Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020XC0120(07)

    Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas2020/C 18/11

    PUB/2019/80

    OL C 18, 2020 1 20, p. 66–71 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    20.1.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 18/66


    Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

    (2020/C 18/11)

    Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

    PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

    „DEALURILE VRANCEI“

    Nuorodos numeris: PGI-RO-A1582-AM01

    Pranešimo data: 2019–10–10

    PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

    1.   Naujų leidžiamų auginti vyninių vynuogių veislių įtraukimas

    Aprašymas ir pagrindimas

    Į produkto specifikaciją įtraukiamos naujos vyninių vynuogių veislės, kurios gali būti auginamos nustatytoje vietovėje ir naudojamos vynams su GN gaminti. Šis pakeitimas susijęs su pastaraisiais metais pastebimais klimato pokyčiais, prie kurių kai kurios veislės yra prisitaikiusios geriau, be to, su šiame regione didesniu saulėtų dienų skaičiumi, dėl kurio iš tam tikrų veislių pagaminti baltieji ir raudonieji vynai įgauna intensyvesnį aromatą ir spalvą.

    Šis pakeitimas taikomas bendrajam dokumentui.

    2.   Vynuogių auginimo sektoriaus derlingumo ir išeigos pakeitimas

    Aprašymas ir pagrindimas

    Produkto specifikacijoje padidinamas vynuogių auginimo sektoriaus derlingumas ir išeiga. Šis pakeitimas taikomas bendrajam dokumentui.

    Pakeitimas reikalingas todėl, kad naujuose klonų atrankos būdu arba naudojant didelį kokybinį ir kiekybinį potencialą turinčius poskiepius restruktūrizuotuose ar pertvarkytuose vynuogynuose derlingumas ir išeiga yra didesni, ypač tais metais, kai klimato sąlygos palankios, be to, perdirbimo technologijos užtikrina GN reikalingos kokybės išsaugojimą.

    3.   Nustatytos geografinės gamybos vietovės pakeitimas

    Aprašymas ir pagrindimas

    Produkto specifikacijoje nustatyta geografinės nuorodos vietovė papildoma kai kuriomis Vrančos administracinio vieneto zonomis, kurių teritorijoje skinamos vynams su GN gaminti skirtos vynuogės. Šioms zonoms būdingos tokios pačios dirvožemio ir klimato sąlygos kaip kitoms Vrančos departamento vietovėms, kurios specifikacijoje nurodytos kaip priklausančios geografinei gamybos vietovei ir yra išsidėsčiusios visai greta jos.

    Atitinkamai keičiamas bendrasis dokumentas.

    4.   Specifinės rožinių vynų gamybos praktikos įtraukimas

    Aprašymas ir pagrindimas

    Į produkto specifikaciją įtraukiamos baltųjų ir rožinių vynų gamybos iš ’Pinot Gris’ ir ’Traminer Roz’ vynuogių veislių sąlygos. Šį pakeitimą lėmė pasikeitusios vyno gamybos technologijos, taip pat vartotojai, kurie vis dažniau renkasi iš šių išskirtinių savybių turinčių veislių pagamintus vynus, ypač rožinius.

    Šis pakeitimas bendrajam dokumentui netaikomas.

    5.   Vyno produktų klasifikavimo sąlygų peržiūra

    Aprašymas ir pagrindimas

    Gautos produkcijos klasifikavimo sąlygos peržiūrėtos gamintojų prašymu. Jie nustatė, kad nebeužtikrinamos tam tikros produktų su GN kokybinės savybės. Šis pakeitimas bendrajam dokumentui netaikomas.

    BENDRASIS DOKUMENTAS

    1.   Produkto pavadinimas

    „Dealurile Vrancei“

    2.   Geografinės nuorodos tipas

    SGN – saugoma geografinė nuoroda

    3.   Vynuogių produktų kategorijos

    1. Vynas

    4.   Vyno (-ų) aprašymas

    Baltųjų ir rožinių vynų fiziniai, cheminiai ir jusliniai parametrai

    Baltiesiems vynams būdingas skonių ir aromatų kompleksiškumas, gaivumas, subalansuotumas, rožių, medaus ar prieskonių aromatai su subtiliais šviežių ar tropinių vaisių poskoniais, vidutinis arba didelis rūgštingumas. Iš šiame regione auginamų vynuogių veislių pagaminti vynai išsiskiria plataus spektro aromatais, t. y. gėlių, vaisių ir prieskonių aromatais, kuriuos paryškina subtilios mineralų natos.

    Bendrosios analitinės savybės

    Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

    15

    Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

    9

    Mažiausias bendrasis rūgštingumas

    3,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento

    Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

    18

    Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

    200

    Raudonųjų vynų fiziniai, cheminiai ir jusliniai parametrai

    Raudoniesiems vynams vaisių aromatai su mineralų natomis suteikia išraiškingumo, o antocianinų koncentracija – intensyvią spalvą, kuri, priklausomai nuo vynuogių veislės, gali būti nuo rubino raudonos iki violetinio atspalvio raudonos. Sausiems ir pusiau sausiems vynams būdingas intensyvumas, specifinis vynuogių veislės aromatas ir raudonų uogų aromatai.

    Bendrosios analitinės savybės

    Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

    15

    Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

    9

    Mažiausias bendrasis rūgštingumas

    3,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento

    Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

    20

    Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

    150

    5.   Vyno gamybos metodai

    a)   Pagrindiniai vynininkystės metodai

    Vynuogynų savybės

    Auginimo praktika

    Mažiausiai 2 500 sodinių/ha.

    Formavimo būdas: išlaikomas vidutinis ūgis su viena ar dviem (priklausomai nuo atvejo) į viršų nukreiptomis šakomis.

    Drėkinimas: vietovėse, kuriose dėl dirvožemio ir klimato sąlygų reikalingas drėkinimas, įrengiama lašelinė drėkinimo sistema, kuri vėliau plečiama. Ši sistema naudojama taip, kad nedarytų neigiamos įtakos vynuogių kokybei.

    b)   Didžiausias derlingumas ir išeiga

    ’Sauvignon’, ’Pinot Gris’, ’Chardonnay’, ’Muscat Ottonel’, ’Tămâioasă românească’, ’Traminer alb’:

    17 600 kg vynuogių iš hektaro.

    ’Busuioacă de Bohotin’, ’Traminer Roz’, ’Cabernet Sauvignon’, ’Fetească Neagră’:

    17 600 kg vynuogių iš hektaro.

    ’Fetească albă’, ’Riesling de Rhin’, ’Aligote’, ’Frâncuşă’, ’Băbească gri’, ’Şarba’, ’Merlot’, ’Burgund mare’, ’Pinot Noir’, ’Băbească Neagră’:

    19 000 kg vynuogių iš hektaro.

    ’Fetească regală’, ’Riesling italian’, ’Crâmpoşie’, ’Crâmpoşie selecţionată’, ’Galbenă de Odobeşti’, ’Mustoasă de Măderat’, ’Furmint’, ’Muscadelle’:

    22 000 kg vynuogių iš hektaro.

    ’Semillon’, ’Plăvaie’, ’Cadarcă’, ’Negru aromat’, ’Aromat de Iaşi’, ’Unirea’, ’Mioriţa’, ’Portugais bleu’, ’Codană’:

    22 000 kg vynuogių iš hektaro.

    ’Syrah’, ’Zweigelt’, ’Sangiovese’, ’Arcaș’, ’Barbera’, ’Nebbiolo’:

    22 000 kg vynuogių iš hektaro.

    ’Sauvignon’, ’Pinot Gris’, ’Chardonnay’, ’Muscat Ottonel’, ’Tămâioasă românească’, ’Traminer alb’:

    135 hektolitrai iš hektaro.

    ’Busuioacă de Bohotin’, ’Traminer Roz’, ’Cabernet Sauvignon’, ’Fetească Neagră’:

    135 hektolitrai iš hektaro.

    ’Fetească albă’, ’Riesling de Rhin’, ’Aligote’, ’Frâncuşă’, ’Băbească gri’, ’Şarba’, ’Merlot’, ’Burgund mare’, ’Pinot Noir’, ’Băbească Neagră’:

    145 hektolitrai iš hektaro.

    ’Fetească regală’, ’Riesling italian’, ’Crâmpoşie’, ’Crâmpoşie selecţionată’, ’Galbenă de Odobeşti’, ’Mustoasă de Măderat’, ’Furmint’, ’Muscadelle’:

    170 hektolitrų iš hektaro.

    ’Semillon’, ’Plăvaie’, ’Cadarcă’, ’Negru aromat’, ’Aromat de Iaşi’, ’Unirea’, ’Mioriţa’, ’Portugais bleu’, ’Codană’:

    170 hektolitrų iš hektaro.

    ’Syrah’, ’Zweigelt’, ’Sangiovese’, ’Arcaş’, ’Barbera’, ’Nebbiolo’:

    170 hektolitrų iš hektaro.

    6.   Nustatyta geografinė vietovė

    Vrančos apskritis

    Vietovės: Panciu, Crucea de Sus, Dumbrava, Crucea de Jos, Satu Nou, Neicu.

    Vietovės: Movilița, Diocheti-Rediu, Movilița-Trotușanu, Frecăței, Văleni.

    Vietovės: Străoane, Repedea, Muncelu, Străoane, Văleni.

    Vietovės: Fitionești, Holbănești, Ghimicești, Ciolănești, Mănăstioara.

    Vietovės: Mărășești, Haret, Călimănești, Modruzeni, Siretu, Tișița, Pădureni.

    Vietovės: Țifești, Sârbi, Oleșești, Vitănești, Clipicești, Bătinești, Igești, Pătrășcani.

    Vietovės: Păunești, Viișoara.

    Vietovės: Ruginești, Copăcești, Văleni, Anghelești.

    Vietovės: Pufești, Domnești-Târg, Ciorani, Domnești-Sat.

    Vietovės: Odobești, Unirea.

    Vietovės: Broșteni, Pitulușa, Arva.

    Vietovės: Jariștea, Vărsătura, Pădureni, Scânteia.

    Vietovės: Bolotești, Găgești, Pietroasa, Vităneștii de sub Măgura, Putna, Ivăncești.

    Vietovės: Cotești, Budești, Valea Cotești, Goleștii de Sus.

    Vietovės: Urechești, Popești, Terchești.

    Vietovės: Dumbrăveni, Dragosloveni, Cândești, Alexandru Vlahuța, Dumbrăveni.

    Vietovės: Bordești, Bordeștii de Jos.

    Vietovės: Tâmboești, Slimnic, Trestieni, Pietroasa, Pădureni, Obrejița.

    Vietovės: Slobozia Bradului, Coroteni, Valea Beciului, Cornetu.

    Vietovės: Cârligele, Dalhăuți, Bontești, Blidari.

    Vietovės: Câmpineanca, Pietroasa.

    Vietovės: Vârteșcoiu, Faraoanele, Râmniceanca, Beciu, Pietroasa, Olteni.

    Vietovės: Slobozia Ciorăști, Jiliște, Armeni. Buzeu apskritis

    Vietovės: Grebănu, Zăplazi, Livada, Livada Mică, Plevna, Homești.

    Vietovės: Podgoria, Orația, Coțatcu, Tăbăcari.

    Vietovės: Topliceni, Răducești.

    7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

    ’Pinot Noir N’ – ’Blauer Spätburgunder’, ’Burgund mic’, ’Burgunder roter’, ’Klävner Morillon Noir’

    ’Șarba B’

    ’Galbenă de Odobești B’ – ’Galbenă de Căpătanu’, ’Galbenă Uriașă’, ’Galbenă’

    ’Miorița B’

    ’Muscadelle B’ – ’Moscatello bianco’, ’Muscadet doux’

    ’Sémillon B’ – ’Semillon blanc’

    ’Aligoté B’ – ’Plant de trois’, ’Plant gris’, ’Vert blanc’, ’Troyen blanc’

    ’Aromat de Iași B’

    ’Băbească gri G’

    ’Chardonnay B’ – ’Gentil blanc’, ’Pinot blanc Chardonnay’

    ’Crâmpoșie B’

    ’Crâmpoșie selecționată B’

    ’Frâncușă B’ – ’Vinoasă’, ’Mildweisser’, ’Mustoasă de Moldova’, ’Poamă creață’

    ’Pinot Gris G’ – ’Affumé’, ’Grau Burgunder’, ’Grauburgunder’, ’Grauer Mönch’, ’Pinot cendré’, ’Pinot Grigio’, ’Ruländer’

    ’Riesling du Rhin B’ – ’Weisser Riesling’, ’White Riesling’

    ’Unirea B’

    ’Plăvaie B’ – ’Bălană’, ’Plăvană’, ’Poamă bălaie’

    ’Furmint B’ – ’Furmin’, ’Şom szalai’, ’Szegszolo’

    ’Pinot noir N’ – ’Spätburgunder’, ’Pinot nero’

    ’Burgund Mare N’ – ’Grosser burgunder’, ’Grossburgunder’, ’Blaufrankisch’, ’Kekfrankos’, ’Frankovka’, ’Limberger’

    ’Codană N’

    ’Portugais Bleu N’ – ’Blauer Portugieser’, ’Oporto’, ’Portugieser’

    ’Cadarcă N’ – ’Schwarzer Kadarka’, ’Rubinroter Kadarka’, ’Lugojană’, ’Gâmză’, ’Fekete budai’

    ’Zweigelt N’ – ’Blauerzweigelt’, ’Negru de Zweigelt’, ’Zweigelt blau’

    ’Sangiovese N’ – ’Brunello di Montalcino’, ’Morellino’

    ’Arcaș N’

    ’Barbera N’

    ’Nebbiolo N’

    ’Tămâioasă românească B’ – ’Busuioacă de Moldova’, ’Muscat blanc à petits grains’

    ’Tămâioasă românească B’ – ’Rumanische Weihrauchtraube’, ’Tamianka’

    ’Busuioacă de Bohotin Rs’ – ’Schwarzer Muscat’, ’Muscat fioletovâi’, ’Muscat violet cyperus’, ’Tămâioasă violetă’

    ’Negru Aromat N’

    ’Traminer Roz Rs’ – ’Rosetraminer’, ’Savagnin roz’, ’Gewürztraminer’

    ’Mustoasă de Măderat B’ – ’Lampau’, ’Lampor’, ’Mustafer’, ’Mustos Feher’, ’Straftraube’

    ’Traminer aromat alb B’

    8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

    Geografinės vietovės duomenys

    Nuosėdinių uolienų pagrindas – smėlis, kurį dengia lioso nuogulų sluoksnis, taip pat molis ir jūros smėlis.

    Reljefas – lygumos ir vakarų–rytų kryptimi išsidėsčiusios kalvos, kurių aukštis 100–300 m. Dėl padėties ir nuolydžio susidaro palankios sąlygos vynmedžiams auginti ir geram derliui iš vynuogynuose auginamų vynuogių veislių gauti.

    Klimatas – nuosaikus žemyninis, temperatūra svyruoja priklausomai nuo Europos arba Atlanto vandenyno oro masių. Didžiojoje dalyje regiono vidutinė metinė saulės spinduliuotė siekia 120 kcal/cm2, o pietinėje dalyje – net 140 kcal/cm2. Pastaraisiais metais pastebimas klimato atšilimas, kurį lydi nestabilus kritulių modelis, kai sausros laikotarpius keičia liūčių laikotarpiai.

    Dirvožemis – subalansuotas, lengvas ir pralaidus. Dėl savo savybių jis sukaupia nemažą maistinių medžiagų kiekį, kuris labai tinka vynmedžiams auginti.

    Duomenys apie produktą

    Baltiesiems vynams būdingas išspaudų skonis, subalansuota struktūra ir tinkamas rūgščių kiekis. Šias savybes lemia pietryčių kryptimi išsidėstę šlaitai, taip pat auginimo praktika, dėl kurios palaikomas vidutinis derliaus lygis.

    Raudonieji vynai garsėja subtilumu, lengvu taninų poskoniu ir ryškia spalva. Šias jų savybes lemia gausūs saulės šilumos ištekliai ir lengvos tekstūros dirvožemis. Vyno produktų su šia geografine nuoroda kokybei didžiausią įtaką daro vietovės dirvožemio ir klimato sąlygos, o netiesiogiai – senosios vynmedžių auginimo ir vyno gamybos praktikos, kurias papildo ilgainiui šio regiono vynuogių augintojų ir vyndarių įgyta patirtis.

    9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

    Pardavimo sąlygos

    Teisinis pagrindas:

    nacionalinės teisės aktai

    Papildomų sąlygų rūšis:

    papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos

    Sąlygos aprašymas:

    papildomų nuostatų nėra

    NUORODA Į PRODUKTO SPECIFIKACIJĄ

    http://onvpv.ro/sites/default/files/caiet_sarcini_ig_dealurile_vrancei_modif_cf_cererii_1425_14.06.2019_no_track_changes.pdf


    (1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.


    Top