52021AE6391

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021AE6391 - EN

Document 52021AE6391

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims (COM(2021) 723 final – 2021/0378 (COD)), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo ir veikimo iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos (COM(2021) 724 final – 2021/0379 (COD)) irPasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo ir veikimo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai (COM(2021) 725 final – 2021/0380 (COD))

EESC 2021/06391

OL C 290, 2022 7 29, p. 58–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 7 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/58

(COM(2021) 723 final – 2021/0378 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo ir veikimo iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos

(COM(2021) 724 final – 2021/0379 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo ir veikimo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai

(COM(2021) 725 final – 2021/0380 (COD))

(2022/C 290/10)

Pranešėjas

Florian Marin

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 09/02/2022 (COM(2021) 724 final ir COM(2021) 725 final) ir 15/02/2022 (COM(2021) 723 final) Europos Parlamentas, 14/02/2022
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50, 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 3 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 3 23
Plenarinė sesija Nr.	568
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 1 / 2

1 Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK remia Europos bendro prieigos punkto (ESAP) priemonę, kuria prisidedama prie tvaresnės, skaitmeninės ir įtraukesnės ekonomikos, skaitmeninio suverenumo stiprinimo ir geresnės kapitalo rinkų integracijos.

1.2.

EESRK mano, kad ESAP turėtų būti ne tik informacinė priemonė neapdorotai informacijai surinkti su bendru prieigos punktu, bet ir platesnio užmojo priemonė, kad apdorojant informaciją būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė. Duomenys ir sektorių bei teritorinės ataskaitos ir analizės turėtų būti agreguojami ir keičiami per ESAP.

1.3.

EESRK siūlo, kad atsižvelgiant į skirtingus technologijų tipus ESAP būtų kuriamas kaip lanksti priemonė ir kad būtų galima įtraukti naujas duomenų kategorijas ir palaikyti ryšius su nacionaliniais registrais arba Eurostatu. ESAP turėtų užtikrinti aiškią darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir žaliojo kurso rodiklių sinergiją.

1.4.

EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti patariamąją tarybą, kurioje dalyvautų pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai, kuri būtų grindžiama skaidriu atrankos procesu ir kuri priimtų sprendimą dėl ESAP ateities ir strateginių pokyčių.

1.5.

Siekiant užtikrinti prieigą prie ESAP be diskriminacijos, svarbu sumažinti „baltąsias zonas“. ESAP taip pat turėtų užtikrinti funkcijas, kurios suteiktų neįgaliesiems galimybę naudotis tinkamu prieinamumu be diskriminacijos.

1.6.

EESRK mano esant labai svarbu, kad ESAP užtikrintų standartines procedūras, skaidrumą, duomenų vientisumą ir informacijos šaltinio patikimumą, naudotojui patogų automatinį duomenų tvirtinimą ir tinkamą duomenų rinkimo įstaigos kontrolę, siekiant duomenų apsaugos. Artimoje ateityje bus svarbu tinkamai ir pakankamai prižiūrėti finansų ir socialinių ir valdymo duomenų teikėjus.

1.7.

Reikėtų apsvarstyti galimybę subsidijuoti MVĮ skirtų duomenų rinkimo, rengimo ir tvarkymo kainas, atleisti MVĮ nuo bet kokių mokesčių, neatsižvelgiant į pateiktų duomenų kiekį, ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas darbuotojams, atsakingiems už duomenų teikimą ir tvarkymą.

1.8.

ESAP turėtų užtikrinti, kad finansiniai ir nefinansiniai duomenys būtų aiškiai atskirti ir laikomi vienodai svarbiais, ir turėtų būti suteikta galimybė, remiantis konkrečiais kriterijais, savanoriškai skelbti socialinius duomenis, susijusius su kiekvienos įmonės, jos vadovybės ir darbuotojų veikla.

1.9.

EESRK mano, kad reikia specialios pagalbos tarnybos, kuri padėtų pateikti informaciją tinkamu formatu ir užtikrintų, kad informacija būtų techniškai tinkama naudoti, taip pat kad reikalingas mokymas finansinio ir skaitmeninio raštingumo srityje. Siekiant užtikrinti geresnį ir platesnį naudojimą, į ESAP galėtų būti įtrauktas minimalus pagrindinių ekonomikos veiklos rezultatų rodiklių rinkinys, apibrėžtas ES lygmeniu pagal bendrą metodiką.

2. Bendroji informacija

2.1.

Europos Komisija kuria bendrą prieigos punktą, kuris suteiks centralizuotą elektroninę prieigą prie informacijos, susijusios su kapitalo rinkomis ir finansinėmis paslaugomis (įskaitant su tvarumu susijusią informaciją), kuri turi būti viešai skelbiama pagal ES teisės aktus, taip pat prie kitų rūšių informacijos, susijusios su kapitalo rinkomis ir finansinėmis paslaugomis, kurias įmonės savanoriškai nusprendžia skelbti. ESAP yra kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano dalis (1).

2.2.

Informacija bus renkama per įvairias rinkimo įstaigas, kurios, be kita ko, yra atsakingos už automatinį patvirtinimą ir techninę pagalbą informaciją pateikusiems subjektams. Komisija pareiškė ketinanti suteikti daugiau duomenų, skirtų naudoti ekonomikoje ir visuomenėje, įskaitant Europos duomenų erdvių diegimą. Tuo siekiama, kad pakartotiniam naudojimui būtų prieinami kokybiškesni viešojo sektoriaus duomenys, įskaitant ir įmonių duomenis, kad šie duomenų rinkiniai būtų prieinami lengviau ir be jokių išlaidų (2). Todėl Komisijos ESAP teisėkūros iniciatyva yra savalaikė ir labai aktuali.

2.3.

ESAP užtikrins nediskriminacinę prieigą prie informacijos nemokamai, numatant galimybę įvesti mokesčius už konkrečias paslaugas, pvz., kai skelbiama daug duomenų. Automatinis patvirtinimas, siekiant patikrinti, ar rinkimo įstaigų pateikta informacija atitinka reikalavimus, bus atliekamas remiantis Komisijos nustatyta ir patvirtinta technine sistema. ESAP bus prieinamas ne mažiau kaip 95 % kiekvieno mėnesio laiko.

2.4.

ESAP nebus saugoma su asmens duomenimis susijusi informacija, išskyrus tam tikras išimtis, ir jis bus stebimas atsižvelgiant į tokius rodiklius kaip:

—	lankytojų ir paieškų skaičių;

—	procentinę dalį paieškų, kurias atlikus buvo rodomi arba atsisiunčiami duomenys;

—	kompiuterio skaitomos informacijos, su kuria galima susipažinti ESAP, skaičių ir procentinę dalį;

—	kompiuterio skaitomų peržiūrų ir atsisiuntimų skaičių ir procentinę dalį;

—	pranešimų dalį pagal automatinį tvirtinimą.

2.5.

ESAP užtikrins tokias funkcijas kaip patogią naudoti sąsają visomis ES kalbomis, paieškos funkciją, atsisiuntimo paslaugą, naujovišką požiūrį į vertimo paslaugų teikimą ir pranešimų paslaugą, informuojančią naudotojus apie bet kokią naują turimą informaciją. ESAP bus vertinamas remiantis informacijos prieinamumu, kokybe ir tinkamumu ja naudotis, taip pat galutinių naudotojų pasitenkinimu ir naudotojų gebėjimu pasiekti savo tikslus. Siekiant įgyvendinti ESAP, iš dalies keičiamos kelios direktyvos ir reglamentai.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti ESAP. Ekonomikos pritaikymas skaitmeninei ateičiai, skaitmeninio suvereniteto stiprinimas, spartesnis informacijos srautas ir bendrų standartų nustatymas, daugiausia dėmesio skiriant duomenims, technologijoms ir infrastruktūrai, yra pagrindiniai ES prioritetai. ESAP skatina duomenimis grindžiamą finansavimą ir gerokai pagerina įmonių, MVĮ ir finansų įstaigų prieigą prie duomenų ir subjektų informacijos. ESAP padės kurti tvaresnę, skaitmeninę ir įtraukesnę ekonomiką, taip pat geriau integruoti kapitalo rinkas. Savo nuomonėje „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ EESRK teigia, kad vienas bendras Europos prieigos punktas yra prioritetas siekiant padidinti kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmingumą (3).

3.2.

EESRK pritaria tam, kad ESAP nenustato naujų ataskaitų teikimo prievolių ir kad jame naudojami esami ES teisės aktuose nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai. ESAP yra priemonė, kuri leis geriau įvertinti, kaip Europos subjektai prisideda prie tvarumo ir klimato tikslų. Su tvarumu susijusi informacija yra labai svarbi siekiant nukreipti investicijas į projektus, kuriais bus remiama žalioji pertvarka, kaip pabrėžė suinteresuotieji subjektai konsultacijose dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos (4).

3.3.

ESAP užtikrina prieigą prie informacijos tam tikrą laikotarpį, įskaitant ankstesnę informaciją, kuri yra svarbi siekiant užtikrinti tinkamus sprendimų priėmimo procesus kapitalo rinkose. Europos finansai kelia problemų, nes dėl jų atsiranda nevienodos sąlygos – finansavimo išlaidos, su kuriomis susiduria įmonės, labai priklauso nuo jų įsisteigimo šalies, pradedančiosioms įmonėms, turinčioms užstato apribojimų, sunku gauti bet kokį finansavimą, o vartojimas nėra apsaugotas nuo vietos ekonominių sukrėtimų (5). Ekonominės ir tvarumo veiklos rezultatų stebėjimas bus labai svarbus kapitalo rinkoms ir būsimiems investavimo sprendimams.

3.4.

ESAP yra kuriamas tuo pat metu, kuomet ES finansų sektorius yra susidūręs su esminiais pokyčiais dėl dviejų pagrindinių pertvarkų – skaitmeninės pertvarkos ir su klimato kaita susijusios pertvarkos. Bus prarandamos darbo vietos, reikia įgyti naujų įgūdžių, keičiasi darbuotojų pareigos, bus atleidžiami darbuotojai arba diegiami nauji organizaciniai darbo modeliai. ESAP galėtų būti priemonė, padedanti teigiamai valdyti kai kuriuos sudėtingus ES finansinių pokyčių procesų padarinius.

3.5.

ESAP gali būti vystymosi ir investicijų veiksnys. MVĮ, kurios nori padidinti savo matomumą, galėtų būti skatinamos skelbti savo duomenis tam, kad pritrauktų būsimų investicijų ir rinkų. EESRK siūlo atsižvelgti į programinės įrangos tarpininkų vaidmenį, nes kai kurios įmonės, daugiausia MVĮ, dirbs su šių rūšių subjektais siekdamos sumažinti administracinę naštą, susijusią su duomenų valdymu ir saugojimu. ESAP prisidės prie investavimo sprendimų priėmimo proceso sąnaudų sumažinimo ir MVĮ matomumo didinimo.

3.6.

ESAP turėtų užtikrinti veiksmingą sąveikumą su Eurostatu ir nacionaliniais registrais. Reikėtų integruoti viešųjų ar rinkos interesų dinamiką, susijusią su skaidrumu ir duomenimis, suteikiant galimybę ateityje įtraukti naujų kategorijų duomenis. ESAP turėtų būti kuriama kaip duomenų priemonė, kuri būtų lanksti įvairių sektorių ir Europos iniciatyvų atžvilgiu. Įvairių technologijų tarpusavio ryšiai yra svarbūs. Naujų duomenų įtraukimo sąnaudos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į jų poveikį kapitalo rinkoms ir į duomenų valdymą.

3.7.

Svarbu užtikrinti pakankamą interneto ryšį visoje Europos Sąjungoje, kad visos įmonės galėtų naudotis ESAP ir kad būtų išvengta diskriminacijos. Labai svarbu investuoti į „baltųjų zonų“ mažinimą ir užtikrinti, kad visi piliečiai ir kapitalo rinkos suinteresuotieji subjektai turėtų prieigą prie ESAP.

3.8.

ESAP turėtų užtikrinti duomenų vientisumą ir rinkimo įstaigoms pateiktos informacijos šaltinio patikimumą. Automatinis informacijos vertinimas turėtų būti paprastas ir patogus naudoti. Vartotojų apsauga ir prieigos prie galiojančios ir tinkamos informacijos suteikimas turi išlikti nuolatiniais prioritetais. Duomenų rinkimo įstaigos taip pat turėtų būti tinkamai stebimos, o duomenų apsauga taip pat turėtų būti nuolatinis prioritetas.

3.9.

Geresnės finansavimo galimybės įmonėms suteiks naujų galimybių ES rinkai ir naujų darbo vietų. ESAP turėtų būti atsižvelgiama į visų rūšių investicijas ir rinkos dalyvius, kurie daro teigiamą poveikį bendrajam interesui, ypač pažeidžiamiems asmenims, be kita ko, socialinės ekonomikos ar sutelktinio finansavimo srityje. ESAP turėtų būti numatytos funkcijos, leidžiančios neįgaliesiems naudotis tinkamu prieinamumu.

3.10.

EESRK pritaria tam, kad ESAP naudojimas ir tam tikros informacijos atskleidimas būtų nemokamas. Nepaisant to, licencijų arba duomenų rinkimo, generavimo ir tvarkymo išlaidos gali būti didelės. Siekiant sumažinti duomenų teikimo išlaidas, reikėtų nustatyti fiskalines paskatas ir subsidijas MVĮ, ypač už privalomas ataskaitas. Investicijos į programinę ir aparatinę įrangą, skirtą įmonėms ir kitiems kapitalo rinkos suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti remiamos ES lėšomis tam, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai naudotis ESAP ir palaikyti su juo sąveiką. Šiuo atžvilgiu būtinas aktyvesnis dalyvavimas valstybių narių lygmeniu. MVĮ neturėtų būti taikomi jokie mokesčiai, nepriklausomai nuo to, kiek informacijos būtų skelbiama. Mokesčių dydis, kai jie taikomi, turėtų būti skaidrus ir turėtų būti nustatomas tiesiogiai susiejant jį su duomenų valdymo išlaidomis.

3.11.

ESAP turėtų būti vienodai taikomas tiek į biržos sąrašus įtrauktoms, tiek į biržos sąrašus neįtrauktoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar geografinės padėties. ESAP turėtų tapti priemone, kuri sukurtų pridėtinę vertę didinant ataskaitų teikimo, skaidrumo ir duomenų valdymo veiksmingumą.

3.12.

ESAP valdymas turėtų būti grindžiamas pilietinės visuomenės dalyvavimu ir turėtų apimti dviejų valdymo lygmenų struktūrą, kaip pateikta toliau:

—	patariamoji taryba, kurioje turėtų dalyvauti pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai, kuri būtų paremta skaidriu atrankos procesu ir priimtų sprendimus dėl ESAP ateities ir strateginių pokyčių;

—	vykdomoji valdyba, užtikrinanti techninius standartus ir tinkamą ESAP veikimą.

3.13.

Tokiomis aplinkybėmis, kai bankų pozicijos yra didelės, investuotojų pasitikėjimas ir sprendimas investuoti į kapitalo rinkas naudojančias įmones priklauso nuo to, ar informacija yra lengvai prieinama, kokybiška ir palyginama. EESRK teigia, kad siekiant sukurti veiksmingus ir visapusiškus emitentų ir investuotojų santykius, labai svarbios yra standartinės procedūros. Standartizavimui turi būti nustatyti tie patys duomenų atskleidimo terminai ir metodika pagal principą „vienoda veikla, vienoda rizika, vienodos taisyklės“.

3.14.

COVID-19 krizė ir poreikis užtikrinti tvarų ir įtraukų atsigavimą, nepaliekant nė vieno nuošalyje, padidino spaudimą paspartinti kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano įgyvendinimą. Įmonių lėšų ir investicijų poreikis yra didžiausias per visą istoriją.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK aiškiai supranta, kad kapitalo rinkų sąjunga (KRS) privalo būti ne tik kai kam naudingas savanoriškas pasirinkimas, o realybė visose ES valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų ESAP naudojimą, turi būti skiriami tinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Pirmenybė turėtų būti teikiama valstybių narių ir nacionalinių priežiūros institucijų įtraukimui ir rėmimui siekiant užtikrinti, kad ESAP būtų pripažintas svarbia Europos duomenų priemone įmonėms, investuotojams ir finansų tarpininkams. ESAP turėtų būti skatinamas visose valstybėse narėse kartu su šios priemonės privalumais ir svarba. Šiam tikslui pasiekti galėtų būti naudojami socialiniai tinklai.

4.2.

EESRK pritaria Komisijos pasirengimui ateinančiais metais užtikrinti didesnį skaidrumą, suteikti daugiau duomenų (6) ir remti skaitmeninę finansų transformaciją, kaip nurodyta Skaitmeninių finansų strategijoje (7). Į ESAP turėtų būti integruota galimybė kaupti duomenis ir rengti ataskaitas (8). Turėtų būti sukurtos palyginimo ir naujienlaiškio funkcijos. Į ESAP galėtų būti įtrauktas suinteresuotųjų subjektų forumas diskusijoms, paaiškinimams ir dalijimuisi geriausia patirtimi.

4.3.

EESRK siūlo įsteigti specialią pagalbos tarnybą, kuri padėtų pateikti informaciją tinkamu formatu ir užtikrintų, kad ji būtų techniškai tinkama naudoti. Teikiama pagalba turėtų apimti bendras procedūras ir duomenų nuoseklumo, palyginamumo ir tinkamumo naudoti sistemą. Galiausiai, siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų procesą, ESAP turėtų veikti naudojant dažniausiai pasitaikančius rinkmenų formatus, pavyzdžiui, XBRL, PDF, XML, HTML, CSV, TXT ir XLS.

4.4.

EESRK mano, kad skaitmeninimas ir centralizuoti duomenys turės teigiamą poveikį ataskaitų teikimui. Tai padės patobulinti įvairius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir klimato analizę, taip pat geriau nustatyti ir stebėti finansų įstaigų portfelius, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus. ESAP bus priemonė, padėsianti nustatyti galimą riziką ir suteikti galimybių įmonėms. ESAP taip pat gali būti priemonė, padedanti Europos lygmeniu skatinti MVĮ mokslinius tyrimus.

4.5.

EESRK siūlo užtikrinti, kad matomumo ir pagrindo požiūriu vienoda svarba būtų teikiama finansiniams ir nefinansiniams duomenims. Savanorišku pasirinkimu, nefinansinė informacija turėtų apimti socialinius duomenis apie kiekvienos įmonės ir jos darbuotojų veiklą. Savarankišku pasirinkimu, duomenys apie įmonės vadovybę ir darbuotojus (darbuotojų skaičiaus, lyties ir t. t.) neturėtų būti atmetami. Šiuo atžvilgiu galėtų būti nustatyti konkretūs socialinės informacijos kriterijai.

4.6.

EESRK mano, kad ESAP turėtų būti platesnio užmojo. Visų pirma turėtų būti nustatyti papildomi tikslai, neapsiribojantys neapdorotų duomenų rinkimu, ir daugiau pridėtinės vertės turėtų būti sukurta apdorojant informaciją, užuot ESAP buvus tik informacine priemone su vienu prieigos punktu. EESRK palankiai vertina tai, kad ESAP bus parengtas visomis oficialiosiomis ES kalbomis. ESAP svarba ir vaidmuo yra labai dideli užtikrinant, kad tyrėjai, socialiniai partneriai, NVO, akademinės bendruomenės nariai ir analitikai turėtų daugiau, tinkamų, sąžiningų, vienodų ir neatidėliotinų galimybių susipažinti su informacija. ESAP galėtų padėti atsirasti naujoms privačioms informacijos tvarkymo platformoms, tačiau jų naudojimo išlaidos ir galimybė patekti į kapitalo rinkas išliks problemiška, ypač smulkiesiems investuotojams (privatiems asmenims).

4.7.

Didžiųjų duomenų, mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto galimybės leis efektyviau naudoti informaciją ir sukurti labiau integruotas kapitalo rinkas, o ES ekonomika taps atsparesnė. Būsimiems ESAP naudotojams turėtų būti sudarytos sektorinės, teritorinės atskaitomybės ir analizės galimybės. Duomenų tikrinimas ir galiojimo užtikrinimas turėtų būti nuolatinis rūpestis. Duomenų dubliavimasis, teikimas ir valdymas turi būti atidžiai stebimi. Vis dėlto EESRK mano, kad neapdorotos informacijos teikimas neatitinka plataus užmojo tikslų ir yra nepakankamas naujiems investuotojams, kurie neišmanydami kapitalo rinkų ketina į jas investuoti.

4.8.

ESAP turi būti pradėtas įgyvendinti siekiant ne tik kapitalo rinkos tikslo, bet ir papildomų politikos tikslų, pvz., įmonių indėlio į JT DVT rodiklius. Trečiųjų šalių prieiga prie duomenų galėtų ateityje ES įmonėms padėti užtikrinti papildomas investicijas. ESAP turėtų sekti „InvestEU“ portalo pavyzdžiu ir galėtų padėti sėkmingai įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungą (KRS) (9).

4.9.

EESRK mano, kad reikėtų užtikrinti finansinį (KRS veiksmų plano 7 veiksmas) ir skaitmeninį raštingumą. Taip pat reikia parengti finansinio raštingumo ir duomenų vadovą. Galėtų būti parengtos ir propaguojamos specialios gairės, kurios padėtų suprasti duomenų svarbą, kaip jais naudotis bei dalytis. Šiuo tikslu galėtų būti naudojamos ESF+ lėšos. Reikėtų nuolat rūpintis, kad būtų sudarytos tinkamos ir pakankamos darbo sąlygos darbuotojams, kurie renka ir tvarko duomenis iš įvairių įmonių ar suinteresuotųjų subjektų.

4.10.

EESRK siūlo į ESAP įtraukti minimalų ES lygmeniu nustatytų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį ir bendrą metodiką, kad būtų užtikrintas geresnis ir platesnis naudojimas. Būtina užtikrinti aiškią sinergiją su ES tvarumo taksonomijos (10) 8 straipsniu, nes į ESAP įtraukti tvarumo duomenys. ESAP turėtų būti numatyta speciali erdvė žaliojo kurso statistikai ir įmonių indėliui į žaliojo kurso rodiklius.

4.11.

Galiausiai EESRK norėtų, kad Europos Komisija įvertintų tinkamo ir proporcingo finansų ir aplinkos, socialinių ir valdymo duomenų teikėjų reguliavimo ir priežiūros privalumus, nes jie ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį pradinėje ir galutinėje grandyje, kai pradės veikti ESAP.

Briuselis, 2022 m. kovo 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 1 veiksmų planas – Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“2020 9 24, COM(2020) 590 final.

(2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56)..

(3) OL C 155, 30.4.2021, p. 20.

(4) Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (2020 m.) ataskaita „Sustainable Finance and the Role of Securities Regulators and IOSCO“.

(5) https://blogs.imf.org/2019/09/10/a-capital-market-union-for-europe-why-its-needed-and-how-to-get-there.

(6) COM(2020) 66 final

(7) COM(2020) 591 final

(8) Panašus į Europos atvirojo mokslo debesiją.

(9) OL C 155, 2021 4 30, p. 20.

(10) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020R0852&from=LT

Top