Santraukos lentelė

Pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos žaliųjų obligacijų (ES ŽO) poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

1) Nors žaliosioms obligacijoms plačiai taikomi rinkos standartai, investuotojams gali būti brangu ir sudėtinga nustatyti teigiamą obligacijomis grindžiamų investicijų poveikį aplinkai ir palyginti įvairias žaliąsias obligacijas.

2) Dėl to, kad nėra bendrų žaliosios ekonominės veiklos apibrėžčių, emitentai nėra tikri dėl to, kas teisėtai laikoma žaliaisiais produktais, ir rizikuoja pakenkti reputacijai dėl galimų kaltinimų ekologiniu manipuliavimu tam tikruose sektoriuose.

3) Emitentams dėl rinkos praktikos susiskaidymo gali atsirasti papildomų išlaidų.

Šios trys problemos yra susijusios su 1) tuo, kad nėra aiškių ir suderintų žaliųjų projektų ir žaliųjų obligacijų apibrėžčių, ir 2) nevienalytiškumu, skaidrumo stoka bei klausimais, susijusiais su numanomais arba faktiniais interesų konfliktais išorės vertinimo rinkoje. Šios problemos didina riziką, kad ateityje dėl ekologinio manipuliavimo rinka gali sutrikti ir dėl to gali būti nepakankamai investuojama į projektus, turinčius didelį poveikį klimatui ir aplinkai, o tai trukdytų pasiekti ES aplinkos tikslus.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Tikslas – geriau išnaudoti bendrosios rinkos potencialą, kad būtų prisidėta prie ES klimato srities ir aplinkos tikslų pasiekimo, sudarant palankesnes sąlygas tolesniam aukštos kokybės žaliųjų obligacijų rinkos plėtojimui, kartu kuo labiau sumažinant esamų žaliųjų obligacijų rinkų sutrikimus. Tai būtų pasiekta nustačius naują savanorišką aukštos kokybės žaliųjų obligacijų standartą, kuriuo 1) būtų pagerintas investuotojų gebėjimas tokias obligacijas atpažinti ir jomis pasitikėti; 2) būtų palengvintas tokių obligacijų išleidimas, nes būtų aiškiau nustatytos žaliųjų produktų apibrėžtys, suderinta išorės vertinimo praktika ir sumažinta galima rizika emitentų reputacijai.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Žaliųjų obligacijų rinka iš esmės yra tarptautinė, jos dalyviai prekiauja ir išorės vertinimo paslaugomis naudojasi tarpvalstybiniu mastu. ES lygmens veiksmais išvengiama Europos žaliųjų obligacijų rinkos ir susijusių išorės vertinimo paslaugų susiskaidymo rizikos, kartu padedant visiems šių rinkų dalyviams užtikrinti vienodas sąlygas. Esama daug sąsajų su kitais atitinkamais ES lygmens teisės aktais, pavyzdžiui, Taksonomijos reglamentu .

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia?

Poveikio vertinime nagrinėjamos įvairios galimybės, susijusios su trimis politikos aspektais, palyginti su atskaitos scenarijumi:

1)Žaliųjų obligacijų emitentams taikomo standarto taikymo sritis: 1) savanoriškas metodas, pagal kurį žaliųjų obligacijų emitentai galėtų laisvai nuspręsti laikytis (arba nesilaikyti) standarto, ir 2) privalomas metodas, pagal kurį visos žaliosios obligacijos, kurios išleidžiamos ES arba kurias išleidžia ES įsikūręs emitentas, turėtų atitikti būsimą standartą.

2)ES ŽO kriterijus atitinkančių žaliųjų obligacijų išorės vertintojams taikoma reguliavimo tvarka: 1) ESMA pavedama teikti veiklos leidimus ES ŽO išorės vertintojams, taikant ribotą priežiūrą ir reikalavimus, ir 2) panaši tvarka į išdėstytąją 1 papunktyje, bet taikoma griežtesnė sistema.

3)Galimas lankstumas, suteikiamas suvereniems emitentams, pageidaujantiems pasinaudoti ES ŽO, palyginti su ne suvereniais emitentais: 1) jokio lankstumo, 2) lankstumas taikant su obligacijomis susijusius reikalavimus arba 3) lankstumas taikant su obligacijomis susijusius reikalavimus ir ES Taksonomijos reglamentą.

Išanalizavus įvairias galimybes, rekomenduojama:

1.nustatyti ES ŽO kaip savanorišką standartą, atitinkantį geriausią rinkos praktiką ir ES taksonomiją,

2.pavesti ESMA teikti veiklos leidimus ES ŽO išorės vertintojams, taikant ribotus priežiūros reikalavimus, ir

3.suvereniems emitentams suteikti lankstumo taikant su obligacijomis susijusius reikalavimus, tačiau lankstumo taikant ES Taksonomijos reglamentą nesuteikti.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Poveikio vertinimas grindžiamas atsiliepimais, gautais internetu šia tema surengus dvi konsultacijas, baigtas 2020 m. (tikslines konsultacijas dėl ES žaliųjų obligacijų standarto (167 atsakymai) ir viešas konsultacijas dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos (648 atsakymai)):

-didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių pritarė savanoriškai taikomo ES žaliųjų obligacijų standarto koncepcijai, kurią pasiūlė Techninė ekspertų grupė tvarių finansų klausimams;

-didžioji dauguma respondentų pritarė išorės vertintojų reguliavimo tvarkai, prižiūrimai ESMA, ir daugelis jų prašė taikyti proporcingą tvarką; iš to matyti, kad dauguma suinteresuotųjų šalių labiausiai pritartų galimybei taikyti švelnesnę arba tikslingiau taikomą priežiūros tvarką;

-ES suverenių žaliųjų obligacijų emitentų nuomonė vienodai pasiskirstė klausimu dėl lankstumo taikant Taksonomijos reglamentą, bet tvirtai pritarta tam, kad būtų išlaikytas nuoseklus požiūris į suverenius emitentus ir įmones emitentes.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie yra tinkamiausios galimybės pranašumai? 

Tinkamiausia galimybė yra grindžiama geriausia rinkos praktika ataskaitų teikimo ir išorės vertinimo srityse ir derinimu su ES taksonomija. Dėl to ES ŽO iniciatyva būtų laikoma svarbiausiu skaidrumo ir aplinkosauginio patikimumo standartu, kartu siekiant tikslo plėtoti ir remti aukštesnės kokybės žaliųjų obligacijų rinką. Siūlomu savanorišku standartu, kartu taikant „švelniosios“ priežiūros metodą, būtų užtikrinta, kad tikslai būtų pasiekti ekonomiškai efektyviausiu ir veiksmingiausiu būdu.

Savanoriškas standartas būtų patrauklus aukštos kokybės žaliųjų obligacijų emitentams – daugelis jų išreiškė paramą ES ŽO iniciatyvai, nes taip jiems būtų suteikta galimybių investuotojus ir kitus subjektus aiškiau informuoti apie savo aplinkosauginius aspektus ir įsipareigojimus. Kartu būtų išvengta trikdomojo poveikio esamoms žaliųjų obligacijų rinkoms, nes jos galėtų toliau netrikdomos veikti. Taikant švelnesnės ir tikslingiau vykdomos išorės vertintojų priežiūros metodą, emitentams ir investuotojams būtų skaidresnės išorės priežiūros procedūros, būtų labiau suderinti tam tikri įvairių metodų aspektai ir sprendžiami su interesų konfliktais susiję klausimai, neatimant esamų paslaugų teikėjų noro registruotis pagal šią tvarką, kad galėtų vertinti ES ŽO.

Apskritai, taikant standartą būtų įgytas akivaizdus pranašumas, susijęs su pasitikėjimu, kuris gali lemti obligacijų kainodaros pranašumus, nusveriančius sąnaudas, ir tapti nauja paskata emitentams jį taikyti. Be to, emitentai, taikydami standartą, gali norėti parodyti tvirtesnį žaliąjį įsipareigojimą. Investuotojams atsivertų žaliųjų obligacijų segmentas, užtikrinantis aukšto lygio rinkos vientisumą, skaidrumą ir palyginamumą. Šia iniciatyva investuotojams būtų suteikta daugiau pasirinkimo galimybių.

Kokios yra tinkamiausios galimybės išlaidos? 

Ir ESMA, ir išorės vertintojams, nusprendusiems dalyvauti, iniciatyvai įgyvendinti prireiktų ribotų investicijų. ESMA gali patirti vienkartinių išlaidų ir minimalių einamųjų išlaidų, susijusių su papildomais darbo jėgos ištekliais, mokymu, taip pat IT konfigūracijos išlaidomis. Išorės vertintojai, norėdami laikytis standarto, gali patirti papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į ribotą rinkos dydį, priežiūros mokesčiai kol kas turėtų būti minimalūs. Vertintojams, norintiems gauti ESMA suteikiamą veiklos leidimą, tektų patirti tam tikrų tiesioginių reikalavimų laikymosi ir teisinių konsultacijų išlaidų, taip pat organizacinių išlaidų. Šis standartas emitentams būtų visiškai savanoriškas. Galimos standarto taikymo išlaidos daugiausia yra išlaidos, kurias išorės vertintojai gali perkelti kitiems, taip pat išlaidos, susijusios su taksonominių kriterijų taikymu. Tačiau išlaidas, susijusias su taksonominių kriterijų taikymu, jau tektų patirti taikant kitas iniciatyvas (pvz., Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą ), vadinasi, dalis šių išlaidų jau būtų padengta.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

MVĮ emitentės standartą taikytų savanoriškai. Be to, ES ŽO taip pat siekiama apriboti sąnaudų didėjimą, įskaitant galimų MVĮ emitenčių sąnaudų didėjimą, dėl kitų rinkos standartų. Atsižvelgiant į emisijos dydį ir dažnumą, MVĮ emitentėms, palyginti su didesniais emitentais, vis tiek gali tekti santykinai didesnės išlaidos. Sistema siekiama pritraukti ir mažesnius išorės vertintojus, apribojant reguliavimo reikalavimų mastą ir būtinus organizacinius pokyčius. Tačiau didesni vertintojai gali turėti sąnaudų pranašumą, palyginti su mažesniais rinkos dalyviais, daugiausia dėl savo statuso, (jau) reguliuojamo pagal kitas reguliavimo sistemas. Galiausiai numanomas sąnaudų padidėjimas yra nedidelis ir neturėtų trukdyti mažesnių vertintojų konkurencinei padėčiai.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Teisės aktai būtų taikomi tiesiogiai, o nacionalinės administracijos turėtų juos įgyvendinti ribotai. Tinkamiausia galimybė – ESMA administruojama priežiūros tvarka – taip pat turėtų minimalų poveikį nacionaliniams biudžetams.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Iniciatyva sudaromos palankesnės sąlygos rinkoje atpažinti aukštos kokybės žaliąsias obligacijas. Padidinus skaidrumą turėtų padidėti rinkos veiksmingumas ir atsirastų paskatų daugiau investuoti į aukštesnės kokybės žaliuosius projektus ir turtą, visų pirma kartu taikant naujus informacijos atskleidimo reikalavimus, nustatytus įgyvendinant kitas platesnio tvaraus finansavimo veiksmų plano dalis. Šie veiksniai turėtų padėti Europos ekonomikai greičiau pereiti prie neutralaus anglies dioksido poveikio ir apskritai mažiau taršių technologijų bei gamybos procesų.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?  

Rekomenduojama šią politiką peržiūrėti nuo jos taikymo pradžios praėjus pakankamam laikotarpiui.