Europos regionų komiteto nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra“

(2021/C 37/05)

Pranešėjas Elio DI RUPO (BE / PES), Valonijos ministras pirmininkas Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonomikos valdymo peržiūra“ COM(2020) 55 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Europos Komisija pristatė komunikatą „Ekonomikos valdymo peržiūra“ ir kad juo parodomas Komisijos noras atlikti ekonominių ir fiskalinių taisyklių reformą;

2.

taip pat teigiamai vertina tai, kad kovo 20 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą pirmą kartą euro zonos istorijoje pradėti taikyti bendrąją išvengimo sąlygą, jau numatytą dabartiniame Stabilumo ir augimo pakte (SAP), siekiant sustiprinti neatidėliotinas biudžeto priemones reaguojant į COVID-19 pandemiją;

3.

mano, kad ši išvengimo sąlyga turi būti taikoma tol, kol COVID-19 krizės finansinės pasekmės ir poveikis biudžetui, kalbant tiek apie valstybių narių deficitą, tiek apie skolas, dar nėra gerai žinomi. Tokia pati logika taikoma bet kokiam laipsniškam laikinos valstybės pagalbos sistemos panaikinimui ES lygmeniu, kurį galima numatyti tik tada, kai makroekonominė padėtis stabilizuosis ir kai Europos Komisija, Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas apsvarstys įvairias savo pozicijas;

4.

taip pat pabrėžia, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, ateinančius dvejus metus pandemija gali ir toliau tęstis ir kad sukurti veiksmingas vakcinas ar vaistus veikiausiai bus įmanoma tik 2021 m.;

5.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, be COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio, nuo paskutinės Stabilumo ir augimo pakto reformos 2013 m. įvyko esminių ekonominių ir finansinių pokyčių: palūkanų normos dar niekada nebuvo tokios mažos, o realios viešojo skolinimosi išlaidos daugelyje šalių yra neigiamos, palyginti su dešimtmečio pradžia, kai šios išlaidos euro zonoje vidutiniškai siekė apie 3 proc.;

6.

todėl mano, kad Komisija turėtų atlikti naują išsamų ir nuodugnų padėties kiekvienoje valstybėje narėje vertinimą ir persvarstyti ekonomikos valdymo peržiūros projektą;

7.

pabrėžia, kad Europos ekonomikos valdymo sistema daro didelį poveikį visiems valdžios lygmenims, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra atsakingos už beveik trečdalį viešųjų išlaidų ir daugiau kaip pusę viešųjų investicijų visoje Europos Sąjungoje, nors valstybėse narėse ir pastebima didelių skirtumų (1);

8.

mano, kad Stabilumo ir augimo paktui ir kitiems dabartinės Europos ekonomikos valdymo sistemos elementams šiuo metu būdingi keturi pagrindiniai trūkumai: i) procikliški padariniai: ekonomikos nuosmukio sąlygomis valstybė narė gali būti priversta mažinti išlaidas, rizikuodama dar labiau padidinti nuosmukį; nors ekonomikos sąlygos, kaip nurodyta 2015 m. aiškinamajame komunikate (2), ir gali būti lanksčios, šio lankstumo nepakanka. Šis procikliškumas buvo ypač juntamas kalbant apie viešąsias investicijas, kurios, įgyvendinant griežtą taupymo politiką, pernelyg dažnai atlikdavo koreguojamo kintamojo vaidmenį; ii) sudėtingumas: dėl daugybės tikslų, lankstumo, išimčių, vengimo sąlygų ir skirtingų situacijų, į kurias reikėtų atsižvelgti, buvo sukurta pernelyg sudėtinga ir techniška sistema, kuri, be kita ko, buvo grindžiama tiesiogiai nepastebimais rodikliais, pvz., struktūriniu deficitu ir gamybos apimties atotrūkiu; iii) veiksmingumo stoka: nors 2018 m. perviršinis deficitas beveik išnyko, skolos pokyčiai buvo gerokai mažiau palankūs dar iki 2020 m. koronaviruso krizės fiskalinio poveikio. 60 proc. ribą viršijančių valstybių narių skaičius padidėjo nuo 9 valstybių 2008 m. iki 14 valstybių 2018 m. (3). Finansinių sankcijų taikymas nėra patikimas, nes tai duotų priešingų rezultatų; iv) skaidrumo ir teisėtumo trūkumas: dėl ekonomikos valdymo sistemos sudėtingumo ir techninio pobūdžio ji atrodo neaiški. Nei Europos Parlamentas, nei vietos ar regionų valdžios institucijos, nei pilietinė visuomenė ar kiti suinteresuotieji subjektai iš tikrųjų nėra su ja susiję. Be to, remiantis dabartine sistema, nėra koreliacijos tarp atitinkamų valdžios lygmenų pareigų įgyvendinant SAP ir pripažįstama tik nacionalinė kolektyvinė atsakomybė, neatsižvelgiant į veiksmingą biudžeto valdymą įvairiais lygmenimis. Šie esamos struktūrinės sistemos trūkumai, susiję su jos nepageidaujamu poveikiu ir veiksmingumo trūkumu, labai pakenkė jos teisėtumui, ypač labiausiai nuo euro zonos krizės nukentėjusiose valstybėse, kurioms taikomos kompleksinės paramos priemonės, o tai paskatino ES atmetimą ir pastūmėjo į politinius kraštutinumus;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Komisijos komunikato išvadas, šešių ir dviejų dokumentų rinkinių reformos padėjo glaudžiau koordinuoti biudžeto politiką euro zonoje. Pasitelkusios griežtesnę priežiūros sistemą valstybės narės galėjo konsoliduoti savo biudžetų struktūras, nors prieš prasidedant COVID-19 pandemijai Sąjungoje buvo labai didelių teritorinių ir socialinių skirtumų;

10.

palankiai vertina 2020 m. spalio 17 d. sėkmingai Komisijos išleistas socialines obligacijas, kuriomis siekiama finansuoti laikiną 100 mlrd. EUR vertės paramą nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kuriomis galima pasinaudoti iki 2022 m. gruodžio 31 d. kaip paskolomis valstybėms narėms, kurios turi sutelkti didelius finansinius išteklius neigiamoms ekonominėms ir socialinėms koronaviruso protrūkio pasekmėms savo teritorijoje šalinti. RK mano, kad jei programa SURE turės ilgalaikį teigiamą poveikį, ji galėtų sudaryti sąlygas sukurti Europos nedarbo perdraudimo sistemą;

Rodikliai

11.

primygtinai ragina užtikrinti, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos bei piliečiai galėtų aiškiai suprasti taikytinas taisykles. Šiuo tikslu taikytinos taisyklės turi būti grindžiamos tiesiogiai patikrinamais rodikliais ir apimti anticiklinį stabilizavimą, išvengiant ciklinių svyravimų;

12.

taip pat mano, kad ekonomikos valdymas turi būti grindžiamas pusiausvyra tarp su biudžetine drausme susijusių ir nebiudžetinių rodiklių. Todėl RK mano, kad laikantis nuoseklumo su įvairesnius rodiklius, įskaitant nedarbo lygį, apimančia makroekonominio disbalanso procedūra (MDP) reformuotame ekonomikos valdyme reikia atsižvelgti į poreikį didinti investicijas ir viešąsias išlaidas (4), siekiant paremti pertvarką pagrindiniuose sveikatos, maisto, transporto, skaitmeninių technologijų ir energetikos sektoriuose, įskaitant pastatų energijos vartojimo efektyvumo gerinimą. Dalį šių išlaidų, prisidedant prie privačiojo ir Europos finansavimo, turės padengti nacionaliniai biudžetai. Šią padėtį dar labiau apsunkina spaudimas viešosioms išlaidoms siekiant pritaikyti ekonomiką prie vykstančios klimato kaitos arba kompensuoti anglies dioksido apmokestinimo padidinimo socialinį poveikį;

13.

sutinka su kritika dėl „potencialaus BVP“ naudojimo kaip rodiklio, nes potencialus BVP yra gamybos pajėgumas, kurį galima pasiekti visiškai išnaudojant gamybos kapitalo atsargas ir darbo jėgos pasiūlą, nesukuriant infliacinio spaudimo. Šia sąvoka neatsižvelgiama nei į energiją, kaip į gamybos veiksnį, įskaitant riziką, kad gamybos kapitalas gali greičiau tapti nebeaktualiu dėl anglies pagrindu pagamintos energijos naudojimo apribojimų, nei į fizines žmogaus veiklos plėtros ribas;

14.

taip pat ragina atlikti perbalansavimą, kad būtų labiau atsižvelgta į pajamas. Išlaidų mažinimas socialiniame, švietimo ir sveikatos sektoriuose dažnai laikomas lengviausiu būdu sumažinti skolą trumpuoju laikotarpiu, tačiau koordinuojant fiskalinę politiką ir imantis priemonių užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui galima gerokai sumažinti spaudimą valstybės biudžetui. Vien dėl sukčiavimo PVM kasmet patiriama 147 mlrd. EUR nuostolių (5), o bendras visų ES valstybių narių deficitas 2018 m. buvo 109 mlrd. EUR;

15.

pabrėžia, kad, siekiant sumažinti ciklinius neatitikimus, reikia geriau koordinuoti valstybių narių ekonominę politiką; atsižvelgdamas į tai, taip pat remia Komisijos siekį perbalansuoti tarp valstybių narių perteklių ir deficitą. Einamosios sąskaitos balanse perteklių turinčios valstybės narės turėtų vykdyti labiau ekspansinę politiką, kuri skatintų vidaus paklausą, o dėl mažo našumo ir konkurencingumo struktūrinį disbalansą turinčios valstybės narės turėtų padidinti savo investicijas, skirtas modernizuoti savo gamybinę veiklą. Visos valstybės narės taip pat turi didinti investicijas į mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurių kol kas nepakanka Europos ekonomikos konkurencingumui užtikrinti;

16.

dar kartą siūlo išplėsti MDP įtraukiant į ją pagalbinius rodiklius, kuriais daugiausia dėmesio skiriama regioniniams skirtumams. RK mano, kad ja būtų galima labiau atsižvelgti į pažangą įgyvendinant 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie apima ne tik aplinkos apsaugą, bet ir socialinius, ekonominius bei valdymo kriterijus;

Viešosios investicijos ir subalansuoto biudžeto taisyklė

17.

mano, kad Europos ekonomikos valdymo sistema iš dalies lėmė staigų viešųjų investicijų sumažėjimą po euro zonos krizės, nes ja nepakankamai atsižvelgiama į skirtumą tarp einamųjų ir investicinių išlaidų. 2009–2018 m. bendros viešosios investicijos ES sumažėjo 20 proc., palyginti su BVP. Vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos sumažėjo beveik 25 proc., o keliose labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse – 40 proc. ar daugiau (6);

18.

primena, kad Europos fiskalinė valdyba nustatė, kad valstybės, kurių viešųjų investicijų lygis yra aukštas, yra linkusios jį gerokai sumažinti perviršinio deficito procedūros (PDP) metu (7) ir kad pati Komisija pažymėjo, jog fiskalinė sistema neužkirto kelio investicijų mažėjimui ir nepadarė viešųjų finansų palankesnių augimui, be to, nei SAP „nuostata dėl investicijų“, nei SESV 126 straipsnio 3 dalis (pagal kurią reikalaujama, kad Komisija, nustatydama, ar tenkinami perviršinio deficito procedūros inicijavimo kriterijai, taip pat turi atsižvelgti į tai, ar bendrojo šalies biudžeto deficitas viršija valstybės investicijų išlaidas), atrodo, nepadarė didelio poveikio (8);

19.

pabrėžia, kad savo nuomonėje dėl 2015 m. aiškinamojo komunikato šiuo klausimu (9) RK jau nurodė, kad esamas SAP lankstumas yra pernelyg griežtas ir ribojamo pobūdžio, kad turėtų realų teigiamą poveikį viešosioms investicijoms;

20.

mano, kad tikslinės ir aukštos kokybės viešosios investicijos, kurios grindžiamos teritorinio poveikio vertinimu ir patikima su viešosiomis išlaidomis susijusia sąnaudų ir naudos ekonomine analize, turi būti anticiklinės, siekiant užtikrinti jų naudą ateities kartoms. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai būtinos didelės viešosios išlaidos, atgrasymas nuo viešųjų investicijų deficito finansavimo gali sumažinti norą pakankamai investuoti, o tai kenkia ateities kartoms;

21.

primena, kad RK nuolat tvirtina, jog neatsižvelgiama į valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų patiriamas viešąsias išlaidas, bendrai finansuojamas struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, kai kalbama apie struktūrines, viešąsias ar panašias išlaidas, nurodytas SAP. Iš tiesų šios išlaidos iš esmės yra visuotinės svarbos Europos investicijos ir jų sverto poveikis tvariam augimui yra įrodytas;

22.

mano, kad Europos ekonomikos valdymo sistemoje įtvirtintas subalansuoto biudžeto taisyklės taikymas viešosioms investicijoms gali būti naudinga priemonė siekiant panaikinti žalingą dabartinių fiskalinių taisyklių poveikį, galiausiai neįtraukiant grynųjų viešųjų investicijų į SAP deficito skaičiavimus, taip sudarant sąlygas ne tik išsaugoti sistemą krizės metu, bet ir taikant sankcijas atgrasyti nuo itin mažų investicijų (neigiamų grynųjų viešųjų investicijų), kurios daro neigiamą poveikį kai kurioms valstybėms narėms. Ši priemonė visų pirma galėtų būti taikoma viešosioms investicijoms į projektus, kuriais siekiama skatinti perėjimą prie tvarios visuomenės aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu, kaip apibrėžta DVT ir žaliajame kurse, atsižvelgiant į tai, kad šios investicijos pripažįstamos itin svarbiomis ne tik atsigaunant po COVID-19 krizės, bet ir siekiant užtikrinti ateities kartų gerovę ir gyvenimo kokybę. RK taip pat ragina investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, kad būtų lengviau pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir konkurencingos ekonomikos, kuri būtų prisitaikiusi prie skaitmeninio amžiaus;

23.

ragina Komisiją, iš naujo parengus savo pasiūlymus, kuriais būtų atsižvelgta į COVID-19 žalą ekonomikai ir biudžetui, parengti baltąją knygą dėl ekonomikos valdymo pertvarkos, pagrįstos tokios subalansuoto biudžeto taisyklės galimu nustatymu. Komisija savo vertinime taip pat turėtų apsvarstyti ir kitas priemones, pavyzdžiui, išlaidų taisyklę (10), pagal kurią, atsižvelgiant į ekonomikos augimo tendencijas ir skolos dydį, ribojamas metinis visų viešųjų išlaidų augimas ir kuri gali užtikrinti visuomenės pasitikėjimą didinant skaidrumą, mažinant administracinę naštą ir užtikrinant tinkamą biudžetinės drausmės ir pakankamų viešųjų investicijų pajėgumų pusiausvyrą;

Europos semestras

24.

primena, kad ekonomikos valdymas, kuris praktiškai įgyvendinamas per Europos semestro koordinavimo ciklą, nėra pakankamai veiksmingas įgyvendinant reformas. Per Europos semestrą svarstytų reformų mastas niekada nebuvo apibrėžtas Europos teisės aktuose, visų pirma atsižvelgiant į jų svarbą ir pridėtinę vertę Europos lygmeniu. Dėl šios trūkstamos apibrėžties ribojama galima nacionalinio lygmens reformų ir Bendrijos politikos (finansų srities teisės aktų ir programų) sąveika ir kyla su subsidiarumo principu susijusių problemų. RK pritaria Europos Komisijai, kad ateityje, pagal Europos žaliąjį kursą, daugiausia dėmesio turi būti skiriama valstybių narių socialinės, ekonominės, biudžeto ir užimtumo politikos aplinkosaugos aspektui;

25.

pakartoja, kad viena pagrindinių šio mažo veiksmingumo priežasčių yra nepakankamas vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip partnerių, dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant reformas, nors 36 proc. visų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra tiesiogiai skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms ir 83 proc. jų turi vietos arba regioninį aspektą (11);

26.

yra įsitikinęs, kad jo pasiūlymas dėl elgesio kodekso, kuriuo vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į Europos semestrą (12), vis dar gali padėti ištaisyti šį veiksmingumo trūkumą geriau atsižvelgiant į vietos ir regionų realijas ir kad jo įgyvendinimas tebėra būtinas, juolab kad nuo 2019 m., įgyvendinant Europos semestrą, teikiamos sanglaudos politikos, kuri vykdoma visais valdžios lygmenimis, gairės;

27.

ragina Europos Komisiją skatinti apsvarstyti valstybių narių administracinius gebėjimus ir fiskalinę decentralizaciją, kad, laikantis valstybių narių konstitucijų ir subsidiarumo principo, būtų patikrinta, ar vietos ir regionų valdžios institucijoms pavestos užduotys atitinka turimus žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius;

Skaidrumas ir demokratinis teisėtumas

28.

mano, kad Europos ekonomikos valdymo sistemos demokratinis teisėtumas yra pernelyg menkas ir kad tai kelia pavojų ne tik pačiam ekonomikos valdymui, bet ir visam Europos projektui;

29.

palankiai vertina tai, kad klimato apsauga įtraukta į Europos semestrą, ir tikisi, kad taip bus užtikrinta tiek aiški klimato apsaugos priemonių veiksmingumo stebėsena, tiek jų vertinimas, kad nacionalinė pažanga įgyvendinant semestro tikslus taptų labiau apčiuopiama;

30.

atkreipia Komisijos ir teisės aktų leidėjų dėmesį į tai, kad geresnis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas Europos semestre pasitelkiant elgesio kodeksą taip pat užtikrintų geresnį sprendimų reprezentatyvumą ir didesnį semestro, taigi ir apskritai ekonomikos valdymo, teisėtumą;

31.

pritaria idėjai reformuoti Euro grupę, kurios statusas turėtų būti įteisintas ir atnaujintas siekiant visaverčio pirmininkavimo, didesnės atskaitomybės Europos Parlamentui ir skaidresnės veiklos, pradedant išsamių protokolų skelbimu;

32.

atsižvelgdamas į Konferenciją dėl Europos ateities, primena savo įsitikinimą, kad demokratinio teisėtumo trūkumo problema ES, ypač jos ekonomikos valdymas, gali būti išspręsta tik tuo atveju, jei Europos piliečiai bus įsitikinę, kad jiems didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai yra sprendžiami. Socialiniai standartai, užimtumas, aplinkos apsauga ir tvarumo aspektai, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų DVT, ar kova su nelygybe negali būti laikomi antraeiliais aspektais, palyginti su makroekonominiais ir biudžeto poreikiais. Todėl Konferencijoje dėl Europos ateities turėtų būti galima aptarti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus ekonomikos valdymo pokyčius;

33.

mano, kad reikia toliau spręsti euro zonos problemas atkuriant patikimus viešuosius finansus, sukuriant tvirtą bankų sistemą, siekiant pažangos kuriant fiskalinę sąjungą ir skatinant tvarų ekonomikos augimą;

Ekonomikos valdymas ir COVID-19 krizė

34.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra kovos su COVID-19 pandemija, kuri daro didelį poveikį Europai, priešakyje, turint omenyje jų didelę atsakomybę sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir paramos ekonomikai srityse. Italijoje ir Ispanijoje, dviejose labiausiai nukentėjusiose valstybėse narėse, vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat yra atsakingos už daugiau kaip 90 proc. sveikatos priežiūros išlaidų (13). Nors daugelio kategorijų išlaidos smarkiai didėja, vietos ir regionų valdžios institucijų pajamos mažėja ir tai visų pirma lemia precedento neturintis ekonomikos nuosmukis. Tai turi didelės įtakos miestų ir regionų, taigi ir valstybių narių, biudžeto pusiausvyrai;

35.

primena, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms taikomos griežtos nacionalinės fiskalinės taisyklės, kuriomis ribojamas jų išlaidų didėjimas, jos įpareigojamos užtikrinti pusiausvyrą arba ribojamas jų deficitas ir (arba) įsiskolinimas iki dažnai labai žemo lygio, palyginti su valstybių lygiu;

36.

ragina Komisiją, Parlamentą ir valstybes nares nenuvertinti rizikos, kad dėl COVID-19 krizės gali padaugėti regioninių skirtumų ir tai gali lemti trys pagrindinės priežastys: i) poveikis sveikatai yra labai teritorinis, kai kuriuose regionuose ar miestuose fiksuojamas neproporcingas atvejų skaičius ir jie yra nevienodai pajėgūs išspręsti šią problemą; ii) be tiesioginio ekstremaliosios situacijos poveikio labiausiai nukentėjusioms vietovėms, dėl ilgiau taikomų ar griežtesnių prevencinių priemonių padidės ekonomikos nuosmukis, todėl MVĮ ir savarankiškai dirbantys asmenys, vieni iš pagrindinių daugelio regioninių ekonomikų, taip pat ir vietos ir regionų valdžios institucijų ramsčių, patirs finansinių sunkumų; iii) kai kurie ekonomikos sektoriai (pvz., turizmas) patiria neproporcingai didelį poveikį, todėl poveikis subnacionaliniams finansams priklausys nuo vietos ir regionų sektorių specializacijos ir poveikio pasaulinėms vertės grandinėms;

37.

todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, parengti aiškų veiksmų planą, kuris padėtų joms atkurti tvarius subalansuotus biudžetus, turint omenyje besitęsiančios pandemijos asimetrišką poveikį, ir užtikrinti, kad aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarus ekonomikos atsigavimas taip pat būtų ekonomiškai tvarus;

38.

mano, kad dabartinė padėtis atskleidžia faktines griežtos taupymo politikos, kuri buvo vykdoma po euro zonos krizės, išlaidas, ypač turint omenyje nepakankamas investicijas pagrindinių viešųjų paslaugų srityje. Griežtos taupymo priemonės negali būti atsakas sprendžiant ir šią naują krizę. Ekonomikos gaivinimo strategijose turėtų būti numatyti plataus užmojo viešųjų investicijų planai, kuriais būtų siekiama skatinti aplinkos bei socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarų ekonomikos atgaivinimą ES regionuose ir miestuose;

39.

yra įsitikinęs, kad po koronaviruso krizės labiau nei bet kada reikia persvarstyti Europos biudžeto sistemą, kad viešosios investicijos ir viešosios paslaugos vėl netaptų būsimų biudžeto konsolidavimo programų koreguojamu kintamuoju.

---

(1)  2018 m. duomenys. Eurostatas, duomenų kodai TEC00023 ir TEC00022.

(2)  2015 m. Europos Komisijos komunikatas Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, nuoroda COM(2015) 12 final.

(3)  Eurostatas, duomenų kodas TEINA225.

(4)  Europos Komisijos skaičiavimais prireiks 260 mlrd. EUR per metus (apie 1,7 proc. ES BVP).

(5)  „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ COM(2019) 8 final, p. 4.

(6)  Eurostatas, duomenų kodas TEC00022.

(7)  Europos fiskalinė valdyba (2019 m.), Assessment of EU fiscal rules with a focus on the six and two-pack legislation, p. 76.

(8)  COM(2020) 55 final, p. 10.

(9)  RK nuomonė Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės. Pranešėja Olga Zrihen (BE / PES), priimta 2015 m. liepos 9 d. (OL C 313, 2015 9 22, p. 22).

(10)  Benefits and drawbacks of an „expenditure rule“, as well as of a „golden rule“, in the EU fiscal framework. Europos Parlamento tyrimas https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/645732/IPOL_STU(2020)645732_EN.pdf

(11)  RK 2018 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų teritorinė analizė.

(12)  RK nuomonė Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, pranešėjas Rob Jonkman (NL / ECR), priimta 2017 m. gegužės 11 d. (OL C 306, 2017 9 15, p. 24).

(13)  EBPO (2020 m.), Covid-19 and intergovernmental Fiscal Relations: Early responses and main lessons from the Financial Crisis, COM-CTPA-ECO-GOV-CFE(2020)2.