EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

COM(2021) 421 final

2021/0240(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2021) 190, 191}
{SEC(2021) 391}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas kelia didelę grėsmę ES ekonomikos ir finansų sistemos vientisumui ir jos piliečių saugumui. Europolas apskaičiavo, kad, kaip nustatyta, su įtartina finansine veikla yra susiję apie 1 proc. ES metinio bendrojo vidaus produkto 1 . 2019 m. liepos mėn., po keleto garsių įtariamo pinigų plovimo atvejų ES kredito įstaigose, Komisija priėmė dokumentų rinkinį 2 , kuriame išanalizavo tuo metu galiojusios ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tvarkos veiksmingumą ir efektyvumą ir padarė išvadą, kad reikalingos reformos, be kita ko, priežiūros ir finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimo srityse. Šiomis aplinkybėmis 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijoje 3 pabrėžiama, kad, siekiant apsaugoti europiečius nuo terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, svarbu stiprinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą.

2020 m. gegužės 7 d. Komisija pristatė visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planą 4 . Tame veiksmų plane Komisija įsipareigojo imtis priemonių, kad būtų sugriežtintos ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklės, ir nustatė šešis prioritetus, arba ramsčius:

1.veiksmingo esamos ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo užtikrinimas;

2.bendro ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių sąvado nustatymas;

3.ES lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros nustatymas;

4.finansinės žvalgybos padalinių veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo mechanizmo sukūrimas;

5.Sąjungos lygmens baudžiamosios teisės nuostatų vykdymo užtikrinimas ir keitimasis informacija ir

6.tarptautinio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos aspekto stiprinimas.

Šiuo teisės akto pasiūlymu siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano 3 ir 4 veiksmus, o dviem papildomais teisės aktų pasiūlymais siekiama įgyvendinti 2 veiksmą ir prisidėti prie 6 veiksmo įgyvendinimo. 1 ir 5 veiksmams teisėkūros veiksmų imtis nereikia.

Europos Parlamentas ir Taryba pritarė Sąjungos lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros ir finansinės žvalgybos padalinių veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmo sukūrimui:

2020 m. liepos 10 d. rezoliucijoje dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos 5 Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos veiksmų planą ir jos ketinimą sukurti Sąjungos lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros instituciją ir ES FŽP veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmą. Europos Parlamentas taip pat paragino Komisiją apsvarstyti galimybę ES veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmą sukurti kaip vieną ES FŽP, užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucija būtų atsakinga už finansų ir ne finansų sektoriaus įpareigotuosius subjektus ir kad jai būtų suteikti įgaliojimai tiesiogiai prižiūrėti tam tikrus įpareigotuosius subjektus, atsižvelgiant į jų dydį ar keliamą riziką, taip pat prižiūrėti, kaip nacionalinės priežiūros institucijos taiko ES taisykles, aiškiai atskirti atitinkamus ES ir nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus, užtikrinti ES lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos ir ES FŽP biudžeto ir veiklos nepriklausomumą. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pastebėjo, kad siūlomų biudžeto ir žmogiškųjų išteklių nepakanka, kad būtų galima visapusiškai remti kovos pinigų plovimu srities tyrimus ir esamus veiklos koordinavimo mechanizmus, ir padarė išvadą, kad kovai su pinigų plovimu reikėtų skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Taryba 2020 m. lapkričio 5 d. išvadose dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu 6 taip pat remia Komisijos veiksmų planą. Be kita ko, Taryba paragino Komisiją prioritetą teikti ES lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros ir FŽP veiklos koordinavimo bei rėmimo mechanizmo nustatymui. Už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakinga ES priežiūros institucija turėtų turėti kompetencijas, susietas tik su rizikos lygiu 7 . Šiai institucijai turėtų būti suteikta galimybė remti nacionalines institucijas ir skatinti priežiūros konvergenciją, taip pat ir ne finansų sektoriuje. Kad galėtų vykdyti tiesioginės priežiūros užduotį, institucija turėtų įsteigti jungtines priežiūros grupes, atlikti bendro pobūdžio patikrinimus ir taikyti priežiūros priemones bei administracines sankcijas, atsižvelgdama į nacionalinių sistemų specifiką ir vykdymo užtikrinimo struktūras. Naujoji priežiūros institucija turėtų turėti nepriklausomą ir savarankišką valdymo struktūrą ir bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis ES ir nacionalinėmis institucijomis. Kad būtų sukurtas FŽP veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmas, Taryba siūlo suteikti naujai institucijai pagrindinį vaidmenį stiprinant ir palengvinant bendrą FŽP analizę, remiant FŽP analizes ir skatinant FŽP mainus ir gebėjimų stiprinimą ir gerinant bendradarbiavimą su kitomis kompetentingomis institucijomis. Veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmas turėtų būti grindžiamas tokiu valdymu, į kurį būtų visapusiškai įtraukti FŽP ir kuriuo būtų atsižvelgiama į FŽP pagrindines funkcijas bei pareigas užtikrinant veiklos nepriklausomumą ir savarankiškumą, taip pat finansinės žvalgybos informacijos saugumą ir konfidencialumą.

Šiuo pasiūlymu įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (toliau – Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija arba Institucija). Ši nauja Europos institucija yra labai svarbi siekiant pašalinti dabartinius kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros Sąjungoje trūkumus: kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūra Sąjungoje šiuo metu vykdoma valstybių narių lygmeniu. Jos kokybė ir veiksmingumas yra nevienodi dėl to, kad valstybėse narėse esama didelių išteklių ir praktikos skirtumų 8 . Kaip rodo naujausi įtariamo pinigų plovimo atvejai, susiję su ES kredito įstaigomis, požiūris į tarpvalstybines situacijas nėra nuoseklus. Europos bankininkystės institucijos (EBI) ataskaitoje dėl kompetentingų institucijų požiūrio į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą 9 patvirtinta, kad, nepaisant pažangos, ne visos kompetentingos institucijos sugeba veiksmingai bendradarbiauti su vidaus ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais. Taip pat skiriasi rizikos nustatymo ir rizika grindžiamos priežiūros taikymo metodai. Nors tam tikra rizika yra nacionalinio pobūdžio, kitais atvejais ji yra horizontalaus pobūdžio arba gali daryti poveikį visai Sąjungos finansų sistemai. Valstybės narės, atsakydamos į tikslinį klausimyną, kurį Komisija išplatino kaip viešų konsultacijų, pradėtų 2020 m. gegužės 7 d. priimant veiksmų planą 10 , dalį, pabrėžė, kad reikalinga bendra, nuosekli rizikos vertinimo ir nustatymo metodika. Be jau aprašytų priežiūros įgaliojimų skirtumų, EBI taip pat pažymėjo, kad nacionalinės už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingos priežiūros institucijos ne visada yra linkusios pasinaudoti visais turimais įgaliojimais. Tai lemia ne tik netinkamą priežiūrą nacionaliniu lygmeniu, bet ir nepakankamą tarpvalstybines paslaugas teikiančių specialistų priežiūrą, o tai kelia riziką visai bendrajai rinkai. Šias išvadas iš esmės patvirtino ir naujausia Europos Audito Rūmų ataskaita 11 .

Šiems trūkumams pašalinti Institucija taps integruotos kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtos priežiūros sistemos, kurią sudaro pati Institucija ir nacionalinės institucijos, turinčios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros įgaliojimus (toliau – priežiūros valdžios institucijos), pagrindine dalimi. Tiesiogiai prižiūrėdama ir priimdama sprendimus dėl kai kurių rizikingiausių tarpvalstybinių finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų, Institucija tiesiogiai prisidės prie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos Sąjungoje. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje buvo aptarti keli atvejai, kai įmonės netinkamai vykdė taisykles ir (arba) priežiūros institucijos nesiėmė tinkamų atsakomųjų priemonių. Nustačius Europos tiesioginę subjektų, kurie kelia didelę pinigų plovimo ir (arba) terorizmo finansavimo riziką, priežiūrą, bus panaikintos šios spragos, visų pirma tarpvalstybinės priežiūros srityje. Kartu tai padės koordinuoti nacionalinių priežiūros valdžios institucijų veiklą ir padėti joms padidinti jų veiksmingumą užtikrinant bendro taisyklių sąvado vykdymą ir vienodus bei aukštos kokybės priežiūros standartus, požiūrį ir rizikos vertinimo metodikas.

Visi pastaruoju metu ES užfiksuoti stambūs pinigų plovimo atvejai buvo tarpvalstybinio pobūdžio. Tačiau šių finansinių operacijų aptikimas paliekamas nacionaliniams FŽP ir jų tarpusavio bendradarbiavimui. Nors tai atspindi FŽP veiklos nepriklausomumą ir savarankiškumą, kadangi nėra bendros struktūros, kuria būtų paremtas šis bendradarbiavimas, pasitaiko atvejų, kai dėl bendrų priemonių ar išteklių trūkumo bendros analizės nėra atliekamos. Šie skirtumai trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir taip mažina gebėjimą anksti ir veiksmingai nustatyti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atvejus. Tai lemia nenuoseklų požiūrį, kuriuo gali būti piktnaudžiaujama pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais ir dėl kurio negalima laiku nustatyti tendencijų ir tipologijų Sąjungos lygmeniu 12 .

Naujoji institucija taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį gerinant FŽP keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą. Institucija veiks kaip paramos ir koordinavimo centras, padedantis FŽP dirbti, be kita ko, bendrai analizuojant pranešimus apie įtartinus sandorius ir pranešimus apie įtartiną veiklą, turinčius didelį tarpvalstybinį poveikį, ir užtikrinantis stabilią „FIU.net“ platformos prieglobą. Be to, Institucija sudarys sąlygas kurti bendrus ataskaitų šablonus ir standartus, kuriais naudosis Sąjungos FŽP.

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Dabartinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisinę sistemą Sąjungoje sudaro Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu direktyva 13 ir Lėšų pervedimo reglamentas 14 . Kartu su šiuo pasiūlymu pateikiami dar trys pasiūlymai iš dalies pakeisti taikytiną ES teisę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje:

i.naujas Reglamentas, kuriuo nustatomas bendras ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių sąvadas;

ii.nauja Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyva, kuria papildomas tas reglamentas; ir

iii.nauja Reglamento 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, redakcija.

Šis keturių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų paketas laikomas darnia visuma įgyvendinant 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų planą, kuriuo sukuriama nauja ir griežtesnė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių vykdymo užtikrinimo sistema Sąjungoje.

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Nors Institucijos kompetencija apsiribos ES teisės aktų dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo taikymo sritimi, patys šie teisės aktai sąveikauja su kitais finansinių paslaugų ir baudžiamosios teisės sričių teisės aktais ir yra su jais suderinti. Tai apima ES teisės aktus dėl mokėjimų ir lėšų pervedimo (pavyzdžiui, Mokėjimo paslaugų direktyvą, Mokėjimo sąskaitų direktyvą ir Elektroninių pinigų direktyvą 15 ). Kalbant apie FŽP, taip pat atsižvelgta į Direktyvą dėl paprastesnio finansinės informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais 16 . Institucijos kompetencija kriptoturto srityje atitinka 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos paskelbtą skaitmeninių finansų dokumentų rinkinį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu, t. y. tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir dabartinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisinė sistema. Pripažinta, kad 114 straipsnis yra tinkamas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktams, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, skirtinga nacionalinių įstatymų raida gali sutrikdyti tvarkingą vidaus rinkos veikimą, kita vertus, vykdant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo veiklą, gali būti bandoma pasinaudoti laisvu kapitalo judėjimu ir laisve teikti finansines paslaugas, o taip būtų padaryta ekonominių nuostolių, sutrikdytas bendrosios rinkos veikimas ir būtų pakenkta reputacijai Sąjungos lygmeniu.

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju) 

•    Proporcingumo principas

•    Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų strategiją dėl Komisijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų plano sudarė kelios dalys:

-konsultacijos dėl veiksmų gairių, kuriose skelbiamas Komisijos veiksmų planas. Konsultacijos Komisijos portale „Have Your Say“ vyko nuo 2020 m. vasario 11 d. iki kovo 12 d., per jas gauti 42 įvairių suinteresuotųjų šalių atsiliepimai;

-viešos konsultacijos dėl veiksmų plane pateiktų veiksmų, kuriose galėjo dalyvauti plačioji visuomenė ir visos suinteresuotųjų subjektų grupės, prasidėjo 2020 m. gegužės 7 d. ir tęsėsi iki rugpjūčio 26 d. Konsultacijų metu gautos 202 oficialūs atsiliepimai;

-tikslinės konsultacijos su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis. Valstybės narės turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę įvairiuose kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupės posėdžiuose, o ES FŽP savo nuomonę pateikė FŽP platformos posėdžiuose ir rašytiniuose dokumentuose;

-2020 m. kovo mėn. pateiktas prašymas dėl konsultacijos Europos bankininkystės institucijai. EBI savo nuomonę pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d;

-2020 m. liepos 23 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę dėl Komisijos veiksmų plano;

-2020 m. rugsėjo 30 d. Komisija surengė aukšto lygio konferenciją, kurioje dalyvavo nacionalinių ir ES valdžios institucijų, Europos Parlamento narių, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės atstovai.

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•    Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas 21 , kuris Reglamentavimo patikros valdybai buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 6 d., o patvirtintas 2020 m. gruodžio 4 d. Tas pats poveikio vertinimas taip pat pridedamas prie kitų dviejų kartu su šiuo pasiūlymu pateikiamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų : Reglamento dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei Direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos naujos redakcijos. Savo teigiamoje nuomonėje Reglamentavimo patikros valdyba pasiūlė įvairių poveikio vertinimo pateikimo patobulinimų ir jie buvo padaryti.

Poveikio vertinime Komisija atskirai apsvarstė politikos galimybes, susijusias su kovos su pinigų plovimu priežiūros veiksmingumo ir nuoseklumo didinimu ir FŽP bendradarbiavimo ir keitimosi informacija lygio didinimu.

Kalbant apie priežiūrą, apsvarstytos šios galimybės:

1)kovos su pinigų plovimu priežiūra ir toliau būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos bankininkystės institucija būtų atsakinga už šios priežiūros finansų sektoriuje priežiūrą (pagrindinis scenarijus);

2)nustatyti netiesioginę visų įpareigotųjų subjektų priežiūrą:

3)tiesioginė atrinktųjų rizikingų finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų, kuriems taikomi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimai, priežiūra ir netiesioginė visų kitų subjektų priežiūra;

4)Sąjungos lygmens tiesioginė visų įpareigotųjų subjektų kovos su pinigų plovimu priežiūra.

Remiantis poveikio vertinimo rezultatais, pirmenybė teikiama 3 galimybei – tiesioginės ir netiesioginės priežiūros įgaliojimų deriniui Sąjungos lygmens priežiūros institucijoje, kuri veikia kaip decentralizuota agentūra.

Kalbant apie FŽP bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, svarstomos šios galimybės:

1)finansinės žvalgybos padaliniai ir toliau bendradarbiautų naudodamiesi ES FŽP platforma, kuri būtų laikoma tinklu (pagrindinis scenarijus);

2)pertvarkyti ES FŽP platformą į komitologijos komitetą, paliekant Komisijai teisę priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi FŽP standartai;

3)ES FŽP platforma taptų ES mechanizmu, turinčiu įgaliojimus teikti gaires ir techninius standartus, organizuoti bendras analizes ir mokymus, atlikti tendencijų ir rizikos analizę;

4)ES FŽP platforma taptų ES lygmens FŽP, kuris pakeistų nacionalinius FŽP.

Pirmenybė teikiama 3 galimybei, t. y. ES lygmens FŽP veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmui, kuris būtų ES įstaigos dalis.

Visų šių užduočių sutelkimas naujoje institucijoje yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti tinkamą naujosios įstaigos veikimą, nes ji bendradarbiaus su įvairiais finansų ir ne finansų sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir koordinuos skirtingas priežiūros ir finansinės žvalgybos funkcijas. Atlikus kruopščią analizę 22 , galimybė pavesti naujas užduotis esamoms įstaigoms (pavyzdžiui, Europos bankininkystės institucijai) buvo atmesta dėl kelių priežasčių. Dėl EBI valdymo modelio ypatumų kilo sunkumų įgyvendinant kai kuriuos dabartinius EBI įgaliojimus, visų pirma, susijusius su vykdymo užtikrinimu: EBI reikėtų dvejopo sprendimų priėmimo modelio – vieno, skirto esamoms funkcijoms, išskyrus kovą su pinigų plovimu, ir kito, skirto tik kovos su pinigų plovimu užduotims. Be to, sinergijos poveikis būtų labai ribotas, nes EBI neturi tiesioginės subjektų priežiūros patirties ir turėtų sukaupti atitinkamą kompetenciją ne tik finansų, bet ir ne finansų sektoriuje. Tai taip pat atitinka viešų konsultacijų išvadas, iš kurių matyti, kad yra mažai pritariančių tam, kad Europos bankininkystės institucija taptų būsima už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakinga ES priežiūros institucija. Nors trečdalis respondentų neišreiškė jokios nuomonės, tik 19 proc. respondentų pritarė EBI skyrimui tokia priežiūros institucija.

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•    Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

i.tam tikrų atrinktųjų finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų tiesioginė priežiūra;

ii.netiesioginė finansų sektoriaus ir ne finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų priežiūra vykdant priežiūros institucijų arba savireguliavimo organų priežiūrą ir

iii.ES finansinės žvalgybos padalinių veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmas.

5.KITI ASPEKTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

tam tikrų atrinktųjų finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų tiesioginė priežiūra;

netiesioginė finansų sektoriaus ir ne finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų priežiūra vykdant priežiūros institucijų arba savireguliavimo organų priežiūrą ir

ES finansinės žvalgybos padalinių veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmas.

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

•    Institucijos užduotys ir įgaliojimai (5–44 straipsniai) 

Institucijos užduotys gali būti skirstomos į penkias sritis:

i.Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu Institucija užtikrina, kad grupių lygmeniu būtų laikomasi Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvoje ir reglamente ir kituose teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, kuriais finansų įstaigoms nustatomos su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susijusios pareigos, nustatytų reikalavimų. Institucija atlieka priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus atskiro subjekto ir grupės mastu, dalyvauja vykdant grupių lygmens priežiūrą, taip pat kuria ir nuolat atnaujina atrinktųjų įpareigotųjų subjektų rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo sistemą.

ii.Finansų priežiūros institucijų atžvilgiu Institucija atlieka periodines peržiūras, siekdama užtikrinti, kad visos finansų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių ir įgaliojimų, reikalingų jų užduotims atlikti. Ji sudaro palankesnes sąlygas kolegijų veiklai ir prisideda prie priežiūros praktikos konvergencijos bei skatinimo laikytis aukštų priežiūros standartų. Ji koordinuoja Sąjungos finansų priežiūros institucijų keitimąsi darbuotojais ir informacija ir teikia pagalbą priežiūros institucijoms.

iii.Ne finansų priežiūros institucijų, atitinkamais atvejais įskaitant savireguliavimo organus, atžvilgiu Institucija koordinuoja priežiūros standartų ir praktikos tarpusavio vertinimus ir prašo ne finansų priežiūros institucijų ištirti galimus įpareigotiesiems subjektams taikomų reikalavimų pažeidimus ir apsvarstyti galimybę dėl tokių pažeidimų taikyti sankcijas arba taisomuosius veiksmus. Ji atlieka periodines peržiūras ir teikia pagalbą priežiūros institucijoms. Jeigu konkrečių sektorių priežiūra nacionaliniu lygmeniu deleguojama savireguliavimo organams, Institucija vykdo pirmoje pastraipoje nustatytas užduotis, susijusias su viešųjų įstaigų, prižiūrinčių tokių savireguliavimo organų veiklą, priežiūra.

iv.Valstybių narių FŽP atžvilgiu Institucija atlieka svarbų vaidmenį FŽP atliekant bendras analizes, t. y. nustato atitinkamus atvejus ir rengia tinkamus tarpvalstybinių atvejų bendrų analizių metodus. Be to, ji suteikia galimybę FŽP naudotis IT ir dirbtinio intelekto paslaugomis ir priemonėmis, skirtomis saugiems informacijos mainams, be kita ko, teikdama „FIU.net“ prieglobą. Ji skatina kaupti ekspertines žinias apie įtartinų sandorių nustatymo, analizės ir sklaidos metodus, rengia specializuotus mokymus ir teikia pagalbą FŽP, rengia ir koordinuoja grėsmių vertinimus.

v.Bendrieji Institucijos įgaliojimai, susiję su visomis pirmiau minėtomis užduotimis, apims įgaliojimą priimti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, jei tai numatyta taikomuose kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktuose, ir platų įgaliojimą priimti gaires ar rekomendacijas, skirtas įpareigotiesiems subjektams, už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingoms priežiūros institucijoms ar FŽP. Vykdydama tiesioginę priežiūrą, Institucija turi įgaliojimus priimti privalomus sprendimus, administracines priemones ir pinigines sankcijas tiesiogiai prižiūrimų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu. Vykdydama netiesioginę priežiūrą finansų ir ne finansų priežiūros valdžios institucijų atžvilgiu Institucija turi įgaliojimus, inter alia, teikti prašymus imtis veiksmų ir nurodymus, susijusius su jų pačių priežiūros įgaliojimų vykdymu.

•    Atrinktųjų finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų tiesioginė priežiūra (12–27 straipsniai)

Institucija bus tam tikro skaičiaus rizikingiausių tarpvalstybinių finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų (toliau – atrinktieji įpareigotieji subjektai) priežiūros institucija. Be to, nustatyta tvarka, pagal kurią ji iš nacionalinės priežiūros valdžios institucijos gali perimti bet kurio finansų sektoriaus įpareigotojo subjekto priežiūrą susidarius kritinei padėčiai, jei yra požymių, kad buvo pažeisti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktai, o priežiūros valdžios institucija nesiėmė efektyvių ir tinkamų priemonių. Periodiškai, kas trejus metus, remiantis objektyviais kriterijais bus vykdoma tiesiogiai prižiūrėtinų subjektų atranka. Subjektų atranka vykdoma tokiu būdu: jie turi vykdyti veiklą bent keliose valstybėse narėse, o tam tikrose iš šių valstybių narių priežiūros valdžios institucija, remdamasi suderinta rizikos vertinimo metodika, turi juos priskirti aukščiausiai rizikos kategorijai.

Institucija gali perimti atskiro finansų sektoriaus įpareigotojo subjekto priežiūrą, jei subjekto lygmeniu kilo problemų, susijusių su taikomų reikalavimų laikymusi, o atitinkama priežiūros valdžios institucija nesiėmė tinkamų priemonių, kad neatitiktis būtų laiku pašalinta. Perėmimas gali būti vykdomas tik pagal procedūrą, kurios pabaigoje priimamas Komisijos sprendimas, patvirtinantis perėmimą. Kol tai nėra nepadaryta, jei iki nustatyto termino nacionalinė valdžios institucija nebūtų ėmusis veiksmų, o Institucija būtų apie tai pranešusi Komisijai ir paprašytų priimti sprendimą dėl priežiūros kompetencijos perdavimo, Institucija įpareigotų priežiūros valdžios instituciją imtis konkrečių veiksmų nustatytiems trūkumams ištaisyti įpareigotojo subjekto lygmeniu. Tiesiogiai prižiūrimų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrą vykdys jungtinės priežiūros grupės, kurioms vadovaus Institucija, tačiau į jas bus įtraukti ir nacionalinių priežiūros valdžios institucijų darbuotojai. Priežiūros metu bus vykdomi apsilankymai vietoje. Institucija turės teisę priimti privalomus sprendimus dėl tokių atrinktųjų įpareigotųjų subjektų ir juridiniams asmenims taikyti administracines sankcijas, kurių didžiausia leistina riba sudaro 10 proc. apyvartos arba 10 mln. eurų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

•    Netiesioginė neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų (25–27 straipsniai) ir ne finansų įpareigotųjų subjektų (28–29 straipsniai) priežiūra Institucija atliks netiesioginės priežiūros funkciją – koordinuos ir prižiūrės nacionalinių už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros institucijų, įskaitant tam tikrų ne finansų pareigotųjų subjektų savireguliavimo organus tam tikrose valstybėse narėse, veiklą.

Tarpusavio vertinimai ir teminės apžvalgos bus svarbios priemonės, padedančios nustatyti gerąją ir ne tokią sėkmingą patirtį ir užtikrinti aukštus priežiūros standartus visoje Sąjungoje. Institucija turės įgaliojimus teikti gaires, nuomones ir rekomendacijas nacionalinėms priežiūros institucijoms ir savireguliavimo organams.

•    Finansinės žvalgybos padalinių veiklos koordinavimo ir rėmimo mechanizmas (33–37 straipsniai)

Institucija bus įgaliota techniniais įgyvendinimo standartais patvirtinti privalomus šablonus ir modelius, skirtus įpareigotųjų subjektų pranešimams FŽP apie įtartinus sandorius ir įtartiną veiklą, taip sudarant palankesnes sąlygas spartesniam ir efektyvesniam FŽP bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija. Ji skatins ir dalyvaus organizuojant bendras tam tikrų įtartinų tarpvalstybinių sandorių ir veiklos analizes. Ji peržiūrės tokių bendrų analizių atlikimo eigą, metodus ir procedūras, siekdama nuolat didinti jų veiksmingumą. Be to, ji teiks prieglobą ir valdys „FIU.net“ – saugų FŽP ryšių tinklą.

•    Institucijos organizacinė struktūra ir valdymas (45–63 straipsniai)

Instituciją sudarys du kolegialūs valdymo organai: Vykdomoji valdyba, kurią sudarys penki nepriklausomi nuolatiniai nariai ir Institucijos pirmininkas, ir Bendroji valdyba, kurią sudarys valstybių narių atstovai. Kad galėtų vykdyti įvairias Institucijai pavestas užduotis, Bendroji valdyba bus dviejų sudėčių: priežiūros klausimų, kurią sudarys už kovos su pinigų plovimu priežiūrą atsakingų valdžios institucijų vadovai, ir FŽP klausimų, kurią sudarys valstybių narių FŽP vadovai. Abiejų sudėčių Bendrajai valdybai pirmininkauja Institucijos pirmininkas.

Atitinkamos sudėties bendroji valdyba, priklausomai nuo dalyko, priims visas reguliavimo priemones, techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų projektus. Priežiūros klausimų bendroji valdyba taip pat gali teikti nuomonę apie visus jungtinės priežiūros grupės parengtus sprendimus dėl tiesiogiai prižiūrimų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų, prieš Vykdomajai valdybai priimant galutinį sprendimą.

Vykdomoji valdyba yra Institucijos valdymo organas. Ji priims visus sprendimus atskirų įpareigotųjų subjektų arba atskirų priežiūros valdžios institucijų atžvilgiu, kai Institucija veikia kaip tiesioginės atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūros institucija arba kaip netiesioginės neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų arba ne finansų įpareigotųjų subjektų priežiūros institucija, turinti konkrečius priežiūros įgaliojimus jų priežiūros valdžios institucijų atžvilgiu. Vykdomoji valdyba taip pat priims sprendimus dėl biudžeto projekto ir kitų su Institucijos administracine veikla, operacijomis ir veikimu susijusių reikalų. Priimant šiuos konkrečius sprendimus, Komisijos atstovas turi teisę balsuoti.

Institucija turės pirmininką ir vykdomąjį direktorių. Pirmininkas atstovauja Institucijai ir yra atsakingas už Bendrosios valdybos ir Vykdomosios valdybos darbo parengimą. Vykdomasis direktorius bus atsakingas už kasdienį Institucijos valdymą ir bus administracine prasme atsakingas už Institucijos biudžeto vykdymą, išteklius, personalą ir viešuosius pirkimus. Institucijos pirmininkas ir vykdomasis direktorius bus atrenkami pagal atskiras atrankos procedūras.

Bus įsteigta Administracinė peržiūros valdyba, kuri nagrinės apeliacinius skundus dėl privalomų Institucijos sprendimų, skirtų jos tiesiogiai prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams. Administracinės peržiūros valdybos sprendimus bus galima apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Administracinę peržiūros valdybą sudarys nepriekaištingos reputacijos asmenys, kuriems bus pavesta nagrinėti atrinktųjų įpareigotųjų subjektų administracinius skundus dėl Institucijos jiems skirtų privalomų sprendimų. Administracinė peržiūros valdyba gali siūlyti iš dalies pakeisti arba pakeisti pirminį Vykdomosios valdybos sprendimą, dėl kurio pateiktas administracinis skundas. Vykdomoji valdyba atsižvelgia į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę, tačiau ji nėra jai privaloma.

•    Finansinės nuostatos (64–72 straipsniai)

Institucija sudarys metinį biudžetą, kuris turi būti subalansuotas ir kurį tvirtins biudžeto valdymo institucija. Ji patvirtins vidaus finansinį reglamentą ir kovos su sukčiavimu priemones. Audito Rūmai pateiks pastabas dėl biudžeto projekto ir bus kompetentingi atlikti Institucijos auditą. Europos Parlamentas, kaip ir kitų decentralizuotų agentūrų atveju, patvirtins biudžeto įvykdymą.

Institucijos įplaukos bus gaunamos iš ES biudžeto ir iš mokesčių, surinktų iš tam tikrų atrinktųjų ir neatrinktųjų finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų. Iš atrinktųjų įpareigotųjų subjektų ir neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų renkami mokesčiai atitiks Institucijos išlaidas, patirtas vykdant tiesioginę ir netiesioginę finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų priežiūrą. Komisijos deleguotajame akte bus nurodytas įpareigotųjų subjektų, kuriems taikomi mokesčiai, pogrupis ir nustatyta kiekvienam įpareigotajam subjektui taikomų mokesčių apskaičiavimo metodika.

•    Tarnybos nuostatai (73–76 straipsniai) ir bendradarbiavimas (77–81 straipsniai) 

Institucija taikys Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įskaitant profesinės paslapties, privilegijų ir imunitetų nuostatas. Duomenų apsaugos ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklėse bus nustatyta pareiga glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir valdyba.

Institucija privalo sąžiningai bendradarbiauti su atitinkamomis išorės įstaigomis, įskaitant ES įstaigas (Europolą, Europos priežiūros institucijas, Bendrąjį priežiūros mechanizmą ir Europos prokuratūrą), kitomis atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiui, prudencinėmis, pertvarkymo ir IGS institucijomis, ir prireikus trečiųjų valstybių institucijomis.

•    Baigiamosios nuostatos (82–93 straipsniai) 

Europos bankininkystės institucijos kompetencijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje panaikinamos ir perduodamos Institucijai.

Institucija bus įsteigta 2023 m. pradžioje, o tiesioginės priežiūros veikla bus pradėta vykdyti 2026 m. pradžioje. Iki 2029 m. gruodžio mėn. bus atliktas įvertinimas.

2021/0240 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 30 ,

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę 31 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)įgyvendinant dabartinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, kuri labai priklauso nuo nacionalinio kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įgyvendinimo, įgyta patirtis rodo, kad yra trūkumų, susijusių ne tik su efektyviu Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veikimu, bet ir su tarptautinių rekomendacijų integravimu. Dėl šių trūkumų atsiranda naujų kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui tiek dėl vidaus rinkoje kylančios rizikos, tiek dėl išorės grėsmių, su kuriomis susiduria vidaus rinka;

(2)tarpvalstybinis nusikaltimų ir nusikalstamu būdu gautų pajamų pobūdis kelia pavojų Sąjungos finansų sistemos pastangoms, susijusioms su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija. Šios pastangos turi būti dedamos Sąjungos lygmeniu, įsteigiant instituciją, prisidedančią prie suderintų taisyklių įgyvendinimo. Be to, institucija turėtų laikytis suderinto požiūrio, kad sustiprintų esamą Sąjungos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencinę sistemą, visų pirma pinigų plovimo prevencijos priežiūrą ir FŽP bendradarbiavimą. Dėl tokio požiūrio turėtų sumažėti nacionalinių teisės aktų ir priežiūros praktikos skirtumų ir būti sukurtos struktūros, kurios būtų užtikrintai naudingos sklandžiam vidaus rinkos veikimui, ir todėl jis turėtų būti grindžiamas SESV 114 straipsniu;

(3)todėl turėtų būti įsteigta Europos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija – Kovos su pinigų plovimu institucija (toliau – Institucija). Šios naujos institucijos sukūrimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą įpareigotųjų subjektų, kuriems būdinga didelė pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, priežiūrą, stiprinti bendrus priežiūros metodus, taikomus neatrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams, ir sudaryti palankesnes sąlygas finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendroms analizėms ir bendradarbiavimui;

(4)ši nauja priemonė yra išsamaus dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama stiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, dalis. Ši priemonė, Direktyva [prašoma įrašyti nuorodą – Pasiūlymas dėl Šeštosios kovos su pinigų plovimu direktyvos], Reglamentas [prašoma įrašyti nuorodą – Pasiūlymas dėl naujos Reglamento (ES) 2015/847 redakcijos] ir Reglamentas [prašoma įrašyti nuorodą – Pasiūlymas dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento] sudarys teisinę sistemą, kuria reglamentuojami kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimai, kurių turi laikytis įpareigotieji subjektai, ir kuria grindžiama institucinė Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema;

(5)siekiant užtikrinti efektyvų ir vienodą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą visoje Sąjungoje, Institucijai būtina suteikti šiuos įgaliojimus: tiesiogiai prižiūrėti tam tikrą skaičių finansų sektoriaus atrinktųjų įpareigotųjų subjektų; vykdyti stebėseną, analizę ir keistis informacija apie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką, turinčią įtakos vidaus rinkai; koordinuoti ir prižiūrėti finansų sektoriaus už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros institucijų veiklą; koordinuoti ir prižiūrėti ne finansų sektoriaus už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros institucijų, įskaitant savireguliavimo organus, veiklą, taip pat koordinuoti ir remti FŽP veiklą;

(6)tinkamiausias būdas užtikrinti FŽP priežiūrą ir bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu – sujungti tiesioginės ir netiesioginės įpareigotųjų subjektų priežiūros kompetenciją, taip pat veikti kaip FŽP veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo mechanizmas. Tai turėtų būti pasiekta sukuriant instituciją, kuri turėtų būti nepriklausoma ir pasižymėti aukšta technine kompetencija ir kuri turėtų būti įsteigta pagal Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį dėl decentralizuotų agentūrų 32 ;

(7)Institucija ir priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti susitarimą dėl būstinės, kuriame būtų nustatytos būstinės įsteigimo sąlygos ir Institucijai ir jos darbuotojams valstybės narės suteikiami pranašumai;

(8)Institucijos įgaliojimai turėtų leisti jai įvairiais būdais gerinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą Sąjungoje. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu Institucija turėtų užtikrinti, kad visa grupė laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemoje ir visuose kituose teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, kuriais finansų įstaigoms nustatomos su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susijusios pareigos, nustatytų reikalavimų. Be to, Institucija turėtų atlikti periodines peržiūras, siekdama užtikrinti, kad visos finansų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių ir įgaliojimų, reikalingų jų užduotims atlikti. Ji turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų kolegijų veiklai ir turėtų prisidėti prie priežiūros praktikos konvergencijos bei aukštų priežiūros standartų laikymosi skatinimo. Ne finansų priežiūros institucijų, atitinkamais atvejais įskaitant savireguliavimo organus, atžvilgiu Institucija turėtų koordinuoti priežiūros standartų ir praktikos tarpusavio vertinimus ir prašyti ne finansų priežiūros institucijų ištirti galimus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų pažeidimus. Be to, Institucija turėtų koordinuoti FŽP bendrų analizių vykdymą ir suteikti FŽP galimybę naudotis IT ir dirbtinio intelekto paslaugomis ir priemonėmis, kad būtų galima saugiai dalytis informacija, be kita ko, teikdama „FIU.net“ prieglobą;

(9)siekiant sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles Sąjungos lygmeniu ir padidinti jų aiškumą, kartu užtikrinant suderinamumą su tarptautiniais standartais ir kitais teisės aktais, būtina nustatyti Institucijos, kaip koordinatorės Sąjungos lygmeniu visų rūšių įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, vaidmenį, taip padėti nacionalinėms priežiūros institucijoms ir skatinti priežiūros konvergenciją, kad būtų padidintas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įgyvendinimo veiksmingumas, taip pat ir ne finansų sektoriuje. Todėl Institucija turėtų būti įgaliota rengti techninius reguliavimo standartus, priimti gaires, rekomendacijas ir nuomones, kad tais atvejais, kai priežiūra vykdoma nacionaliniu lygmeniu, visiems panašiems subjektams iš esmės būtų taikoma ta pati priežiūros praktika ir standartai. Atsižvelgiant į itin specializuotą Institucijos kompetenciją, jai turėtų būti patikėta parengti priežiūros metodiką, atitinkančią rizika grindžiamą požiūrį. Tam tikri metodikos aspektai, kurie gali apimti suderintus kiekybinius lyginamuosius standartus, pavyzdžiui, įpareigotiesiems subjektams būdingos rizikos profilio klasifikavimo metodai, turėtų būti išsamiai išdėstyti tiesiogiai taikomose privalomose reguliavimo priemonėse – techniniuose reguliavimo arba įgyvendinimo standartuose. Kiti aspektai, dėl kurių reikia didesnės priežiūros veiksmų laisvės, pavyzdžiui, įpareigotųjų subjektų likutinės rizikos profilio ir vidaus kontrolės vertinimo metodai, turėtų būti aptarti neprivalomose Institucijos gairėse, rekomendacijose ir nuomonėse. Suderintoje priežiūros metodikoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į esamas priežiūros metodikas, susijusias su kitais finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų priežiūros aspektais, ir, jei reikia, jos turėtų būti panaudotos, visų pirma tais atvejais, kai egzistuoja kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei prudencinės priežiūros sąveika. Tiksliau, priežiūros metodika, kurią turi parengti Institucija, turėtų papildyti Europos bankininkystės institucijos parengtas gaires ir kitas priemones, kuriose išsamiai išdėstyti prudencinės priežiūros valdžios institucijų požiūriai į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos veiksnių įtraukimą į prudencinę priežiūrą, siekiant užtikrinti veiksmingą prudencinės priežiūros ir kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu priežiūros sąveiką;

(10)Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai rengti techninius reguliavimo standartus, kad būtų baigtas rengti suderintas taisyklių sąvadas, nustatytas [įrašyti nuorodas – Pasiūlymas dėl Šeštosios kovos su pinigų plovimu direktyvos, Kovos su pinigų plovimu reglamentas ir Pasiūlymas dėl naujos Reglamento (ES) 2015/847 redakcijos]. Techninių reguliavimo standartų projektus pagal SESV 290 straipsnį deleguotaisiais aktais turėtų tvirtinti Komisija, kad jie įgytų privalomą teisinį poveikį. Juos iš dalies keisti turėtų būti leidžiama tik labai ribotomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, nes Institucija yra subjektas, kuris atidžiai seka kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos veikimą ir yra su ja geriausiai susipažinusi. Siekiant užtikrinti sklandų ir greitą tų standartų priėmimą, Komisijos sprendimui dėl techninių reguliavimo standartų patvirtinimo priimti turėtų būti nustatomas terminas;

(11)kaip numatyta SESV 291 straipsnyje, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus;

(12)kadangi nėra pakankamai efektyvių priemonių, skirtų su tarpvalstybiniais aspektais susijusiems pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo incidentams nagrinėti, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti integruotą kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtą priežiūros sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir kokybišką kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtos priežiūros metodikos taikymą ir skatintų veiksmingą visų atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Dėl šių priežasčių Institucija ir nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros valdžios institucijos (toliau – priežiūros valdžios institucijos) turėtų sudaryti kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtą priežiūros sistemą. Tai taip pat būtų naudinga priežiūros valdžios institucijoms, kai susiduriama su konkrečiais sunkumais, pavyzdžiui, dėl padidėjusios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rizikos arba dėl išteklių trūkumo, nes pagal šią sistemą, gavus prašymą, turėtų būti galima teikti savitarpio pagalbą. Tai galėtų apimti darbuotojų mainus ir delegavimą, mokymo veiklą ir keitimąsi geriausia patirtimi. Be to, Komisija galėtų valstybėms narėms teikti techninę paramą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240, kad būtų skatinamos reformos, kuriomis siekiama sustiprinti kovą su pinigų plovimu 33 ;

(13)atsižvelgiant į svarbią teminių apžvalgų funkciją vykdant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą visoje Sąjungoje, nes jomis galima nustatyti ir palyginti prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams kylančios rizikos lygį ir tendencijas, ir į tai, kad šiuo metu skirtingų valstybių narių priežiūros institucijos negali pasinaudoti šiomis apžvalgomis, būtina, kad Institucija nustatytų nacionalines temines apžvalgas, kurių taikymo sritis ir terminai būtų panašūs, ir užtikrintų jų koordinavimą Sąjungos lygmeniu. Siekiant išvengti galimai prieštaringų pranešimų bendraujant su prižiūrimais subjektais, Institucijos, kaip koordinatorės, vaidmuo turėtų apsiriboti sąveika su atitinkamomis priežiūros valdžios institucijomis ir neturėtų apimti jokios tiesioginės sąveikos su neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais. Dėl tos pačios priežasties Institucija turėtų išnagrinėti galimybę suderinti arba sinchronizuoti nacionalinių teminių apžvalgų terminus ir palengvinti bet kokią veiklą, kurią atitinkamos priežiūros valdžios institucijos gali norėti vykdyti kartu arba panašiu būdu;

(14)efektyvus duomenų naudojimas padeda geriau vykdyti stebėseną ir užtikrinti, kad įmonės laikytųsi reikalavimų. Todėl Institucijos ir priežiūros valdžios institucijų vykdoma visų įpareigotųjų subjektų tiesioginė ir netiesioginė priežiūra visoje sistemoje turėtų būti grindžiama operatyvia prieiga prie atitinkamų duomenų ir informacijos apie pačius įpareigotuosius subjektus ir jų atžvilgiu vykdomus priežiūros veiksmus bei taikomas priemones. Šiuo tikslu Institucija turėtų sukurti centrinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama iš visų priežiūros valdžios institucijų surinkta informacija, ir pasirinktinai suteikti galimybę šia informacija naudotis bet kuriai sistemoje esančiai priežiūros valdžios institucijai. Šie duomenys taip pat turėtų apimti veiklos leidimų procedūrų panaikinimą, atskirų įpareigotųjų subjektų akcininkų ir narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimus, nes tai leis atitinkamoms institucijoms tinkamai apsvarstyti galimus konkrečių subjektų ir asmenų trūkumus, kurie galėjo pasireikšti kitose valstybėse narėse. Į duomenų bazę taip pat turėtų būti įtraukta statistinė informacija apie priežiūros ir kitas valdžios institucijas, dalyvaujančias vykdant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą. Tokia informacija leistų Institucijai veiksmingai prižiūrėti, ar kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirta priežiūros sistema veikia sklandžiai ir veiksmingai. Duomenų bazės informacija leistų Institucijai laiku reaguoti į galimus neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų trūkumus ir reikalavimų nesilaikymo atvejus. Pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 34 24 straipsnį Institucija nepagrįstai nedelsdama Europos prokuratūrai praneš apie bet kokį nusikalstamą elgesį, dėl kurio ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal to reglamento 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. Pagal Reglamento (ES) 883/2013 35 8 straipsnį Institucija nedelsdama perduos OLAF visą informaciją, susijusią su galimais Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais;

(15)siekiant užtikrinti veiksmingesnę ir mažiau susiskaidžiusią Sąjungos finansų sistemos apsaugą, Institucija turėtų tiesiogiai prižiūrėti tam tikrą skaičių rizikingiausių įpareigotųjų subjektų. Kadangi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika nėra proporcinga prižiūrimų subjektų dydžiui, rizikingiausiems subjektams nustatyti turėtų būti taikomi kiti kriterijai. Visų pirma reikėtų atsižvelgti į dvi kategorijas: periodiškai atrenkamas didelės rizikos tarpvalstybines kredito ir finansų įstaigas, vykdančias veiklą daugelyje valstybių narių; ir išimtiniais atvejais bet kuriuos subjektus, į kurių esminius taikomų reikalavimų pažeidimus jų nacionalinė priežiūros institucija nepakankamai arba ne laiku reaguoja. Šie subjektai priklausytų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų kategorijai;

(16)pirmosios kategorijos kredito ir finansų įstaigos arba tokių įstaigų grupės turėtų būti vertinamos kas trejus metus, remiantis objektyvių kriterijų, susijusių su jų tarpvalstybiniais padaliniais ir veikla, ir kriterijų, susijusių su joms būdingos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos profiliu, deriniu. Į atrankos procesą turėtų būti įtrauktos tik keliose valstybėse narėse veikiančios didelės sudėtingos finansinės grupės, kurių priežiūra Sąjungos lygmeniu galėtų būti efektyvesnė. Kalbant apie kredito įstaigų įtraukimą į atrankos procesą, minimalus tarpvalstybinių padalinių kiekis turėtų būti grindžiamas patronuojamųjų įmonių ir filialų įvairiose valstybėse narėse skaičiumi, nes didelės apimties rizikingai bankinei veiklai vykdyti reikia būti įsisteigus vietoje. Tačiau kiti finansų sektoriaus subjektai gali vykdyti veiklą, kuri gali būti pakankamai rizikinga pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo požiūriu, tiesiogiai teikdami paslaugas, pavyzdžiui, per tarpininkų tinklą, bet gali neturėti įsteigtų patronuojamųjų įmonių ar filialų daugelyje valstybių narių. Todėl, taikant tuos pačius tarpvalstybinius kriterijus, t. y. kriterijų, susijusį su įsisteigimo laisve, būtų atmetami dideli finansų sektoriaus subjektai, turintys reikšmingos rizikos profilį keliose valstybėse narėse, tačiau nėra jose įsisteigę. Kadangi veiklos, vykdomos tiesiogiai teikiant paslaugas, apimtis paprastai yra mažesnė nei filiale ar patronuojamojoje įmonėje vykdomos veiklos apimtis, tikslinga svarstyti tik tas grupes, kurios yra įsteigtos ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, tačiau tiesiogiai arba per tarpininkų tinklą teikia paslaugas dar ne mažiau kaip aštuoniose valstybėse narėse;

(17)siekiant užtikrinti, kad tiesiogiai prižiūrimi Sąjungos lygmeniu būtų tik rizikingiausi įpareigotieji subjektai iš tų, kurie vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, turėtų būti suderintas jiems būdingos rizikos vertinimas. Šiuo metu taikomi įvairūs nacionaliniai požiūriai, o priežiūros valdžios institucijos taiko skirtingus lyginamuosius standartus, kad įvertintų ir klasifikuotų įpareigotiesiems subjektams būdingą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką. Šių nacionalinių metodikų taikymas atrenkant subjektus, kurie būtų tiesiogiai prižiūrimi Sąjungos lygmeniu, galėtų lemti skirtingas šių subjektų veiklos sąlygas. Todėl Institucija turėtų būti įgaliota parengti techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatyta suderinta metodika ir lyginamieji standartai, pagal kuriuos būdinga pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika būtų klasifikuojama kaip maža, vidutinė, gana didelė arba didelė. Metodika turėtų būti pritaikyta konkrečioms rizikos rūšims, todėl turėtų būti vadovaujamasi skirtingomis įpareigotųjų subjektų, kurie yra finansų įstaigos, kategorijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą COM(2021) 420 numerį]. Ta metodika turėtų būti pakankamai išsami ir joje turėtų būti nustatyti konkretūs kiekybiniai ir kokybiniai lyginamieji standartai, atsižvelgiant bent į rizikos veiksnius, susijusius su aptarnaujamų klientų tipais, siūlomais produktais ir paslaugomis bei geografiniais regionais, įskaitant trečiųjų valstybių jurisdikcijas, kuriose įpareigotieji subjektai vykdo veiklą arba su kuriomis jie yra susiję. Tiksliau, kiekvieno vertinamo įpareigotojo subjekto būdingos rizikos profilis būtų klasifikuojamas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis vykdo veiklą, taip, kad atitiktų bet kurio kito įpareigotojo subjekto Sąjungoje klasifikaciją. Dėl kiekybinių ir kokybinių lyginamųjų standartų toks klasifikavimas būtų objektyvus ir nepriklausytų nuo konkrečios valstybės narės priežiūros valdžios institucijos ar Institucijos diskrecijos;

(18)galutiniu atrankos kriterijumi turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos tiesiogiai prižiūrimiems įpareigotiesiems subjektams, todėl Institucijai ar priežiūros valdžios institucijoms neturėtų būti palikta diskrecijos teisė spręsti dėl įpareigotųjų subjektų, kuriems turėtų būti taikoma tiesioginė priežiūra, sąrašo. Todėl, jei tam tikras įvertintas įpareigotasis subjektas vykdo tarpvalstybinę veiklą ir pagal suderintą metodiką patenka į didelės rizikos kategoriją bent keliose valstybėse narėse, jis turėtų būti laikomas atrinktuoju įpareigotuoju subjektu. Kredito įstaigų atveju į tarpvalstybinį aspektą turėtų būti atsižvelgiama įtraukiant tas kredito įstaigas, kurios bent keturiose valstybėse narėse priskiriamos didelės rizikos kategorijai, ir jeigu bent vienoje iš tų keturių valstybių narių subjektas buvo prižiūrimas arba jo atžvilgiu buvo atliekamas kitas viešas tyrimas dėl esminių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų pažeidimų. Kitų finansų įstaigų atveju į tarpvalstybinį aspektą turėtų būti atsižvelgiama įtraukiant tas finansų įstaigas, kurios priskiriamos didelės rizikos kategorijai bent vienoje valstybėje narėje, kurioje jos įsteigtos, ir bent penkiose kitose valstybėse narėse, kuriose jos veikia tiesiogiai teikdamos paslaugas;

(19)siekdama atitinkamoms įstaigoms suteikti skaidrumo ir aiškumo, Institucija turėtų paskelbti atrinktųjų įpareigotųjų subjektų sąrašą per vieną mėnesį nuo atrankos etapo pradžios, prieš tai patikrinusi, ar finansų priežiūros institucijų pateikta informacija atitinka tarpvalstybinės veiklos kriterijus ir būdingos rizikos metodiką. Todėl svarbu, kad kiekvieno atrankos laikotarpio pradžioje atitinkamos finansų priežiūros institucijos pateiktų Institucijai naujausią statistinę informaciją, pagal kurią būtų sudarytas finansų įstaigų, kurios gali būti vertinamos pagal formalius vertinimo kriterijus, susijusius su jų tarpvalstybine veikla, sąrašas. Šiomis aplinkybėmis finansų priežiūros institucijos turėtų informuoti Instituciją apie tai, kokiai būdingos rizikos kategorijai priskiriama finansų įstaiga jų jurisdikcijoje pagal techniniuose reguliavimo standartuose nustatytą metodiką. Tada, praėjus penkiems mėnesiams nuo sąrašo paskelbimo, Institucija turėtų perimti su tiesiogine priežiūra susijusias užduotis. Toks laikas reikalingas tinkamai pasirengti priežiūros užduočių perkėlimui iš nacionalinio lygmens į Sąjungos lygmenį, įskaitant jungtinės priežiūros grupės sudarymą ir atitinkamų darbo tvarkos susitarimų su atitinkamomis finansų priežiūros institucijomis priėmimą;

(20)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir vienodas sąlygas atrinktiesiems subjektams, bet kuris atrinktasis subjektas turėtų likti tiesiogiai prižiūrimas Institucijos bent trejus metus, net jei nuo atrankos momento ir per trejus metus jis nebeatitinka kurio nors tarpvalstybinės veiklos ar su rizika susijusio kriterijaus, pavyzdžiui, dėl galimo veiklos, vykdomos per padalinius arba naudojantis laisve teikti paslaugas, konsolidavimo, plėtros ar perskirstymo. Institucija taip pat turėtų užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai ir jų priežiūros valdžios institucijos skirtų pakankamai laiko pasirengti priežiūros perkėlimui iš nacionalinio lygmens į Sąjungos lygmenį. Todėl kiekviena vėlesnė atranka turėtų būti pradedama likus šešiems mėnesiams iki anksčiau atrinktų subjektų trejų metų priežiūros laikotarpio pabaigos datos;

(21)atitinkami subjektai, dalyvaujantys taikant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje atsižvelgdami į Sutartyse įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo pareigą. Siekiant užtikrinti, kad kovai su pinigų plovimu skirta priežiūros sistema, kurią sudaro Institucija ir priežiūros valdžios institucijos, veiktų kaip integruotas mechanizmas ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į jurisdikcijai būdingą riziką ir tinkamai panaudota vietos priežiūros kompetencija, tiesioginė atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra turėtų būti vykdoma įsteigiant jungtines priežiūros grupes. Šioms grupėms turėtų vadovauti Institucijos darbuotojas, koordinuojantis visą grupės vykdomą priežiūros veiklą. Siekiant užtikrinti tinkamą galimų nacionalinių ypatumų supratimą, grupės vadovas (toliau – jungtinės priežiūros grupės koordinatorius) turėtų būti valstybėje narėje, kurioje yra atrinktojo subjekto būstinė. Institucija turėtų būti atsakinga už jungtinės priežiūros grupės įsteigimą ir sudėtį, o vietos priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad į grupę būtų paskirtas pakankamas jų darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į atrinktojo subjekto rizikos profilį jų jurisdikcijoje;

(22)siekiant užtikrinti, kad Institucija galėtų efektyviai vykdyti savo priežiūros pareigas atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, Institucija turėtų turėti galimybę gauti visus vidaus dokumentus ir informaciją, reikalingus jos užduotims vykdyti, ir šiuo tikslu turėti bendrus tyrimo įgaliojimus, kurie pagal nacionalinę administracinę teisę suteikiami visoms priežiūros valdžios institucijoms;

(23)Institucija turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad subjekto viduje būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad įpareigotieji subjektai geriau laikytųsi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos, įskaitant vidaus procedūrų stiprinimą ir valdymo struktūros pokyčius, prireikus net valdymo organo narių nušalinimą, nepažeidžiant kitų atitinkamų to paties atrinktojo subjekto priežiūros valdžios institucijų įgaliojimų. Pateikus atitinkamas išvadas, susijusias su tuo, kad įpareigotasis subjektas nesilaiko arba iš dalies laikosi taikomų reikalavimų, ji turėtų galėti nustatyti konkrečias priemones ar procedūras konkretiems klientams ar klientų kategorijoms, kurie kelia didelę riziką. Įprastas tokios priežiūros elementas turėtų būti patikrinimai vietoje. Jei tam tikros rūšies patikrinimui vietoje reikalingas nacionalinės teisminės institucijos leidimas, tokio leidimo turėtų prašyti Institucija;

(24)Institucija turėtų turėti visus priežiūros įgaliojimus tiesiogiai prižiūrimų subjektų atžvilgiu, kad užtikrintų taikomų reikalavimų laikymąsi. Šie įgaliojimai turėtų būti taikomi tais atvejais, kai atrinktasis subjektas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kai nėra tikėtina, kad tam tikri reikalavimai bus įvykdyti, taip pat tais atvejais, kai vidaus procesai ir kontrolė nėra tinkami užtikrinti patikimą atrinktojo įpareigotojo subjekto pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos valdymą. Šiais įgaliojimais būtų galima naudotis priimant privalomus sprendimus, skirtus atrinktiesiems atskiriems įpareigotiesiems subjektams;

(25)be priežiūros įgaliojimų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, tiesiogiai taikomų reikalavimų esminių pažeidimų atvejais Institucija turėtų galėti atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams taikyti administracines pinigines sankcijas. Tokios sankcijos turėtų būti proporcingos ir atgrasomos, turėti ir baudžiamąjį, ir atgrasomąjį poveikį bei atitikti ne bis in idem principą. Didžiausi piniginių sankcijų dydžiai turėtų atitikti [įrašyti nuorodą – Šeštoji kovos su pinigų plovimu direktyva] nustatytus dydžius ir turėtų būti prieinami visoms priežiūros valdžios institucijoms visoje Sąjungoje. Baziniai šių sankcijų dydžiai turėtų būti nustatomi pagal kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą nustatytas ribas, atsižvelgiant į pažeistų reikalavimų pobūdį. Kad Institucija galėtų tinkamai atsižvelgti į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, turėtų būti įmanoma pakoreguoti atitinkamą bazinį dydį. Siekiant laiku pakeisti žalingą verslo praktiką, Institucijos vykdomoji valdyba turėtų būti įgaliota skirti periodines baudas, kad atitinkamas juridinis ar fizinis asmuo būtų priverstas atitinkamą elgesį nutraukti. Siekiant didinti visų įpareigotųjų subjektų informuotumą, skatinant juos taikyti verslo praktiką, kuri atitiktų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, turėtų būti atskleidžiama informacija apie sankcijas ir nuobaudas. Teisingumo Teismas turėtų turėti jurisdikciją peržiūrėti Institucijos, Tarybos ir Komisijos priimtų sprendimų teisėtumą, kaip numatyta SESV 263 straipsnyje, ir nustatyti jų nesutartinę atsakomybę;

(26)kad Institucija ir finansų priežiūros institucijos galėtų greitai ir efektyviai bendrauti kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje ir kad sprendimų priėmimo procesai būtų nuoseklesni, būtina nustatyti specialią bendravimo toje sistemoje tvarką;

(27)neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų atveju kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priežiūra visų pirma turi būti vykdoma nacionaliniu lygmeniu, o nacionalinėms kompetentingoms institucijoms paliekama visa atsakomybė ir atskaitomybė už tiesioginę priežiūrą. Institucijai turėtų būti suteikti tinkami netiesioginės priežiūros įgaliojimai, kad būtų užtikrinta, jog priežiūros veiksmai nacionaliniu lygmeniu visoje Sąjungoje būtų nuoseklūs ir kokybiški. Todėl ji turėtų atlikti priežiūros konvergencijos būklės vertinimus ir skelbti ataskaitas su savo išvadomis. Jai turėtų būti suteikti įgaliojimai teikti gaires ir rekomendacijas, skirtas tiek įpareigotiesiems subjektams, tiek priežiūros valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti suderintą ir aukšto lygio priežiūros praktiką visoje Sąjungoje;

(28)tam tikriems finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams, kurie neatitinka įprastinės atrankos reikalavimų, vis tiek gali būti būdingas didelės rizikos profilis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo požiūriu arba jie gali imtis veiklos, kuri kelia didelę riziką ir kurios nesumažina atitinkamo lygio vidaus kontrolė, ją keisti ar išplėsti ir dėl to gali būti padaryta esminių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų pažeidimų. Jei yra požymių, kad galimi esminiai taikomų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų pažeidimai, tai gali būti įpareigotojo subjekto didelio aplaidumo požymis. Daugeliu atvejų priežiūros valdžios institucija turėtų sugebėti tinkamai reaguoti į visus galimus pažeidimus ir užkirsti kelią tam, kad rizika materializuotųsi ir dėl to kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimai būtų taikomi itin aplaidžiai. Tačiau tam tikrais atvejais nacionalinio lygmens atsakas gali būti nepakankamas arba duodamas ne laiku, visų pirma kai yra požymių, kad jau buvo padaryta esminių pažeidimų subjekto lygmeniu. Tokiais atvejais Institucija turėtų galėti prašyti vietos priežiūros institucijos imtis konkrečių priemonių padėčiai ištaisyti, įskaitant prašymą skirti finansines sankcijas. Siekiant užkirsti kelią tam, kad pinigų plovimo ir terorizmo rizika materializuotųsi, terminas imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu turėtų būti pakankamai trumpas;

(29)Institucija turėtų turėti galimybę savo iniciatyva prašyti perduoti su konkrečiu įpareigotuoju subjektu susijusias priežiūros užduotis ir įgaliojimus, neveikimo atveju arba jeigu per nustatytą terminą nevykdomi jos nurodymai. Kadangi, norint perduoti su įpareigotuoju subjektu susijusias užduotis ir įgaliojimus nepateikiant konkretaus finansų priežiūros institucijos prašymo Institucijai, Institucija turėtų priimti sprendimą savo nuožiūra, šiuo tikslu Institucija turėtų kreiptis į Komisiją su konkrečiu prašymu. Kad Komisija galėtų priimti sprendimą, kuris atitiktų Institucijai pagal kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą pavestas užduotis, Institucijos prašyme turėtų būti pateiktas tinkamas pagrindimas ir nurodyta tiksli užduočių ir įgaliojimų perskyrimo Institucijai trukmė. Įgaliojimų perskyrimo laikotarpis turėtų atitikti laiką, kurio Institucijai reikia, kad ji galėtų spręsti su rizika susijusias problemas subjekto lygmeniu, ir neturėtų būti ilgesnis nei treji metai. Komisija turėtų skubiai ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį priimti sprendimą, kuriuo Institucijai būtų perduoti subjekto priežiūros įgaliojimai ir užduotys;

(30)siekdama pagerinti priežiūros praktiką ne finansų sektoriuje, Institucija turėtų atlikti ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijų, įskaitant savireguliavimo organus prižiūrinčias valdžios institucijas, tarpusavio vertinimus ir skelbti ataskaitas su savo išvadomis; kartu su jomis galėtų būti pateikiamos gairės arba rekomendacijos, skirtos atitinkamoms valdžios institucijoms, įskaitant savireguliavimo organus prižiūrinčias valdžios institucijas. Savireguliavimo organai turėtų turėti galimybę dalyvauti tarpusavio vertinimuose konkrečiais atvejais, kai jie išreiškia norą juose dalyvauti;

(31)siekdama padidinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įgyvendinimo efektyvumą ir ne finansų sektoriuje, Institucija taip pat turėtų turėti galimybę tirti galimus to sektoriaus priežiūros valdžios institucijų, įskaitant savireguliavimo organus prižiūrinčias valdžios institucijas, daromus Sąjungos teisės pažeidimus arba neteisingą jos taikymą;

(32)siekiant analizuoti įtartiną veiklą, kuri turi įtakos kelioms jurisdikcijoms, atitinkami FŽP, gavę susietas ataskaitas, turėtų galėti efektyviai atlikti bendras bendro intereso atvejų analizes. Šiuo tikslu Institucija turėtų galėti siūlyti, koordinuoti ir visomis tinkamomis priemonėmis remti bendras tarpvalstybinių įtartinų sandorių ar veiklos analizes. Bendros analizės turėtų būti pradedamos, kai pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas reikia atlikti būtent tokias bendras analizes. Gavus aiškų bendrose analizėse dalyvaujančių FŽP sutikimą, bendras analizes remiantys Institucijos darbuotojai turėtų turėti galimybę gauti ir tvarkyti visus būtinus duomenis ir informaciją, įskaitant su analizuojamais atvejais susijusius duomenis ir informaciją;

(33)siekdama pagerinti bendrų analizių veiksmingumą, Institucija turėtų turėti galimybę inicijuoti bendrų analizių metodų, procedūrų ir atlikimo peržiūras, kad būtų galima nustatyti įgytą patirtį ir pagerinti bei skatinti šias analizes. Gavusi grįžtamąją informaciją apie bendrą analizę, Institucija turėtų galėti pateikti išvadas ir rekomendacijas, kurios galiausiai padėtų nuolat tobulinti ir gerinti bendrų analizių atlikimo metodus ir procedūras;

(34)siekiant palengvinti ir pagerinti FŽP ir Institucijos bendradarbiavimą, be kita ko, siekiant atlikti bendras analizes, FŽP turėtų turėti galimybę savanoriškai deleguoti Institucijai po vieną darbuotoją iš kiekvieno FŽP. Nacionalinių FŽP deleguoti asmenys turėtų padėti Institucijos darbuotojams vykdyti visas su FŽP susijusias užduotis, įskaitant bendrų analizių atlikimą ir grėsmių vertinimų bei pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmių, rizikos ir metodų strateginių analizių rengimą. Be bendrų analizių, Institucija turėtų skatinti ir sudaryti sąlygas įvairių formų FŽP savitarpio pagalbai, įskaitant mokymus ir darbuotojų mainus, kad būtų pagerintas gebėjimų stiprinimas ir sudarytos sąlygos FŽP keistis žiniomis ir gerąja patirtimi;

(35)Institucija turėtų valdyti, teikti prieglobą ir prižiūrėti „FIU.net“ – specialią IT sistemą, kuria naudodamiesi FŽP gali bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje, o prireikus – su trečiųjų valstybių partneriais ir trečiosiomis šalimis. Institucija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų nuolat atnaujinti sistemą. Todėl Institucija turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, „FIU.net“ plėtoti visada būtų naudojamos pažangiausios turimos moderniausios technologijos;

(36)siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią su priežiūra ir FŽP susijusią praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija turėtų turėti galimybę teikti gaires ir rekomendacijas, skirtas visiems arba tam tikros kategorijos įpareigotiesiems subjektams ir visoms arba tam tikros kategorijos priežiūros valdžios institucijoms ir FŽP. Gairės ir rekomendacijos galėtų būti teikiamos pagal konkrečius įgaliojimus, nustatytus taikytinuose Sąjungos aktuose, arba pačios Institucijos iniciatyva, kai reikia stiprinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą Sąjungos lygmeniu;

(37)norint užtikrinti veiksmingą Institucijai pavestų užduočių vykdymą ir efektyvų bei objektyvų sprendimų priėmimo procesą, būtina sukurti tvirtą Institucijos valdymo struktūrą. Dėl priežiūros ir FŽP srityse Institucijai pavestų užduočių sudėtingumo ir įvairovės, sprendimų negali priimti vienas valdymo organas, kaip dažnai būna decentralizuotose agentūrose. Tam tikrų rūšių sprendimus, pavyzdžiui, sprendimus dėl bendrų priemonių priėmimo, turi priimti atitinkamų institucijų arba FŽP atstovai ir laikytis SESV nustatytų balsavimo taisyklių, o tam tikriems kitiems sprendimams, pavyzdžiui, sprendimams dėl atskirų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų arba atskirų institucijų priimti reikia mažesnio sprendimus priimančio organo, kurio nariams turėtų būti taikoma tinkama atskaitomybės tvarka. Todėl Instituciją turėtų sudaryti Bendroji valdyba ir Vykdomoji valdyba, kurią sudarytų penki etatiniai nepriklausomi nariai ir Institucijos pirmininkas;

(38)siekiant užtikrinti, kad Bendrosios valdybos kompetencija būtų atitinkama, ji turėtų būti dviejų sudėčių. Priimant visus sprendimus dėl visuotinai taikomų aktų, pavyzdžiui, techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, gairių, rekomendacijų ir nuomonių, susijusių su FŽP, priėmimo, Valdybą turėtų sudaryti valstybių narių FŽP vadovai (toliau – FŽP klausimų bendroji valdyba). Tų pačių rūšių aktų, susijusių su tiesiogine ar netiesiogine finansų ir ne finansų įpareigotųjų subjektų priežiūra, atveju ji turėtų būti sudaryta iš už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros institucijų, kurios yra valdžios institucijos, vadovų (toliau – Priežiūros klausimų bendroji valdyba). Siekdamos užtikrinti Bendrosios valdybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys turėtų stengtis, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys turėtų siekti, kad Bendrojoje valdyboje būtų užtikrintas proporcingas atstovavimas vyrams ir moterims;

(39)kad sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai, užduotys turėtų būti aiškiai paskirstytos: FŽP klausimų bendroji valdyba turėtų priimti sprendimus dėl atitinkamų FŽP skirtų priemonių, o Priežiūros klausimų bendroji valdyba turėtų priimti sprendimus dėl deleguotųjų aktų, gairių ir panašių įpareigotiesiems subjektams skirtų priemonių. Priežiūros klausimų bendroji valdyba taip pat turėtų turėti galimybę teikti savo nuomonę ir konsultacijas Vykdomajai valdybai dėl visų jungtinių priežiūros grupių siūlomų sprendimų projektų, susijusių su atskirais atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais. Jei tokios nuomonės ar konsultacijų nėra pateikta, sprendimus turėtų priimti Vykdomoji valdyba. Kai Vykdomoji valdyba galutiniame sprendime nukrypsta nuo Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pateiktos konsultacijos, ji turėtų raštu paaiškinti to priežastis;

(40)balsuojant ir priimant sprendimus, kiekviena valstybė narė turėtų turėti po vieną balsavimo teisę turintį atstovą. Todėl valdžios institucijų vadovai turėtų paskirti nuolatinį atstovą kaip balsavimo teisę turintį Priežiūros klausimų bendrosios valdybos narį. Kitu atveju, priklausomai nuo konkretaus Bendrosios valdybos posėdžio sprendimo dalyko ar darbotvarkės, valstybės narės valdžios institucijos gali nuspręsti paskirti ad hoc atstovą. Praktinė tvarka, susijusi su Priežiūros klausimų bendrosios valdybos narių sprendimų priėmimu ir balsavimu, turėtų būti nustatyta Bendrosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse, kurias parengs Institucija;

(41)Institucijos pirmininkas turėtų pirmininkauti Bendrosios valdybos posėdžiams ir turėti balsavimo teisę, kai sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Komisija turėtų veikti kaip balsavimo teisės neturinti Bendrosios valdybos narė. Siekiant užmegzti tinkamą bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis institucijomis, Bendroji valdyba taip pat turėtų turėti galimybę į Priežiūros klausimų bendrosios valdybą priimti kitus balsavimo teisės neturinčius stebėtojus, pavyzdžiui, Bendro priežiūros mechanizmo atstovą ir po atstovą kiekvienos iš trijų Europos priežiūros institucijų (EBI, EIOPA ir ESMA), o į FŽP klausimų bendrąją valdybą – po Europolo, Europos prokuratūros ir Eurojusto atstovą, kai svarstomi arba sprendžiami klausimai, kurie priklauso jų atitinkamiems įgaliojimams. Kad sprendimų priėmimo procesas vyktų sklandžiai, Bendrosios valdybos sprendimai turėtų būti priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų projektų, kurie turėtų būti priimami kvalifikuota valstybių narių atstovų balsų dauguma pagal SESV nustatytas balsavimo taisykles;

(42)Institucijos valdymo organas turėtų būti Vykdomoji valdyba, kurią sudaro Institucijos pirmininkas ir penki etatiniai nariai, kuriuos, remdamasi Komisijos sudarytu galutiniu kandidatų sąrašu, skiria Bendroji valdyba. Siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų sprendimų priėmimo procesą, Vykdomoji valdyba turėtų būti atsakinga už visų Institucijos užduočių planavimą ir vykdymą, išskyrus tuos atvejus, kai konkrečių sprendimų priėmimas aiškiai priskirtas Bendrajai valdybai. Siekdama užtikrinti, kad atrinktųjų įpareigotųjų subjektų tiesioginės priežiūros srityje sprendimų priėmimo procesas būtų objektyvus ir pakankamai greitas, Vykdomoji valdyba turėtų priimti visus privalomus sprendimus, skirtus atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams. Be to, Vykdomoji valdyba kartu su Komisijos atstovu turėtų būti kolektyviai atsakinga už Institucijos administracinius sprendimus ir sprendimus dėl biudžeto. Komisijos sutikimo turėtų būti reikalaujama, kai Vykdomoji valdyba priima sprendimus, susijusius su Institucijos biudžeto administravimu, viešaisiais pirkimais, įdarbinimu ir auditu, atsižvelgiant į tai, kad dalis Institucijos finansavimo bus skiriama iš Sąjungos biudžeto;

(43)kad sprendimai būtų priimami greitai, visi Vykdomosios valdybos sprendimai, įskaitant sprendimus, kai Komisija turi balsavimo teisę, turėtų būti priimami paprasta balsų dauguma, o balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamą balsą turi pirmininkas. Siekiant užtikrinti patikimą Institucijos finansų valdymą, priimant sprendimus, susijusius su biudžetu, administravimu ir įdarbinimu, turėtų būti reikalaujama Komisijos sutikimo. Bendroji valdyba, remdamasi Komisijos sudarytu galutiniu kandidatų sąrašu, turėtų atrinkti balsavimo teisę turinčius Vykdomosios valdybos narius, išskyrus pirmininką;

(44)siekiant užtikrinti nepriklausomą Institucijos veikimą, penki Vykdomosios valdybos nariai ir Institucijos pirmininkas turėtų veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais. Kalbant apie tam tikrų pareigų ar naudos priėmimą, jie turėtų elgtis sąžiningai ir diskretiškai tiek kadencijos metu, tiek jai pasibaigus. Kad nesusidarytų įspūdis, jog Vykdomosios valdybos narys gali pasinaudoti savo, kaip Institucijos vykdomosios valdybos nario, padėtimi, norėdamas po kadencijos užimti aukšto rango pareigas privačiame sektoriuje, ir kad būtų išvengta bet kokių interesų konfliktų po darbo viešajame sektoriuje, penkiems Vykdomosios valdybos nariams, įskaitant Institucijos pirmininką, turėtų būti nustatytas veiklos pertraukos laikotarpis;

(45)Institucijos pirmininką, remdamasi objektyviais kriterijais ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, turėtų skirti Taryba. Jis (ji) turėtų atstovauti Institucijai išorėje ir teikti ataskaitas apie Institucijos užduočių vykdymą;

(46)Institucijos vykdomąjį direktorių, remdamasi Komisijos sudarytu galutiniu kandidatų sąrašu, turėtų paskirti Vykdomoji valdyba. Institucijos vykdomasis direktorius turėtų būti Institucijos vyresnysis administracinis pareigūnas, atsakingas už kasdienį Institucijos valdymą, biudžeto administravimą, viešuosius pirkimus, įdarbinimą ir personalą;

(47)siekdama veiksmingai apsaugoti susijusių šalių teises, užtikrinti proceso ekonomiją ir sumažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui tenkančią naštą, Institucija fiziniams ir juridiniams asmenims turėtų suteikti galimybę prašyti peržiūrėti sprendimus, priimtus naudojantis įgaliojimais, susijusiais su tiesiogine priežiūra ir Institucijai suteiktais šiuo reglamentu, kurie yra jiems skirti arba kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję. Administracinės peržiūros valdybos priimamų sprendimų nepriklausomumą ir objektyvumą, be kita ko, turėtų užtikrinti jos sudėtis: penki nepriklausomi ir tinkamos kvalifikacijos asmenys. Administracinės peržiūros valdybos sprendimus turėtų būti galima apskųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

(48)siekiant užtikrinti tinkamą Institucijos veikimą, finansavimas turėtų būti užtikrinamas iš tam tikriems įpareigotiesiems subjektams taikomų mokesčių ir įnašo iš Sąjungos biudžeto, atsižvelgiant į užduotis ir funkcijas. Institucijos biudžetas turėtų būti Sąjungos biudžeto dalis, kurią, remdamasi Komisijos pasiūlymu, tvirtina biudžeto valdymo institucija. Institucija turėtų Komisijai pateikti biudžeto projektą ir vidaus finansinį reglamentą, kad ši juos patvirtintų;

(49)siekiant užtikrinti, kad Institucija taip pat galėtų vykdyti savo, kaip tiesioginės ir netiesioginės įpareigotųjų subjektų priežiūros institucijos, užduotis, reikėtų įdiegti tinkamą mokesčių nustatymo ir surinkimo mechanizmą. Komisijos deleguotajame akte turėtų būti nustatyta atrinktųjų įpareigotųjų subjektų ir tam tikrų neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų mokesčių apskaičiavimo metodika ir surinkimo procesas. Metodika turėtų būti pagrįsta tiesiogiai ir netiesiogiai prižiūrimų subjektų rizika ir jų apyvarta arba pajamomis;

(50)Institucijos biudžeto parengimo ir vykdymo taisyklės, taip pat Institucijos metinių ataskaitų pateikimo taisyklės turėtų atitikti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 36 nuostatas dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų veiksmingumo;

(51)siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ar bet kokiai kitai neteisėtai veiklai Institucijoje ir veiksmingai su ja kovoti, jai turėtų būti taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų veiksmingumo. Institucija turėtų prisijungti prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų, kad ji galėtų atlikti patikrinimus vietoje savo kompetencijos srityje;

(52)kaip teigiama Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijoje 37 , dėl vis labiau priešiškos grėsmių aplinkos būtina užtikrinti aukštą kibernetinio atsparumo lygį visose ES institucijose, įstaigose ir agentūrose. Todėl vykdomasis direktorius turi užtikrinti tinkamą IT rizikos valdymą, tvirtą IT vidaus valdymą ir pakankamą IT saugumo finansavimą. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) ir apie didelius incidentus per 24 valandas praneša CERT-EU bei Komisijai;

(53)Institucija už savo užduočių vykdymą ir šio reglamento įgyvendinimą turėtų būti atskaitinga ir Europos Parlamentui, ir Tarybai. Institucijos pirmininkas turėtų kasmet pateikti atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(54)Institucijos personalą turėtų sudaryti laikinieji darbuotojai, sutartininkai ir deleguotieji nacionaliniai ekspertai, taip pat nacionaliniai deleguotieji asmenys, kuriuos Institucijai perleidžia Sąjungos finansinės žvalgybos padaliniai. Komisijai pritarus, Institucija Tarnybos nuostatų 38 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina atitinkamas įgyvendinimo priemones;

(55)siekiant užtikrinti, kad konfidenciali informacija būtų tinkamai tvarkoma, visi Institucijos valdymo organų nariai, visi Institucijos darbuotojai, įskaitant deleguotuosius darbuotojus ir Institucijai perleistus darbuotojus, taip pat visi asmenys, kurie Institucijai atlieka užduotis pagal sutartis, turėtų laikytis pareigos saugoti profesinę paslaptį, įskaitant visus konfidencialumo apribojimus ir pareigas, kylančius iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatų ir susijusius su konkrečiomis Institucijos užduotimis. Tačiau pareiga laikytis konfidencialumo ir saugoti profesinę paslaptį neturėtų trukdyti Institucijai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis ar Sąjungos institucijomis ar įstaigomis, su jomis keistis informacija ar ją joms atskleisti, jei tai būtina jų atitinkamoms užduotims atlikti ir jei tokios pareigos dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija numatytos Sąjungos teisėje;

(56)nepažeidžiant konfidencialumo pareigų, kurios Institucijos darbuotojams ir atstovams taikomos pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, Institucijai turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 39 . Atsižvelgiant į konfidencialumo ir profesinės paslapties apribojimus, susijusius su Institucijos vykdomomis priežiūros bei FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo užduotimis, tokia prieigos teisė neturėtų apimti konfidencialios informacijos, kurią tvarko Institucijos darbuotojai. Visų pirma konfidencialiais turėtų būti laikomi visi Institucijos ir ES FŽP veiklos duomenys arba su tokiais veiklos duomenimis susijusi informacija, kurią Institucija turi dėl to, kad vykdo užduotis ir veiklą, susijusią su FŽP veiklos rėmimu ir koordinavimu. Kalbant apie priežiūros užduotis, prieiga prie Institucijos, finansų priežiūros institucijų ar įpareigotųjų subjektų informacijos ar duomenų, gautų vykdant su tiesiogine priežiūra susijusias užduotis ir veiklą, iš esmės taip pat turėtų būti laikoma konfidencialia ir neturėtų būti atskleidžiama. Tačiau nurodyta konfidenciali informacija, susijusi su priežiūros procedūra, gali būti visiškai arba iš dalies atskleista įpareigotiesiems subjektams, kurie yra tokios priežiūros procedūros šalys, atsižvelgiant į teisėtus juridinių ir fizinių asmenų, išskyrus atitinkamą šalį, interesus apsaugoti savo komercines paslaptis;

(57)nepažeidžiant konkrečios kalbų vartojimo tvarkos, kuri galėtų būti priimta kovai su pinigų plovimu skirtoje priežiūros sistemoje ir taikoma atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams, Institucijai turėtų būti taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 40 , o visas vertimo paslaugas, kurių gali prireikti tam, kad Institucija galėtų veikti, turėtų teikti Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras;

(58)nedarant poveikio valstybių narių ir jų institucijų pareigoms, asmens duomenų tvarkymas šio reglamento pagrindu pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais turėtų būti laikomas būtinu siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba naudojantis Institucijai suteiktais oficialiais įgaliojimais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 41 5 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 42 6 straipsnį. Rengdama bet kokias priemones ar priimdama bet kokius sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį asmens duomenų apsaugai, Institucija, siekdama išvengti darbo dubliavimo, prireikus turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) 2016/679, ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kurio pareigybė įsteigta Reglamentu (ES) 2018/1725;

(59)Institucija turėtų užmegzti bendradarbiavimo ryšius su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir įstaigomis, įskaitant Europolą, Eurojustą, Europos prokuratūrą ir Europos priežiūros institucijas, t. y. Europos bankininkystės instituciją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją. Siekdama pagerinti tarpsektorinę priežiūrą ir užtikrinti geresnį prudencinės priežiūros institucijų ir už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros institucijų bendradarbiavimą, Institucija taip pat turėtų užmegzti bendradarbiavimo ryšius su institucijomis, kompetentingomis vykdyti finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų prudencinę priežiūrą, įskaitant Europos Centrinį Banką, sprendžiant klausimus, susijusius su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 43 jam pavestais uždaviniais, taip pat su pertvarkymo institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2014/59/ES 44 3 straipsnyje, ir paskirtosiomis indėlių garantijų sistemų institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES 45 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Šiuo tikslu Institucija turėtų galėti sudaryti susitarimus arba susitarimo memorandumus su tokiomis įstaigomis, taip pat ir dėl keitimosi informacija, kuri būtina atitinkamoms Institucijos ir šių įstaigų užduotims vykdyti. Institucija turėtų dėti visas pastangas, kad su tokiomis įstaigomis jų prašymu dalytųsi informacija, laikydamasi teisinių apribojimų, įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus. Be to, Institucija turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai keistis informacija tarp visų finansų priežiūros institucijų, priklausančių kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtai priežiūros sistemai, ir pirmiau minėtų institucijų, o toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija turėtų vykti struktūrizuotai ir efektyviai;

(60)kai kuriose valstybėse narėse viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tampa vis svarbesniais FŽP, įvairių nacionalinių priežiūros ir teisėsaugos institucijų bei įpareigotųjų subjektų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija forumais. Jei Institucija veiktų kaip tiesioginės atrinktųjų įpareigotųjų subjektų, kurie yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės dalis bet kurioje valstybėje narėje, priežiūros institucija, Institucijai taip pat galėtų būti naudinga dalyvauti tokioje partnerystėje, laikantis atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos ar institucijų, kurios įsteigė tokią viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, nustatytų sąlygų ir gavus aiškų jų sutikimą;

(61)atsižvelgiant į tai, kad priežiūros, administracinių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, o tam tikros Sąjungos institucijos ir įstaigos turi konkrečias užduotis ar įgaliojimus šioje srityje, Institucija turėtų užtikrinti, kad ji galėtų bendradarbiauti su tokiomis institucijomis ir įstaigomis, visų pirma su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra. Jei reikia nustatyti konkrečius darbo tvarkos susitarimus arba sudaryti Institucijos ir šių įstaigų bei institucijų susitarimo memorandumus, Institucija turėtų turėti galimybę tai padaryti. Susitarimas turėtų būti strateginio ir techninio pobūdžio, juo neturėtų būti numatoma keistis Institucijos turima konfidencialia ar veiklos informacija ir turėtų būti atsižvelgiama į kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų jau vykdomas užduotis, susijusias su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija ir kova su jais;

(62)kadangi tiek pirminiai nusikaltimai, tiek pats pinigų plovimo nusikaltimas dažnai yra pasaulinio masto ir kadangi Sąjungos įpareigotieji subjektai taip pat vykdo veiklą trečiosiose valstybėse, veiksmingas bendradarbiavimas su visomis atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis ir priežiūros, ir FŽP veikimo srityse yra labai svarbus stiprinant Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą. Atsižvelgiant į specifinį Institucijos tiesioginės ir netiesioginės priežiūros ir su FŽP bendradarbiavimu susijusių užduočių ir įgaliojimų visumos pobūdį, ji turėtų galėti aktyviai dalyvauti tokiuose išorės bendradarbiavimo susitarimuose. Konkrečiai, Institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užmegzti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis, turinčiomis reguliavimo, priežiūros ir su FŽP susijusią kompetenciją. Institucijos vaidmuo galėtų būti itin naudingas tais atvejais, kai kelių Sąjungos valdžios institucijų ir FŽP santykiai su trečiųjų valstybių institucijomis yra susiję su klausimais, kurie patenka į Institucijos užduočių sritį. Tokiais atvejais Institucijai turėtų tekti pagrindinis vaidmuo sudarant palankias sąlygas šiems santykiams palaikyti;

(63)kadangi Institucija turės visus įgaliojimus ir užduotis, susijusias su tiesiogine ir netiesiogine visų įpareigotųjų subjektų priežiūra, būtina, kad šie įgaliojimai būtų konsoliduoti vienoje Sąjungos įstaigoje ir nekiltų konfliktų dėl kompetencijos su kitomis Sąjungos įstaigomis. Todėl Europos bankininkystės institucijai neturėtų likti užduočių ir įgaliojimų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, o atitinkami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 46 straipsniai turėtų būti išbraukti. Europos bankininkystės institucijai šioms užduotims vykdyti skirti ištekliai turėtų būti perduoti Institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad visos trys Europos priežiūros institucijos (EBI, ESMA ir EIOPA) bendradarbiaus su Institucija ir kad jos gali dalyvauti Priežiūros klausių bendrosios valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis, tokia pati galimybė turėtų būti suteikta Institucijai dalyvauti Europos priežiūros institucijų Priežiūros tarybos posėdžiuose. Tais atvejais, kai atitinkamos priežiūros tarybos svarsto arba sprendžia klausimus, kurie yra svarbūs vykdant Institucijos užduotis ir įgaliojimus, Institucija turėtų turėti galimybę dalyvauti jų posėdžiuose stebėtojos teisėmis. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 47 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 48 straipsnius dėl Priežiūros tarybos sudėties;

(64)Institucija turėtų pradėti veikti visu pajėgumu iki 2024 m. pradžios. Tiek laiko turėtų pakakti, kad Institucija galėtų įsteigti savo būstinę valstybėje narėje, kaip nustatyta šiame reglamente;

(65)pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, [ir jis nuomonę pateikė ...],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

STEIGIMAS, TEISINIS STATUSAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1.Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (toliau – Institucija) įsteigiama 2023 m. sausio 1 d.

2.Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų, visų pirma 6 straipsnyje nustatytų įgaliojimų, srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 49 , Direktyvos dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą COM(2021) 423 numerį] ir Reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą COM(2021) 422 numerį], įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat visų kitų teisiškai privalomų Sąjungos aktų, kuriais Institucijai pavedamos užduotys, ir nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Kovos su pinigų plovimu direktyva [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą COM(2021 423 numerį] arba kitos direktyvos, kuriomis priežiūros valdžios institucijoms pavedamos užduotys, taikymo srityje.

3.Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą, Sąjungos finansų sistemos stabilumą ir gerą vidaus rinkos veikimą:

a)užkertant kelią Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui;

b)padedant nustatyti ir įvertinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką visoje vidaus rinkoje, taip pat riziką ir grėsmes, kylančias už Sąjungos ribų, kurios daro arba gali daryti poveikį vidaus rinkai;

c)užtikrinant aukštos kokybės priežiūrą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje visoje vidaus rinkoje;

d)prisidedant prie priežiūros konvergencijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje visoje vidaus rinkoje;

e)prisidedant prie finansų žvalgybos padalinių (toliau – FŽP) vykdomos tarpvalstybinių įtartinų pinigų srautų ar veiklos nustatymo praktikos derinimo;

f)remiant ir koordinuojant informacijos mainus tarp FŽP ir tarp FŽP bei kitų kompetentingų institucijų.

Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.Be [Leidinių biuro prašoma įrašyti nuorodą į Kovos su pinigų plovimu reglamentą COM(2021) 420] 2 straipsnyje ir [Leidinių biuro prašoma įrašyti nuorodą į Šeštąją kovos su pinigų plovimu direktyvą COM(2021) 423] 2 straipsnyje apibrėžtų terminų, kitų šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)atrinktasis įpareigotasis subjektas – kredito įstaiga, finansų įstaiga arba kredito ar finansų įstaigų grupė, priskirtos prie aukščiausiojo konsolidavimo lygio Sąjungoje, kurias pagal 13 straipsnį tiesiogiai prižiūri Institucija;

2)neatrinktasis įpareigotasis subjektas – kredito įstaiga, finansų įstaiga arba kredito ar finansų įstaigų grupė, priskirtos prie aukščiausiojo konsolidavimo lygio Sąjungoje, kurios nėra atrinktieji įpareigotieji subjektai;

3)kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirta priežiūros sistema – Institucija ir valstybių narių priežiūros valdžios institucijos;

4)ne finansų priežiūros institucija – priežiūros institucija, atsakinga už [Kovos su pinigų plovimu reglamento] 3 straipsnyje išvardytus įpareigotuosius subjektus, kurie nėra kredito ir finansų įstaigos;

5)ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija:

a)kompetentinga institucija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 50 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte;

b)Europos Centrinis Bankas, kai jis vykdo Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus uždavinius;

c)pertvarkymo institucija, paskirta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnį;

d)paskirtoji indėlių garantijų sistemų institucija – paskirta valdžios institucija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos/2014/49/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1.Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.Institucijai atstovauja jos pirmininkas.

4 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra […]

II SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

1 SKIRSNIS

Užduotys ir įgaliojimai

5 straipsnis

Užduotys

1.Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, su kuria susiduriama vidaus rinkoje:

a)stebi pokyčius vidaus rinkoje ir vertina grėsmes, pažeidžiamumą ir riziką, susijusius su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

b)stebi pokyčius trečiosiose valstybėse ir vertina grėsmes, pažeidžiamumą ir riziką, susijusius su jų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemomis;

c)renka informaciją, gautą vykdant jos pačios ir priežiūros institucijų bei priežiūros valdžios institucijų priežiūros veiklą, apie nustatytus trūkumus įpareigotiesiems subjektams taikant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles, jiems kylančią riziką, taikytas sankcijas ir taisomuosius veiksmus;

d)sukuria ir nuolat atnaujina centrinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazę, kurioje kaupiama iš priežiūros institucijų bei priežiūros valdžios institucijų surinkta informacija;

e)analizuoja centrinėje duomenų bazėje surinktą informaciją ir šiomis analizėmis dalijasi su priežiūros institucijomis bei priežiūros valdžios institucijomis, laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų;

f)stebi ir remia turto įšaldymo pagal Sąjungos ribojamąsias priemones įgyvendinimą visoje vidaus rinkoje;

g)remia, palengvina ir stiprina įpareigotųjų subjektų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, kad būtų pasiektas bendras supratimas apie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką ir grėsmes, su kuriomis susiduriama vidaus rinkoje;

h)vykdo kitas konkrečias užduotis, nustatytas šiame reglamente bei kituose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose.

2.Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais:

a)užtikrina, kad grupių lygmeniu būtų laikomasi reikalavimų, taikomų atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus ir visus kitus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriais finansų įstaigoms nustatomos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susijusios pareigos;

b)atlieka priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus atskirų subjektų ir grupių lygmeniu, kad nustatytų, ar atrinktųjų įpareigotųjų subjektų taikomos priemonės, strategijos, procesai ir mechanizmai yra tinkami su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu susijusiai rizikai mažinti, ir remdamasi šiais priežiūriniais tikrinimais nustato konkrečius reikalavimus, priežiūros priemones ir administracines pinigines sankcijas pagal 20, 21 ir 22 straipsnius;

c)dalyvauja vykdant grupių lygmens priežiūrą, visų pirma priežiūros institucijų kolegijose, įskaitant atvejus, kai atrinktasis įpareigotasis subjektas priklauso grupei, kurios būstinė, patronuojamosios įmonės ar filialai yra už Sąjungos ribų;

d)sukuria ir nuolat atnaujina atrinktųjų įpareigotųjų subjektų rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo sistemą, kuri padėtų formuoti Institucijos ir priežiūros valdžios institucijų priežiūros veiklą, be kita ko, renkant duomenis iš šių subjektų.

3.Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su finansų priežiūros institucijomis:

a)atnaujina Sąjungos finansų priežiūros institucijų sąrašą;

b)atlieka periodines peržiūras siekdama užtikrinti, kad visos finansų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių ir įgaliojimų, reikalingų jų užduotims atlikti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

c)atlieka finansų priežiūros institucijų strategijų, gebėjimų ir išteklių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje vertinimus ir pateikia tokių vertinimų rezultatus visoms finansų priežiūros institucijoms;

d)palengvina finansų priežiūros institucijų kolegijų veikimą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

e)prisideda prie priežiūros praktikos konvergencijos ir aukštų priežiūros standartų skatinimo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

f)koordinuoja Sąjungos finansų priežiūros institucijų keitimąsi darbuotojais ir informacija;

g)teikia pagalbą finansų priežiūros institucijoms pagal jų konkrečius prašymus, įskaitant prašymus išspręsti bet kokius nesutarimus dėl priemonių, kurių reikia imtis įpareigotojo subjekto atžvilgiu.

4.Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su ne finansų priežiūros institucijomis:

a)atnaujina Sąjungos ne finansų priežiūros institucijų sąrašą;

b)koordinuoja priežiūros standartų ir praktikos tarpusavio vertinimus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

c)prašo ne finansų priežiūros institucijų ištirti galimus įpareigotiesiems subjektams taikomų reikalavimų pažeidimus ir apsvarstyti galimybę dėl tokių pažeidimų taikyti sankcijas arba taisomuosius veiksmus;

d)atlieka periodines peržiūras siekdama užtikrinti, kad visos ne finansų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių ir įgaliojimų, reikalingų jų užduotims atlikti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

e)prisideda prie priežiūros praktikos konvergencijos ir aukštų priežiūros standartų skatinimo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje;

f)teikia pagalbą ne finansų priežiūros institucijoms pagal jų konkrečius prašymus, įskaitant prašymus išspręsti bet kokius nesutarimus dėl priemonių, kurių reikia imtis įpareigotojo subjekto atžvilgiu.

Jeigu konkrečių sektorių priežiūra nacionaliniu lygmeniu deleguojama savireguliavimo organams, Institucija vykdo pirmoje pastraipoje nustatytas užduotis, susijusias su priežiūros valdžios institucijomis, prižiūrinčiomis tokių savireguliavimo organų veiklą.

5.Institucija atlieka šias užduotis, susijusias su FŽP ir jų veikla valstybėse narėse:

a)remia ir koordinuoja FŽP darbą ir prisideda prie geresnio FŽP bendradarbiavimo;

b)padeda nustatyti ir atrinkti atitinkamus atvejus, dėl kurių FŽP turėtų atlikti bendras analizes;

c)parengia tinkamus metodus ir procedūras tokioms bendroms tarpvalstybinių atvejų analizėms atlikti;

d)rengia, koordinuoja, organizuoja ir palengvina FŽP atliekamų bendrų analizių vykdymą;

e)kuria ir suteikia galimybę FŽP naudotis IT ir dirbtinio intelekto paslaugomis ir priemonėmis, skirtomis saugiems informacijos mainams, be kita ko, teikdama „FIU.net“ prieglobą;

f)rengia, dalijasi ir skleidžia ekspertines žinias apie įtartinų sandorių nustatymo, analizės ir platinimo metodus;

g)teikia specializuotus mokymus ir pagalbą FŽP, įskaitant finansinę paramą, neviršydama savo tikslų ir atsižvelgdama į turimus personalo ir biudžeto išteklius;

h)remia FŽP sąveiką su įpareigotaisiais subjektais rengiant specializuotus mokymus įpareigotiesiems subjektams, be kita ko, gerinant jų informuotumą ir procedūras, skirtas įtartinai veiklai ir finansinėms operacijoms nustatyti, ir jų ataskaitų teikimą FŽP;

i)rengia ir koordinuoja grėsmių vertinimus, strategines pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmių, rizikos ir metodų, kuriuos nustatė FŽP, analizes.

6.Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jei šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama pasirinkimo galimybių, Institucija taip pat taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis.

6 straipsnis

Institucijos įgaliojimai

1.Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu institucija turi 16–20 straipsniuose nurodytus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus ir 21 bei 22 straipsniuose nurodytus įgaliojimus skirti administracines pinigines sankcijas ir periodines baudas.

Naudodamasi šiais įgaliojimais, Institucija gali priimti privalomus sprendimus, skirtus atskiriems atrinktiesiems subjektams. Institucija turi teisę skirti administracines pinigines sankcijas pagal 21 straipsnį už sprendimų, priimtų naudojantis 20 straipsnyje nustatytais įgaliojimais, nevykdymą.

2.Institucija turi šiuos įgaliojimus, susijusius su priežiūros institucijomis ir priežiūros valdžios institucijomis:

a)reikalauti pateikti bet kokią informaciją ar dokumentus, įskaitant rašytinius ar žodinius paaiškinimus, reikalingus jos funkcijoms atlikti, įskaitant statistinę informaciją ir informaciją, susijusią su nacionalinių institucijų vidaus procesais ar tvarka;

b)teikti gaires ir rekomendacijas;

c)teikti prašymus imtis veiksmų ir nurodymus dėl priemonių, kurių turėtų būti imtasi neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu pagal II skyriaus 4 skirsnį.

3.Institucija turi šiuos įgaliojimus, susijusius su valstybių narių FŽP:

a)prašyti FŽP pateikti duomenis ir analizes, kurie yra svarbūs vertinant grėsmes, pažeidžiamumą ir riziką, su kuriais susiduriama vidaus rinkoje dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo;

b)rinkti informaciją ir statistinius duomenis, susijusius su FŽP užduotimis ir veikla;

c)gauti ir tvarkyti informaciją ir duomenis, reikalingus bendroms analizėms, kaip nurodyta 33 straipsnyje, koordinuoti;

d)teikti gaires ir rekomendacijas.

4.Vykdydama 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucija turi šiuos įgaliojimus:

a)rengti techninių reguliavimo standartų projektus 38 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

b)rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 42 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

c)teikti gaires ir rekomendacijas, kaip numatyta 43 straipsnyje;

d)teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 44 straipsnyje.

2 SKIRSNIS

Kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirta priežiūros sistema

7 straipsnis

Bendradarbiavimas kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje

1.Institucija yra atsakinga už tai, kad kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirta priežiūros sistema veiktų veiksmingai ir nuosekliai.

2.Institucija ir priežiūros valdžios institucijos turi geranoriškai bendradarbiauti ir privalo keistis informacija.

8 straipsnis

Kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirta priežiūros metodika 

1.Institucija parengia, atnaujina ir suderina kovos su pinigų plovimu priežiūros metodiką, kurioje išsamiai aprašomas rizika grindžiamas požiūris į įpareigotųjų subjektų priežiūrą Sąjungoje. Metodiką sudaro gairės, rekomendacijos ir kitos atitinkamos priemonės bei dokumentai, įskaitant visų pirma techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytais įgaliojimais.

2.Rengdama priežiūros metodiką, Institucija skirsto įpareigotuosius subjektus pagal sektorius, kuriuose jie veikia. Priežiūros metodikoje pateikiami bent šie elementai:

a)atskirai kiekvienai įpareigotųjų subjektų kategorijai parengti įpareigotųjų subjektų skirstymo į rizikos kategorijas pagal jų likutinės rizikos profilį lyginamieji standartai ir metodika;

b)pačių įpareigotųjų subjektų atliekamo pinigų plovimo rizikos vertinimo priežiūrinio tikrinimo metodai;

c)įpareigotųjų subjektų vidaus politikos ir procedūrų, įskaitant išsamaus klientų patikrinimo politiką, priežiūrinio tikrinimo metodai;

d)rizikos veiksnių, būdingų arba susijusių su įpareigotųjų subjektų klientais, verslo santykiais, sandoriais ir paslaugų teikimo kanalais, taip pat geografinių rizikos veiksnių priežiūrinio vertinimo metodai.

3.Metodika atspindi aukštus Sąjungos lygmens priežiūros standartus ir remiasi atitinkamais tarptautiniais standartais ir gairėmis. Institucija periodiškai peržiūri ir atnaujina savo priežiūros metodiką, atsižvelgdama į rizikos, darančios poveikį vidaus rinkai, raidą.

9 straipsnis

Teminės apžvalgos 

1.Iki kiekvienų metų spalio 31 d. priežiūros valdžios institucijos Institucijai pateikia kitų metų metines darbo programas. Jei į tas darbo programas įtraukiami teminiu pagrindu atliekami priežiūriniai tikrinimai, kuriais siekiama įvertinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką arba konkretų tokios rizikos aspektą, su kuriuo vienu metu susiduria keli įpareigotieji subjektai, priežiūros valdžios institucijos pateikia šią informaciją:

a)kiekvienos planuojamos teminės apžvalgos apimtis pagal įtrauktųjų įpareigotųjų subjektų kategoriją ir skaičių bei apžvalgos dalyką (-us);

b)kiekvienos suplanuotos teminės apžvalgos terminus;

c)priežiūros veiklos, kuri turi būti vykdoma atliekant kiekvieną teminę apžvalgą, planuojamos rūšys, pobūdis ir dažnumas, įskaitant, jei taikoma, bet kokius patikrinimus vietoje ar kitų rūšių tiesioginę sąveiką su įpareigotaisiais subjektais.

2.Iki kiekvienų metų pabaigos Institucijos pirmininkas Priežiūros klausimų bendrajai valdybai, kaip nurodyta 46 straipsnio 2 dalyje, pateikia konsoliduotą teminių apžvalgų, kurias priežiūros valdžios institucijos ketina atlikti kitais metais, planą.

3.Jei dėl teminių apžvalgų apimties ir svarbos visai Sąjungai jas tikslinga koordinuoti Sąjungos lygmeniu, jas kartu atlieka atitinkamos priežiūros valdžios institucijos, o koordinuoja Institucija. Priežiūros klausimų bendroji valdyba sudaro bendrų teminių apžvalgų sąrašą. Priežiūros klausimų bendroji valdyba parengia kiekvienos bendros teminės apžvalgos eigos, dalyko ir rezultatų ataskaitą. Ataskaitas Institucija skelbia savo interneto svetainėje.

4.Institucija koordinuoja priežiūros valdžios institucijų veiklą ir padeda planuoti ir vykdyti 3 dalyje nurodytas atrinktas bendras temines apžvalgas. Jei atliekant teminę apžvalgą reikalinga tiesioginė sąveika su neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais, už tai ir toliau atsako tik priežiūros valdžios institucija, atsakinga už tų neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, ir tai nelaikoma su tais subjektais susijusių užduočių ir įgaliojimų perdavimu kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje.

5.Jei nacionaliniu lygmeniu planuojamoms teminėms apžvalgoms netaikomas koordinavimas Sąjungos lygmeniu, kartu su priežiūros valdžios institucijomis Institucija išnagrinėja poreikį ir galimybę suderinti arba sinchronizuoti tų teminių apžvalgų terminus ir sudaro palankesnes sąlygas tas temines apžvalgas atliekančioms priežiūros valdžios institucijoms keistis informacija ir teikti savitarpio pagalbą. Institucija taip pat padeda vykdyti bet kokią veiklą, kurią atitinkamos priežiūros valdžios institucijos gali pageidauti vykdyti bendrai arba panašiu būdu, vykdydamos savo atitinkamas temines apžvalgas.

6.Institucija užtikrina, kad su visomis priežiūros valdžios institucijomis būtų dalijamasi kelių priežiūros valdžios institucijų nacionaliniu lygmeniu atliktų teminių apžvalgų rezultatais ir išvadomis, išskyrus konfidencialią informaciją, susijusią su atskirais įpareigotaisiais subjektais. Dalijimasis informacija apima bet kokias bendras išvadas, padarytas apsikeitus informacija arba vykdant bet kokią bendrą ar koordinuotą kelių priežiūros valdžios institucijų veiklą.

10 straipsnis

Savitarpio pagalba kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje

1.Institucija prireikus gali parengti:

a)naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir geriausią praktiką;

b)praktines savitarpio pagalbos priemones ir metodus, jei gauna:

i)konkrečius priežiūros valdžios institucijų prašymus;

ii)kreipimąsi dėl nesutarimų tarp priežiūros valdžios institucijų, susijusių su priemonėmis, kurių bendrai turi imtis kelios priežiūros valdžios institucijos įpareigotojo subjekto atžvilgiu.

2.Institucija skatina ir sudaro geresnes sąlygas vykdyti bent tokią veiklą:

a)rengti sektorines ir tarpsektorines mokymo programas, taip pat susijusias su technologinėmis inovacijomis;

b)keistis darbuotojais bei organizuoti delegavimą, porinimą ir trumpalaikius vizitus;

c)priežiūros valdžios institucijoms keistis priežiūros praktika, kai viena institucija yra išplėtojusi kompetenciją konkrečioje kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtos priežiūros praktikos srityje.

3.Kiekviena priežiūros valdžios institucija gali pateikti Institucijai savitarpio pagalbos prašymą, susijusį su jos priežiūros užduotimis, nurodydama, kokios rūšies pagalbą gali suteikti Institucijos darbuotojai, vienos ar daugiau priežiūros valdžios institucijų darbuotojai arba jų derinys. Jei prašymas susijęs su veikla, kuri yra susijusi su konkrečių įpareigotųjų subjektų priežiūra, prašančioji priežiūros valdžios institucija užtikrina, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su visa pagalbai suteikti būtina informacija ir duomenimis. Institucija saugo ir reguliariai atnaujina informaciją apie konkrečias kompetencijos sritis ir priežiūros valdžios institucijų gebėjimus teikti savitarpio pagalbą.

4.Kai Institucijos prašoma suteikti pagalbą vykdant konkrečias nacionalinio lygmens priežiūros užduotis, susijusias su neatrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais, prašančioji priežiūros valdžios institucija prašyme išsamiai nurodo užduotis, dėl kurių prašoma paramos. Pagalba nėra suprantama kaip prašančiosios priežiūros valdžios institucijos priežiūros užduočių, įgaliojimų ar atskaitomybės už neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrą perdavimas Institucijai.

5.Institucija deda visas pastangas, kad suteiktų prašomą pagalbą, be kita ko, sutelkdama savo žmogiškuosius išteklius ir užtikrindama, kad priežiūros valdžios institucijos savanoriškai sutelktų išteklius.

6.Iki kiekvienų metų pabaigos Institucijos pirmininkas informuoja Priežiūros klausimų bendrąją valdybą apie išteklius, kuriuos Institucija skirs tokiai pagalbai teikti.

7.Bet kokia Institucijos personalo sąveika su įpareigotuoju subjektu ir toliau lieka išskirtinė priežiūros valdžios institucijos, atsakingos už to subjekto priežiūrą, atsakomybė ir tai nelaikoma užduočių ir įgaliojimų, susijusių su atskirais įpareigotaisiais subjektais, perdavimu kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje.

11 straipsnis

Centrinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazė

1.Institucija sukuria ir nuolat atnaujina pagal 2 dalį surinktos informacijos centrinę duomenų bazę. Institucija analizuoja gautą informaciją ir užtikrina, kad ji būtų pateikta priežiūros valdžios institucijoms laikantis būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų. Institucija savo iniciatyva gali dalytis savo analizės rezultatais su priežiūros valdžios institucijomis, kad palengvintų jų priežiūros veiklą.

2.Priežiūros valdžios institucijos perduoda Institucijai bent šią informaciją, įskaitant duomenis, susijusius su atskirais įpareigotaisiais subjektais:

a)visų priežiūros valdžios institucijų ir savireguliavimo organų, kuriems pavesta prižiūrėti įpareigotuosius subjektus, sąrašą, įskaitant informaciją apie jų įgaliojimus, užduotis ir kompetencijas;

b)statistinę informaciją apie prižiūrimų įpareigotųjų subjektų rūšį ir skaičių kiekvienoje valstybėje narėje ir pagrindinę informaciją apie rizikos profilį;

c)privalomas priemones ir sankcijas, kurių imtasi vykdant atskirų įpareigotųjų subjektų priežiūrą;

d)bet kokias konsultacijas, suteiktas kitoms nacionalinėms institucijoms dėl veiklos leidimų procedūrų, veiklos leidimų procedūrų panaikinimo ir atskirų įpareigotųjų subjektų akcininkų ar valdymo organo narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimų;

e)priežiūros veiklos rezultatų ataskaitas;

f)politikoje dalyvaujančių asmenų, jų šeimos narių ir jų pagalbininkų bylų priežiūros patikrinimų rezultatus;

g)statistinę informaciją apie per praėjusius kalendorinius metus vykdytą priežiūros veiklą, įskaitant patikrinimų ne vietoje ir patikrinimų vietoje skaičių;

h)statistinę informaciją apie valdžios institucijų personalą ir kitus išteklius.

3.Be 2 dalyje nurodytos informacijos, Institucija gali prašyti priežiūros valdžios institucijų pateikti ir kitą informaciją. Priežiūros valdžios institucijos atnaujina visą pateiktą informaciją.

4.Bet kuri priežiūros valdžios institucija arba bet kuri ne kovos su pinigų plovimu institucija gali kreiptis į Instituciją su pagrįstu prašymu pateikti pagal 2 dalį surinktą informaciją, kuri yra svarbi jos priežiūros veiklai vykdyti. Institucija įvertina tuos prašymus ir, laikydamasi būtinybės žinoti principo ir konfidencialumo reikalavimų, laiku suteikia informaciją, kurios prašo priežiūros valdžios institucijos arba ne kovos su pinigų plovimu institucijos. Institucijai, kuri iš pradžių pateikė prašomą informaciją, Institucija praneša prašančiosios priežiūros ar kitos valdžios institucijos pavadinimą, atitinkamo įpareigotojo subjekto tapatybę, prašymo pateikti informaciją priežastis, taip pat tai, ar ta informacija buvo pateikta prašančiajai institucijai.

3 SKIRSNIS

Tiesioginė atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra

12 straipsnis

Įpareigotųjų subjektų vertinimas atliekant atranką tiesioginei priežiūrai vykdyti

1.Siekdama vykdyti 5 straipsnio 2 dalyje išvardytas užduotis, Institucija, remdamasi šio straipsnio 2–6 dalyse nurodytais kriterijais ir laikydamasi 13 straipsnyje nustatyto proceso, periodiškai vertina šiuos įpareigotuosius subjektus:

a)kredito įstaigas, įsteigtas ne mažiau kaip septyniose valstybėse narėse, įskaitant įsisteigimo valstybę narę ir valstybes nares, kuriose jos veikia per patronuojamąsias įmones ar filialus;

b)kitas finansų įstaigas, kurios veikia ne mažiau kaip dešimtyje valstybių narių, įskaitant įsisteigimo valstybę narę, kitą valstybę narę, kurioje jos veikia per patronuojamąją įmonę ar filialą, ir visas kitas valstybes nares, kuriose jos veikia tiesiogiai teikdamos paslaugas arba per atstovų tinklą.

2.Vertinami įpareigotieji subjektai, nurodyti 1 dalies a arba b punkte, klasifikuojami kaip turintys mažos, vidutinės, gana didelės arba didelės būdingos rizikos profilį kiekvienoje jurisdikcijoje, kurioje jie vykdo veiklą, remiantis 5 dalyje nurodytame techniniame reguliavimo standarte nustatytais lyginamaisiais standartais ir metodika.

3.Būdingos rizikos profilio klasifikavimo metodika nustatoma atskirai bent šioms įpareigotųjų subjektų kategorijoms:

a)kredito įstaigoms;

b)valiutos keitykloms;

c)kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir alternatyvaus investavimo fondams;

d)kredito teikėjams, kurie nėra kredito įstaigos;

e)elektroninių pinigų įstaigoms;

f)investicinėms įmonėms;

g)mokėjimo paslaugų teikėjams;

h)gyvybės draudimo įmonėms;

i)gyvybės draudimo tarpininkams;

j)kitoms finansų įstaigoms.

4.Kiekvienos 4 dalyje nurodytos įpareigotųjų subjektų kategorijos vertinimo metodikos lyginamieji standartai grindžiami rizikos veiksnių kategorijomis, susijusiomis su klientais, produktais, paslaugomis, sandoriais, paslaugų teikimo kanalais ir geografiniais regionais. Lyginamieji standartai nustatomi bent šiems būdingos rizikos bet kurioje valstybėje narėje, kurioje jie veikia, rodikliams:

a)atsižvelgiant į su klientais susijusią riziką: klientų nerezidentų dalis, klientų, kurie priskiriami prie politikoje dalyvaujančių asmenų, skaičius ir dalis;

b)atsižvelgiant į siūlomus produktus ir paslaugas:

i)produktų ir paslaugų, kurių atžvilgiu, atlikus viršnacionalinį rizikos vertinimą vidaus rinkos lygmeniu arba nacionalinį rizikos vertinimą šalies lygmeniu, nustatyta, kad kyla potencialiai didžiausia pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika, svarba ir prekybos jais apimtis;

ii)indėlių ir mokėjimo sąskaitų paslaugų, teikiamų naudojantis laisve teikti paslaugas, apimtis;

iii)pinigų perlaidų paslaugų teikėjų atveju – kiekvieno pinigų perlaidų teikėjo bendros metinės išsiuntimo ir atsiėmimo veiklos jurisdikcijoje svarba;

c)atsižvelgiant į geografinius regionus:

i)Sąjungos finansų sektoriaus subjektų trečiosiose valstybėse suteiktų korespondentinės bankininkystės paslaugų metinė apimtis;

ii)korespondentinės bankininkystės klientų iš trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu sistemose yra struktūrinių trūkumų, kuriuos įvardijo pasaulinės standartus nustatančios institucijos, skaičius ir dalis;

iii)trečiosiose valstybėse registruotų ar licencijuotų kriptoturto paslaugų teikėjų, kurie Sąjungoje veikia kaip finansų įstaigos, veiklos apimtis.

5.Institucija parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato metodiką ir 4 dalyje nurodytus lyginamuosius standartus, pagal kuriuos visos tarpvalstybinės kredito ar finansų įstaigos klasifikuojamas kaip turinčios mažos, vidutinės, gana didelės arba didelės būdingos rizikos profilį kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ji vykdo veiklą.

Institucija tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [2025 m. sausio 1 d.]

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal šio reglamento 38 straipsnį.

6.Institucija lyginamuosius standartus ir metodiką peržiūri ne rečiau kaip kas trejus metus. Jei reikia pakeitimų, Institucija pateikia Komisijai iš dalies pakeistų techninių reguliavimo standartų projektus.

13 straipsnis

Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų įtraukimo į sąrašą procesas

1.Atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais laikomi šie įpareigotieji subjektai:

a)kiekviena pagal 12 straipsnį įvertinta kredito įstaiga, kuri turi didelės būdingos rizikos profilį bent keturiose valstybėse narėse ir dėl kurios bent vienoje iš tų valstybių narių per pastaruosius trejus metus buvo atliekamas priežiūros ar kitas viešas tyrimas dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų esminių pažeidimų;

b)kiekviena pagal 12 straipsnį įvertinta finansų įstaiga, kuriai būdingas didelė rizika bent vienoje valstybėje narėje, kurioje ji įsteigta arba kurioje ji veikia per patronuojamąją įmonę ar filialą, ir bent penkiose kitose valstybėse narėse, kuriose ji veikia tiesiogiai teikdama paslaugas arba per atstovų tinklą.

2.Institucija pirmąjį atrankos procesą pradeda 2025 m. liepos 1 d. ir atranką užbaigia per vieną mėnesį. Atranka vykdoma kas trejus metus nuo pirmosios atrankos pradžios dienos ir kiekvienu atrankos laikotarpiu baigiama per vieną mėnesį. Pasibaigus atrankos procesui, Institucija nepagrįstai nedelsdama paskelbia atrinktųjų įpareigotųjų subjektų sąrašą. Atrinktųjų įpareigotųjų subjektų tiesioginę priežiūrą Institucija pradeda praėjus penkiems mėnesiams nuo sąrašo paskelbimo.

3.Institucija toliau vykdo tiesioginę atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūrą, kol Institucija pradeda tiesioginę atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrą pagal vėlesniam atrankos etapui sudarytą sąrašą, į kurį tas įpareigotasis subjektas nebepatenka.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje tiesioginės priežiūros tikslais 

1.Nepažeisdamos Institucijos įgaliojimų pagal 20 straipsnio 2 dalies g punktą tiesiogiai gauti informaciją, kurią nuolat teikia atrinktieji įpareigotieji subjektai, arba turėti prie jos tiesioginę prieigą, finansų priežiūros institucijos teikia Institucijai visą informaciją, būtiną Institucijai pavestoms užduotims atlikti.

2.Prireikus finansų priežiūros institucijos yra atsakingos už pagalbą Institucijai rengiant ir įgyvendinant bet kokius aktus, susijusius su 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis užduotimis visų atrinktųjų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, įskaitant pagalbą vykdant tikrinimo veiklą. Vykdydamos tas užduotis, jos laikosi Institucijos duotų nurodymų.

3.Institucija parengia techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose nustato sąlygas, kuriomis finansų priežiūros institucijos turi padėti Institucijai pagal 2 dalį.

4.Institucija techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal 42 straipsnį.

15 straipsnis

Jungtinės priežiūros grupės

1.Kiekvieno atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūrai vykdyti sudaroma jungtinė priežiūros grupė. Kiekvieną jungtinę priežiūros grupę sudaro Institucijos ir finansų priežiūros institucijų, atsakingų už atrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūrą nacionaliniu lygmeniu, darbuotojai. Jungtinės priežiūros grupės nariai skiriami pagal 4 dalį ir jų darbą koordinuoja paskirtas Institucijos darbuotojas (toliau – jungtinės priežiūros grupės koordinatorius).

2.Jungtinės priežiūros grupės koordinatorius užtikrina jungtinės priežiūros grupės darbo koordinavimą. Jungtinės priežiūros grupės nariai vykdo jungtinės priežiūros grupės koordinatoriaus nurodymus dėl jų užduočių jungtinėje priežiūros grupėje. Tai neturi įtakos jų užduotims ir pareigoms atitinkamose finansų priežiūros institucijose. Pagal atitinkamų finansų priežiūros institucijų susitarimą Institucija deleguoja jungtinės priežiūros grupės koordinatorių į valstybės narės, kurioje yra atrinktojo įpareigotojo subjekto būstinė, finansų priežiūros instituciją. Delegavimas trunka tik tiek laiko, kiek Institucija vykdo su atrinktuoju įpareigotuoju subjektu susijusias priežiūros užduotis.

3.Jungtinės priežiūros grupės užduotys yra šios:

a)atlikti atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus;

b)atlikti ir koordinuoti patikrinimus vietoje atrinktuosiuose įpareigotuosiuose subjektuose ir rengti ataskaitas, įskaitant po tokių ataskaitų prireikus teikiamus pasiūlymus dėl priežiūros priemonių priėmimo;

c)atsižvelgti į a ir b punktuose nurodytus tikrinimus, vertinimus ir patikrinimus vietoje, dalyvauti rengiant atitinkamam atrinktam įpareigotajam subjektui taikytinų sprendimų projektus, kurie bus siūlomi Bendrajai valdybai ir Vykdomajai valdybai;

d)palaikyti ryšius su finansų priežiūros institucijomis, kai tai būtina priežiūros užduotims vykdyti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs atrinktasis įpareigotasis subjektas.

4.Institucija yra atsakinga už jungtinių priežiūros grupių sudarymą ir jų sudėtį. Atitinkamos finansų priežiūros institucijos paskiria vieną ar daugiau savo darbuotojų jungtinės priežiūros grupės nariais. Finansų priežiūros institucijos darbuotojas gali būti paskirtas daugiau nei vienos jungtinės priežiūros grupės nariu.

5.Institucija ir finansų priežiūros institucijos konsultuojasi tarpusavyje ir susitaria dėl personalo skyrimo į jungtines priežiūros grupes.

16 straipsnis

Prašymas pateikti informaciją

1.Institucija gali reikalauti, kad atrinktieji įpareigotieji subjektai ir jiems priklausantys fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat trečiosios šalys, kurioms atrinktieji įpareigotieji subjektai yra perdavę veiklos funkcijas ar veiklą, ir su jomis susiję fiziniai ar juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, kurios reikia šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims atlikti.

2.Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Tinkamai įgalioti teisininkai gali teikti informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka pastariesiems.

3.Tais atvejais, kai Institucija gauna informaciją tiesiogiai iš 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, ji tą informaciją pateikia atitinkamoms finansų priežiūros institucijoms.

17 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1.Siekdama vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija gali atlikti visus būtinus bet kurio atrinktojo įpareigotojo subjekto arba bet kurio fizinio ar juridinio asmens, dirbančio atrinktajame įpareigotajame subjekte arba jam priklausančio ir įsisteigusio ar esančio valstybėje narėje, tyrimus.

Šiuo tikslu Institucija gali:

a)reikalauti pateikti dokumentus;

b)tikrinti asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

c)gauti prieigą prie vidaus audito ataskaitų, sąskaitų tvirtinimo ir bet kokios programinės įrangos, duomenų bazių, IT priemonių ar kitų elektroninių informacijos registravimo priemonių;

d)gauti 16 straipsnyje nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

e)apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2.16 straipsnyje nurodytų asmenų atžvilgiu tyrimai pradedami remiantis Institucijos sprendimu. Jei asmuo trukdo tyrimui, valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, finansų priežiūros institucija pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, pavyzdžiui, sudaro palankesnes sąlygas Institucijai patekti į 16 straipsnyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisėmis.

18 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1.Siekdama vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucija, iš anksto pranešusi atitinkamai finansų priežiūros institucijai, gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 16 straipsnyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo veiksmingumą, Institucija gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.

2.Kad galėtų atlikti patikrinimą vietoje, Institucijos darbuotojai ir kiti Institucijos įgalioti asmenys gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu pagal Institucijos priimtą sprendimą atliekamas tyrimas, verslo patalpas bei teritoriją ir jiems suteikiami visi 20 straipsnyje išvardyti įgaliojimai.

3.16 straipsnyje nurodytų juridinių asmenų atžvilgiu patikrinimai vietoje atliekami remiantis Institucijos sprendimu.

4.Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, finansų priežiūros darbuotojai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys, Institucijai prižiūrint ir koordinuojant, aktyviai padeda Institucijos darbuotojams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamos valstybės narės finansų priežiūros institucijos darbuotojai taip pat turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje.

5.Jei Institucijos darbuotojai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui vietoje, atitinkamos valstybės narės finansų priežiūros institucija suteikia reikiamą pagalbą pagal nacionalinę teisę. Tiek, kiek tai yra būtina patikrinimui atlikti, teikiant šią pagalbą, be kita ko, užplombuojamos bet kurios verslo patalpos ir buhalterinės knygos ar dokumentai. Jei atitinkamai finansų priežiūros institucijai nėra suteiktas šis įgaliojimas, ji naudojasi savo įgaliojimais kreiptis reikalingos pagalbos į kitas nacionalines institucijas.

19 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1.Jei 18 straipsnyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti reikia teisminės institucijos leidimo pagal nacionalinę teisę, Institucija į ją kreipiasi dėl tokio leidimo.

2.Jei pateikiamas prašymas suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Institucijos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės, atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Institucijos pateikti išsamių paaiškinimų, visų pirma susijusių su tuo, kokiu pagrindu Institucija įtarė, kad buvo pažeisti 1 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti aktai, taip pat su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo vykdant tą pažeidimą pobūdžiu. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija netikrina paties patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Institucijos byloje esanti informacija. Institucijos sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

20 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.Siekdama vykdyti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, Institucija turi šio straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus reikalauti, kad bet kuris atrinktasis įpareigotasis subjektas imtųsi būtinų priemonių, jei:

a)atrinktasis įpareigotasis subjektas neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų;

b)Institucija turi įrodymų, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas per kitus 12 mėnesių gali pažeisti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus;

c)atrinktojo įpareigotojo subjekto įgyvendintos priemonės, strategijos, procesai ir mechanizmai, Institucijos sprendimu, neužtikrina patikimo rizikos valdymo ir padengimo.

2.6 straipsnio 1 dalies tikslais Institucija visų pirma turi šiuos įgaliojimus:

a)reikalauti, kad būtų sustiprintos priemonės, procesai, mechanizmai ir strategijos;

b)reikalauti, kad būtų pateiktas priežiūros reikalavimų laikymosi atkūrimo planas pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus ir nacionalinės teisės aktus ir nustatytas galutinis jo įgyvendinimo terminas, įskaitant to plano patobulinimus, susijusius su taikymo sritimi ir galutiniu terminu;

c)reikalauti, kad būtų taikoma tam tikra politika ar tvarka klientams, sandoriams ar paslaugų teikimo kanalams;

d)apriboti įstaigų, kurios sudaro atrinktąjį įpareigotąjį subjektą, veiklą, sandorius ar tinklą arba reikalauti perleisti veiklą, kuri kelia pernelyg didelę pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką;

e)reikalauti, kad būtų įgyvendintos priemonės, skirtos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikai atrinktųjų įpareigotųjų subjektų veikloje, produktuose ir sistemose sumažinti;

f)reikalauti pakeisti valdymo struktūrą;

g)reikalauti pateikti bet kokius duomenis ar informaciją, būtiną 5 straipsnio 2 dalyje išvardytoms užduotims atlikti, reikalauti pateikti bet kokius dokumentus arba nustatyti papildomus ar dažnesnio ataskaitų teikimo reikalavimus;

h)nustatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su atskirais klientais, sandoriais ar veikla, keliančiais didelę riziką;

i)atrinktojo įpareigotojo subjekto licenciją išdavusiai institucijai siūlyti ją panaikinti.

3.Institucija taip pat turi įgaliojimus ir pareigas, kuriuos pagal atitinkamą Sąjungos teisę turi priežiūros valdžios institucijos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip. Tokiu mastu, koks yra būtinas šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti, Institucija, teikdama nurodymus, gali reikalauti, kad tos priežiūros valdžios institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais pagal nacionalinę teisę ir laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kai pagal šį reglamentą tokie įgaliojimai Institucijai nesuteikiami, visų pirma tais atvejais, kai tokie įgaliojimai kyla iš 41 straipsnio 1 dalies a–f punktų ir 2 bei 3 dalių [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423]. Tos priežiūros valdžios institucijos visapusiškai informuoja Instituciją apie naudojimąsi tais įgaliojimais.

21 straipsnis

Administracinės piniginės sankcijos

1.Siekdama vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, kai atrinktasis įpareigotasis subjektas tyčia arba dėl aplaidumo pažeidžia II priede nurodytą reikalavimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus tiesiogiai taikomus Sąjungos aktus arba nevykdo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto privalomo sprendimo, Institucija gali skirti administracines pinigines sankcijas šio straipsnio 2–7 dalyse nurodytomis sąlygomis.

2.Jei Institucijos vykdomoji valdyba nustato, kad atrinktasis įpareigotasis subjektas tyčia arba dėl aplaidumo padarė esminį tiesiogiai taikomų reikalavimų, nustatytų [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu reglamento numerį, COM(2021) 420] arba [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Terorizmo finansavimo prevencijos reglamento numerį, COM(2021) 422], pažeidimą, ji priima sprendimą dėl administracinių piniginių sankcijų skyrimo pagal 3 dalį. Administracinės piniginės sankcijos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais reikalavimais arba vietoj jų.

3.1 dalyje nurodytų administracinių piniginių sankcijų bazinis dydis neviršija šių ribų:

a)už esminius vieno ar daugiau reikalavimų, susijusių su išsamiu klientų patikrinimu, grupės politika ir procedūromis ir (arba) ataskaitų teikimo pareigomis, pažeidimus, kurie buvo nustatyti dviejose ar daugiau valstybių narių, kuriose veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriama sankcija yra ne mažesnė kaip 1 000 000 EUR ir ne didesnė kaip 2 000 000 EUR arba 1 proc. metinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė;

b)už esminius vieno ar daugiau reikalavimų, susijusių su išsamiu klientų patikrinimu, vidaus politika, kontrole ir procedūromis ir (arba) ataskaitų teikimo pareigomis, pažeidimus, kurie buvo nustatyti vienoje valstybėje narėje, kurioje veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriama sankcija yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR ir ne didesnė kaip 1 000 000 EUR arba 0,5 proc. metinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė;

c)už esminius visų kitų reikalavimų pažeidimus, kurie buvo nustatyti dviejose ar daugiau valstybių narių, kuriose veikia atrinktasis įpareigotasis subjektas, skiriama sankcija yra ne mažesnė kaip 1 000 000 EUR ir ne didesnė kaip 2 000 000 EUR;

d)už esminius visų kitų reikalavimų pažeidimus, kurie buvo nustatyti vienoje valstybėje narėje, skiriama sankcija yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR ir ne didesnė kaip 1 000 000 EUR;

e)už esminius 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų Institucijos sprendimų pažeidimus skiriama sankcija yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR ir ne didesnė kaip 1 000 000 EUR.

4.Baziniai dydžiai, nustatyti remiantis 3 dalyje nurodytomis ribomis, prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes ir taikant atitinkamus I priede nustatytus koeficientus. Atitinkami sunkinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio. Jei galima nustatyti, kokią naudą dėl pažeidimo gavo už jį atsakingu laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kokius nuostolius dėl pažeidimo patyrė trečiosios šalys, pritaikius koeficientus jie pridedami prie bendro sankcijos dydžio.

5.Atitinkami lengvinančių aplinkybių koeficientai baziniam dydžiui taikomi iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.

6.Didžiausias sankcijos už 2 dalies a ir b punktuose nurodytus esminius pažeidimus dydis neviršija 10 proc. praėjusių finansinių metų bendros metinės įpareigotojo subjekto apyvartos, pritaikius 4 ir 5 dalyse nurodytus koeficientus.

7.Didžiausias sankcijos už 2 dalies c ir d punktuose nurodytus esminius pažeidimus dydis neviršija 10 000 000 EUR arba atitinkamos sumos nacionaline valiuta valstybėse narėse, kurių nacionalinė valiuta nėra euro, pritaikius 4 ir 5 dalyse nurodytus koeficientus.

8.Kai atrinktasis įpareigotasis subjektas yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 51 22 straipsnį, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal taikomus apskaitos standartus, remiantis naujausiomis turimomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintomis konsoliduotosiomis ataskaitomis.

9.Šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais atvejais Institucija, jei to reikia šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti, gali pareikalauti, kad finansų priežiūros institucijos pradėtų procedūras siekiant imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamų administracinių piniginių sankcijų skyrimas pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, kuriais suteikiami specialūs įgaliojimai, kurie šiuo metu nenumatyti Sąjungos teisėje. Finansų priežiūros institucijų taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Pirma pastraipa taikoma administracinėms piniginėms sankcijoms, skiriamoms atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams už nacionalinės teisės, kuria į nacionalinę teisę perkeliama [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423], pažeidimus, ir visoms administracinėms piniginėms sankcijoms, skiriamoms atrinktųjų įpareigotųjų subjektų valdybos nariams, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už įpareigotojo subjekto padarytą pažeidimą.

10.Taikomos administracinės piniginės sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

22 straipsnis

Periodinės baudos 

1.Vykdomoji valdyba savo sprendimu skiria periodiškai mokamą baudą siekdama priversti:

a)atrinktąjį įpareigotąjį subjektą nutraukti pažeidimą, priimdama sprendimą pagal 6 straipsnio 1 dalį;

b)16 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti visą informaciją, kurios reikalaujama pagal 6 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu;

c)16 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas tyrimas, ir visų pirma pateikti išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas pagal 17 straipsnį.

2.Periodinė bauda turi būti veiksminga ir proporcinga. Periodinė bauda taikoma už kiekvieną uždelstą dieną, kol atrinktasis įpareigotasis subjektas arba atitinkamas asmuo įvykdo atitinkamą 1 dalyje nurodytą sprendimą.

3.Nepaisant 2 dalies, periodinių baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos arba fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodinės baudos nustatytos dienos.

4.Periodinė bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie Institucijos sprendimą dienos.

23 straipsnis

Asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, išklausymas 

1.Prieš priimdama bet kokį sprendimą skirti administracinę piniginę sankciją arba periodinę baudą pagal 21 ir 22 straipsnius, Vykdomoji valdyba asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. Vykdomoji valdyba savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, turėjo galimybę pareikšti pastabų.

2.Procedūros metu visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jiems suteikiama teisė susipažinti su Institucijos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.

24 straipsnis

Administracinių piniginių sankcijų ir periodinių baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas

1.Institucija viešai skelbia visas administracines pinigines sankcijas ir periodines baudas, pagal 21 ir 22 straipsnius paskirtas atrinktajam įpareigotajam subjektui, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas padarytų neproporcingą žalą susijusioms šalims.

2.Užtikrinama, kad pagal 21 ir 22 straipsnius paskirtos administracinės piniginės sankcijos ir periodinės baudos būtų sumokėtos.

Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurios teritorijoje jis vykdomas. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią praneša Institucijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Atitinkamos šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, ši šalis gali pradėti mokėjimo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.

Mokėjimo užtikrinimą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl mokėjimo užtikrinimo būdų teisėtumo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

3.Baudų ir periodinių baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

25 straipsnis

Priežiūros priemonių nustatymo ir administracinių piniginių sankcijų skyrimo procedūros taisyklės

1.Jeigu, vykdydama šiame reglamente nustatytas pareigas, Institucija nustato, kad esama svarių požymių, jog galbūt esama vieno ar kelių II priede išvardytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija savo viduje paskiria nepriklausomą tyrimo grupę šiam atvejui tirti. Tyrimo grupė nedalyvauja ir nedalyvavo tiesiogiai prižiūrint atitinkamą atrinktąjį įpareigotąjį subjektą ir savo funkcijas atlieka nepriklausomai nuo Institucijos vykdomosios valdybos.

2.Tyrimo grupė tiria tariamus pažeidimus, atsižvelgdama į asmenų, dėl kurių atliekamas tyrimas, pastabas, ir pateikia Institucijos vykdomajai valdybai išsamią bylą su savo išvadomis.

Kad tyrimo grupė galėtų vykdyti savo užduotis, ji gali pasinaudoti įgaliojimu reikalauti informacijos pagal 16 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 17 ir 18 straipsnius.

Vykdydama savo užduotis, tyrimo grupė gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos jungtinė priežiūros grupė surinko vykdydama priežiūros veiklą.

3.Užbaigusi tyrimą ir prieš pateikdama Institucijos vykdomajai valdybai bylą su savo išvadomis, tyrimo grupė asmenims, dėl kurių atžvilgiu tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Tyrimo grupė savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, turėjo galimybę pareikšti pastabų.

Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą.

4.Tyrimo grupė, Institucijos vykdomajai valdybai pateikdama bylą su savo išvadomis, apie tai praneša asmenims, dėl kurių atliekamas tyrimas. Asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.

5.Remdamasi byla, kurioje pateiktos tyrimo grupės išvados, ir, atitinkamiems asmenims paprašius, išklausiusi asmenis, dėl kurių atliekamas tyrimas, kaip nustatyta X straipsnyje, Vykdomoji valdyba nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, padarė vieną ar daugiau II priede išvardytų pažeidimų, ir jeigu taip – taiko priežiūros priemonę pagal 20 straipsnį ir administracines pinigines sankcijas pagal 21 straipsnį.

6.Tyrimo grupė nedalyvauja Vykdomosios valdybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į Vykdomosios valdybos sprendimų priėmimo procesą.

7.Komisija priima papildomas naudojimosi įgaliojimu paskirti administracines pinigines sankcijas ar periodines baudas taisykles, įskaitant teisių į gynybą nuostatas, pereinamojo laikotarpio nuostatas ir administracinių piniginių sankcijų ar periodinių baudų surinkimą, bei priima išsamias taisykles dėl baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų.

Pirmoje pastraipoje nurodytos taisyklės tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus pagal 85 straipsnį.

8.Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir pagrįstai nustačiusi požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, Institucija baudžiamosios atsakomybės klausimus perduoda spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, Institucija neskiria administracinių piniginių sankcijų ar periodinių baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokių pačių arba iš esmės tokių pačių faktų, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui yra įgijęs res judicata galią.

26 straipsnis

Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Institucija skyrė administracinę piniginę sankciją arba periodinę baudą. Jis paskirtą baudą arba periodinę baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.

27 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka vykdant tiesioginę priežiūrą

1.Institucija ir finansų priežiūros institucijos patvirtina bendravimo kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtoje priežiūros sistemoje tvarką, įskaitant vartotiną (-as) kalbą (-as).

2.Visi dokumentai, kuriuos Institucijai pateikia atrinktasis įpareigotasis subjektas arba bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam atskirai taikomos Institucijos priežiūros procedūros, gali būti parengti bet kuria iš Sąjungos oficialiųjų kalbų, kurią pasirenka atitinkamas atrinktasis įpareigotasis subjektas arba fizinis ar juridinis asmuo.

3.Institucija, atrinktieji įpareigotieji subjektai ir bet kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuriam atskirai taikomos Institucijos priežiūros procedūros, gali susitarti bendraudami raštu, be kita ko, dėl Institucijos priežiūros sprendimų, vartoti tik vieną iš Sąjungos oficialiųjų kalbų.

4.Tokio susitarimo dėl vienos kalbos vartojimo atšaukimas turi įtakos tik tiems Institucijos sprendimą priežiūros procedūros aspektams, kurie dar nėra įvykdyti.

5.Jei žodinio proceso dalyviai reikalauja būti išklausyti kita Sąjungos oficialiąja kalba nei ta, kuria vykdoma Institucijos priežiūros procedūra, toks prašymas Institucijai pateikiamas iš anksto, kad Institucija galėtų imtis reikiamų priemonių.

4 SKIRSNIS

NETIESIOGINĖ NEATRINKTŲJŲ ĮPAREIGOTŲJŲ SUBJEKTŲ PRIEŽIŪRA

28 straipsnis

Priežiūros konvergencijos padėties vertinimai

1.Institucija periodiškai atlieka vienos, kelių ar visų finansų priežiūros institucijų tam tikrų rūšių ar visos veiklos vertinimus, įskaitant jų priemonių ir išteklių vertinimą, kad būtų užtikrinti aukšto lygio priežiūros standartai ir praktika. Vertinimai apima pagal 8 straipsnį parengtos kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtos priežiūros metodikos taikymo peržiūrą ir per vieną vertinimo ciklą apima visas finansų priežiūros institucijas. Institucija nustato kiekvieno vertinimo ciklo trukmę ir ji negali būti ilgesnė nei septyneri metai.

2.Vertinimus atlieka Institucijos darbuotojai, savanoriškai dalyvaujant finansų priežiūros institucijų, kurioms netaikoma peržiūra, darbuotojams, jeigu tokiam dalyvavimui pritaria Vykdomoji valdyba. Atliekant vertinimus, tinkamai atsižvelgiama į visus atitinkamus tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių institucijų, kompetentingų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje, parengtus vertinimus, analizes ar ataskaitas.

3.Institucija parengia kiekvieno vertinimo rezultatų ataskaitą. Šią ataskaitą rengia Institucijos darbuotojai arba Institucijos darbuotojai kartu su finansų priežiūros institucijų darbuotojais, jei finansų priežiūros institucijų darbuotojai dalyvavo atliekant peržiūrą ad hoc pagrindu. Ataskaitą tvirtina Vykdomoji valdyba, atsižvelgdama į Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pastabas. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos visos konkrečios tolesnės priemonės, kurių finansų priežiūros institucija ar finansų priežiūros institucijos, kurių atžvilgiu atliekamas vertinimas, turi imtis ir kurios, kaip manoma atlikus vertinimą, yra tinkamos, proporcingos ir būtinos. Tolesnės priemonės gali būti patvirtintos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 43 straipsnį, įskaitant rekomendacijas, skirtas atitinkamai visoms ar kelioms finansų priežiūros institucijoms arba atitinkamais atvejais kuriai nors konkrečiai finansų priežiūros institucijai.

4.Finansų priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad įvykdytų konkrečias tolesnes priemones, kurios joms buvo skirtos atlikus vertinimą.

29 straipsnis

Kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų kolegijų darbo koordinavimas ir palengvinimas

1.Institucija, neviršydama savo įgaliojimų ir nepažeisdama atitinkamų finansų priežiūros institucijų įgaliojimų pagal 36 straipsnį [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423], užtikrina, kad keliose valstybėse narėse veikiantiems neatrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams būtų įsteigtos ir nuosekliai veiktų kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų kolegijos pagal 36 straipsnį [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423]. Šiuo tikslu Institucija:

a)steigia kolegijas, sušaukia ir organizuoja kolegijų posėdžius, jei tokia kolegija nėra įsteigta, nors yra įvykdytos atitinkamos jos įsteigimo sąlygos, nustatytos 36 straipsnyje [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423];

b)padeda organizuoti kolegijos posėdžius, jei to prašo atitinkamos finansų priežiūros institucijos;

c)padeda organizuoti bendrus priežiūros planus ir bendrus tikrinimus;

d)bendradarbiaudama su finansų priežiūros institucijomis, renka visą svarbią informaciją ir ja dalijasi, siekdama palengvinti kolegijos darbą ir užtikrinti, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijos institucijoms;

e)skatina veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla arba gali kilti įpareigotiesiems subjektams, vertinimą;

f)vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus, prižiūri, kaip finansų priežiūros institucijos vykdo užduotis.

2.Taikant 1 dalį, Institucijos darbuotojai turi visas teises dalyvauti kovos su pinigų plovimu priežiūros kolegijose ir gali dalyvauti jų veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau finansų priežiūros institucijų.

30 straipsnis

Prašymai imtis veiksmų išskirtinėmis aplinkybėmis

1.Finansų priežiūros institucijos informuoja Instituciją, jei kurio nors neatrinktojo įpareigotojo subjekto padėtis, susijusi su tuo, ar jis laikosi taikomų reikalavimų, ir su jam kylančia pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo rizika, sparčiai ir labai pablogėja, ypač jei dėl tokio pablogėjimo gali būti padaryta didelė žala valstybės narės, kurioje tas subjektas vykdo veiklą, kelių valstybių narių arba visos Sąjungos reputacijai.

2.Institucija, turėdama duomenų apie esminius neatrinktojo įpareigotojo subjekto padarytus pažeidimus, gali prašyti jo finansų priežiūros institucijos:

a)ištirti galimus Sąjungos teisės pažeidimus, o jei tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos arba ja valstybėms narėms aiškiai suteikiamos pasirinkimo galimybės, nacionalinės teisės aktų tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis, pažeidimus, kuriuos padaro neatrinktasis įpareigotasis subjektas; ir

b)apsvarstyti galimybę už tokius pažeidimus tam subjektui taikyti sankcijas pagal tiesiogiai taikomą Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę, kuria į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos.

Prireikus Institucija taip pat gali prašyti finansų priežiūros institucijos priimti tam subjektui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo jis įpareigojamas imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad jis vykdytų savo pareigas pagal tiesiogiai taikytiną Sąjungos teisę arba pagal nacionalinės teisės aktus tiek, kiek jais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos arba naudojamasi Sąjungos teise valstybėms narėms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis.

3.Atitinkama finansų priežiūros institucija patenkina bet kurį jai pagal 2 dalį pateiktą prašymą ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo pranešimo apie tokį prašymą dienos, praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad patenkintų tą prašymą.

4.Jei atitinkama finansų priežiūros institucija nevykdo 2 dalyje nurodyto prašymo ir per dešimt dienų nuo pranešimo apie prašymą dienos Institucijos neinformuoja apie priemones, kurių ėmėsi arba ketina imtis, kad patenkintų prašymą, Institucija gali prašyti Komisijos suteikti leidimą atitinkamas 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir įgaliojimus, susijusius su neatrinktojo įpareigotojo subjekto tiesiogine priežiūra, iš atitinkamos finansų priežiūros institucijos perduoti Institucijai.

5.Institucijos prašyme pateikiama:

a)nustatyto neatrinktojo įpareigotojo subjekto padarytų esminių tiesiogiai taikomų reikalavimų pažeidimų aprašymas ir pagrindimas, kad tokie pažeidimai patenka į Institucijos kompetencijos sritį, pagal 2 dalį;

b)pagrindimas, kodėl iki 3 dalyje nustatyto termino nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl 2 dalyje nurodyto prašymo finansų priežiūros institucijai;

c)prašomo atitinkamų užduočių ir įgaliojimų perdavimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip treji metai;

d)priemonių, kurių Institucija ketina imtis neatrinktojo įpareigotojo subjekto atžvilgiu perdavus atitinkamas užduotis ir įgaliojimus, kad būtų nutraukti 2 dalyje nurodyti esminiai pažeidimai, aprašymas.

6.Komisija per vieną mėnesį nuo Institucijos prašymo gavimo dienos turi priimti sprendimą, ar leisti perduoti atitinkamas užduotis ir įgaliojimus, ar tam prieštarauti. Apie sprendimą pranešama Institucijai, kuri nedelsdama apie tai informuoja finansų priežiūros instituciją ir neatrinktąjį įpareigotąjį subjektą.

7.Dešimtą darbo dieną po pranešimo apie sprendimą, kuriuo leidžiama perduoti su neatrinktuoju įpareigotuoju subjektu susijusias užduotis ir įgaliojimus, 2 dalyje nurodytas neatrinktasis įpareigotasis subjektas laikomas atrinktuoju įpareigotuoju subjektu 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų užduočių ir 6 straipsnio 1 dalyje bei 16–22 straipsniuose nurodytų įgaliojimų vykdymo tikslais. Komisijos sprendime nustatomas šių užduočių ir įgaliojimų vykdymo terminas, kuriam pasibaigus jie automatiškai grąžinami atitinkamai finansų priežiūros institucijai.

5 SKIRSNIS

NE FINANSŲ SEKTORIAUS PRIEŽIŪRA

31 straipsnis

Tarpusavio vertinimai

1.Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos ne finansų priežiūros institucijų veiklos tarpusavio vertinimus, kad padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas ne finansų priežiūros institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimus, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau turimus atitinkamos ne finansų priežiūros institucijos vertinimus, įskaitant pagal 11 straipsnį Institucijai pateiktą visą aktualią informaciją, tarptautinių organizacijų ir tarpvyriausybinių institucijų, kompetentingų pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo prevencijos srityje, atliktus vertinimus ar parengtas ataskaitas ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją.

2.Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir ne finansų priežiūros institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, Institucijos pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Vykdomoji valdyba.

3.Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:

a)ne finansų priežiūros institucijos įgaliojimų, finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis, valdymo tvarka ir profesiniai standartai siekiant užtikrinti veiksmingą IV skyriaus [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423] taikymą;

b)Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis, taip pat mastas, kuriuo taikant priežiūros praktiką pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;

c)ne finansų priežiūros institucijų parengtos geriausios praktikos, kurią galėtų būti naudinga perimti kitoms ne finansų priežiūros institucijoms, taikymas;

d)užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis.

4.Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Šią tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o ją priima Vykdomoji valdyba, gavusi Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pastabas dėl metodikos taikymo nuoseklumo, lyginant su kitomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 3 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 44 straipsnį. Ne finansų priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų pagal 43 straipsnį pateiktų gairių ir rekomendacijų.

5.Institucija savo interneto svetainėje skelbia tarpusavio vertinimo rezultatus ir teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, įpareigotiesiems subjektams ne finansų sektoriuje arba ne finansų priežiūros institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti.

6.Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija teikia tolesnių veiksmų ataskaitą. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o ją priima Vykdomoji valdyba, gavusi Priežiūros klausimų bendrosios valdybos pastabas dėl nuoseklumo, lyginant su kitomis tarpusavio vertinimo ataskaitomis. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas ne finansų priežiūros institucijų, kurių tarpusavio vertinimas buvo atliktas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas. Institucija savo interneto svetainėje skelbia tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas.

7.Šio straipsnio tikslais Vykdomoji valdyba kas dvejus metus priima tarpusavio vertinimų darbo planą, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir Priežiūros klausimų bendrosios valdybos diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis ir jis pateikiamas bendrajame programavimo dokumente. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.

8.Kai priežiūrą vykdo savireguliavimo organai, atliekant tarpusavio vertinimą įvertinamas priemonių pagal [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423] 38 straipsnį, kurių imasi už šių organų priežiūrą atsakinga valdžios institucija, siekdama užtikrinti, kad jie vykdytų savo funkcijas laikydamiesi Sąjungos teisėje nustatytų standartų, tinkamumas ir veiksmingumas.

9.Kiekvienu konkrečiu atveju, kai savireguliavimo organai pareiškia norą dalyvauti tarpusavio vertinime, tokių organų, kuriems patikėtos priežiūros funkcijos, atstovai gali būti pakviesti dalyvauti tame tarpusavio vertinime.

32 straipsnis

Ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijų atžvilgiu taikomi įgaliojimai

1.Jei ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucija netaikė 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų arba nacionalinės teisės aktų arba juos taikė taip, kad, kaip atrodo, pažeidė Sąjungos teisę, visų pirma neužtikrindama, kad jos prižiūrimas subjektas atitiktų tuose Sąjungos teisės aktuose arba tuose nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija veikia pagal šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytus įgaliojimus.

2.Vienos ar kelių ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos prašymu arba savo iniciatyva, taip pat atvejais, kai iniciatyva grindžiama fizinių ar juridinių asmenų pateikta tinkamai pagrįsta informacija, Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijai, nurodo, kokių veiksmų ketina dėl reikalo imtis, ir prireikus ištiria įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį.

Priežiūros valdžios institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina šiam tyrimui atlikti, įskaitant informaciją, kaip Sąjungos aktai arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai taikomi pagal Sąjungos teisę.

Kai paaiškėja arba manoma, kad nepakanka iš atitinkamos priežiūros valdžios institucijos prašyti informacijos, kad būtų gauta informacija, kuri laikoma būtina įtariamam Sąjungos teisės pažeidimui ar jos netaikymui ištirti, Institucija, informavusi priežiūros valdžios instituciją, gali tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai pateikti kitoms priežiūros valdžios institucijoms.

Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.

3.Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis, siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Prieš pateikdama tokią rekomendaciją, Institucija palaiko ryšius su atitinkama priežiūros valdžios institucija, jeigu laiko tokius ryšius tinkamais, kad būtų pašalintas Sąjungos teisės pažeidimas, siekdama susitarti dėl veiksmų, kurių reikia, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės.

Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.

4.Kai ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

Institucija ir ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucija pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5.Per dešimt darbo dienų po 5 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo ne finansų sektoriaus priežiūros valdžios institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.

6.Jeigu 4 dalyje nurodyta oficiali nuomonė skirta priežiūros valdžios institucijai, kuri yra savireguliavimo organą prižiūrinti valdžios institucija, ir jeigu ji per oficialioje nuomonėje nurodytą laikotarpį jos neįgyvendina, kad toks neįgyvendinimas būtų laiku ištaisytas, Institucija gali priimti savireguliavimo organui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad jis imtųsi visų būtinų veiksmų siekdamas įvykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

7.Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio priežiūros valdžios institucijos tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 5 dalį arba priimtas sprendimas pagal 7 dalį, priežiūros valdžios institucijos laikosi atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

6 SKIRSNIS

FŽP VEIKLOS RĖMIMO IR KOORDINAVIMO MECHANIZMAS

33 straipsnis

Bendrų analizių atlikimas

1.Kai pagal [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423] 25 straipsnį valstybės narės FŽP nustato, kad galimai reikia atlikti bendrą analizę su vienu ar keliais kitų valstybių narių FŽP, jis apie tai praneša Institucijai. Institucija per penkias dienas nuo pirminio pranešimo informuoja visų atitinkamų valstybių narių FŽP ir pakviečia juos dalyvauti bendroje analizėje. Šiuo tikslu Institucija naudoja saugius ryšių kanalus. Visų atitinkamų valstybių narių FŽP apsvarsto galimybę dalyvauti bendroje analizėje. Institucija užtikrina, kad bendra analizė būtų pradėta per 20 dienų nuo pirminio pranešimo.

2.Bet kuris FŽP, atsisakęs dalyvauti atliekant bendrą analizę, per penkias dienas nuo kvietimo gavimo dienos raštu pateikia Institucijai tokio atsisakymo priežastis. Institucija nedelsdama tokį paaiškinimą pateikia FŽP, nustačiusiam bendros analizės poreikį.

3.Gavus aiškų bendroje analizėje dalyvaujančių FŽP sutikimą, bendrą analizę remiantiems Institucijos darbuotojams suteikiama prieiga prie visų su bendros analizės dalyku susijusių duomenų ir jie gali juos tvarkyti.

4.Institucija suteikia visas būtinas priemones ir operatyvinę paramą, reikalingą konkrečiai bendrai analizei atlikti, pagal parengtus metodus ir procedūras. Visų pirma Institucija sukuria specialų, saugų ryšių kanalą bendrai analizei atlikti ir užtikrina tinkamą techninį koordinavimą, įskaitant IT paramą, biudžetinę ir logistinę paramą.

34 straipsnis

Bendrų analizių metodų, procedūrų ir atlikimo peržiūra

1.Institucija užtikrina, kad metodai ir procedūros, nustatyti bendroms analizėms atlikti, būtų periodiškai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami.

2.FŽP, dalyvavę arba kitaip įsitraukę į vieną ar daugiau bendrų analizių, gali pateikti savo atsiliepimus apie analizės atlikimą, įskaitant atsiliepimus apie Institucijos suteiktą operatyvinę paramą vykdant bendros analizės procesą, taip pat atsiliepimus apie taikomų analizės darbo metodų ir tvarkos rezultatus, turimas priemones bei dalyvaujančių FŽP veiklos koordinavimą. Atsiliepimas gali būti pažymėtas kaip konfidencialus – tokiu atveju juo nebus dalijamasi su kitais FŽP.

3.Remdamasi 2 dalyje nurodytais atsiliepimais arba savo iniciatyva, Institucija gali pateikti tolesnių veiksmų ataskaitas, susijusias su bendrų analizių atlikimu, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl koregavimų, susijusių su bendrų analizių atlikimo metodais ir procedūromis, ir išvadas dėl bendrų analizių rezultatų. Procedūriniais ir operatyviniais tolesnių veiksmų ataskaitos aspektais dalijamasi su visais FŽP, neatskleidžiant konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos apie bylą. Išvadomis ir rekomendacijomis, susijusiomis su bendrų analizių atlikimu, dalijamasi su atitinkamose bendrose analizėse dalyvavusiais FŽP ir visais kitais FŽP, jei šiose išvadose nėra konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos.

35 straipsnis

Nacionalinių FŽP deleguoti asmenys

1.Kiekvienos valstybės narės FŽP į Instituciją gali deleguoti vieną darbuotoją. Nacionalinio FŽP deleguoto asmens nuolatinė darbo vieta yra Institucijos būstinėje.

2.Paskyrimo metu ir visą delegavimo laikotarpį FŽP deleguoti asmenys turi deleguojančiojo FŽP darbuotojo statusą. Valstybės narės savo FŽP deleguotą asmenį skiria remdamosi įrodyta aukšto lygio tinkama praktine patirtimi FŽP užduočių srityje. FŽP deleguotų asmenų atlyginimus ir tarnybines išmokas moka deleguojantysis FŽP.

3.FŽP deleguotų asmenų kadencija trunka trejus metus ir gali būti pratęsta vieną kartą, gavus deleguojančiojo FŽP sutikimą.

4.FŽP deleguoti asmenys padeda Institucijai vykdyti 5 straipsnio 5 dalyje nustatytas užduotis. Tuo tikslu nacionalinių FŽP deleguotiems asmenims suteikiama prieiga prie Institucijos duomenų ir informacijos, reikalingų jų užduotims atlikti delegavimo laikotarpiu.

5.FŽP deleguotiems asmenims gali būti suteikta prieiga prie bet kokių duomenų, kuriuos gali gauti juos delegavęs FŽP 4 dalyje nurodytų užduočių vykdymo tikslais, jei tam pritaria juos delegavęs FŽP.

6.Vykdomoji valdyba nustato FŽP deleguotų asmenų teises ir pareigas, susijusias su Institucija.

36 straipsnis

Savitarpio pagalba FŽP bendradarbiavimo srityje

1.Skatindama FŽP bendradarbiavimą ir remdama jų darbą, Institucija organizuoja ir sudaro sąlygas bent šiai veiklai:

a)mokymo programoms, taip pat susijusioms su technologinėmis inovacijomis;

b)personalo mainų ir delegavimo programoms, įskaitant FŽP darbuotojų delegavimą iš valstybės narės į Instituciją;

c)FŽP keitimuisi patirtimi, įskaitant dalijimąsi ekspertinėmis žiniomis konkrečioje srityje.

2.Bet kuris FŽP gali Institucijai pateikti pagalbos prašymą, susijusį su FŽP užduotimis, nurodydamas, kokios rūšies pagalbą gali suteikti Institucijos darbuotojai, vieno ar daugiau FŽP darbuotojai arba jų derinys. Pagalbos prašantis FŽP užtikrina galimybę susipažinti su visa tokiai pagalbai suteikti reikalinga informacija ir duomenimis. Institucija saugo ir reguliariai atnaujina informaciją apie konkrečias FŽP kompetencijos sritis ir gebėjimus teikti savitarpio pagalbą.

3.Institucija deda visas pastangas, kad suteiktų prašomą pagalbą, be kita ko, apsvarstydama, kokią pagalbą galėtų suteikti su savo žmogiškaisiais ištekliais, taip pat koordinuodama ir sudarydama sąlygas kitų FŽP savanoriškam bet kokios rūšies pagalbos teikimui.

4.Kiekvienų metų pradžioje Institucijos pirmininkas informuoja FŽP klausimų bendrąją valdybą apie žmogiškuosius išteklius, kuriuos Institucija skirs ankstesnėje dalyje nurodytai pagalbai teikti. Kai dėl 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų užduočių atlikimo pasikeičia turimi žmogiškieji ištekliai, Institucijos pirmininkas apie tai informuoja FŽP klausimų bendrąją valdybą.

37 straipsnis

„FIU.net“

1.Institucija užtikrina tinkamą ir nenutrūkstamą „FIU.net“ prieglobą, valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Institucija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad „FIU.net“ būtų naudojamos pažangiausios turimos technologijos, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę.

2.Institucija užtikrina nenutrūkstamą „FIU.net“ veikimą ir nuolat jį atnaujina. Jei reikia paremti ar sustiprinti FŽP keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, taip pat atsižvelgdama į FŽP poreikius, Institucija sukuria ir įdiegia arba kitaip suteikia galimybę naudotis patobulintomis ar papildomomis „FIU.net“ funkcijomis.

3.Institucija yra atsakinga už šias su „FIU.net“ susijusias užduotis:

a)užtikrinti reikiamą sistemos saugumo lygį, įskaitant tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, skirtų duomenų apsaugos rizikai valdyti ir mažinti, įgyvendinimą;

b)koordinuoti, valdyti ir remti bet kokią testavimo veiklą;

c)užtikrinti pakankamus finansinius išteklius;

d)rengti mokymus galutiniams vartotojams dėl techninio „FIU.net“ naudojimo.

4.1, 2 ir 3 dalyse nurodytoms užduotims vykdyti Institucija įgaliojama sudaryti teisiškai privalomas sutartis ar susitarimus su trečiųjų šalių paslaugų teikėjais.

5.Institucija priima ir įgyvendina priemones, būtinas šiame straipsnyje nurodytoms užduotims vykdyti, įskaitant „FIU.net“ saugumo planą, veiklos tęstinumo planą ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą.

7 SKIRSNIS

BENDROS PRIEMONĖS

38 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

1.Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Techninių reguliavimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninių reguliavimo standartų projektus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami.

Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija nusprendžia, ar jį priimti. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepriimti techninio reguliavimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai paaiškindama, kodėl jo nepriėmė, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus.

Komisija savo rašto kopiją išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2.Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Institucija laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad naujojo termino nesilaikys.

3.Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotuoju teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4.Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis reguliavimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

39 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti 38 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Komisija ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki 4 metų laikotarpio pabaigos parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams. .

2.Apie priimtą techninį reguliavimo standartą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.Įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus Komisijai suteikiami 38, 40 ir 41 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

40 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

1.Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

2.Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja techniniam reguliavimo standartui, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia prieštaravimo dėl techninio reguliavimo standarto motyvus.

41 straipsnis

Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas

1.Jei Komisija nepritaria techninio reguliavimo standarto projektui ar iš dalies jį pakeičia, kaip numatyta 35 straipsnyje, ji apie tai praneša Institucijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodydama priežastis.

2.Prireikus Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo pakviesti už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų kompetentingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje, kad jie pristatytų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.

42 straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

1.Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytų sričių techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį priimti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo negali priimti per trijų mėnesių laikotarpį. Komisija gali priimti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.

Jei Komisija ketina nepriimti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl jo neketina priimti, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus. Komisija savo rašto kopiją išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.

Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.

2.Jei Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Institucija laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad naujojo termino nesilaikys.

3.Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.

Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jei, pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui, Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.

Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.

Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

4.Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.

43 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

1.Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros ir su FŽP susijusią praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija teikia visoms priežiūros valdžios institucijoms, FŽP ar visiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires ir vienai ar kelioms priežiūros valdžios institucijoms arba vienam ar keliems įpareigotiesiems subjektams skirtas rekomendacijas.

2.Prireikus Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo teikiamų gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias tokių gairių ir rekomendacijų teikimo sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Jei Institucija nerengia atvirų viešų konsultacijų, Institucija nurodo to priežastis.

3.Priežiūros valdžios institucijos ir įpareigotieji subjektai deda visas pastangas, siekdami laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Per du mėnesius po to, kai pateikiama gairė ar rekomendacija, kiekviena priežiūros valdžios institucija patvirtina, ar ji laikosi arba ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei priežiūros valdžios institucija nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.

Institucija paskelbia viešai tą faktą, kad priežiūros valdžios institucija nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti priežiūros valdžios institucijos pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Priežiūros valdžios institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, įpareigotieji subjektai aiškiai ir išsamiai praneša, ar jie laikosi tos gairės ar rekomendacijos.

44 straipsnis

Nuomonės

1.Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.

2.1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė.

3.Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytose srityse.

III SKYRIUS

INSTITUCIJOS ORGANIZAVIMAS

45 straipsnis

Administracinė ir valdymo struktūra

Institucijos struktūrą sudaro:

1)Bendroji valdyba, atliekanti 49 straipsnyje nustatytas užduotis;

2)Vykdomoji valdyba, atliekanti 53 straipsnyje nustatytas užduotis:

3)Institucijos pirmininkas, atliekantis 57 straipsnyje nustatytas užduotis;

4)vykdomasis direktorius, atliekantis 59 straipsnyje nustatytas užduotis;

5)Administracinė peržiūros valdyba, atliekanti 62 straipsnyje nustatytas funkcijas.

1 SKIRSNIS

BENDROJI VALDYBA

46 straipsnis

Bendrosios valdybos sudėtis

1.Bendroji valdyba yra dviejų sudėčių: 2 dalyje nustatyta priežiūros klausimų arba 3 dalyje nustatyta FŽP klausimų.

2.Priežiūros klausimų bendrąją valdybą sudaro:

a)Institucijos pirmininkas, turintis balsavimo teisę;

b)kiekvienos valstybės narės įpareigotųjų subjektų priežiūros valdžios institucijų vadovai, turintys balsavimo teisę;

c)vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.

Kiekvienos valstybės narės pirmos pastraipos b punkte nurodyti priežiūros valdžios institucijų vadovai turi vieną bendrą balsą ir susitaria dėl vieno bendro atstovo kiekvienam posėdžiui ir balsavimo procedūrai. Šis bendras atstovas yra ad hoc balsavimo teisę turintis narys to posėdžio ar balsavimo procedūros tikslais. Valstybės narės valdžios institucijos taip pat gali susitarti dėl vieno nuolatinio bendro atstovo, kuris yra nuolatinis balsavimo teisę turintis narys. Kai klausimai, kuriuos turi svarstyti Priežiūros klausimų bendroji valdyba, yra susiję su kelių valdžios institucijų kompetencija, kartu su ad hoc arba nuolatiniu balsavimo teisę turinčiu nariu gali dalyvauti ne daugiau kaip dviejų kitų valdžios institucijų atstovas, kuris neturi balsavimo teisės.

Kiekviena valdžios institucija, turinti balsavimo teisę turintį narį pagal ad hoc arba nuolatinį susitarimą, yra atsakinga už savo institucijos aukšto lygio pakaitinio nario paskyrimą, kuris gali pakeisti antroje pastraipoje nurodytą balsavimo teisę turintį Bendrosios valdybos narį, jei tas asmuo negali dalyvauti.

3.FŽP klausimų bendrąją valdybą sudaro:

a)Institucijos pirmininkas, turintis balsavimo teisę;

b)FŽP vadovai, turintys balsavimo teisę;

c)vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.

4.Bendroji valdyba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams. Konkrečiai FŽP klausimų bendrosios valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis įsileidžia OLAF, Europolo, Eurojusto ir Europos prokuratūros atstovą, kai klausimai priklauso jų atitinkamiems įgaliojimams. Priežiūros klausimų bendrosios valdybos posėdžiuose leidžiama dalyvauti Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam atstovui ir kiekvienos Europos priežiūros institucijos atstovui, kai svarstomi klausimai, priklausantys jų atitinkamų įgaliojimų sričiai.

5.Vykdomosios valdybos nariai gali dalyvauti abiejų sudėčių bendrosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti, kai svarstomi klausimai, patenkantys į jų atsakomybės sritį, kaip nustatyta Institucijos pirmininko ir nurodyta 55 straipsnio 2 dalyje.

47 straipsnis

Bendrosios valdybos vidaus komitetai

Bendroji valdyba savo iniciatyva arba Institucijos pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Bendroji valdyba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui. Bendroji valdyba gali bet kada tokį perdavimą atšaukti.

48 straipsnis

Bendrosios valdybos nepriklausomumas

1.Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, abiejų sudėčių bendrosios valdybos nariai, nurodyti 46 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 3 dalies a ir b punktuose, veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

2.Valstybės narės, Sąjungos institucijos, agentūros, įstaigos ar organai ir visos kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Bendrosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.

3.Bendroji valdyba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato interesų konfliktų prevencijos ir valdymo praktinę tvarką.

49 straipsnis

Bendrosios valdybos užduotys

1.Priežiūros klausimų bendroji valdyba priima sprendimus, susijusius su 7–10 straipsniuose nurodytomis užduotimis, taip pat visus sprendimus, kurie šiame reglamente aiškiai numatyti Priežiūros klausimų bendrajai valdybai.

2.Priežiūros klausimų bendroji valdyba gali konsultuoti ir teikti nuomonę dėl bet kokių Vykdomosios valdybos parengtų sprendimų projektų, susijusių su atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais pagal II skyriaus 3 skirsnį.

3.FŽP klausimų bendroji valdyba atlieka užduotis ir priima sprendimus pagal II skyriaus 6 skirsnį.

4.Atsižvelgiant į dokumento dalyką, atitinkamos sudėties bendroji valdyba priima II skyriaus 7 skirsnyje nurodytus Institucijos techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, nuomonių, rekomendacijų, gairių ir sprendimų projektus. Jei tam tikras dokumentas yra susijęs ir su FŽP, ir su priežiūros klausimais, jį atskirai turi priimti abiejų sudėčių bendroji valdyba . Techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, nuomonių, rekomendacijų ir gairių projektai priimami remiantis atitinkamo vidaus komiteto pasiūlymu.

5.Su bet kurios sudėties bendrąja valdyba konsultuojamasi dėl sprendimų projektų, kuriuos pagal 53 straipsnio 4 dalies a, c, e ir m punktus turi priimti Vykdomoji valdyba. Jei paskesnis Vykdomosios valdybos sprendimas skiriasi nuo Bendrosios valdybos nuomonės, Vykdomoji valdyba raštu pateikia to priežastis.

6.Bendroji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.

7.Nepažeidžiant 52 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 56 straipsnio 1 ir 2 dalių, pirmininko ir penkių nuolatinių Vykdomosios valdybos narių paskyrimų tarnybos įgaliojimais visą jų kadencijos laikotarpį naudojasi Bendroji valdyba.

50 straipsnis

Bendrosios valdybos balsavimo tvarka

1.Bendroji valdyba sprendimus priima paprasta savo narių balsų dauguma. Kaip nustatyta 47 straipsnio 2 dalyje, kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, institucijos pirmininko balsas yra lemiamas.

2.Šio reglamento 38, 42, 43 ir 44 straipsniuose nurodytų aktų atžvilgiu, nukrypstant nuo 1 dalies, Bendroji valdyba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje.

Institucijos pirmininkas nebalsuoja dėl pirmoje pastraipoje nurodytų sprendimų ir sprendimų, susijusių su 52 straipsnio 4 dalyje nurodytu Vykdomosios valdybos veiklos vertinimu.

3.Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros klausimų bendrosios valdybos diskusijose, susijusiose su atskirais įpareigotaisiais subjektais, nebent 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.

4.3 dalis netaikoma Vykdomosios valdybos nariams ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam Europos Centrinio Banko atstovui.

5.Institucijos pirmininkas turi išimtinę teisę bet kada surengti balsavimą. Nedarant poveikio šiai teisei ir Institucijos sprendimų priėmimo procedūrų veiksmingumui, Bendroji valdyba priimdama sprendimus siekia bendro sutarimo.

51 straipsnis

Bendrosios valdybos posėdžiai

1.Institucijos pirmininkas sušaukia Bendrosios valdybos posėdžius.

2.Bendroji valdyba eilinius posėdžius surengia bent du kartus per metus. Be to, Bendroji valdyba susirenka į posėdį pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio Bendrosios valdybos narių prašymu.

3.Bendroji valdyba gali pakviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, dalyvauti jos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

4.Pagal darbo tvarkos taisykles Bendrosios valdybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.

5.Institucija teikia Bendrajai valdybai sekretoriato paslaugas.

6.Institucijos pirmininkas ir penki nuolatiniai Vykdomosios valdybos nariai nedalyvauja tuose Bendrosios valdybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi ar sprendžiami su jų įgaliojimų vykdymu susiję klausimai.

2 SKIRSNIS

VYKDOMOJI VALDYBA

52 straipsnis

Vykdomosios valdybos sudėtis ir skyrimas

1.Vykdomąją valdybą sudaro:

a)Institucijos pirmininkas;

b)penki etatiniai nariai;

c)Komisijos atstovas, kai Vykdomoji valdyba vykdo 53 straipsnio 4 dalies a–l punktuose nurodytas užduotis. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti diskusijose ir susipažinti su dokumentais, kurie yra susiję tik su šiomis užduotimis.

2.Vykdomasis direktorius dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

3.1 dalies b punkte nurodyti penki Vykdomosios valdybos nariai atrenkami pagal atvirą atrankos procedūrą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Juos skiria Bendroji valdyba, remdamasi Komisijos sudarytu galutiniu kandidatų sąrašu. Atrenkant kandidatus laikomasi patirties, kvalifikacijos ir, kiek įmanoma, lyčių ir geografinės pusiausvyros principų.

4.Vykdomosios valdybos penkių narių kadencija yra ketveri metai. Per 12 mėnesių iki Institucijos pirmininko ir penkių Vykdomosios valdybos narių ketverių metų kadencijos pabaigos abiejų sudėčių bendroji valdyba arba iš Bendrosios valdybos narių, įskaitant Komisijos atstovą, atrinktas mažesnis komitetas atlieka Vykdomosios valdybos veiklos vertinimą. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į Vykdomosios valdybos narių veiklos rezultatų ir Institucijos būsimų užduočių bei sunkumų įvertinimą. Atsižvelgdama į vertinimą, abiejų sudėčių bendroji valdyba gali vieną kartą pratęsti jų kadenciją.

5.Vykdomosios valdybos nariai, nurodyti 1 dalies a ir b punktuose, veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų, Sąjungos decentralizuotų agentūrų ir kitų Sąjungos įstaigų, kurios nors vyriausybės arba bet kurios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja. Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir valstybių narių vyriausybės bei visos kitos įstaigos gerbia šį nepriklausomumą.

6.Jei vienas ar daugiau Vykdomosios valdybos narių, išskyrus Institucijos pirmininką, nebeatitinka savo pareigoms vykdyti būtinų sąlygų arba yra padaręs sunkų nusižengimą, Bendroji valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali bet kurį Vykdomosios valdybos narį pašalinti iš pareigų.

7.Buvusiems Vykdomosios valdybos nariams, įskaitant Institucijos pirmininką, vienus metus po to, kai jie nustojo eiti tas pareigas, draudžiama užsiimti apmokama profesine veikla:

a)atrinktajame įpareigotajame subjekte;

b)bet kokiame kitame subjekte, jei kyla faktinis arba numanomas interesų konfliktas.

53 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytose taisyklėse dėl savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo Vykdomoji valdyba nurodo aplinkybes, kuriomis kyla faktinis arba numanomas interesų konfliktas.

53 straipsnis

Vykdomosios valdybos užduotys

1.Vykdomoji valdyba yra atsakinga už pagal 5 straipsnį Institucijai pavestų užduočių bendrą planavimą ir vykdymą. Vykdomoji valdyba priima visus Institucijos sprendimus, išskyrus sprendimus, kuriuos pagal 49 straipsnį priima Bendroji valdyba.

2.Vykdomoji valdyba priima visus atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams skirtus sprendimus, atsižvelgdama į 15 straipsnyje nurodytos atrinktojo įpareigotojo subjekto jungtinės priežiūros grupės pasiūlymą ir į Bendrosios valdybos pateiktą nuomonę dėl to siūlomo sprendimo. Jei Vykdomoji valdyba nukrypsta nuo tokios nuomonės, ji raštu pateikia to priežastis.

3.Vykdomoji valdyba priima visus atskiroms valdžios institucijoms skirtus sprendimus pagal 28, 31 ir 32 straipsnius.

4.Be to, Vykdomoji valdyba turi šias užduotis:

a)remiantis vykdomojo direktoriaus pasiūlymu, iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priimti bendrojo programavimo dokumento projektą ir iki kitų metų sausio 31 d. perduoti jį susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat bet kokią kitą atnaujintą dokumento versiją;

b)tvirtinti Institucijos metinio biudžeto projektą ir atlikti kitas su Institucijos biudžetu susijusias funkcijas;

c)vertinti ir priimti konsoliduotąją metinę Institucijos veiklos ataskaitą, įskaitant įvykdytų užduočių apžvalgą, ir kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. išsiųsti ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei viešai paskelbti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą;

d)atsižvelgiant į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, priimti sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

e)priimti savo narių ir Administracinės peržiūros valdybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

f)priimti savo darbo tvarkos taisykles;

g)Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudotis įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatais, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

h)priimti atitinkamas įgyvendinimo taisykles dėl Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų vykdymo, laikantis Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalies;

i)skirti vykdomąjį direktorių ir pašalinti jį iš pareigų pagal 58 straipsnį;

j)skirti apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;

k)gavus vidaus arba išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat OLAF tyrimų išvadas ir rekomendacijas, užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus;

l)priimti Institucijai taikytinas finansines taisykles;

m)priimti visus sprendimus dėl Institucijos vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus keitimo.

5.Vykdomoji valdyba iš balsavimo teisę turinčių narių išrenka Institucijos pirmininko pavaduotoją. Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

6.Dėl 4 dalies h punkte nurodytų įgaliojimų Vykdomoji valdyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai perduodami vykdomajam direktoriui. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

7.Išskirtinėmis aplinkybėmis Vykdomoji valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei pastarojo įvykdytą paskyrimų tarnybos įgaliojimų perdelegavimą, kad jais naudotųsi pati arba deleguotų juos vienam savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

54 straipsnis

Metinis ir daugiametis programavimas

1.Kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. Vykdomoji valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir dėl daugiamečio programavimo pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima bendrąjį programavimo dokumentą, kuriame pateikiami daugiamečio ir metinio programavimo nuostatai. Ji planavimo dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Galutinai patvirtinus bendrąjį biudžetą, programavimo dokumentas tampa galutinis ir prireikus atitinkamai koreguojamas.

2.Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į jį taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa dera su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodoma, kokios užduotys buvo įtrauktos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su ankstesniais finansiniais metais.

3.Jei Institucijai paskiriama nauja užduotis, Vykdomoji valdyba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą.

Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Vykdomoji valdyba gali perduoti vykdomajam direktoriui įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.Daugiametėje darbo programoje nustatomos bendro strateginio programavimo nuostatai, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nustatomas išteklių, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojus, programavimas.

Išteklių programavimo nuostatai kasmet atnaujinami. Strateginio programavimo nuostatai prireikus atnaujinami.

55 straipsnis

Vykdomosios valdybos balsavimo tvarka

1.Sprendimai Vykdomojoje valdyboje priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas Vykdomosios valdybos narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Institucijos pirmininko balsas lemiamas.

2.Komisijos atstovas turi teisę balsuoti, kai svarstomi ir sprendžiami 53 straipsnio 4 dalies a–l punktuose nurodyti klausimai. Priimant 53 straipsnio 4 dalies f ir g punktuose nurodytus sprendimus, Komisijos atstovas turi vieną balsą. 53 straipsnio 4 dalies b–e ir h–l punktuose nurodyti sprendimai gali būti priimami tik tuo atveju, jei Komisijos atstovas už juos balsuoja. Priimant 53 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytus sprendimus, Komisijos atstovo sutikimo reikalaujama tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su Institucijos metine ir daugiamete darbo programa.

3.Vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu.

3 SKIRSNIS

INSTITUCIJOS PIRMININKAS

56 straipsnis

Institucijos pirmininko skyrimas

1.Institucijos pirmininkas renkamas remiantis nuopelnais, įgūdžiais, žiniomis, pripažintu autoritetu ir patirtimi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje bei kita atitinkama kvalifikacija, surengus atvirą atrankos procedūrą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija sudaro galutinį dviejų reikalavimus atitinkančių kandidatų eiti Institucijos pirmininko pareigas sąrašą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, priima įgyvendinimo sprendimą paskirti Institucijos pirmininką.

2.Jei Institucijos pirmininkas nebeatitinka šioms pareigoms nustatytų sąlygų arba jei jis kaltas dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, gavusi bet kurios sudėties bendrosios valdybos pasiūlymą, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti Institucijos pirmininką iš pareigų. Sprendimą Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.

3.Jei pirmininkas atsistatydina arba dėl kokių nors kitų priežasčių negali eiti savo pareigų, pirmininko funkcijas atlieka pirmininko pavaduotojas.

57 straipsnis

Institucijos pirmininko atsakomybė

1.Institucijos pirmininkas atstovauja Institucijai ir yra atsakingas už Bendrosios valdybos ir Vykdomosios valdybos darbo parengimą, įskaitant darbotvarkės sudarymą, visų posėdžių sušaukimą ir pirmininkavimą jiems bei klausimų, dėl kurių reikia priimti sprendimus, pateikimą.

2.Pirmininkas penkiems Vykdomosios valdybos nariams jų kadencijos laikotarpiui atsižvelgdamas į Institucijos užduotis paskiria konkrečias atsakomybės sritis.

4 SKIRSNIS

VYKDOMASIS DIREKTORIUS

58 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas

1.Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Institucijos laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.

2.Vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo vadovaudamasis Sąjungos interesais ir nepriklausomai nuo bet kokių konkrečių interesų.

3.Vykdomasis direktorius vadovauja Institucijai. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas Vykdomajai valdybai. Nedarant poveikio Komisijos ir Vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius pareigas vykdo nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės arba kitos įstaigos nurodymų.

4.Vykdomasis direktorius atrenkamas remiantis nuopelnais ir dokumentais patvirtintais aukšto lygio administraciniais, su biudžetu susijusiais ir valdymo įgūdžiais surengus atvirą atrankos procedūrą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir, jei reikia, kituose leidiniuose arba interneto svetainėse. Komisija sudaro galutinį dviejų reikalavimus atitinkančių kandidatų į vykdomojo direktoriaus pareigas sąrašą. Vykdomoji valdyba skiria vykdomąjį direktorių.

5.Vykdomojo direktoriaus kadencijos trukmė yra penkeri metai. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Vykdomoji valdyba atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų ir Agentūros būsimų užduočių bei sunkumų vertinimą. Vykdomoji valdyba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu Vykdomoji valdyba gali vykdomąjį direktorių atšaukti iš pareigų.

6.Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus pratęstai jo kadencijai negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

59 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

1.Vykdomasis direktorius yra atsakingas už Institucijos įprastinį valdymą ir siekia Institucijoje užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Visų pirma vykdomasis direktorius atsako už:

a)Vykdomosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

b)bendrojo programavimo dokumento projekto rengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai pasikonsultavus su Komisija;

c)bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jo įgyvendinimą Vykdomajai valdybai;

d)konsoliduotosios metinės Institucijos veiklos ataskaitos projekto rengimą ir jo pateikimą Vykdomajai valdybai įvertinti ir priimti;

e)veiksmų plano, kuriuo atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų išvadas, taip pat į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktus tyrimus, rengimą, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai – Bendrajai valdybai ir Vykdomajai valdybai;

f)Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, nedarant poveikio OLAF kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines nuobaudas, įskaitant finansines nuobaudas;

g)Institucijos kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir jos pateikimą Vykdomajai valdybai patvirtinti;

h)Institucijai taikomų finansinių taisyklių projekto rengimą;

i)Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir biudžeto vykdymą;

j)IT saugumo strategijos, kuria užtikrinamas tinkamas visos IT infrastruktūros, sistemų ir paslaugų, kurias sukūrė arba įsigijo Institucija, rizikos valdymas, parengimą ir įgyvendinimą, taip pat pakankamą IT saugumo finansavimą;

k)Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą kontroliuojant Vykdomajai valdybai;

l)Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projekto, kuris yra Institucijos bendrojo programavimo dokumento dalis, rengimą pagal 66 straipsnį ir Institucijos biudžeto vykdymą pagal 67 straipsnį;

m)ataskaitos projekto, kuriame aprašoma visa Institucijos veikla, įtraukiant finansinių ir administracinių klausimų skyrių, rengimą.

2.Vykdomasis direktorius imasi kitų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir viešai skelbia pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą.

3.Vykdomasis direktorius sprendžia, ar būtina, kad vienoje arba daugiau valstybių narių dirbtų vienas arba daugiau darbuotojų tam, kad Institucijos užduotys būtų vykdomos veiksmingai ir efektyviai. Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių, vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, Vykdomosios valdybos ir susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) pritarimą. Sprendime nustatoma veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis tokiu būdu, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Institucijos administracinių funkcijų dubliavimosi. Su susijusia (-iomis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) sudaromas susitarimas dėl būstinės.

5 SKIRSNIS

ADMINISTRACINĖ PERŽIŪROS VALDYBA

60 straipsnis

Administracinės peržiūros valdybos įsteigimas ir sudėtis

1.Institucija įsteigia Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų sprendimų, kuriuos Institucija priėmė naudodamasi 20, 21 ir 22 straipsniuose nurodytais jai suteiktais įgaliojimais, vidaus administracinę peržiūrą. Vidaus administracinė peržiūra apsiriboja tokių sprendimų procedūrinės ir materialinės atitikties šiam reglamentui vertinimu.

2.Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys įrodytų atitinkamų žinių ir profesinės patirties, įskaitant priežiūros patirtį kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, išskyrus dabartinius Institucijos darbuotojus, taip pat dabartinius už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros valdžios institucijų ir FŽP arba kitų nacionalinių ar Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, kurie dalyvauja vykdant šiuo reglamentu Institucijai pavestus uždavinius, darbuotojus. Administracinė peržiūros valdyba turi pakankamai išteklių ir kompetencijos, kad įvertintų, kaip Institucija naudojasi įgaliojimais pagal šį reglamentą.

3.Administracinė peržiūros valdyba sprendimus priima ne mažiau kaip trijų iš penkių savo narių balsų dauguma.

61 straipsnis

Administracinės peržiūros valdybos nariai

1.Administracinės peržiūros valdybos narius ir du pakaitinius narius penkerių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Priežiūros klausimų bendroji valdyba . Jų nevaržo jokie nurodymai.

2.Administracinės peržiūros valdybos nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu ir nevykdo jokių kitų pareigų Institucijoje. Tuo tikslu jie pateikia viešą įsipareigojimų deklaraciją ir viešą interesų deklaraciją, kurioje nurodomi visi tiesioginiai arba netiesioginiai interesai, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba tai, kad tokių interesų nėra.

3.Administracinės peržiūros valdybos nariai negali būti atleisti iš pareigų arba iš kvalifikuotų kandidatų sąrašo jų kadencijos metu, išskyrus atvejus, kai tam yra pagrįstų priežasčių ir kai remdamasi Komisijos pasiūlymu tokį sprendimą priima Priežiūros klausimų bendroji valdyba.

62 straipsnis

Sprendimai, kurie gali būti peržiūrimi

1.Prašymą peržiūrėti Institucijos sprendimus, priimtus pagal 6 straipsnio 1 dalį, 20, 21 ir 22 straipsnius, Administracinei peržiūros valdybai gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam sprendimas skirtas arba su kuriuo jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs.

2.Prašymas atlikti peržiūrą, įskaitant jo pagrindimą, Institucijai raštu pateikiamas atitinkamai per vieną mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą peržiūros prašančiam asmeniui dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią tas asmuo sužinojo apie sprendimą.

3.Priėmusi sprendimą dėl peržiūros priimtinumo, Administracinė peržiūros valdyba pareiškia nuomonę per klausimo skubai proporcingą laikotarpį ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo bei perduoda klausimą Vykdomajai valdybai, kad ji parengtų naujo sprendimo projektą. Vykdomoji valdyba atsižvelgia į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę ir nedelsdama priima naują sprendimą. Nauju sprendimu pirminis sprendimas panaikinamas, pakeičiamas tapataus turinio sprendimu arba pakeičiamas iš dalies pakeistu sprendimu.

4.Dėl pagal 2 dalį pateikto prašymo atlikti peržiūrą sprendimo vykdymas nesustabdomas. Tačiau Vykdomoji valdyba, remdamasi Administracinės peržiūros valdybos pasiūlymu, gali sustabdyti užginčyto sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

5.Pagal šį straipsnį Administracinės peržiūros valdybos pareikšta nuomonė ir Vykdomosios valdybos priimtas naujas sprendimas yra pagrindžiami ir apie juos pranešama šalims.

6.Institucija priima sprendimą, kuriuo nustatomos Administracinės peržiūros valdybos darbo tvarkos taisyklės.

63 straipsnis

Nusišalinimas ir prieštaravimas

1.Administracinės peržiūros valdybos nariai peržiūros procedūroje nedalyvauja, jei jie turi su ja susijusių asmeninių interesų, yra anksčiau atstovavę vienai iš procedūros šalių arba dalyvavo priimant sprendimą, kuris yra peržiūrimas.

2.Kai dėl vienos iš 1 dalyje nurodytų priežasčių ar bet kurių kitų priežasčių Administracinės peržiūros valdybos narys mano, kad jis neturėtų dalyvauti peržiūros procedūroje, jis apie tai atitinkamai praneša Administracinės peržiūros valdybai.

3.Bet kuri peržiūros procedūros šalis gali prieštarauti dėl bet kurio Administracinės peržiūros valdybos nario dalyvavimo, remdamasi bet kuria iš 1 dalyje nurodytų priežasčių arba kilus įtarimui dėl nario šališkumo. Bet kuris toks prieštaravimas nepriimtinas, jei peržiūros procedūros šalis, nors ir žinodama apie prieštaravimo priežastis, ėmėsi procedūrinio veiksmo. Prieštaravimai negali būti pagrįsti narių pilietybe.

4.Administracinės peržiūros valdyba, nedalyvaujant atitinkamam jos nariui, priima sprendimą dėl veiksmų, kurių imsis 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais. Tam sprendimui priimti atitinkamą Administracinės peržiūros valdybos narį pakeičia pakaitinis narys.

IV SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

64 straipsnis

Biudžetas

1.Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Institucijos biudžete.

2.Turi būti užtikrintas Institucijos biudžeto įplaukų ir išlaidų balansas.

3.Nepažeidžiant kitų išteklių, Institucijos įplaukas sudaro toliau išvardytų įplaukų derinys:

a)į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;

b)atrinktųjų ir neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų pagal 65 straipsnį sumokėti mokesčiai už 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytas užduotis;

c)savanoriški valstybių narių finansiniai įnašai.

4.Institucijos išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.

65 straipsnis

Atrinktiesiems ir neatrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams taikomi mokesčiai

1.Institucija taiko metinį priežiūros mokestį visiems 13 straipsnyje nurodytiems atrinktiesiems įpareigotiesiems subjektams ir neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų, kurie atitinka 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir kurie 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų neatitinka viena valstybe nare. Mokesčiais padengiamos Institucijos išlaidos, susijusios su II skyriaus 3 ir 4 skirsniuose nurodytomis su priežiūra susijusiomis užduotimis. Šie mokesčiai neviršija su šiomis užduotimis susijusių išlaidų. Jei kuriais nors metais šių kriterijų laikomasi nevisiškai, apskaičiuojant mokesčius už dvejus ateinančius metus atliekami reikiami patikslinimai.

2.Kiekvienam 1 dalyje nurodytam įpareigotajam subjektui taikomo mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 6 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytą tvarką.

3.Mokesčiai apskaičiuojami pagal aukščiausią konsolidavimo lygį Sąjungoje.

4.Metinis priežiūros mokestis konkretiems kalendoriniams metams apskaičiuojamas remiantis išlaidomis, susijusių su tiesiogine ir netiesiogine atrinktųjų ir neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų kuriems tais metais taikomas mokestis, priežiūra tais metais. Institucija gali pareikalauti metinio priežiūros mokesčio avansinių mokėjimų, kurie grindžiami pagrįsta sąmata. Prieš priimdama sprendimą dėl galutinio mokesčio dydžio, Institucija konsultuojasi su atitinkama finansų priežiūros institucija siekdama užtikrinti, kad priežiūra visiems finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams būtų ekonomiškai efektyvi ir pagrįsta. Institucija praneša atitinkamiems finansų sektoriaus įpareigotiesiems subjektams, kuo remiantis apskaičiuojamas metinis priežiūros mokestis. Valstybės narės užtikrina, kad pareigos mokėti šiame straipsnyje nustatytus mokesčius vykdymas būtų užtikrintas pagal nacionalinės teisės aktus ir kad privalomi sumokėti mokesčiai būtų visiškai sumokėti.

5.Šiuo straipsniu nedaromas poveikis finansų priežiūros institucijų teisei nustatyti mokesčius pagal nacionalinę teisę tokiu mastu, kokiu priežiūros uždaviniai nėra suteikti Institucijai, arba atsižvelgiant į bendradarbiavimo su Institucija ir pagalbos jai teikimo arba veikimo pagal jos nurodymus išlaidas pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

6.Komisijai pagal 86 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas būtų papildytas nustatant mokesčio, kuris taikomas kiekvienam atrinktajam ir neatrinktajam įpareigotajam subjektui, kuriam taikomi mokesčiai pagal 1 dalį, dydžio apskaičiavimo metodiką ir šių mokesčių surinkimo tvarką. Rengdama konkretaus mokesčių dydžio nustatymo metodiką Komisija atsižvelgia į:

a)įpareigotųjų subjektų bendrą metinę apyvartą arba atitinkamos rūšies pajamas pagal aukščiausią konsolidavimo lygį Sąjungoje taikant atitinkamus apskaitos standartus;

b)įpareigotiesiems subjektams būdingos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rizikos profilio klasifikaciją pagal 12 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką;

c)įpareigotojo subjekto svarbą vienos ar daugiau valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemos stabilumui arba ekonomikai;

d)iš bet kurio neatrinktojo įpareigotojo subjekto rinktino mokesčio dydį, proporcingą jo pajamoms arba apyvartai, nurodytoms a punkte, kuris neviršija penktadalio iš bet kurio atrinktojo įpareigotojo subjekto rinktino mokesčio dydžio, palyginti su tuo pačiu pajamų arba apyvartos lygiu.

Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą priima ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d.

66 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą kartu su etatų planu ir išsiunčia jį Vykdomajai valdybai.

2.Remdamasi šiuo projektu, Vykdomoji valdyba priima preliminarų kitų finansinių metų Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.Institucijos įplaukų ir išlaidų sąmatos galutinis projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. išsiunčiamas Komisijai.

4.Komisija šią sąmatą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu išsiunčia biudžeto valdymo institucijai.

5.Remdamasi šia sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatą, kuri, jos nuomone, reikalinga etatų planui, ir subsidijos, kuri bus mokama iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo įnašo asignavimus.

7.Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą.

8.Institucijos biudžetą tvirtina Vykdomoji valdyba. Jis tampa galutinis po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas.

67 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.Vykdomasis direktorius vykdo Institucijos biudžetą, laikydamasis ekonomiškumo, veiksmingumo, efektyvumo ir patikimo finansų valdymo principų.

2.Vykdomasis direktorius kasmet perduoda biudžeto valdymo institucijai visą informaciją, reikalingą vertinimo procedūrų išvadoms parengti.

68 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas

1.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų (N + 1 metų) kovo 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas finansinių metų (N metų) preliminariąsias ataskaitas perduoda Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.

2.Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams Institucijos preliminariąsias ataskaitas kartu su Komisijos ataskaitomis.

3.Gavusi Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminariųjų ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 52 246 straipsnį, Vykdomoji valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių ataskaitų.

4.Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. apskaitos pareigūnas galutines ataskaitas kartu su Vykdomosios valdybos nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

5.Nuoroda į interneto svetainės puslapius, kuriuose pateikiamos Institucijos galutinės ataskaitos, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d.

6.Ne vėliau kaip N+1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai.

7.Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai taikyti N finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

8.Iki N + 2 metų gegužės 15 d., remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, Europos Parlamentas patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

69 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715, išskyrus atvejus, kai taip nukrypti aiškiai reikia dėl Institucijos veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

70 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, taip pat Reglamento (ES) 2019/715 86 straipsnis.

2.Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

3.Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Institucijos išmokėtų lėšų gavėjų patikrinimus vietoje.

71 straipsnis

IT saugumas

1.Institucija vykdomojo direktoriaus lygmeniu nustato IT vidaus valdymą, kuriuo nustatomas ir valdomas IT biudžetas ir užtikrinama, kad Vykdomajai valdybai būtų reguliariai teikiamos ataskaitos apie taikomų IT saugumo taisyklių ir standartų laikymąsi.

2.Agentūra užtikrina, kad ne mažiau kaip 10 proc. jos IT išlaidų būtų skaidriai skiriama tiesioginiam IT saugumui. Į šį minimalių išlaidų reikalavimą gali būti įskaičiuotas įnašas į Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo grupės (CERT-EU) veiklą.

3.Įsteigiama tinkama IT saugumo stebėsenos, aptikimo ir reagavimo tarnyba, kuri naudojasi CERT-EU paslaugomis. Apie didelius incidentus per 24 valandas nuo jų aptikimo turi būti pranešta CERT-EU ir Komisijai.

72 straipsnis

Atskaitomybė ir ataskaitų teikimas

1.Už šio reglamento įgyvendinimą Institucija atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.Institucija kasmet Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymo ataskaitą, įskaitant informaciją apie planuojamą 66 straipsnyje nurodytų priežiūros mokesčių struktūros ir dydžio raidą. Institucijos pirmininkas šią ataskaitą viešai pristato Europos Parlamentui.

3.Europos Parlamento prašymu Institucijos pirmininkas dalyvauja kompetentingų Europos Parlamento komitetų klausyme jos užduočių vykdymo klausimais.

4.Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento jai pateiktus klausimus.

V SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

DARBUOTOJAI

73 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.Visais klausimais, kuriems šis reglamentas netaikomas, Institucijos darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, Institucijos pirmininko ir penkių 53 straipsnyje nurodytų Vykdomosios valdybos narių atlygiai ir pensinis amžius bus tokie patys kaip atitinkamai Bendrojo Teismo nario ir kanclerio, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (ES) 2016/300 53 . Aspektams, kuriems netaikomas šis reglamentas ar Reglamentas (ES) 2016/300, analogiškai taikomi Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos.

3.Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

4.Institucija gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų Institucijos neįdarbintų darbuotojų, įskaitant FŽP deleguotus asmenis, paslaugomis.

5.Vykdomoji valdyba priima taisykles, susijusias su valstybių narių į Instituciją deleguojamais darbuotojais, ir prireikus jas atnaujina. Tos taisyklės visų pirma apima su tuo delegavimu susijusias finansines priemones, įskaitant draudimą ir mokymus. Šiose taisyklėse atsižvelgiama į tai, kad darbuotojai yra deleguoti ir turi būti priskirti prie Institucijos darbuotojų. Jose pateikiamos nuostatos dėl priskyrimo sąlygų. Prireikus Vykdomoji valdyba siekia užtikrinti nuoseklumą su statutinių darbuotojų komandiruočių išlaidų atlyginimui taikomomis taisyklėmis.

74 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie ES sutarties ir SESV.

75 straipsnis

Pareiga saugoti profesinę paslaptį

1.Bendrosios valdybos ir Vykdomosios valdybos nariams bei visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius Institucijos pavestas užduotis, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423] 50 straipsnį, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

2.Vykdomoji valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia bet kokias paslaugas, susijusias su Institucijos užduočių vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos įgaliotus arba tuo tikslu valdžios institucijų bei FŽP skirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai nurodytiems 1 dalyje.

3.Laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdant šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Institucijai leidžiama keistis informacija su nacionalinėmis arba Sąjungos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai šie teisės aktai leidžia finansų priežiūros institucijoms atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

4.Institucija nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.

5.Institucija taiko Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 54 .

76 straipsnis
Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

1.Institucija priima savo saugumo taisykles, kurios turi būti lygiavertės Komisijos saugumo taisyklėms, kuriomis užtikrinama Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsauga, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 55 ir (ES, Euratomas) 2015/444. Institucijos saugumo taisyklės apima, inter alia, keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo nuostatas. Gavusi Komisijos pritarimą, Vykdomoji valdyba priima Institucijos saugumo taisykles.

2.Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios valstybės institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.

2 SKIRSNIS

BENDRADARBIAVIMAS

77 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos valdyba

1.Institucija užmezga ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

2.Rengdama gaires ir rekomendacijas pagal 43 straipsnį, turinčias didelį poveikį asmens duomenų apsaugai, Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, įsteigta Reglamentu (ES) 2016/679, kad būtų išvengta darbo dubliavimo, nesuderintos veiklos ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje.

78 straipsnis

Bendradarbiavimas su ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis 

1.Jei būtina 5 straipsnyje išvardytoms užduotims atlikti, Institucija atitinkamais atvejais bendradarbiauja su ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis.

2.Prireikus Institucija sudaro susitarimo memorandumą su1 dalyje nurodytomis institucijomis, kuriame apskritai išdėstoma, kaip jos bendradarbiaus ir keisis informacija pagal Sąjungos teisę vykdydamos savo priežiūros užduotis, susijusias su atrinktaisiais įpareigotaisiais subjektais.

3.Institucija užtikrina veiksmingą visų finansų priežiūros institucijų, priklausančių kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu skirtai priežiūros sistemai, ir 1 dalyje nurodytų atitinkamų ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, be kita ko, dėl prieigos prie bet kokios informacijos ir duomenų, esančių 11 straipsnyje nurodytoje centrinėje kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazėje.

79 straipsnis

Bendradarbiavimas esant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms

Kai tai svarbu II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose nurodytoms užduotims vykdyti, Institucija gali dalyvauti esamuose bendradarbiavimo susitarimuose, kuriuos vienoje arba keliose valstybėse narėse sudarė priežiūros valdžios institucijos arba FŽP, kai tokie susitarimai, inter alia, apima minėtų institucijų ir atrinktųjų įpareigotųjų subjektų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Institucijos dalyvavimas priklauso nuo atitinkamos tokį susitarimą nustačiusios nacionalinės institucijos sutikimo.

80 straipsnis

Bendradarbiavimas su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra

1.Institucija gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus su Sąjungos institucijomis, Sąjungos decentralizuotomis agentūromis ir kitomis Sąjungos įstaigomis, veikiančiomis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityje. Tie darbo tvarkos susitarimai gali būti strateginio arba techninio pobūdžio ir jais visų pirma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jų šalims tarpusavyje bendradarbiauti ir keistis ir informacija. Darbo tvarkos susitarimais nesudaroma pagrindo leisti keistis asmens duomenimis ir jais neįpareigojama Sąjunga arba jos valstybės narės.

2.Institucija užmezga ir palaiko glaudžius santykius su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra. Tuo tikslu Institucija su OLAF, Europolu, Eurojustu ir Europos prokuratūra sudaro atskirus darbo tvarkos susitarimus, kuriuose išsamiai išdėstoma jų bendradarbiavimo tvarka. Šiais santykiais visų pirma siekiama užtikrinti keitimąsi strategine informacija ir tendencijomis, susijusiomis su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmėmis, su kuriomis susiduriama Sąjungoje.

81 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1.Siekdama šiame reglamente nustatytų tikslų ir nepažeisdama atitinkamos valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijos, Institucija gali užmegzti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis, turinčiomis reguliavimo, priežiūros ir su FŽP susijusią kompetenciją kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų valstybių administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos teisinės pareigos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.

2.Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią praktiką ir stiprinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Valdžios institucijos ir FŽP deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų.

3.Tais atvejais, kai kelių Sąjungos valdžios institucijų ir FŽP bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių institucijomis yra susijusi su klausimais, kurie patenka į Institucijos užduočių, apibrėžtų 5 straipsnyje, sritį, Institucija prireikus atlieka pagrindinį vaidmenį sudarant palankias sąlygas tokiam bendradarbiavimui. Toks Institucijos vaidmuo nedaro poveikio reguliariam kompetentingų institucijų ir trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimui.

4.Institucija, neviršydama savo įgaliojimų pagal šį reglamentą ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus, prisideda prie vieningo, bendro, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose, be kita ko, padėdama Komisijai vykdyti užduotis, susijusias su Komisijos naryste Finansinių veiksmų darbo grupėje, ir remdama Egmonto finansinės žvalgybos padalinių grupės darbą ir tikslus.

3 SKIRSNIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.Dėl sprendimų, kuriuos Institucija priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

3.Teisė susipažinti su dokumentais netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri apima:

a)Institucijos, finansų priežiūros institucijų ar įpareigotųjų subjektų informaciją ar duomenis, gautus vykdant 5 straipsnio 2 dalyje ir II skyriaus 3 skirsnyje nurodytas užduotis ir veiklą;

b)visus Institucijos ir FŽP veiklos duomenis arba su tokiais veiklos duomenimis susijusią informaciją, kuriuos Institucija turi dėl to, kad vykdo užduotis ir veiklą, kurie nurodyti 5 straipsnio 5 dalyje ir II skyriaus 6 skirsnyje.

4.3 dalies a punkte nurodyta konfidenciali informacija, susijusi su priežiūros procedūra, gali būti visiškai arba iš dalies atskleista įpareigotiesiems subjektams, kurie yra tokios priežiūros procedūros šalys, atsižvelgiant į teisėtus juridinių ir fizinių asmenų, kurie nėra atitinkama šalis, interesus apsaugoti savo komercines paslaptis. Ši galimybė susipažinti su dokumentais neapima Institucijos, finansų priežiūros institucijų vidaus dokumentų ar jų tarpusavio susirašinėjimo.

5.Vykdomoji valdyba priima praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir taisyklių dėl informacijos, susijusios su priežiūros procedūromis, atskleidimo taikymo taisykles.

83 straipsnis

Bendroji kalbų vartojimo tvarka

1.Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1.

2.Vykdomoji valdyba priima sprendimą dėl Institucijos vidaus kalbų vartojimo tvarkos, kuri turi atitikti pagal 27 straipsnį priimtą kalbų vartojimo tvarką vykdant tiesioginę priežiūrą.

3.Institucijos veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 56 įsteigtas Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

84 straipsnis

Duomenų apsauga

1.Asmens duomenų tvarkymas šio reglamento pagrindu pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos tikslais, kaip nurodyta [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu direktyvos numerį, COM(2021) 423] 53 straipsnyje ir [Leidinių biuro prašoma įrašyti kitą Kovos su pinigų plovimu reglamento numerį, COM(2021) 420] 55 straipsnyje, yra laikomas būtinu siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba naudojantis Institucijai suteiktais oficialiais įgaliojimais, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį.

Rengdama gaires ir rekomendacijas pagal 43 straipsnį, turinčias didelį poveikį asmens duomenų apsaugai, Institucija, gavusi Komisijos leidimą, konsultuojasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kurio pareigybė įsteigta Reglamentu (ES) 2018/1725. Be to, Institucija gali pakviesti nacionalines duomenų apsaugos institucijas dalyvauti rengiant tokias gaires ir rekomendacijas stebėtojų teisėmis.

2.Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnį Institucija priima vidaus taisykles, kuriomis gali apriboti duomenų subjektų teisių taikymą, kai tokie apribojimai yra būtini [Kovos su pinigų plovimu direktyvos] 53 straipsnyje ir [Kovos su pinigų plovimu reglamento] 55 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti.

85 straipsnis

Institucijos atsakomybė 

1.Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priskiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.

86 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Įgaliojimai priimti 25 straipsnyje ir 65 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [Leidinių biuro prašoma įrašyti datą praėjus 6 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti įgaliojimus priimti 25 straipsnyje ir 65 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 25 straipsnį ir 65 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

87 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatomos Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudaromame gavus Vykdomosios valdybos patvirtinimą.

2.Instituciją priimanti valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas Institucijai tinkamai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

88 straipsnis

Vertinimas ir peržiūra

3.Ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija, remdamasi savo gairėmis, vertina Institucijos veiklos rezultatus, visų pirma jos tikslus, įgaliojimus, uždavinius ir veiklos vietą (-as). Vertinant visų pirma atsižvelgiama į:

a)galimą poreikį iš dalies pakeisti Institucijos įgaliojimus ir bet kokio tokio pakeitimo finansinius padarinius;

b)visos Institucijos priežiūros veiklos ir užduočių poveikį visos Sąjungos interesams ir visų pirma toliau nurodytų aspektų veiksmingumą:

i)priežiūros užduočių ir veiklos, susijusios su tiesiogine atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūra;

ii)netiesioginės neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūrą;

iii)netiesioginę kitų įpareigotųjų subjektų priežiūrą;

c)veiklos, susijusios su FŽP veiklos rėmimu ir koordinavimu, visų pirma FŽP atliekamų bendrų tarpvalstybinės veiklos ir sandorių analizių koordinavimu, poveikį;

d)Institucijos nešališkumą, objektyvumą ir savarankiškumą;

e)valdymo priemonių tinkamumą, įskaitant Vykdomosios valdybos sudėtį, balsavimo joje tvarką ir jos santykį su Bendrąja valdyba,

f)Institucijos išlaidų efektyvumą, prireikus atskirai atsižvelgiant į atskirus jos finansavimo šaltinius;

g)Institucijos sprendimų apskundimo mechanizmo veiksmingumą ir Institucijai taikomą nepriklausomumo ir atskaitomybės tvarką;

h)Institucijos ir ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija susitarimų veiksmingumą;

i)Institucijos ir kitų Sąjungos priežiūros valdžios institucijų ir įstaigų, įskaitant EBI, Europolą, Eurojustą, OLAF ir Europos prokuratūrą, sąveiką;

j)Institucijos priežiūros ir sankcijų skyrimo įgaliojimų veiksmingumą;

k)priežiūros valdžios institucijų pasiektą priežiūros praktikos veiksmingumą ir konvergenciją bei Institucijos vaidmenį šioje srityje.

4.1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:

a)Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;

b)tikslinga pavesti papildomas priežiūros užduotis ne finansų sektoriaus įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, prireikus nurodant subjektų, kuriems turėtų būti taikomos papildomos priežiūros užduotys, rūšis;

c)tikslinga pavesti papildomas užduotis FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo srityje;

d)tikslinga Institucijai suteikti papildomus sankcijų skyrimo įgaliojimus.

5.Kas antrą kartą Institucijos pasiekti rezultatai bus vertinami atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, taip pat bus vertinama, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tebėra pagrįsta tęsti Institucijos veiklą.

6.Ataskaita ir prireikus visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

89 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

b)5 dalies h punktas išbraukiamas;

2)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1a punktas išbraukiamas;

b)2 punkto iii papunktis išbraukiamas;

3)8 straipsnio 1 dalies l punktas išbraukiamas;

4)9a ir 9b straipsniai išbraukiami;

5)17 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms [?], gali priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo ji įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.

6)19 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, tiesiogiai jai taikomų pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija gali priimti tai finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo ji įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“;

7)33 straipsnio 1 dalies antra pastraipa išbraukiama;

8)40 straipsnio 1 dalis papildoma g punktu:

„g) vienas Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.“;

9) 81 straipsnio 2b dalis išbraukiama.

90 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

2)40 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„f) vienas Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.“;

3)54 straipsnio 2a dalis išbraukiama.

91 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

2)40 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„f) vienas Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos atstovas, neturintis balsavimo teisės.“

3)54 straipsnio 2a dalis išbraukiama.

92 straipsnis

Institucijos veiklos pradžia

Komisija yra atsakinga už Institucijos įsteigimą ir pradinę veiklą iki Institucijos veiklos pradžios dienos, kuri pagal 93 straipsnį yra 2024 m. sausio 1 d. Tuo tikslu:

a)Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomojo direktoriaus pareigas ir vykdyti vykdomajam direktoriui priskirtas pareigas tol, kol Institucija galės vykdyti savo biudžetą ir kol vykdomasis direktorius pradės eiti savo pareigas po to, kai Vykdomoji valdyba jį paskirs pagal 58 straipsnį;

b)nukrypstant nuo 53 straipsnio 4 dalies, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 58 straipsnyje, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)Komisija gali pasiūlyti pagalbą Institucijai, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus Institucijos veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;

d)laikinasis vykdomasis direktorius, gavęs Vykdomosios valdybos pritarimą, gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Institucijos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą Institucijos etatų planą.

93 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Tačiau 1, 4, 38, 42, 43, 44, 46, 56, 58, 86 ir 87 straipsniai taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su: 

✓nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 57  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-i) 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

✓ trukmė ribota

◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

✓trukmė neribota

◻ Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 iki 2025 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 58   

✓Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

◻ vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

✓Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

✓ 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): einamosiomis kainomis

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): einamosiomis kainomis

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): 2021 m. palyginamosiomis kainomis

Administracinių asignavimų poreikiai bus dengiami asignavimais, jau paskirtais veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytais, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į esamus biudžeto apribojimus.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu):

3.2.2.Numatomas poveikis Kovos su pinigų plovimu institucijos veiklos asignavimams 

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): einamosiomis kainomis

3.2.3.Numatomas poveikis Kovos su pinigų plovimu institucijos žmogiškiesiems ištekliams 

3.2.3.1.Santrauka 

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu): einamosiomis kainomis – tik ta dalis, kurią finansuoja Sąjunga

Personalo poreikiai (etatų vienetais): iš viso pareigybių, finansuojamų Sąjungos lėšomis ir iš mokesčių ar rinkliavų

Daroma prielaida, kad visi 2023 m. įdarbinti darbuotojai dirbs 6 mėnesius, nes įdarbinimo procedūra buvo pradėta prieš teisiškai įsteigiant Agentūrą, kad sutartis būtų galima pasirašyti iš karto, kai tik Agentūra bus įsteigta. Be to, daroma prielaida, kad 2024 m. 20 pradedančių dirbti laikinųjų darbuotojų dirbs visus metus, nes įdarbinimo procedūra buvo atlikta 2023 m. Daroma prielaida, kad visi kiti papildomi darbuotojai bus įdarbinti per metus ir atitinkamai vidutiniškai sudarys 50 proc. etatų. Todėl daroma prielaida, kad visas etatų skaičius bus pasiektas 2026 m. viduryje.

Informacija apie perskirstymą iš Europos bankininkystės institucijos

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

Europos bankininkystės institucijos personalo asignavimai (etatų plano pareigybės ir asignavimai sutartininkams) bus sumažinti 4 laikinaisiais darbuotojais (AD7) ir 4 sutartininkais (IV PG), nes kovos su pinigų plovimu užduotis, EBI paskirtas atliekant EPI funkcijų peržiūrą, vykdys Kovos su pinigų plovimu institucija.

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

V priedo 3 skirsnyje turėtų būti pateiktas etato vienetų sąnaudų apskaičiavimo aprašymas.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

✓    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą), būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 70 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

◻    Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

✓    Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Numatomas poveikis pajamoms

✓    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻    kitoms pajamoms

◻ nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

PRIEDAS. PRIELAIDOS

1. Bendrosios prielaidos

Kovos su pinigų plovimu institucija

I antraštinė dalis. Išlaidos personalui

Apskaičiuojant išlaidas personalui buvo taikomos šios konkrečios prielaidos, remiantis toliau paaiškintais nustatytais personalo poreikiais:

·Institucija bus teisiškai įsteigta iš karto įsigaliojus šiam reglamentui (tikėtina, kad 2023 m. pradžioje), tačiau 2023 m. Institucija nevykdys jokių darbinių užduočių, o tik administracines, susijusias su jos įsteigimu. 2023 m. įdarbintus darbuotojus (18 darbuotojų) sudarys tik administracijos ir žmogiškųjų išteklių darbuotojai.

·Tiesioginė visų atrinktųjų subjektų priežiūra prasidės 2026 m., todėl iki 2025 m. pabaigos turės būti įdarbinti visi 100 darbuotojų, vykdančių tiesioginę priežiūrą.

·Iki 2025 m. vidurio bus baigtas subjektų, kuriems taikoma tiesioginė priežiūra, atrankos ir mokesčių ir (arba) rinkliavų nustatymo procesas (subjektų, kuriems taikomi mokesčiai ir (arba) rinkliavos, skaičius bus didesnis nei tų, kuriems taikoma tiesioginė priežiūra). Nuo 2026 m. Institucija bus didžiąja dalimi finansuojama iš mokesčių ir (arba) rinkliavų.

·Kalbant apie darbinę veiklą, išskyrus tiesioginę priežiūrą, Institucija pradės vykdyti savo funkcijas 2024 m., ir per trejus metus bus pasiektas visas etatų skaičius. Numatoma, kad visas etatų skaičiaus bus pasiektas iki 2026 m. pabaigos. 2026 m. įdarbinti darbuotojai dirbs netiesioginės ne finansų sektoriaus priežiūros ir FŽP veiklos rėmimo srityje. Taigi 2027 m. bus pirmieji metai, kai Institucija bus užpildžiusi visus etatus.

·2023, 2024, 2025 ir 2026 m. naujų įdarbintų darbuotojų išlaidos apskaičiuotos 6 mėnesiams, atsižvelgiant į laiką, kurio, kaip manoma, reikės papildomiems darbuotojams įdarbinti, tačiau 2024 m. pradžioje pradedančių dirbti 20 naujų darbuotojų išlaidos apskaičiuotos visiems 12 mėnesių, nes įdarbinimo procedūra būtų vykdoma 2023 m.

·2021 m. vidutinės metinės išlaidos vienam laikinajam darbuotojui yra 152 000 eurų, sutartininkui – 82 000 eurų, o deleguotajam nacionaliniam ekspertui – 86 000 eurų, visais atvejais įskaitant 25 000 eurų darbuotojų išlaikymo išlaidų pagal II antraštinę dalį (pastatai, IT ir pan.). Šie skaičiai nuo 2023 m. indeksuojami po 2 proc. per metus, kad finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą būtų galima pateikti einamosiomis kainomis.

·Netaikomas nei teigiamas, nei neigiamas korekcinis koeficientas, nes Institucijos būstinė nežinoma (įprasta, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujos agentūros įsteigimo būstinės vieta nenurodoma).

·Darbdavio pensijų įmokos už laikinuosius darbuotojus ir sutartininkus buvo apskaičiuotos remiantis standartiniais baziniais atlyginimais, įtrauktais į 2021 m. standartines vidutines metines išlaidas, t. y. atitinkamai 96 724 EUR ir 54 200 EUR, kurie nuo 2023 m. taip pat indeksuojami po 2 proc. per metus, kad būtų pasiektos einamosios kainos.

II antraštinė dalis. Infrastruktūros ir veiklos išlaidos

Išlaidos apskaičiuojamos darbuotojų skaičių padauginus iš metų dalies, kurią darbuotojas dirba, ir iš standartinių darbuotojų išlaikymo išlaidų, t. y. 25 000 EUR, taip pat 2 500 EUR vienam darbuotojui 73 kitoms administracinėms išlaidoms padengti. Abi sumos nurodytos 2021 m. kainomis ir indeksuojamos, kad būtų pasiektos einamosios kainos.

Tačiau pirmaisiais faktinės veiklos metais (2024 m.) reikės išsinuomoti pakankamai dideles biuro patalpas, kuriose galėtų dirbti visi Agentūros darbuotojai. Todėl, be standartinių darbuotojų išlaikymo išlaidų skaičiavimo (25 000 EUR, kurie dauginami iš 82,5 etato vieneto), biudžete papildomai numatyta 2 mln. EUR (einamosiomis kainomis), kad būtų atsižvelgta į nuomos ir galimas pastato įrengimo išlaidas.

Komisija

Remiantis naujausia naujų agentūrų steigimo patirtimi, siekiant veiksmingai ir greitai įsteigti Instituciją, 2023 ir 2024 m. reikės sudaryti laikiną 12 asmenų darbo grupę (8 AD lygio pareigūnų ir 4 sutartininkų), į kurią įeitų iš Komisijos deleguotas laikinasis vykdomasis direktorius ir žmogiškųjų išteklių, IT, finansų ir viešųjų pirkimų specialistų grupė. Šie asmenys bus perkelti į kitas pareigas Europos Komisijoje. Dalis darbo grupės darbuotojų (pagal šią sąmatą – keturi) turės būti sutartininkai, nes darbo grupė yra trumpalaikė. Reikės komandiruočių, visų pirma po to, kai Institucija nuo 2024 m. pradės veiklą savo būstinės vietoje. Šios darbo grupės darbuotojų išlaidos buvo apskaičiuotos pagal 2021 m. vidurkį – 152 000 EUR vienam pareigūnui (į šią sumą įskaičiuotos pastatų ir IT išlaidos, vadinamosios darbuotojų išlaikymo išlaidos) ir 82 000 EUR sutartininkui.

2. Konkreti informacija

Darbuotojų skaičius

Planuojama, kad, kai Institucija bus visiškai aprūpinta ištekliais, kaip nurodyta prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 5 priede, joje iš viso dirbs 250 darbuotojų, iš kurių 100 bus atsakingi už tiesioginę tam tikrų įpareigotųjų subjektų priežiūrą. Tačiau, jei Institucija įsikurs netoli kitos dabartinės ES agentūros, su kuria ji gali dalytis paramos funkcijomis, bendras darbuotojų skaičius galėtų būti šiek tiek mažesnis nei 250. Tokiu atveju ši finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma turėtų būti iš dalies pakeista teisėkūros proceso metu.

Tiesioginę priežiūrą vykdančių darbuotojų skaičius (100) pagrįstas apytikriai apskaičiuotu tiesiogiai Institucijos prižiūrimų subjektų skaičiumi, kuris svyruoja nuo 12 iki 20, ir vidutiniu Institucijos darbuotojų, kurie dirba su kiekvienu tiesiogiai prižiūrimu subjektu, skaičiumi, kuris svyruoja nuo 5 iki 8. Beveik visi iš 100 darbuotojų dirbs ne Institucijos būstinėje, o valstybėse narėse, nes jie vadovaus jungtinėms priežiūros grupėms, kuriose dalyvaus nacionalinių už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingų priežiūros institucijų darbuotojai.

Tiesioginės priežiūros nevykdančių darbuotojų skaičius (150) yra mažiausias skaičius, kurio reikia visoms Institucijos užduotims atlikti. Jis yra gerokai mažesnis už vidutinį trijų EPI 2020 m. darbuotojų skaičių. 150 planuojamų Institucijos darbuotojų, kurie nevykdo tiesioginės priežiūros, darbą galima suskirstyti į šias veiklos sritis:

·Vykdomosios valdybos nariai, vykdomasis direktorius ir pirmininkas (7 etato vienetai);

·centrinės administracijos ir pagalbinis personalas (biudžetas, viešieji pirkimai, žmogiškieji ištekliai, IT, teisės klausimai ir kt.);

–netiesioginė priežiūra (nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimas ir priežiūra) finansų sektoriuje;

–netiesioginė priežiūra (nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimas ir priežiūra) ne finansų sektoriuje;

·finansinių žvalgybos padalinių veiklos koordinavimas ir rėmimas.

Institucijos steigimo reglamento projekte nustatyta, kad Vykdomąją valdybą sudaro 5 nariai ir pirmininkas. Jie bus ne nuolatiniai Institucijos darbuotojai, o etatiniai nepriklausomi valstybės tarnautojai. Remiantis EPI patirtimi, galima apskaičiuoti, kad reikia 20 centrinės administracijos ir pagalbinių darbuotojų (jei pagalbinėmis paslaugomis dalijamasi su kita agentūra, jų reikės mažiau). Tikslus likusių 123 etatų paskirstymas kitoms veiklos sritims bus patikėtas pačiai Institucijai, tačiau manoma, kad netiesioginės finansų sektoriaus priežiūros srityje dirbs apie 70 etato vienetų (tai susiję su mokesčiais ir (arba) rinkliavomis – žr. toliau).

III antraštinė dalis. Veiklos sąnaudos

Išlaidos apskaičiuotos remiantis šiomis bendromis prielaidomis:

·Apskaičiuota, kad vertimo sąnaudos, kai Institucija veiks visu pajėgumu, sieks šiek tiek daugiau nei 0,5 mln. eurų per metus 2021 m. kainomis ir bus indeksuojamos, kad būtų pasiektos einamosios kainos. Daroma prielaida, kad 2024 ir 2025 m. šie dydžiai bus atitinkamai 50 proc. ir 75 proc.

·Pereinamojo laikotarpio IT išlaidas sudaro: vienkartinės IT išlaidos, susijusios su IT sistemų perkėlimu į Kovos su pinigų plovimu instituciją, ir kitos Kovos su pinigų plovimu institucijos IT veiklos pradžios išlaidos, kurios, daroma prielaida, 2023 m. sieks 1 mln. eurų, o 2024 m. – 400 000 eurų (abiem atvejais 2021 m. kainomis).

·Priežiūros vietoje išlaidos – 2 500 eurų vienam asmeniui už apsilankymą. 2 mln. eurų (2021 m. kainomis) komandiruočių biudžetas, kai Institucija veiks visu pajėgumu (t. y. nuo 2027 m.), apima 800 atskirų komandiruočių (2024 m. komandiruočių biudžetas sudaro 50 proc. visu pajėgumu veikiančios Institucijos komandiruočių biudžeto, o 2025 m. – 75 proc.).

·Bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su išorės teisės patarėjų paslaugomis bylinėjantis su tiesiogiai prižiūrimais subjektais dėl jiems skirtų sprendimų, su subjektais, kuriems taikomi mokesčiai ir (arba) rinkliavos, dėl mokesčių ir (arba) rinkliavų dydžio ir su nacionalinėmis priežiūros institucijomis tais atvejais, kai Institucija nustato, kad jos netinkamai vykdo subjekto priežiūrą, ir siūlo priežiūros kompetenciją perduoti Institucijai. Apskaičiuota, kad metinės bylinėjimosi išlaidos Institucijai veikiant visu pajėgumu bus 0,75 mln. eurų (2021 m. kainomis).

Institucija iš EBI perims kovos su pinigų plovimu duomenų bazę, kurią EBI buvo įpareigota sukurti pagal Reglamentą (ES) 2019/2175 (EPI funkcijų peržiūros reglamentą), nurodytą EBI reglamento 9a straipsnyje (žr. finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos 1.5.5 punktą), kuriuo EBI pirmą kartą buvo suteikti kovos su pinigų plovimu įgaliojimai, kartu su 8 pareigybėmis, kurios tame teisės akte EBI buvo priskirtos kovos su pinigų plovimu srityje. Komisijos pasiūlymo, kuriuo EBI suteikiami šie papildomi įgaliojimai (COM(2018) 646 final), finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje numatyta suma EBI buvo nuolat skiriama 0,53 mln. eurų per metus iš Sąjungos biudžeto (40 proc. visų išlaidų dėl mišraus EPI finansavimo pobūdžio). Šis finansavimas (tinkamai indeksuotas) būtų pervestas Kovos su pinigų plovimu institucijai.

Kovos su pinigų plovimu institucija taip pat perims iš Komisijos FŽP keitimosi informacija sistemos, vadinamos „FIU.net“, prieglobą. 2021 m. šio tinklo prieglobą Europolas perduos Komisijai, tačiau numatoma, kad Komisija prieglobą suteiks laikinai, kol Institucija galės perimti nuolatinę prieglobą. „FIU.net“ prieglobos išlaidas, nepriklausomai nuo su perdavimu susijusių išlaidų, iš esmės sudaro IT išlaidos (saugios techninės ir programinės įrangos, skirtos tarpvalstybiniam FŽP keitimuisi neskelbtina informacija, priežiūra). Metinės Komisijos teikiamos „FIU.net“ prieglobos išlaidos siekia maždaug 2 mln. eurų, tačiau tai yra nuosaikus įvertis, kad šiuo metu būtų užtikrinta tik saugi sistema. Institucijai reikės sukurti papildomų funkcijų, kad būtų sukurtos veiksmingos FŽP keitimosi informacija priemonės, todėl šiuo atveju apskaičiuotas „FIU.net“ sistemos biudžetas yra 3 mln. eurų (2021 m. kainomis), iš kurių apie 2 mln. eurų (einamosiomis kainomis) atitiks sutaupytas ES biudžeto lėšas dėl to, kad nuo 2025 m. vidurio (pirmieji metai, kai „FIU.net“ iš Komisijos bus realiai įmanoma perduoti Institucijai) Komisija perduos „FIU.net“ Kovos su pinigų plovimu institucijai.

Įplaukos iš mokesčių ir (arba) rinkliavų

Institucijos veikla, kuri turi būti finansuojama iš mokesčių ir (arba) rinkliavų įplaukų, yra išlaidos, susijusios su tiesiogine ir netiesiogine finansų sektoriaus priežiūra. Apskaičiuota, kad pagal I ir II antraštinę dalį visas šiose dviejose veiklos srityse dirbančių etatinių darbuotojų skaičius, kai veikla vykdoma visu pajėgumu, yra 192. Pagal III antraštinę dalį šiai kategorijai priskiriamos visos III antraštinės dalies išlaidos, išskyrus su „FIU.net“ susijusią veiklą ir 20 proc. vertimo, komandiruočių ir bylinėjimosi išlaidų. Visus metus veikiant visu pajėgumu, šios išlaidos sudaro 4,9 mln. eurų iš 9 mln. eurų III antraštinėje dalyje numatytų išlaidų (abi sumos einamosiomis kainomis). Iš viso pagal šiuos skaičiavimus per metus, kai Institucija veiks visu pajėgumu, įplaukos iš mokesčių sudarys apie 40 mln. eurų, o tai atitinka maždaug 75 proc. Institucijos išlaidų, taigi iš Sąjungos biudžeto dengiamos išlaidos sieks tik kiek daugiau nei 13,3 mln. eurų.

Pirmaisiais ir antraisiais veiklos metais (2024 ir 2025 m.) neplanuojama gauti jokių įplaukų iš mokesčių ir (arba) rinkliavų, nes Institucija dar negalės rinkti mokesčių ir (arba) nustatyti rinkliavų. Subjektų, kuriems taikomi mokesčiai ir (arba) rinkliavos, atranka užtruks pirmuosius pusantrų Institucijos veiklos metų. Subjektų sąrašas bus paskelbtas 2025 m. rugpjūčio mėn. ir iš karto po to bus išsiųstos sąskaitos faktūros už 2026 m. ex ante įnašus. Bendras šių prielaidų poveikis yra toks, kad Institucijos išlaidos iš Sąjungos biudžeto (neskaitant laikinosios Komisijos darbo grupės, kurią reikės sudaryti Institucijai įsteigti, išlaidų) 2023 m. bus šiek tiek didesnės nei 1 mln. eurų, 2024 m. – šiek tiek mažiau nei 16 mln. eurų, 2025 m. – 30 mln. eurų, 2026 m. – 12,8 mln. eurų, o 2027 m. ir vėliau – šiek tiek daugiau nei 13 mln. eurų.

Mokesčiai ir (arba) rinkliavos, atitinkantys tinkamas finansuoti N metų išlaidas, bus renkami N-1 metais, remiantis N metų biudžeto projektu. Jei tam tikrais metais numatomos tiesioginės priežiūros išlaidos yra didesnės arba mažesnės, nei numatyta biudžete, kitais metais renkami mokesčiai ir (arba) rinkliavos turėtų būti pakoreguoti, kad tai būtų ištaisyta.

Kalbant apie įpareigotuosius subjektus, kuriems taikomi mokesčiai ir (arba) rinkliavos, į Institucijos steigimo reglamento projektą neįtraukti ne finansų sektoriaus įpareigotieji subjektai, o mokesčiai ir (arba) rinkliavos taikomi tik atrinktiems finansų sektoriaus subjektams, kurie turi būti nustatyti Komisijos deleguotajame akte.

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinama planuojama Institucijos mokesčių ir (arba) rinkliavų įplaukų raida.

(1)    Europolas, „Nuo įtarimų prie veiksmų – finansinės žvalgybos panaudojimas siekiant didesnio veiklos poveikio“, 2017 m.

(2)    Komisijos Komunikatas „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“ (COM/2019/360 final), Komisijos ataskaita dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo (COM/2019/373 final) ir kitos ataskaitos.

(3)    COM(2020) 605 final.

(4)    Komisijos komunikatas dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų plano 2020/C 164/06; C/2020/2800; OL C 164, 2020 5 13, p. 21–33: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020XC0513(03) .

(5)    2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai (2020/2686(RSP)), P9_TA(2020)0204; https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0204_LT.html .

(6)     https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12608-2020-INIT/lt/pdf .

(7)    Šiame etape už kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu atsakingos ES priežiūros institucijos priežiūros sritis turėtų apimti: kredito įstaigas, mokėjimo įstaigas, valiutos keityklas, elektroninių pinigų įstaigas, kriptoturto paslaugų teikėjus, kuriems taikomos FATF rekomendacijos, be kita ko, paliekant galimybę ateityje svarstyti klausimą dėl priežiūros taikymo ir kitiems su rizika susiduriantiems įpareigotiesiems subjektams, tačiau atsižvelgiant į finansų sektoriaus vientisesnį pobūdį ir aukštą suderinimo lygį prudencinių reikalavimų atžvilgiu, palyginti su ne finansų sektoriumi. Vykdant Sąjungos rizika grindžiamą priežiūrą turėtų būti atsižvelgiama į šiuos parametrus: riziką, kylančią dėl įpareigotojo subjekto veiklos pobūdžio, visų pirma dėl jo klientų bazės, produktų, paslaugų teikimo kanalų, veiklos geografinio spektro ir atsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus; naujo pobūdžio riziką, susijusią su kintančiais platinimo metodais, visų pirma su kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu iššūkius, kylančius dėl finansinių paslaugų skaitmeninimo, taip pat tokios rizikos, jei ji materializuojasi, padarinius.

(8)    Išsamesnė informacija pateikiama pridedamame poveikio vertinime. [Leidinių biuro prašoma įkelti nuorodą į SWD(2021) 190]

(9)    EBA/Rep/2020/06, pateikta adresu https://eba.europa.eu/file/744071/download?token=Tf9XDqWX .

(10)    Viešai nepaskelbta.

(11)    Europos Audito Rūmų Specialioji ataskaita „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“: https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_13/SR_AML_LT.pdf .

(12)    Išsamesnė informacija pateikiama pridedamame poveikio vertinime [Leidinių biuro prašoma įkelti nuorodą į SWD(2021) 190].

(13)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL L 156, 2018 6 19, p. 43–74).

(14)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (tekstas svarbus EEE) (OL L 141, 2015 6 5, p. 1–18).

(15)    Direktyvos (ES) 2015/2366, (ES) 2014/92 ir (ES) 2009/110.

(16)    Direktyva (ES) 2019/1153.

(17)    Sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Parlamentą ir Tarybą, C-217/04, EU:C:2006:279, 44 punktas ir Sprendimo Jungtinė Karalystė prieš Parlamentą ir Tarybą, C-270/12, EU:C:2014:18, 104 punktas.

(18)     https://ec.europa.eu/info/publications/190724-anti-money-laundering-terrorism-financing-communication_en .

(19)    Įgaliojimai EBI suteikti Reglamentu (ES) 2019/2175 (EPI funkcijų peržiūros reglamentu).

(20)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos.

(21)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2021) 190 – Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir teisėsaugos, įskaitant: Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reglamento, kuriuo taip pat iš dalies keičiamas galiojantis Lėšų pervedimo reglamentas (Reglamentas (ES) 2015/847), projektą; Direktyvos (ES) 2015/849 dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pakeitimų projektą; Reglamento, kuriuo įsteigiama ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija – reguliavimo agentūra, projektą; Direktyvos (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, pakeitimo projektą.

(22)    Žr. pridedamą poveikio vertinimą [Leidinių biuro prašoma įkelti nuorodą į SWD(2021) 190].

(23)    Daugiau svarstymų apie FŽP veiklos rėmimo ir koordinavimo mechanizmą pateikta pridedamame poveikio vertinime [Leidinių biuro prašoma įkelti nuorodą į SWD(2021) 190].

(24)    Reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

(25)    Ši duomenų bazė sukurta Reglamentu ES 2019/2175 (EPI funkcijų peržiūros reglamentu), kuriuo kartu išplėsta EBI kompetencija kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje.

(26)    Nuo 2016 m. „FIU.net“ prieglobą teikia Europolas, tačiau iki 2021 m. rugsėjo mėn. ji bus laikinai perduota Komisijai, kol bus įsteigta Institucija. Tai padaryta atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio mėn. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimą, pagal kurį Europolo vykdoma „FIU.net“ priegloba viršija Europolo įgaliojimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu.

(27)    Ši duomenų bazė sukurta Reglamentu ES 2019/2175 (EPI funkcijų peržiūros reglamentu), kuriuo kartu išplėsta EBI kompetencija kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje.

(28)    Nuo 2016 m. „FIU.net“ prieglobą teikia Europolas, tačiau iki 2021 m. rugsėjo mėn. ji bus laikinai perduota Komisijai, kol bus įsteigta Institucija. Tai padaryta atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio mėn. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno sprendimą, pagal kurį Europolo vykdoma „FIU.net“ priegloba viršija Europolo įgaliojimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu.

(29)    https://europa.eu/european-union/sites/europaeu/files/docs/body/joint_statement_and_common_approach_2012_en.pdf.

(30)    OL C , , p. .

(31)    [įrašyti nuorodą] OL C , , p. .

(32)     https://europa.eu/european-union/sites/default/files/docs/body/joint_statement_and_common_approach_2012_en.pdf .

(33)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(34)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(35)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1073/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(36)    2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).

(37)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52013JC0001 .

(38)    Reglamentas Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas (OL P 45, 1962 6 14, p. 1385).

(39)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(40)    Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 385).

(41)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(42)    2016  m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(43)    2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(44)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(45)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(46)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(47)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(48)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(49)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(50)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(51)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(52)    2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(53)    2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos (OL L 58, 2016 3 4, p. 1).

(54)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(55)    2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41)

(56)    1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2965/94, įsteigiantis Europos Sąjungos įstaigų vertimo centrą (OL L 314, 1994 12 7, p. 1).

(57)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punktuose.

(58)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(59)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(60)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(61)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(62)    Apytikslis 2023 ir 2024 m. vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad 1 ir 7 išlaidų kategorijų išlaidoms reikia taikyti skirtingą pagrindą (nurodyta pirmiau).

(63)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(64)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(65)    Nuo 2026 m. iš mokesčių ir (arba) rinkliavų bus finansuojamos 192 iš 250 pareigybių (t. y. 77 proc.), iš jų – 164 laikinieji darbuotojai (141 AD ir 23 AST lygio), 25 sutartininkai ir 3 deleguotieji nacionaliniai ekspertai

(66)    Iš viso pagal numatytą visų etatų skaičių.

(67)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(68)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(69)    Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽAF).

(70)    Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2093/2020, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

(71)    Visos personalo išlaidos (įskaitant susijusias II antraštinės dalies išlaidas ir pensijų įmokas) ir veiklos išlaidos, susijusios su tiesiogine priežiūros veikla ir netiesiogine finansų įstaigų priežiūra. 

(72)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

(73)    2021 m. EPI biudžetuose II antraštinės dalies išlaidos, neįskaitant pastatų ir IRT, svyruoja nuo 1 700 EUR iki beveik 5 000 EUR vienam darbuotojui.