EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 21

COM(2022) 647 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2021 m. finansuotų Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos operacijų metinė ataskaita

Įvadas    

2021 m. remtos humanitarinės pagalbos operacijos    

Pagrindinių remtų pagalbos operacijų apžvalga    

Horizontalieji prioritetai    

2021 m. atliktų vertinimų santrauka    

Papildoma informacija ir šaltiniai    

2021 m. Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD įgyvendinantys partneriai    

Įvadas

Šioje ataskaitoje pristatoma svarbiausia 2021 m. Europos Sąjungos (ES) humanitarinės pagalbos veikla, kuri buvo finansuojama iš Sąjungos biudžeto ir kurią įgyvendino Europos Komisija (toliau – Komisija), ir šios srities politikos rezultatai.

Ši ataskaita parengta pagal 1996 m. birželio 20 d. 19 straipsnį.

2021 m. remtos humanitarinės pagalbos operacijos

2021 m. dėl sudėtingų krizių, ginkluotųjų konfliktų, gamtinių pavojų ir sveikatos krizių, ypač dėl COVID-19 pandemijos, humanitariniai poreikiai toliau didėjo. Komisija per Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą (Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD) ir toliau buvo viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų, milijonams asmenų, kuriems reikia pagalbos, daugiau kaip 80-yje šalių skyrusi beveik 2,2 mlrd. EUR. Nors didžiulis COVID-19 pandemijos poveikis dar labiau pablogino sudėtingą pažeidžiamų gyventojų padėtį, nuo pandemijos pradžios jos poveikiui sumažinti iš viso sutelkta 656 mln. EUR humanitarinės paramos, įskaitant 100 mln. EUR paketą vakcinacijai Afrikoje, bendradarbiaujant su Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrais. Be to, 2021 m. pagalba ir toliau buvo teikiama ES humanitarinės pagalbos oro tiltu – 21 skrydžiu buvo pristatytos būtiniausios medicinos priemonės bei humanitarinės pagalbos reikmenys į keturias šalis 1 .

Didelė dalis ES humanitarinės pagalbos buvo skirta krizių apimtoms Afrikos šalims bei Sirijai (ir jos kaimyninėms šalims). Be to, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai Talibanas perėmė valdžią Afganistane, buvo sutelkta daug humanitarinės pagalbos siekiant reaguoti į labai pablogėjusią politinę padėtį Afganistane ir kaimyninėse šalyse. Taip pat ES toliau rėmė nuo vadinamųjų užmirštų krizių kenčiančius gyventojus, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublikoje, Filipinuose, Haityje, Kolumbijoje, Pakistane, Sudane, Ukrainoje ir Venesueloje.

Siekdama mažinti didėjantį humanitarinės finansinės pagalbos trūkumą, Komisija taip pat skatino įgyvendinti susitarimu „Grand Bargain“ prisiimtus įsipareigojimus ir kartu užtikrino kokybišką finansavimą įgyvendindama savo sektorių politikos gaires.

Pagrindinių remtų pagalbos operacijų apžvalga

Užsachario Afrika

Etiopija

2021 m. Etiopijoje išsiskyrė tuo, kad šalies šiaurėje kilo federalinės vyriausybės ir Tigrėjaus regiono gynybos pajėgų konfliktas.

ES rėmė gyvybiškai svarbios pagalbos teikimą dėl konfliktų ar gamtinių pavojų šalies viduje perkeltiems asmenims, taip pat pabėgėliams, migrantams ir nuo skėrių protrūkio regione nukentėjusiems maisto stygių jaučiantiems asmenims ir jiems skyrė 85,5 mln. EUR.

Kenija

Kenijoje gyvena daugiau kaip 500 000 pabėgėlių, daugiausia iš Somalio ir Pietų Sudano, kurie yra visiškai priklausomi nuo teikiamos humanitarinės pagalbos. Besitęsianti sausra ir COVID-19 vis labiau veikė aprūpinimo maistu ir tinkamos mitybos prieinamumo padėtį šalyje. Sausringose ir pusiau sausringose vietovėse pagalbos maisto srityje prireikė mažiausiai 3,1 mln. asmenų.

ES skyrė 18 mln. EUR esminiams išgyvenimo poreikiams patenkinti reikalingoms paslaugoms (pagalbai maisto srityje, vandens tiekimui, sanitarijos priemonėms ir higienai, sveikatos priežiūrai ir tinkamos mitybos užtikrinimui, apsaugai ir švietimui) pabėgėlių stovyklose gyvenantiems pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams.

Somalis

2021 m. humanitarinė padėtis Somalyje dar labiau pablogėjo dėl vidaus ginkluotojo konflikto ir prasidėjusios didelės sausros.

63,8 mln. EUR ES humanitarinė pagalba Somaliui buvo skirta gyvybiškai svarbiai veiklai, dykumų skėrių antplūdžio, potvynių ir COVID-19 padarinių švelninimo priemonėms, taip pat išankstinio reagavimo pajėgumams stiprinti naujų sukrėtimų atveju.

Pietų Sudanas

2021 m. bendruomenės smarkiai nukentėjo nuo konflikto, smurto subnacionaliniu lygmeniu, didelių potvynių ir COVID-19. Dėl smurto ir kliūčių pagalbos operacijoms humanitarinės pagalbos prieinamumas nukentėjusiems gyventojams ir toliau buvo ribotas.

ES veiksmais buvo sutelkta 76,5 mln. EUR siekiant sumažinti pernelyg didelį mirtingumą ir sergamumą šalyje, apsaugoti nuo smurto nukentėjusias bendruomenes, vykdyti gyvybiškai svarbią veiklą ir remti humanitarinės bendruomenės veiksmus.

Sudanas

Asmenų, kuriems prireikė pagalbos šioje šalyje, skaičius augo ketvirtus metus iš eilės. Maisto stygius ir toliau buvo pavojingai didelis, nes dėl vidaus ginkluotojo konflikto, ekonomikos nuosmukio ir infliacijos, turinčios poveikį maisto kainoms, augo ir užsitęsė priverstinis gyventojų perkėlimas. Padėtį dar labiau pablogino COVID-19 poveikis. 2021 m. spalio mėn. duomenimis, daugiau kaip 20 proc. Sudano gyventojų susidūrė su itin dideliu maisto stygiumi.

ES skyrė 62,1 mln. EUR skubioms gyvybiškai svarbioms paslaugoms ir paramai gyventojų, kurie buvo perkelti arba nukentėjo nuo konflikto ar gaivalinių nelaimių, apsaugai teikti ir reaguoti į sveikatos, mitybos ir apsirūpinimo maistu saugumo krizes.

Uganda

Ugandoje gyvena daugiausia pabėgėlių Afrikoje, dauguma jų – iš Pietų Sudano ir Kongo Demokratinės Respublikos (KDR). Pabėgėlių antplūdis perpildė priėmimo ir tranzito centrų pajėgumus. Pagrindiniai pabėgėlių poreikiai buvo susiję su pagalba maisto srityje, vandens tiekimu, sanitarijos priemonėmis ir higiena, apsauga bei kitomis pagrindinėmis paslaugomis.

ES skyrė 35 mln. EUR gyvybiškai svarbiai pagalbai pažeidžiamiausiems gyventojams bei priimančiosioms bendruomenėms teikti ir vietos pasirengimui nelaimėms stiprinti.

Burundis

Dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, COVID-19 ir saugumo bei žmogaus teisių apsaugos problemų humanitarinės pagalbos reikėjo 2,3 mln. žmonių Burundyje ir daugiau kaip 260 000 pabėgėlių kaimyninėse šalyse.

ES laikėsi regioninio požiūrio, skirdama 12,8 mln. EUR pagalbą koordinavimui, apsaugai, pasirengimui nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimui, įskaitant kovą su epidemijomis.

Kongo Demokratinė Respublika

Dėl humanitarinių krizių KDR 26 mln. žmonių patyrė ūmų maisto stygių. Dėl besitęsiančio konflikto ir smurto Kongo Demokratinėje Respublikoje yra daugiau kaip 5,6 mln. šalies viduje perkeltų asmenų ir daugiau kaip 800 000 pabėgėlių kaimyninėse šalyse. Didžiulę žalą padarė maliarija, gaivalinės nelaimės ir epidemijos.

ES skirta humanitarinė pagalba – 70 mln. EUR, iš kurių daugiau kaip 63 mln. EUR buvo skirta gyvybiškai svarbiai veiklai vykdyti, įskaitant 15 mln. EUR kovai su badu. ES taip pat rėmė skubų reagavimą į Niragongo ugnikalnio išsiveržimą.

Centrinės Afrikos Respublika

Dėl aštrėjančios regioninės krizės, privertusios daugiau kaip 1,4 mln. žmonių palikti savo namus, ES lėšos (22,5 mln. EUR, įskaitant 1 mln. EUR, skirtą reaguoti į naują pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos antplūdį į KDR) buvo skirtos maisto tiekimui, pragyvenimo šaltiniams, žemės ūkiui, civilių gyventojų apsaugai ir pagrindinėms paslaugoms šalyje. Parama taip pat buvo teikiama humanitarinės pagalbos koordinavimui, saugumui ir logistikai stiprinti.

Sahelis

Burkina Fasas, Čadas, Kamerūnas, Malis, Mauritanija, Nigerija ir Nigeris

Daugiau kaip 32 mln. žmonių priskiriami prie asmenų, kuriems reikia pagalbos, iš jų 23,7 mln. patiria maisto stygių (vidutiniškai dvigubai daugiau lyginant su 2015–2020 m.).

Sahelio regione ES skyrė 242 mln. EUR paramą maisto krizei spręsti, humanitarinei pagalbai koordinuoti, saugumui konfliktų zonose valdyti ir pasirengimui nelaimėms gerinti. Buvo padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos aspektų sąsają , siekiant padidinti nukentėjusių gyventojų grupių atsparumą, sumažinti humanitarinius poreikius ir pašalinti pagrindines maisto stygiaus ir ūmaus neprievalgio priežastis.

Čado ežero baseino regionas

Čadas, Kamerūnas, Nigerija ir Nigeris

Dešimtmetį trunkanti krizė šiame regione paveikė daugiau kaip 10 mln. žmonių. Reaguodama į šią krizę ES pirmenybę teikė daugiasektorei pagalbai ir skyrė 96,5 mln. EUR paramą priverstinai perkeltiems asmenims, pagalbai maisto srityje, tinkamos mitybos užtikrinimui, sveikatos priežiūrai, vandens tiekimui, sanitarijos priemonėms ir higienai. Taip pat ES rėmė švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais, pasirengimą nelaimėms, humanitarinės pagalbos infrastruktūros logistiką ir susisiekimą oro transportu.

Pietų Afrikos ir Indijos vandenyno regionas

Angola, Botsvana, Esvatinis, Komorų salos, Lesotas, Madagaskaras, Malavis, Mauricijus, Mozambikas, Namibija, Pietų Afrikos Respublika, Seišeliai, Zambija ir Zimbabvė

Pietų Afrikos ir Indijos vandenyno regione dėl sausrų, COVID-19, padidėjusio ciklonų aktyvumo, didelių maisto kainų ir ginkluoto smurto, dėl kurio šio regiono šalių viduje vyksta asmenų perkėlimas, labai išaugo poreikiai. Daugiau kaip 23 mln. asmenų visame regione susidūrė su itin dideliu maisto stygiumi ir neprievalgiu ir jiems reikėjo humanitarinės pagalbos.

ES humanitarinė pagalba – 52,5 mln. EUR – pirmiausia buvo skirta tokioms reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonėms, kaip pagalba maistu ir tinkamos mitybos užtikrinimas, apsauga, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, švietimas ekstremaliųjų situacijų atvejais, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės bei pasirengimas nelaimėms.

Šiaurės Afrika

Libija

Maždaug 1,3 mln. asmenų reikėjo humanitarinės pagalbos, 168 011 asmenų tebebuvo perkelti, o 635 051 asmenuo buvo migrantas. COVID-19 ir ribotos galimybės teikti humanitarinę pagalbą dar labiau pagilino krizę.

ES skyrė 9 mln. EUR, kad padėtų pažeidžiamiausiems asmenims taikydama apsaugos intervencijas, vykdydama įvairios paskirties grynųjų pinigų pervedimus, užtikrindama pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas ir švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais. Specialiai skirtu finansavimu buvo remiamas COVID-19 skiepijimo kampanijos įgyvendinimas.

Vakarų Sachara ir Alžyras

Dešimtys tūkstančių pabėgėlių iš Vakarų Sacharos tebėra įstrigę dėl daugiau kaip 40 metų trunkančios vadinamosios užmirštos krizės. Jie gyvena penkiose stovyklose Alžyro pietvakariuose, kur yra ribotos galimybės naudotis išorės ištekliais, todėl humanitarinė pagalba yra labai svarbi jų išgyvenimui.

ES 10 mln. EUR humanitarinė pagalba skirta patenkinti tokiems pagrindiniams pabėgėlių iš Vakarų Sacharos poreikiams, kaip maistas, geriamasis vanduo, būtiniausios sveikatos priežiūros paslaugos ir švietimas ekstremaliųjų situacijų atvejais. Iš šios humanitarinės pagalbos 1 mln. EUR buvo skirta kovos su COVID-19 veiklai.

Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas

Lotynų Ameriką ir Karibų jūros regioną labai smarkiai paveikė daugialypiai COVID-19 padariniai.

ES šiam regionui skyrė 16,9 mln. EUR (įskaitant 0,9 mln. EUR kovai su epidemijomis), siekdama kovoti su pandemijos padariniais pažeidžiamiausiose gyventojų grupėse (įskaitant čiabuvių bendruomenes).

Pietų Amerika

Venesuela  

COVID-19 pandemija ne tik prisidėjo prie užsitęsusio ekonomikos nuosmukio ir hiperinfliacijos, dėl jos dar labiau išaugo sveikatos priežiūros, vandens, maisto ir švietimo paslaugų poreikiai. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, nuo krizės pradžios iš šalies išvyko apie 6 mln. venesueliečių.

2021 m. ES skyrė 82,2 mln. EUR paramą Venesuelos migrantams / pabėgėliams, taip pat priimančiosioms bendruomenėms kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Kolumbijoje, Peru ir Ekvadore.

Kolumbija 

2021 m. humanitarinė padėtis Kolumbijoje smarkiai pablogėjo po to, kai į šalį atvyko 1,8 mln. pabėgėlių iš Venesuelos ir šalies viduje padaugėjo smurto atvejų. 

ES suteikė 12,2 mln. EUR skubią pagalbą nuo smurto šalies viduje, priverstinio perkėlimo ir judėjimo apribojimo nukentėjusiems asmenims (ypač mažumoms) ir toliau prisidėjo prie pagalbos teikimo pasirengimui nelaimėms (skyrė 2 mln. EUR).

Centrinė Amerika 

Gvatemala, Hondūras ir Salvadoras

2021 m. humanitarinės pagalbos poreikių apžvalgos planas pirmiau nurodytoms šalims nurodyta, kad humanitarinės pagalbos reikėjo 8,3 mln. asmenų. Be to, daugiau kaip 1,7 mln. asmenų buvo perkelti savo šalies viduje. 2021 m. smarkiai išaugo migrantų judėjimas žemyne ir į kitus žemynus.

Reaguodama į susidariusią situaciją 2021 m. ES skyrė 12,3 mln. EUR maždaug 860 000 paramos gavėjų ir patenkino svarbiausius pažeidžiamiausių nuo smurto nukentėjusiųjų ir smurtą išgyvenusiųjų poreikius, visų pirma teikdama apsaugą, pagalbą ir paramą maistu.

Karibų jūros regionas, įkaitant Haitį

Visame regione dėl COVID-19 pandemijos dar labiau pagilėjusi socialinė ir ekonominė krizė paaštrino maisto stygiaus problemą: 10 mln. žmonių kentė nuo vidutiniško maisto stygiaus, o 1 mln. žmonių – nuo didelio maisto stygiaus.

2021 m. ES toliau teikė pagalbą stiprinant regiono atsparumą ir pasirengimą nelaimėms ir skyrė iš viso 3,9 mln. EUR, įskaitant pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju reaguojant į Sufriero ugnikalnio išsiveržimą Sent Vinsente ir Grenadinuose.

Kalbant apie Haitį, nuo 2021 m. birželio mėn. Port o Prense smarkiai išaugo smurtas ir ginkluotų gaujų teritoriniai ginčai, o daugiau kaip 19 000 registruotų šalies viduje perkeltų asmenų kilo didelė grėsmė saugumui.

ES sutelkė 17 mln. EUR, kad sušvelnintų itin didelio maisto stygiaus problemą Haityje, padėtų smurto aukoms ir jas apsaugotų, suteiktų pagalbą nukentėjusiems nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. žemės drebėjimo ir padėtų pasirengimo nelaimėms srityje.

Azija ir Ramiojo vandenyno regionas

Vidurinė Azija 

Afganistanas, Pakistanas ir Iranas

Humanitarinė padėtis Afganistane ir kaimyninėse šalyse, daugiausia Irane ir Pakistane, smarkiai pablogėjo po to, kai 2021 m. rugpjūčio mėn. Afganistane valdžią perėmė Talibanas. Integruotos aprūpinimo maistu būklės klasifikacijos vertinime 2 nurodoma, kad 24 mln. žmonių Afganistane reikia humanitarinės pagalbos dėl nerimą keliančio maisto stygiaus, COVID-19 pandemijos ir ekonomikos nuosmukio. Nuo 2021 m. sausio mėn. iki gruodžio 19 d. 682 031 asmuo turėjo naujai šalies viduje perkelto asmens statusą.

ES iš viso skyrė 251,5 mln. EUR humanitarinės pagalbos 5 mln. paramos gavėjų, kuriems jos labiausiai reikėjo. ES humanitariniu oro tiltu į Kabulą buvo pristatyta apie 280 tonų humanitarinės pagalbos reikmenų, daugiausia medicininės įrangos, kovos su COVID-19 priemonių ir maisto produktų.

Bangladešas 

Remiantis 2021 m. Bendru reagavimo planu , dėl rohinjų krizės Koks Bazaro regione gyveno 884 000 pabėgėlių be pilietybės. ES skyrė 41,1 mln. EUR siekdama patenkinti tokius humanitarinius poreikius kaip pagalba maistu, sveikatos priežiūra, tinkamos mitybos užtikrinimas, vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės, apsauga, pastogė ir švietimas.

Mianmaras

Po 2021 m. vasario mėn. karinio perversmo Mianmare humanitarinė padėtis išliko itin nestabili, o 2021 m. pabaigoje apie 700 000 asmenų buvo perkelti šalyje viduje. ES sutelkė 24,8 mln. EUR, skirtų daugiausia daugiasektoriam reagavimui į ekstremaliąsias situacijas, apsaugai, pagalbai maistu, sveikatos apsaugai, tinkamos mitybos užtikrinimui, vandens tiekimui ir sanitarijos priemonėms, pastogei ir švietimui.

Filipinai 

Tebevykstantis ginkluotasis konfliktas Mindanao yra laikomas viena didžiausių užmirštųjų krizių. Be to, Filipinus dažnai ištinka gaivalinės nelaimės, nuo kurių vien praėjusiais metais nukentėjo milijonai žmonių.

2021 m. ES skyrė 7 mln. EUR asmenų, daugiausia nukentėjusių nuo konflikto Mindanao ir gamtinių pavojų, ypač taifūnų, poreikiams tenkinti. Nukentėjusių asmenų (įskaitant šalies viduje perkeltus asmenis) poreikiai buvo tenkinami pervedant jiems grynuosius pinigus.

Artimieji Rytai ir kaimyninės šalys (pietinės ir rytinės)

Sirija

Dėl įvairialypio ginkluotojo konflikto Sirijoje humanitarinės pagalbos prireikė 13,4 mln. asmenų. ES skyrė 140 mln. EUR pagalbą pažeidžiamiems gyventojams. Ši pagalba buvo skirta maistui, vaistams, vandeniui tiekti ir pastogei užtikrinti. ES pagalba taip pat buvo skirta gyvenimo sąlygoms gerinti, įskaitant sveikatos priežiūros, apsaugos ir švietimo sritis.

Komisija taip pat surengė konferenciją „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ ir buvo jos bendrapirmininke, taip pat dalyvavo Tarptautinės paramos Sirijai grupės Humanitarinės pagalbos darbo grupės susitikime .

Libanas ir Jordanija

Libane politinis nestabilumas ir įtampa tarp bendruomenių turėjo įtakos diskursui dėl Sirijos pabėgėlių ir jų apsaugos erdvei, be to, humanitarinės pagalbos partneriams kilo problemų dėl prieigos, o tai turėjo įtakos jų galimybėms teikti pagalbą.

Jordanijoje COVID-19 pandemija dar labiau pablogino pabėgėlių, ypač įsikūrusių stovyklose, galimybes pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, būstu ar švietimu.

ES padėjo Sirijos pabėgėliams ir pažeidžiamiems priimančiųjų šalių gyventojams Libane ir Jordanijoje ragindama užtikrinti jų apsaugą ir sudarydama jiems palankesnes sąlygas pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, būsto, švietimo paslaugomis ar su vandens tiekimu, sanitarijos priemonėmis ir higiena susijusiomis paslaugomis. Iš viso ES skirta humanitarinė pagalba siekė 72,5 mln. EUR.

Palestina 3

ES skyrė 34,7 mln. EUR pažeidžiamiems Gazos Ruožo civiliams, kurie susiduria su konflikto padariniais blogėjančioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje, taip pat pažeidžiamoms bendruomenėms, kurioms gresia priverstinis perkėlimas ir kurios neturi galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis Vakarų Krante. Ši pagalba apėmė skubius reagavimo veiksmus 2021 m. gegužės mėn. didėjant įtampai.

ES ir toliau ragino laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų Gazos Ruože, Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante.

Irakas

Visoje šalyje tebebuvo 1,2 mln. perkeltų asmenų, o daugiau kaip 85 proc. jų gyveno neoficialiose vietose už stovyklų ribų.

ES daugiasektorė humanitarinė pagalba (28,5 mln. EUR) buvo skirta pažeidžiamiausių šalies viduje perkeltų asmenų poreikiams tenkinti. Be to, finansavimu buvo remiama galimybė atskirtį patiriantiems ir marginalizuotiems asmenims pasiskiepyti nuo COVID-19, pasinaudoti prevencijos priemonėmis ir gauti siuntimą į sveikatos priežiūros įstaigas.

Jemenas

Jemene tebesitęsia didžiausia pasaulyje humanitarinė krizė – šioje šalyje humanitarinės pagalbos ir apsaugos reikia 20,7 mln. asmenų. Dėl tebevykstančio ginkluotojo konflikto daugiau kaip 4 mln. asmenų buvo perkelti šalies viduje. Jemene susiduriama su viena didžiausių pasaulyje aprūpinimo maistu saugumo krizių – šioje šalyje 16,2 mln. asmenų labai trūksta maisto.

ES skyrė 134 mln. EUR gyvybiškai svarbios pagalbos asmenims, tiesiogiai susiduriantiems su ginkluotuoju konfliktu arba gyvenantiems didelės rizikos zonose, kuriose susiduriama su maisto stygiumi, netinkama mityba ir epidemijomis.

Turkija

ES skyrė 325 mln. EUR Turkijoje gyvenantiems pabėgėliams siekdama ir toliau remti didžiausią pabėgėlių bendruomenę pasaulyje. Dėl COVID-19 pandemijos poveikio pabėgėlių poreikiai dar labiau išaugo. Apsauga tebėra labai svarbus pabėgėlių poreikis, nes jie susiduria su sunkumais norėdami gauti socialines paslaugas ir naudotis savo teisėmis.

2021 m. ES parėmė daugiau kaip 1,5 mln. pabėgėlių, užtikrindama pagrindinius jų poreikius kas mėnesį teikdama paramą grynaisiais pinigais (pagal Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemos programą) ir padėjo pažeidžiamoms pabėgėlių šeimoms, kurių vaikai lanko mokyklą pagal Sąlyginio pinigų pervedimo švietimui programą. 2021 m. pagal Sąlyginio pinigų pervedimo švietimui programą pagalbą gavo daugiau kaip 695 000 vaikų.

Ukraina

Saugumo padėtis Ukrainoje, ypač Rytų Ukrainoje, buvo nestabili dar prieš Rusijai pradedant agresijos karą prieš Ukrainą. Jau 2021 m. maždaug 3,4 mln. asmenų reikėjo humanitarinės pagalbos.

Reaguodama į tai, ES skyrė 28,9 mln. EUR, kurie 2021 m. pasiekė daugiau kaip 750 000 asmenų Ukrainoje, įskaitant Donecko ir Luhansko sričių vyriausybės nekontroliuojamų teritorijų gyventojus. Iš šio finansavimo buvo teikiama pagalba asmenims sveikatos priežiūros, pagrindinių poreikių užtikrinimo, galimybės gauti vandens, švietimo ekstremaliųjų situacijų atvejais užtikrinimo ir apsaugos, įskaitant informavimą apie minų pavojų, srityse.

Baltarusija

Sąjunga nedelsdama ėmėsi mažinti 2021 m. lapkričio mėn. paaštrėjusios migracijos krizės, kurią Baltarusijos režimas sukūrė ir panaudojo kaip įrankį siekdamas politinių tikslų, poveikį humanitarinei padėčiai. ES skyrė 700 000 EUR humanitariniams partneriams, kad šie galėtų teikti pagalbą asmenims, įstrigusiems prie ES išorės sienos su Baltarusija.

Horizontalieji prioritetai

2021 m. kovo mėn. Komisija priėmė Komunikatą dėl ES humanitarinių veiksmų , kuriame išdėstyta strateginė ES, kaip humanitarinės pagalbos teikėjos, vizija ir apibrėžta aiški ES humanitarinių veiksmų darbotvarkė artimiausiems metams. Komunikate numatyti veiksmai, kuriais siekiama išplėsti humanitarinės pagalbos teikėjų ratą tiek ES, tiek už jos ribų, dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinama pagarba tarptautinei humanitarinei teisei ginkluotųjų konfliktų metu, ir užtikrinti, kad pagalba būtų kuo efektyviau panaudojama, o jos poveikis vietoje būtų kuo didesnis.

Tarptautinė humanitarinė teisė

2021 m. ES toliau sistemingai viešai propagavo tarptautinę humanitarinę teisę, pavyzdžiui, viešai pasisakydama ir dalyvaudama daugiašaliuose forumuose, kaip antai 2021 m. rugsėjo mėn. vykusiame gretutiniame JT Generalinės Asamblėjos renginyje, 2021 m. lapkričio 26 d. vykusiame internetiniame seminare, skirtame pasirengti Europos humanitariniam forumui, arba remdama aktyvesnę ES humanitarinę diplomatiją. Platus Komisijos veiksmų rinkinys įtrauktas į 2022 m. birželio mėn. paskelbtą 2021 m. Ataskaitą dėl ES gairių dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės .

Be to, Komisija skatino švietimo apsaugą nuo išpuolių, vaikų apsaugą ginkluotųjų konfliktų metu ir humanitarinės pagalbos darbuotojų ir medicinos personalo saugumą bei apsaugą ginkluotųjų konfliktų metu, pavyzdžiui, kartu su Belgija 2021 m. rugsėjo 23 d. suorganizavo gretutinį renginį 2021 m. JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu, taip pat surengė diskusijų ciklą dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų bei medicinos personalo saugumo ir apsaugos ginkluotųjų konfliktų metu.

Švietimas ekstremaliosiose situacijose

2021 m. Komisija ir toliau skyrė 10 proc. savo pradinio humanitarinės pagalbos biudžeto švietimui ekstremaliosiose situacijose užtikrinti, remdama formalųjį ir neformalųjį švietimą, skatindama integruotus ir novatoriškus sprendimus, kad visi vaikai, ypač mergaitės, nukentėję nuo ginkluotųjų konfliktų ir ekstremaliųjų humanitarinių situacijų, turėtų lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir mokytis saugioje aplinkoje. Šis finansavimas siekė 146 mln. EUR ir padėjo daugiau kaip 2,3 mln. vaikų.

Pagalba maisto srityje ir netinkama mityba

Remiantis 2021 m. Pasauline maisto krizių ataskaita , 2020 m. daugiau kaip 155 mln. asmenų patyrė itin didelį badą ir jiems reikėjo skubios pagalbos maisto, tinkamos mitybos ir pragyvenimo šaltinių srityse. Dėl COVID-19 pandemijos šis skaičius pirmąjį 2021 m. pusmetį dar labiau išaugo – iki 161 mln.

ES humanitarinės pagalbos finansavimas buvo gerokai padidintas labiausiai nuo maisto stygiaus nukentėjusioms šalims. ES įsipareigojo 2021–2024 m. kovai su netinkama mityba skirti ne mažiau kaip 1,1 mlrd. EUR. Be to, toliau buvo užtikrinamas humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos ryšys maisto krizių metu, taip pat skatinama taikyti numatomų veiksmų metodus.

Sveikata

Psichikos sveikatos paslaugų ir psichosocialinės pagalbos poreikiai ir toliau augo. 2021 m. Komisija ėmėsi kelių iniciatyvų šioje srityje, visų pirma rėmė partnerius pagal 2021 m. Europos humanitarinio reagavimo pajėgumų programą , kad parengtų politiką ir priemones, skirtas psichikos sveikatos paslaugų ir psichosocialinės pagalbos integravimui tarp sektorių stiprinti ir kokybiškiems duomenims rinkti.

Pasirengimas nelaimėms

2021 m. Komisija toliau stiprino pasirengimą nelaimėms ir numatomus veiksmus. Pasirengimo nelaimėms veikla ir toliau buvo įtraukiama į humanitarinės pagalbos reagavimo operacijas. 49 proc. visų 2021 m. finansuotų ES humanitarinių projektų apėmė pasirengimo nelaimėms veiklą.

Komisija, konsultuodamasi su partneriais, parengė ir 2021 m. paskelbė naujas pasirengimo nelaimėms gaires , kuriose išdėstė savo požiūrį į pasirengimą nelaimėms ir į riziką orientuotą humanitarinį atsaką.

Pagalba grynaisiais pinigais

Atsižvelgdama į Tarybos išvadas dėl daugiafunkcinės grynaisiais pinigais grindžiamos paramos ir į susitarimu „Grand Bargain“ prisiimtus įsipareigojimus, Komisija skatino tinkamomis sąlygomis naudoti grynųjų pinigų pervedimus, kurie suteiktų nukentėjusiems asmenims daugiau galimybių rinktis, būti lankstesniems ir kontroliuoti savo gyvenimą. Komisija rengė naują teminį politikos dokumentą dėl grynųjų pinigų pervedimų ir jis buvo priimtas 2022 m.

Inovacijos ir privačiojo sektoriaus dalyvavimas

Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl projektų su humanitarinės pagalbos partneriais, kuriais siekiama sutelkti privatųjį sektorių ir finansinį kapitalą humanitariniams projektams.

Komisija sustiprino savo darbą duomenų apsaugos ir atsakingo dalijimosi asmens duomenimis srityje, pateikdama gaires šiais klausimais, kurios yra naujo teminio politikos dokumento dėl pinigų pervedimų dalis.

ES humanitarinės pagalbos skrydis, humanitarinės pagalbos oro tiltas ir kita parama humanitarinėms oro transporto pajėgoms

ES humanitarinės pagalbos skrydis (prieš tai „ECHO Flight“) – keturis orlaivius turinčios humanitarinės oro pajėgos. 2021 m. skrydžiais buvo pergabenta daugiau kaip 10 000 humanitarinės pagalbos darbuotojų ir daugiau kaip 200 tonų humanitarinės pagalbos reikmenų įgyvendinant maždaug 150 projektų, kuriuos Komisijos humanitariniai partneriai ir kitos humanitarinės organizacijos vykdė KDR, Kenijoje ir Malyje.

2021 m. ES skyrė 8,8 mln. EUR, kuriais prisidėta prie JT Pasaulio maisto programos ir JT humanitarinių oro pajėgų pagalbos paslaugų teikimo Nigerijoje, logistikos operacijos Malyje kartu su organizacija „Handicap International“ vykdymo 4 ir ES humanitarinės pagalbos oro tilto operacijų Afganistane, Etiopijoje, Haityje ir Mozambike įgyvendinimo (21 skrydžiu pergabenta 500 tonų humanitarinės pagalbos reikmenų).

2021 m. atliktų vertinimų santrauka

2013 m. liepos mėn. Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD teminio politikos dokumento „Lyties aspektas. Skirtingi poreikiai, pritaikyta pagalba“ įgyvendinimo ES 2014–2018 m. vertinimas

Atlikus vertinimą nustatyta, kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD lyčių politika tinkamai suderinta su atitinkama politika ES ir pasauliniu lygmeniu, kad iniciatyva „Raginimas imtis veiksmų siekiant apsaugoti nuo smurto dėl lyties ekstremaliųjų situacijų atveju“ turi didelę pridėtinę vertę ir kad veiksmai aktyviai koordinuojami ir skatinami kartu su valstybėmis narėmis. Lyčių aspekto integravimas vykdant operacijas pagerėjo.

Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos teikimo reaguojant į rohinjų pabėgėlių krizę Mianmare ir Bangladeše 2017–2019 m. vertinimas

Vertinime padaryta išvada, kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD padėjo siekti šių tikslų: užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas mažinti, užtikrinti žmogaus orumą ir puoselėti humanitarinius principus. Vertinime taip pat nurodyta, kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD atliko svarbų veiksmų koordinavimo ir skatinimo vaidmenį.

Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos Sirijai 2016–2018 m. vertinimas

Vertinime padaryta išvada, kad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD išskirtinai prisidėjo prie humanitarinės pagalbos teikimo visoje Sirijoje stiprinimo ir pagerino reagavimo aprėptį sunkiai pasiekiamose ir apgultose vietovėse. Atsakas atitiko humanitarinius principus, o pagalbos veiksmai buvo gerai koordinuojami su kitais humanitarinės pagalbos teikėjais.

2021 m. humanitarinės pagalbos biudžeto vykdymas

2021 m. Komisijos sudarytus humanitarinės pagalbos finansavimo susitarimus galima rasti svetainėje. 

Humanitarinės pagalbos biudžeto vykdymas

Papildoma informacija ir šaltiniai

•Bendroji informacija apie Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD:

http://ec.europa.eu/echo/en

•Finansinė informacija apie Europos Komisijos humanitarinės pagalbos veiklą 2021 m.:

•Informacija apie ankstesnių metų operacijas:

•Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD 2021 m. metinė veiklos ataskaita:

•2021 m. metinė valdymo ir veiklos ataskaita:

•Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD vertinimo ataskaitos:

•Europos Komisijos ir valstybių narių humanitarinės pagalbos finansavimo duomenys: https://webgate.ec.europa.eu/hac/  

6 2021 m. Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD įgyvendinantys partneriai

(1)

 2021 m. humanitarinės pagalbos oro tiltu pagalba suteikta Afganistanui, Etiopijai, Haičiui ir Mozambikui.

(2)      Integruota aprūpinimo maistu būklės klasifikacija – tai standartizuotų priemonių rinkinys, kuriuo siekiama sukurti bendrą standartą, pagal kurį būtų galima įvertinti ir klasifikuoti maisto stygiaus problemos sunkumą ir mastą. Naujausia integruotos aprūpinimo maistu būklės klasifikacija apima laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. kovo mėn.

(3)      Šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo.

(4)      ECHO/FLI/BUD/2021/91001: veiksmai, kuriais siekiama sutelkti transporto priemones (keliais, oru ir Nigerio upe) humanitarinei pagalbai iš Bamako ir Mopčio į kitas Malio vietoves pristatyti.

(5)      Be humanitarinės pagalbos biudžeto, Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD turėjo 904 mln. EUR pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (225,8 mln. EUR pagal DFP biudžetą ir 678,6 mln. pagal priemonės „NextGenerationEU“ biudžetą) ir 1,6 mln. EUR pagal kitus išorės veiksmus.

(6) Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD partneriai, įgyvendinantys ES finansuojamą humanitarinę pagalbą 2021 m.