52021AE6449

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021AE6449 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021AE6449

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija) (COM(2021) 734 final – 2021/0375 (COD)) ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo (COM(2021) 731 final – 2021/0381 (COD))

EESC 2021/06449

OL C 275, 2022 7 18, pp. 66–72 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 7 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 275/66

(COM(2021) 734 final – 2021/0375 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo

(COM(2021) 731 final – 2021/0381 (COD))

(2022/C 275/11)

Pranešėjas	Andris GOBIŅŠ
Bendrapranešėjis	Carlos Manuel TRINDADE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 12 13 Europos Sąjungos Taryba, 2021 12 15 ir 2022 1 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	222 / 4 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Parlamento rinkimų dokumentų rinkinio atnaujinimą. Suprasdamas, kad demokratiniams procesams kyla didelių iššūkių ir pavojų, EESRK siūlo reglamentuose nustatyti platesnio užmojo tikslus ir kuo greičiau juos įgyvendinti.

1.2.

Labai svarbu sudaryti sąlygas sąmoningam piliečių dalyvavimui politiniame gyvenime ir jį skatinti, taip pat užtikrinti skaidrią, prieinamą ir sąžiningą politinę veiklą ir aiškų bei aktyvų pilietinės visuomenės vaidmenį. Šioje nuomonėje siūlomi keli reglamentų pakeitimai ir tam tikri papildomi veiksmai šioje srityje.

1.3.

EESRK pritaria tam, kad į rinkimų dokumentų rinkinį būtų įtraukti visi su politinėmis kampanijomis susiję aspektai. Daugiau dėmesio reikia skirti kovai su dezinformacija, nes ji daro vis didesnį poveikį rinkimams ir skaidrumui. Faktų tikrinimas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis negali pašalinti nei piliečius užplūstančios skaidančio ir klaidinančio turinio lavinos, nei to, kas visų pirma kai kuriuos piliečius traukia prie tokio turinio.

1.4. Politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo klausimu EESRK siūlo šiuos konkrečius pasiūlymus dėl patobulinimų (žr. 3.1 dalį):

i.	vartoti plačią, bet aiškią politinės reklamos apibrėžtį, kuri apimtų ne tik oficialiai apmokamą veiklą, bet ir poveikį, daromą per vadinamuosius „interneto robotus“ bei „trolius“, ir (arba) manipuliavimą informacija;

ii.	išplėsti sankcijų už pažeidimus taikymo sritį;

iii.	išplėsti teisinį pagrindą, kad jis apimtų visus juridinius ir fizinius asmenis;

iv.	riboti ne ES subjektų galimybes daryti įtaką;

v.	teikti tiesiogiai matomą informaciją (ne nuorodas) pagrindiniais skaidrumo klausimais;

vi.	užtikrinti informacijos prieinamumą ir skaidrumą;

vii.	visiems taikyti vienodas taisykles;

viii.

suteikti galimybę tiesiogiai pateikti skundą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik atitinkamai interneto platformai;

ix.	užtikrinti, kad informacija būtų prieinama kiekvienam piliečiui be jokių apribojimų;

x.	uždrausti politinės reklamos atrankųjį adresavimą, grindžiamą ekstensyviu informacijos apie asmens elgseną internete ar ne internete sekimu ir tvarkymu;

xi.	dėl rizikos, susijusios su ribotu sutikimo davimu, apriboti arba sustabdyti politinės reklamos atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodų naudojimą, kai tuo tikslu apdorojami asmens duomenys;

xii.	visiškai uždrausti atrankųjį adresavimą remiantis specialiomis neskelbtinų asmens duomenų kategorijomis;

xiii.

užtikrinti visišką atrankiojo adresavimo metodų skaidrumą, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su tam tikra kampanija;

xiv.	apsvarstyti galimybę taikyti specialias taisykles toms šalims, kuriose visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumas nėra tinkamai užtikrinamas.

1.5. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija) klausimu EESRK siūlo šiuos konkrečius pasiūlymus (žr. 3.2 dalį):

i.	griežtinti lyčių pusiausvyros standartus;

ii.	kovoti su diskriminacija ir propaguoti žmogaus teises;

iii.	apriboti dovanas partijoms, siunčiamas iš ES nepriklausančių šalių;

iv.	nustatyti visuotinę didžiausią sumą, kurią gali dovanoti atskiri piliečiai, t. y. 18 000 EUR per metus;

v.	reguliuoti išorės paslaugų teikėjus;

vi.	apriboti ES partijų dalyvavimą nacionalinėse referendumų kampanijose;

vii.	sumažinti anonimiškai dovanojamų lėšų viršutinę ribą iki 1 000 EUR;

viii.

toliau taikyti Europos politinių partijų bendro finansavimo sistemą.

1.6. Pilietinės visuomenės atsparumo ir vaidmens rinkimų procesuose stiprinimo klausimu (išsamiau aptariama 3.3 dalyje):

i.	suteikti piliečiams svarų vaidmenį formuojant ES ateitį po rinkimų ir (arba) tarp jų;

ii.	organizuoti metinį renginį, kuriame būtų dalijamasi geriausia patirtimi ir parengtas metinis planas dėl demokratijos, dalyvavimo ir pilietinio dialogo stiprinimo ir ES sutarties 11 straipsnio įgyvendinimo;

iii.	sukurti finansinę priemonę nešališkoms ir įtraukioms kampanijoms „ateikite balsuoti“ vykdyti;

iv.	sukurti žurnalistams, mokslininkams, faktų tikrintojams ir stebėtojų organizacijoms skirtą finansavimo programą;

v.	remti ekspertų bendradarbiavimą ir darbą kampanijų finansavimo, internetinės ekspertizės, kovos su dezinformacija ir kibernetinio saugumo srityse;

vi.	pašalinti likusias kliūtis ir užtikrinti įtraukų dalyvavimą rinkimuose;

vii.	remti judžius piliečius;

viii.

užtikrinti, kad neįgalūs ES piliečiai galėtų dalyvauti rinkimuose be jokių kliūčių;

ix.	skatinti privačius asmenis tapti visų Europos politinių partijų nariais;

x.	užtikrinti, kad piliečiai turėtų teisę žinoti, kurios nacionalinio lygmens politinės partijos turi arba planuoja turėti sąsajų su Europos partijomis;

xi.	suderinti teisės aktus, susijusius su Europos Parlamento rinkimų sąlygomis (balsavimo amžiumi, rinkimų data, reikalavimais rinkimų apygardoms, kandidatams, politinėms partijoms ir jų finansavimui) ir propaguoti švietimo svarbą.

2. Bendrosios aplinkybės ir bendrosios pastabos

2.1. Nuomonės aplinkybės, įskaitant nagrinėjamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2.1.1.

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija paskelbė rinkimų demokratijos ir sąžiningumo stiprinimo dokumentų rinkinį. Apie tai anksčiau buvo paskelbta Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse ir 2020 m. gruodžio mėn. priimtame Europos demokratijos veiksmų plane. Dokumentų rinkinį sudaro šie dokumentai, tačiau EESRK buvo paprašyta savo nuomonėje aptarti tik i ir ii punktus:

i.	reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo peržiūra,

ii.	reglamento dėl didesnio mokamos politinės reklamos skaidrumo pasiūlymas,

iii.	dviejų direktyvų dėl „judžių ES piliečių“ (ES piliečių, gyvenančių valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra) teisės balsuoti peržiūra,

iv.	siūlomas bendras rinkimų sistemos atsparumo mechanizmas.

2.2. Bendrosios pastabos

2.2.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad:

i.	EESRK palankiai vertina 2018 m. rinkimų dokumentų rinkinio atnaujinimą (1).

ii.	EESRK pabrėžia, kad ES lygmeniu svarbu imtis veiksmų siekiant skatinti demokratines diskusijas.

iii.

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad „piliečiams turi būti aišku, kad jie gauna politinį turinį ir iš ko jį gauna. Turėtų būti užtikrintas tikras skaidrumas, kad būtų galima viešai kontroliuoti atitinkamus subjektus ir reikalauti jų atskaitomybės, taip pat atsižvelgti į mūsų visuomenės įtrauktį ir įvairovę.“ (2)

iv.	Konkrečiai kalbant, reikia daugiau ir geresnių pasiūlymų ir bendrų ES veiksmų, susijusių su piliečių dalyvavimo užtikrinimu ir mūsų visuomenės įtraukumu bei įvairove. Keletas punktų šiuo klausimu yra įtraukti į EESRK nuomonę dėl demokratijos veiksmų plano (3).

v.	EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dezinformacija kelia pavojų demokratijai Europos Sąjungoje, ir pabrėžia, kad būtina imtis griežtų ir ryžtingų veiksmų, kad būtų išvengta situacijos, kai kenkiama rinkimų objektyvumui ir piliečių dalyvavimui.

vi.

Skaitmeninė revoliucija lėmė demokratinės politikos pertvarką. Svarbų vaidmenį politinėse kampanijose atlieka įvairios internetinės priemonės. Kai kuriomis tokių kampanijų siekiama sukelti nepasitikėjimą bei nusivylimą ir iškreipti mąstymą bei supratimą. EESRK pritaria Komisijai, kad dėl to politinių kampanijų skaitmeninimas, nepaisant suteikiamų beprecedenčių priemonių užmegzti ryšius su žmonėmis, gali turėti neigiamo poveikio demokratijai. Iš tiesų, remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, pusė europiečių teigia, kad naudodamiesi internetu jie susidūrė su dezinformacija ir nesantaiką sėjančiu turiniu internete. Be to, trečdalis šių europiečių buvo informuoti apie turinį ir negalėjo nustatyti, ar tai buvo politinė reklama (4).

vii.	EESRK pritaria vizijai, kad ES vaidmuo stiprinant demokratiją turėtų būti svarstomas pasaulio lygmeniu, t. y. vykdant ES išorės veiksmus, kaip nurodyta COM(2021) 730.

3. Konkrečios pastabos

3.1. Pasiūlymas dėl reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo. Siūlomi pakeitimai

3.1.1.

EESRK pritaria plačiai, bet aiškiai politinės reklamos apibrėžčiai ir siūlo į ją įtraukti atitinkamus veiksmus, susijusius su įvairiomis kampanijų priemonėmis ir (arba) mokėjimą už įtakos darymą politiniams procesams, įskaitant poveikį, daromą per vadinamuosius „interneto robotus“ bei „trolius“, ir (arba) manipuliavimą informacija. Jei neaiški apibrėžtis suteiktų pernelyg didelę veiksmų laisvę arba lemtų įgyvendinimo skirtumus įvairiose platformose, gali kilti problemų.

3.1.2.

EESRK mano, kad dabartinis galimų sankcijų sąrašas yra labai ribotas, ir siūlo į 15 straipsnio 5 dalį įtraukti naują punktą, kuris turėtų būti išdėstytas taip: „d. Veiksmai, kurių tikslas – taikyti baudžiamąsias sankcijas, pvz., už didelio masto sukčiavimą“. Be to, EESRK ragina nacionaliniu lygmeniu nustatyti bendrus Europos sankcijų taikymo kriterijus.

3.1.3.

Šiuo metu pasirinktas teisinis pagrindas yra per siauras, o tai reiškia, kad reglamentas visų pirma susijęs su ekonominės veiklos vykdytojų teikiamomis paslaugomis, už kurias mokama. Teisinį pagrindą reikėtų išplėsti, o politinės reklamos taisyklės turi būti taikomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie de facto kuria ir skelbia politinę reklamą. Reikėtų išaiškinti taisykles dėl fizinių asmenų, kad jos nebūtų taikomos žmonėms, kurie viešai deklaruoja savo politines pažiūras tik kaip privatūs asmenys. Klausimas dėl neigiamo šalutinio poveikio pilietinei visuomenei ir jos aktyvumui bei dalyvavimui priimant sprendimus turėtų būti sprendžiamas vedant išsamų dialogą su atitinkamomis organizacijomis.

3.1.4.

Preambulės 14 punkte nurodyta, kad reklama, „kurią visiškai parengia, pateikia ar publikuoja už Sąjungos ribų įsisteigę paslaugų teikėjai, tačiau kuri platinama Sąjungoje fiziniams asmenims“, patenka į reglamento taikymo sritį, todėl iš esmės yra leistina. Tačiau užsienio šalių kišimosi į rinkimus rizika yra pernelyg didelė grėsmė demokratijai ES. Siekiant užkirsti kelią politinės reklamos ar kitos su rinkimų kampanija susijusios veiklos, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja ne ES subjektai, sklaidai ES, reikia parengti specialių nuostatų rinkinį.

3.1.5.

Siekiant didesnio skaidrumo, reglamento projekto 7 straipsnio 1 dalies c punktą reikėtų iš dalies pakeisti taip: „skaidrumo pranešimas, leidžiantis suprasti platesnį politinės reklamos kontekstą ir jos tikslus“, išbraukiant šią teksto dalį: „arba aiški nuoroda, kur jį galima lengvai rasti“. Atitinkamai reikėtų pakeisti preambulės 40 punktą.

3.1.6.

Siekiant didesnio skaidrumo, reglamento projekto 7 straipsnyje taip pat turėtų būti numatyta skelbti reklamai ir atitinkamai kampanijai išleistą sumą. Reikėtų remti ir į reglamentą įtraukti esamą geriausią valstybių narių patirtį, kai reikalaujama prieš rinkimus užtikrinti reklamos ir paslaugų kainų skaidrumą, kuris būtų vienodai taikomas visoms politinėms jėgoms.. Tam turėtų būti sukurta stebėsenos sistema.

3.1.7.

Piliečių teisė gauti skaidrios informacijos apie politinę reklamą turėtų būti viršesnė už administracinę naštą, kuri paslaugų teikėjams tenka dėl ataskaitų teikimo reikalavimų. Todėl reglamento projekto 8 straipsnis (Reguliarios politinės reklamos paslaugų ataskaitos) turi būti taikomas visiems reklamos skleidėjams, įskaitant tuos, kurie priskiriami labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šiuo tikslu 8 straipsnio 2 dalis („1 dalis netaikoma įmonėms, atitinkančioms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 3 dalies nuostatas“) turėtų būti išbraukta.

3.1.8.

Reglamento projekto 9 straipsnis (kuriame nurodoma galimai neteisėta politinė reklama) turėtų būti iš dalies pakeistas. Užuot palikus reklamos leidėjams nagrinėti asmenų skundus, kad jų paskelbta reklama neatitinka reglamento, taip pat turi būti galimybė tiesiogiai pateikti skundą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Priešingu atveju dėl to gali kilti interesų konfliktas, kai reklamos leidėjai gali nenorėti nutraukti tam tikros reklamos kampanijos, bijodami prarasti pajamų.

3.1.9.

Informacija apie politinę reklamą turi būti prieinama visiems suinteresuotiems subjektams nemokamai. Todėl manome, kad asmenų, kurie gali prašyti informacijos iš politinės reklamos paslaugų teikėjų, kategorijų susiaurinimas, kaip aptarta reglamento projekto 11 straipsnio 2 punkte, yra nepagrįstas. Be to, šio straipsnio 4–7 dalis reikėtų išbraukti. Informacija turėtų būti lengvai prieinama ir naudojama.

3.1.10.

EESRK primygtinai rekomenduoja uždrausti politinės reklamos atrankųjį adresavimą, grindžiamą ekstensyviu informacijos apie asmens elgseną internete ar ne internete sekimu ir tvarkymu. Svarbu prisiminti, kad asmens duomenys, kurie pagal savo pobūdį nėra neskelbtini, kartu su kitais neasmeniniais arba nekonfidencialiais asmens duomenimis gali netiesiogiai suteikti tokių pačių slaptų įžvalgų, nuo kurių Komisija bando apsaugoti. Į reglamentą reikėtų įtraukti atskirą punktą šiuo klausimu.

3.1.11.

Pagal reglamento projektą politinėje reklamoje taikyti su neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu susijusius atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodus „turėtų būti leidžiama tik tada, kai tai daro duomenų valdytojas (arba jo vardu veikiantis asmuo), remdamasis aiškiu duomenų subjekto sutikimu, arba politinių, filosofinių, religinių ar profesinių tikslų siekiantis fondas, asociacija ar kita pelno nesiekianti organizacija, kuri vykdo teisėtą veiklą“. Tačiau sąvoka „aiškus sutikimas“ šiame kontekste yra labai problemiška, nes niekaip negalima užtikrinti ar patikrinti, kad asmenys, kurių atžvilgiu taikomi atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodai, iš tikrųjų skirtų laiko susipažinti su šiais metodais, visiškai suprastų susijusią riziką ir duotų tikra informacija pagrįstą sutikimą. Atsižvelgiant į didelį pavojų ES demokratijai dėl atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodų taikymo politinėje reklamoje, reikėtų visiškai uždrausti taikyti atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodus, paremtus neskelbtinais duomenimis.

3.1.12.

Atrankiojo adresavimo metodų skaidrumo žymenys taip pat turėtų būti matomi ir aiškūs skelbiant informaciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su tam tikra kampanija. Informacija apie tai, kodėl asmeniui rodoma tam tikra reklama, turi būti matoma ir lengvai naudojama, numatant greitą galimybę atšaukti galimą sutikimą būti tokios reklamos skelbimo adresatu.

3.1.13.

Turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti specialias taisykles toms šalims, kuriose visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumas nėra tinkamai užtikrinamas. Be to, turėtų būti šalinamos spragos ir problemos, atsirandančios dėl to, kad nereglamentuojama nuomonės formavimo reklama.

3.2. Reglamentas dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija). Siūlomi pakeitimai

3.2.1.

Reglamento projekto 4 straipsnio 1 dalies j punktas („jo vidaus taisyklės dėl lyčių pusiausvyros“) turi būti sustiprintas nustatant minimaliuosius lyčių pusiausvyros standartus, pvz., lyčių atstovavimo kvotas tarp visų narių ir atsakingose pareigose, ir reikalaujant jų laikytis.

3.2.2.

4 straipsnio 2 punktas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant nustatyti, kad į Europos politinės partijos įstatus taip pat būtų įtrauktos nuostatos dėl partijos požiūrio į kovą su diskriminacija ir žmogaus teisių propagavimą laikantis ES normų.

3.2.3.

EESRK mano, kad galimi ES nepriklausančių šalių įnašai ar dovanos, teikiantys naudą ES politinėms partijoms ar fondams, gali kelti pernelyg didelį pavojų gavėjų nepriklausomumui, taigi ir demokratinei sistemai. Šiuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti šio reglamento projekto 23 straipsnio 9 ir 10 punktus siekiant griežtai užtikrinti, kad būtų leidžiami tik Europos Tarybos šalių, kurios neriboja bendrų ES vertybių ir kuriose šias vertybes galima laisvai propaguoti, politinių partijų įnašai. Kitu pakeitimu siekiama gerokai sumažinti leistinas įnašų ir dovanojamų lėšų sumas. Tai taip pat turėtų apimti galimas paskolas ir kitus finansinio pobūdžio įsipareigojimus.

3.2.4.

Siekiant skaidrumo, reglamento projekto 23 straipsnio 11 punktą reikėtų iš dalies pakeisti, išbraukiant pareiškimą, kad „pirmoje pastraipoje nustatyta riba netaikoma, kai atitinkamas narys taip pat yra ir išrinktas Europos Parlamento, nacionalinio parlamento, regioninio parlamento ar regioninės asamblėjos narys“. Taigi didžiausia suma, kurią vienam nariui gali dovanoti piliečiai, būtų 18 000 EUR per metus.

3.2.5.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, politinės reklamos taisyklės turėtų būti visapusiškai taikomos visais atvejais, kai Europos politinės partijos vykdo politinę reklamą, o ne tik tais atvejais, kai jos priklauso nuo išorės paslaugų teikėjų. Atsižvelgiant į tai, reglamento projekto 5 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas.

3.2.6.

24 straipsnio nuostatos dėl galimo Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų vykdomo nacionalinių referendumų kampanijų finansavimo gali sukurti probleminių situacijų dėl galimo populistų ar radikalių jėgų piktnaudžiavimo arba sukelti įtarimų dėl „užsienio šalių kišimosi“. Ši rizika ypač didelė mažesnėse ES valstybėse narėse, kuriose veiksmingos kampanijos gali būti vykdomos turint palyginti nedaug lėšų ir per trumpą laiką, o bylos dėl Europos politinių partijų ar fondų finansavimo teisėtumo gali užtrukti ilgai. Šis pasiūlymas turėtų būti įgyvendinamas tik derinant jį su nacionalinio lygmens referendumų rengimo taisyklėmis, kuriomis mažinama nustatyta rizika. Viešos diskusijos su kitų ES valstybių narių politikais visada yra vertingos.

3.2.7.

Siekiant skaidrumo, 36 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtrauktos griežtesnės fizinių asmenų teikiamų dovanų skelbimo taisyklės. Didžiausia dovanos vertė, kai dovanojusio rėmėjo vardas ir pavardė neprivalo būti skelbiami, turėtų būti ne didesnė kaip 1 000 EUR. Ši suma bus labiau proporcinga santykinai mažesnėms pajamoms kai kuriose ES valstybėse narėse.

3.2.8.

Komisija siūlo iš dalies pakeisti 20 straipsnio 4 dalį, kad Europos politinėms partijoms taikoma bendro finansavimo norma būtų sumažinta nuo 10 proc. iki 5 proc., o Europos Parlamento rinkimų metais – iki 0 proc. EESRK nepritaria šiam pasiūlymui, nes net ir žemas bendro finansavimo lygis rodo, kad atitinkami subjektai yra įsipareigoję laikytis savo propaguojamos politikos. Be to, EESRK pažymi, kad visi pinigų srautai tarp nacionalinių ir Europos partijų turi būti skaidrūs.

3.3. Atsparumas ir specialūs pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimo rinkimų procesuose aspektai

3.3.1.

EESRK mano, kad Europoje vis labiau įsitvirtinant vidaus ir išorės pagalbą gaunančioms populistinėms bei nacionalistinėms partijoms ir tinklams, piliečių dalyvavimo Europos demokratiniame procese skatinimo klausimai, kaip nurodyta nuomonėje dėl Demokratijos veiksmų plano, tapo svarbesni nei kada nors anksčiau ir turėtų būti sprendžiami kartu su rinkimų procesų reguliavimo klausimais. Piliečiai turi turėti svarų vaidmenį formuojant ES ateitį, kiek tai yra susiję su rinkimais, pavyzdžiui, kaip nurodyta toliau, taip pat po ir (arba) tarp rinkimų (kaip nurodyta EESRK nuomonėje dėl Demokratijos veiksmų plano ir Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio veiksmų gairėse ir veiksmų plane (5)).

3.3.2.

EESRK pabrėžia savo pasiūlymą pradėti rengti kasmetinį renginį, kuriame dalyvautų aukščiausio lygio ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų ir (arba) asociacijų atstovai, taip pat socialiniai partneriai ir sektorių dialogų bei vietos, regionų, nacionalinių ir makroregioninių (tarpvalstybinės ir kaimynystės politikos) dialogų atstovai, siekiant dalytis geriausia patirtimi ir parengti metinį demokratijos, dalyvavimo ir pilietinio dialogo stiprinimo ir Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio įgyvendinimo planą. Šis renginys taip pat galėtų skatinti sąveiką su rinkimų dokumentų rinkiniu. Komisija ir EESRK turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį organizuojant šį renginį.

3.3.3.

Europos Komisija turi numatyti specialią finansinę priemonę, skirtą nešališkoms ir įtraukioms rinkimų kampanijoms, kurias vykdo pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida ir kuriomis siekiama skatinti aktyvesnį dalyvavimą rinkimuose, ypač didžiojoje daugumoje ES valstybių narių, kuriose dalyvavimas rinkimuose nėra privalomas. Tokiomis kampanijomis visų pirma turėtų būti siekiama įtraukti nepalankioje padėtyje esančias grupes, pvz., mažumas ir grupes, kurios dėl savo socialinės ar ekonominės padėties yra nepalankioje padėtyje, ir pan.

3.3.4.

Reikėtų parengti žurnalistams, tyrėjams, faktų tikrintojams ir stebėtojų organizacijoms skirtą finansavimo programą, taip pat stebėsenos ir kovos su dezinformacijos plitimu veiksmų programą, apimant visus demokratijos ir rinkimų integralumo stiprinimo dokumentų rinkinio aspektus. Turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas žmonių e. įgūdžiams ugdyti ir gerinti, taip pat populistų ir (arba) radikalų „burbulams“, įskaitant tuos, kurie buvo sukurti naudojant dezinformaciją ir kitus vietos politinių veikėjų naudojamus metodus, sprogdinti.

3.3.5.

Planuojamame bendrame rinkimų atsparumo mechanizme turėtų būti numatytos lėšos, parama ir ekspertų bendradarbiavimo ir kampanijų finansavimo veiklos srityje priemonės. Labai svarbūs dalykai taip pat yra internetinė ekspertizė, dezinformacijos pažabojimas ir kibernetinis rinkimų saugumas.

3.3.6.

Reikėtų toliau stengtis pašalinti likusias kliūtis ir užtikrinti įtraukų dalyvavimą rinkimuose. Pažymėtina, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti moterų, neįgalių piliečių, jaunesnio amžiaus piliečių ir kitų grupių demokratinį dalyvavimą. Reikėtų pašalinti kliūtis, trukdančias tam tikrose valstybėse narėse balsuoti judiems ES piliečiams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos balsuoti savo gyvenamosios vietos šalyje arba, jei tai įmanoma pagal nacionalinę ir ES teisę, savo kilmės šalyje, – dėl to turėtų padidėti judžių ES piliečių dalyvavimo lygis. Nereikėtų pamiršti, kad maždaug 13,5 mln. ES piliečių gyvena ne savo valstybėse narėse.

3.3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų supaprastinti ir racionalizuoti į kitą ES valstybę narę persikėlusių asmenų balsavimo registraciją, pvz., sukuriant bendrą ir (arba) jungtinę balsavimo registracijos platformą (prireikus), kuri būtų prieinama visomis oficialiosiomis ES kalbomis. ES piliečiams taip pat turėtų būti suteiktos balsavimo teisės regionų lygmeniu ir turėtų būti įsteigta tarpvalstybinio balsavimo pagalbos tarnyba.

3.3.8.

EESRK pabrėžia, kad milijonai ES piliečių vis dar neturi realios teisės balsuoti. EESRK informaciniame pranešime „Realios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ nurodoma daug teisinių ar techninių kliūčių, su kuriomis atskirose valstybėse narėse susiduria neįgalūs ES piliečiai, kurie, nepaisant to, kad tikrai nori balsuoti, negali to padaryti. EESRK pakartoja savo 2020 m. gruodžio 2 d. nuomonėje „Būtinybė užtikrinti tikrąją neįgaliųjų teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ išsakytą raginimą skubiai įgyvendinti teisinius pakeitimus, kurie užtikrintų tikrą visų ES piliečių teisę balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose.

3.3.9.

Skatinant asmenis tapti visų Europos politinių partijų nariais jiems būtų suteikiama galimybė daryti tiesioginę įtaką diskusijoms ES lygmeniu ir prie jų prisidėti.

3.3.10.

Piliečiai turi galėti aiškiai suprasti, kurios nacionalinio lygmens politinės partijos turi arba planuoja turėti sąsajų su Europos partijomis. Tai itin svarbu prieš rinkimus.

3.3.11.

EESRK pritaria keletui pasiūlymų, kuriuos pateikė Konferencijos dėl Europos ateities antrasis piliečių forumas, nagrinėjantis Europos demokratijos ir vertybių, teisių, teisinės valstybės ir saugumo sritis (6), pavyzdžiui, pasiūlymui suderinti dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose sąlygas (balsavimo amžių, rinkimų datą, reikalavimus rinkimų apygardoms, kandidatams, politinėms partijoms ir jų finansavimui) ir daugiau dėmesio skirti švietimui ir gebėjimams, pvz., duomenų apsaugai, demokratijai ir populizmo nustatymui bei kovai su juo.

Briuselis, 2022 m. vasario 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2021) 730 final, Rinkimų sąžiningumo apsauga ir demokratinio dalyvavimo skatinimas.

(2) COM(2021) 730 final, Rinkimų sąžiningumo apsauga ir demokratinio dalyvavimo skatinimas.

(3) EESRK nuomonė „Demokratijos veiksmų planas“.

(4) Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 507: Demokratija ES

(5) Veiksmų planas dėl 11 straipsnio įgyvendinimo.

(6) 2 forumas – Europos piliečių forumai – Konferencija dėl Europos ateities.

Top

Choose the experimental features you want to try