Europos regionų komiteto nuomonė „LULUCF reglamento ir Pastangų pasidalijimo reglamento persvarstymas“

(2022/C 301/17)

Pranešėja Åsa ÅGREN WIKSTRÖM (SE/EPP), Vesterboteno leno tarybos narė Pamatiniai dokumentai Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 COM(2021) 554 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį COM (2021) 555

I.   REKOMENDACIJOS DĖL PAKEITIMŲ

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999

COM(2021) 554

1 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(7) 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“33 buvo numatyta galimybė sujungti žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios nėra CO2, kiekį su žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus grynuoju absorbuojamu kiekiu, taip sukuriant naujai reguliuojamą žemės sektorių. Tokiu sujungimu gali būti skatinama su žeme susijusių klimato kaitos švelninimo veiksmų sinergija ir sudaromos sąlygos labiau integruoti politikos formavimą ir politikos įgyvendinimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Šiuo tikslu reikėtų sugriežtinti valstybių narių pareigą pateikti integruotus žemės sektoriaus klimato kaitos švelninimo planus;

Išbraukta.

Paaiškinimas

Abiejų sektorių sujungimas gali duoti priešingų rezultatų, gali būti neveiksmingas ir nesąžiningas. ES daugiausia dėmesio turėtų skirti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kartu optimizuojant LULUCF sektoriaus klimato kaitos švelninimo potencialą.

2 pakeitimas

8a konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	(8a) šiuo metu Sąjungoje pasėliai, pievos ir šlapynės išmeta grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tačiau jos gali tapti grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltiniu, visų pirma atkuriant šlapžemes bei durpynus;

3 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tam, kad būtų galima padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą, pavieniams ūkininkams ar miškų valdytojams reikia tiesioginės paskatos saugoti daugiau anglies dioksido savo žemėje ir miškuose. […] […] Tokiomis paskatomis ir verslo modeliais bus paskatinta taikyti klimato kaitos švelninimo priemones bioekonomikoje, be kita ko, naudojant ilgaamžius iš nukirsto medžio pagamintus produktus ir visiškai laikantis ekologijos principų, skirtų biologinei įvairovei puoselėti ir žiedinei ekonomikai skatinti. Taigi, be iš nukirsto medžio pagamintų produktų kategorijos, turėtų būti įvesta naujų anglies dioksido saugojimo produktų kategorijų. Atsirandančiais verslo modeliais, ūkininkavimo ir žemėtvarkos praktika, kuriais siekiama padidinti absorbuojamą kiekį, prisidedama prie subalansuotos teritorinės plėtros ir ekonomikos augimo kaimo vietovėse. […]

tam, kad būtų galima padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą, pavieniams ūkininkams ar miškų valdytojams reikia tiesioginės paskatos saugoti daugiau anglies dioksido savo žemėje, miškuose ir produktuose, kuriuose saugomas anglies dioksidas . […] […] Tokiomis paskatomis ir verslo modeliais bus paskatinta taikyti klimato kaitos švelninimo priemones bioekonomikoje, be kita ko naudojant iš nukirsto medžio pagamintus produktus ir pakeičiant medžiagas, kurioms naudojama daug iškastinio kuro arba daug anglies dioksido išskiriančias medžiagas ir visiškai laikantis ekologijos principų, skirtų biologinei įvairovei puoselėti ir žiedinei ekonomikai skatinti. Taigi, be iš nukirsto medžio pagamintų produktų kategorijos, turėtų būti įvesta naujų visų anglies dioksido saugojimo produktų kategorijų , įskaitant naujus inovatyvius sprendimus , ir bioenergijos gamybą surenkant ir saugant anglies dioksidą . Valstybės narės taip pat turėtų pateikti poveikio mažinimo galimybių, susijusių su medžiagų, kurioms naudojamas iškastinis kuras, ar daug anglies dioksido išskiriančių medžiagų pakeitimu mediena, įverčius. Atsirandančiais verslo modeliais, tolesne bioenergijos gamybos surenkant ir saugant anglies dioksidą plėtra, ūkininkavimo ir žemėtvarkos praktika, kuriais siekiama padidinti absorbuojamą kiekį, ir ilgalaikėmis investicijomis į bioekonomiką prisidedama prie subalansuotos teritorinės plėtros ir ekonomikos augimo kaimo vietovėse. […]

Paaiškinimas

Reikėtų visapusiškai atsižvelgti į inovatyvių biologinių produktų poveikį klimatui. Turėtų būti įtrauktos visos atitinkamos kategorijos, pavyzdžiui, plaušiena, popierius, kartonas, fanera, plaušų plokštės, smulkinių plokštės, lentos, kompozitinė mediena, tekstilė, sudėtinės medžiagos, ligninas, cheminės medžiagos, bioanglis ir kiti biogeniniai anglies produktai.

ES klimato srities tikslas – tapti neutralaus anglies dioksido poveikio regionu ir iki 2050 m. iš esmės panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Mokslininkai ir kūrėjai (pvz., JT ir IPPC) sutinka, jog mažai tikėtina, kad netaikydami technologijomis grindžiamo anglies dioksido absorbavimo, galėsime pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Bioenergijos gamyba surenkant ir saugant anglies dioksidą yra bioenergijos gavybos iš biomasės procesas ir anglies surinkimas bei saugojimas, taip pašalinant ją iš atmosferos.

Bioenergijos gamybos surenkant ir saugant anglies dioksidą įtraukimas į reglamentą yra logiškas, nes biogeniniai išmetamieji teršalai susidaro iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, auginamų žemėje. Taikant tą pačią apskaitos sistemą visiems produktams, kuriuose saugomas anglies dioksidas, išmetamiesiems teršalams ir anglies dioksido absorbavimui bus išvengta dvigubos apskaitos.

4 pakeitimas

11a konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(11a) atsižvelgiant į tai, kad vykdant tvarią miškotvarką didinama anglies dioksido sekvestracija ir kovojama su miškų senėjimu ir gaivalinėmis nelaimėmis, kurios yra vienas iš veiksnių, padedančių pastaraisiais metais mažinti anglies dioksido absorbavimą žemės sektoriuje, šiuo reglamentu visų tipų ES miškuose turėtų būti skatinama tvarios miškotvarkos praktika, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kaip nurodyta 2030 m. ES miškų strategijoje;

Paaiškinimas

Pernelyg apribojus aktyvios miškotvarkos galimybes, miškai taptų labiau pažeidžiami tokių veiksnių kaip gaisrai ir kenkėjų protrūkiai, taip pat sumažėtų ilgalaikis miškų anglies dioksido sekvestracijos potencialas.

5 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

1 straipsnio 1 dalies e punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
e) valstybių narių įsipareigojimų imtis būtinų priemonių, kuriomis siekiama Sąjungoje iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje , įtraukiant žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios nėra CO2.“ ;	e) valstybių narių įsipareigojimų imtis būtinų priemonių, kuriomis siekiama Sąjungoje iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje.“;

Paaiškinimas

RK susirūpinęs, kad derinant žemės naudojimą ir su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusį žemės ūkio sektorių gali susilpnėti būtina pažanga žemės ūkio sektoriuje, nes sunkumus, su kuriais susiduriama mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, galėtų kompensuoti kiti sektoriai, pavyzdžiui, miškų sektorius. Anglies dioksido absorbavimas LULUCF sektoriuje atlieka svarbų vaidmenų siekiant ES klimato srities tikslų. Abiejų sektorių sujungimas gali duoti priešingų rezultatų, gal būti neproduktyvus neveiksmingas ir nesąžiningas. ES daugiausia dėmesio turėtų skirti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kartu optimizuojant LULUCF sektoriaus klimato kaitos švelninimo potencialą.

6 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

2 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
2.   Šis reglamentas taip pat taikomas I priedo A skirsnyje išvardytoms 2026–2 030 m. laikotarpiu valstybių narių teritorijose išmetamoms ir absorbuojamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį ir kurios susijusios su bet kuria iš šių žemės ataskaitų teikimo kategorijų ir (arba) sektorių:	2.   Šis reglamentas taip pat taikomas I priedo A skirsnyje išvardytoms nuo 2026 m.  ir vėlesniu laikotarpiu valstybių narių teritorijose išmetamoms ir absorbuojamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį ir kurios susijusios su bet kuria iš šių žemės ataskaitų teikimo kategorijų ir (arba) sektorių:

Paaiškinimas

RK susirūpinęs, kad derinant žemės naudojimą ir su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusį žemės ūkio sektorių gali susilpnėti būtina pažanga žemės ūkio sektoriuje, nes sunkumus, su kuriais susiduriama mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, galėtų kompensuoti kiti sektoriai, pavyzdžiui, miškų sektorius. Anglies dioksido absorbavimas LULUCF sektoriuje atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų siekiant ES klimato srities tikslų. Abiejų sektorių sujungimas gali duoti priešingų rezultatų, gali būti neveiksmingas ir nesąžiningas. ES daugiausia dėmesio turėtų skirti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kartu optimizuojant LULUCF sektoriaus klimato kaitos švelninimo potencialą.

7 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

2 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3.     Šis reglamentas taip pat taikomas I priedo A skirsnyje išvardytoms nuo 2031 m. valstybių narių teritorijose išmetamoms ir absorbuojamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį ir kurios susijusios su bet kuria iš 2 dalies a–j punktuose išvardytų žemės kategorijų ir bet kuriuo iš šių sektorių: a) žarnyno fermentacija; b) mėšlo tvarkymas; c) ryžių auginimas; d) žemės ūkio paskirties dirvožemis; e) numatytas savanų deginimas; f) žemės ūkio atliekų deginimas vietoje; g) kalkinimas; h) karbamido naudojimas; i) „kitos trąšos, kurių sudėtyje yra anglies“; j) „kita“.“

Išbraukta.

Paaiškinimas

RK susirūpinęs, kad derinant žemės naudojimą ir su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusį žemės ūkio sektorių gali susilpnėti būtina pažanga žemės ūkio sektoriuje, nes sunkumus, su kuriais susiduriama mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, galėtų kompensuoti kiti sektoriai, pavyzdžiui, miškų sektorius. Anglies dioksido absorbavimas LULUCF sektoriuje atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų siekiant ES klimato srities tikslų. Abiejų sektorių sujungimas gali duoti priešingų rezultatų gali būti, neveiksmingas ir nesąžiningas. ES daugiausia dėmesio turėtų skirti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kartu optimizuojant LULUCF sektoriaus klimato kaitos švelninimo potencialą.

8 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

4 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
2.   2030 m. Sąjungos tikslas – 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkantis grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apskaičiuojamas kaip valstybių narių tikslų, nustatytų pagal šio straipsnio 3 dalį, suma ir grindžiamas Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidurkiu.	2.   2030 m. Sąjungos tikslas – 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkantis grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apskaičiuojamas kaip valstybių narių tikslų, nustatytų pagal šio straipsnio 3 dalį, suma ir grindžiamas Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidurkiu.
(…)	(…)
	Ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. kiekviena valstybė narė prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto 2030 m. grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo prisideda nustatydama nacionalinį indėlį, kuris yra didesnis už IIa priede nustatytą nacionalinį tikslą. Toks indėlis gali būti įtrauktas į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pateikiamus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį. Į nacionalinį indėlį įtraukiama informacija ir tikslai, susiję su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu arba absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susidarančio pasėlių, pievų ir šlapynių plotuose, didinimu, palyginti su 2016, 2017 ir 2018 m. pateiktais duomenimis.

Paaiškinimas

RK remia plataus užmojo, sąžiningą ir įtraukų LULUCF tikslą, kuris padėtų užtikrinti ES klimato srities tikslų įgyvendinimą. Vietos ir regionų valdžios institucijos žino apie klimato kaitos padarinius vietoje ir remia plataus užmojo ir sąžiningus klimato srities veiksmus.

9 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

4 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3.   […] Šios nacionalinės trajektorijos grindžiamos kiekvienos valstybės narės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų vidurkiu. Valstybėms narėms pakeitus metodiką, 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkančio grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra IIa priede nustatytų valstybių narių tikslų suma, vertei gali būti pritaikyta techninė pataisa. Techninės pataisos, kuri turi būti įtraukta į valstybių narių tikslus, nustatymo metodas išdėstomas minėtuose įgyvendinimo aktuose. […]

3.   […] Šios nacionalinės trajektorijos grindžiamos kiekvienos valstybės narės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų vidurkiu. Valstybėms narėms pakeitus metodiką, IIa priede nustatytai valstybių narių tikslo ir 310 mln. CO2 ekvivalento tonų atitinkančio grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris yra IIa priede nustatytų valstybių narių tikslų suma, vertei gali būti pritaikyta techninė pataisa. Techninė pataisa, kuria turi būti papildytas valstybės narės tikslas, turėtų atitikti metodikos ir duomenų šaltinių pakeitimo poveikį tikslams ir turi būti išdėstoma minėtuose įgyvendinimo aktuose. […]

Paaiškinimas

Svarbu, kad valstybės narės nuolat tobulintų savo metodiką ir kad šie patobulinimai taip pat atsispindėtų vertinant tikslus, siekiant išvengti pernelyg mažų ar didelių tikslų. Nuolat tobulinami veiklos duomenų teikimo metodai ir patikslinti išmetamųjų teršalų veiksniai atitinka dabartinę ataskaitų teikimo praktiką. Todėl valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis naujais vidaus mokslinių tyrimų rezultatais, taip pat atnaujintomis IPCC gairėmis ir kitais tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais.

10 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

4 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4.     Turi būti siekiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, Sąjungos mastu išmetamas 2 straipsnio 3 dalies a–j punktuose nurodytuose sektoriuose, iki 2035 m. būtų sumažintas iki nulinio grynojo kiekio, o vėliau Sąjunga pasiektų neigiamą kiekį. Sąjunga ir valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų galima bendrai pasiekti 2035 m. tikslą. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, kuriuos kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį pateikia iki 2024 m. birželio 30 d., pateikia pasiūlymus dėl kiekvienos valstybės narės indėlio, kuriuo prisidedama prie grynojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo.“;

Išbraukta.

Paaiškinimas

RK susirūpinęs, kad derinant žemės naudojimą ir su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusį žemės ūkio sektorių gali susilpnėti būtina pažanga žemės ūkio sektoriuje, nes sunkumus, su kuriais susiduriama mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, galėtų kompensuoti kiti sektoriai, pavyzdžiui, miškų sektorius. Anglies dioksido absorbavimas LULUCF sektoriuje atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų siekiant ES klimato srities tikslų. Abiejų sektorių sujungimas gali duoti priešingų rezultatų, gali būti neveiksmingas ir nesąžiningas. ES daugiausia dėmesio turėtų skirti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kartu optimizuojant LULUCF sektoriaus klimato kaitos švelninimo potencialą.

11 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis

Reglamentas (ES) 2018/841

9 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 dalis pakeičiama taip: „2.   Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalis ir V priedas iš dalies keičiami įtraukiant naujas produktų, kuriuose saugomas anglies dioksidas, kategorijas, įskaitant iš nukirsto medžio pagamintus produktus, turinčius anglies dioksido sekvestracijos poveikį, remiantis UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą.“;

2 dalis pakeičiama taip: „2.   Komisija artimiausiu metu pagal 16 straipsnį priims deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalis ir V priedas iš dalies keičiami įtraukiant naujas produktų, kuriuose saugomas anglies dioksidas, kategorijas, įskaitant iš nukirsto medžio pagamintus produktus , bioenergijos gamybą surenkant ir saugant anglies dioksidą bei visas kitas atitinkamų biologinių produktų kategorijas , turinčias anglies dioksido sekvestracijos poveikį, remiantis UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis IPCC gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą.“;

Paaiškinimas

Reikėtų visapusiškai atsižvelgti į inovatyvių biologinių produktų poveikį klimatui. Turėtų būti įtrauktos visos atitinkamos kategorijos, pavyzdžiui, plaušiena, popierius, kartonas, fanera, plaušų plokštės, smulkinių plokštės, lentos, kompozitinė mediena, tekstilė, sudėtinės medžiagos, ligninas, cheminės medžiagos, bioanglis ir kiti biogeniniai anglies produktai.

12 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 14 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
prie kitų metų valstybės narės ataskaitoje nurodyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, laikantis pagal 15 straipsnį priimtų priemonių, pridedamas CO2 ekvivalento tonomis išreikštas grynojo išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio perviršis, padaugintas iš koeficiento 1,08 .“;	Išbraukta.

Paaiškinimas

RK yra susirūpinęs, kad metinių ataskaitų teikimo reikalavimai gali turėti įtakos vietos ir regionų lygmeniui, nes valstybėms narėms būtų leidžiama pasipriešinti nenumatytiems metiniams pokyčiams priimant sprendimus dėl greito valdymo veiklos ir žemės naudojimo keitimo. Tai gali neigiamai paveikti vietos ir regionų lygmens gebėjimą vystyti savo bioekonomiką.

LULUCF sektoriui būdingi natūralūs svyravimai ir neapibrėžtumas vertinant anglies srautus. Valstybė narė negali kontroliuoti anglies dioksido srautų žemės sektoriaus absorbentuose kiekvienais metais. Todėl neįmanoma kasmet nustatyti metinių tikslų ir bausti už reikalavimų nesilaikymą.

13 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 15 punktas

Reglamentas (ES) 2018/841

14 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
(…)	(…)
Atitikties ataskaitoje įvertinama:	Atitikties ataskaitoje įvertinama:
a) politika ir priemonės, susijusios su kompromisais;	a) politika ir priemonės, susijusios su kompromisais;
b) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergija;	b) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergija;
c) klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės sinergija.	c) klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės sinergija;
	d) klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir bioekonomikos vystymosi sinergija, įskaitant ŠESD kiekio sumažinimo, susijusio su daug anglies išskiriančių ir daug iškastinio kuro naudojančių medžiagų pakeitimu medienos medžiagomis, skaičiavimus.
(…)	(…)

Paaiškinimas

Remiant visų su mišku susijusių produktų naudojimą, spartinamas perėjimas prie žiedinės bioekonomikos, kuri pakeičia iškastines medžiagas ir išmetamuosius teršalus. Reikėtų pažymėti, kad pakeitimo nauda (t. y. išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su medienos produktų gamyba, palyginti su kitomis funkciniu požiūriu lygiavertėmis medžiagomis ir produktais, sumažėjimas) yra susijusi ir su ilgaamžiais medienos produktais, ir su pluoštiniais produktais.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

COM(2021) 555

14 pakeitimas

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. gali trukdyti pernelyg skirtingi valstybių narių pastangų pasidalijimo tikslai. 2021–2027 m. laikotarpiu programuojant sanglaudos politikos fondus, ypač Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir Teisingos pertvarkos fondą, turėtų būti numatytos pritaikytos programos, prioritetinė kryptis, strategijos ir teritoriniai planai, kuriais taip pat būtų siekiama didinti valstybių narių pajėgumus mažinti išmetamą ŠESD kiekį Reglamente 2018/842 nurodytuose sektoriuose ir taip prisidėti prie geresnės jų tikslų konvergencijos jau šiuo programavimo laikotarpiu;

15 pakeitimas

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

18a) tam, kad būtų galima pasiekti 1,5  oC tikslą ir užtikrinti klimato teisingumą, būtinos kolektyvinės visų ekonomikos sektorių, įskaitant žemės ūkį, pastangos. Savo ilgalaikėje strateginėje klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos vizijoje  (1) Komisija patvirtino, kad žemės ūkio sektoriuje išmetamas ne CO2 ŠESD kiekis 2050 m. galėtų būti sumažintas iki 211 megatonų CO2e, taip sumažinant netvarių išmetamųjų teršalų šalinimo iš atmosferos technologijų poreikį siekiant nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio. Tačiau kai kuriuose sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, pastaraisiais metais padaryta labai nedidelė pažanga. Minimalus sektoriaus indėlis siekiant šiuo reglamentu nustatyto 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio ES lygmens išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo, kartu su Komisijos vykdoma tinkama stebėsena, ataskaitų teikimu ir priemonėmis, padėtų užtikrinti, kad visi PPR sektoriai padėtų laiku pasiekti klimato srities tikslus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ilgalaikes strategijas, kuriomis būtų prisidedama prie valstybių narių įsipareigojimų siekti Paryžiaus susitarimo tikslų vykdymo ir ilgalaikio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo. Šiomis strategijomis, taip pat kitais valstybių narių planais ir ataskaitomis pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, Komisija naudosis siekdama nustatyti ir stebėti, kaip bendrai įgyvendinami ES lygmens PPR sektoriaus tikslai.

16 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 3a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas

RK pakeitimas

3a) Į 4 straipsnį įterpiama 3a dalis: 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai Siekdama įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas) 2 straipsnio 1 dalyje, ir 2040 m. Sąjungos klimato politikos tikslą pagal Reglamentą (ES) 2021/1119, Komisija iki 2025 m. pabaigos pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atitinkamai pagrįstą išsamiu poveikio vertinimu, kad iš dalies pakeistų reglamentą ir nustatytų minimalius sektoriaus indėlius siekiant šiame reglamente nustatyto 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio ES lygmens išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo, kartu su vykdoma tinkama stebėsena, ataskaitų teikimu ir priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad visi sektoriai pagal šį reglamentą padėtų laiku įgyvendinti klimato srities tikslus.

Paaiškinimas

Užtikrinama, kad visi sektoriai prisidėtų prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo.

17 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 3b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

Dabartinis tekstas	RK pakeitimas
	3b) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
1.     2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.	„1.     2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.“
2.     2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti reglamento įgyvendinimą, patartina sumažinti lankstumą, kad trumpalaikis atokvėpis dėl skolinimosi nesukeltų vidutinės trukmės įgyvendinimo problemų, taip pat problemų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios dažnai tiesiogiai nedalyvauja priimant nacionalinius sprendimus dėl lankstumo.

18 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 3c punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	RK pakeitimas
	3c) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
4.   Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2 025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2 030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.	4.   Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą visose valstybėse narėse, kvotų perdavimas turėtų būti apribotas. Reikėtų pabrėžti, kad vienoje valstybėje narėje, galinčioje perduoti kvotas, gali būti regioninių skirtumų. Prieš svarstant galimybę perkelti kvotas kitoms šalims, reikėtų atsižvelgti į regioninius iššūkius.

19 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies 5a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

8 straipsnis

Dabartinis tekstas	RK pakeitimas
	5a) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
1.   Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 21 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:	1.   Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 21 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:
(…)	(…)
	c) esant dideliems regioniniams veiklos rezultatų skirtumams arba rimtiems struktūriniams sunkumams regionų lygmeniu, kaip yra tam tikrų salų teritorijose, į taisomųjų veiksmų planą įtraukiamos konkrečios nuostatos šioms problemoms spręsti. (…)
2.   Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.	2.   Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.
3.   Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti.	3.   Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti. Valstybė narė paskelbia Komisijos nuomonę ir užtikrina jos platinimą vietos ir regionų valdžios institucijoms. 4.     Valstybė narė užtikrina taisomųjų veiksmų plano paskelbimą ir galimus šio plano persvarstymus bei platinimą vietos ir regionų valdžios institucijoms.

Paaiškinimas

Į veiksmų planus, skirtus probleminėms situacijoms spręsti, reikia įtraukti regionų lygmens priemones, jei regioninės problemos yra svarbi susidariusios padėties priežastis. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti supažindinamos su veiksmų planais, kad galėtų visapusiškai prisidėti prie klimato politikos.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

suvokia pražūtingą klimato kaitos poveikį vietos bendruomenėms ir pripažįsta, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų pasiekti būtini ES klimato tikslai. RK pritaria aukšto lygio įsipareigojimui LULUCF srityje, tačiau taip pat pakartoja, kad norint pasiekti tikslus reikia laikytis lankstumo;

2.

mano, kad sektoriuose, kuriems taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas (2) ir LULUCF reglamentas (3), vietos ir regionų valdžios institucijoms neabejotinai tenka labai svarbus vaidmuo, nes įgyvendinant šiuos reglamentus būtina įtraukti teritorinį aspektą. Tai sritys, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijos gali imtis veiksmų, atsižvelgiant į jų teisinę atsakomybę ir įgaliojimus;

3.

ragina užtikrinti, kad LULUCF reglamento priemonės atitiktų Biologinės įvairovės strategijos ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslus. Siekiant klimato tikslų, labai svarbu, kad kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su vietos ir regionų valdžios institucijomis, įgyvendintų su miškais susijusią teisinę sistemą, kuri užtikrintų gamybos, biologinės įvairovės ir apsaugos pusiausvyrą;

4.

pabrėžia, kad perėjimas neturi vykti teritorinės sanglaudos sąskaita ar sukelti pavojaus pažeidžiamiausioms grupėms ir teritorijoms. Visos valstybės narės ir ekonomikos sektoriai prisideda prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo, derindami teisingumo ir solidarumo principus; šiuo atžvilgiu mano, kad teritorinio poveikio atskiriems ūkininkams ir miškininkams vertinimai galėtų padėti aiškiau apžvelgti realias išlaidas ir naudą;

5.

griežtai prieštarauja tam, kad pasiūlyme daugiausia dėmesio būtų skiriama miškams kaip anglies dioksido absorbentams, neatsižvelgiant į jų vaidmenį teikiant tvarias žaliavas iškastiniam kurui pakeisti, taip neįvertinant viso miškininkystės sektoriaus potencialo švelninant klimato kaitą ir plėtojant vietos ir regionų bioekonomiką;

6.

pažymi, kad būtina mažinti medienos biomasės naudojimą energijos gavybai iš atliekų, norint pasiekti LULUCF sektoriaus tikslus. Prieš pradedant ją naudoti energijai gaminti, turėtų būti skatinamas pakopinis naudojimas bei daugkartinis ir kaip įmanoma aukštesnės kokybės medžiagų naudojimas;

7.

pabrėžia, kad dėl didesnių užmojų LULUCF sektoriuje negalima importuoti neaiškios kilmės žaliavų iš ES nepriklausančių šalių. Tai gali reikšti, kad priemonės, kurių imtasi siekiant padidinti grynąjį absorbentą LULUCF sektoriuje, negali realiai pagerinti klimato kaitos visame pasaulyje. Siekiant laikytis holistinio požiūrio į tai, kaip anglies dioksido sekvestracija miške, produktų naudojimas ir miško bioenergija gali padėti sumažinti poveikį klimatui, reikia platesnės sistemos perspektyvos;

8.

pritaria Komisijos vertinimui, kad siekiant ilgalaikio poveikio klimatui neutralumo tikslo reikia kovoti su neigiama anglies dioksido absorbento mažinimo ES tendencija; sutinka su pasiūlytu 2030 m. 310 Mt CO2 ekvivalento grynojo įsisavinimo ES tikslu ir siūlo papildomą, neprivalomą nacionalinį indėlį siekiant 2030 m. grynojo tikslo, didesnio nei IIa priede nustatyti nacionaliniai tikslai, kuriuos turi pasiūlyti atskiros valstybės narės. Labai skiriasi valstybių narių galimybės padidinti grynąjį anglies dioksido panaudojimą ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį LULUCF sektoriuje. Tai priklauso nuo natūralaus žemės gamybos pajėgumo ir bendro žemės ploto pasiskirstymo pagal skirtingas žemės naudojimo kategorijas. RK mano, kad didesni užmojai iki 2030 m. turėtų būti tokio lygio, kad atitiktų valstybių narių vidaus klimato politikos strategiją ir sudarytų sąlygas bioekonomikos plėtrai kiekvienoje valstybėje narėje;

9.

mano, kad bendras žemės ūkio ir miškininkystės sektorius gali sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio intensyvumą žemės ūkio sektoriuje ir kad daug miškų turinčios šalys, kuriose jų ištekliai plačiai naudojami, atsvers išmetamųjų teršalų kiekį šalyse, kuriose yra didelis žemės ūkio sektorius arba apskritai deginama daug iškastinio kuro. Klimato kaitos švelninimo priemonių turėtų būti imamasi kiekviename sektoriuje ir šalyje, atsižvelgiant į konkrečias jų sąlygas;

10.

pabrėžia, kad LULUCF reglamentas neturėtų būti taikomas kitų politikos sričių, kurias reglamentuoja kiti teisės aktai, stebėsenai ir ataskaitų teikimui. Komisijos pasiūlymas, kad į LULUCF ataskaitas turėtų būti įtraukta informacija apie anglies išlaikymą gausiaangliuose dirvožemiuose, didelės biologinės įvairovės vietovėse, atkurtuose dirvožemiuose ir dirvožemiuose, kuriuose yra natūralių trikdžių rizika, nepagerina LULUCF sektoriaus ataskaitų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kokybės;

11.

pabrėžia, kad valstybių narių finansavimas nėra skiriamas regionų sąskaita. RK pripažįsta, kad reikia pranešti vietos ir regionų valdžios institucijoms apie finansavimo galimybes klimato srities veiksmams remti;

12.

įspėja apie neveiksmingo įgyvendinimo riziką. RK pritaria planuojamai peržiūrai ir būtinybei atsižvelgti į COVID-19 pandemijos padarinius, tačiau pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi PPR reglamente pasiūlytų trajektorijų;

13.

ragina Komisiją nustatyti metodiką, pagal kurią vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų apskaičiuoti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangas taip, kad jos atitiktų nacionalinius tikslus ir būtų išvengta neproporcingų iškraipymų;

14.

atkreipia dėmesį į pernelyg didelio lankstumo riziką, susijusią su metinių kvotų skolinimusi ir jų perdavimu tarp valstybių narių. Vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia aiškumo, kad jos galėtų planuoti savo klimato ir ekonominę politiką. Nacionalinės situacijos, kurios suteikia lankstumo pagal reglamentą, gali būti susijusios su dideliais regioniniais skirtumais;

15.

pripažįsta, kad reikia rasti sprendimus, ypač paskatas, iš kurių būtų gaunamos pajamos, dėl tų regionų, kurie gali susidurti su sunkumais ar nuosmukiu vykstant būtinam perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į tvaraus vystymosi trajektorijų, kurios galėtų paskatinti šių regionų ekonomiką, kūrimą;

16.

pritaria griežtesnėms nuostatoms dėl taisomųjų veiksmų planų ir skaidrumo, pabrėžiant regioninį aspektą, reikalaujant nurodyti, kaip spręsti regioninius skirtumus, skatinant praktinius regioninių problemų sprendimus;

17.

pabrėžia atitikties patikrų svarbą ir siūlo įvertinti galimybę skirti finansines nuobaudas, jei nesilaikoma reikalavimų. Iš nuobaudų gautos pajamos turėtų būti vėl investuojamos į klimato srities veiksmus ir teisingą pertvarką, ypatingą dėmesį skiriant regioniniams uždaviniams;

18.

siūlo apsvarstyti galimybę taikyti valstybių narių, kurių BVP vienam gyventojui yra mažas, saugos rezervą. Nustatant nacionalinius tikslus jau atsižvelgiama į BVP ir abejotina, kad šis rodiklis turėtų būti vienintelis, nes jį vertinant neatsižvelgiama į bendrą padėties regionuose vaizdą ir jis nebūtinai yra glaudžiai susijęs su sudėtingais tam tikros teritorijos vystymosi poreikiais.

---

(1)   Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“;

(2)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(3)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).