

įspėja, kad jūrą teršiančios šiukšlės ir visų rūšių teršalai, ypač visų rūšių plastikas, kenkia aplinkai, daro rimtą ekonominę žalą tokiai veiklai kaip žvejyba ir kenkia žmonių sveikatai visoje mitybos grandinėje; palankiai vertina EJRŽAF įsipareigojimą teikti finansinę paramą žvejams, kad jie galėtų rinkti, pakartotinai naudoti ir perdirbti prarastus žvejybos įrankius ir kitas jūrą teršiančias šiukšles; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad vėluojama pasiekti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslus, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad turėtų būti skatinamos tolesnės žvejų informuotumo didinimo kampanijos ir mokymai;

113.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau remti žuvininkystės sektoriaus, ypač mažos apimties žvejybos, modernizavimą ir tvarų vystymąsi, siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti žvejybos poveikį aplinkai;

114.

atkreipia dėmesį į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones (19), kuriuo nustatomos išsaugojimo priemonės, kuriomis reglamentuojama, kaip, kur ir kada gali būti vykdoma žvejyba, vaidmenį, siekiant apsaugoti pažeidžiamas rūšis ir buveines nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, didinant žvejybos laimikį ir kartu mažinant poveikį jūrų ekosistemoms, visų pirma didinant selektyvumą;

115.

mano, kad svarbu nuolat rinkti duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti tvarumo kriterijus ir užkirsti kelią žvejybos rajonų, kuriuose nustatytos pažeidžiamos jūrų ekosistemos, nustatymui;

116.

ragina ES skubiai spręsti žvejybos būdų, pvz., dugną liečiančių įrankių, dreifuojančių tinklų, supamųjų priedugnio tinklų ar žuvų suburiamųjų įrenginių, žalingo poveikio klimatui, jūros dugno vientisumui, žuvų populiacijoms ir pažeidžiamoms rūšims (kaip priegauda) problemą, be kita ko, ribojant jų naudojimą;

117.

visų pirma ragina ES, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, uždrausti naudoti žalingus metodus griežtai saugomose jūrų teritorijose; ragina naudoti EJRŽAF veiksmingai paramai teikti siekiant remti ES žvejybos laivynų perėjimą prie didesnio selektyvumo ir mažiau žalingų žvejybos būdų;

118.

ragina ES pradėti ir finansuoti mokslinių tyrimų programas, skirtas daug anglies turinčių jūrų buveinių ES vandenyse vietai nustatyti – tai būtų pagrindas tokias teritorijas priskirti griežtai saugomoms jūrų zonoms, siekiant apsaugoti ir atkurti jūrų anglies dioksido absorbentus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir apsaugoti bei atkurti ekosistemas, ypač esančias jūros dugne, laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, apsaugant jas nuo žmogaus veiklos, kuri galėtų išjudinti anglies dioksidą ir jį išleisti į vandens storymę, pvz., žvejybos dugną liečiančiais įrankiais operacijų;

119.

ragina ES uždrausti bet kokią aplinkai kenksmingą gavybos pramonės veiklą, pvz., kasybą ir iškastinio kuro gavybą saugomose jūrų teritorijose;

120.

pabrėžia, kad jūrų gelmėse esama didžiausios rūšių ir ekosistemų įvairovės Žemėje, ji teikia itin svarbias aplinkos gėrybes ir funkcijas, įskaitant ilgalaikę anglies dioksido sekvestraciją, be to jai būdingos tokios aplinkos sąlygos, kurias žmogaus veikla gali labai pažeisti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti tarptautinį giluminės jūros dugno kasybos moratoriumą;

121.

ragina taikyti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones Biologinės įvairovės strategijai įgyvendinti ir stiprinti veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslus, siekiant išsaugoti jūrų biologinę įvairovę, atkurti nualintas ekosistemas ir skatinti konkurencingumą žvejybos, akvakultūros ir kituose susijusiuose sektoriuose;

122.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą persvarstyti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; ragina Komisiją persvarstant direktyvą ją suderinti su Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. ir 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslais;

123.

gagina imtis neatidėliotinų priemonių kovoti su NNN žvejyba, kuri vis dar tebėra viena iš didžiausių grėsmių gerai ekosistemų būklei ir paties žvejybos sektoriaus ekonominiam konkurencingumui; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti didesnį ES prekybos ir žuvininkystės politikos nuoseklumą siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su NNN žvejyba;

Bendradarbiavimas, žinios ir inovacijos

124.

ragina stiprinti akademinio pasaulio, tyrimų ir inovacijų centrų, valdžios institucijų ir pramonės bendradarbiavimą siekiant skatinti naudoti įrangą, metodus, būdus ir praktiką, paremtus patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis ir galinčius padidinti veiksmingumą ir darbo saugą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą bei tvarumą aplinkos atžvilgiu; primena žinių apie vandenynus svarbą siekiant įspėti visuomenę ir skatinti visus piliečius ir suinteresuotuosius subjektus laikytis informacija pagrįsto ir atsakingo požiūrio į vandenyną ir jo išteklius;

125.

pažymi, kad patikimi, aukštos kokybės ir suderinti vandenynų duomenys yra svarbus darnaus mėlynosios ekonomikos pertvarkymo veiksnys;

126.

pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos strategijos potencialą galima išnaudoti tik bendradarbiaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams; atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų transporte vis dažniau naudojami duomenys ir dirbtinis intelektas; ragina Komisiją įvertinti sektoriaus automatizavimo ir skaitmeninimo socialinį ir ekonominį poveikį;

127.

ragina Komisiją toliau plėtoti ir stiprinti mokslinių žinių centrus, pvz., Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugą ir Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą, kurie teikia neįkainojamų žinių apie Europos jūras ir vandenynus; atkreipia dėmesį į tai, kad mėgėjų žvejyba didina žinias apie vandenų aplinką ir įsipareigojimą saugoti tokią aplinką;

128.

palankiai vertina tai, kad pagal programą „Horizontas 2030“ buvo nustatyta vandenynų misija; ragina užtikrinti aiškumą ir plačiau informuoti apie su šia misija susijusių kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštį;

129.

pabrėžia, kad reikia suderinti duomenų rinkimą socialinės ir ekonominės stebėsenos aplinkos stebėsenos ir gyvųjų ekosistemų bei žuvų išteklių stebėsenos srityse; pabrėžia, kad į surinktus duomenis taip turi būti atsižvelgiama siekiant reguliuoti kitų jūrinių sektorių veiklos poveikį;

130.

mano, kad bendrosios talpos apribojimas, kaip žvejybos pajėgumų matavimo kriterijus, turi būti pritaikytas atsižvelgiant į tikrąją padėtį sektoriuje ir būtinybę naudoti šiuolaikiškesnius, mažiau taršius ir efektyviau energiją vartojančius variklius; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją persvarstyti šiuos kriterijus siekiant pagerinti saugą ir darbo bei gyvenimo sąlygas, taip pat sudaryti sąlygas pokyčiams, kurių reikia siekiant pagerinti aplinkos tvarumą, pritraukti į sektorių daugiau jaunų darbuotojų ir užtikrinti mažesnį poveikį aplinkai, taip pat užtikrinti, kad žvejybos pajėgumai nedidėtų;

131.

ragina Komisiją rinkti nuoseklius duomenis, kad būtų sudarytos sąlygos išmaniajam pakrančių turizmo valdymui, vengiant spaudimo ekosistemoms ir vietos bendruomenėms, taip pat konkuravimo su tradicine veikla, pvz., smulkiąja ir priekrantės žvejyba;

132.

pabrėžia, kad labai svarbios valdymo ir prisitaikymo priemonės, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti pakrančių bendruomenes, buveines ir biologinę įvairovę ir kad tai būtų labai naudingai išleistos lėšos, palyginti su didžiuliu klimato kaitos poveikiu ir su juo susijusiomis išlaidomis; ragina Komisiją sukurti įspėjimo apie dažniau kylančias audras ir potvynius bei jų stebėjimo sistemą, taip pat užtikrinti tinkamą aplinkos ir būklės stebėseną ir atlikti tyrimus ankstyvojo perspėjimo srityje; ragina Komisiją įvertinti įvairius scenarijus ir priemones, kad būtų sprendžiami galimo jūros lygio kilimo ir ekstremalių meteorologinių reiškinių suintensyvėjimo klausimai;

133.

primena, kad esama tokių priemonių kaip Europos programa „CleanSeaNet“, kurios tikslas – stebėti taršą nafta; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, yra itin svarbus, ypač Viduržemio jūroje; todėl ragina Komisiją gerinti šalių tarpusavio keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą; pabrėžia bendradarbiavimu grindžiamo, įtraukaus ir tarpsektorinio jūrų teritorijų planavimo, kuriame atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius, aplinkos ir biologinės įvairovės aspektus, svarbą; pabrėžia energetikos pertvarkos svarbą, nes mėlynosios ekonomikos sektorius gali skatinti jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologijas, pvz., potvynių, bangų, saulės ir vėjo energetiką; pabrėžia, kad svarbu remti laivybos ir jūrų transporto sektoriaus dekarbonizavimą, plėtojant tvarias technologijas ir daugiau naudojant mažataršius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

134.

pritaria darnaus mėlynosios ekonomikos vystymosi principui, nes jis skatina ekonomikos augimą ES, ypač Atlanto vandenyno ir Viduržemio bei Baltijos jūrų regionuose, ir kadangi tai būdas remti visas su vandenynais, jūromis ir pakrančių zonomis susijusias sektorines ir tarpsektorines veiklas, įskaitant jūrų transportą, laivų statybą ir remontą, biotechnologijas, darnų turizmą, jūros vėjo energetiką, verslinę ir mėgėjų žvejybą ir akvakultūrą, bangų ir potvynių energetiką; ragina Komisiją skatinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kuriais prisidedama prie darnaus turizmo, efektyvaus išteklių naudojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos; ypač pabrėžia, kad jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetika iki 2050 m. gali tapti viena iš pagrindinių Europos energetikos sistemos sudedamųjų dalių, ir ragina kurti paskatas ir teikti finansavimą investicijoms į uostų infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriaus paslaugoms;

135.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES pasiektų aukštų rezultatų ir toliau pirmautų technologijų srityje, išlaikytų talentus ir gamintų energiją, mažindama bet kokį galimą poveikį jūrų aplinkai;

136.

pabrėžia inovacijų žvejybos srityje svarbą siekiant pagerinti jos aplinkosauginius ir ekonominius rezultatus ir ragina taikyti naują požiūrį į inovacijas, pagal kurį inovacijos ir modernizavimas nereiškia žvejybos pajėgumų didinimo;

137.

primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus dirbti drauge siekiant skatinti ir remti vietines iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti su žvejyba ir akvakultūra susijusius pragyvenimo išteklius ir tradicijas bei kultūros paveldą;

138.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į nesaugią atokiausių regionų padėtį, teikti tvirtą paramą inovacijoms ir moksliniams tyrimams, siekiant šiuose regionuose plėtoti novatorišką, aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią žvejybos ir akvakultūros praktiką ir metodus, taip suteikiant šiems regionams pagrindinį vaidmenį vandenynų valdymo srityje;

139.

pabrėžia, kad šiuose regionuose jūrą teršiančios šiukšlės daro didelį poveikį aplinkai ir socialinį bei ekonominį poveikį, todėl ragina Komisiją įsteigti kovos su jūrų tarša plastiko šiukšlėmis centrą, pageidautina atokiausiame regione, turintį patirties inovacijų, vystymosi ir bendradarbiavimo su žvejybos ir akvakultūros sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir asociacijomis srityse, kuriam būtų pavesta priimti tvarumo strategijas ir politiką, kurios galėtų būti taikomos ir kituose regionuose;

140.

mano, kad svarbu skatinti teigiamą vartotojų nuomonę apie žvejybos ir akvakultūros produktų maistinę vertę; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina teikti vartotojams tinkamą informaciją siekiant pakeisti vartojimo įpročius ir skatinti mažiau žinomų jūros produktų iš Europos vandenų vartojimą;

141.

pabrėžia, kad būtina didinti vartotojų informuotumą apie produktus iš dumblių, didinti jų pripažinimą vartotojams ir didinti vartotojų informuotumą apie maisto švaistymą; pakartoja, kad turi būti gerinamas vartotojų informavimas veiksmingu ženklinimu, įskaitant tvarumo ženklinimą;

o o

142.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Europos regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) OL L 247, 2021 7 13, p. 1.

(3) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(4) OL L 257, 2014 8 28, p. 135.

(5) OL L 288, 2007 11 6, p. 27.

(6) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

(7) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0425.

(9) https://blueindicators.ec.europa.eu/sites/default/files/2021_06_BlueEconomy_Report-2021.pdf.