Santraukos lentelė

Komunikato „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

ES patvirtino tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, t. y. joje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti iki nulio. Dabartinis ES 2030 m. klimato politikos tikslas pasiekti, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas bent 40 proc. buvo patvirtintas ir klimato, energetikos bei transporto sričių teisės aktai buvo priimti numatant iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 80 proc. Todėl kyla pavojus, kad dabartiniai 2030 m. klimato srities užmojai, kuriuos atspinti siekiamas tikslas ir teisės aktai, paskatins politikos formuotojus, investuotojus ir piliečius priimti sprendimus, kurie galėtų stabdyti ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tendencijas ir trukdyti siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo.

Ką reikėtų pasiekti?

Pirmasis bendras šios iniciatyvos tikslas – siekti aukštesnio 2030 m. tikslo ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50–55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir atitinkamai iš dalies pakeisti Klimato teisės akto pasiūlymą. Taip ES galėtų subalansuotai ir patikimai siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo ir užtikrinti didesnį nuspėjamumą suinteresuotiesiems subjektams. Antrasis bendras šio iniciatyvos tikslas – suformuoti pagrindą būtinam klimato ir energetikos teisės aktų, svarbių mažinant Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, pritaikymui ir, be kita ko, nustatyti būsimą anglies dioksido kainodaros vaidmenį ir taikymą ir jos sąveiką su kitomis politikos sritimis.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumas)? 

Koordinuotais ES veiksmais galima veiksmingai papildyti bei sustiprinti nacionalinio ir vietos lygmenų veiksmus ir papildyti bei padidinti ES bendrosios rinkos teikiamą naudą. Norint padidinti užmojus klimato srityje reikalingas politinis atsakas daugelyje sričių. ES lygmeniu reikėtų geriau apsvarstyti, pavyzdžiui, tokio užmojo padidinimo ir susijusios politikos poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, teisingumui ir ekonominiam efektyvumui. Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, todėl ES veiksmai yra svarbūs siekiant skatinti pasaulinio masto veiksmus.

B. Sprendimai

Kokiais būdais galima pasiekti tikslus? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, kodėl?

Poveikio vertinime patvirtinama, kad įgyvendinti platesnį užmojį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti nuo 50 iki 55 proc. yra įmanoma, jei tai daroma atsakingai ir socialiniu požiūriu teisingai, kad tai gali paskatinti tvarų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir paspartinti perėjimą prie švarios energijos, visų pirma, kai kartu įgyvendinama tinkama galimybes atverianti politika ir naudojamos apmokestinant anglies dioksidą gaunamos pajamos. Padidinus užmojį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 proc. kylanti ekonominė rizika yra nedidelė, tačiau padidėja tikrumas investuotojams, sumažėja susisaistymo su iškastinio kuro technologijomis rizika ir užtikrinama didelė bendra nauda aplinkai. Poveikio vertinime patvirtinama, kad, norint įgyvendinti aukštesnį tikslą, reikės peržiūrėti daugelį ES politikos priemonių. Poveikio vertinime nurodyta, kad ypač naudingas būtų labai įvairių politikos priemonių derinys, apimantis anglies dioksido kainodarą ir platesnio užmojo energetikos ir transporto sektorių reguliavimo politiką, ir aiškiai teigiama, kad nė viena atskirai taikoma politikos priemone nebūtų galima pasiekti visų vertinime aptartų tikslų.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

Didžiojoje daugumoje per viešas konsultacijas gautų atsakymų išreikštas pritarimas plačiausio užmojo klimato, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonėms. Beveik 80 proc. viešų konsultacijų respondentų išreiškė nuomonę, kad išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas turėtų būti padidintas bent iki 55 proc., ir beveik 70 proc. išreiškė nuomonę, kad dabartinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas turėtų būti padidintas ir viršyti 40 proc., o daugiau nei 60 proc. respondentų nurodė, kad energijos (pirminės ir galutinės) vartojimo efektyvumo tikslas turėtų būti aukštesnis nei 40 proc. Kita vertus, verslo asociacijų atsakymuose nurodyti užmojų lygiai buvo tolygesni. Apskritai viešose konsultacijose ypač pabrėžta, kad visoms anglies dioksido kainodaros iniciatyvoms įgyvendinti reikalinga papildoma reguliavimo politika.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Pagrindinis pranašumas – neatidėliojant siekiama, kad laikantis teršalų išmetimo trajektorijos iki 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui, taip suteikiant didesnį tikrumą investuotojams ir mažinant susisaistymo su iškastinio kuro technologijomis riziką. Investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką gali paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir prisidėti prie žaliojo ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 krizės. Anglies dioksido kainodaros priemonėmis gali būti padidintos pajamos, o šios gali būti panaudotos žaliosioms investicijoms. Be to, šiomis priemonėmis gali būti sumažinti iškraipančio poveikio mokesčiai, kaip antai darbo mokesčiai, ir skatinamas ekonomikos augimas bei užimtumas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai būtų įgyvendinami kur kas aktyviau, energetikos sistema būtų saugesnė ir mažiau priklausoma nuo importo, o 2021–2030 m. laikotarpiu iškastinio kuro importo išlaidos sumažėtų net 325 ir 375 mlrd. EUR. Užtikrinus energijos vartojimo efektyvumą ir plačiai vartojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją vartotojai būtų apsaugoti nuo didėjančių energijos kainų poveikio. Siekiant aukščiausio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, iki 2030 m. oro taršos poveikis sumažėtų daugiau nei 60 proc., palyginti su 2015 m. ES žemės naudojimo sektorius būtų valdomas tvariau, teikiant daugiau paskatų miškų įveisimui ir nualintų žemių atkūrimui siekiant pakeisti ES natūralaus anglies dioksido absorbento mažėjimo tendenciją.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? 

Energetikos sistemos sąnaudos padidėja labai nedaug – nuo 10,6 proc. BVP 2015 m. iki maždaug 11 proc. 2030 m. Vidutinės metinės investicijos į energetikos sistemą, įskaitant transportą, 2021–2030 m. laikotarpiu, palyginti su 2011–2020 m. laikotarpiu, turi būti padidintos 312 mlrd. EUR, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50 proc., ir maždaug 350 mlrd. EUR, kad jis būtų sumažintas 55 proc. Tiek sistemos sąnaudos, tiek investicijų poreikiai priklauso nuo įgyvendinamų politikos galimybių, tačiau jų skirtumas nedidelis. Didžiąją dalį investicijų ilgainiui kompensuos sumažėję mokėjimai už kurą, tačiau sutelkti reikiamo dydžio finansavimą iki 2030 m. bus labai sunku. Dėl COVID krizės šis uždavinys nepasikeitė, nes dėl jos iki dešimtmečio pabaigos reikalingų struktūrinių investicijų suma nesumažėjo. Tai aiškiai parodo ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio svarbą, nes jame daugiausia dėmesio skiriama žaliosioms investicijoms į fizinę ir žmogiškąją infrastruktūrą. Iš analizės matyti, kad išsikėlus aukštesnį tikslą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį namų ūkių biudžetams tenkanti su energija susijusių išlaidų dalis tik šiek tiek padidės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į asimetrinį poveikį. Energijos sąnaudos sudaro didesnę mažas pajamas gaunančių namų ūkių pajamų dalį ir perėjimas prie švarios energijos joms turės didesnį poveikį. Apmokestinant anglies dioksidą gaunamos pajamos galėtų būti naudojamos politikos priemonėms, kuriomis mažinamas neigiamas paskirstymo poveikis, finansuoti (pvz., tikslinei paramai investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą arba pervedimams mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams atlikti). Iš tiesų, tikslinis pajamų, gaunamų taikant anglies dioksido kainodarą, panaudojimas gali pakeisti numatomą neigiamą poveikį.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Poveikis bendram ES konkurencingumui yra teigiamas, nes bus efektyviau vartojama energija, pagerintas žiediškumas ir skatinamos inovacijos. Pasaulio mastu vis plačiau imamasi kovos su klimato kaita veiksmų ir šioje srityje ES naudojasi pradininkės pranašumu. Užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui vis dar galėtų padėti pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą nemokamai paskirstomi apyvartiniai taršos leidimai, tačiau svarstomos ir kitos priemonės. Tikimasi, kad vieną iš svarbiausių vaidmenų pereinant prie švarios energijos, visų pirma kaip inovacijų visuose ekonomikos sektoriuose šaltinis, atliks MVĮ. 

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Paskirstymo poveikis valstybių narių lygmeniu bus įvertintas pateikiant konkrečius teisės aktų pasiūlymus, kurie bus parengti po 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano paskelbimo.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Vien ES veiksmais užtikrinti, kad pasaulio mastu išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia, neįmanoma, tačiau ES priėmė iššūkį parodyti mūsų partneriams, kad didesni užmojai klimato srityje, ekonominis klestėjimas ir tvarus augimas gali būti neatsiejami. Šiomis aplinkybėmis reikšminga bus 2021 m. Glazge įvyksianti būsima didelė JT klimato kaitos konferencija. Tikimasi, kad šalys atnaujins savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą (JT susitarimą dėl klimato kaitos).

Proporcingumo principas 

Siūloma priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui – užtikrinti, kad iki 2050 m. grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų lygus nuliui.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

ES klimato ir energetikos sričių teisės aktuose nustatyta išsami ES tikslų įgyvendinimo pažangos stebėsenos ir politikos peržiūros sistema. Visapusiška sistema nustatyta Klimato teisės akte, o išsami stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema – Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamente. Pažanga peržiūrima kas penkerius metus, t. y. tuo pačiu dažnumu, kokiu atliekamas pasaulinės padėties vertinimas pagal Paryžiaus susitarimą.