EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 393 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES pasienio regionai. Gyvosios Europos integracijos laboratorijos

1.ĮVADAS

Kai Europos Komisija priėmė savo komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ 1 (toliau – 2017 m. komunikatas), beveik niekas nežinojo, kad po trejų metų, kai buvo uždaryta daug sienos perėjimo punktų ir imtasi precedento neturinčių priemonių, kuriomis apribota mūsų judėjimo laisvė ir suvaržytas tarpvalstybinis gyvenimas, labai gerai suprasime, kad vidaus sienos egzistuoja.

2017 m. komunikate pabrėžta, kad pasienio regionai Europos integracijos procese atlieka labai svarbų vaidmenį. Dauguma pasienio regionų atstovų savo regionus laiko Europos integracijos laboratorijomis, nes jie yra aktyvios tarpvalstybinės sąveikos centrai, kuriuose daugybė žmonių kasdien vykdo veiklą abiejose sienos pusėse. Tai – regionai, kuriuose labai gerai matomi bendrosios rinkos ir judėjimo laisvės pranašumai ir kuriuose dažnai pirmą kartą išbandomos naujos Europos integracijos idėjos ir sprendimai.

2017 m. komunikate taip pat pabrėžti nuolatiniai sunkumai, turintys įtakos daugeliui tarpvalstybinio gyvenimo aspektų: tarpvalstybinio viešojo transporto trūkumas, sunkumai pripažįstant įgūdžius ir diplomus, ribotos galimybės naudotis netoliese teikiamomis viešosiomis paslaugomis ir tai, kad dažnai nėra tikrų tarpvalstybinio valdymo sistemų, kad būtų galima kartu valdyti bendrus išteklius, iššūkius ir galimybes. Įgyvendinti pasienio regionų plataus užmojo tikslus dažnai trukdo nacionalinių taisyklių skirtumai, kuriuos lemia nevienodai įgyvendinama ES teisinė sistema, pavyzdžiui, ES direktyvos.

2020 ir 2021 m. per COVID-19 pandemiją išryškėjo itin didelė ES valstybių narių ir regionų tarpusavio priklausomybė. Deja, pandemija taip pat kartais atskleidė, kokios pažeidžiamos gali būti mūsų vidaus sienos ir kaip greitai galime netekti galimybės naudotis atvira erdve ir judėjimo laisve, nors ir laikinai. Daugelyje valstybių narių vienos iš priemonių, kurių buvo imtasi pirmiausia, buvo vidaus sienų kontrolės sugrąžinimas ir draudimas patekti į jų teritoriją, taikomas kaimynams, kurie paprastai dėl įvairių priežasčių dažnai kerta sienas. Neigiamas šių priemonių poveikis greitai tapo akivaizdus daugelyje pasienio regionų 2 . Juose sustojo paslaugų teikimas, be kita ko, sveikatos priežiūros įstaigose, nes pasienio darbuotojai negalėjo patekti į savo darbo vietas. Dėl laisvam prekių judėjimui iškilusių kliūčių sutriko labai reikalingos medicinos įrangos tiekimas. Šį neigiamą poveikį patvirtino ir visuomenė – per Komisijos 2020 m. surengtas viešas konsultacijas dėl tarpvalstybinių kliūčių įveikimo 3 65 proc. respondentų nurodė, kad uždarius sienas jie dažniau ėmė sieną laikyti viena iš kliūčių. Todėl neseniai priimtoje Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės be vidaus sienų strategijoje 4 tinkamai atsižvelgiama į per COVID-19 pandemiją įgytą patirtį ir išmoktas pamokas. Be to, Komisija pradėjo rengti Šengeno sienų kodekso pakeitimus, kuriais turėtų būti pašalinti nustatyti dabartinės sistemos trūkumai.

Vis dėlto dešimtmečius trukę geri kaimyniniai santykiai ir konstruktyvus tarpvalstybinis bendradarbiavimas taip pat pavirto neeiliniais solidarumo veiksmais. Tam tikrose valstybėse narėse pacientų, kuriems reikalinga intensyvioji terapija, buvo gerokai mažiau negu kitose ir jos padėjo į savo įstaigas priimdamos pacientus iš didesnių poreikių turinčių kaimyninių šalių. Prie kai kurių sienų anksčiau įsteigtose tarpvalstybinėse struktūrose buvo koordinuojami reagavimo į krizę veiksmai. Kaip paaiškėjo, šios struktūros nuolat keičiamų ir nenuoseklių taisyklių dažnai gluminamiems žmonėms buvo neįkainojamas patikimos informacijos šaltinis. Be to, buvome nuolatinių paprasto žmogiško kaimyninių bendruomenių gebėjimo įsijausti apraiškų liudininkai.

Europos Komisija, atsižvelgdama į savo teisinius įgaliojimus, sparčiai ėmėsi atsakomųjų veiksmų: greitai atvėrė būtiniausių prekių vežimui tranzitu skirtus vadinamuosius žaliuosius koridorius ir priėmė dvejas gaires: dėl laisvo darbuotojų judėjimo 6 ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje 7 .

Be to, remiantis Komisijos pasiūlymu, Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 8 ir Rekomendacijoje (ES) 2021/119 9 , kuria iš dalies keičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475, vadovaujamasi suderintu požiūriu į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją. Iš dalies pakeistoje rekomendacijoje pasienio regionų vietovių gyventojams, kurie vykdami į darbą arba mokyklą, norėdami gauti medicininės priežiūros paslaugas arba pasirūpinti šeimos nariais dažnai kerta sieną, numatytos specialios nuostatos. Iš tokių asmenų, jiems kertant sieną būtiniausiais tikslais, neturėtų būti reikalaujama laikytis karantino. Be to, jei šiuose regionuose per sieną vykstantiems asmenims nustatomas reikalavimas atlikti testą, testavimo dažnumas turėtų būti proporcingas. Jei epidemiologinė situacija abiejose sienos pusėse yra panaši, neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl kelionės atlikti testą.

Vis dėlto per šią krizę paaiškėjo, kad pasienio vietovių atsparumo lygis labai priklauso nuo institucinės struktūros ir pasirengimo lygio, kuris dažnai nustatomas ir dėl kurio sprendimai priimami nacionaliniu lygmeniu. Būtų verta šį aspektą apsvarstyti išsamiau.

Todėl šią ataskaitą sudaro du skyriai. Pirmame skyriuje apžvelgiama pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. komunikato veiksmų plane išdėstytus veiksmus. Antrame šios ataskaitos skyriuje, remiantis analitiniu darbu ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, taip pat per COVID-19 krizę įgyta patirtimi, peržiūrimas 2017 m. veiksmų planas, siekiant padidinti jo veiksmingumą ir jį pritaikyti prie naujų realijų. Imtis naujų veiksmų Europos Komisija nesiūlo, tačiau nagrinėja, kaip 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytomis iniciatyvomis ir programomis būtų galima pasinaudoti pasienio vietovių, kurių ekonomiką dažnai labai smarkiai sutrikdė ši krizė, atsigavimui skatinti. Šioje ataskaitoje taip pat nagrinėjamas ES išorės sienų su kaimyninėmis šalimis, kurios žengia sutartu stojimo į Europos Sąjungą keliu, aspektas.

2.Veiksmų plano įgyvendinimas. Pagrindiniai laimėjimai 

Darbai įgyvendinant 2017 m. 10-ies punktų veiksmų planą, kuriuos koordinuoja Pasienio ryšių punktas, vyksta jau šiek tiek ilgiau negu trejus metus. Išsamus kiekvieno veiksmo įvertinimas pateikiamas šios ataskaitos pabaigoje esančioje lentelėje. 2020 m., siekiant suprasti šių veiksmų poveikį ir esamą padėtį pasienio regionuose, buvo surengtos viešos konsultacijos. Jų metu buvo pateikti 453 atsiliepimai, kuriais remtasi rengiant šią ataskaitą.

Tam tikri atsiliepimai yra itin svarbūs, todėl į juos toliau atskirai atkreipiamas dėmesys. Šie atsiliepimai svarbūs dėl kelių priežasčių: kai kurie iš jų padėjo geriau suprasti nuolatinius sunkumus, su kuriais susiduria pasienio regionuose gyvenantys žmonės, o kiti suteikė naują postūmį plėtoti bendras tarpvalstybines iniciatyvas. Apskritai šie atsiliepimai buvo naudingi rengiant šią ataskaitą.

1.Sustiprintas tarpvalstybinės sąveikos priemonių rinkinys

2018 m. Komisija, siekdama suteikti teisinę priemonę, skirtą ieškoti praktinių sprendimų, kaip įveikti tarpvalstybines teisinio arba administracinio pobūdžio kliūtis, priėmė sprendimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti (angl. ECBM) 10 . 2019 m., imdamasi veiksmų šioms kliūtims įveikti, Komisija pradėjo įgyvendinti novatorišką iniciatyvą „b-solutions“ 11 , pagal kurią pasienio regionų valdžios institucijoms teikiama teisinė parama, kad būtų galima nustatyti pagrindines teisinių ar administracinių kliūčių, turinčių įtakos pasienio regionų tarpvalstybinei sąveikai, priežastis ir išnagrinėti galimą (-us) sprendimą (-us). Tai – sėkmingas procesas, kurio metu išnagrinėta 90 pasienio kliūčių atvejų. Šie atvejai susiję su 27-iais pasienio regionais 21-oje valstybėje narėje, o juos nagrinėjant šalinamos daugiausia užimtumo, viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir institucinio bendradarbiavimo sričių kliūtys.

Iš pagrindinės įgyvendinant iniciatyvą „b-solutions“ įgytos patirties matyti, kad:

1)sprendimai turi būti pritaikyti prie konkrečių aplinkybių, nors kartais gali būti naudinga ir patirtis, įgyta panašias kliūtis šalinant kituose pasienio regionuose;

2)sprendimų įgyvendinimas paprastai yra sudėtingas ir ilgas procesas, kuris yra įmanomas tik dalyvaujant įvairiais lygmenimis sprendimus priimančioms institucijoms ir joms prisiimant politinius įsipareigojimus;

3)sprendimams nustatyti gali būti naudojama daug įvairių priemonių: kai kurios iš jų gali būti Europos masto, o kitomis jau gali būti naudojamasi nacionaliniu lygmeniu. Vis dėlto šiems sprendimams įgyvendinti dažnai reikia pakeisti teisinę sistemą.

Apskritai vienas iš iniciatyvos „b-solutions“ sėkmės veiksnių taip pat yra tai, kad ją įgyvendinant suteikiama galimybė sudaryti ilgesnio laikotarpio valstybių narių ir regionų susitarimus ir taip galutinai pašalinti kliūtis. Tai išsamiau paaiškinta toliau esančiame langelyje. Šie bandomieji projektai taip pat atspindi mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti ateities galimybes. Iš pirmųjų 43 iniciatyvos „b-solutions“ atvejų 13 atvejų (30 proc.) dalyviai ir ekspertai aiškiai išreiškė nuomonę, kad tokia ES teisinė priemonė kaip mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti, jeigu ji būtų buvusi prieinama, būtų padėjusi pašalinti nuolatines pasienio kliūtis 12 . Dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti Europos Parlamentas 2019 m. priėmė iš esmės palankią poziciją 13 , tačiau Taryboje dėl jo vis dar vyksta diskusijos. Komisija tebėra įsitikinusi, kad šis pasiūlymas duotų nemažai naudos.

2.Pokyčiai tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje

Pastaruosius kelerius metus sveikatos priežiūros sektoriui skiriama daugiau dėmesio, todėl dabar daug geriau suprantami tokie klausimai kaip tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos, jų pridėtinė vertė (pavyzdžiui, suteikiant galimybių lengviau naudotis netoli pacientų teikiamomis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis) ir su jomis siejamos pasikartojančios problemos (dažnai susijusios su gydymo išlaidų kompensavimu). Politikos pokyčiai kartu su finansine parama, teikiama, be kita ko, įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis finansuojamas INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, padeda plėtoti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios dažnai gali išgelbėti gyvybes (pvz., sudarant sąlygas pasienio gyventojams daug greičiau patekti į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas arba greitosios medicinos pagalbos tarnybas).

3. Naujos tarpvalstybinio viešojo transporto jungtys

Be teisinių kliūčių, vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria pasienio regionuose gyvenantys žmonės, yra ribotos galimybės vykstant į kitoje sienos pusėje esančias vietoves naudotis viešuoju transportu. Prie sienos nustojama teikti vis dar pernelyg daug paslaugų ir pernelyg daug administracinių kliūčių daro neigiamą poveikį bendroms viešojo transporto sistemoms. Sudarius išsamų trūkstamų geležinkelio sektoriaus jungčių žemėlapį ir įgyvendinus keletą konkrečių ES biudžeto lėšomis finansuojamų projektų, dabar ši problema sprendžiama keliuose pasienio regionuose. Siekiant plėtoti bendras paslaugas, be kita ko, integruoti tvarkaraščius ir bilietų pardavimo sistemas, kai kuriuose pasienio regionuose užmegzti partnerystės ryšiai. Dar daug reikia nuveikti, tačiau padaryta didelė pažanga.

4.Aiški finansinės paramos sistema

2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis INTERREG reglamentas 14 ., skirtas 2021–2027 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms remti. Į jį įtrauktas naujas konkretus INTERREG tikslas „geresnis bendradarbiavimo valdymas“, kuriuo stiprinamos INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų galimybės (tiek prie vidaus, tiek prie išorės sienų) aktyviai padėti šalinti pasienio kliūtis šiuose regionuose. Be to, Europos Komisija būsimoms programos institucijoms pateikė pasienio regionams skirtus orientacinius dokumentus, parengtus siekiant valstybėms narėms, regionams ir šalims partnerėms suteikti informacijos apie programavimo procesą ir grindžiamus daugiausia žiniomis, įgytomis įgyvendinant 2017 m. veiksmų planą. Be to, naujajame ERPF reglamente 15 valstybės narės ir regionai aktyviai raginami naudotis nacionalinėmis ir regioninėmis ERPF programomis ir investuoti į tarpvalstybines iniciatyvas ir infrastruktūros projektus. Naudojimasis sąveika su investicijomis į kaimyninius regionus būtų svarbus žingsnis pasienio regionuose didinant sanglaudos politikos veiksmingumą.

3.Tolesni veiksmai

Pasienio regionams reikalingi konkrečiai jiems pritaikyti sprendimai ir politika, galintys padėti kuo labiau padidinti jų potencialą, pašalinti esamas kliūtis ir skatinti jų ekonomikos atsigavimą ir atsparumą. Tokią nuomonę išreiškė ir europiečiai per 2020 m. viešas konsultacijas. 79 proc. respondentų 16 teigė, kad „pasienio regionams skirti Europos veiksmai yra svarbūs, nes padeda stiprinti asmenų ir organizacijų pasitikėjimą, ir todėl, kad jais pabrėžiama, jog nacionalinėse teisinėse sistemose dažnai neatsižvelgiama į pasienio teritorijas“. Be to, 42 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad veiksmai, kurių Europos Komisija ėmėsi per pastaruosius penkerius metus, kaip niekada prisidėjo prie pasienio regionų skatinimo ir turėtų būti tęsiami. Galiausiai 65 proc. respondentų nesutiko, kad Komisija turėtų imtis tik su INTERREG finansavimo teikimu susijusių veiksmų.

Remdamasi nuo 2017 m. įgyta patirtimi, įskaitant per COVID-19 krizę įgytą patirtį, visų pirma atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti geresnį ir glaudesnį institucinį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip pat spręsti neatidėliotinus Europoje ir pasaulyje kylančius su klimato kaita susijusius uždavinius, Komisija siūlo veiksmus iš naujo suskirstyti į keturias toliau išvardytas grupes. 

I.Atsparumo didinimas stiprinant institucinį bendradarbiavimą

II.Daugiau ir geresnės tarpvalstybinės viešosios paslaugos

III.Dinamiškos tarpvalstybinės darbo rinkos

IV.Pasienio regionai kaip Europos žaliojo kurso iniciatyvos įgyvendinimo partneriai

Imantis šioms grupėms priskiriamų veiksmų pasienio regionams turi būti sudaromos sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu išbandyti novatoriškus sprendimus ir toliau atlikti savo, kaip Europos integracijos centrų ir laboratorijų, vaidmenį. Pasienio teritorijos padeda plačiajai visuomenei parodyti Europos integracijos pranašumus ir trūkumus ir pranašumus paversti tikrove. Todėl Komisija ir valstybės narės, kartu plėtodamos novatoriškus jų integracijos ir tarpvalstybinių mainų stiprinimo metodus, turi bendradarbiauti su šiais regionais. Paskui pasienio regionuose sukurtus ir išbandytus Europos integracijos stiprinimo metodus ir sprendimus būtų galima platesniu mastu taikyti ir kituose regionuose.

Novatoriški veiksmai, skirti pasienio regionų vystymuisi skatinti, gali būti įgyvendinami, jeigu įvairiose darbo srityse viešosios institucijos ir kitos organizacijos pasienio regioną laikys ne dviejų atskirų dalių suma, o vienu dariniu. Šį tikslą galima pasiekti pasitelkiant naują politiką ir 2021–2027 m. finansines priemones. Šiuo metu novatoriški sprendimai diegiami keliose politikos srityse, pavyzdžiui:

·Skaitmeninės Europos programos 17 lėšomis finansuojami Europos skaitmeninių inovacijų centrai (angl. EDIH), taip pat sustiprinta sąveikumo politika gali padėti skatinti aktyvesnį kaimyninių šalių bendradarbiavimą ir teikti paramą pasienio regionuose diegiant skaitmenines viešųjų paslaugų ir įmonių inovacijas;

·suderinti viešųjų pirkimų administraciniai procesai gali padėti stiprinti tarpvalstybinius verslo ryšius. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdinę iniciatyvą „Modernise“ įgyvendinant tarpvalstybinius susietojo viešojo administravimo projektus būtų galima stiprinti kaimyninių regionų administravimo institucijų bendradarbiavimą. Į 2014 m. Viešųjų pirkimų direktyvas 18 įtrauktos specialios nuostatos dėl tam tikrais atvejais taikomų bendrų viešųjų pirkimų ir dėl viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja skirtingų valstybių narių perkančiosios organizacijos, visų pirma bendri teisiniai subjektai, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes;

·MVĮ strategijoje 19 nustatyta pasienio regionams skirta sprendimų, kaip išspręsti MVĮ kylančius tarpvalstybinius klausimus, paieškos sistema;

·į Europos infrastruktūros tinklų priemonę 20 , kiek tai sietina su TEN-T tinklu, įtraukti tiksliniai veiksmai, susiję su tarpvalstybinėmis jungtimis, kuriais siekiama integruoti abipus sienos esančius transporto tinklus ir skaitmeninę infrastruktūrą bei paslaugas 21 ;

·daug dėmesio skiriant tvarumui ir pandemijos poveikiui atsiranda nauja vartotojų karta, kuri ieško galimybių atostogauti išmetant nedaug anglies dioksido arba nepaliekant plastiko atliekų. Tai suteikia naujų tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybių tokiose srityse kaip bendras turizmas ir pažangių bei tvarių turizmo vietovių vietos tinklai.

Planuodama būsimus veiksmus, Komisija padės pasienio regionams diegti inovacijas didindama jų patrauklumą pasienio bendruomenėms, kad būtų ne tik išlaikoma esama padėtis, bet ir užtikrinamas jų klestėjimas, kuo geriau išnaudojant jų regionų potencialą.

Skatinant pasienio regionų vystymąsi jaunimas taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį. Tai, kad jaunimas labai domisi tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, matyti iš jo aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant INTERREG savanoriškos veiklos programą 22 , sukurtą įsteigus Europos savanorių tarnybą. Nuo 2019 m. įgyvendinant INTERREG programas ir projektus kaip savanoriai dalyvavo daugiau kaip 500 jaunuolių. Kai kurie iš jų taip pat prisidėjo rengiant Jaunimo bendradarbiavimo manifestą 23 .

Daugumą aspektų, išdėstytų toliau pateiktose keturiose grupėse, prie visų ES vidaus ir išorės sienų galima finansiškai remti įgyvendinant naująsias INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir INTERREG NEXT programas. Visų pirma, konkrečiai šiam tikslui INTERREG reglamente nustatytas naujasis tikslas „geresnis bendradarbiavimo valdymas“. Iš 65 tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, kurias 2021–2027 m. numatyta įgyvendinti prie ES vidaus ir išorės sienų, įgyvendinant mažiausiai 50 programų bus naudojamasi šiuo tikslu tarpvalstybiniam valdymui stiprinti. Pavyzdžiui, programų projektuose galėtų būti numatyta įsteigti nedidelius projekto fondus, skirtus kliūtims šalinti arba investuoti į bendro plėtros strategijų rengimo arba bendrų teritorijų planavimo mechanizmų kūrimo procesus. Finansinė parama taip pat galėtų būti skiriama bendrų viešųjų paslaugų teikimo poreikiui išnagrinėti arba siekiant investuoti į patikimų tarpvalstybinių statistinių duomenų rengimą, kaip neseniai rekomendavo Europos Audito Rūmai 24 .

3.1.Atsparumo didinimas stiprinant institucinį bendradarbiavimą

Siekiant užtikrinti veiksmų tvarumą ir ilgalaikiškumą, taip pat kad veiksmai nepriklausytų tik nuo pavienių asmenų geros valios, bet kokie veiksmai, kurių imamasi pasienio regionams remti, turi būti grindžiami tvirtais valdymo mechanizmais. Yra daug galimybių toliau plėtoti bendrą mūsų pasienio regionų valdymą: pradedant bendrų viešų konsultacijų dėl būsimų investicijų rengimu ir baigiant galimybių vykdyti bendrą žemės tvarkymą ir teikti bendras viešąsias paslaugas remiantis artumo principu svarstymu. Per 2020 m. viešas konsultacijas 56 proc. respondentų nurodė, kad pagrindinės su teisėkūros procesais siejamos kliūtys yra susijusios su instituciniu bendradarbiavimu.

Jau galima naudotis bendradarbiavimui skirtomis ES priemonėmis, visų pirma sudaryti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), kuriomis nustatoma stabili bendrų iniciatyvų ir investicijų įgyvendinimo teisinė sistema. Šiuo metu veikia 80 ETBG, kurios vykdo veiklą įvairiose srityse, įskaitant viešųjų paslaugų valdymą. Vis dėlto, norint stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, būtina glaudžiau bendradarbiauti su už įgyvendinimą atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. Komisija kartu su Regionų komiteto administruojama ETBG platforma 25 stengsis skatinti visoje ES naudotis šiomis grupėmis. Palaikant kitų formų ES biudžeto lėšomis remiamą bendradarbiavimą, pavyzdžiui, pagal programą „Erasmus+“ įgyvendinant Europos universitetų aljansų iniciatyvą 26 arba steigiant Europos skaitmeninių inovacijų centrus, ETBG teisine priemone galima naudotis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui palaikyti, taip išplečiant jo poveikį už sanglaudos politikos ribų.

Komisijos 2018 m. pasiūlytu mechanizmu teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti taip pat suteikiama būdų pasinaudoti pasienio regionų potencialu įdiegiant pasienio kliūčių šalinimo teisinę sistemą. Jeigu pagal užmegzto bendradarbiavimo principus tokia sistema jau numatyta, mechanizmu teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti suteikiama papildomų galimybių, o jeigu oficialiai įtvirtinto kliūčių šalinimo mechanizmo nėra, mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti yra jau parengtas naudoti sprendimas.

Valstybių narių lygmeniu bendradarbiavimas palengvinamas galiojančiais oficialiais susitarimais, nes juose numatoma bendra sutarta veiklos vykdymo teisinė sistema. Užtikrinant nuoseklią sąveikos sistemą svarbų vaidmenį atlieka regioninės grupės, pavyzdžiui, Beniliukso sąjunga arba Šiaurės ministrų taryba. Panašių tikslų siekiama dvišaliais susitarimais, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos sudaryta Acheno sutartimi arba Estijos ir Latvijos tarpvyriausybine komisija. Daugiau būtų galima pasiekti, pavyzdžiui, nagrinėjant galimybes rengiant naujus teisės aktus arba į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos direktyvas kartu atlikti tinkamumo pasienio regionams patikrinimus. Naudingas tokios veiklos pagrindas yra teritorinio poveikio vertinimas, kuriuo Komisija šiuo metu naudojasi kaip viena iš savo Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemonių. Palaikydamos dvišalius santykius valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima palengvinti tarpvalstybinę sąveiką, visų pirma suteikiant galimybę nukrypti nuo nacionalinių taisyklių arba stiprinant bendromis žiniomis, standartais ir pasitikėjimu grindžiamą tarpusavio pripažinimą.

Komisija yra pasirengusi padėti plėtoti tvirtesnes pasienio regionų valdymo sistemas. Šį tikslą galima pasiekti keliais būdais, keletas iš jų išvardyti toliau esančiame langelyje. Valstybės narės ir regionai raginami dalyvauti šiame procese, visų pirma naudojantis naujos kartos INTERREG tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis investuoti į tvarias prie konkrečių jų aplinkybių pritaikytas bendradarbiavimo sistemas.

3.2.Daugiau ir geresnės tarpvalstybinės viešosios paslaugos

Pasienio regionuose gyvenantys žmonės dažnai būna įsikūrę toli nuo jų šalies teritorijoje teikiamų paslaugų ir nepakankamai su jomis sujungti skaitmeniniu būdu, tačiau netoli kitoje sienos pusėje vietos lygmeniu teikiamų paslaugų. Kai kurie pasienio regionai jau nuo seno dalijasi viešosiomis paslaugomis arba netgi telkia išteklius, kad galėtų visiems abiejose šalies sienos pusėse gyvenantiems asmenims teikti paslaugas vietos lygmeniu. Per 2020 m. viešas konsultacijas respondentai nurodė, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti naudotis tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis, yra sunkumai, susiję su patikimo viešojo transporto prieinamumu, po kurių seka bendrų skaitmeninių paslaugų trūkumas.

Per COVID-19 pandemiją paaiškėjo du tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, teikiamų sveikatos priežiūros sektoriuje, aspektai 29 . Viena vertus, staiga nustačius tarpvalstybinio judėjimo apribojimus ne tik pacientai, bet ir medicinos darbuotojai nebegalėjo patekti į sveikatos priežiūros įstaigas. Paradoksalu, tačiau dėl šių apribojimų tapo akivaizdu, kokie svarbūs yra kasdieniai tarpvalstybiniai srautai. Kita vertus, didelis medicinos paslaugų poreikis paskatino solidarumo abipus sienos apraiškas ir parodė, kad pasienio regionų atsparumas krizėms priklauso nuo tarpusavio bendradarbiavimo tarpvalstybiniu lygmeniu.

Panašios išvados padarytos dėl galimybių naudotis švietimo, kultūros ir laisvalaikio paslaugomis, nepamirštant būtinybės sudaryti sąlygas patekti į paslaugų teikimo vietas naudojantis mažo anglies dioksido kiekio transporto sistemomis, pavyzdžiui, traukiniais, tramvajais ir autobusais. Pavyzdžiui, ES energetikos sistemos integravimo strategijoje 30 nustatyta, kad nuolat nepakanka tarpvalstybinio elektra varomų transporto priemonių įkrovimo paslaugų sąveikumo, o tai trukdo tarpvalstybiniu mastu plėtoti žalesnes transporto paslaugas.

Neseniai atlikus INTERREG programos „Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklas“ lėšomis finansuotą tyrimą 31 surinkta informacija apie 580 prie ES vidaus sienų teikiamų tarpvalstybinių viešųjų paslaugų. Šiuo metu dauguma šių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikiamos aplinkos apsaugos, civilinės saugos, nelaimių valdymo ir transporto srityse. Iš ateities tendencijų matyti, kad numatoma teikti naujas tarpvalstybines viešąsias paslaugas, ypač teritorijų planavimo, ekonominės plėtros, turizmo ir kultūros srityse. Daugelyje regionų nagrinėjamos galimybės teikti tarpvalstybines viešąsias sveikatos priežiūros ir darbo rinkos paslaugas. Kilus pandemijai dėmesys taip pat atkreiptas į skaitmeninimo svarbą. Remti pasienio regionus reiškia užtikrinti, kad, vadovaujantis Europos sąveikumo sistemoje ir ES e. valdžios veiksmų plane 32 išdėstyta vizija ir principais, skaitmeninės viešosios paslaugos būtų savaime sąveikios ir tarpvalstybinės.

Tiek Regionų komitetas savo 2020 m. pateiktoje nuomonėje 33 , tiek Europos Parlamentas, įgyvendindamas bandomąjį projektą „Integruota tarpvalstybinio reagavimo į krizę iniciatyva“ (CB-CRII) 34 , pabrėžė būtinybę užtikrinti tvirtesnę ir stabilesnę tarpvalstybinių viešųjų paslaugų sistemą. Europos Komisija visiškai pritaria šiam tikslui ir siūlo šioje srityje imtis konkrečių veiksmų.

3.3.Dinamiškos tarpvalstybinės darbo rinkos

Daugeliui pasienio regionų būdingi socialiniai ir ekonominiai dviejose šalies sienos pusėse esančių vietovių skirtumai. Kuriant tikras tarpvalstybines darbo rinkas tiek įmonėms, tiek darbo ieškantiems asmenims suteikiama daug privalumų: darbdaviai gali naudotis didesne įgūdžių ir kompetencijų išteklių baze, o darbo ieškantys asmenys – rinktis iš daugiau laisvų darbo vietų. Be to, išbandyti gretimas rinkas norinčios MVĮ galės tiesiogiai rinktis iš greičiausiai kitokias kalbas mokančių darbo ieškančių asmenų. Todėl važinėjant dirbti į kitą šalį galima išvengti socialinių migracijos išlaidų, kurios kitu atveju galėtų būti paskata aukštos kvalifikacijos darbo jėgai išvykti iš pasienio regionų.

Tačiau tam, kad ši idėja būtų sėkminga, pasienio regionai tokiose srityse kaip švietimas ir mokymas, įgūdžiai ir kompetencijos, užimtumas ir galimybės naudotis socialine apsauga turėtų būti laikomi viena teritorija. Vis dėlto kol kas taip nėra – per 2020 m. viešas konsultacijas respondentai nurodė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais pasienio regionuose susiduriama švietimo, mokymo ir užimtumo srityse, yra kalbos skirtumai ir sunkumai pripažįstant diplomus, įgūdžius ir kvalifikacijas.

Be to, šiuo metu retai kada sistemingai skatinama mokytis ir ieškoti darbo kaimyninėje šalyje, todėl tampa sudėtinga kuo geriau išnaudoti paklausos ir pasiūlos visame didesniame pasienio regione potencialą. Toliau pateikiama keletas kylančių sunkumų pavyzdžių 36 :

-su kvalifikacijų pripažinimu susijusios kliūtys, įskaitant informacijos arba žinių apie atitinkamas administracines procedūras trūkumą, nepaisant to, kad taikomos tokios skaidrumo užtikrinimo priemonės kaip Europos kvalifikacijų sandara ir tokios teisinės priemonės kaip Profesinių kvalifikacijų direktyva;

-sunkumai nustatant esamas laisvas darbo vietas arba susisiekiant su galimais darbdaviais, kuriuos lemia nepakankama darbo rinkos integracija ir nepakankamas užimtumo tarnybų veiklos koordinavimas. Labai dažnai suderintai neskelbiama apie abiejose sienos pusėse esančias laisvas darbo vietas. Viena iš kliūčių taip pat yra nepakankamas skaitmeninių sistemų sąveikumas;

-važinėjantiesiems į darbą būdingų problemų gali kilti ir dėl sudėtingos nacionalinės mokesčių ir galimybių naudotis socialine apsauga tvarkos, taip pat taikomų teisės aktų;

-su nuotolinio darbo praktika susijusios pasienio darbuotojų kliūtys, kurių atsiranda dėl to, kad sudėtinga nustatyti taikytinus teisės aktus ir kad pasienio regionų kaimo vietovėse trūksta greito ir patikimo interneto ryšio.

Nors imtasi svarbių priemonių, pasienio darbuotojai susiduria su šiais sunkumais. Pavyzdžiui, populiarėjant nuotoliniam darbui Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija 37 pateikė rekomendacijas, kaip surasti praktinius sprendimus, kad „įprastos“ darbo vietos šalyje (t. y. paprastai ten, kur veikia įmonė) darbuotai galėtų likti drausti socialiniu draudimu.

Kasdien važinėti į darbą kertant sieną ir grįžti namo turėtų būti taip pat paprasta kaip į darbą važinėti iš didelio miesto priemiesčių. Akivaizdu, kad praktikoje pasienio darbuotojai turi turėti tokias pat teises kaip ir darbuotojai, kurie, vykdami į darbą, kasdien nekerta sienos. Kai tik atsiranda įrodymų, kad dėl nacionalinės ir regioninės teisinių sistemų pasienio darbuotojai, palyginti su kitais darbuotojais, patenka į pažeidžiamesnę padėtį, šios sistemos turėtų būti patikrinamos ir peržiūrimos. Siekiant užkirsti kelią prieštaringiems arba be reikalo sudėtingiems atvejams, pasienio darbuotojams turėtų būti taikomos tokios pat kaip ir nacionaliniu lygmeniu taikomos administracinės procedūros. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę priimti fiskalinę politiką ir sudaryti susitarimus, kurie nedarytų neigiamo poveikio jokiam regionui, pavyzdžiui, kaip siūlo Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas 38 .

Europos darbo institucija (EDI) sudaro palankesnes sąlygas asmenims ir darbdaviams lengviau gauti informaciją apie darbo jėgos judumo paslaugas. Ji stiprins nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir atliks jų tarpininkės sprendžiant su darbo teise ir socialine apsauga susijusius klausimus vaidmenį. Darbo rinkos turėtų įgyti labiau europinę perspektyvą. Komisija sistemingiau nagrinės tarpvalstybinius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su struktūruotu ir ilgalaikiu statistikos apie važinėjimą dirbti į kitą šalį plėtojimu.

Tas pats pasakytina ir apie švietimą, mokymą ir įgūdžius. Tai reiškia, kad žmonės gali turėti galimybę leisti vaikus į mokyklą arba vaikų darželį gyvenamojoje šalyje, tačiau, norėdami pasinaudoti šiomis paslaugomis ten, kur dirba, gali turėti atlikti administracines procedūras arba susidurti su teisinėmis kliūtimis. Tas pats pasakytina ir apie mokomosios praktikos arba profesinio mokymo galimybes. Aukštojo mokslo srityje skatinant daugiakalbystę svarbų vaidmenį gali atlikti Europos universitetų aljansai kartu su partneriais kaimyniniuose pasienio regionuose.

Pasienio regionuose gyvenantys žmonės turėtų turėti galimybę dalyvauti švietimo ir mokymo programose abiejose sienos pusėse. Retai apgyvendintuose regionuose arba regionuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja, nagrinėjant galimybę užtikrinti suderintą švietimo ir mokymo paslaugų pasiūlą galima padėti išlaikyti tas paslaugas, kurioms gresia pavojus išnykti. Dalijimasis švietimo ištekliais pasienio regionuose taip pat padeda skatinti dvikalbystę, tarpusavio pasitikėjimą ir bendrus įgūdžius, o visa tai naudinga Europos integracijai.

Europos švietimo erdvė 39  – akivaizdus pavyzdys, iš kurio matyti, kad labai svarbu užkirsti kelią struktūrinėms kliūtims, trukdančioms mokytis ir ugdytis įgūdžius. Pagal šią iniciatyvą sudarant Europos universitetų aljansus integruojami tokie plataus užmojo tikslai kaip daugiakalbystė, o tai bus naudinga siekiant koordinuoti švietimo paslaugų teikimą tokiuose regionuose, nors šios programos taikymo sritis yra gerokai platesnė.

Europos Sąjungoje jau yra keletas gerų pavyzdžių, kai regionuose teikiamos bendros švietimo paslaugos arba automatiškai pripažįstami įgūdžiai ir kvalifikacijos, remiantis žiniomis apie vienas kito mokymo programas ir tarpusavio pasitikėjimu 40 . Reikia daugiau tokių pavyzdžių, todėl valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Europos Komisija, kad būtų galima stiprinti pasienio regionų galimybes užtikrinti tarpvalstybinio švietimo paslaugų pasiūlą.

3.4.Pasienio regionai kaip Europos žaliojo kurso iniciatyvos įgyvendinimo partneriai

Gamta ir klimatas nepripažįsta žmogaus nustatytų sienų. Su klimato kaita ir aplinka susiję uždaviniai atspindi tarpvalstybinio bendradarbiavimo teikiamą naudą. ES atsakas į su klimatu ir aplinka susijusius uždavinius yra Europos žaliasis kursas 43 ir į jį įtraukti veiksmai, kuriais siekiama keliuose sektoriuose stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Valstybių narių sienomis dažnai suskaidomos natūralios teritorijos, todėl mažėja jų valdymo ir apsaugos veiksmingumas, ypač kai taikomos skirtingos teisinės sistemos. Tai, be kita ko, daro poveikį biologinei įvairovei ir efektyviam išteklių naudojimui. Per 2020 m. viešas konsultacijas respondentai nurodė, kad jiems didžiausią susirūpinimą kelia tokie klausimai kaip žiedinė ekonomika, bendras gamtos parkų valdymas ir atsinaujinančiosios energijos tiekimas ir paskirstymas.

Iš 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos 44 matyti, kad biologinės įvairovės apsauga negali sustoti prie valstybių sienų. Pavyzdžiui, norint išlaikyti ir stiprinti sveikas ekosistemas, reikia sukurti ekologinius koridorius. Tam būtinas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Be to, Vandens pagrindų direktyvoje raginama derinti priemones, apimančias visą upės baseino rajoną, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu. Vis dėlto toks bendradarbiavimas ne visada veikia taip gerai, kaip galėtų. Pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas, kuriomis sukuriamas tinklas „Natura 2000“, nevienodas taisyklių įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu gali daryti neigiamą poveikį tarpvalstybinių teritorijų aplinkosaugos vadybai. Kai kurių valstybių sienomis laikomų upių dviem krantams gali būti taikomi gana skirtingi valdymo principai, atsižvelgiant į tai, ar jie priskirti tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Kai taip atsitinka, aplinkos apsaugos priemonės taikomos nevienodai, todėl gali sumažėti jų veiksmingumas. Tas pats pasakytina ir apie daugelį tarpvalstybinių gamtos parkų. Labiau suderinta ir nuoseklesnė tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsauga turėtų padėti užtikrinti, kad būtų taikomos labiau integruotos įgyvendinimo priemonės. Į darbą šiuo klausimu turėtų būti įtraukti tarpvalstybiniai Europos teisiniai organai, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės.

Dar viena sritis, kurioje tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbus, – tai nelaimių rizikos valdymo planavimas. Pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmo 45 nuostatas reikalaujama, kad valstybės narės reguliariai praneštų apie prioritetines prevencijos ir pasirengimo priemones, skirtas pagrindinių rūšių rizikai, darančiai tarpvalstybinį poveikį, mažinti. Be to, mažinant riziką, įskaitant tarpvalstybinę riziką, taip pat gali būti svarbios sektorių strategijos, pavyzdžiui, potvynių rizikos valdymo planai, miškų apsaugos planai arba nacionalinės ir regioninės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos. Tai patvirtinta ES teisės aktų nuostatomis, pavyzdžiui, Potvynių direktyvoje 46 numatyta, kad būtina tarpvalstybiniu lygmeniu derinti veiksmus upių baseinuose.

Iš nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimo 47 matyti, kad dar yra daug galimybių pasinaudoti tarpvalstybinėmis regioninėmis iniciatyvomis energetikos sektoriuje gerinant valstybių narių bendradarbiavimą ir naudojantis ES lėšomis. Nedaug šalių, bendradarbiaudamos su kitomis šalimis, planuoja imtis geresnių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių. Atlikus šį vertinimą taip pat nustatyta, kad būtina remtis pažanga reguliavimo srityje. Šioje srityje itin daug galėtų prisidėti siūlomas mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti, nes jis padėtų tokią pažangą reguliavimo srityje lengviau daryti tarpvalstybiniu lygmeniu.

Plėtoti atsinaujinančiąją energiją reiškia iš esmės pakeisti galiojančią paradigmą. Vis dėlto energijos rinkos tarpvalstybiniu lygmeniu dar neveikia taip sklandžiai kaip šalies lygmeniu. Pavyzdžiui, paprastai sudaroma nedaug tarpvalstybinių elektros energijos sandorių, nes teisinėse sistemose nenumatyti tarpvalstybiniai žemos įtampos elektros energijos mainai. Nustatant tolesnių veiksmų kryptį svarbų vaidmenį gali atlikti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos. Europos Sąjungos teisės aktuose jau nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės, juos perkeldamos į nacionalinę teisę, gali numatyti tarpvalstybinių tokių bendrijų kūrimo galimybes. Be to, taip pat gali kilti teisinių kliūčių, trukdančių pasienio aglomeracijose diegti bendras pažangias centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas.

ES energetikos sistemos integravimo strategijoje 48 nustatyti nauji uždaviniai, kurių kyla dėl didesnio masto energetikos sistemos elektrifikacijos, be kita ko, transporto ir pramonės sektoriuose. Norint išspręsti šiuos uždavinius, bus labai svarbu koordinuoti valstybių narių veiksmus pasienio regionuose. Visiškai integruotas elektros tinklas tokiose vietovėse kaip susigiminiavę miestai, kurių teritorija apima kelias valstybes, suteiks daug privalumų ir padės užtikrinti papildomumą tokiose srityse kaip atsinaujinančiosios energijos gamyba ar kaupimo sprendimai.

Atsinaujinančiosios energijos plėtojimui pasienio regionuose turi įtakos ir kitos teisinės ar administracinės neatitiktys, pavyzdžiui, susijusios su fotovoltinių plokščių ar vėjo jėgainių įrangos montuotojų kvalifikacijų pripažinimu, arba netgi skirtingos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas mažiausias leidžiamas atstumas nuo vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų.

Valstybės narės turėtų kuo geriau naudotis esamomis bendradarbiavimo pagal taikomą ES teisinę sistemą galimybėmis. Pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstytoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (RED II direktyvoje) jau numatyta, kad kitose valstybėse narėse esantys gamintojai turi galėti naudotis bendromis paramos schemomis ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos paramos schemomis. Pasienio regionuose turėtų būti aktyviai skatinama naudotis šiomis schemomis. Kalbant apie tarpvalstybines funkcines teritorijas, pavyzdžiui, susigiminiavusius miestus, pagal Elektros energijos rinkos direktyvą 49 jau leidžiama nacionalinėse reguliavimo sistemose nustatyti, kad piliečių energetikos bendruomenės gali dalyvauti įgyvendinant tarpvalstybinius projektus.

4.Išvada

Pasienio regionai dažnai yra geografijos požiūriu periferinės ir kaimo teritorijos, tačiau tai yra vietovės, kurioms būdingas didelis ekonomikos augimo potencialas, skatinamas tokių veiksnių kaip jų kultūrų ir kalbų įvairovė, papildomi konkurenciniai pranašumai, nepaliesta gamta ir mažiau lankomos turizmo vietovės. Jų nuotolį nuo centrinės dalies dažnai galima kompensuoti tarpvalstybiniais mainais su kaimynais, bendradarbiavimu ir bendrais veiksmais. Kad tai vyktų, pasienio regionai turi būti Europos integracijos lyderiai ir visapusiškai naudotis šiuo procesu.

Tai, ką Europa siūlo savo pasienio regionams, atspindi jos įsipareigojimą užtikrinti tolesnę integraciją. Iš istorijos, įskaitant neseniai prabėgusius metus, matyti, kad nė viena šalis nėra atskirta vieta. Būtent todėl Komisija laikosi nuomonės, kad atėjo laikas stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą visais aspektais, visuose sektoriuose ir tarpsektoriniu lygmeniu. Šiai nuomonei pritaria ir pasienio regionų suinteresuotieji subjektai, kurie, visų pirma Europos pasienio regionų piliečių aljanse 52 , išreiškė pageidavimus užtikrinti didesnę integraciją.

Kad būtų galima užtikrinti pasienio regionų atsparumą, jiems reikalinga visais valdžios lygmenimis teikiama parama. Jų išskirtinei padėčiai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, šiuo tikslu įgyvendinant įvairias iniciatyvas, bandomuosius projektus ar bandymus, kurių tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas pasienio regionams pasinaudoti bet kurioje valstybės sienos pusėje geriausiai veikiančiais sprendimais. Jiems turėtų būti suteikta daugiau laisvės ir lankstumo išbandyti idėjas ir sprendimus ir jie turėtų galėti aktyviau dalyvauti savo vystymosi procese, ypač kartu kuriant visiems pasienyje gyvenantiems žmonėms naudingus projektus ir paslaugas, jais dalijantis ir juos kartu valdant.

Galiausiai Europos Komisija laikosi nuomonės, kad pasienio regionai, turintys sieną su narystės siekiančiomis šalimis, turi atlikti svarbesnį vaidmenį, nes tai jiems suteiks galimybę aktyviau įsitraukti į Europos integracijos procesą. Šiuo tikslu Komisija sieks įtraukti šiuos regionus į iniciatyvas ir veiksmus, išdėstytus ankstesniuose šios ataskaitos skyriuose. Tai padės sudaryti geresnes sąlygas pilietinės visuomenės vystymuisi, efektyvesniam vietos valdymui ir viešajam administravimui, reformoms ir perėjimui prie demokratijos ir skatinti gerus kaimyninius santykius bei susitaikymą.

2017 m. veiksmų planas. Pažangos, padarytos įgyvendinant 10 veiksmų, apžvalga

(1)    Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017) 534 final, 2017 9 20.

(2)    Žr. The effects of Covid-19 induced border closures on cross border regions,    
ISBN 978-92-76-28398-0 ir 978-92-76-28400-0.

(3)    Viešos konsultacijos dėl tarpvalstybinių kliūčių įveikimo (2020 m.), informacija pateikiama adresu    
https://ec.europa.eu/regional_policy/en/newsroom/consultations/border-2020/ .

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės strategija“, COM(2021) 277, 2021 6 2.

(5)     https://cor.europa.eu/lt/engage/Pages/covid19-stories.aspx#cooperation .

(6)    Komisijos komunikatas „Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės“, OL C 102I, 2020 3 30, p. 12.

(7)    ES pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju vykstant su COVID-19 krize susijusiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sveikatos priežiūros srityje gairės, COM(2020) 2153 final, 2020 4 3.

(8)    2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją (OL L 337, 2020 10 14, p. 3).

(9)

   2021 m. vasario 1 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/119, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją (OL L 36I, 2021 2 2, p. 1).

(10)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti, COM(2018) 373 final, 2018 5 29.

(11)     https://www.b-solutionsproject.com/ .

(12)    Atvejų suvestinė ir daugiau informacijos apie įgytą patirtį pateikiama leidiniuose ISBN 978-92-76-13300-1 ir 978-92-76-13302-5.

(13)    2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti (COM(2018) 373 – C8-0228/2018 – 2018/0198(COD)).

(14)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (OL L 231, 2021 6 30, p. 94).

(15)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).

(16)    Atsakymų „visiškai sutinku“ (57,4 proc.) ir „sutinku“ (21,4 proc.) suma.

(17)     https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/digital-programme .

(18)      Direktyva 2014/24/ES (38 ir 39 straipsniai) ir Direktyva 2014/25/ES (39 ir 57 straipsniai).

(19)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52020DC0103 .

(20)     https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility .

(21)       https://ec.europa.eu/cefdigital/wiki/display/CEFDIGITAL/CEF+Digital+Home .

(22)       https://www.interregyouth.com/ .

(23)     https://europa.eu/youth/get-involved/democratic%20participation/manifesto-youth-youth-shape-european-territorial-cooperation_en .  

(24)     https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=58917

(25)     https://portal.cor.europa.eu/egtc/Platform/Pages/welcome.aspx .

(26)     https://ec.europa.eu/education/education-in-the-eu/european-education-area/european-universities-initiative_lt .

(27)     https://futurium.ec.europa.eu/lt/border-focal-point-network/b-solutions .

(28)     https://www.bbsr.bund.de/BBSR/EN/research/specialist-articles/spatial-development/eu-council-presidency/network-crossborderdata/main.html .

(29)      Žr. The effects of COVID-19 induced border closures on cross-border regions,    
ISBN 978-92-76-28397-3 ir ISBN 978-92-76-28399-7.

(30)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“, COM(2020) 299 final, 2020 7 8.

(31)     www.espon.eu/cps .

(32)     https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/european-egovernment-action-plan-2016-2020 .

(33)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:C:2021:106:TOC . 

(34)     https://www.europarl.europa.eu/cmsdata/214920/budg2021-doc6-tab-en.pdf .

(35)  Bus finansuojama įvairių ES ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamų programų, pavyzdžiui, programos „ES – sveikatos labui“, Skaitmeninės Europos programos, programos „Europos horizontas“, Europos regioninės plėtros fondo, programos „InvestEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, lėšomis.

(36) Įgyvendinant iniciatyvą „b-solutions“ dokumentais patvirtinti pavyzdžiai. Žr. b-solutions: Solving Border Obstacles - A compendium of 43 cases, ISBN 978-92-76-1300-1, p. 26–31.

(37)     https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=849&langId=lt .

(38)     https://rm.coe.int/09000016809f79d2 .

(39)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“, COM(2020) 625 final, 2020 9 30.

(40)     https://www.benelux.int/files/4815/1721/2154/M20181_FR_.docx.pdf .

(41)      COM(2020) 312 final.

(42) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12627-ES-mokesciu-moketoju-teises-Supaprastintos-geresnio-mokestiniu-prievoliu-vykdymo-proceduros-rekomendacija-_lt .

(43)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

(44)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, COM(2020) 380 final, 2020 5 20.

(45)    2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/420, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 77I, 2019 3 20, p. 1).

(46)    2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).

(47)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas. Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus“, COM(2020) 564 final, 2020 9 17.

(48)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“, COM(2020) 299 final, 2020 7 8.

(49)    2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(50) Ši ir kitos nuorodos į tarpvalstybinius reikalus įtrauktos į naująją ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Žr. komunikatą COM(2021) 82 final, 2021 2 24.

(51)     https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/seminars_en.htm . 

(52)     https://cor.europa.eu/lt/engage/Pages/cross-border-alliance.aspx .

(53)     https://futurium.ec.europa.eu/en/border-focal-point-network .

(54)     www.b-solutions.eu .

(55)     https://futurium.ec.europa.eu/en/border-focal-point-network/b-solutions/b-solutions-solving-border-obstacles-compendium-now-accessible .

(56)    2019 m. judumo Europos Sąjungoje ataskaita, https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=8242&furtherPubs=yes .

(57)     https://ec.europa.eu/education/policies/multilingualism/european-language-initiatives_lt .

(58)     https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/276c4d9e-433c-11eb-b27b-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-180951865  

(59)     https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/projects_en .

(60)     https://www.schooleducationgateway.eu/lt/pub/latest/news/border-regions-learning-the-n.htm .

(61)     https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7bdaacc0-05cb-11ea-8c1f-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-108771252 .

(62)     http://www.euregha.net/crossborderhealthcare/ .

(63)     https://ec.europa.eu/futurium/en/system/files/ged/booklet_enhancing_healthcare_cooperation.pdf .