This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52021DC0809
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL Final evaluation of the Regulation (EU) No 250/2014 of the European Parliament and of the Council of 26 February 2014 establishing a programme to promote activities in the field of the protection of the financial interests of the European Union (Hercule III programme) and repealing Decision No 804/2004/EC
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB, galutinis vertinimas
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB, galutinis vertinimas
COM/2021/809 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 12 16
COM(2021) 809 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB, galutinis vertinimas
{SWD(2021) 386 final}
1.Įvadas
Sukčiavimas ir panaši neteisėta veikla, pvz., korupcija, pinigų plovimas ir neteisėta prekyba, gali kelti didelę problemą Europos Sąjungai (ES) ir valstybėms narėms, ši veikla gali pakenkti ir ES, ir nacionaliniams finansams. Visa tai dar aktualiau dabar, kai, iš dalies reaguojant į pandemiją, bendros ES išlaidos ES daugiamečiame 2021–2027 m. biudžete siekia beprecedentį maždaug 1,8 trln. EUR dydį.. Veiksmingos ir tinkamos ES biudžeto išlaidos, taip pat ir valstybėse narėse, yra itin svarbus dalykas siekiant išlaikyti visuomenės (ir mokesčių mokėtojų) pasitikėjimą ir didinti Europos integracijos stiprybę ir pridėtinę vertę. Ir atvirkščiai, didelis sukčiavimo paplitimas gali paralyžiuoti ekonomikos augimą ir pakenkti platesniam ekonomikos atsigavimui. Taigi, bendros mūsų vidinės ir išorinės apsaugos nuo sukčiavimo stiprinimas yra sudedamoji ES atsparumo stiprinimo dalis.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnyje valstybėms narėms ir ES nustatyta bendra pareiga apsaugoti ES finansinius interesus. ES lygmeniu kovos su sukčiavimu praktika neseniai smarkiai pasikeitė, kai 2021 m. birželio mėn. pradėjo veikti Europos prokuratūra ir neseniai buvo persvarstytas OLAF reglamentas 1 , sustiprinant Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų veiksmingumą. Be to, ES materialinės baudžiamosios teisės sistema buvo sustiprinta priėmus Direktyvą dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis 2 .
Visuotinai pripažįstama, kad tuo pačiu metu ES turėtų prisidėti prie valstybių narių pastangų apsaugoti ES finansinius interesus. Galiausiai juk dauguma sukčiavimo ir pažeidimų atvejų nustatoma, tiriama ir baudžiamasis persekiojimas vykdomas nacionaliniu lygmeniu.
Pastaruoju 2014–2020 m. ES biudžeto laikotarpiu speciali ES priemonė tokiai pagalbai teikti buvo programa „Hercule III“. Komisijos tarnybos OLAF administruojama programa buvo sukurta Reglamentu (ES) Nr. 250/2014 3 (toliau – Reglamentas). Bendrasis programos tikslas buvo saugoti Sąjungos finansinius interesus ir taip didinti Sąjungos ekonomikos konkurencingumą bei užtikrinti mokesčių mokėtojų pinigų apsaugą. Konkretus tikslas - užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitai neteisėtai veiklai, darantiems poveikį Sąjungos finansiniams interesams, ir su jais kovoti. Veiksmai, skirti finansiniams interesams apsaugoti, apėmė visą ES biudžeto išlaidų dalį. Su pajamų dalimi susiję veiksmai buvo sutelkti į tradicinius nuosavus išteklius.
Reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktu Komisija įgaliojama atlikti programos vertinimą. Pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente išdėstyti išsamūs programos „Hercule III“ vertinimo metu nustatyti faktai ir remiantis ta analize pateikiamos tam tikros rekomendacijos.
2.Programa „Hercule III“
Programa „Hercule III“ yra tikslinė programa, pagrindinė ES programa ES finansiniams interesams apsaugoti.
Rengiantis vykdyti pastarąjį daugiametį biudžetą, pagal pažeidimus ir įtariamus sukčiavimo atvejus, kuriuos valstybės narės nustatė ir apie kuriuos, vadovaudamosi SESV 325 straipsniu, pranešė 4 biudžeto įgyvendinimo laikotarpiu, matyti, kad kenksmingas finansinis poveikis įvairiais metais išliko toks, kad ES privalo toliau vykdyti savo pareigą apsaugoti ES biudžetą įgyvendinama tokią programą kaip „Hercule“. Kad minėtas tikslas būtų pasiektas, programos „Hercule III“ biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu sudarė 104,9 mln. EUR. Programos reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai buvo valstybių narių nacionalinės arba regioninės administravimo institucijos ir mokslinių tyrimų įstaigos, taip pat švietimo institutai ir pelno nesiekiantys subjektai, įsteigti ir bent vienerius metus veikiantys valstybėje narėje.
Programa buvo įgyvendinama remiantis metiniais ciklais, kuriais buvo atliekamos Komisijos priimtos darbo programos. Pagal programą „Hercule III“ finansinė parama buvo teikiama:
I.techninei pagalbai (bent 70 proc. programos biudžeto) – tokioms priemonėms kaip techninės įrangos ir informacinių technologijų priemonių įsigijimas, parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir bendroms operacijoms, personalo mainai, valstybių narių ir OLAF duomenų bazių rengimas ir prieigos prie jų suteikimas,
II.mokymui (daugiausia 25 proc. programos biudžeto) – tokioms priemonėms kaip konferencijos ir seminarai, kad būtų galima tarpvalstybiniu mastu keistis geriausia ir kita patirtimi, skaitmeninės ekspertizės mokymai, aukšto lygio mokslinių tyrimų veiklos vystymas ir tyrimų rengimas, ir
III.visiems kitiems į programos sritį patenkantiems veiksmams (ne daugiau kaip 5 proc. biudžeto).
Finansinė parama pagal programą buvo teikiama kaip dotacijos, viešojo pirkimo sutartys ir veiklos dalyvių patirtų išlaidų kompensavimas. Didelis pokytis pereinant nuo programos „Hercule II“ prie programos „Hercule III“ buvo didesnė bendro finansavimo norma techninės pagalbos srityje – nuo 50 proc. (pagal programą „Hercule II“) ji padidėjo iki 80 proc. (pagal programą „Hercule III“) tinkamų finansuoti techninės pagalbos išlaidų.
2021 m. lapkričio mėn. iš 336 paraiškų OLAF buvo užregistravusi 280 užbaigtų projektų (83,3 proc.). Kad projektas būtų laikomas užbaigtu, turi būti pateiktos techninės ir finansinės ataskaitos ir atliktas galutinis mokėjimas.
3.Galutinis vertinimas
Pagal Reglamento 13 straipsnį ir Komisijos Geresnio reglamentavimo gaires atliekant programos vertinimą buvo analizuojami penki kriterijai:
·visų programos tikslų aktualumas;
·vidinis ir išorinis programos derėjimas su kitomis ES veiksmų sritimis;
·tikslų pasiekimo veiksmingumas ir tikėtini rezultatai, įskaitant tvarumą;
·efektyvus išteklių naudojimas ir
·programos ES pridėtinė vertė.
Vertinamas laikotarpis yra septynerių metų programos „Hercule III“ programavimo laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Vertinimo metodika
Atlikdama galutinį vertinimą, Komisija daugiausia rėmėsi išorės rangovo parengtu tyrimu 5 . Ji taip pat rėmėsi poveikio vertinimu, atliktu rengiant programai skirtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, Komisijos atliktu laikotarpio vidurio vertinimu 6 , metinėmis programos „Hercule III“ darbo programomis ir Komisijos parengtomis metinėmis programos įgyvendinimo apžvalgomis, pridėtomis prie Komisijos metinės Sąjungos finansinių interesų apsaugos ataskaitos (FIA ataskaitomis). Vertinimo procesui remti buvo sudaryta Komisijos departamentų tarpžinybinė iniciatyvinė grupė (TIG). Ji peržiūrėjo veiksmų gaires, išorės sutarties techninę užduotį, pradžios ir pabaigos ataskaitas.
Galutinis vertinimas apima visas pagal programą „Hercule III“ finansuojamas priemones ir šioms priemonėms užtikrinti suinteresuotųjų šalių atliktą parengiamąjį ir įgyvendinimo darbą. Jis taip pat apima potencialių paramos gavėjų, negavusių finansavimo, pateiktas dotacijų paraiškas.
Išorės tyrimas buvo grindžiamas daugiausia pirminiais duomenų šaltiniais, pateiktais siekiant atsakyti į vertinimo klausimus, gautus: i) pokalbiuose su ES ir nacionaliniais valstybės tarnautojais, taip pat su paramos gavėjais, vykdančiais pagal programą finansuojamas priemones, ir ii) paramos gavėjų, finansavimo negavusių pareiškėjų, pagal programą finansuojamų renginių dalyvių, taip pat pagal programą teikiamų paslaugų gavėjų internetinėse apklausose. Šis tyrimas apėmė 16 atvejų tyrimų aštuoniose valstybėse narėse. Taip pat buvo naudojami antriniai duomenys, pavyzdžiui, viešai prieinami šaltiniai (pvz., programos „Hercule III“ metinės darbo programos), pateiktos dotacijų paraiškos ir sutartys, taip pat paramos gavėjų pateiktos galutinės ataskaitos.
4.Pagrindiniai nustatyti faktai, nustatyti atlikus galutinį vertinimą
Apskritai, remiantis surinktais įrodymais, atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad programos „Hercule III“ bendrasis, konkretusis ir veiklos tikslai buvo sėkmingai pasiekti. Kaip nurodė ir daugelis paramos gavėjų, atlikus vertinimą buvo padaryta išvada, kad reikia išlaikyti finansavimo programą, pagal kurią būtų remiamas paramos gavėjų darbas, kuriuo siekiama apsaugoti ES finansinius interesus, o taip prisidedama ir prie nacionalinių finansinių interesų apsaugos. Paramos gavėjai nurodė, kad gauti rezultatai ir bendras pagal programą gautas rezultatas gerokai nusveria reikalingas laiko, pastangų ir pinigines dalyvavimo sąnaudas. Dalyviai taip pat nurodė, kad su jų dalyvavimu programoje susijęs pripažinimas ir reputacija yra vertingas dalykas.
4.1.Aktualumas
Programa buvo laikoma labai aktualia sprendžiant pagrindines problemas, su kuriomis susiduria suinteresuotosios šalys, saugodamos ES finansinius interesus, – atsakydami į apklausą, tai patvirtino didžioji dauguma pareiškėjų (80 proc.). Jie programą laikė aktualia, nes ji papildė valstybių narių lygmeniu atliekamą darbą. Atlikus vertinimą buvo patvirtinta, kad veiksniai, kuriais grindžiamas Komisijos pasiūlymas dėl reglamento (2011 m.), kuriuo nustatoma programa „Hercule III“, ir laikotarpio vidurio vertinimo (2018 m.) metu nustatyti faktai tebėra aktualūs ir šiandien, ypač Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas.
Per pokalbius su suinteresuotosiomis šalimis surinkti įrodymai ir 16 atvejų tyrimų parodė, kad, nors dauguma valstybių narių turi savo nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, programa suteikė papildomą pagalbą, kurią buvo galima gauti greitai, ir taip nacionalinėms institucijoms buvo sudarytos sąlygos greičiau pasiekti savo nacionalinius tikslus. Šis nustatytas faktas buvo patvirtintas per pokalbius su ES institucijų atstovais, kurie pridūrė , kad parama buvo dar aktualesnė tais atvejais, valstybės narės buvo neseniai sumažinusios nacionalinėms institucijoms teikiamą finansavimą.
Atliekant vertinimą, suinteresuotosios šalys pateikė siūlymų, kaip toliau tobulinti programą. Jų manymu, programoje daugiau dėmesio galėtų būti skiriama sukčiavimui išlaidų srityje ir galėtų būti labiau reaguojama į besiformuojančias grėsmių sritis, tokias kaip sukčiavimas maisto produktų srityje, netinkamas dronų naudojimas ir kibernetiniai nusikaltimai. Kai kurios suinteresuotosios šalys pabrėžė, jog norint, kad parama išliktų aktuali per ateinančius keletą metų, svarbu nuolat pritaikyti programos sritį prie visą laiką kintančios sukčiavimo praktikos, ypač naujų grėsmių ir naujų technologijų.
4.2.Veiksmingumas
Atliekant vertinimą buvo padaryta išvada, kad pagal programą teikiama techninė pagalba ir mokymas buvo veiksmingi – padėjo pasiekti deklaruojamus programos tikslus. Suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, pabrėžė, kad vykdant finansuojamą veiklą buvo iki minimumo sumažinta rizika pagrindinėse cigarečių kontrabandos ir klastojimo srityse, pagerinta sukčiavimo atvejų prevencija ir tyrimas, palengvintas kovos su sukčiavimu veiklos koordinavimas, keitimasis informacija, žiniomis, geriausia ir kita patirtimi, taip pat aukšto lygio mokslinių tyrimų veiklos rengimas, pagerintas praktikuojančių specialistų ir akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimas, rengiant konferencijas pagerintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir praktikuojančių teisininkų informuotumas baudžiamosiose teisės srityje.
Įvairios suinteresuotosios šalys plačiai sutarė, kad techninės pagalbos priemonės (pvz., kontrabandinėms prekėms aptikti skirtų skenerių pirkimo finansavimas arba skaitmeninės ekspertizės mokymo finansavimas) padėjo valstybių narių teisėsaugos institucijoms kovoti su neteisėta tarpvalstybine veikla.
Modernios įrangos įsigijimas taip pat davė teigiamų rezultatų, kurie, nors ir nėra pradiniai programos tikslai, tačiau vis tiek yra naudingi teisėsaugos institucijoms. Pavyzdžiui, patikrinimams kertant sieną atlikti įsigyta įranga pasirodė esanti naudinga neteisėtiems narkotikams ar ginklams aptikti. Tai padėjo konfiskuoti ir neteisėtas medžiagas arba artefaktus, kurie visų pirma kenkia ne ES finansiniams interesams, o kelia bendresnio pobūdžio grėsmę valstybių narių saugumui. Modernios techninės įrangos įsigijimas taip pat pagerino muitinių ir policijos pareigūnų sveikatą ir saugą, nes sumažino radiacijos poveikio riziką. Galiausiai moderni ryšių ir stebėjimo įranga padėjo neišsiduodant stebėti nusikalstamą veiklą.
Atliekant vertinimą paaiškėjo, kad programos lėšomis finansuojamos priemonės yra tvarios, t. y. jų poveikis buvo jaučiamas ir užbaigus programą. Techninės pagalbos tvarumas priklauso nuo įsigyjamos įrangos pobūdžio ir kainų. Tol, kol įranga naudojama kovai su sukčiavimu, ji gali turėti ilgalaikį poveikį. Mokymas ir konferencijos taip pat davė tvarių rezultatų, visų pirma kai dalyviai po renginio savo darbo vietose keitėsi žiniomis ir patirtimi.
Vertinimas taip pat atskleidė aspektų, galinčių mažinti programos veiksmingumą. Jeigu valstybės narės administravimo institucijoms trūksta išteklių ir vėliau jos nesugeba įvykdyti administracinių programos reikalavimų, gali būti teikiama mažiau paraiškų. Jeigu pareiškėjai būtų geriau konsultuojami, tai galėtų būti atsakymas, kaip išspręsti šią problemą.
4.3.Efektyvumas
Apskritai atliekant vertinimą buvo nustatyta, kad programa, tiek kalbant apie mokymą, tiek apie techninę pagalbą, yra efektyvi. Pasverdamos programos išlaidas ir naudą, dauguma suinteresuotųjų šalių nurodė manančios, kad nauda nusveria išlaidas (92 proc. pareiškėjų apklausos atsakymų).
Kai kurie pareiškėjai siūlė palengvinti paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo procesams atlikti reikalingą darbą, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingų laukelių skaičių paraiškos formoje arba sumažinti prašomos informacijos apimtį. Jie taip pat teigė, jog būtų naudinga suteikti papildomų konsultacijų ir pagalbą, kad būtų galima geriau suprasti skyrimo kriterijus ir geriausią patirtį. Tai padėtų išvengti būdingų klaidų ir sutrumpinti paraiškoms parengti reikalingą laiką.
4.4.Suderinamumas
Iš vertinimo matyti, kad vidinis ir išorinis programos suderinamumas buvo patenkinamas. Kalbant konkrečiai apie vidinį suderinamumą, konsultantai, atlikdami tyrimą, programos „Hercule III“ lėšomis finansuojamos veiklos dubliavimo atvejų nenustatė. Tam tikra pagal techninės pagalbos ir mokymo sritis finansuojama veikla gali atrodyti panaši, tačiau ja orientuojamasi į skirtingas auditorijas ir siekiama skirtingų tikslų. Pavyzdžiui, pagal techninės pagalbos ramstį vykdant mokymą visų pirma buvo teikiama informacija apie įsigytos techninės įrangos naudojimą, o pagal mokymo ramstį vykdomais mokymais visų pirma buvo siekiama didinti informuotumą ir keistis geriausia patirtimi. Taigi, pagal programą tinkamos finansuoti veiklos rūšys viena kitą gerai papildė.
Komisija, naudodamasi savo vidaus konsultacijų procesais, užtikrino išorinį programos ir kitų Komisijos išlaidų programų suderinamumą, visų pirma metinių darbo programų rengimo ir dotacijų paraiškų atrankos etapais. Komisija užtikrino, kad nesidubliuotų programos „Hercule III“, „Fiscalis 2020“, „Muitinė 2020“ ir Teisingumo programa – kad programomis būtų siekiama skirtingų tikslų, kaip nustatyta teisės aktuose. Galimų likusių dalinių sutapčių buvo išvengta kiekvienoje metinėje darbo programoje nurodant išsamius duomenis, t. y., be kita ko, duomenis apie metinius tikslus, veiklos rūšį, dalyvius ir naudos gavėjus, kad būtų užkirstas kelias dubliavimuisi.
Atliekant vertinimą taip pat buvo nustatytas geras programos ir Kovos su sukčiavimu informacinės sistemos (AFIS) tarpusavio papildomumas. Numatydama, kad toks faktas bus nustatytas, Komisija nusprendė AFIS įtraukti į ES kovos su sukčiavimu programą, kitu biudžeto laikotarpiu – 2021–2027 m. – pakeisiančią programą „Hercule III“. Galiausiai programoje valstybėms narėms paliekama galimybių savo prašymus orientuoti į ES patvirtintuose įvairiuose kovos su sukčiavimu, vidaus reikalų ir muitinių veiksmų planuose pabrėžiamas sritis. Taip sukuriama papildoma sąveika ir skatinamas suderinamumas su kitomis ES veiksmų sritimis.
4.5.ES pridėtinė vertė
Atliekant vertinimą paaiškėjo programos ES pridėtinė vertė. Suinteresuotosios šalys beveik vienbalsiai nurodė, kad pagal programą atlikti veiksmai turėjo didelę pridėtinę vertę, palyginti su tuo, kas būtų buvę pasiekta nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, jeigu programos nebūtų. Visų pirma respondentai nurodė pridėtinę programos vertę dviejose srityse. Pirma, programa veikė kaip veiksnys, skatinantis ir įgalinantis kovoti su sukčiavimu ir mažinti jo keliamą pavojų ES finansams. Tai visų pirma buvo matoma techninės pagalbos priemonių srityje, kurioje, paramos gavėjų teigimu, dėl nustatytų nacionalinių biudžetų apribojimų jie nebūtų galėję daryti didelių investicijų į techninę įrangą. Šiomis aplinkybėmis keletas paramos gavėjų ir paramos negavusių subjektų paminėjo, kad susiejimas su programa suteikia didesnį jų darbo pagrįstumą nacionaliniu lygmeniu.
Antra, respondentai programą suvokė kaip valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą palengvinantį veiksnį – pagal ją buvo rengiamos konferencijos, mokymas ir kuriami duomenų bazių įrankiai. Tokį tarpvalstybinį bendradarbiavimą būtų buvę daug sunkiau pasiekti nacionaliniu lygmeniu.
5.Išvados ir rekomendacijos
Vertinimo medžiagoje padaryta išvada, kad programa tebėra aktuali. Ji yra darni, veiksminga, efektyvi ir teikia ES pridėtinę vertę. Vis dėlto, atliekant vertinimą, buvo įvardyti ir tam tikri dabartiniai ir numatomi uždaviniai, kurie turi būti sprendžiami pagal vėlesnę naująją ES kovos su sukčiavimu programą, kuri pakeis programą „Hercule III“.
Kaip ir programa „Hercule III“, ES kovos su sukčiavimu programa turėtų būti nuolat pritaikoma kintant sukčiavimo tendencijoms, pvz., atsirandant pažangesnėms technologijoms ir nusikalstamai veiklai, ypač tarpvalstybiniam nusikalstamumui, tampant sudėtingesniam. Tai vienodai taikoma sukčiavimui tiek biudžeto išlaidų, tiek pajamų srityje, kai bandymai išvengti mokesčių ir muitų yra didelė kovos su sukčiavimu problema. Komisija, rengdama naująsias ES kovos su sukčiavimu programos darbo programas, turėtų ir toliau konsultuotis su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas kuo didesnis teikiamos paramos aktualumas.
Programos nauda akivaizdžiai nusvėrė paramos gavėjų patiriamas išlaidas. Tačiau valstybių narių administravimo institucijų administracinių pajėgumų skirtumai kelia problemą, kurią būtų galima įveikti labiau konsultuojant pareiškėjus ir, kai įmanoma, supaprastinant procedūras.
Programa pasirodė esanti suderinama tiek vidaus, tiek išorės aspektais, tačiau svarbu išlaikyti vidines konsultavimosi ir koordinavimo procedūras, kad būtų išvengta dubliavimosi. Pavyzdžiui, pirmajame Komisijos įgyvendinimo sprendime 7 pagal ES kovos su sukčiavimu programą jau konkrečiai aptariamas galimas ES kovos su sukčiavimo programos veiksmų ir naujai sukurtos Muitinio tikrinimo įrangos finansavimo priemonės veiksmų dubliavimasis 8 .
Buvo nustatyta, kad programa teikia aiškią ES pridėtinę vertę. Tačiau, nors išorės konsultantui prieinama gera įrodymų bazė, įvertinti programos poveikį, ypač kiekybiškai, pagal programai „Hercule III“ taikytiną stebėsenos ir vertinimo sistemą tebėra sudėtinga. Pagal naujojo daugiamečio biudžeto nuostatas Komisija rengia kompleksišką vertinimo ir stebėsenos sistemą, taikytiną visoms išlaidų programoms. Be to, ES kovos su sukčiavimu programa galėtų pagerinti dabartinę sistemą – pagal ją būtų galima parengti tinkamą skaičių rodiklių, būdingų tik tinkamiems finansuoti projektams. Taip pat būtų naudinga sukurti centralizuotą įgyvendintų projektų duomenų bazę. Tai padėtų lyginti ir kaupti ES kovos su sukčiavimu programos įgyvendinimo duomenis ir vėliau atlikti vertinimo etapą.
6.Tolesni veiksmai
Pasitikėjimo suteikia tai, kad į šioje ataskaitoje ir – išsamiau – pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente išdėstytas išvadas ir rekomendacijas ES kovos su sukčiavimu programoje jau yra atsižvelgta. Tuo požiūriu šis vertinimas gerai patvirtina dabartinės Komisijos praktikos teisingumą.
ES kovos su sukčiavimo programa turi du pagrindinius tikslus. Pirma, apsaugoti ES finansinius interesus. Antra, remti valstybių narių valdžios institucijų ir Komisijos tarpusavio pagalbą ir bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas tinkamas muitinių ir žemės ūkio teisės aktų taikymas. Be šių tikslų, vertinimas dar parodė, kad ES finansinių interesų apsauga dažnai turi teigiamų šalutinių padarinių – kovai su narkotikais, kovai su šešėline ekonomika bei pinigų plovimu, visuomenės saugumui ir netgi aplinkai bei patikrinimus atliekančių pareigūnų sveikatai.
Naujoji programa apima tiek buvusios programos „Hercule III“ veiklą, tiek AFIS ir Pažeidimų valdymo sistemos (IMS) finansavimą. Tikimasi, kad taip sujungus operatyvinę veiklą bus sukurta sąveika, kuria naudojantis bus galima geriau strategiškai suderinti šias anksčiau buvusias atskiras darbo kryptis.
Vertinant plačiau, pagal ES kovos su sukčiavimu strategiją šiandienos uždaviniai sprendžiami keliais būdais:
pirmiausia, kadangi vis daugiau nusikalstamos veiklos vykdoma kibernetinėje erdvėje, pagal programą remiamos valstybių narių pastangos stiprinti savo skaitmeninius gebėjimus aptikti ir tirti sukčiavimo atvejus. Šiuo tikslu pagal ES kovos su sukčiavimu programą remiamas pažangių analitinių priemonių, duomenų bazių įsigijimas ir organizuojamas ekspertų mokymas skaitmeninės ekspertizės klausimais. Be to, didesnis dėmesys duomenims ir analizei visapusiškai dera su Komisijos kovos su sukčiavimu strategija, kuria skatinama pradėti naudoti pažangias analitines priemones.
Antra, ypatingai atsižvelgiant į didėjančias ES naujojo biudžeto išlaidas ir priemonės „NextGenerationEU“ išlaidas, pagal ES kovos su sukčiavimu programą didelė finansavimo dalis iš pajamų dalies perkeliama kovai su sukčiavimu išlaidų srityje, be kita ko, vykdomai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Tokį paradigmos pokytį dar labiau sustiprina tai, kad ES dabar yra sukūrusi naują muitinio tikrinimo įrangos pirkimo, atnaujinimo ir techninės priežiūros programą. Šia nauja priemone, kuriai dabartiniu septynerių metų laikotarpiu skirtas maždaug 1 mlrd. EUR biudžetas, bus atlaisvinta šiek tiek ES kovos su sukčiavimu programos išteklių, nes muitinio tikrinimo įrangai buvo išnaudota didelė pagal programą „Hercule III“ teikiamos techninės pagalbos lėšų dalis.
Atsižvelgdama į šio vertinimo metu nustatytus faktus, Komisija mano, kad ES kovos su sukčiavimu programa yra patikimas pagrindas remti valstybių narių ir kitų tinkamų finansuoti subjektų pastangas kovoti su nuolat kintančia sukčiavimo praktika. Komisija taip pat atsižvelgia į naują institucinę Europos lygmens struktūrą, susidariusią pradėjus veikti Europos prokuratūrai.
Labiau operatyviniu lygmeniu, ateičiai skirtose rekomendacijose apibendrinant pagrindinius vertinimo faktus, išryškėjo du aspektai: pirma, suinteresuotosios šalys išreiškė pageidavimą gauti išsamesnių Komisijos konsultacijų rengiant paraišką. Šį pageidavimą Komisija su OLAF, kaip vadovaujančiąja tarnyba, apsvarstys 2022 m. ir vėliau skelbdama kitus kvietimus teikti pasiūlymus, nepamiršdama, kad procesu turi būti suteiktos sąžiningos ir vienodos galimybės visiems pareiškėjams. Antra, vertinimo metu nustatyti faktai verčia Komisiją dar kartą apsvarstyti trapią pusiausvyrą – viena vertus, tvirtą norą kuo labiau sumažinti administracinę pareiškėjų naštą, kita vertus, poreikį turėti daugiau lengvai prieinamos informacijos stebėsenai vykdyti ir ex post vertinimams atlikti. Šią pusiausvyrą nelengva rasti, Komisija ieškos būdų šiuo tikslu toliau optimizuoti savo ataskaitų teikimo priemones.