Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52021IP0147

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas: EBPO derybos, skaitmeninių įmonių rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir galimas Europos skaitmeninės veiklos mokestis“ (2021/2010(INI))

OL C 506, 2021 12 15, p. 54–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 12 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 506/54

P9_TA(2021)0147

Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas: EBPO derybos, skaitmeninių įmonių rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir galimas Europos skaitmeninis mokestis

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas: EBPO derybos, skaitmeninių įmonių rezidavimo vieta mokesčių tikslais ir galimas Europos skaitmeninės veiklos mokestis“ (2021/2010(INI))

(2021/C 506/08)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 1–2 d. (1) ir 2020 m. liepos 21 d. (2) Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 27 d. ECOFIN tarybos išvadas (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, kurie turi būti priimti, visų pirma dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB), bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (4) ir skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio (5), taip pat į Parlamento pozicijas dėl šių pasiūlymų,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ (COM(2019)0008),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (6), kurią pasiūlė jo Specialusis sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetas (TAXE komitetas),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurią pasiūlė jo antras Specialusis sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetas (TAXE2 komitetas) (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, pateiktą po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo tyrimo, kurį atliko jo Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (PANA komitetas) (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (9), kurią pasiūlė Specialusis komitetas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3 komitetas),

—

atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Parlamento rezoliucijų (10),

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams. Uždaviniai ir jų sprendimo būdai“(angl. Impact of Digitalisation on International Tax Matters: Challenges and Remedies) (11),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. G 20 / EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) įtraukios sistemos veiksmų planą ir ypač į jo pirmą veiksmą, susijusį su skaitmeninimo keliamais uždaviniais,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. priimtą G 20 / EBPO tarpinę ataskaitą dėl įtraukios sistemos „Skaitmeninimo keliami uždaviniai“ (angl. Tax Challenges Arising from Digitalisation) ir 2019 m. gegužės mėn. priimtą jos darbo programą siekiant parengti bendrą sprendimą dėl mokesčių srities uždavinių, kylančių dėl ekonomikos skaitmeninimo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. G 20 / EBPO priimtus įvadinį pareiškimą ir ataskaitų dėl pirmo ir antro ramsčių projektus, taip pat į EBPO sekretoriato atliktų ekonominės analizės ir poveikio vertinimo rezultatus, pridedamus prie tų projektų,

—

atsižvelgdamas į kelių aukščiausiojo lygio G 7, G 8 ir G 20 susitikimų tarptautinio apmokestinimo klausimais rezultatus,

—

atsižvelgdamas į vykstantį Jungtinių Tautų Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbą sprendžiant su ekonomikos skaitmeninimu susijusias mokesčių problemas,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 14 d. Komisijos skaitmeninės veiklos mokesčio įžanginį poveikio vertinimą (Ares(2021)312667),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją „Sąžiningas apmokestinimas skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje. BEPS 2.0“ (12),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0103/2021),

A.

kadangi dabartinės tarptautinės įmonių pelno mokesčio taisyklės grindžiamos principais, kurie buvo parengti 20-ojo amžiaus pradžioje ir nebetinka ekonomikai, kuri yra vis labiau globalizuota ir skaitmeninė, todėl sudaromos sąlygos įvairaus pobūdžio žalingai mokesčių praktikai, kuri kenkia viešiesiems finansams ir sąžiningai konkurencijai;

B.

kadangi šiuo metu vedant EBPO derybas siekiama įvertinti šių tarptautinių mokesčių taisyklių proporcingumą ir praktiškumą siekiant užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą vis labiau globalizuotoje ir skaitmeninėje ekonomikoje;

C.

kadangi skaitmeninant ekonomiką paaštrėjo esamos problemos, nes tarptautinės bendrovės yra pernelyg priklausomos nuo nematerialiojo turto, pvz., intelektinės nuosavybės;

D.

kadangi po 2008–2009 m. įvykusios finansų krizės ir daugelio atskleistų faktų apie įvairią mokesčių slėpimo praktiką, agresyvų mokesčių planavimą, mokesčių vengimą ir pinigų plovimą G 20 šalys susitarė spręsti šiuos klausimus pasaulio mastu EBPO lygmeniu, pasitelkdamos mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) projektą, kuriuo remiantis buvo parengtas BEPS veiksmų planas;

E.

kadangi priėmus BEPS veiksmų planą pavyko pasiekti bendrą sutarimą daugeliu klausimų, kad būtų galima kovoti su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu; kadangi vis dėlto nebuvo pasiektas susitarimas dėl ekonomikos skaitmeninimo keliamų su mokesčiais susijusių uždavinių sprendimo, todėl 2015 m. buvo priimta atskira galutinė BEPS pirmojo veiksmo ataskaita;

F.

kadangi Parlamentas keletą kartų ragino atlikti tarptautinės įmonių pelno mokesčio sistemos reformą, kad būtų galima spręsti mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo problemas ir skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo uždavinius;

G.

kadangi Komisija 2018 m. pateikė du pasiūlymus dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo, įskaitant laikiną trumpalaikį sprendimą įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį (SPM) ir ilgalaikį sprendimą nustatyti, kad reikšminga skaitmeninė veiklavietė yra ryšys, pagal kurį galima apmokestinti įmonę, ir šis apmokestinimas turėtų pakeisti SPM; kadangi 2016 m. spalio 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683); kadangi Parlamentas pritarė visiems šiems pasiūlymams, tačiau Taryba jų nepriėmė, todėl kai kurioms valstybėms narėms teko vienašališkai nustatyti skaitmeninių paslaugų mokestį;

H.

kadangi valstybėms narėms nekoordinuotai nustačius atskirus skaitmeninių paslaugų mokesčius, kuriems taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės ir kriterijai, padidėja bendrosios rinkos susiskaidymas, sukuriamas didesnis su mokesčiais susijęs netikrumas ir tie mokesčiai yra mažiau veiksmingi, palyginti su bendru Europos lygmens sprendimu;

I.

kadangi esama rizikos, jog dėl valstybių narių vienašališkai taikomų priemonių padaugėja su tarptautine prekyba susijusių ginčų, kurie gali daryti poveikį tiek skaitmeninėms, tiek ne skaitmeninėms įmonėms bendrojoje rinkoje;

J.

kadangi, naudojantis 2017 m. kovo mėn. G 20 finansų ministrų suteiktais įgaliojimais ir 2019 m. gegužės mėn. priėmus darbo programą, EBPO / G 20 BEPS įtrauki sistema, pasitelkusi savo darbo grupę skaitmeninės ekonomikos klausimais, veikė siekdama rasti sutarimu grindžiamą pasaulinio masto sprendimą, paremtą dviem ramsčiais: pirmasis ramstis yra apmokestinimo teisių paskirstymas taikant naujas pelno paskirstymo ir susietumo taisykles, o antruoju ramsčiu sprendžiamos likusios BEPS problemos, nustatant minimalaus apmokestinimo lygio užtikrinimo priemones;

K.

kadangi 2020 m. spalio 12 d. G 20 / EBPO įtrauki sistema paskelbė dokumentų rinkinį, kurį sudaro įvadinis pareiškimas ir ataskaitų dėl pirmo ir antro ramsčio projektai, kuriuose atsispindi panašus požiūris į daugelį abiejų ramsčių politinių priemonių, principų ir parametrų ir drauge nustatomos likusios politinės ir techninės problemos, kurias reikės spręsti;

L.

kadangi pirmaujančių tarptautinių skaitmeninės srities bendrovių pelnas pastaraisiais metais reikšmingai išaugo; kadangi dėl izoliavimo priemonių reaguojant į COVID-19 pandemiją dar labiau sustiprėjo perėjimo prie skaitmeninėmis paslaugomis grindžiamos ekonomikos tendencijos, o fizinės įmonės, visų pirma mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) atsidūrė dar nepalankesnėje padėtyje; kadangi būtina veikti greitai, atsižvelgiant į G 20 / EBPO įtraukios sistemos tikslą baigti derybas 2021 m. liepos mėn., kad tai būtų reikšmingas pirmas žingsnis teisingiau paskirstytos mokesčių naštos link;

M.

kadangi tinkami tarptautinės mokesčių teisės aktai yra itin svarbūs siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo praktikai, taip pat sukurti sąžiningą ir veiksmingą apmokestinimo sistemą, kurią taikant būtų kovojama su nelygybe ir būtų užtikrinamas tikrumas ir stabilumas, o tai yra būtina išankstinė konkurencingumo sąlyga, taip pat būtų užtikrinamos vienodos sąlygos įmonėms, visų pirma MVĮ;

N.

kadangi ekonomikos skaitmeninimas suteikė galimybę mažoms įmonėms ir įvairių sektorių įmonėms tapti konkurencingesnėmis ir užmegzti ryšius su naujais klientais; kadangi mažesniems startuoliams ir besiplečiančioms įmonėms neturėtų būti taikomos ES skaitmeninės veiklos apmokestinimo priemonės;

O.

kadangi skaitmeninės įmonės, kurdamos turinį, yra labai priklausomos nuo nematerialiojo turto, visų pirma kai naudoja vartotojų duomenimis ir iš to gauna pajamas, o dabartinės mokesčių sistemos tokio vertės kūrimo neapima; kadangi dėl šio reiškinio vertės kūrimo vieta neteisingai susiejama su apmokestinimo vieta;

P.

kadangi tarptautinio susitarimo ar ES reglamento dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo nebuvimas yra kliūtis konkurencingesnei ir augimui palankesnei verslo aplinkai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

Q.

kadangi dėl sunkios ekonominės krizės, su kuria susiduria Sąjunga, reikalinga moderni mokesčių politika, kuri suteiktų galimybę valstybėms narėms veiksmingiau ir efektyviau rinkti mokesčius, mokėtinus už veiklą, vykdomą bendrojoje rinkoje;

R.

kadangi valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir tarptautinėse derybose mokesčių klausimais laikytis vieningos, tvirtos ir plataus užmojo pozicijos;

S.

kadangi 2020 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadose teigiama, jog 2021 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba „įvertins padėtį, susijusią su darbu sprendžiant svarbų skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo klausimą“;

T.

kadangi G 20 finansų ministrai susitiko 2021 m. balandžio 7–8 d. ir susitiks 2021 m. liepos 9–10 d. ir įvertins abu derybų dėl įtraukios sistemos ramsčius;

Ekonomikos skaitmeninimo keliamų uždavinių sprendimas

1.

 pažymi, kad dabartinės tarptautinės taisyklės buvo sukurtos 20-ojo amžiaus pradžioje ir kad apmokestinimo teisės dažniausiai yra paremtos fiziniu įmonių buvimu; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas ir didelė priklausomybė nuo nematerialiojo turto suteikė itin daug galimybių įmonėms vykdyti reikšmingą verslo veiklą kitose jurisdikcijose fiziškai ten nebūnant ir todėl vienoje jurisdikcijoje sumokėti mokesčiai nebeatspindi ten sukurtos pridėtinės vertės ir pelno, o tai gali lemti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą;

2.

 ragina iš naujo ir teisingiau paskirstyti apmokestinimo teises beveik tik skaitmeninę veiklą vykdančioms tarptautinėms bendrovėms ir persvarstyti tradicinę nuolatinės buveinės sąvoką, nes ji neatspindi skaitmeninės ekonomikos; primena Parlamento poziciją dėl B(K)PMB siekiant sukurti virtualios nuolatinės buveinės sąvoką, atsižvelgiant į tai, kur sukuriama vertė, ir remiantis sukurta verte ir gautu pelnu; pabrėžia, kad interneto platformų naudotojai ir skaitmeninių paslaugų vartotojai šiuo metu sudaro esminę vertės kūrimo dalį beveik tik skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms ir kad jie negali būti perkelti į kitą jurisdikciją kaip kapitalas ir darbo jėga, todėl į juos turėtų būti atsižvelgiama apibrėžiant naują mokestinį ryšį, kad būtų galima parengti veiksmingas kovos su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių vengimu priemones;

3.

 taip pat yra susirūpinęs dėl siauros problemų apibrėžties, nes tai kelia pavojų, kad bus sukurtos taisyklės, taikomos tik tam tikroms įmonėms; pažymi, kad turi būti persvarstytos perkėlimo kainos, nuolatinės buveinės apibrėžtis ir mokesčių spragos, atsirandančios dėl įvairių pernelyg sudėtingų mokesčių sistemų, visų pirma kiek tai susiję su dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais;

4.

 pabrėžia, kad pagal naujus skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo sprendimus turėtų būti apmokestinamas pelnas, o ne pajamos;

5.

 atkreipia dėmesį į sparčią ekonomikos raidą, kurią lėmė skaitmeninimas ir globalizacija; atkreipia dėmesį į teigiamą skaitmeninimo poveikį mūsų visuomenei ir ekonomikai, taip pat į didžiulį skaitmeninimo potencialą mokesčių administravimo srityje, nes tai yra priemonė teikti geresnes paslaugas piliečiams, padidinti visuomenės pasitikėjimą mokesčių institucijomis ir pagerinti konkurencingumą; apgailestauja dėl tarptautinės mokesčių sistemos trūkumų, nes ji nėra visada tinkama norint deramai įveikti globalizacijos ir skaitmeninimo keliamus uždavinius; ragina sudaryti susitarimą, kurio tikslas būtų sukurti sąžiningą ir veiksmingą mokesčių sistemą, kartu gerbiant nacionalinį suverenitetą mokesčių srityje;

6.

 ragina reformuoti mokesčių sistemą, siekiant kovoti su sukčiavimu mokesčių srityje ir jų vengimu; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų imtis lyderių vaidmens siekiant pašalinti šiuos trūkumus;

7.

 pabrėžia, kad reikia apmokestinti tarptautines korporacijas taikant teisingą ir veiksmingą apmokestinimo teisių paskirstymo tarp valstybių formulę; primena Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);

8.

 pabrėžia, kad reikia spręsti nepakankamo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo klausimą; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į būdingą beveik vien skaitmeninę veiklą vykdančių tarptautinių įmonių judumą, visų pirma vertės kūrimo aspektu, ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą visoms valstybėms, kuriose jos vykdo ekonominę veiklą ir kuria vertę, įskaitant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; pažymi, kad kai kurie susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo vengimo gali kelti kliūčių siekiant teisingai paskirstyti apmokestinimo teises ir ragina juos atnaujinti; atkreipia dėmesį į specifinę mažų periferinių valstybių narių padėtį;

9.

 mano, kad reikia toliau tirti bendrą įvairiems verslo modeliams taikomą mokesčių naštą; apgailestauja, kad dėl mokesčių vengimo ne tik surenkama mažiau viešųjų pajamų (o tai sukelia sunkumų teikiant viešąsias paslaugas ir mokesčių našta perkeliama vidutiniam piliečiui, taip dar labiau paaštrinant nelygybę), bet jis turi ir iškreipiamojo poveikio rinkoms, nes stumia įmones, ypač MVĮ, į nepalankią padėtį, drauge sudarydamas kliūčių naujiems rinkos dalyviams vietoje; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į galimas MVĮ patekimo į rinką kliūtis, kad nebūtų sukurtas skaitmeninis sektorius, kuriame veikia tik keli stambūs dalyviai;

10.

 primena, kad vidutiniškai skaitmeninėms įmonėms taikomas tik 9,5 proc. efektyvusis mokesčio tarifas, palyginti su tradiciniams verslo modeliams taikomu 23,2 proc. tarifu;

11.

 pabrėžia, kad pastaruoju laikotarpiu skaitmeninių paslaugų paklausa išaugo dėl poreikio atlikti daug užduočių nuotoliniu būdu COVID-19 aplinkybėmis; todėl pažymi, kad tokių skaitmeninių paslaugų teikėjai atsidūrė palankesnėje padėtyje nei tradicinės įmonės, visų pirma MVĮ;

12.

 pabrėžia, kad 2015 m. EBPO / G 20 BEPS galutinėje ataskaitoje daroma išvada, jog skaitmeninė ekonomika vis didesniu mastu virsta pačia ekonomika; pripažįsta spartų daugelio ekonomikos sektorių skaitmeninimą ir tai, kad būtina sukurti į ateitį nukreiptą mokesčių sistemą, kuri neužkirstų kelio skaitmeninei ekonomikai, bet užtikrintų sąžiningą pajamų paskirstymą tose valstybėse, kuriose kuriama vertė;

13.

 atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu atskirti tiek apmokestinimo, tiek reglamentavimo vaidmenį ir kad ateityje skaitmeninio sektoriaus mokesčių politika neturėtų būti formuojama siekiant pašalinti skaitmeninės ekonomikos trūkumus, pvz., monopolinėmis sąlygomis vykdomos nuomos pranašumą informacijos atžvilgiu, jei reglamentavimo priemonės tokiu atveju būtų tinkamesnės;

Pasaulinis daugiašalis susitarimas. Pageidaujamas, bet ne vienintelis būdas judėti į priekį

14.

 ragina sudaryti tarptautinį susitarimą, kurio tikslas būtų sukurti sąžiningą ir veiksmingą mokesčių sistemą; palankiai vertina G 20 / EBPO įtraukioje sistemoje dedamas pastangas pasiekti pasaulinį susitarimą dėl tarptautinės mokesčių sistemos daugiašalės reformos siekiant spręsti nuolatinio pelno perkėlimo ir skaitmeninės ekonomikos keliamus uždavinius; tačiau apgailestauja, kad terminas susitarimui pasiekti, nustatytas 2020 m. pabaigai, buvo praleistas; pripažįsta, kad, nepaisant COVID-19 pandemijos nulemtų vėlavimų, buvo padaryta pažanga diskutuojant dėl pasiūlymų techniniu lygmeniu, ir ragina greitai – iki 2021 m. vidurio – priimti susitarimą vykdant įtraukų derybų procesą; ragina valstybes nares taip pat aktyviai dalyvauti diskutuojant mokesčių klausimus kituose tarptautiniuose forumuose, pvz., JT;

15.

 atkreipia dėmesį į tai, kad pagal G 20 / EBPO įtraukioje sistemoje pasiūlytą dviejų ramsčių požiūrį siekiama ne nustatyti skaitmeninės ekonomikos apribojimus, o rasti visapusiškus skaitmenizuotos ekonomikos keliamų naujų uždavinių sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukios sistemos narių nuomonės skiriasi; vis dėlto mano, kad abu ramsčiai turėtų vienas kitą papildyti ir būti patvirtinti iki 2021 m. vidurio;

16.

 pabrėžia, kad antruoju ramsčiu siekiama išspręsti likusias BEPS problemas, visų pirma užtikrinant, kad didžiosios tarptautinės įmonės, įskaitant skaitmenines, mokėtų minimalųjį efektyvųjį pelno mokestį, neatsižvelgiant į jų buveinės vietą; palankiai vertina naują postūmį G 20 / EBPO įtraukios sistemos derybose, kurį suteikė JAV administracija neseniai pateikusi pasiūlymų dėl „stiprios paskatos šalims prisijungti prie pasaulinio susitarimo, kuriuo visame pasaulyje būtų įgyvendinamos minimalios mokesčių taisyklės“; pažymi, kad tie pasiūlymai apima minimalaus visuotinio nematerialiųjų mažai apmokestinamų pajamų mokesčio (GILTI) padidinimą iki 21 proc. ir SHIELD (angl. Stopping Harmful Inversions and Ending Low-tax Developments) tarifą, kuris būtų lygiavertis GILTI tarifui tuo atveju, jei nebus pasiektas visuotinis susitarimas dėl II ramsčio (13); mano, kad bet koks nustatytas minimalus efektyvusis mokesčio tarifas turėtų būti teisingas ir pakankamas, kad būtų išvengta pelno perkėlimo ir žalingos konkurencijos mokesčių srityje;

17.

 ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būsimuose G 20 ir EBPO įtraukios sistemos derybų kompromisuose būtų atsižvelgta į ES interesus ir išvengta dar didesnio sudėtingumo ir papildomos biurokratinės naštos MVĮ ir piliečiams;

18.

 palankiai vertina EBPO sekretoriato pastangas rasti sprendimą, kaip pritaikyti mūsų dabartines tarptautines mokesčių taisykles prie globalizuotos ir skaitmenizuotos ekonomikos; palankiai vertina pagal pirmą ramstį pateiktą pasiūlymą dėl naujo mokestinio ryšio ir naujų apmokestinimo teisių, kurie sudarytų galimybių apmokestinti tarptautines įmones rinkos jurisdikcijose net ten, kur jų fiziškai nėra, remiantis vykdoma ekonomine veikla; pabrėžia, kad taikant beveik vien skaitmeninius verslo modelius sąveika su naudotojais ir vartotojais gerokai prisideda prie vertės kūrimo ir todėl į ją turėtų būti atsižvelgiama paskirstant apmokestinimo teises; pažymi, kad kai kurias politikos galimybes dar reikia nustatyti pasauliniu lygmeniu;

19.

 pripažįsta, kad nustačius vadinamąją „A sumą“ būtų sukurta nauja apmokestinimo teisė rinkos jurisdikcijoms; pabrėžia, kad šių naujų apmokestinimo teisių taikymo sritis turėtų apimti visas dideles tarptautines įmones, kurios galėtų taikyti BEPS praktiką, ir bent automatizuotas skaitmenines paslaugas ir su vartotojais tiesioginį kontaktą turinčias įmones, tačiau neturėtų būti užkraunama papildoma nereikalinga našta MVĮ ar padidėti paslaugų kaina vartotojams;

20.

 ragina valstybes nares remti susitarimą, kuriuo būtų užtikrinama, kad pakankama pelno suma būtų perskirstoma rinkos jurisdikcijoms, ir kuris apimtų ne tik reguliaraus ir nereguliaraus pelno atskyrimą, nes toks skirstymas galėtų lemti grynai dirbtinį skirtumą;

21.

 yra susirūpinęs dėl to, kad pernelyg sudėtinga sistema gali iš tikrųjų padidinti galimybes apeiti naujas suderintas taisykles, ir ragina EBPO bei derybose dalyvaujančias valstybes nares ieškoti paprasto ir veiksmingo sprendimo; ragina atsižvelgti į išvadas, susijusias su EBPO / G20 BEPS veiksmų plano poveikiu administravimui;

22.

 rekomenduoja, kad derybose valstybių narių ginami politikos variantai būtų tokie, kuriais mažinamas sudėtingumas; todėl remia supaprastintus tarptautinių įmonių, kurioms taikomos naujos apmokestinimo teisės, administracinius procesus, be kita ko, siekiant palengvinti įgyvendinimo naštą valstybėms narėms, atsižvelgiant į valstybes nares, nesudarančias mokesčių susitarimų, kuriais iškreipiama konkurencija, vadinamųjų privilegijuotų sandėrių (labai palankių sąlygų susitarimų); mano, kad būtų tikslinga įprastų rinkos sąlygų principo reforma;

23.

 ragina Komisiją ir Tarybą palaikyti intensyvesnį dialogą su nauja JAV administracija dėl skaitmeninės veiklos mokesčių politikos, kad vykstant G 20 / EBPO įtraukios sistemos deryboms iki 2020 m. birželio mėn. būtų rastas bendras požiūris; palankiai vertina neseniai paskelbtą naujosios JAV administracijos pareiškimą, kad ji vėl aktyviai įsitrauks į EBPO derybas, siekiant užtikrinti susitarimą ir atsisakyti saugiojo uosto taisyklės; ragina Komisiją atidžiai įvertinti JAV pasiūlytų naujų I ramsčio pakeitimų poveikį; ragina valstybes nares nesutikti su saugiojo uosto taisykle, nes ji gali labai pakenkti pastangoms įvykdyti reformą; ragina Komisiją pateikti savarankišką pasiūlymą dėl skaitmeninės ekonomikos uždavinių sprendimo, jei į pirmąjį reformos ramstį būtų įtraukta saugiojo uosto taisyklė; šiuo atžvilgiu primena Komisijos jau seniai pateiktą pasiūlymą dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės;

24.

 atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl ginčų prevencijos ir sprendimo mechanizmo siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir padidinti pritarimą naujoms taisyklėms; pabrėžia svarbų tokio mechanizmo vaidmenį, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegta nauja tarptautinė apmokestinimo tvarka; tačiau pabrėžia, kad su mokesčiais susijusį tikrumą geriausiai galima užtikrinti nustačius paprastas, aiškias ir suderintas taisykles, kuriomis pirmiausia užkertamas kelias ginčams; pabrėžia, kad bet koks ginčų prevencijos ir sprendimo mechanizmas neturėtų statyti besivystančių šalių į nepalankią padėtį;

25.

 mano, kad sudarant tarptautinį susitarimą turėtų būti vengiama žalingų prekybos ginčų ir atsakomųjų veiksmų, kurie gali turėti neigiamą poveikį kitiems ekonomikos sektoriams;

26.

 ragina Komisiją užbaigti atliekamą pirmojo ir antrojo ramsčių pasekmių valstybių narių surenkamoms pajamoms poveikio vertinimą ir informuoti Tarybą ir Parlamentą apie savo išvadas; ragina Komisiją, remiantis šiuo poveikio vertinimu, patarti ir rekomenduoti valstybėms narėms derybose laikytis pozicijų, kuriomis ginami ES interesai;

27.

 ragina kiekvieną valstybę narę ir Komisiją derinti savo pozicijas siekiant, kad būtų laikomasi tos pačios pozicijos;

Raginimas nedelsiant imtis ES lygmens veiksmų

28.

 apgailestauja dėl to, kad nesugebėjus G 20 / EBPO įtraukioje sistemoje rasti sprendimo 2020 m. spalio mėn. nepakankamas skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas užsitęsė; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija labai naudinga skaitmeninėms įmonėms, daugiausia toms, kurios sugebėjo išplėsti savo veiklą, nors nukentėjo daug kitų įmonių, visų pirma MVĮ, ir kad dėl pandemijos paspartėjo perėjimas prie skaitmeninės ekonomikos, todėl dar labiau išryškėjo poreikis rasti daugiašalius sprendimus, kaip reformuoti dabartinę mokesčių sistemą, kad būtų užtikrintas sąžiningas skaitmeninės ekonomikos indėlis;

29.

 pabrėžia, kad vyriausybės turi surinkti precedento neturinčius išteklius, kad ekonomika atsigautų po COVID-19 krizės, todėl labai reikia gauti pajamų iš nepakankamai apmokestintų sektorių, kurios galėtų padėti finansuoti ekonomikos gaivinimą;

30.

 mano, kad dėl skaitmeninės ekonomikos kylantys apmokestinimo iššūkiai yra pasaulinio masto problema ir kad reikia skubiai sudaryti susitarimą G 20 / EBPO valstybių lygmeniu, kad būtų įmanomas tarptautinis koordinavimas; mano, kad plataus užmojo ir suderintas tarptautinis sprendimas būtų gerokai pranašesnis už nacionalinių ar regioninių skaitmeninės veiklos mokesčių mozaiką ir gerokai labiau tikėtina, kad Taryboje jam būtų vieningai pritarta;

31.

 todėl primygtinai tvirtina, kad, nepaisant G 20 / EBPO įtraukios sistemos derybų pažangos, ES turėtų turėti atsarginį variantą ir būti pasiruošusi iki 2021 m. pabaigos parengti savo sprendimus, kaip apmokestinti skaitmeninę ekonomiką, visų pirma dėl to, kad EBPO pasiūlymai susiję tik su nedidele įmonių grupe ir jų gali nepakakti; ragina Komisiją laikytis 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir iki 2021 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymų dėl skaitmeninės veiklos mokesčio, sykiu iš anksto užtikrinant, kad jie atitiktų G 20 / EBPO įtraukios sistemos vykdomą reformą, jei dėl jos bus susitarta; rekomenduoja Komisijai parengti veiksmų gaires, atsižvelgiant į skirtingus scenarijus, visų pirma į atvejus su EBPO lygmens susitarimu ir be jo, iki 2021 m. vidurio;

32.

 ragina Komisiją visų pirma apsvarstyti galimybę įvesti laikiną ES skaitmeninių paslaugų mokestį kaip pirmą reikalingą žingsnį; pabrėžia, kad, jei bus sudarytas tarptautinis susitarimas pagal EBPO/G20 įtraukią sistemą, šie europiniai sprendimai turėtų būti atitinkamai prie jo pritaikyti; primena, kad ES skaitmeninių paslaugų mokestį galima numatyti tik kaip laikiną pirmąjį žingsnį;

33.

 ragina ES suderintai įgyvendinti būsimą susitarimą po tarptautinių derybų ir ragina Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą;

34.

 pažymi, kad nesėkmingos EBPO derybos sukeltų dar didesnę skaitmeninės veiklos mokesčių fragmentaciją, kuri taip pat gali būti žalinga Europos įmonėms, siekiančioms išplėsti savo verslo modelį kitose rinkose; primena, kad svarbu pasiekti susitarimą EBPO lygmeniu, siekiant išvengti galimų prekybos karų; pabrėžia, kad reikalingas tvirtas koordinavimas, nors apmokestinimas ir priklauso valstybių narių kompetencijai;

35.

 pabrėžia, kad ES skaitmeninės bendrovės, kurių pagrindinė buveinė yra ES valstybėje narėje ir kurioms taikomi ES pelno mokesčiai, yra nepalankioje padėtyje, palyginti su užsienio bendrovėmis, kurios neturi fizinės buveinės jokioje valstybėje narėje ir todėl gali išvengti pelno mokesčių mokėjimo ES, net jei jos vykdo veiklą, į kurią įtraukia Europos naudotojus; pabrėžia, kad tradicinių paslaugų ir automatizuotų skaitmeninių paslaugų teikėjams ir su vartotojais tiesioginį kontaktą turinčioms įmonėms ES reikia sudaryti vienodas sąlygas užtikrinant, kad pastarosios įmonės būtų apmokestintos teisingu tarifu ten, kuri jos gauna pelną;

36.

 pabrėžia, kad įvedant bet kokį Europos skaitmeninių paslaugų mokestį reikia vengti nereikalingo reikalavimų laikymosi išlaidų padidėjimo ir pateikti aiškias apibrėžtis ir skaidrias nuostatas, kurių paprasta laikytis ir užtikrinti, propaguojant teisinį ir reguliavimo tikrumą;

37.

 ragina priimti proporcingas taisykles, kad būtų išvengta žalos MVĮ, startuoliams ir įmonėms, kurios užsiima savo verslo skaitmeninimu; pabrėžia, kad mokesčių politika šiuo atžvilgiu gali būti viena iš bendrosios rinkos konkurencingumo rėmimo priemonių; pabrėžia, kad reikalinga ekonomikos augimui palanki mokesčių politika, kuria būtų siekiama sustiprinti tarptautinį bendrosios rinkos konkurencingumą;

38.

 pabrėžia, kad reikia persvarstyti esamas dvigubo apmokestinimo taisykles, siekiant užtikrinti, kad visas pelnas, perkeliamas iš ES, būtų apmokestinamas;

39.

 mano, kad kai kurios valstybės narės stambių labai suskaitmenintų įmonių apmokestinimą laiko skubiu uždaviniu ir todėl įvedė skaitmeninių paslaugų mokesčius nacionaliniu lygmeniu; pažymi, kad šie nacionaliniai skaitmeninės veiklos mokesčiai daro poveikį tarptautinei prekybai ir deryboms; tačiau pažymi, kad dėl vienašališko nacionalinių sprendimų taikymo gali kilti fragmentacijos ir su mokesčiais susijusio netikrumo bendrojoje rinkoje rizika; pabrėžia, kad daugėjant nacionalinių priemonių kuo skubiau reikia suderinto Europos sprendimo; primena, kad šių nacionalinių priemonių turėtų būti palaipsniui atsisakyta, jei bus rastas veiksmingas daugiašalis sprendimas;

40.

 primena, kad apmokestinimas visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai ir kad vyriausybės turi jį taikyti kuo labiau laikydamosi bendrų ES teisės principų, kad būtų užtikrintas nacionalinių sistemų suderinamumas, drauge sudarytos sąlygos sąžiningai konkurencijai ir išvengta neigiamo poveikio bendram ES apmokestinimo principų nuoseklumui;

41.

 pažymi, kad Taryba nesutiko nė su vienu susijusiu Komisijos pasiūlymu, t. y. dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio, reikšmingos skaitmeninės veiklavietės ar BPMB ir BKPMB; ragina valstybes nares persvarstyti savo poziciją dėl šių pasiūlymų, jei derybos EBPO nepavyktų, ypač atsižvelgiant į precedento neturinčias COVID-19 krizės aplinkybes, arba apsvarstyti galimybes įtraukti juos į galimus EBPO susitarimų įgyvendinimo veiksmus ir apsvarstyti visas pagal Sutartis numatytas galimybes, jeigu nebus galima pasiekti vieningo susitarimo;

42.

 ragina valstybes nares atnaujinti aukšto lygio politinį dialogą Taryboje, kad būtų pasirengta sprendimui dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo bendrojoje rinkoje, neatsižvelgiant į tarptautinių derybų baigtį; ragina Tarybą daryti pažangą, susijusią su Parlamento jau priimtais teisėkūros dokumentais, kad būtų laikomasi lojalaus ES institucijų bendradarbiavimo principo;

43.

 palankiai vertina 2021 m. sausio 14 d. Komisijos paskelbtą skaitmeninės veiklos mokesčio įžanginį poveikio vertinimą; pažymi, kad skaitmeninimas gali padidinti našumą ir vartotojų gerovę, tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti, kad didelės labai suskaitmenintos įmonės sąžiningai prisidėtų prie visuomenės išteklių; ragina Komisiją atidžiai įvertinti, kaip skaitmeninės veiklos, sandorių, paslaugų ar įmonių aprėptis, apibrėžtis ir suskirstymas atitinka tarptautines pastangas rasti pasaulinio masto sprendimą;

44.

 pripažįsta tris mokesčių politikos galimybes, paminėtas įžanginiame poveikio vertinime, įskaitant:

a)

papildomas pelno mokesčio nuostatas, kurios būtų suderinamos su tarptautinėmis derybomis ir dvišaliais susitarimais dėl mokesčių,

b)

mokesčius, grindžiamus pajamomis, jei nebūtų veiksmingo tarptautiniu mastu suderinto sprendimo, bet atkreipiant dėmesį į tai, jog pageidautina, kad skaitmeninės veiklos mokestis būtų taikomas pelnui,

c)

skaitmeninių sandorių, kuriuos sudaro įmonės tarpusavyje ES, mokestį, bet suprantant, jog kyla rizika, kad stambių skaitmeninių įmonių mokesčių našta bus perkelta mažesnėms įmonėms, priklausančioms nuo tų paslaugų;

45.

 ragina išsamiai įvertinti kiekvienos galimybės poveikį ES skaitmeninei darbotvarkei ir bendrajai rinkai, taip pat visus galimus prekybos ginčus, kitų ekonominės veiklos vykdytojų atsakomuosius veiksmus ir galimą šalutinį poveikį kitiems ekonomikos sektoriams;

46.

 ragina suteikti Parlamentui svarbesnį vaidmenį vykstant teisėkūros procedūroms apmokestinimo srityje; ragina Komisiją išnagrinėti visas Sutarčių teikiamas galimybes; šiuo atžvilgiu primena 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikate „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ pasiūlytas veiksmų gaires siekiant pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos balsavimo;

Skaitmeninės veiklos mokestis kaip naujas ES nuosavas išteklius

47.

 palankiai vertina 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (14), laikantis universalumo principo, ir primena teisiškai privalomą Komisijos įsipareigojimą iki 2021 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES skaitmeninės veiklos mokesčio kaip nuosavo ištekliaus; pabrėžia teisiškai privalomą Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą nedelsiant įgyvendinti šiose veiksmų gairėse nurodytus veiksmus, kad jis būtų pradėtas taikyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.;

48.

 primena, kad Parlamentas daugelyje pranešimų ir rezoliucijų (15) didele balsų dauguma pakartotinai patvirtino savo įsipareigojimą nustatyti ES skaitmeninės veiklos mokestį kaip nuosavą išteklių;

49.

 pabrėžia, kad pagal TIS, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, Taryba, Parlamentas ir Komisija turi priimti neatšaukiamą sprendimą dėl ES skaitmeninės veiklos mokesčio, kuris būtų visiškai įtrauktas į ilgalaikį ES biudžetą kaip nuosavas išteklius ir ilgalaikis stabilus pajamų šaltinis; pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, ar pagrindinės taisyklės yra nustatytos EBPO, ar ES lygmeniu, pajamos, gaunamos iš skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo valstybėse narėse, gali ir turi tapti nuosavais ištekliais; mano, kad tokio paties požiūrio reikėtų laikytis ir visų kitų pajamų, gautų pagal bet kokį susitarimą EBPO lygmeniu, atžvilgiu;

50.

 mano, kad iš ES skaitmeninės veiklos mokesčio gaunamos pajamos būtų savaime susijusios su atviromis bendrosios rinkos sienomis ir skaitmenine sąjunga ir todėl tai būtų labai ir tikra ES nuosavų išteklių bazė; pabrėžia, kad šias naujas viešųjų pajamų įplaukas paskyrus ES biudžetui būtų galima išspręsti keletą probleminių klausimų, susijusių su fiskaliniu lygiavertiškumu ir fiskaliniu suderinamumu;

51.

 ragina nustatyti mokesčio planavimo ir įgyvendinimo taisykles, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti riziką ES piliečiams ir vartotojams patirti ekonominį poveikį; yra įsitikinęs, kad iš skaitmeninės veiklos mokesčio gautas pajamas pavertus ES biudžeto nuosavais ištekliais būtų galima teisingai paskirstyti ir perskirstyti šias išlaidas valstybėms narėms;

52.

 primena, kad ES skaitmeninės veiklos mokesčiu ir (arba) EBPO taisyklėmis grindžiami nuosavi ištekliai, laikantis universalumo principo, negali būti oficialiai skiriami išlaidoms pagal konkrečią programą ar fondą padengti; primena, kad kartu su kitais naujais nuosavais ištekliais jie sudarys bendrąsias pajamas, kurių bendros sumos turėtų pakakti bent jau ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ lėšų grąžinimo išlaidoms padengti; primena, kad visos pajamos iš naujų nuosavų išteklių, viršijančios faktinius grąžinimo poreikius, ir toliau bus teikiamos į ES biudžetą kaip bendrosios pajamos;

53.

 primena, jog, kaip nurodyta TIS II priedo G punkte, institucijos pripažįsta, kad naujų nuosavų išteklių krepšelio įvedimas turėtų padėti užtikrinti tinkamą Sąjungos išlaidų finansavimą DFP;

54.

 laikosi nuomonės, kad iš ES skaitmeninės veiklos mokesčio gautos pajamos turi būti įtrauktos į naujų nuosavų išteklių krepšelį, kurio pajamų pakaks bent būsimoms su ekonomikos gaivinimo priemonės dotacijų komponentu susijusioms grąžinimo išlaidoms (pagrindinei sumai ir palūkanoms) iš ES biudžeto padengti, kurios, kaip manoma, nuo 2028 m. iki 2058 m. vidutiniškai sudarys apie 15 mlrd. EUR per metus ir neviršys 29,25 mlrd. EUR per metus, kartu išvengiant išlaidų ES programoms mažinimo; pažymi, kad pajamų sąmatos siekia nuo kelių milijardų eurų iki kelių dešimčių milijardų eurų, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip tiksli mokesčio bazės apibrėžtis, apmokestinamasis subjektas, apmokestinimo vieta, skaičiavimo metodas ir mokesčio tarifas, taip pat ekonomikos augimo rodikliai atitinkamuose sektoriuose;

55.

 pabrėžia, kad sukūrus naujų nuosavų išteklių krepšelį, kaip numatyta TIS veiksmų gairėse, įskaitant ES skaitmeninės veiklos mokestį, padidės ES finansinis savarankiškumas ir jos gebėjimas patenkinti ES piliečių lūkesčius, susijusius su ES strateginiais politikos tikslais, pvz., sąžininga ir stipria Europos bendrąja rinka, Europos žaliuoju kursu, grindžiamu teisinga pertvarka, Europos socialinių teisių ramsčiu ir skaitmenine transformacija, taip pat ES pridėtinės vertės, užtikrinančios didelį veiksmingumą, palyginti su nacionalinėmis išlaidomis, sukūrimu;

56.

 primena, kad pajamomis, gautomis iš ES skaitmeninės veiklos mokesčio, turi būti prisidedama prie ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų grąžinimo ir Sąjungos programų ir fondų išlaidų finansavimo; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina, kad bet kokia valstybių narių iš skaitmeninės veiklos mokesčių gaunamų pajamų dalis turėtų būti griežtai proporcinga jų patiriamoms surinkimo išlaidoms ir neturėtų nepagrįstai pakenkti ES biudžetui;

57.

 primygtinai ragina Komisiją įtraukti Parlamento poziciją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ES skaitmeninės srities mokesčio kaip nuosavo ištekliaus ir peržiūrėto sprendimo dėl nuosavų išteklių, ir ragina Tarybą sparčiai priimti pasiūlymą, laikantis veiksmų gairių; ragina institucijas greitai ir konstruktyviai įsitraukti į nuolatinį dialogą, kaip numatyta sutartose nuosavų išteklių veiksmų gairėse; primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti ES tvirtos lyderystės vaidmenį pasauliniu mastu dedant pastangas užtikrinti teisingesnį apmokestinimą, tuo tikslu imantis sparčių ir ryžtingų veiksmų, kad skaitmeninis mokestis kaip nuosavas išteklius būtų įvestas 2021 m.; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos narių 2021 m. kovo 25 d. pareiškimą, kuriame pabrėžiamas jų įsipareigojimas siekti šio tikslo;

o

o o

58.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  https://www.consilium.europa.eu/media/45910/021020-euco-final-conclusions.pdf

(2)  https://www.consilium.europa.eu/media/45109/210720-euco-final-conclusions-en.pdf

(3)  https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13350-2020-INIT/lt/pdf

(4)  2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (COM(2016)0685) ir 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683).

(5)  Dokumentų rinkinį sudaro 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148) ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650).

(6)  OL C 366, 2017 10 27, p. 51.

(7)  OL C 101, 2018 3 16, p. 79.

(8)  OL C 369, 2018 10 11, p. 123.

(9)  OL C 108, 2021 3 26, p. 8.

(10)  2016 m. kovo 16 d. bendri tolesni veiksmai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir TAXE rezoliucijų, 2016 m. lapkričio 16 d. tolesni veiksmai dėl TAXE2 rezoliucijos, 2018 m. balandžio mėn. tolesni veiksmai dėl PANA rekomendacijų ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. tolesni veiksmai dėl TAX3 rezoliucijos.

(11)  Hadzhieva, E., Impact of Digitalisation on International Tax Matters: Challenges and Remedies, Europos Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės A teminis skyrius, 2019 m. vasario mėn.

(12)  Priimti tekstai, P9_TA(2019)0102.

(13)  The Made In America Tax Plan, 2021, JAV iždo departamentas, p. 12.

(14)  OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(15)  Visų pirma 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos (OL C 162, 2019 5 10, p. 71), 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“ (OL C 363, 2020 10 28, p. 179), 2019 m. spalio 10 d. rezoliucijoje „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“ (priimti tekstai, P9_TA(2019)0032), 2020 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano (priimti tekstai, P9_TA(2020)0124), 2020 m. liepos 23 d. rezoliucijoje dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų (P9_TA(2020)0206) ir 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliucijoje dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto (priimti tekstai, P9_TA(2020)0220).

Top