52022AE0475

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022AE0475 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022AE0475

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos universitetų strategijos (COM(2022) 16 final) ir dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl ryšių mezgimo siekiant veiksmingo Europos aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimo (COM(2022) 17 final)

EESC 2022/00475

OL C 290, 2022 7 29, p. 109–113 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 7 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/109

(COM(2022) 16 final)

ir dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl ryšių mezgimo siekiant veiksmingo Europos aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimo

(COM(2022) 17 final)

(2022/C 290/17)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 3 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 3 23
Plenarinė sesija Nr.	568
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	190 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pabrėžia šio Europos Komisijos teiginio dėl iniciatyvos svarbą: „Universitetuose turi viešpatauti laisvė: žodžio, minties, mokymosi, mokslinių tyrimų ir akademinė laisvė plačiąja prasme. Akademinė laisvė negali būti atskirta nei nuo institucijų savarankiškumo, nei nuo studentų ir darbuotojų dalyvavimo aukštojo mokslo valdyme.“ (1) Europos Komisijos, valstybių narių ir aukštojo mokslo institucijų (toliau – AMI) prašoma šį teiginį laikyti pagrindiniu politikos įgyvendinimo principu.

1.2.

EESRK džiaugiasi, kad šia iniciatyva valstybės narės ir AMI skatinamos stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir taip gerinti studentų įgūdžius ir kompetencijas vykdant dvejopą darbo rinkos ir ekonomikos pertvarką, puoselėti ES vertybes, tapatybę bei demokratiją ir didinti Europos visuomenės ir ekonomikos atsparumą.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį (2) į tai, kokį svarbų vaidmenį AMI atlieka formuojant žaliuosius įgūdžius, ugdant atsakomybę aplinkos apsaugos klausimais ir skatinant darnų vystymąsi; šie aspektai turėtų būti visapusiškai integruoti į mokymosi rezultatus švietimo sistemoje. Komitetas palankiai vertina numatytus Europos Komisijos veiksmus padėti valstybėms narėms ir AMI kurti nacionalinį ir holistinį institucinį požiūrį į išprusimą tvarumo, klimato ir aplinkosaugos srityse. EESRK norėtų pažymėti, kad tai svarbu ne tik gaunant mikrokredencialus – tai svarbu ir studentams, besimokantiems pagal pilną studijų programą, ir tiems, kurie mokosi AMI pagal mokymosi visą gyvenimą programas (3).

1.4.

Rengiant skaitmenizavimo strategijas, EESRK ragina valstybes nares ir AMI gerinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę, teisingumą, lygybę ir socialinę įtrauktį, didinti vienodas prieigos prie skaitmeninės medžiagos galimybes visiems studentams, remti saugų skaitmeninių technologijų naudojimą, kartu visada teikiant pirmenybę gyvam bendravimui, ir gerbti dėstytojų intelektinės nuosavybės teises. EESRK ragina Europos Komisiją įtraukti studentus ir dėstytojus rengiant skaitmeninių įgūdžių švietimo ir mokymo programas pagal Skaitmeninės Europos programą.

1.5.

EESRK pabrėžia subalansuotų partnerysčių tarp AMI ir įmonių svarbą, kad būtų galima patenkinti reikiamų įgūdžių poreikius studentų, visuomenės ir darbo rinkos atžvilgiu ir užtikrinti bei plėsti studentų galimybes dalyvauti aukštos kokybės, apmokamose pameistrystės praktikose ir stažuotėse tiek įmonėse, tiek institucijose. Komitetas ragina valstybes nares ir AMI užtikrinti akademinę laisvę ir institucijų savarankiškumą, ypač bendradarbiaujant su neakademinės srities subjektais mokymo programų rengimo ir akademiniams darbuotojams keliamų reikalavimų ir įgūdžių srityse.

1.6.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Komisija ir kiekviena valstybė narė privalo ginti akademinę laisvę ir institucijų savarankiškumą, kaip pamatines Romos komunikate įtvirtintas vertybes. EESRK palankiai vertina Europos universitetų aljansų (EUA) iniciatyvą, įgyvendinant programos „Erasmus+“ projektus, apimančius tiek savanoriškus, tiek pagal principą „iš apačios į viršų“ įgyvendinamus AMI veiksmus, nes tai svarbu siekiant glaudesnio bendradarbiavimo demokratinio valdymo sąlygomis. EESRK yra susirūpinęs dėl kylančio pavojaus pamatinėms vertybėms, kuomet Europos Komisija ir Taryba nori oficialiai įtvirtinti EUA projektus, prašydama valstybių narių parengti aljansų jungtiniams Europos laipsniams skirtą teisinį statutą, taip pat vykdyti išorės kokybės užtikrinimą ir akredituoti jungtines tarptautines aljansų švietimo veiklas ir programas.

1.7.

EESRK atkreipia dėmesį į esminę vertybę – AMI įvairovę, kuri gali užtikrinti skirtingus kultūrinius, švietimo, visuomeninius ir ekonominius poreikius. EESRK ragina pripažinti vienodą AMI vertę tiek joms priklausant EUA, tiek nesant aljansų narėmis, ir vadovautis žinių laisvės principu. EESRK palankiai vertina idėją nustatyti orientacinius pagrindinių akademinių vertybių apsaugos principus, grindžiamus Romos komunikatu, įtraukiant atitinkamus socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus.

1.8.

EESRK apgailestauja, kad AMI gauna gerokai per mažą finansavimą (4) nepaisant išaugusių jų poreikių pandemijos metu, ir ragina valstybes nares didinti joms skiriamą viešąjį finansavimą. Komitetas yra susirūpinęs dėl didėjančios AMI privatizacijos ir privačių investicijų į aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, nes tai gali kelti pavojų akademinei laisvei ir institucijų savarankiškumui. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad toliau finansiškai remiant EUA, bus užtikrintas tvarus nacionalinis visų AMI viešasis finansavimas. EESRK ragina valstybes nares naudoti Europos semestro ir ES lėšas, įskaitant EGADP, ESF+, „Erasmus+“ ir programos „Europos horizontas“ lėšas, padedant AMI siekti savo tikslų.

1.9.

EESRK prašo Europos Komisijos, naudojantis pagrindinėmis Europos semestro ir EGADP politinėmis priemonėmis, stebėti investicijas į aukštąjį mokslą ES nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis. Komitetas taip pat prašo Komisijos apriboti Europos aukštojo mokslo sektoriaus rezultatų suvestine ir Kokybiškų investicijų į švietimą ir mokymą ekspertų grupės rezultatų naudojimą, tik kaip atliekantį pagalbinį vaidmenį.

1.10.

EESRK yra susirūpinęs dėl Europos aukštojo mokslo sektoriaus rezultatų suvestinės tikslų ir valdymo; ši suvestinė skirta kasmet įvertinti ES šalių pažangą siekiant svarbiausių šios iniciatyvos prioritetų: įtraukties, vertybių, kokybės ir aktualumo, judumo, žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių, įsidarbinimo galimybių, tarptautinio bendradarbiavimo, technologijų perdavimo ir žinių valorizacijos. EESRK prašo Europos Komisijos patikslinti, kokį vaidmenį atliks šis įrankis stebint valstybių narių pažangą ir kaip šis stebėsenos įrankis bus valdomas atsižvelgiant į Europos semestro procesą, taip pat patikslinti, ar šis įrankis taip pat bus naudojamas nacionalinėms investicijoms į aukštąjį mokslą stebėti. EESRK prašo užtikrinti, kad šiame procese dalyvaujančių valstybių narių, švietimo srities socialinių partnerių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų svarba liktų nepakitusi.

1.11.

EESRK palankiai vertina Europos aukštojo mokslo sektoriaus stebėjimo centro įsteigimą siekiant vienoje vietoje sutelkti geriausias dabartines ES duomenų tvarkymo priemones ir pajėgumus. EESRK prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad šiame procese dalyvaujančių valstybių narių, švietimo srities socialinių partnerių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų svarba liktų nepakitusi. Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį pereinant nuo mokymosi prie darbo, atstovaujant studentų interesus darbo rinkoje bei mažinant nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičių. Tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis turėtų būti dedama daugiau pastangų renkant informaciją apie studentų perėjimą nuo mokymosi prie darbo.

1.12.

EESRK prašo Europos Komisijos ir valstybių narių aktyviai įtraukti švietimo srities socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas šios strategijos pagrindu toliau plėtojant Komisijos iniciatyvas bei veiksmus ir įgyvendinant jas valstybių narių lygmeniu. Tai svarbu norint užtikrinti, kad studentai įgytų demokratinių šalių piliečiams reikiamų įgūdžių ir turėtų galimybę dirbti kokybiškose darbo vietose, kai vykdoma dvejopa pertvarka. Demokratinis valdymas ir veiksmingas socialinis dialogas būtini siekiant didinti studentų gerovę, akademinę laisvę, užtikrinant nuolatinį statusą, gerinant darbuotojų darbo sąlygas ir išlaikant institucijų savarankiškumą. EESRK prašo Europos Komisijos įtraukti švietimo srityje veikiančius socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į Europos kriterijų, pagal kuriuos būtų suteikiamas Europos laipsnio ženklas, rengimo procesą.

1.13.

EESRK prašo valstybių narių ir AMI į aukštojo mokslo politikos valdymą ir institucines, tarptautinio bendradarbiavimo struktūras veiksmingiau įtraukti besimokančius asmenis, dėstytojus ir mokslininkus, šiuo tikslu pasitelkiant veiksmingą ir bendradarbiavimu grindžiamą lyderystę, kolegialų valdymą ir socialinį dialogą. Tai turėtų užtikrinti kokybišką ir įtraukų aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, veiksmingą studentų, darbuotojų ir mokslininkų judumą ir visą studentų, dėstytojų, mokslininkų ir specialistų įvairovę (įskaitant ir lyčių lygybę).

1.14.

EESRK prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad tobulinant patrauklios ir tvarios karjeros aukštajame moksle Europos sistemą būtų palaikomas socialinis dialogas su dėstytojų profesinėmis sąjungomis ir taip būtų gerinamos dėstytojų darbo sąlygos, jų gerovė, statusas ir kad dėstytojo karjera būtų remiama tiek akademinėse bendruomenėse, tiek už jų ribų. Aktyvesnis studentų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese ir studentų organizacijų veiklos pajėgumų didinimas turėtų būti nuolatinis rūpestis. Šiam tikslui galėtų būti skiriamos ESF+ lėšos.

1.15.

EESRK palankiai vertina darbuotojų ir studentų įvairovės skatinimą, susijusį su Europos įvairovės ir įtraukties sistemos kūrimu (be kita ko, skirtą lyčių nelygybei mažinti), taip pat rizikos grupėms priklausančių tyrėjų rėmimą, nustatant pagrindinius universitetų principus, kad būtų palengvinta jų įtrauktis, ir nacionalinių ir institucinių strategijų kūrimą įtraukiant pabėgėlius ir prieglobsčio prašančius asmenis. EESRK ragina skaidriai ir sąžiningai pripažinti trečiosiose šalyse suteiktas kvalifikacijas, taip pat tas, kurias yra įgiję pabėgėliai, pasitelkiant akademinio pripažinimo centrų tinklą. EESRK prašo Europos Komisijos, valstybių narių ir AMI šias strategijas rengti kartu su studentais ir darbuotojais, ypač tais, kurie gali pasidalyti savo pačių patirtimi, įgyta rengiant strategijas.

1.16.

EESRK palankiai vertina toliau tęsiamą Europos studento pažymėjimo iniciatyvos rengimą, kad būtų sumažinta studentų ir darbuotojų judumo ir mainų valdymo administracinė našta, kartu pabrėžia duomenų apsaugos ir saugumo užtikrinimo svarbą. Norint ES lygmeniu užtikrinti tinkamą judumą, būtina mažinti biurokratines kliūtis ir sukurti palankesnes sąlygas kreditų perkėlimui tarp valstybių narių.

1.17.

EESRK palankiai vertina sumanymą plėsti studentų ir darbuotojų judumą į trečiąsias šalis ir pabrėžia asmeninio judumo bei sveikatos ir saugos užtikrinimo svarbą. Komitetas palankiai vertina naują „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją ir naują „Erasmus“ studento chartiją; jos apima akademinę laisvę ir sąžiningumą ir skatina akademines diskusijas bei dalijimąsi geriausia patirtimi vertybių ir demokratijos srityje vykdant pagal programą „Erasmus+“ įgyvendinamą „Jean Monnet“ aukštojo mokslo veiklą, taip pat ir trečiosiose šalyse.

2. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Švietimo Tarybai patvirtinus Tarybos išvadas „Europos universitetų tinklų iniciatyva. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir visuomenės susiejimas: sudaryti sąlygas naujam Europos aukštojo mokslo aspektui“, Europos Komisija paskelbė du dokumentus. Komisijos komunikatas dėl Europos universitetų strategijos apima veiksmus, kurių Europos Komisija numato imtis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje 2022–2024 m., o pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl ryšių mezgimo siekiant veiksmingo Europos aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimo pateikiami konkretūs pasiūlymai valstybėms narėms ir, kaip planuojama, jis bus patvirtintas Švietimo ministrų tarybos posėdžio metu 2022 m. balandžio 4–5 d. Šiomis iniciatyvomis siekiama naujojo ES tikslo, kad iki 2030 m. bent 45 % 25–34 m. amžiaus žmonių būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą (5).

2.2.

Šia iniciatyva Komisija planuoja esamą 41 Europos universitetų aljansų skaičių padidinti iki 60 aljansų, kad iki 2024 m. vidurio jų nariais taptų daugiau nei 500 universitetų. Preliminarus programos „Erasmus+“ biudžetas 2021–2027 m. turėtų siekti 1,1 mlrd. EUR; taip pat bus pasitelkta keletas skatinamųjų iniciatyvų.

2.3.

Rekomendacijomis valstybių narių prašoma sudaryti palankesnes sąlygas AMI plėtoti ir įgyvendinti novatorišką jungtinę tarptautinę švietimo veiklą (ES ir už ES ribų), iki 2024 m. parengti teisinį statutą Europos universitetų tinklams, iki 2024 m. palengvinti jungtinio Europos laipsnio suteikimą nacionaliniu lygmeniu, įskaitant susiejimą su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis, remti didesnį studentų ir darbuotojų judumą (taip pat virtualų judumą), teikti tvarią finansinę paramą Europos universitetų aljansams ir skatinti bei ginti akademinę laisvę ir institucijų savarankiškumą.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pabrėžia (6), kad „siekiant didinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų kokybę ir įtraukumą visiems studentams, neatsižvelgiant į jų amžių ar socialinę ir ekonominę padėtį, svarbu glausčiau susieti Europos aukštojo mokslo erdvę ir Europos mokslinių tyrimų erdvę. Įgyvendinant Europos universitetų iniciatyvą daug dėmesio reikėtų skirti universitetų studijų kokybės gerinimui ir pripažinimui. Nors aukštasis mokslas priklauso nacionalinei kompetencijai, atrodo, kad Komisijos pasiūlymai dėl Europos mokslinio laipsnio, Europos universitetų tinklų iniciatyvos statuto ir Europos pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sistemos yra žingsnis aukštojo mokslo studijų suderinimo link. Todėl EESRK prašo su šiomis iniciatyvomis susijusias idėjas ir tolesnius politinius veiksmus toliau aptarti su Vyriausybėmis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.“ EESRK džiaugiasi, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos viešųjų konsultacijų metu galėjo pateikti savo požiūrį į šią iniciatyvą.

3.2.

Akademinė laisvė ir institucijų savarankiškumas yra vis labiau puolama kai kuriose Bolonijos procese dalyvaujančiose šalyse (7). Romos komunikatas, priimtas 49 Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) ministrų 2020 m. Bolonijos proceso ministrų konferencijos metu, dar kartą patvirtina ministrų įsipareigojimą „propaguoti ir ginti mūsų bendras pamatines vertybes visoje EAME, stiprinant politinį dialogą ir bendradarbiavimą kaip svarbų pagrindą kokybiškam mokymuisi, mokymui, moksliniams tyrimams bei demokratinėms visuomenėms.“ Ministrai taip pat įsipareigojo „išlaikyti institucijų savarankiškumą, akademinę laisvę ir sąžiningumą, toliau užtikrinti studentų ir darbuotojų dalyvavimą aukštojo mokslo valdyme ir aukštąjį mokslą laikyti valstybine atsakomybe.“ Romos komunikato I priede akademinė laisvė apibrėžiama kaip „būtino kokybiško mokymosi, mokymo ir mokslinių tyrimų aukštojo mokslo institucijose, o taip pat ir visos demokratijos sąlyga“, grindžiama institucijų savarankiškumu, ir pabrėžiama, kad „visuomenės negali būti iš tiesų demokratinės, jei negerbia akademinės laisvės ir institucijų savarankiškumo“.

3.3.

COVID-19 pandemija beprecedentiškai paveikė mokymo ir mokslinių tyrimų metodus, universitetų veiklą (kalbant apie universitetų miestelių uždarymą ir perėjimą prie nuotolinio mokymo) ir jų valdymą. Pandemijos metu taip pat išryškėjo universitetų bendruomenių sąveikavimo svarba. Apie pusė studentų jautė, kad nuotolinis mokymasis turėjo neigiamos įtakos jų akademiniams pasiekimams ir kad perėjus prie nuotolinio mokymo jų krūvis išaugo. Galimybė įgyti skaitmeninių įgūdžių, pasiekti bendravimo internete įrankius ir naudotis internetu tebelieka iššūkiu daugeliui studentų, gyvenančių nepalankiomis socialinės ir ekonominėmis sąlygomis. Tai taip pat turėjo poveikio studentų psichologinei ir emocinei gerovei (8).

3.4.

Akademiniams darbuotojams COVID-19 krizė lėmė prastesnes darbo sąlygas, įskaitant dėl nuotolinio ir mišraus mokymo žymiai padidėjusį darbo krūvį, o darbuotojams su terminuotomis ir laikinomis darbo sutartimis – darbų praradimą. Šie pokyčiai neproporcingai stipriai paveikė tam tikras darbuotojų grupes, kaip antai moteris ir tautines mažumas. Pandemija taip pat padarė žalingą poveikį darbuotojų psichinei sveikatai ir gerovei.

3.5.

Akademiniai darbuotojai atlieka esminį vaidmenį suteikiant kokybišką išsilavinimą ir universitetuose vykdant mokslinius tyrimus. Dar prieš pandemiją dėstytojai susidūrė su menkesnėmis darbo vietos garantijomis dėl biudžeto apribojimų, sumažėjusių įsidarbinimo galimybių, didėjančios dalies darbuotojų, dirbančių nepilną darbo dieną ar pagal terminuotas darbo sutartis, ir didėjančio darbuotojų, kurių darbo vieta finansuojama iš išorės šaltinių, skaičiaus. Tinkamos darbo sąlygos ir atlyginimai atlieka lemiamą vaidmenį, kad studentai būtų gerai parengti dvejopai visuomenės ir ekonomikos pertvarkai. Dėstytojai ir mokslininkai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis, atsiduria nesaugioje padėtyje užimtumo požiūriu, o tai jiems apsunkina galimybes suteikti kokybišką mokymą ir vykdyti kokybiškus tyrimus (9). COVID-19 pandemija pablogino karjeros perspektyvas doktorantūros studijas baigusiems tyrėjams ir daro neigiamą poveikį jų gerovei. Šiuo atžvilgiu jaunesni mokslininkai ir mokslininkės moterys susiduria su didesne tikimybe atsidurti nesaugiose sąlygose ir pajusti neigiamus pandemijos padarinius (10). Pirmenybė turėtų būti teikiama doktorantų stipendijų didinimui ir nemokamos prieigos prie literatūros bei nemokamo dalyvavimo tarptautinėse konferencijose užtikrinimui.

3.6.

Tam, kad būtų sprendžiama nepakankamų įgūdžių problema ir užtikrinama, kad AMI studentai galėtų patekti į darbo rinką, būtina skatinti partnerystes tarp AMI ir įmonių, o studentams – suteikti galimybę įmonėse atlikti aukštos kokybės, apmokamą pameistrystės praktiką ar stažuotę. EESRK nurodo, kad „verslo ir aukštojo mokslo partnerystė turėtų būti naudinga abiem šalims, sudaroma nepatiriant išorės spaudimo ir subalansuota, siekiant užtikrinti, kad būtų nepriklausomai vykdomi įmonių moksliniai tyrimai ir su inovacijomis susijęs darbas, bet kartu savo ruožtu būtų siekiama valstybinio aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų tikslų“ (11).

3.7.

Kad būtų užtikrintos didesnės galimybės gauti aukštąjį išsilavinimą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad studijų mokesčiams įtaką daro energijos kainos ir papildomos su mokymosi procesu susijusios išlaidos (apgyvendinimas, galimybė naudotis literatūra, t. t.). Papildomas išlaidas būtų galima subsidijuoti ES fondų lėšomis, tokiu būdu mažinant imamų paskolų ir kitų universiteto studijoms finansuoti naudojamų finansinių priemonių mastą. Tarp technologinio progreso dinamikos ir švietimo proceso standartų, procedūrų ir naudojamos įrangos turi būti užtikrina sinergija, kad po mokymosi būtų efektyviai pereinama prie aktyvaus gyvenimo.

Briuselis, 2022 m. kovo 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Komisijos komunikatas dėl Europos universitetų strategijos, 2022 m.

(2) OL C 56, 2021 2 16, p. 1.

(3) OL C 56, 2021 2 16, p. 1.

(4) EUA Public Funding Observatory Report 2019/20.

(5) Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.).

(6) OL C 10, 2021 1 11, p. 40.

(7) https://www.scholarsatrisk.org/academic-freedom-monitoring-project-index/?_gp=1

(8) Europos Komisija The impact of COVID-19 on higher education: a review of emerging evidence, 2021 m.

(9) Europos profesinių sąjungų švietimo komitetas (ETUCE) Report to Rome Ministerial Meeting (2020 m.).

(10) EBPO Reducing the precarity of academic research careers, 2021 m.

(11) OL C 10, 2021 1 11, p. 40.

Top

Choose the experimental features you want to try