EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 10 13

JOIN(2021) 27 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Didesnis ES įsipareigojimas siekti taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono

ĮVADAS

Europos Sąjunga (ES) yra Arkties dalis. Būdama geopolitine veikėja, ES turi strateginių ir pragmatinių interesų tiek europinėje Arkties dalyje, tiek platesniame Arkties regione. ES yra iš esmės suinteresuota remti daugiašalį bendradarbiavimą Arktyje ir stengtis užtikrinti, kad Arkties regionas išliktų saugus, stabilus, tvarus, taikus ir klestintis. Kadangi ES yra svarbi ekonominė veikėja, ji dalijasi atsakomybe už pasaulinį darnų vystymąsi, taip pat ir Arkties regionuose, ir už gyventojų, įskaitant čiabuvių tautas, pragyvenimą. ES daro reikšmingą poveikį Arkčiai palikdama aplinkosauginį pėdsaką ir sudarydama ten esančių išteklių ir produktų paklausą.

Klimato kaita yra didžiausia visa apimanti Arkties regionui kylanti grėsmė. Pasiektas precedento neturintis krizės taškas 1 . Arktis yra itin jautri visuotiniam atšilimui – per pastaruosius 50 metų ji šilo vidutiniškai tris kartus greičiau negu visa planeta. Dabartinė Arkties jūros ledo danga yra ploniausia bent jau nuo 1850 m. ir prognozuojama, kad iki 2050 m. bent vieną kartą vasaros metu, kai ledo sluoksnis būna ploniausias, praktiškai visai neliks ledo. Be to, mažėja Grenlandijos ledo sluoksnis, vis labiau tirpsta Arkties daugiamečio įšalo sluoksnis. Dėl šių tarpusavyje susijusių Arkties pokyčių kyla jūros lygis, sutrinka meteorologinės sistemos, vyksta pakrančių erozija, nyksta biologinė įvairovė ir susijusios ekosistemos. Kadangi dėl plonėjančio jūros ledo – albedo efekto – atspindima mažiau šviesos ir dėl daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimo išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tai lemia dar spartesnę klimato kaitą ir tai, kad greičiau bus pasiektas klimato sistemos kritinis taškas. Visoje planetoje atsiranda skaudžių padarinių, kurie blogėjant aplinkos būklei stiprėja, gamtai ir žmonėms daromas didelis daugialypis, tik dabar aiškėjantis poveikis. Čiabuvių tautos yra itin nukentėjusios ir blogėjanti padėtis pakenks būsimų kartų perspektyvoms. Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje dar kartą pabrėžiama, jog veiksmų reikia imtis skubiai ir ryžtingai 2 .

Šis dešimtmetis turės lemiamą reikšmę kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. ES yra pasaulinė šių veiksmų lyderė ir yra pasirengusi atlikti visapusišką vaidmenį ir prisiimti savo pasaulinę atsakomybę: rengiantis 26-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP26) priimtas naujasis Klimato teisės aktas ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys 3 . Klimato srities veiksmai Arkčiai yra itin svarbūs, nes Arkties atšilimas turi didžiulį grandininį poveikį. Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų Europos žaliojo kurso teisės aktų  4 ir mokslu, inovacijomis ir regioninėmis investicijomis grindžiamas naujas ES požiūris į tvarią mėlynąją ekonomiką 5 bus ES dalyvavimo sprendžiant su Arkties regionu susijusius klausimus pagrindas.

Arkties valstybėms 6 tenka pagrindinė atsakomybė už jų teritorijose kylančių problemų sprendimą ir pasinaudojimą galimybėmis. Tačiau daugelis problemų peržengia valstybių sienas ir regiono ribas, jas galima veiksmingiau išspręsti pasitelkiant regioninį arba daugiašalį bendradarbiavimą. Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į ES, kaip europinei Arkties daliai skirtų teisės aktų leidėjos, vaidmenį.

Intensyvesnis susidomėjimas Arkties ištekliais ir transporto maršrutais galėtų paversti regioną vietinės ir geopolitinės konkurencijos ir galimos įvairaus pobūdžio įtampos arena ir tai gali kelti grėsmę ES interesams. Pasaulinė iš Arkties šaltinių gaunamų produktų paklausa aiškiai rodo, kad Arkties vystymąsi lemia ne tik vietos politinės ir ekonominės jėgos.

Šios problemos ir galimybės yra tarpusavyje susijusios ir daugelį jų geriausiai galima išspręsti koordinuotai, glaudžiai bendradarbiaujant su Arkties valstybėmis, regioninėmis valdžios institucijomis ir vietos bendruomenėmis. Visapusiškas ES dalyvavimas sprendžiant Arkties reikalus yra geopolitinė būtinybė. ES veiksmai turi būti grindžiami jos vertybėmis ir principais, įskaitant teisinės valstybės principus, žmogaus teises, darnų vystymąsi, lyčių lygybę, įvairovę ir įtrauktį, paramą taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui 7 ir tarptautinės teisės, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), laikymąsi.

TIKSLAI

Remdamasi ankstesniuose bendruose komunikatuose Arkties klausimais 8 9 išdėstyta politika ir 2016 m. Visuotine Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija bei Komisijos politiniais prioritetais, ES sustiprins savo dalyvavimą sprendžiant Arkties klausimus:

•padės palaikyti taikų ir konstruktyvų dialogą ir bendradarbiavimą kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kad Arktis liktų saugi ir stabili – kels Arkties klausimus palaikydama išorės ryšius, intensyvindama regioninį bendradarbiavimą ir plėtodama strateginį besiformuojančių saugumo problemų prognozavimą;

•spręs ekologines, socialines, ekonomines ir politines problemas, kylančias dėl klimato kaitos, ir ryžtingai imsis veiksmų siekdama kovoti su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, kad Arktis taptų atsparesnė – priims aplinkosaugos teisės aktus, imsis suderintų veiksmų dėl juodosios anglies ir daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimo, ir ragins atsisakyti naftos, anglių ir dujų iškastinės gavybos, taip pat ir Arkties regionuose;

•rems įtraukų ir tvarų Arkties regionų vystymąsi jos gyventojų ir būsimų kartų labui, ypatingą dėmesį skirdama čiabuvių tautų, moterų ir jaunimo poreikiams ir investuodama į ateičiai pritaikytas darbo vietas ir mėlynąją ekonomiką.

1.TAIKAUS BENDRADARBIAVIMO NAUJOMIS GEOPOLITINĖMIS SĄLYGOMIS REGIONAS

ES stiprins savo strateginį prognozavimą, integruos Arkties reikalus į savo išorės diplomatiją ir remsis regioniniu bendradarbiavimu. Siekdama sumažinti saugos problemas, ji plės civilinės saugos pajėgumus ir bendradarbiavimą paieškos ir gelbėjimo klausimais, intensyviau vykdys su daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimu susijusius mokslinius tyrimus.

Per pastaruosius keletą metų žymiai padaugėjo šalių, susidomėjusių Arkties regionais. Tai gali paversti Arktį geopolitinės konkurencijos arena ir pakenkti ES interesams. Didėja ne tik susidomėjimas Arkties ištekliais ir transporto maršrutais – daugelyje Arkties regionų daugėja karinės veiklos. ES yra įsipareigojusi išlaikyti Arktį saugią, stabilią, tvarią ir klestinčią – Arktis turi išlikti mažos įtampos ir taikaus daugiašalio bendradarbiavimo regionas. Savo 2021 m. sausio mėn. išvadose dėl diplomatijos klimato ir energetikos srityse8, ES Taryba pažymėjo aplinkosaugos problemų ir klimato kaitos svarbą saugumo ir gynybos sritims, taip pat poreikį glaudžiai bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinių Tautų (JT) sistema, taip pat pasitelkiant daugiašalės partnerystės ryšius.

Panašu, kad karinės galios didinimas Rusijai priklausančioje Arkties dalyje atspindi tiek pasaulinį strateginį pozicionavimą, tiek šalies vidaus prioritetus, įskaitant dvejopą infrastruktūros naudojimą. Tai gali ne tik padidinti saugumo problemas, bet ir dar labiau sustiprinti klimato kaitos padarinius. Tikėtina, jog iš dalies tai vyksta todėl, kad ilga šiaurės pakrančių zona tampa labiau prieinama, tačiau didžiąja dalimi šis reiškinys susijęs ne su Arkties klausimais 10 . Daugelis šalių, įskaitant JAV, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Daniją, Kanadą ir Islandiją, kaip ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) atidžiai seka šias tendencijas, siekdamos reaguoti į didėjančias Rusijos pretenzijas Arkties vandenyse ir oro erdvėje. Kiti veikėjai, įskaitant Kiniją, taip pat aktyviau imasi veiklos, didėja susidomėjimas tokiomis sritimis kaip ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nuosavybė, jūros kabelių tiesimas, pasaulinė laivyba, kibernetinė erdvė ir dezinformacija.

Padidėjęs stebėtojo statuso Arkties taryboje prašymų skaičius atspindi naują geopolitinę aplinką. Siekdama dar aktyviau dalyvauti Arkties tarybos ir ekspertų grupių darbe, ES pakartoja, kad yra pateikusi prašymą jai suteikti oficialų stebėtojos statusą. ES ir toliau prisidės prie Arkties tarybos darbo, kaip numatyta 2013 m. gegužės mėn. Kirunoje priimtoje Arkties tarybos deklaracijoje 11 . ES, kaip dera, bendradarbiaus su stebėtojais, įskaitant ES valstybes nares.

Strateginio prognozavimo tobulinimas

ES atidžiai seka saugumo srities tendencijas, kurios tam tikrais aspektais kelia susirūpinimą. Arkties saugumas apima aplinkosaugos, ekonominius ir politinius-karinius elementus, kurių negalima vertinti atsietai. Klimato kaita ir tirpstantis ledas lemia didesnį geopolitinį susidomėjimą, o tai savo ruožtu veikiausiai sukels stipresnę strateginę konkurenciją. ES stiprins savo strateginio prognozavimo gebėjimus, kaip numatyta įvairiose 2021 m. Strateginio prognozavimo ataskaitos 12 veiksmų srityse, kad galėtų geriau suprasti klimato pokyčių Arkties regione padarinius saugumui ir jų poveikį pasaulinei saugumo aplinkai. Ji, bendradarbiaudama su savo partneriais, įskaitant JAV, Kanadą, Norvegiją ir Islandiją, taip pat bendradarbiaudama su NATO strateginio prognozavimo klausimais, nagrinės vidutinio ir ilgojo laikotarpio klimato kaitos poveikį saugumui ir, keisdamasi su NATO platesnio pobūdžio informacija apie klimato kaitą ir saugumą, dalysis tyrimais bei duomenimis.

Regione daugėjant ekonominės ir karinės veiklos, Europos Sąjungos palydovų centras (SATCEN) atlieka apsaugotą geoerdvinę analizę, padėsiančią Europos Sąjungai stebėti saugumo padėtį Arkties regione, kartu stiprinant stabilumą, t. y. sudarant sąlygas imtis pasitikėjimo didinimo priemonių ir užkirsti kelią nenumatytiems incidentams. Sistema „Galileo“ jau teikia paieškos ir gelbėjimo paslaugas ir gali teikti kitas su saugumu susijusias paslaugas. „Galileo“ reguliuojama viešoji paslauga autorizuotiems jos naudotojams užtikrins neribotą ir nepertraukiamą patikimų navigacijos paslaugų prieinamumą Arktyje – taip bus sustiprintas regione vykdomų operacijų saugumas.

Vadovavimasis abipusiškai naudingomis ES politikos priemonėmis

ES politika grindžiama UNCLOS, JT 2030 m. darbotvarkėje ir darnaus vystymosi tiksluose išdėstytais principais, taip pat ES dalyvavimu Arkties tarybos, Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos ir Šiaurės dimensijos politikos sistemos darbe (plg. su 1 langelio veiksmų sritimi).

ES sukūrė tvirtus tarptautinius Arkties mokslinių tyrimų, kaip diplomatinės priemonės, tinklus 13 , be kita ko, sudarydama dvišalius bendradarbiavimo mokslo ir technologijos srityje susitarimus su Kanada, Rusija ir JAV. Nuo 2016 m. ES remia mokslo diplomatiją per Arkties mokslo ministrų susitikimus 14 . Arkties moksliniams tyrimams stiprinti buvo sutelktas Viso Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų aljansas, o ES sieks Viso Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų aljanso nuo ašigalio iki ašigalio. ES Arkties klausimus integruos į savo dialogus su Arkties ir kitais veikėjais, įskaitant Indiją, Islandiją, Japoniją, Kanadą, Kiniją, Korėjos Respubliką, Norvegiją, Rusiją ir JAV, taip pat regionines įstaigas. Europos išorės veiksmų tarnyboje įsteigta specialiojo pasiuntinio Arkties klausimais pareigybė tampa ES diplomatinio informavimo Arkties klausimais ryšių punktu.

ES turi svarbių ryšių su Grenlandija ir Farerų salomis. Abi teritorijos priklauso Danijos Karalystei ir abi siekia artimesnių ryšių su ES. Siekdama dar labiau įtvirtinti ir pagerinti ilgametį Europos Komisijos ir Grenlandijos bendradarbiavimą, Europos Komisija įsteigs biurą Nūke. Šis biuras administruos ES paramą Grenlandijai ir sudarys palankesnes sąlygas toliau stiprinti ir gilinti Europos Komisijos ir Grenlandijos vyriausybės partnerystę, be kita ko, bendradarbiaujant ir palaikant dialogą bendros svarbos srityse ir glaudžiai bendradarbiaujant su Specialiuoju pasiuntiniu Arkties klausimais.

Bendradarbiavimas civilinės saugos srityje, taip pat sprendžiant civilinės saugos ir saugumo problemas Arkties regionuose

Didesnis susidomėjimas Arkties mokslu, ištekliais, infrastruktūra, transportu ir turizmu lemia tobulesnių saugos ir saugumo sistemų poreikį, pvz., reikalingi palydovai duomenims apie aplinką, orą, ledą, biologiją, laivybą ir oro eismą rinkti ir ryšiams gerinti. Arkties regionuose dėl klimato kaitos poveikio taip pat daugėja miškų gaisrų ir potvynių, Arkties taryba dabar stebi šias tendencijas 15 . Atitinkamai didėja reagavimo į nelaimes pajėgumų poreikis.

ES reagavimo į ekologines katastrofas priemonės ir patirtis bus labai naudingos europinėje Arkties dalyje ir už jos ribų. ES bendradarbiaus su svarbiausiais partneriais, pasitelkdama Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) 16  ir savo Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. SCSM Arktyje jau veikia per Daniją, Suomiją, Švediją, Islandiją ir Norvegiją, panašaus bendradarbiavimo tikimasi su kitomis Arkties valstybėmis, taip pat ir Arkties tarybos Nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas darbo grupėje.

ES „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga jau teikia stebėsenos, ankstyvojo perspėjimo ir planavimo galimybes iki nelaimės ir iš karto po jos. ES Pasaulinė įspėjimo apie nelaimes ir koordinavimo sistema (GDACS) 17 pagerins perspėjimus ir koordinavimą po didelio masto staigių nelaimių. ES pagerins Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos „Copernicus“ ir Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo (EMODNet) pajėgumus, kad būtų galima geriau numatyti ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį, ypatingą dėmesį skiriant Arkčiai. Naudojantis būsima „Galileo“ perspėjimo apie nelaimes paslauga bus tiesiogiai pasiekiami ir įspėjami gyventojai, kuriems gresia nelaimė, ypač atokiuose regionuose, kurių nepasiekia antžeminiai ryšių tinklai.

Dėl atšiauraus klimato, neprognozuojamų oro sąlygų ir didžiulių atstumų Arktyje itin svarbu laiku ir efektyviai vykdyti paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijas. „Galileo“ SAR paslauga gerokai sutrumpina laiką, reikalingą žmonėms jūroje gelbėti. Naujoji atgalinio ryšio kanalo paslauga teikia naujas funkcijas nepalankioje aplinkoje dirbantiems jūreiviams ir pilotams, šiuo metu minėtą paslaugą visame pasaulyje nemokamai teikia tik „Galileo“.

Jūrų SAR srityje bus dirbama toliau, labiau naudojantis ES palydovinėmis sistemomis ir ES agentūrų teikiamomis paslaugomis. Kaip numatyta ES jūrų saugumo strategijos veiksmų plane 18 , bus skatinamas pakrančių apsaugos pajėgų bendradarbiavimas, visų pirma per Arkties pakrančių apsaugos pajėgų forumą. Siekdama Arktyje pagerinti laivų saugos lygį, ES rėmė Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) saugos gaires žvejybos laivams ir pramoginiams laivams Arktyje bei privalomų priemonių, skirtų kelionių planavimui ir navigacijai, rengimą – žr. IMO Laivybos poliariniuose vandenyse kodekso 2 etapą.

2.ARKTIES ATSPARUMO KLIMATO KAITAI IR APLINKOS BŪKLĖS BLOGĖJIMUI DIDINIMAS

ES pripažįsta savo poveikį regionui 19 ir toliau jį vertins. ES siekia su šiuo poveikiu kovoti koordinuotai, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos institucijomis ir Arkties bendruomenėmis. ES imsis veiksmų kovodama su didžiausiais oro, sausumos ir jūros taršos, nuo kurios kenčia Arkties regionai, šaltiniais, pvz., plastiku, jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, juodąja anglimi, cheminėmis medžiagomis ir transporto išmetamais teršalais, taip pat netausiu gamtos išteklių naudojimu.

Klimato kaita ir biologinė įvairovė: dvi tos pačios monetos pusės

Klimato kaita ir biologinė įvairovė yra tarpusavyje susijusios. ES yra viena iš lyderių pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Biologinės įvairovės konvenciją (CBD) vykdomose derybose. ES neseniai priėmė Klimato teisės aktą, kuriuo nustatomas tikslas iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir sustiprinti atsparumą bei sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Siūlomu pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu siekiama sudaryti sąlygas ES klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politikos priemonėmis iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagal šį dokumentų rinkinį bus parengtos Arkties regionui naudingos patikimos politikos priemonės bei įsipareigojimai. ES taip pat remia pasaulinį „30*30“ tikslą – iki 2030 m. apsaugoti 30 proc. sausumos ir 30 proc. vandenyno sukuriant saugomų jūrų teritorijų tinklą ir nustatant kitas veiksmingas teritorines išsaugojimo priemones (KVTIP). ES taip pat yra tvirta UNCLOS įgyvendinimo susitarimo dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės (BBNJ) išsaugojimo ir tausaus naudojimo šalininkė.

Itin svarbu išsaugoti ir tausiai naudoti Arkties jūrų biologinius išteklius, įskaitant žuvų išteklius. ES yra Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, šalis 20 (plg. 4 veiksmų sritį).

Siekdama apsaugoti Arktį, ES taip pat remia saugomų jūrų teritorijų nustatymą Arkties vandenyne, jas įtvirtinant ir Konvencijoje dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR).

ES ir Europos kosmoso agentūros bendra Žemės sistemos mokslo iniciatyva yra labai svarbi klimato kaitai suprasti. Pagal programą „Copernicus“ veikia specialus Arkties vandenyno stebėsenos ir prognozių centras, besispecializuojantis jūrų ledo stebėjimo ir priežiūros srityje. ES toliau plės programos „Copernicus“ Arkties paslaugas ir naudosis žiniomis bei duomenimis, surinktais įgyvendinant tokius projektus kaip programos „Horizontas 2020“ projektas „Arctic Passion“. ES išsiaiškins galimybę sukurti programos „Copernicus“ Arkties teminį centrą, kuris vieno langelio principu teiktų visas aktualias ašigalių stebėsenos paslaugas, tiek sausumoje, tiek jūroje.

Kova su plastiku / jūrą teršiančiomis šiukšlėmis

ES turi tikslus iki 2030 m. atitinkamai 50 proc. ir 30 proc. sumažinti plastiko ir mikroplastiko šiukšlių kiekį 21 . ES siekia užtikrinti, kad būtų sudarytas Pasaulinis susitarimas dėl plastiko, kuriuo, vadovaujantis žiedinės ekonomikos koncepcija, per visą plastiko gyvavimo ciklą būtų kovojama su tarša juo. Be to, įgyvendindama Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą, ES primygtinai sieks visame pasaulyje sukurti aplinką be toksinių medžiagų. ES yra aktyviai įsitraukusi į Arkties tarybos ir OSPAR darbą, kuriuo konkrečiai sprendžiamos jūrą teršiančių šiukšlių, įskaitant plastiką, problemos.

Kolektyvinių reagavimo priemonių, kuriomis siekiama sumažinti juodosios anglies kiekį Arktyje, skatinimas

Svarbus uždavinys ir toliau yra mažinti išmetamą juodosios anglies kiekį, darantį poveikį Arkčiai. Juodoji anglis yra trumpaamžis atmosferos teršalas, sukeliantis stiprų regioninį atšilimą – ji tamsina daug šviesos atspindinčius paviršius ir būdama ore sugeria saulės spinduliuotę. Juodoji anglis taip pat yra sveikatai žalingas oro teršalas. ES yra atsakinga už apie 36 proc. juodosios anglies nuosėdų Arktyje 22 , dėl kurių šyla tiek atmosfera, tiek žemė, tiek ledo paviršius. Prisiimdama šią atsakomybę, ES skatina visapusišką politiką šiam uždaviniui spręsti (žr. 4 veiksmų srities langelį).

Atsinaujinančiųjų Arkties išteklių potencialo stiprinimas

Arktis teikia didžiulį potencialą naudoti atsinaujinančiuosius išteklius (geoterminius, vėjo, žaliojo vandenilio ir vandens energijos). Švarios energijos technologijų plėtra atitinka Arkties ir ES interesus; todėl ES stiprins bendradarbiavimą švarios energijos srityje, šioje srityje plės mainus ir nagrinės galimybes tiekti švarią energiją ir siekti energetikos pertvarkos.

Cheminės taršos ribojimas

Vietos, regioninis ir daugiašalis darbas siekiant nulinės cheminės taršos aplinkoje padės sumažinti Arkties taršą. ES tikriausiai yra atsakinga už 6–8 proc. į šiaurę nuo poliarinio rato nusėdusio gyvsidabrio 27 ir remia Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio numatytus ryžtingus veiksmus, kad būtų dar labiau apribota tarša gyvsidabriu. Prie šių tikslų įgyvendinimo taip pat prisidės būsima Gyvsidabrio reglamento peržiūra 28 .

Jūrų transporto anglies dioksido išmetalų ir aplinkosauginio pėdsako mažinimas

ES yra atsakinga už 31 proc. jūrų transporto Arktyje išmetamo CO2 kiekio ir 16,5 proc. jo išmetamo juodosios anglies kiekio 29 . Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje 30 aptariama, kaip turėtų vykti transporto sistemos žalioji ir skaitmeninė pertvarka laikantis Europos žaliojo kurso, ir sudaromos sąlygos retai gyvenamoms Arkties teritorijoms išlaikyti jungtis ir tapti atsparesnėmis.

ES imsis iniciatyvos, kad Arkties regione būtų užtikrinta nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir nulinės taršos laivyba, kaip numatyta pagal Žaliojo kurso tikslus ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį 31 . ES pripažįsta Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) neseniai patvirtintą draudimą Arkties laivyboje naudoti mazutą ir primygtinai ragins jį greitai ir visapusiškai įgyvendinti. ES ir jos valstybės narės tiek IMO, tiek ES lygmeniu skatins greičiau ir visapusiškiau mažinti Arkties laivybos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį.

Tausios ir atsakingos gavybos ir perdirbimo užtikrinimas siekiant poveikio klimatui neutralumo

ES 32  suvartoja 20 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų, o išgauna tik 3 proc. ES yra priklausoma nuo daugelio svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų gavybos keliose arba vienoje šalyje, pavyzdžiui, Kinija tiekia 98 proc. retųjų žemių elementų ir 93 proc. magnio. Aštuonios Arkties valstybės gali tiekti didelį svarbiausiųjų ir kitų žaliavų kiekį, europinėje Arkties dalyje jau vykdoma reikšmingo masto naudingųjų iškasenų gavyba: pavyzdžiui, Švedija planuoja iki 2035 m. geležies rūdą išgauti išlaikydama neutralų anglies dioksido poveikį. Tokia veikla gali būti svarbus ekonominis veiksnys, skatinantis kurti vietinę pridėtinę vertę teikiančius gaminius ir vidurinės bei galutinės grandies pramonės šakas, o tai savo ruožtu skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

ES skatins atlikti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius gavybos, atliekų tvarkymo ir reagavimo į nelaimes vertinimus bei taikyti geriausią patirtį, taip pat prisidės prie paramos teritoriniam valdymui ir žiedinės ekonomikos iniciatyvų įgyvendinimo. ES veiksmų plane dėl svarbiausiųjų žaliavų 33 siekiama užtikrinti tvarų ir saugų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą ES pramonei, visapusiškai gerbiant ir įtraukiant vietos ir čiabuvių bendruomenes. ES tvarių žaliavų principais pabrėžiama, kaip svarbu patikimai tvarkyti aplinką, saugoti biologinę įvairovę, skatinti efektyviai vartoti energiją, remti klimato kaitos poveikio švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat padėti čiabuviams tapti atsparesniems klimato kaitos poveikiui. Minėtais principais raginama didinti žiediškumą saugiai naudojant, perdirbant, šalinant ir pakartotinai naudojant gavybos žaliavas ir perdirbant atliekas bet kitus antrinius išteklius. Šiais principais taip pat atsižvelgiama į socialinius aspektus, pvz., žmogaus teisių laikymasis, pagarba vietos kultūroms, papročiams ir vertybėms, konstruktyvus, skaidrus ir aktyvus dialogas su vietos bendruomene.

Kuriant atsparias ES vertės grandines – tausiai išgaunant ir perdirbant žaliavas – Arkties regionui bus padedama darniai vystytis diegiant inovacijas ir žiediškumą, užtikrinant sveikatą ir saugą darbe ir kuriant į ateitį orientuotas deramo darbo vietas. Naudojantis švariomis žaliomis technologijomis reikia vietos ir ES mastu geriau panaudoti antrines žaliavas, kartu įtvirtinant švaresnę ir tausesnę gavybą ir perdirbimą, kad regione būtų galima didinti žiediškumą, laipsniškai atsisakyti dabartinio linijinio modelio ir galiausiai iki minimumo sumažinti gavybos pramonės poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į Arkties regiono unikalų pirmykštį pobūdį ir didelį regiono jautrumą klimato kaitai, ES su partneriais iš viso pasaulio imsis iniciatyvos raginti nustatyti aukščiausius standartus, pagal kuriuos bus mažinamas gavybos ir perdirbimo procesų poveikis aplinkai, kaip numatyta ES veiksmų plane. Šiuo tikslu žaliavų moksliniai tyrimai ir inovacijų temos pagal programą „Europos horizontas“ apims ekologišką, tausų išteklių tiekimą, atitinkantį biologinės įvairovės apsaugą, taip pat žiediškumą ir Žemės stebėjimo technologijų naudojimą aplinkos stebėsenai.

Kiti pasauliniai veikėjai jau sparčiai pereina prie saugaus tiekimo. ES atvirai strateginei autonomijai itin svarbi galimybė gauti pakankamai išteklių. ES taip pat turi diversifikuoti tiekimą iš ES nepriklausančių šalių, kad galėtų patenkinti didėjančią paklausą. Plėtojame strateginę partnerystę su daug išteklių turinčiomis šalimis, tokiomis kaip Kanada, ir mainais už švarias ir etiškais būdais išgautas žaliavas siūlome glaudžiau integruoti atitinkamas mūsų vertės grandines, bendradarbiauti mokslinių tyrimų bei inovacijų tikslais ir suderinti plataus užmojo aplinkosaugos, socialinius ir valdymo standartus.

ES taip pat yra Arktyje išgaunamos naftos ir dujų importuotoja 34 . ES yra įsipareigojusi pasiekti Paryžiaus susitarime įtvirtintus rodiklius įgyvendindama Europos žaliąjį kursą. Remdamasi daliniais angliavandenilių žvalgymo Arktyje moratoriumais 35 , ES yra įsipareigojusi atsisakyti naftos, anglių ir dujų iškasamosios gavybos, taip pat ir Arkties regionuose. Svarbus aspektas, kurį šiuo klausimu reikia apsvarstyti, yra tai, kad, įvykus pramoninėms avarijoms ar nelaimėms jūroje, dėl vyraujančių oro sąlygų itin sunku reaguoti ir imtis valymo veiksmų.

Šiuo tikslu Komisija, bendradarbiaudama su partneriais, sieks įtvirtinti daugiašalį teisinį įsipareigojimą Arktyje arba gretimuose regionuose neleisti toliau plėtoti angliavandenilių atsargų, o jeigu tokie angliavandeniliai būtų išgaunami – jų nepirkti.

Arkties vandenyno valdymo stiprinimas

Arkties vandenynas ir gretimos subarktinės jūros patiria didžiausius klimato kaitos sukeltus pasaulinius pokyčius 36 . Akivaizdžiausias pasikeitimas Arkties vandenyne yra vasaros mėnesiais susitraukiantis jūros ledas – pagal kai kuriuos modelius prognozuojama, kad per dešimtmetį Arkties vandenyne bus bent viena vasara be ledo. Temperatūros pokyčiai daro poveikį vandenyno srovėms, įskaitant Golfo srovę. Jūros vandens rūgštėjimas ir greiti temperatūros zonų pokyčiai turės žymų poveikį Arkties jūrų ir pakrančių ekosistemoms. Šis poveikis gali būti katastrofiškas.

UNCLOS numatyta Arkties vandenyno valdymo sistema, apimanti ir taikų ginčų sprendimą. ES padės stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą ir rems partnerius siekdama užtikrinti, kad vandenynai būtų švarūs, gyvybingi ir tausiai valdomi 37 .

ES ir toliau plėtos darnius santykius su savo partneriais šiame regione, pvz., Farerų salomis, Grenlandija, Islandija, Jungtine Karalyste, Norvegija, be kita ko, sudarydama ir žvejybos susitarimus. Turi būti visapusiškai laikomasi Svalbardui ir jo vandenims taikomo tarptautinio teisinio režimo. Šis režimas priklauso ES išimtinei kompetencijai išsaugoti jūrų biologinius išteklius ir apima 22 ES valstybes nares, kurios yra 1920 m. Paryžiaus sutarties dėl Špicbergeno (Svalbardo) šalys.

Siekdama atsižvelgti į Arkties vandenyno ypatumus, ES stiprins „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugos pajėgumus.

3.NOVATORIŠKOS ŽALIOSIOS, MĖLYNOSIOS IR SKAITMENINĖS PERTVARKOS SKATINIMAS

Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą, įskaitant naują požiūrį į tvarią mėlynąją ekonomiką, ir tarptautinio lygmens prioritetus, ES siekia imtis klimato kaitos poveikio švelninimo, prisitaikymo prie jo ir atkūrimo veiksmų ir siūlo europinius sprendimus, kaip užtikrinti patikimą žaliąją ir mėlynąją pertvarką.

Mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas Arkties labui

Mokslas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologijos yra ES politikos priemonių ir veiksmų Arktyje pagrindas. ES požiūris į mokslą ir inovacijas 38  – vadovauti rodant pavyzdį, skatinti daugiašališkumą, atvirumą ir abipusiškumą bendradarbiaujant žaliųjų, skaitmeninių, sveikatos ir inovacijų sprendimų srityje, taip pat užtikrinti, kad pertvarka būtų sąžininga ir įtrauki. 2014–2020 m. pagal programą „Horizontas 2020“ ES į Arkties mokslinius tyrimus investavo apie 200 mln. EUR ir rems Arkties mokslą pagal programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) 39 .

Tikėtina, kad dėl novatoriškų technologijų, pvz., palydovų, didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ir pažangaus modeliavimo Arkties ekonomika pasikeis. Šios technologijos gali sudaryti sąlygas tokiems sektoriams kaip laivyba, žvejyba ir turizmas pagerinti savo tvarumą ir žiediškumą, o besiformuojantys sektoriai, tokie kaip mėlynosios technologijos, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija, vandenilis ir jūrų saugumas, taip pat grindžiami inovacijomis ir technologijomis.

Programos „Horizontas 2020“ projektu „EU-PolarNet 2“ (2020–2023 m.), kurio pirmtakas yra projektas „EU-PolarNet 1“ (2015–2019 m.) Europos poliarinių tyrimų erdvės koordinavimo ir perkūrimo tema, bus sustiprinta Europos poliarinių tyrimų bendruomenė.

Į daugumą pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų Arkties projektų įtraukiamos vietos tautos ir čiabuvių tautos, turinčios istorinių ir vietinių žinių apie unikalias Arkties ekosistemas. Tolesnis darbas šia linkme bus plėtojamas specialiuose praktiniuose seminaruose pagal projektą „EU-PolarNet 2“ (plg. 6 veiksmų srities langelį) ir per Viso Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų aljansą.

Įgyvendinant Marie Skłodowskos-Curie veiksmus teikiamos dotacijos pradedančiųjų tyrėjų mokymui ir mokslininkų, dirbančių, be kita ko, ir Arkties srityje, judumui visais mokslininkų karjeros etapais remti. Bendradarbiaujant su Poliarinius tyrimus vykdančių pradedančiųjų karjeros mokslininkų asociacija, pagal keletą šiuo metu vykdomų programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamų projektų taip pat buvo parengtos mokymo programos jauniems mokslininkams.

Pirmenybė Arktyje gyvenantiems žmonėms

Tikėtina, kad Arkties regionams vis didesnį poveikį turės demografiniai ir migracijos procesai, nes neigiamas klimato ir socialinis bei ekonominis poveikis vis stiprėja. Nors prognozuojama, kad bendras Arkties gyventojų skaičius ateityje bus gana stabilus, tikėtina, kad įvairiuose Arkties regionuose nemažai skirsis augimo tempai ir migracijos procesai. ES investuos į Arktyje gyvenančių žmonių ateitį, skatindama geresnį išsilavinimą, tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jaunimo, moterų ir čiabuvių tautų įtraukimą į sprendimų dėl Arkties priėmimą tokiais klausimais kaip inovacijos, moksliniai tyrimai, darbo vietų kūrimas, skaitmeniniai įgūdžiai ir švietimas.

Žmonės yra būtinas darnaus vystymosi ir atsparios visuomenės elementas. Arkties regionams būdinga tautybių, valdymo, ekonomikos, demografinės padėties, migracijos tendencijų ir socialinių aktualijų įvairovė. Darniai ateičiai reikalingas įtraukus dialogas, įvairovė ir prasmingas dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis.

Arkties suinteresuotųjų subjektų forumas ir dialogas su čiabuvių tautų atstovais dabar yra sudedamoji ES Arkties politikos dalis. ES nuolat palaiko diskusijas su verslo grupėmis, tokiomis kaip Arkties ekonominė taryba, savivaldybėms atstovaujančiomis organizacijomis, pvz., Arkties merų forumu, ir visos Arkties masto atstovais, įskaitant Šiaurinių retai gyvenamų teritorijų tinklą. ES taip pat nuolat palaiko ryšį su Samių taryba.

COVID-19 pandemija parodė, kad būtina gerinti supratimą apie klimato kaitos poveikio Arktyje keliamas grėsmes sveikatai (plg. 7 veiksmų srities langelį).

Pagal ES sanglaudos politikos programas, visų pirma Europos teritorinio bendradarbiavimo Šiaurės periferinių zonų ir Arkties programą, teikiama parama samių ir inuitų kultūrai, pragyvenimui ir verslumui. Europos teritorinis bendradarbiavimas yra tarpvalstybinių žmonių tarpusavio ryšių sistema, pritaikyta konkretiems Arkties ypatumams ir apimanti bendradarbiavimą su partneriais. COVID-19 reagavimo priemonių projektas (CORE), kuriame dalyvauja ir Rusija, yra grindžiamas ilga Šiaurės periferinių zonų ir Arkties programos patirtimi e. sveikatos klausimais.

JT Deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių yra sudedamoji ES žmogaus teisių politikos dalis. ES skatins laikytis čiabuvių tautų teisių ir laisvių, kaip numatyta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijoje Nr. 169, ir ragins visapusiškai konsultuotis ir bendradarbiauti su čiabuvių tautomis, nepamirštant laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo, kurį būtina taikyti prieš priimant ir įgyvendinant priemones, galinčias turėti tiesioginį poveikį čiabuvių tautoms.

ES palaikys artimus tarpvalstybinius ryšius, užmegztus su jaunimu per viešas konsultacijas dėl Arkties politikos, ir rengs nuolatines konsultacijas su Arkties jaunimo atstovais. Jaunimo organizacijos Arktyje jau dalyvauja pagal programą „Erasmus+“ finansuojamuose veiksmuose, kuriais rengiami projektai ir teikiama informacija apie darbo ir mokymo galimybes, besimokančiųjų mobilumą ar kitas galimybes tapti aktyviais piliečiais. Islandija ir Norvegija yra visapusiškai įtrauktos į šią programą.

Tikras darnus vystymasis neįmanomas be lyčių lygybės. ES įsipareigojimas Arkties mokslui gali padėti geriau suprasti su lytimi susijusį ir žmogiškąjį nesaugumą, siejamą su klimato kaita, aplinkos pokyčiais, migracijos tendencijomis ir pramonės plėtra. ES teigiamai vertina tai, kad moterys sudaro didelę dalį Samių tarybos vadovybės, ir, remdamasi Arkties tarybos darbu bei ES pagrindiniais principais, ES užtikrins, kad, rengiant Arkčiai taikytinas politikos priemones, būtų išgirsti moterų balsai. Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ ES finansuos jaunimui ir moterims Arktyje skirtas programas ir prisidės prie miestų tarpusavio bendradarbiavimo.

Darnaus regionų vystymosi skatinimas

ES Arkties politika siekiama skatinti novatorišką žaliąją pertvarką, kuri Arkties regionams galėtų padėti tapti pavyzdžiu, kaip galima kurti ateičiai tinkamas darbo vietas novatoriškuose sektoriuose, įskaitant: žaliąją energiją, vandenilį, tausią gavybos pramonę, elektroniniais ryšiais grindžiamą mokymąsi, e. sveikatą, junglumą ir infrastruktūrą, darnų turizmą, žaliąsias technologijas, žvejybą ir žemės ūkį (plg. 8 veiksmų srities langelį).

ES Arkties finansavimas išmokamas pagal Švedijos šiaurės ir Suomijos šiaurės rytų regionams skirtas sanglaudos ir kaimo politikos programas, o Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis ES veiksmų aprėptis išplečiama įtraukiant Farerų salas, Grenlandiją, Islandiją, Norvegiją ir Rusiją. Šios programos yra svarbiausios ES priemonės Arktyje vykstantiems pokyčiams valdyti. Įgyvendinant Ilgalaikę ES kaimo vietovių vizijos iniciatyvą, parengiama bendra stipresnių, sujungtų, klestinčių ir atsparių kaimo vietovių, apimančių ir Arkties regionus, Europos vizija 40 .

2021–2027 m. ES sanglaudos programomis daugiausia dėmesio bus skiriama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, teikiant paramą išmaniajai ekonominei transformacijai – įgyvendinant nuolatinės pažangiosios specializacijos strategijas, teikiant finansavimą verslininkystei ir imantis Arkties jaunimui skirtų iniciatyvų. Suomijos ir Švedijos šiaurės regionai turi teisę gauti naujojo Teisingos pertvarkos fondo finansavimą – šiuo fondu siekiama sumažinti socialines ir ekonomines išlaidas, patiriamas pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Bus pasirūpinta didesniu esamų ir naujų ES programų (pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo programos „Aurora“, Šiaurės periferinių zonų ir Arkties programos, programų „Karelia“ ir „Kolarctic“) ir organizacijų (Europos investicijų banko grupės), galinčių remti darnų vystymąsi europinėje Arkties dalyje, matomumu – tuo tikslu bus naudojamas specialus internetinis investicijų ir informacijos portalas:    https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-

homepage/100774/arctic-funding en .

Pažangioji specializacija gali padėti plėtoti novatoriškas technologijas ir sprendimus žaliajai pertvarkai atlikti, kartu padėdama europinės Arkties dalies regionams pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo plano, apimančio energijos vartojimo efektyvumą, tvariąją energetiką ir pramonės pertvarkas, investicijomis. Be to, Klimato politikos inovacijų fondas remia mažo anglies dioksido kiekio technologijų parodomuosius projektus jūrų aplinkoje.

EIB rems žaliąją energetiką Arktyje. Finansavimas ir investicijos gali būti skiriami projektams, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika didinant išteklių naudojimo efektyvumą ir laipsniškai diegiant tvarios gamybos procesus, taip pat kitiems žiedinės ekonomikos projektams, apimantiems įvairius gaminių gyvavimo ciklo etapus.

Arkties sujungimas

Kosmoso infrastruktūros objektai teikia būtinąsias paslaugas verslo subjektams ir bendruomenėms regione, kurio antžeminių jungčių infrastruktūra yra ribota.

Arktyje nesant visapusiškų antžeminių jungčių, ES, įgyvendindama savo saugių kosmoso jungčių iniciatyvą, suteiks patikimų, funkcionalių priemonių, kad būtų galima užtikrinti:

(I)saugius vyriausybinius ryšius ir neskelbtinus duomenis, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą atšiaurioje Arkties aplinkoje, krizių valdymą, telemedicinos paslaugas, jūrų ir oro erdvės stebėjimą;

(II)saugius komercinius ryšius 5G/6G integracijai, daiktų internetą, e. sveikatos paslaugas, ryšius lėktuvuose ir laivuose, išmaniojo švietimo paslaugas ir

(III)didelės spartos plačiajuosčio ryšio prieinamumą, panaikinant nejautrumo dažniui sritis ir užtikrinant sanglaudą visoje Arktyje ir valstybėse narėse, panaikinant skaitmeninį disbalansą, kad būtų galima patikimai įtvirtinti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką, net ir retai gyvenamuose šiaurės regionuose.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninis komponentas bus atvertas Arkties regionams – bus suteikta galimybė skirti finansavimą įvairiems projektams, įskaitant 5G ryšio tarpvalstybinius koridorius, 5G ryšio pažangiąsias bendruomenes, didelės galios kompiuterių centrų sujungimą, Europos debesijos susiejimo veiklą ir jūrinių kabelių sistemas.

Liuleo, Kemio, Oulu, Narviko ir Hamerfesto uostai yra TEN-T uostai, sudarantys svarbias jūrų ir sausumos transporto jungtis. Koridoriaus išplėtimai buvo patvirtinti kartu su 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemone, turint tikslą gabenti krovinius iš Arkties regionų sausuma ir galbūt Šiaurės jūrų maršrutu.

IŠVADA

Šiuo bendru komunikatu ES įsipareigoja aktyviau dalyvauti Arkties regione ir aplink jį vykdomoje veikloje – spręsti geopolitines, aplinkosaugos, ekonomines, saugumo ir socialines problemas ir bendradarbiaujant su kitais subjektais valdyti ten atsirandančias naujas galimybes. Komunikate pristatomi tam tikri ES veiksmai Arktyje, grindžiami šiuo metu atliekamu darbu ir naujomis praktinės patirties sritimis. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis bendradarbiaus su Europos Parlamentu, Taryba ir kitomis institucijomis, kad šie veiksmai būtų įgyvendinti, ir susipažins su Parlamento pranešimu dėl galimybių, problemų ir saugumo iššūkių Arktyje. ES išplės savo bendradarbiavimą su visais Arktyje ir už jos ribų veikiančiais svarbiausiais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgdama į bendrą pareigą siekti saugaus, darnaus, klestinčio ir taikaus regiono, kuriuo suinteresuotas visas pasaulis.

(1)

   Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), Klimato kaita 2021 m.: klimato kaitos pagrindimas gamtos mokslu. I darbo grupės įnašas rengiant šeštąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą ( https://www.ipcc.ch/report/ar6/wg1/ ).

(2)

   Ten pat.

(3)

   Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymai apima apyvartinių taršos leidimų prekybą, didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą, didesnį energijos vartojimo efektyvumą, greitesnį mažataršių transporto rūšių diegimą, mokesčių politikos priemonių suderinimą, anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemones, natūralių anglies dioksido absorbentų išsaugojimo ir auginimo priemones.

(4)

   COM(2019) 640.

(5)

   COM(2021) 240.

(6)

Danijos Karalystė, Islandija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija.

(7)

   JOIN(2021) 3.

(8)

   KOM(2008) 763, JOIN(2012) 19 ir JOIN(2016) 21.

(9)

   Tarybos išvados „Diplomatija klimato ir energetikos srityse. Europos žaliojo kurso išorės aspekto įgyvendinimas“, 2021 m. sausio 25 d.

(10)

   Plg. Bendrą komunikatą dėl ES ir Rusijos santykių (JOIN(2021) 20).

(11)

   Arkties tarybos sekretoriatas, Kirunos deklaracija, Kiruna, Švedija, 2013 m. gegužės 15 d.

(12)

2021 m. rugsėjo 8 d. COM(2021) 750 final – „2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita. ES pajėgumas ir laisvė veikti“.

(13)

   ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra unikalus tarptautinio bendradarbiavimo pagrindas – penkios iš aštuonių Arkties šalių yra ES valstybės narės (Suomija, Švedija, Danijos Karalystė) arba asocijuotosios šalys (Norvegija, Islandija). Farerų Salos turi specialų statusą ir dalyvauja kaip asocijuotoji šalis, nors ir yra Danijos Karalystės dalis.

(14)

   Arkties mokslo ministrų susitikimai yra tarpvyriausybiniai renginiai, kuriuos du kartus per metus rengia Arkties moksliniais tyrimais suinteresuotos šalys.

(15)

   Esama įrodymų, kad per praėjusius dešimt metų 83 proc. visų gamtinių pavojų sukeltų nelaimių kilo dėl ekstremalių meteorologinių ir klimato reiškinių, tokių kaip potvyniai, audros ir karščio bangos. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, 2020 m. ataskaita apie pasaulio nelaimes.

(16)

   Naudojantis ES CSM stiprinamas ES valstybių narių ir šešių dalyvaujančių valstybių (įskaitant Islandiją ir Norvegiją) bendradarbiavimas civilinės saugos klausimais.

(17)

   GDACS yra JT, Komisijos ir nelaimių valdymo subjektų visame pasaulyje bendradarbiavimo sistema, kuria siekiama pagerinti perspėjimus, keitimąsi informacija ir koordinavimą pirmuoju etapu po didelio masto staigių nelaimių bet kurioje Žemės vietoje.

(18)

   2014 m. birželio 24 d. priimta ES jūrų saugumo strategija ir 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas jos įgyvendinimo veiksmų planas.

(19)

   ES veiksmų Arktyje ir jų poveikio apžvalga, Ekonominės politikos ir regioninės plėtros biuras, EPRD, Lenkija, 2021 m. birželio mėn. (toliau – EPRD ataskaita). Tyrimo ataskaita buvo finansuojama pagal ES partnerystės priemonę.

(20)

   2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/407 dėl Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 73, 2019 3 15, p. 1–2).

(21)

   COM(2021) 400.

(22)

   EPRD ataskaita, p. 5.

(23)

   Arkties tarybos ekspertų grupės juodosios anglies ir metano klausimais ataskaita, 2021 m. Pažangos ir rekomendacijų santrauka, Reikjavikas (22 punktas).

(24)

   https://eua-bca.amap.no/ .

(25)

   https://erccportal. j rc.ec.europa.eu/getdailymap/docId/3662 .

(26)

    https://atmosphere.copernicus.eu/global-forecast-plots .

(27)

   EPRD ataskaita, p. 60.

(28)

   Reglamentas (ES) 2017/852.

(29)

   EPRD ataskaita, p. 94.

(30)

   COM(2020) 789 final.

(31)

   COM(2021) 551; COM(2021) 559; COM(2021) 562.

(32)

   ES ir Jungtinė Karalystė, EPRD ataskaita, p. 114.

(33)

     COM(2020) 474.

(34)

   ES importuoja 87 proc. Rusijos Arktyje išgautų suskystintų gamtinių dujų (EPRD ataskaita, p. 104).

(35)

   Tam tikrose Grenlandijos, JAV ir Kanados dalyse.

(36)

    https://www.ipcc.ch/srocc/ .

(37)

   JOIN(2016) 49.

(38)

   COM(2021) 252.

(39)

   Programa „Europos horizontas“ apima tris naujas iniciatyvas, per ateinančius 10 metų padėsiančias padidinti Arkties regione vykdomų mokslinių tyrimų poveikį visuomenei:

•misija dėl gyvybingų vandenynų, jūrų, pakrančių ir vidaus vandenų;

•prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją, misija ir

•bendrai finansuojama neutralaus poveikio klimatui, darnios ir produktyvios mėlynosios ekonomikos partnerystė.

(40)

   COM(2021) 345.

(41)

   Ją sudaro Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF).