52022AE3551

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022AE3551 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022AE3551

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“ (COM(2022) 332 final)

EESC 2022/03551

OL C 100, 2023 3 16, p. 89–94 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2023 3 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/89

(COM(2022) 332 final)

(2023/C 100/13)

Pranešėjas	Maurizio MENSI
Bendrapranešėjis	Christophe LEFÈVRE

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 10 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 11 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	177 / 0 / 0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos pasiūlytą Europos inovacijų darbotvarkę, kuria visų pirma siekiama dvejopo tikslo: pirma, skatinti Europos konkurencingumą, antra, stiprinti jos piliečių sveikatą ir gerovę.

1.2.

EESRK taip pat teigiamai vertina tai, kad Komisija pabrėžia būtinybę užpildyti šiuo metu ES esančias veiklą plečiančių įmonių ir giliųjų technologijų spragas, palyginti su trečiosiomis šalimis, kuriose augančios technologijų įmonės yra labiau paplitusios. EESRK siūlo Komisijai daugiau dėmesio skirti įmonių, ypač MVĮ ir startuolių, taip pat jų kuriamų inovacijų tinklų vaidmeniui, kurį jie atlieka siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

1.3.

EESRK pritaria pasiūlymo, kurį sudaro penkios pavyzdinės iniciatyvos, struktūrai. Taip pat būtina numatyti pasiektų rezultatų tikrinimo ir stebėsenos priemones.

1.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą sudaryti patariamąją grupę, kuri parengtų inovacijoms palankų reglamentavimą viešųjų paslaugų srityje, ir siūlo į jos sudėtį įtraukti EESRK atstovą nuolatiniu jos nariu.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu finansuoti eksperimentų ir bandymų infrastruktūrą, siekiant padėti startuoliams ir sumažinti atotrūkį tarp laboratorijų ir komercinio pritaikymo. Šiuo atžvilgiu Komitetas palankiai vertina tai, kad į Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) peržiūros projektą valstybės pagalbos srityje įtraukta nauja sąvoka „bandymų ir eksperimentų priemonės“.

1.6.

EESRK taip pat teigiamai vertina iniciatyvą viešųjų pirkimų srityje. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo numatyti, kad pasiūlymus inovacinių sprendimų viešuosiuose pirkimuose teiktų ir bent vienas startuolis.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant skatinti nuolatinę mokslinių tyrimų plėtrą, svarbu nustatyti aiškią intelektinės nuosavybės teisių tvarką, kuri būtų taikoma startuolių išradimams.

1.8.

EESRK ragina Komisiją skatinti tarpregionines investicijas, kartu dalyvaujant mažiau novatoriškiems ir novatoriškesniems regionams.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad viešoji parama taip pat turėtų būti skiriama aukštajam mokslui ir inovacijų laboratorijoms. Šiuo atžvilgiu Komitetas siūlo Komisijai naudoti mokslinius tyrimų centrus ir bandomuosius universitetus tolesniems novatoriškiems tikslams siekti.

1.10.

EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos paramą valstybėms narėms rengiant bendrus Europos interesus atitinkančius tarpvalstybinius projektus. Todėl siūlo finansuoti tiek mokslinių tyrimų veiklą, tiek mokslo darbuotojų profesinį tobulinimą ir užtikrinti, kad viešosiomis lėšomis remiamų mokslinių tyrimų rezultatus galėtų toliau plėtoti novatoriai, galbūt per platformą „Innospace“.

1.11.

EESRK palankiai vertina paskelbtą rekomendacinį dokumentą, kuriuo siekiama padėti atitinkamoms valdžios institucijoms pasirinkti tinkamiausią Europos strateginę darbotvarkę, ir pabrėžia, kad svarbu horizontaliai įgyvendinti strategines programas.

1.12.

EESRK teigiamai vertina idėją apsvarstyti palankesnę apmokestinimo tvarką akcijų pasirinkimo sandoriams ir mokesčių sistemą, visų pirma talentingiems asmenims, judantiems iš vienos valstybės į kitą. Komitetas ragina Komisiją koordinuoti nacionalines talentų ugdymo iniciatyvas.

1.13.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą steigti patikimesnes ir palyginamesnes duomenų bazes ir parengti bendrą duomenų taksonomiją, kuriais būtų galima vadovautis vykdant politiką visais lygmenimis, taip pat Komisijos ketinimą struktūriškai skleisti geriausią patirtį per Europos inovacijų tarybos forumą.

1.14.

EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą dalintis geriausia patirtimi ir paskelbti gaires Vyriausybėms, kaip ja naudotis ir taip panaikinti reglamentavimo skirtumus valstybėse narėse.

2. Nuomonės aplinkybės

2.1.

Naująja Europos inovacijų darbotvarke siekiama, kad Europa atsidurtų novatoriškų giliųjų technologijų inovacijų ir startuolių bangos priešakyje imantis šių veiksmų:

—	didinti Europos startuolių ir veiklą plečiančių įmonių galimybes gauti finansavimą;

—	gerinti sąlygas novatoriams išbandyti naujas idėjas apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje;

—	prisidėti prie „regioninių inovacijų slėnių“ kūrimo, taip pat ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

—	pritraukti ir išlaikyti talentus Europoje;

—	tobulinti politikos sistemą nustatant aiškesnę terminiją, rodiklius ir duomenų rinkinius, taip pat teikiant strateginę paramą valstybėms narėms.

2.2.

Naujoje Europos inovacijų darbotvarkėje numatyti 25 konkretūs veiksmai, suskirstyti į penkias pavyzdines iniciatyvas:

—	veiklą plečiančių įmonių finansavimas paskatins institucinių ir kitų privačių investuotojų investicijas;

—	inovacijų skatinimas pasitelkiant bandomąją aplinką ir viešuosius pirkimus palengvins inovacijas;

—

spartinant ir stiprinant inovacijas Europos ekosistemose visoje ES, kad būtų pašalintas atotrūkis tarp įvairių šalių ir regionų, bus remiamas regioninių inovacijų slėnių kūrimas ir sąveika ir padedama valstybėms narėms skirti ne mažiau kaip 10 mlrd. EUR regioninėms inovacijoms, susijusioms su ES prioritetais;

—	giliųjų technologijų talentų skatinimu, pritraukimu ir išlaikymu bus užtikrintas pagrindinių giliųjų technologijų talentų ugdymas ir srautas ES viduje;

—	politikos formavimo priemonių tobulinimas bus labai svarbus kuriant ir naudojant patikimus ir palyginamus duomenų rinkinius ir bendras apibrėžtis (startuoliai, veiklą plečiančios įmonės), kuriais gali būti vadovaujamasi vykdant politiką visais lygmenimis visoje ES.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos parengtą Europos inovacijų darbotvarkę ir ypač joje numatytą dvejopą tikslą: pirma, skatinti Europos konkurencingumą ir, antra didinti Europos piliečių gerovę.

3.2.

Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos planas grindžiamas bendru tikslu panaikinti nuolatinį inovacijų srities atotrūkį tarp valstybių narių ir Europos regionų, nes tai gali trukdyti socialinei ir ekonominei sanglaudai.

3.3.

EESRK mano, kad skaitmeninis dividendas turėtų būti prieinamas visiems Europos piliečiams, neatsižvelgiant į tai, kur jie gyvena. Tikimasi, kad skaitmeninė revoliucija pašalins per pramonės revoliuciją atsiradusias spragas, kurios išryškėjo kai kuriose valstybėse narėse, įstojusiose į ES po geležinės uždangos griūties.

3.4.

Tai tampa dar svarbiau dabar, nes visos ES valstybės narės ir visi regionai turi būti nepriklausomi nuo trečiųjų šalių, kurios, kaip rodo karas Ukrainoje, energijos krizė ir lustų trūkumas, ne visada yra patikimos ir bet kuriuo atveju nesilaiko pagrindinių Europos vertybių.

3.5.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžia būtinybę užpildyti veiklą plečiančių įmonių ir giliųjų technologijų srities spragas, palyginti su trečiosiomis šalimis, kuriose augančios technologijų įmonės yra labiau paplitusios. Komitetas taip pat siūlo, kad Komisija daugiau dėmesio skirtų įmonių, MVĮ, startuolių ir jų kuriamų inovacijų tinklų vaidmeniui siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos skatindama jų konkurencingumą (1). Taip pat svarbu skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama tradicines įmones paversti novatoriškomis.

3.6.

EESRK nuomone, vykdant nuoseklesnį ir vienodesnį skaitmeninimą būtų galima paskatinti teigiamų pokyčių grandinę: būtų padidinta piliečių gerovė, pasiekti tvarumo tikslai, sustiprinta Sąjungos ekonominė ir socialinė sanglauda ir sumažinta pramoninė bei ekonominė priklausomybė nuo trečiųjų šalių, kurios nepuoselėja tokių pačių vertybių.

3.7.

Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių EESRK visiškai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir iš esmės pritaria jos turiniui.

3.8.

EESRK taip pat palankiai vertina iniciatyvos, kurią sudaro penkios pavyzdinės iniciatyvos, struktūrą. Atkreipia dėmesį į tai, kad tikslinga numatyti nuolatinio pasiektų rezultatų tikrinimo ir stebėsenos priemones, kad prireikus būtų galima parengti reikiamas taisomąsias ir tobulinimo priemones.

3.9.

4. Pavyzdinė iniciatyva dėl veiklą plečiančių giliųjų technologijų įmonių finansavimo

4.1.

EESRK labai palankiai vertina visas siūlomas priemones, kuriomis siekiama sumažinti naujų nuosavų lėšų sąnaudas visoje ES. Tai apima galimybę naudoti intelektinės nuosavybės teises kaip užstatą ir pasiūlymą dėl naujo teisės akto dėl įtraukimo į prekybos sąrašus, kuriuo bus supaprastinti ir palengvinti pradiniai ir dabartiniai įtraukimo į prekybos sąrašus reikalavimai tam tikrų rūšių bendrovėms, siekiant sumažinti emitentų sąnaudas ir padidinti teisinį tikrumą, kartu užtikrinant investuotojų apsaugą ir rinkos vientisumą.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europai reikia tokios intelektinės nuosavybės tvarkos, kuria būtų užtikrinama tinkama atvirojo mokslo ir intelektinės nuosavybės pusiausvyra. Šiuo atžvilgiu daugelis startuolių turi (arba naudoja) esminius standarto patentus. Reikėtų vengti nustatyti teisines prievoles, bent jau MVĮ, atlikti esminių standarto patentų, kuriuos ketinama licencijuoti, būtinumo patikrinimus. Tokia prievolė galėtų pakenkti inovacijoms, nes dėl jos gali užsitęsti derybos ir kilti ginčų tuo etapu, kai pajamų iš licencijų perspektyvos dar nėra aiškios.

4.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama moterims ir renkami duomenys apie moteris ir mažiau atstovaujamas grupes, siekiant parengti tikslinę politiką, kuria būtų siekiama panaikinti lyčių ir kitus skirtumus, kurie taip pat daro poveikį startuoliams. Moterų užimtumo inovacijų sektoriuje skatinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą, o su lytimi ir mažiau atstovaujamomis grupėmis susijusio darbo jėgos aktyvumo lygio vertinimas yra naudinga pažintinė priemonė šiai problemai spręsti.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įsitvirtinusios MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės turi diegti inovacijas siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos; dėl šios priežasties į darbotvarkę turėtų būti įtrauktos priemonės, skirtos padėti įmonėms įgyvendinti šį projektą ir skatinti jų konkurencingumą. Apskritai svarbu sukurti ekosistemą, kurioje taip pat būtų sudarytos sąlygos tradicinėms įmonėms tapti novatoriškomis.

4.5.

Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip pažymi Komisija, bankininkystės produktai yra pagrindinis įmonių finansavimo šaltinis, EESRK pabrėžia viešosiomis lėšomis finansuojamų garantijų svarbą ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šiame sektoriuje atkartoti tai, kas jau numatyta laikinosiose sistemose, skirtose COVID-19 ir karui Ukrainoje. Šiuo atžvilgiu valstybės garantijos gali pritraukti ilgalaikių ir labiau rizikos vengiančių investuotojų (pvz., pensijų fondų ir nepriklausomų turto fondų), kurių finansavimu Europoje yra nepakankamai naudojamasi.

4.6.

Įgyvendinant šią pavyzdinę iniciatyvą, EESRK ragina Komisiją pirmenybę teikti tarpvalstybinėms mokslinių tyrimų laboratorijoms ir įvairių universitetų startuolių atžalinėms įmonėms. Platus universitetų bendradarbiavimas iš tikrųjų gali sustiprinti inovacijas, jei praktiškai taikomas principas „iš apačios į viršų“, kuris atrodo tinkamesnis kūrybiškumui skatinti.

4.7.

EESRK taip pat ragina Komisiją sutelkti ES paramą atskiruose sektoriuose (pvz., lustų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kt.), kad paskatintų taikomuosius mokslinius tyrimus ten, kur jų iš tiesų reikia ES strateginiams tikslams pasiekti.

4.8.

EESRK ragina Komisiją ne tik sumažinti nuosavo kapitalo sąnaudas ir suderinti mokesčių sistemas, bet ir apsvarstyti galimybę paskirti specialų ES finansavimą veiklą plečiančioms įmonėms, kad būtų remiamas tam tikrų strateginių startuolių augimas. Dėl to taip pat gali sumažėti vadinamųjų destrukcinių įsigijimų ar perkėlimo į užsienį patrauklumas, nes steigėjai galėtų plėtoti savo verslą jo neparduodami ar neperkeldami.

4.9.

EESRK ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti startuoliams skirtą Europos skaitmeninę rinką, kad jie galėtų bendrauti su galimais investuotojais iš visos ES. Sukūrus tokią rinką galima būtų padėti startuoliams įveikti sunkumus, su kuriais jie gali susidurti, o ypač mažesnėse valstybėse narėse, kai ieško vietos investuotojų ir greitai gauna didelį likvidumą.

4.10.

EESRK pabrėžia technologijų infrastruktūros svarbą plečiant giliųjų technologijų startuolių technologijas. Todėl tokia prieiga turėtų būti ir toliau skatinama ir palengvinama. Atviros ir nediskriminacinės prieigos įpareigojimai galėtų būti nustatyti viešosiomis lėšomis finansuojamoms infrastruktūroms ir duomenims.

5. Pavyzdinė iniciatyva dėl sąlygų giliųjų technologijų inovacijoms sudarymo pasitelkiant eksperimentavimo erdves ir viešuosius pirkimus

5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtas rekomendacinis dokumentas dėl bandomosios reglamentavimo aplinkos, bandymų stendų ir gyvųjų laboratorijų, kaip priemonių pritraukti bandymus į ES, taip pat geriausios patirties sklaidą valstybėse narėse siekiant suderinimo.

5.2.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms (MTTPI) sistemoje nustatyta nauja nuostata, pagal kurią valstybės narės galės finansuoti daugiau bandymų ir eksperimentų priemonių. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo nustatyti reikalavimus atitinkančio nacionalinio viešojo finansavimo viršutinę ribą, kad mažesnės ar skurdesnės valstybės narės neatsidurtų nepalankioje padėtyje, arba, kaip alternatyvą, užtikrinti tikslinį ir papildomą Europos finansavimą valstybėms narėms, kurios negali varžytis dėl valstybės pagalbos. Komitetas taip pat siūlo paskelbti Europos gaires, skirtas suderinti nacionalinius aiškinimus tais atvejais, kai jie gali skirtis.

5.3.

EESRK pabrėžia, kad svarbu finansuoti eksperimentų ir bandymų infrastruktūrą, siekiant padėti startuoliams atnaujinti savo technologijas ir sumažinti atotrūkį tarp laboratorijų ir komercinio pritaikymo. Šiuo atžvilgiu Komitetas palankiai vertina tai, kad į BBIR reglamento peržiūros projektą valstybės pagalbos srityje įtraukta nauja sąvoka „bandymų ir eksperimentų priemonės“. Visų pirma sąvoka „bandymų ir eksperimentų priemonės“ turėtų būti atskirta nuo tų, kuriomis paprastai vadinama „technologijų infrastruktūra“. Šiuo atžvilgiu skiriamasis požymis gali būti vyraujantis ekonominis naudojimas. Be to, būtina suvienodinti pranešimo ribas iki 21 mln. EUR tiek bandymų ir eksperimentų priemonių, tiek technologijų infrastruktūros atveju, o įmonėms, kurios padengia ne mažiau kaip 5 % bandymų ir eksperimentų priemonių investicinių išlaidų, turėtų būti numatyta palanki sistema.

5.4.

EESRK taip pat palankiai vertina iniciatyvą viešųjų pirkimų srityje. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo apsvarstyti galimybę įdiegti mechanizmą, kuriuo būtų garantuojamas bent vieno startuolio dalyvavimas novatoriškuose viešuosiuose pirkimuose.

5.5.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant skatinti nuolatinę mokslinių tyrimų plėtrą, svarbu nustatyti aiškią intelektinės nuosavybės teisių tvarką, kuri būtų taikoma startuolių išradimams. Kai prekybos partneriai dar ankstyvame etape gauna išimtines teises į mokslinių tyrimų rezultatus (išimtinių teisių reikia norint remti ir bendradarbiauti su mokslinėmis laboratorijomis), atsiranda rizika, kad mokslinės laboratorijos šių rezultatų nebetobulins, nes nebeliks ekonominio intereso.

6. Pavyzdinė iniciatyva dėl Europos inovacijų ekosistemose vykdomų inovacijų spartinimo ir stiprinimo visoje ES bei atotrūkio inovacijų srityje mažinimo

6.1.

EESRK ragina Komisiją skatinti tarpregionines investicijas. Ypač palankiai vertina tai, kad pirmenybė teikiama kai kuriems tarpregioninio lygmens inovacijų projektams, susijusiems su pagrindiniais ES prioritetais (pvz., tvarumu), kuriuose kartu dalyvauja mažiau novatoriški ir novatoriškesni regionai.

6.2.

EESRK pabrėžia, kad inovacijos grindžiamos visa mokslinių tyrimų ir plėtros grandine, pradedant smalsumo paskatintais moksliniais tyrimais ir baigiant taikomaisiais moksliniais tyrimais ir plėtra, taip pat švietimu ir mokymu, ir priklauso nuo politinės, kultūrinės ir socialinės bei ekonominės sistemų pajėgumų ir išteklių, reikalingų inovacijoms įdiegti. Todėl EESRK pabrėžia, kad norint taikyti struktūrines inovacijas ir plėtoti naujas idėjas, viešoji parama taip pat turėtų būti skiriama aukštajam mokslui, įskaitant profesinį rengimą (nes tai yra labai svarbu siekiant paspartinti inovacijas), ir inovacijų laboratorijoms, o ne tik projektams, kurie jau pasiekė rinkos etapą. Šiuo atžvilgiu Komisija gali naudoti kelis bandomuosius universitetus.

6.3.

EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos paramą valstybių narių vystomiems tarpvalstybiniams bendriems Europos interesams svarbiems projektams ir pabrėžia, kad svarbu remti ir mokslinių tyrimų etapą, nes inovacijos procesas vyksta vietos lygmeniu ir jis nuo pat pradžių turėtų būti remiamas „iš apačios į viršų“, kaip teigiama forumo dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje (12 ir 35 pasiūlymai). Todėl turėtų būti skiriamas finansavimas tiek mokslinių tyrimų veiklai, tiek mokslo darbuotojų profesiniam tobulėjimui. Viešosiomis lėšomis remiamų mokslinių tyrimų rezultatus galėtų toliau tobulinti novatoriai, galbūt per platformą „Innospace“.

6.4.

EESRK palankiai vertina paskelbtą rekomendacinį dokumentą, kuriuo siekiama padėti atitinkamoms valdžios institucijoms pasirinkti tinkamiausią Europos strateginę darbotvarkę. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbu kurti strategines programas ne kaip „uždaras sritis“, bet atsižvelgti į jų papildomumą ir, jei įmanoma, taikyti jas horizontaliai.

7. Pavyzdinė iniciatyva dėl giliųjų technologijų specialistų ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo

7.1.

EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą, skirtą didinti galimybes ir suburti darbdavius bei talentus visoje Europoje.

7.2.

EESRK ypač palankiai vertina idėją įvertinti galimybę Europos Sąjungoje taikyti palankesnę apmokestinimo tvarką akcijų pasirinkimo sandoriams.

7.3.

EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į iš vienos valstybės į kitą judančių talentingų asmenų mokestinę padėtį, kad nebūtų trukdoma laisvam talentų judėjimui.

7.4.

Komitetas ragina Komisiją koordinuoti nacionalines talentų ugdymo iniciatyvas.

8. Pavyzdinė iniciatyva dėl politikos formavimo priemonių tobulinimo

8.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą steigti patikimesnes ir palyginamesnes duomenų bazes ir parengti bendrą duomenų taksonomiją, taip pat jos ketinimą struktūriškai skleisti geriausią patirtį per Europos inovacijų tarybos forumą.

8.2.

EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą dalintis geriausia patirtimi siekiant surinkti bandomosios reglamentavimo aplinkos ir lanksčių teisinių sistemų pavyzdžius iš visos ES ir paskelbti Vyriausybėms skirtas gaires, kaip jai naudotis. EESRK ragina Komisiją naudotis šiomis priemonėmis, kad būtų panaikintas reglamentavimo suskaidymas ir skirtumai valstybėse narėse.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 14 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninių inovacijų centrai ir MVĮ“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 75, 2023 2 28, p. 82).

Top

Choose the experimental features you want to try