52021AE6049

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021AE6049 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021AE6049

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo stiprinimo, kad būtų pagerintas ES gebėjimas reaguoti į ekstremalius įvykius, įskaitant už jos teritorijos ribų (Tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prašymu)

EESC 2021/06049

OL C 290, 2022 7 29, p. 30–34 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 7 29

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/30

(Tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prašymu)

(2022/C 290/05)

Pranešėjas	Christophe QUAREZ
Bendrapranešėjė	Violeta JELIĆ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, 2021 9 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2022 3 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 3 24
Plenarinė sesija Nr.	568
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (toliau – SCSM arba mechanizmas) yra nebepakankamas ir pernelyg siauras, kad būtų galima jį taikyti reaguojant į nelaimes, susijusias su klimato kaita, ir įvairias Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų kylančias grėsmes prevencijos, parengties, įspėjimo, planavimo ir operatyvinių pajėgumų požiūriu,

1.2.

SCSM taikomas ne tik įprastai, su gaivalinėmis nelaimėmis susijusiai veiklai, bet ir kilus kitoms grėsmėms, pavyzdžiui, pandemijoms, prireikus teikti pagalbą gyventojams karo zonoje, didelei pramoninei rizikai, didelio masto jūrų taršai, kibernetinių išpuolių prieš elektros energijos ir geriamo vandens tiekimo tinklus ir visą pagrindinę infrastruktūrą padariniams, arba su imigracija susijusių humanitarinių krizių valdymui.

1.3.

Reikia veiksmingiau spręsti civilinės saugos (trumpalaikių operacijų) ir humanitarinės pagalbos (ilgalaikio valdymo) sąsajos klausimą ir geriau šią sąsają koordinuoti.

1.4.

EESRK mano, kad reikia aiškiau apibrėžti ir toliau plėtoti ES veiksmus po nelaimių, kurios įvyksta už jos teritorijos ribų.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad itin svarbu plėtoti operatyvinį bendradarbiavimą derinant mokymą, užtikrinant reikmenų ir įrangos suderinamumą, vadovavimo grandinių aiškumą ir veiksmingumą.

1.6.

EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos agentūrą, kaip stipresnę praktinę priemonę imantis užsienio politikos veiksmų.

1.7.

EESRK atkreipia dėmesį į būtiną pažangą, susijusią su intervencijos sprendimų priėmimo procesu už ES teritorijos ribų.

1.8.

EESRK mano, kad Europos civilinės saugos diplomatinis aspektas nėra pakankamai išplėtotas. Kalbant apie išorės santykius ir ES reagavimą į ekstremalius įvykius, EESRK pabrėžia, kad svarbu:

—

dėmesį sutelkti į prevenciją, parengtį ir atsigavimo procedūras užtikrinant didesnį atsparumą, bendradarbiauti su JT dėl nelaimių rizikos mažinimo strategijų ir įgyvendinti JT ir Sendajaus veiksmų programos prioritetą „atkurti geriau, nei buvo“ siekiant didinti atsparumą ES viduje ir už jos ribų; tai turėtų būti su DVT suderintas tvarus požiūris;

—	aktyviau dalytis žiniomis, ekspertinėmis žiniomis ir įgyta patirtimi, rengti bendrus mokymus ir pratybas visame pasaulyje, įskaitant pilietinę visuomenę vietos lygmeniu;

—	atkreipti dėmesį į civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos sąsajas, visų pirma atokiose pasaulio vietose, kai ištinka nelaimės;

—	įtraukti kultūrinį sąmoningumą, kaip svarbų civilinės saugos mokymo klausimą siekiant padidinti SCSM veiksmų efektyvumą (pagalbos naudojimas) nelaimės vietoje visame pasaulyje.

1.9.

EESRK abejoja dėl SCSM geografinės taikymo srities apibrėžties ir dalyvaujančių šalių atrankos kriterijų.

1.10.

Siekiant sustiprinti SCSM veikimą, reikia skatinti tinkamą komunikaciją formuojant tarptautinę viešąją nuomonę.

1.11.

EESRK pritaria idėjai bendro nelaimių valdymo srityje įsteigti tarptautines skubaus reagavimo grupes, turinčias nuosavų išteklių, rengiančias bendrus mokymus ir užtikrinančias išteklių bei įrangos standartizavimą.

1.12.

EESRK skatina parengti pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo, suteikiančio teisę įvykus katastrofai ES teritorijoje ar už jos ribų automatiškai ir nedelsiant imtis veiksmų pagal mechanizmą nelaukiant išankstinio atitinkamos dalyvaujančios valstybės prašymo, o ši valstybė išsaugo teisę tokios pagalbos atsisakyti. Šie ištekliai darbo grupės forma gali padėti stiprinti ES išorės santykių išorės aspektą pasitelkiant civilinę saugą.

1.13.

EESRK pritaria savanoriškumo principo stiprinimui civilinės saugos srityje ir rekomenduoja parengti savanoriškos veiklos programų standartus, į juos įtraukiant nuostatas, užtikrinančias pagarbą savanorių žmogaus ir darbo teisėms, bei sukurti bendrą savanoriškos civilinės saugos grupių sertifikavimo sistemą.

1.14.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nėra lanksčios greitojo reagavimo finansinės priemonės, skirtos teikti tiesioginį finansavimą nukentėjusiems gyventojams, jei jie pateikia prašymą dėl žalos atlyginimo.

1.15.

EESRK pritaria visuomenės informavimo veiksmų, susijusių su SCSM veikla, stiprinimui pasitelkiant šiuolaikinius komunikacijos būdus (pvz., socialinius tinklus), ir aktyviam organizuotų savanorių organizacijų vaidmeniui.

1.16.

EESRK pažymi, kad operatyvinio atsako srityje reikia toliau stiprinti Sąjungos bendradarbiavimą su humanitarinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, kad būtų galima teikti pagalbą vietoje.

1.17.

EESRK pabrėžia, kad reikia toliau apsvarstyti galimybę užtikrinti MVĮ veiklos tęstinumą nelaimės atveju.

1.18.

EESRK rekomenduoja į SCSM perspėjimo ir prevencijos procesą aktyviau įtraukti mokslo bendruomenę, pasinaudojant ES civilinės saugos žinių tinklu ir stiprinant Nelaimų rizikos valdymo žinių centrą.

2. Bendroji informacija

2.1.

Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, kuris yra Europos bendradarbiavimo nelaimių rizikos valdymo srityje pagrindas, yra savitarpio pagalbos ir solidarumo tinklas Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų.

2.2.

Šis mechanizmas vienija 33 valstybes, iš kurių 27 yra ES valstybės narės, o 6 yra dalyvaujančios valstybės – Islandija, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Turkija. Jis naudojamas prevencijos, planavimo ir operatyvinio reagavimo tikslais ir sudaro sąlygas teikti koordinuotą pagalbą nelaimių ir humanitarinių krizių atvejais. Bet kuri pasaulio šalis, susidūrusi su didelio masto nelaime, gali kreiptis pagalbos į Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (RNKC) – ES užsienio politikos priemonę.

2.3.

Jau sustiprinta 2019 m., sukūrus papildomų pajėgumų rezervą ir pasitelkiant Europos civilinės saugos žinių tinklą, SCSM politikos sistema buvo dar labiau sustiprinta 2021 m. gegužės 20 d. paskelbtais naujais teisės aktais. Šiuo metu peržiūrėtas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas apima tarpsektorinį ir tarpvalstybinį požiūrį į rizikos ir nelaimių valdymą, kuris grindžiamas atsparumo nelaimėms didinimo tikslais ir planavimu Europos lygmeniu. Remiantis Europos Parlamento pasiūlymu, į jį taip pat įtrauktos klimato kaitos ir biologinės įvairovės koncepcijos.

2.4.

Tačiau pastaraisiais metais kilusios didelio masto gaivalinės nelaimės (masiniai gaisrai Pietų Europoje 2017 ir 2021 m., potvyniai Vidurio ir Šiaurės Europoje 2014 ir 2021 m., žemės drebėjimai Haityje 2010 ir 2021 m. ir kt.), jų dažnėjimas ir didėjantis intensyvumas mažina esamų reagavimo mechanizmų, pavyzdžiui, SCSM, kuris tuo pat metu susiduria ir su kitomis sudėtingomis krizėmis (migracijos, sveikatos, humanitarinėmis) veiksmingumą. Pastarojo meto įvykiai Ukrainoje rodo, kad reikia stiprinti mechanizmą ir užtikrinti, kad civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos sąsajos būtų nuoseklesnės.

2.5.

Dėl šios priežasties Prancūzijos valdžios institucijos paprašė EESRK išnagrinėti Europos reagavimo į klimato kaitą klausimą trijose pagrindinėse srityse: i) ankstyvojo perspėjimo ir visuomenės informavimo, ii) prognozių ir planavimo ir iii) reagavimo pajėgumų.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Veiklos požiūriu, SCSM sustiprintas keliomis papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, „rescEU“ išteklių rezervu, Copernicus palydovo teikiamomis paslaugomis (palydovinė rizikos kartografavimo sistema), Europos civilinės saugos rezervu ir ES civilinės saugos žinių tinklu.

3.2.

2019 m. sukurtas rezervas „rescEU“ tapo nauju papildomu išteklių rezervu (rezervu „rescEU“), kurį sudaro gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių parkas, gelbėjimo įranga, ligonių evakavimo orlaiviai, greitosios medicinos pagalbos komandos, medicinos reikmenų atsargos ir lauko ligoninės – visi šie ištekliai gali padėti reaguoti į ekstremalias sveikatos situacijas ir į cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius incidentus. Rezervas „rescEU“ papildo SCSM vykdant įvairias misijas, pavyzdžiui, gesinant gaisrus, teikiant medicininę pagalbą ir vykdant mokslinius tyrimus.

3.3.

Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras yra SCSM veikimo pagrindas. Juo centralizuojama ir koordinuojama įvairi šalių siunčiama pagalba ir jis yra atsakingas už greitą pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju teikimą nelaimės ištiktose vietovėse.

3.4.

Šalys praneša apie priemones, kurias jos gali suteikti prašančiajai šaliai naudodamosi Bendra ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistema (CECIS). Platforma suteikia galimybę saugoti elektroninius įrašus, kur Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras gali išsamiai išdėstyti, ko reikia prašančiosioms šalims, ir kur padedančiosios šalys gali nurodyti, kokiais būdais jos ketina teikti pagalbą.

3.5.

Be to, dalyviai Europos civilinės saugos rezervui gali skirti nacionalinių išteklių, kurie būtų naudojami reagavimui į ekstremaliąsias situacijas. Šis rezervas suteikia galimybę geriau planuoti ir koordinuoti reagavimo veiklą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, dėl to ES greičiau ir patikimiau reaguoja į nelaimes.

3.6.

Remdama prevencijos ir pasirengimo veiklą, ES taip pat padidino finansinę paramą Europos civilinės saugos rezerve nurodytiems pajėgumams. Pagal SCSM teikiama finansine parama galima naudotis pritaikant ir stiprinant gebėjimus, padengiant veiklos išlaidas (ES viduje) ir transporto išlaidas (už ES ribų).

3.7.

COVID-19 pandemijos metu šiuo mechanizmu, kuris yra ES krizių valdymo sistemos dalis, buvo pasinaudota keletą kartų. Patirtis rodo, kad ES turi būti geriau pasirengusi reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias situacijas, ir kad reikia stiprinti esamą sveikatos ir civilinės saugos teisinę sistemą.

3.8.

Finansiniu požiūriu, mechanizmui skiriami ne tik dalyvaujančių šalių įnašai, bet ir finansinis paketas, numatytas 2021–2027 m. ES daugiamečiame biudžete. Konkrečiau, finansinį paketą mechanizmui įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpiu sudaro 1 263 000 000 EUR. Be to, tuo pat laikotarpiu mechanizmui įgyvendinti taip pat bus skirta išorės asignuotųjų pajamų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, kurios sudarys beveik 2 056 480 000 EUR.

3.9.

ES civilinės saugos žinių tinklas, nauja platforma, kurioje civilinės saugos ekspertai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo specialistai dalijasi žiniomis, geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, yra priemonė, kuria ES ketina stiprinti Europos nelaimių rizikos valdymą.

3.10.

ES civilinės saugos žinių tinklas siekia skatinti aktyvesnę specialistų, politikos formuotojų ir mokslininkų sąveiką pagal gebėjimų stiprinimo ir mokslo ramsčius, kai veikla inicijuojama, planuojama, kuriama ir įgyvendinama. ES civilinės saugos žinių tinklo veiksmai apima bendras pratybas, dvišalius ir daugiašalius mainus, bendradarbiavimą ir bendrus projektus.

3.11.

Kalbant apie civilinę saugą už ES sistemos ribų, svarbu paminėti NATO Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (EADRCC), kuris dažniausiai teikia pagalbą gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais, ir Jungtinių Tautų nelaimių vertinimo ir veiklos koordinavimo (UNDAC) grupę, kuri teikia pagalbą pirmuoju staigios ekstremaliosios situacijos etapu.

3.12.

Europoje Viduržemio jūros sąjungos (VJS) platforma – daugiašalė partnerystė, kurios tikslas – didinti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių, įskaitant Turkiją, regioninės integracijos ir sanglaudos potencialą, patvirtino veiksmų planą dėl pasirengimo veiksmingai savitarpio pagalbai teikti Europos ir Viduržemio jūros regione. Vienas iš pasiūlytų veiksmų buvo greitasis reagavimas. Vieni iš pagrindinių veiksnių yra viešųjų greitosios pagalbos tarnybų veiklos stiprinimas pasitelkiant savanorius ir piliečių dalyvavimas gelbstint gyvybes.

3.13.

2007–2020 m. laikotarpiu, SCSM buvo pasinaudota 382 kartus. 2020 m. juo buvo pasinaudota 102 kartus, 82 atvejais daugiau nei ankstesniais metais. Iš 102 pasinaudojimo atvejų, 36 buvo ES viduje, 66 – už ES ribų, o 85 atvejai buvo susiję su COVID-19.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

SCSM apimties nebepakanka, kad būtų galima reaguoti į gaivalines nelaimes, susijusias su klimato kaita, prevencijos, perspėjimo, planavimo, prognozavimo ir veiklos pajėgumų požiūriu.

4.2.

ES civilinės saugos mechanizmu reikėtų geriau spręsti klausimus, susijusius su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, jūrų tarša, pramonine rizika ir nelaimėmis elektros energijos ir geriamojo vandens tinkluose.

4.3.

EESRK mano, kad Europos civilinės saugos diplomatinis aspektas nėra pakankamai išplėtotas artimiausių ES kaimyninių šalių (visų pirma Balkanų) arba, papildant ES vystymosi politiką, Šiaurės Afrikos ir Afrikos šalių atžvilgiu. Šį SCSM diplomatinį aspektą reikėtų išnaudoti keletu būdų: i) stiprinant šalių kandidačių pasirengimo narystei ES procesą; ii) mažinant Kinijos ir Rusijos įtaką kai kuriose šalyse ir geografinėse vietovėse (Afrikoje, Sakartvele, Ukrainoje); iii) sudarant palankesnes sąlygas diplomatiniams santykiams su tam tikromis priešiškomis šalimis (pvz., pagalba gesinant miškų gaisrus Rusijoje arba Turkijoje); iv) užbaigiant rengti Europos Sąjungos paramos vystymuisi politiką ir v) bendradarbiaujant su šalimis, kurioms Rusija daro tiesioginį poveikį, pavyzdžiui, Kazachstanu, Europos energetikos partneriu, ir kurios yra didelės ir susiduria su didelėmis grėsmėmis (pvz., miškų gaisrais).

4.4.

EESRK abejoja dėl SCSM geografinės taikymo srities apibrėžties ir valstybių narių atrankos kriterijų. Pavyzdžiui, narystės siekiančios šalys kandidatės, Šveicarija ir Moldova turėtų prisijungti prie SCSM, kad būtų įgyta tikra kontinentinė dimensija.

4.5.

Kalbant apie Europos Komisijos koordinuojamą išorės veiklą, kai trečiosios šalys prašo pagalbos, būtina nustatyti tokios veiklos sąlygas ir apibrėžti jos inicijavimo sprendimų priėmimo procesą, ypatingą dėmesį skiriant skaidrumui.

4.6.

EESRK taip pat rekomenduoja kiekvienoje ES nuolatinėje atstovybėje paskirti civilinės saugos korespondentą, kuris sistemingai informuotų trečiąsias šalis apie galimą ES pagalbą įvykus didelio masto nelaimei ir užtikrintų būtiną koordinavimą su tos šalies civilinės saugos pajėgomis.

4.7.

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į esamus didelius įvairių civilinės saugos struktūrų skirtumus, ir pabrėžia, kad reikia suderinti šių pajėgų darbo organizavimo būdus, ypač darbuotojų mokymo, procedūrų ir įrangos požiūriu (pvz., skiriasi ugnies gesinimo pistoletų skersmenys įvairiose šalyse). Šiuos skirtumus galima pašalinti kiekvienoje ES šalyje parengiant ir standartizuojant standartinius modulius. Šių standartinių modulių jau yra, tačiau reikia aktyviai raginti didinti jų skaičių ir tobulinti jų standartizavimą. Pavyzdžiui, vienos šalies miško gaisrų gesinimo moduliuose gali būti naudojamos kelių transporto priemonės, o kitoje šalyje – visureigės transporto priemonės.

4.8.

Be to, reikėtų stiprinti glaudų nacionalinių civilinės saugos institucijų, universitetų ir mokslininkų bendradarbiavimą. ES civilinės saugos žinių tinklo įgyvendinimas pagal gebėjimų stiprinimo ir mokslo ramsčius ir Nelaimių rizikos valdymo žinių centro stiprinimas suteikia galimybių ir priemonių toliau plėtoti šį bendradarbiavimą.

4.9.

Kalbant apie išteklių pajėgumus, dar vienas prioritetas – skubus ir tolimas išteklių dislokavimas, kai nelaimės vieta yra už tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių kilometrų. Ekstremaliųjų situacijų atveju dažnai tenka pasinaudoti oro ištekliais. Jei personalas būtų skraidinamas keleiviniais orlaiviais, įrangai vežti reikėtų sunkiasvorių krovininių orlaivių.

4.10.

Transporto pajėgumų užtikrinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas naudojantis kariniais, nacionaliniais arba NATO orlaiviais. Tačiau, norint jais pasinaudoti, reikia pereiti atitinkamą procesą, įskaitant planavimą, o tai nesuderinama su ekstremaliosiomis situacijomis. Kitas tinkamesnis sprendimas, kurį būtų galima apsvarstyti – specialaus didelių „Airbus A330“ orlaivių parko sukūrimas arba vienkartinė nuoma iš specializuotų bendrovių. Atrodo, kad ekspertų lūkesčius atitiktų trijų orlaivių oro pajėgų padalinys. Šie padaliniai yra universalūs, be to, galima techniškai pakeisti jų paskirtį, pavyzdžiui, juos naudoti, kai reikia numesti antipirenus miškų gaisrų plitimui mažinti arba kai reikia vežti riedmenis.

4.11.

Šių oro išteklių įsigijimo ir valdymo klausimą būtų galima išnagrinėti atsižvelgiant į rezervo „rescEU“ sistemą.

4.12.

Kalbant apie valdymą, EESRK ragina įsteigti Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos agentūrą. Laikui bėgant tokios pajėgos neretai kviečiamos imtis veiksmų tose pačiose vietose ir padėti tiems patiems gyventojams. Civilinės saugos veiksmai paprastai vykdomi trumpai, kelias dienas ar savaites, o humanitarinė pagalba gali būti teikiama kelis mėnesius ar ilgiau.

Briuselis, 2022 m. kovo 24 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

Top

Choose the experimental features you want to try