Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl 5G ryšio ekosistemos poveikio visuomenei ir aplinkai

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 105/06)

Pranešėjas

Dumitru FORNEA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 10 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 10 20
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	210 / 2 / 19

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pažymi, kad sparti skaitmeninė pertvarka ir elektroninių ryšių plėtra daro didelį poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. Atsakingai naudodama šias technologijas, žmonija turi istorinę galimybę sukurti geresnę visuomenę, tačiau kartu be deramo stropumo ir demokratinės kontrolės mūsų bendruomenės ateityje gali susidurti su rimtais iššūkiais administruojant šias technologines sistemas.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad elektroninių ryšių infrastruktūra gali labai pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir daryti tiesioginę įtaką kovai su skurdu. 5G technologijos suteikia didžiulę galimybę pagerinti žmonių sveikatos priežiūros paslaugas plėtojant nuotolinę mediciną ir gerinant galimybes gauti medicininę priežiūrą. Visuomenė pripažįsta, kad per pandemiją nuotolinė medicina atliko svarbų vaidmenį.

1.3.

EESRK pažymi, kad diskusijos dėl 5G tinklų diegimo virto prieštaringomis ir politinėmis diskusijomis, tačiau nepaisant to, reikia išsiaiškinti socialinius, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, įtraukiant piliečius ir visus susijusius subjektus.

1.4.

EESRK ragina Europos Komisiją siekti pažangos vertinant naujų 5G ir 6G technologijų daugiasektorinį poveikį, atsižvelgiant į tai, kad reikia priemonių ir įrankių, kurie galėtų padėti sumažinti riziką ir pažeidžiamumą. Todėl EESRK rekomenduoja Europos ir nacionalinėmis lėšomis finansuoti gilesnius daugiadalykius mokslinius tyrimus ir poveikio žmonėms ir aplinkai studijas bei skleisti rezultatus šviečiant visuomenę ir sprendimus priimančius asmenis.

1.5.

EESRK siūlo Europos Komisijai konsultuotis su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis ir dalyvaujant visoms atitinkamoms viešosioms institucijoms prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso, susijusio su judriojo elektroninio ryšio poveikiu visuomenei ir aplinkai.

1.6.

EESRK mano, kad ES reiktų įsteigti nepriklausomą Europos instituciją, kuri, atsižvelgdama į dabartines technologines aplinkybes ir laikydamasi daugiadalykio požiūrio, taikytų naujausias metodikas ir parengtų gaires dėl plačiosios visuomenės ir darbuotojų apsaugos radijo dažnių elektromagnetinės spinduliuotės atveju.

1.7.

EESRK rekomenduoja įtraukti į aprašą visas radijo dažnių perdavimo stotis ir dažnių juostas, kuriose jos veikia, ir paskelbti šią informaciją, kad būtų užtikrintas geresnis teritorinis valdymas ir piliečių, ypač pažeidžiamų grupių (vaikų, nėščių moterų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, vyresnio amžiaus žmonių, padidėjusio jautrumo elektrai žmonių) interesų apsauga. Taip pat būtina atsižvelgti ir į darbuotojų sveikatą ir saugą.

1.8.

EESRK pritaria idėjai, kad 5G tinklo įranga turi būti taip suprojektuota jau gamykloje, kad galėtų tikruoju laiku ir viešai teikti informaciją apie išsiskiriamą spinduliavimo gebą ir kitus svarbius techninius parametrus vartotojų organizacijoms ir besidominčiai visuomenei. Šiuos duomenis turi centralizuotai kaupti, tvarkyti ir atskleisti kompetentingos institucijos.

1.9.

EESRK mano, kad elektromagnetinės taršos stebėsena ir kontrolė turi būti vykdoma remiantis griežtu tarpinstituciniu ir tarpdisciplininiu moksliniu požiūriu, kuris būtų paremtas modernia elektroninių ryšių tinklų parametrų matavimo įranga, kad būtų tinkamai pabrėžtas ir įvertintas kaupiamasis poveikis per ilgesnį laikotarpį.

1.10.

Nors nėra pripažintų mokslinių duomenų, kurie patvirtintų neigiamą 5G poveikį žmonių sveikatai, EESRK mano, kad 5G socialinius, sveikatos ir aplinkos aspektus reikia nuolat stebėti laikantis atsargumo principo. Komitetas pripažįsta, kad susirūpinimą kelia poveikis sveikatai, įskaitant šiluminį ir nešiluminį poveikį, poveikio intensyvumą ir ilgalaikius tokio poveikio padarinius. Vienuose regionuose ir (arba) vietovėse poveikis bus didesnis nei kituose, todėl tokiais atvejais reikėtų apsvarstyti konkrečias priemones, įskaitant rekomendaciją išplėsti Radiacinės saugos optimizavimo principo (ALARA) taikymą, kad būtų apribotas 5G tinklų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės poveikis.

1.11.

EESRK pažymi, kad gyventojams beveik neįmanoma išvengti įvairių elektromagnetinių laukų poveikio. Peržiūrint poveikio ribines vertes, nustatytas Europos direktyvoje dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (1), socialiniai partneriai turėtų dalyvauti nuo pat pradžių. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti nešiluminiam poveikiui.

1.12.

Sveikatos ir saugos priemonės turi būti griežtinamos ir stiprinamos griežtai kontroliuojant spinduliuotės lygį ir griežtai taikant saugos standartus prie elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių dirbantiems žmonėms.

1.13.

EESRK atkreipia dėmesį į poreikį atnaujinti institucinius mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti visų žmogaus teisių apsaugą naujomis hiperskaitmeninimo, hiperautomatizavimo ir hipersusietumo aplinkybėmis, kurias palengvina 5G diegimas, atsižvelgiant į tai, kad į bet kokią technologinę plėtrą turi būti įtrauktos šios visuotinės vertybės, kurios yra pagrįstas ir būtinas aspektas vertinant sąnaudų ir naudos santykį.

1.14.

EESRK supranta piliečių susirūpinimą dėl jų nuosavybės teisių užtikrinimo statant antenas ar teisės į savo kūną, kai 5G tinklai driekiasi visur – nuo jų namų iki palydovų. Būtina gerbti teisę į nuosavybę ir žmonių pasirinkimą. Turėtų būti užtikrintas informuoto asmens sutikimo principas, kad piliečiai turėtų realią teisę į laisvą, visapusiškai informuotą ir galiojantį sutikimą.

1.15.

EESRK remia Europos kibernetinės rizikos prevencijos, švietimo ir apsaugos pajėgumų stiprinimą, tiek stiprinant atitinkamas institucijas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrą (ENISA), tiek kuriant technologines, institucines ir teisines priemones, kad būtų užtikrinta pagarba piliečių teisėms. Kad būtų galima pašalinti tam tikras grėsmes saugumui, ES turėtų daugiau investuoti į savo pačios technologijų kūrimą ir remti technologijų pramonę ir kūrėjus. Dar svarbiau – šie veiksmai turėtų būti pritaikyti taip, kad Europos MVĮ būtų skatinamos kurti saugią ir patikimą 5G infrastruktūrą.

2.   Įžanga

2.1.

5G per se nėra nauja technologija, ji yra esamų technologijų (nuo 1G iki 4G) tąsa ir bus naudojama kartu su jomis. Dėl to atsiras mišrus tinklų tinklas: turėsime daugiau ir įvairesnių radijo dažnių juostų, įvairių prietaisų, kurie keičiasi duomenimis, ir daugybę sąveikų su vartotojais. Kai kurie naudojami nauji įrenginiai ir naujos technologijos gali turėti kitokį poveikį nei ankstesnių kartų įrenginiai ir technologijos.

2.2.

5G technologija turėtų užtikrinti belaidį hipersusietumą, t. y. galimybę apimti ir sujungti daugybę prietaisų ir daug didesnę duomenų perdavimo spartą, matuojamą Gb/s. Tai bus pasiekta spindulių pluoštą formuojančiu spektro agregavimu ir daugybe lygiagrečių jungčių, naudojant tiek masyvias MIMO antenas (operatoriaus bazines stotis su fazuotąja gardeline antena), tiek įprastas MIMO antenas (pačių klientų įrenginius) ir mažos trukmės delsą (milisekundės naudojant paties operatoriaus infrastruktūrą, tačiau tai netaikoma naudojantis internetu kitais atvejais).

2.3.

2019 m. Mobiliųjų tinklų asociacijos GSMA atliktas tyrimas atskleidė, kad naujieji 5G tinklo pajėgumai reikalingi autonominiam vairavimui, virtualiajai realybei, papildytajai realybei ir taktiliniam internetui; kitos taikomosios programos gali veikti naudojant dabartines technologijas (4G LTE ir šviesolaidinį ryšį). 5G technologija taip pat paspartins perėjimą prie ketvirtosios pramonės revoliucijos (Pramonė 4.0) ir palengvins dirbtiniu intelektu pagrįstų taikomųjų programų kūrimą, todėl ši technologija laikoma labai svarbia ir būtina kuriant modernią, vis labiau automatizuotą ir skaitmeninę ekonomiką.

2.4.

Pasaulyje yra mokslo bendruomenių, kurios pateikė įrodymų (2), kad esama pagrįstų priežasčių nerimauti dėl ilgalaikio, visuresio poveikio žmogaus kūnui ir kitiems biologiniams organizmams dėl 5G tinkluose naudojamų mikrobangų dažnių ir 5G technologijoms būdingų 10–20–30 ar daugiau gigahercų radijo spindulių ir dažnių, taip pat dėl potencialiai žalingo poveikio žmonių sveikatai, biologinei įvairovei ir aplinkai. Tačiau iki šiol atitinkamos ES ir nacionalinės valdžios institucijos skelbė, kad nėra jokių mokslinių įrodymų apie neigiamą 5G poveikį žmonių sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad iki šiol, atlikus daugybę tyrimų, nenustatyta jokio neigiamo poveikio sveikatai, priežastiniu ryšiu susijusio su belaidžio ryšio technologijų poveikiu.

2.5.

5G ryšys ir kitos besiformuojančios technologijos, kurioms jis sudaro palankesnes sąlygas, sukelia neaiškumą ir, kaip kiekviena nauja technologija, daro tam tikrą poveikį, kuris gali būti dar nematomas. Norint tinkamai išspręsti visus klausimus, susijusius su 5G poveikiu visuomenės sveikatai, ir užkirsti kelią tam, kad viešoji nuomonė būtų paveikta dezinformacijos, pilietinė visuomenė mano, kad reikia tinkamo išankstinio valdymo, taikant atsargumo principą Europos teisėkūros procese, skirtame šios naujos technologinės kartos elektroninių ryšių reguliavimui.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Apskritai kalbant, tarptautinės institucijos, korporacijos ir nacionalinės valdžios institucijos neslepia entuziazmo dėl 5G technologijos teikiamų privalumų. Tačiau būtina ištirti, ar vystantis 5G ekosistemai galėtų atsirasti koks nors neigiamas poveikis, ir, netiesiogiai, nustatyti, kokių sąlygų reikia, kad gyventojai pritartų šiai infrastruktūrai ir paslaugoms, turinčioms nemažą poveikį visuomenei.

3.2.

Sparčiai vystantis elektroninių ryšių technologijoms ir interneto infrastruktūrai, plačioji visuomenė ir organizuota pilietinė visuomenė išsivysčiusiose šalyse vis dažniau diskutuoja apie poreikį sparčiau plėtoti informacinių ir ryšių technologijų tinklus ir tokio sprendimo naudą. Valdžios institucijos turi pripažinti problemas, susijusias su tuo, kaip šios technologinės sistemos gali paveikti aplinką, gyvus organizmus ar žmonių pilietines teises.

3.3.

Europos lygmeniu susirūpinimas dėl galimo elektromagnetinės taršos poveikio sveikatai išdėstytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES (3) 31 konstatuojamojoje dalyje: „Taikant nuoseklų požiūrį į leidimų naudoti radijo spektrą išdavimą Sąjungoje, turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į visuomenės sveikatos apsaugą nuo elektromagnetinių laukų, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti piliečių gerovę“. Laikantis 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijos 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų poveikio plačiajai visuomenei ribojimo (0 Hz–300 GHz), būtina užtikrinti, kad būtų nuolat stebimas radijo spektro naudojimo jonizuojantysis ir nejonizuojantysis poveikis sveikatai, įskaitant faktinį kaupiamąjį poveikį, atsirandantį, kai vis įvairesnei įrangai naudojami įvairūs radijo spektro dažniai.“

4.   Konkrečios pastabos

5G technologija ir poveikis žmonių pilietinėms teisėms

4.1.

Pastaraisiais metais keletas pilietinės visuomenės organizacijų ES ir kitose šalyse perspėjo dėl žalingo poveikio ir sudėtingų, rimtų krizių, kurios gali kilti, jeigu nebus demokratinės kontrolės ir skaidrumo, taip pat dėl priklausomybės nuo trečiųjų šalių subjektų tiekiamų technologijų keliamų grėsmių saugumui.

4.2.

Elektroninių ryšių pramonė ir jos siūlomos perversminės 5G tipo taikomosios programos grindžiamos dviejų labai svarbių išteklių naudojimu. Pirma, radijo spektro naudojimas. Tai ribotas gamtos išteklius, kuris yra žmonių turtas ir kurį jų vardu valdo Vyriausybės, pasitelkdamos nacionalines tarnybas ir kitas viešąsias įstaigas, kurios šiuos išteklius nuomoja elektroninių ryšių operatoriams.

4.3.

Kitas svarbus išteklius – prieiga prie vartotojų ir asmenų duomenų ir metaduomenų. Augant skaitmeninių paslaugų rinkai, šie duomenys yra labai vertingi ir teikia didžiulę naudą juos naudojančioms įmonėms. Kai kurie su tuo susiję iššūkiai buvo pabrėžti EESRK nuomonėje dėl duomenų strategijos (4).

4.4.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia pabrėžti, kad 5G ryšys ir dalijimasis duomenimis ir jų agregavimas, kaip ir daugelis kitų technologijų yra galinga priemonė, kurią skatinant ekonomikos augimą galima naudoti pilietinei visuomenei stiprinti, viešųjų paslaugų efektyvumui ir patikimumui didinti ir nelygybei mažinti. Taigi ES ir valstybės narės turėtų pasinaudoti 5G technologija, kad pagerintų prieigą prie aukštos kokybės duomenų ir plėtotų geresnę skaitmeninę administravimo infrastruktūrą (e. valdymą), taip priartindamos viešąsias ir demokratines institucijas prie piliečių.

4.5.

Todėl atsakingai ir tvariai plėtojant elektroninių ryšių infrastruktūrą turėtų pagerėti eilinių piliečių gyvenimo kokybė, ypač regionuose ir mažiau išsivysčiusiose šalyse. Tokiu būdu šių technologijų vystymasis turi tiesioginę įtaką kovai su skurdu.

4.6.

Kad 5G tinklai būtų diegiami visu greičiu, Europos Sąjunga Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (5) (42, 43 ir 44 straipsniai) sukūrė reglamentavimo sistemą, kuria elektroninių ryšių operatoriams sudaromos palankesnės sąlygos patekti į nuosavybę, kurioje reikia įrengti šių tinklų plėtrai būtiną įrangą ir infrastruktūros objektus. Pilietinė visuomenė stebi, kaip interpretuojama ši nuostata, kad perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę neatsirastų konstitucijai prieštaraujančių nukrypti nuo piliečių nuosavybės teisių užtikrinimo leidžiančių nuostatų.

5G ekosistemos poveikis aplinkai

4.7.

Kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos atkreipė dėmesį į galimą naujų 5G tinklų poveikį aplinkai. Kai kurie jų teiginiai susiję su tuo, kad trūksta nuostatų dėl poveikio aplinkai tyrimų arba naudojamasi netinkamais mechanizmais ir priemonėmis siekiant mažinti 5G tinklo infrastruktūros sunaudojamą energijos kiekį arba skatinti elektroninių atliekų perdirbimą (6).

4.8.

Norėdamos tinkamai įvertinti 5G poveikį aplinkai ir klimatui, valdžios institucijos turi atsižvelgti į tokius aspektus kaip išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos (7), svarbiausiųjų žaliavų prieinamumas ir suvartojimas, energijos kiekis (ir ištekliai), kurį sunaudoja visi prie daiktų interneto prijungti ir naudojami objektai, taip pat energijos kiekis (ir ištekliai), sunaudojamas belaidžio duomenų perdavimo ir duomenų centralizavimo bei perdavimo punktų reikmėms.

4.9.

Plėtojant 5G ir daiktų internetą, milijardai naujų 5G tinklo elementų ir buitinių prekių (elektroninė ir buitinė technika, įrenginiai ir kt.) pateks į elektroninių atliekų (e. atliekų) (8) kategoriją, į kurią reikia atsižvelgti žiedinės ekonomikos koncepcijos ir nulinio švaistymo politikos kontekste.

Susirūpinimas dėl 5G tinklų poveikio žmonių sveikatai ir gyviems organizmams

4.10.

5G technologija suteikia didžiulę galimybę gerinti žmonių sveikatą. IRT infrastruktūros plėtra ir 5G ryšio integravimas paspartins nuotolinės medicinos pažangą, be kita ko, taikant daiktų interneto koncepciją. 5G leis nuotoliniu būdu atlikti sudėtingas operacijas, todėl žymiai pagerins prieigą prie kokybiškos sveikatos priežiūros, pirmiausia tiems, kurie neturi sąlygų keliauti į užsienį, kad gautų reikiamą gydymą.

4.11.

Nuotolinės medicinos plėtra yra ypač svarbi pandemijos metu, kai gerokai sunkiau pasinaudoti stacionarios sveikatos priežiūros paslaugomis. Be to, 4G technologija suteikė galimybę plėtoti teleradiologiją. IRT infrastruktūra leido pacientams, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, naudotis diagnostika (magnetiniu rezonansu, kompiuterine tomografija) nuotoliniu būdu ir gauti kokybiškas medicinos paslaugas. 5G technologija leis toliau plėtoti šį procesą, sudarydama žmonėms geresnes galimybes naudotis diagnostika ir tiesioginėmis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos nuotoliniu būdu.

4.12.

Kita vertus, pastaruosius 20 metų sparčiai vystantis technologijoms, elektromagnetiniai laukai pasklido plačiau ir padidėjo tarša dėl šio elektromagnetinio smogo. Elektromagnetinio smogo poveikio klausimas turi būti sprendžiamas remiantis įrodymais pagrįstu metodu, kad būtų galima įvertinti realią riziką.

4.13.

Padidėjęs elektromagnetinis jautrumas arba elektromagnetinis netoleravimas yra liga, kurią pripažino Europos Parlamentas (9), EESRK (10), ir Europos Taryba (11). Ji pasireiškia tam tikram skaičiui žmonių, o diegiant 5G (kuriam reikia daug tankesnio elektroninio tinklo), reikia numatyti, kad ši liga gali paliesti daugiau žmonių.

4.14.

Visame pasaulyje buvo atlikta tyrimų, kurių rezultatai rodo, kad elektromagnetinės spinduliuotės biologinis poveikis nekelia jokio pavojaus sveikatai, jeigu laikomasi nacionalinių arba Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) standartų. Tuo pat metu yra ir tyrimų, atliktų nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų (12), kurių išvadose teigiama, kad jis kelia pavojų žmonių sveikatai (13).

4.15.

Ataskaitose dėl susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su ilgalaikiu 5G technologijos sukuriamų elektromagnetinių laukų poveikiu žmonėms, kurias 2019 m. ir 2020 m. parengė atitinkamai Europos Komisija ir Federalinė ryšių komisija (FCC) (14) teigiama, kad nėra tvirtų ir patikimų mokslinių įrodymų, jog dėl mobiliųjų telefonų skleidžiamos radijo dažnių energijos poveikio kyla sveikatos problemų.

4.16.

Prieš daugelį metų Pasaulio sveikatos organizacija radijo dažnių sukuriamą elektromagnetinį lauką priskyrė prie galimų kancerogenų, dabar ji laikosi panašios pozicijos kaip ES bei JAV institucijos. Tačiau 2022 m., pradėjus diegti 5G tinklus, ji paskelbė, kad dar kartą įvertins elektromagnetinių laukų keliamą riziką radijo dažnių spektre (nuo 3 kHz iki 3000 GHz) (15).

4.17.

2011 m. gegužės 27 d. Europos Tarybos rezoliucijos Nr. 1815 dėl galimų elektromagnetinių laukų pavojų ir jų poveikio aplinkai galutinėje versijoje įspėjama apie elektromagnetinės taršos poveikį žmonių sveikatai ir pateikiamos bendros ir konkrečios rekomendacijos dėl nuoseklaus vidutinio ir ilgalaikio požiūrio į judriosios telefonijos plėtros keliamas problemas. Šiame dokumente pabrėžiamas poreikis imtis visų pagrįstų priemonių elektromagnetinių laukų poveikiui sumažinti pagal ALARA principą (16), kuris turi būti taikomas jonizuojančiosios spinduliuotės atveju.

4.18.

Yra tyrimų, kuriuose teigiama, kad mobiliųjų telefonų ir belaidžio ryšio infrastruktūros skleidžiama spinduliuotė (net ir nešiluminis spinduliavimas) kelia pavojų žmonių sveikatai neuroniniu, reprodukciniu, onkologiniu ir genotoksiniu požiūriu (17). Tačiau atitinkamos institucijos, remdamosi savo vertinimais ir metodikomis, mano, kad mobiliųjų telefonų ir belaidžio ryšio infrastruktūros skleidžiama spinduliuotė nekelia pavojaus žmonėms.

4.19.

Kaip minėta pirmiau, yra atlikta tyrimų, kuriuose nagrinėtas elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai. Tačiau labai mažai žinoma ir dar mažiau pranešama apie sudėtingą galimą nešiluminį nejonizuojančiosios elektromagnetinės spinduliuotės poveikį florai ir faunai. Geriausiai žinomi tyrimai rodo reikšmingą ir tiesioginį poveikį apdulkintojams ir paukščiams, tačiau mokslininkams didelį susirūpinimą kelia ilgalaikis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis gyvoms ekosistemoms.

ICNIRP gairių trūkumai (18)

4.20.

Europos Komisija ir didžioji dauguma pasaulio šalių Vyriausybių, nustatydamos elektromagnetinio lauko spinduliuotės poveikio gyventojams ribas, vadovaujasi ICNIRP gairėmis. Atnaujintose ir 2020 m. paskelbtose ICNIRP gairėse taip pat aptariamas daugiasluoksnis pliūpsnių formavimas ir dažniai (parametrai, būdingi 5G ryšiui), tačiau neatsižvelgta į dažnių agregavimą ir didesnį ryšių tankį.

4.21.

Nepaisant to, kad ICNIRP labai stengiasi informuoti apie mokslinius metodus, taikomus nustatant apsaugos gaires, kaip potencialiai kenksmingą ji pripažįsta tik elektromagnetinės spinduliuotės sukeliamą šiluminį poveikį.

4.22.

Europos Parlamento užsakymu Mokslo ir technologijų ateities komisijos (STOA) atliktame tyrime (19), remiantis 2011 m. Europos Tarybos rezoliucijoje Nr. 1815 nustatytomis rekomendacijomis, teigiama, kad reikia laikytis atsargumo principo, peržiūrėti ICNIRP pasiūlytas ribas ir patvirtinti technines ir administracines priemones elektroninių ryšių keliamos elektromagnetinės taršos poveikiui mažinti.

4.23.

Siūlomomis priemonėmis siekiama užtikrinti atsakingesnę ryšių infrastruktūrą (antenų ir kitos specialios įrangos išdėstymą), užtikrinti, kad plačioji visuomenė būtų informuota apie galimą elektromagnetinės taršos poveikį ir esamas galimybes sumažinti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, plėtoti elektromagnetinių laukų stebėsenos gebėjimus ir kt. Reikėtų numatyti Europos ir nacionalinį finansavimą giliems daugiadalykiams tyrimams ir poveikio žmonėms ir aplinkai studijoms bei skleisti rezultatus šviečiant visuomenę ir sprendimus priimančius asmenis.

5G ryšio kibernetinis saugumas – įrankiai, priemonės ir jų veiksmingumas

4.24.

EESRK jau atkreipė dėmesį į daugelį kibernetinio saugumo iššūkių savo nuomonėje „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (20). Neišspręstos 4G ryšio kibernetinės spragos dar labiau padidės 5G ryšio sistemoje. Jos susijusios su techniniu architektūros, topologijos ir protokolo lygmeniu, kaip nustatė ENISA (21) ir, remiantis TIS ataskaita (22), jų dar negalima pašalinti veiksmingomis priemonėmis.

4.25.

Kad būtų galima pašalinti tam tikras grėsmes saugumui, ES turėtų daugiau investuoti į savo pačios technologijų kūrimą ir remti technologijų pramonę ir kūrėjus. Dar svarbiau – šie veiksmai turėtų būti pritaikyti taip, kad Europos MVĮ būtų skatinamos kurti saugią ir patikimą 5G infrastruktūrą.

---

(1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB (OL L 179, 2013 6 29, p. 1).

(2)  https://ehtrust.org/environmental-health-trust-et-al-v-fcc-key-documents/

(3)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7).

(4)  TEN/708 (OL C 429, 2020 12 11, p. 290).

(5)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(6)  https://www.greenpeace.org/static/planet4-eastasia-stateless/2021/05/a5886d59-china-5g-and-data-center-carbon-emissions-outlook-2035-english.pdf

(7)  https://www.hautconseilclimat.fr/wp-content/uploads/2020/12/rapport-5g_haut-conseil-pour-le-climat.pdf

(8)  https://www.itu.int/en/ITU-D/Climate-Change/Pages/Global-E-waste-Monitor-2017.aspx

(9)  2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl su elektromagnetiniais laukais susijusių susirūpinimą keliančių sveikatos klausimų (2008/2211(INI)), 28, https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-6-2009-0216_LT.html.

(10)  EESRK nuomonė „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“, TEN/704 (OL C 429, 2020 12 11, p. 281).

(11)  Rezoliucija Nr. 1815 (2011) galutinė versija, 8.1.4 straipsnis, http://assembly.coe.int/nw/xml/XRef/Xref-XML2HTML-en.asp?fileid=17994.

(12)  https://bioinitiative.org/updated-research-summaries/

(13)  Gynybos žvalgybos agentūra „Biological Effects of Electromagnetic Radiation (Radiowaves and Microwaves)“ (Biologinis elektromagnetinės spinduliuotės (radijo bangų ir mikrobangų) poveikis), 1976 m. kovo mėn.

(14)  FCC poziciją teisme užginčijo JAV pilietinės visuomenės organizacijos: https://ehtrust.org/eht-takes-the-fcc-to-court/.

(15)  Pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reglamentą.

(16)  ALARA principas As Low As Reasonably Achievable (kiek tai protingai įmanoma, kuo mažesnis) taikomas rengiant apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės programas.

(17)  Pavyzdžiui, Europos REFLEX tyrimas (2004 m.), kurį ES atliko 12 akademinių institucijų ir kuriam buvo skirtas daugiau kaip 3 mln. EUR biudžetas, iš kurių 2,059 mln. EUR skyrė Europos Komisija.

(18)  Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija.

(19)  https://www.home-biology.com/images/emfsafetylimits/EuropeanParliamentSTOA.pdf

(20)  OL C 429, 2020 12 11, p. 281.

(21)  https://www.enisa.europa.eu/publications/enisa-threat-landscape-report-for-5g-networks/at_download/fullReport

(22)  https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=64468