EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 14

COM(2020) 667 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti


Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas

{SWD(2020) 225 final} - {SWD(2020) 247 final} - {SWD(2020) 248 final} - {SWD(2020) 249 final} - {SWD(2020) 250 final} - {SWD(2020) 251 final}

1.Tvarumo principus atitinkančios cheminės medžiagos – žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai

Naujoji Europos Sąjungos augimo strategija – Europos žaliasis kursas 1 – tai kelias, kuriuo eidama ES iki 2050 m. taps tvaria, neutralaus poveikio klimatui žiedine ekonomika. Jame taip pat iškeltas tikslas – įgyvendinant plataus užmojo tikslą mažinti taršą iš visų šaltinių ir kuriant aplinką be toksinių medžiagų, geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Be cheminių medžiagų neapsieiname kiekviename savo kasdienio gyvenimo žingsnyje ir daugelyje savo veiklos sričių: jų yra praktiškai kiekviename įrenginyje, kuriuo naudojamės gerovei užtikrinti, sveikatai apsaugoti ir fiziškai apsisaugoti, jos reikalingos naujiems iššūkiams įveikti per inovacijas. Be jų neapsieinama mažo anglies dioksido kiekio, nulinės taršos ir efektyvaus energijos vartojimo bei tausaus išteklių naudojimo technologijose, medžiagose ir gaminiuose. Kad būtų pasiūlyta naujų sprendimų, padėsiančių įgyvendinti tiek žaliąją, tiek skaitmeninę mūsų ekonomikos ir visuomenės pertvarką, reikės daugiau investuoti į saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų kūrimą bei didinti atitinkamus chemijos pramonės pajėgumus.

Kita vertus, pavojingų savybių turinčios cheminės medžiagos gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai. Nors ne visos pavojingosios cheminės medžiagos kelia vienodą susirūpinimą, kai kurios sukelia vėžį, veikia imuninę, kvėpavimo, endokrininę, reprodukcinę ir širdies bei kraujagyslių sistemas, silpnina žmonių atsparumą ir gebėjimą reaguoti į vakcinas 2 , jie tampa labiau pažeidžiami ligų 3 .

Todėl, kai esame veikiami šių kenksmingų cheminių medžiagų, kyla grėsmė mūsų sveikatai. Be to, cheminė tarša yra vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių pavojų Žemei 4 – ji dar pagilina tokias planetos bėdas kaip klimato kaita, ekosistemų būklės blogėjimas ir biologinės įvairovės nykimas 5 . Naujos cheminės ir kitos medžiagos turi būti nuo gamybos etapo iki pat gyvavimo ciklo pabaigos savaime saugios ir atitikti tvarumo principus, be to, turi būti diegiami nauji gamybos procesai ir technologijos, kad chemijos pramonės poveikis ilgainiui taip pat būtų neutralizuotas.

ES cheminių medžiagų reglamentavimo sistema jau dabar yra viena išsamiausių ir labiausiai apsaugančių pasaulyje, grindžiama pažangiausia žinių baze. Ši reglamentavimo sistema vis dažniau tampa pavyzdžiu nustatant saugos standartus kitose pasaulio šalyse 6 . ES neabejotinai pavyko sukurti gerai veikiančią cheminių medžiagų vidaus rinką, sumažinti tam tikrų pavojingųjų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, kancerogenų 7 ir sunkiųjų metalų 8 , keliamą pavojų žmonėms ir aplinkai ir sukurti toje rinkoje veikiančioms įmonėms taikomą prognozuojamą teisės aktų sistemą.

Vis dėlto siekiant sukurti ir naudoti tvarumo principus atitinkančias chemines medžiagas, padėsiančias įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir apsaugoti žmonių, visų pirma pažeidžiamų grupių 15 , sveikatą ir aplinką, turi būti spartinamos chemijos pramonės ir jos tiekimo grandinių žaliajai pertvarkai būtinos inovacijos, o esama ES cheminių medžiagų politika turi būti tobulinama ir turi sparčiau bei veiksmingiau reaguoti į pavojingųjų cheminių medžiagų keliamus iššūkius. Todėl reikės užtikrinti, kad visos cheminės medžiagos būtų naudojamos saugiau ir tvariau, skatinti naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų, darančių lėtinį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai (susirūpinimą keliančių medžiagų) 16 ir kuo daugiau jų pakeisti saugiomis alternatyvomis, laipsniškai atsisakyti kenksmingiausių cheminių medžiagų naudojimo neesminėms visuomenėms reikmėms, visų pirma vartojimo prekėse.

Nuoseklesnė, labiau nuspėjama ir tvirtesnė reglamentavimo sistema, derinama su nereglamentuojamojo pobūdžio paskatomis, pastūmės kurti būtinas inovacijas, užtikrins didesnę apsaugą ir kartu padės Europos chemijos pramonei bei jos vertės grandinėms tapti konkurencingesnėms. Siekdama sudaryti vienodas sąlygas ES ir ne ES subjektams, ES turi pagal savo tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti, kad jos cheminių medžiagų taisyklių būtų visiškai laikomasi tiek pačioje ES, tiek prie jos sienų, ir siekti, kad visame pasaulyje būtų lygiuojamasi į jos standartus.

COVID-19 pandemija privertė ne tik dar labiau saugoti žmonių ir planetos sveikatą, bet ir parodė, kad tam tikrų ypatingos svarbos cheminių medžiagų (pvz., reikalingų vaistams gaminti) gamybos ir tiekimo grandinės tapo labai sudėtingos ir globalios. ES turi stiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą, pasižymintį atspariomis vertės grandinėmis, o chemines medžiagas, kurios yra naudojamos svarbiausioms mūsų sveikatos reikmėms ir reikalingos neutralizuoto poveikio klimatui žiedinei ekonomikai, įsigyti tvariai iš kuo įvairesnių šaltinių.

Šioje strategijoje pabrėžiamos sritys, kuriose Komisija nori padaryti didesnę pažangą, glaudžiai bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų reikiamai pakoreguoti jos uždaviniai – tai bus dalis nuodugnaus poveikio vertinimo, grindžiamo gausiais jau surinktais duomenimis apie galiojančių teisės aktų veiksmingumą 17 . Komisija rengs aukšto lygio apskritojo stalo diskusijas su pramonės, įskaitant MVĮ, mokslo ir pilietinės visuomenės atstovais, siekdama, kad strategijos tikslai būtų įgyvendinami palaikant dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Per šias diskusijas bus visų pirma aptariama, kaip padaryti, kad cheminių medžiagų teisės aktai būtų veiksmingesni ir efektyvesni, ir kaip paskatinti kurti bei įvairiuose sektoriuose naudoti naujoviškas saugias ir tvarumo principus atitinkančias chemines medžiagas.

2.Siekiant aplinkos be toksinių medžiagų: nauja ilgalaikė ES cheminių medžiagų politikos vizija

Praėjus beveik 20 metų nuo tada, kai Europoje pirmą kartą suformuluotas strateginis požiūris į cheminių medžiagų valdymą 18 atėjo laikas nusistatyti naują ilgalaikę ES cheminių medžiagų politikos viziją. Laikantis Europos žaliojo kurso, šia strategija siekiama aplinkos be toksinių medžiagų – tai reiškia, kad cheminės medžiagos turi būti gaminamos ir naudojamos taip, kad jų nauda visuomenei būtų kuo didesnė (be kita ko, kad jos padėtų mums įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką), bet kartu nekenktume planetai, sau ir ateities kartoms. Strategijos vizija – kad ES pramonė taptų pasaulio mastu konkurencinga saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų gamintoja ir naudotoja. Strategijoje siūlomos aiškios pramonės pertvarkymo veiksmų gairės ir tvarkaraštis, taip siekiant pritraukti investicijų į saugius ir tvarumo principus atitinkančius produktus bei gamybos metodus.

Pav. Nauja cheminių medžiagų tvarkymo hierarchija – be toksinių medžiagų

Strategijoje išdėstoma, kaip šią viziją įgyvendinti: imtis veiksmų, padėsiančių kurti saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų inovacijas, stiprinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, supaprastinti ir stiprinti cheminių medžiagų teisinę sistemą, kaupti išsamią žinių bazę, kuria būtų galima remtis formuojant faktais pagrįstą politiką, ir rodyti patikimo cheminių medžiagų valdymo pavyzdį pasauliui.

2.1.Saugių ir tvarumo principus atitinkančių ES cheminių medžiagų inovacijos

Perėjimas prie saugiai ir tvariai sukurtų cheminių medžiagų yra ne tik visuomeninė būtinybė, bet ir puiki ekonominė galimybė bei svarbus ES atsigavimo po COVID-19 krizės elementas. Turint omenyje pasaulinės cheminių medžiagų gamybos tendencijas, tai ES chemijos pramonės šansas atgauti konkurencingumą – tam turi būti toliau kuriamos saugios ir tvarumo principus atitinkančios cheminės medžiagos ir siūloma tvarių sprendimų įvairiems sektoriams, visų pirma, statybinių medžiagų, tekstilės, mažataršio judumo, baterijų, vėjo jėgainių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Komisijos pasiūlymai dėl „Next Generation EU“ ir jos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės atveria galimybes ES valstybėms narėms investuoti į projektus, padėsiančius vykdyti ES pramonės, be kita ko, chemijos sektoriaus, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir taip padidinti tvarios ES pramonės konkurencingumą. Pereinant prie tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų taip pat bus atsižvelgiama į socialines ir ekonomines pasekmes, įskaitant poveikį užimtumui konkrečiuose regionuose, sektoriuose ir darbuotojams.

2.1.1.Saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų propagavimas

Europoje yra pirmaujančių įmonių ir mokslinių bei techninių pajėgumų, kad galėtume būti perėjimo prie saugaus ir tvaraus cheminių medžiagų kūrimo 19 priešakyje. Nors reguliavimo ir rinkos paskatų iš esmės jau yra, daugelio kenksmingiausių medžiagų keitimas nekenksmingais pakaitalais vyko ne taip sparčiai, kaip tikėtasi 20 , o šios srities pažangiausios įmonės vis dar susiduria su didelėmis ekonominėmis ir techninėmis kliūtimis 21 . Kad įvyktų pertvarka, reikia tvirtesnės politinės ir finansinės paramos, įmonėms, visų pirma MVĮ, reikia konsultacijų ir pagalbos, o galiausiai reikia bendrų valdžios institucijų, įmonių, investuotojų ir mokslininkų pastangų.

Reikia išnaudoti reglamentavimo priemonių 22 potencialą skatinti ir atlyginti už saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų gamybą ir naudojimą. Ypač svarbu skatinti pramonę teikti pirmenybę inovacijoms ieškant alternatyvų, kuriomis būtų galima pakeisti kuo daugiau susirūpinimą keliančių medžiagų 23 . Perėjimas prie saugiai ir tvariai sukurtų cheminių medžiagų, įskaitant tvarumo principus atitinkančias biologines chemines medžiagas 24 , ir investicijos siekiant rasti pakaitalų susirūpinimą keliančioms medžiagoms yra ne tik labai svarbūs žmonių sveikatai ir aplinkai, bet ir svarbi švarios žiedinės ekonomikos sukūrimo sąlyga.

2.1.2.Saugių produktų ir netoksiškų medžiagų ciklų užtikrinimas

Švarioje žiedinėje ekonomikoje labai svarbu skatinti antrinių žaliavų gamybą ir naudojimą, taip pat užtikrinti, kad tiek pirminės, tiek antrinės žaliavos ir gaminiai visada būtų saugūs. Neseniai priimtame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane 26 teigiama, kad tam reikia derinti pradinio etapo veiksmus, kuriais užtikrinama, kad gaminiai būtų kuriami saugiai ir tvariai, ir tolesnių etapų veiksmus, kuriais didinama perdirbtų medžiagų ir gaminių sauga ir pasitikėjimas jais. Tačiau gerai veikiančios antrinių žaliavų rinkos kūrimas ir perėjimas prie saugesnių medžiagų ir gaminių yra lėtas dėl daugelio problemų, visų pirma dėl to, kad trūksta tinkamos informacijos apie gaminių cheminę sudėtį 27 . Todėl vartotojai, vertės grandinės subjektai ir atliekų tvarkymo subjektai negali priimti informacija pagrįstų sprendimų.

Siekiant pereiti prie netoksiškų medžiagų ciklų ir turėti švarius antrinių žaliavų srautus, taip pat norint, kad „perdirbta ES“ taptų pasauliniu lyginamuoju standartu, būtina kuo labiau sumažinti susirūpinimą keliančių medžiagų kiekį produktuose ir perdirbtosiose medžiagose. Iš esmės ir pirminei, ir perdirbtajai medžiagai turėtų būti taikoma ta pati pavojingųjų cheminių medžiagų kiekio ribinė vertė. Tačiau gali būti išimtinių aplinkybių, kai gali tekti nukrypti nuo šio principo. Tuomet būtų taikoma sąlyga, kad perdirbtoji medžiaga gali būti naudojama tik aiškiai apibrėžtoms reikmėms, kai ji negali padaryti neigiamo poveikio vartotojų sveikatai ir aplinkai, be to, perdirbtoji medžiaga vietoj pirminės medžiagos būtų pasirenkama išanalizavus kiekvieną konkretų atvejį.

Reguliavimo veiksmus turės papildyti didesnės investicijos į naujoviškas technologijas, kurios padėtų išspręsti atliekų srautuose iš seniau užsilikusių medžiagų problemą – tai leistų perdirbti daugiau atliekų 28 . Tai ypač aktualu perdirbant tam tikrus plastikus ir tekstilės gaminius. Jiems reikės sukurti atitinkamas tvarias inovacijas ir technologijas. Tokios technologijos kaip cheminis perdirbimas taip pat galėtų būti naudojamos, tačiau turi būti užtikrinta, kad bendras poveikis aplinkai per visą gyvavimo ciklą būtų teigiamas.

2.1.3.Cheminių medžiagų gamybos žalinimas ir skaitmeninimas

Cheminių medžiagų gamyba yra vienas iš taršiausių ir energijai bei ištekliams imliausių sektorių, be to, ji glaudžiai susijusi su kitais energijai imliais sektoriais ir procesais. Nors Europos chemijos pramonės įmonės jau investavo į gamyklų modernizavimą, žalioji ir skaitmeninė pertvarka reikalauja dar daug šio sektoriaus investicijų 31 . Naujoviški ir švaresni pramoniniai procesai ir technologijos padėtų ne tik sumažinti cheminių medžiagų gamybos aplinkosauginį pėdsaką, bet ir sumažinti sąnaudas, gerinti rinkos pasirengimą ir sukurti naujų rinkų Europos tvariai chemijos pramonei.

Kaip numatyta Europos žaliajame kurse, energijos vartojimo efektyvumui turi būti teikiama pirmenybė, o siekiant naudoti tvaresnius energijos šaltinius reikėtų rinktis tokį kurą kaip vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių ir tvariai gaminamas biometanas 32 . Žalinant gamybos procesus svarbų vaidmenį taip pat gali atlikti skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, daiktų internetas, didieji duomenys, dirbtinis intelektas, išmanieji jutikliai ir robotika. Be to, chemijos inovacijos gali padėti sukurti tvarių sprendimų įvairiems sektoriams ir taip padėti sumažinti bendrą cheminių medžiagų gamybos aplinkosauginį pėdsaką.

Be svarbų vaidmenį galinčių atlikti technologijų, verslo modelių inovacijos taip pat gali chemines medžiagas gaminančias ir naudojančias pramonės šakas pastūmėti link žaliosios ekonomikos. Turėtų būti išnagrinėtos ir skatinamos galimybės pereiti nuo įprastinės cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo prie paslauginių cheminių medžiagų 33  modelio. Taikant tokias inovacijas galėtų būti optimaliai naudojamos ekspertinės žinios ir užtikrinamas efektyvus išteklių naudojimas per visą gyvavimo ciklą, taip pat skatinamos vietos lygmens inovacijos ir įtraukiamos MVĮ. Šiuos pokyčius paskatins ES tvaraus finansavimo taksonomija 34 , padėsianti nukreipti lėšas į aplinkos atžvilgiu tvarią cheminių medžiagų gamybą ir naudojimą.

2.1.4.ES atviroj strateginio savarankiškumo stiprinimas

Per pastaruosius dešimtmečius kai kurių ypatingos svarbos cheminių medžiagų (pvz., žaliavų, tarpinių medžiagų, veikliųjų vaistinių medžiagų) gamybos ir tiekimo grandinės tapo labai sudėtingos ir globalios. Per COVID-19 pandemiją labai aiškiai pasimatė, kad, jei svarbiausioms visuomenės reikmėms naudojamų cheminių medžiagų tiekėjų yra nedaug, gali kilti rizika, pavyzdžiui, kad tų vaistų negalėsime gauti ir ES negalės tinkamai sureaguoti į sveikatos krizes. ES atsparumas tiekimo sutrikimams yra labai svarbus ne tik siekiant užsitikrinti, kad turėsime sveikatos priežiūros reikmėms naudojamų cheminių medžiagų, bet ir siekiant bendrų Europos žaliajame kurse iškeltų tvarumo tikslų, tarp jų – turėti technologijų, padėsiančių neutralizuoti poveikį klimatui (pvz., baterijų, vėjo jėgainių, fotovoltinių technologijų), sukurti švarų medžiagų ciklą ir pasiekti nulinės taršos tikslą.

Kad ekonomika ir sveikatos priežiūros sistemos būtų atsparesnės, reikia, kad turimi ES cheminių medžiagų gamybos pajėgumai puikiai veiktų, kad turėtume pakankamai įvairių tiekimo šaltinių ir visais lygmenimis geriau valdytume sutrikimų riziką, taip pat reikia strateginių rezervų ir atsargų, taip pat mechanizmų, kuriais užtikrinama, kad krizės nesutrikdytų tiekimo grandinių veiklos.

2.2.Neatidėliotiniems aplinkos ir sveikatos klausimams spręsti – griežtesnė ES teisinė sistema

Nors ES taikomas cheminių medžiagų valdymo metodas padėjo veiksmingai sumažinti žmonių sąlytį su tam tikromis probleminėmis cheminėmis medžiagomis ir jų patekimą į aplinką, dar neišspręstos ir kylančios naujos sveikatos ir aplinkos problemos verčia stiprinti teisinę sistemą – kad ji būtų pajėgi greitai reaguoti į mokslinius duomenis ir taptų nuoseklesnė, paprastesnė ir labiau nuspėjama visiems subjektams. Visų pirma turėtų būti stiprinami kertiniai ES cheminių medžiagų reglamentavimo dokumentai – REACH ir CLP reglamentai, o juos turi papildyti nuoseklios cheminių medžiagų vertinimo ir tvarkymo strategijos esamuose sektoriniuose teisės aktuose, visų pirma tuose, kuriais reglamentuojamos vartotojų prekės.

2.2.1.Vartotojų, pažeidžiamų grupių ir darbuotojų apsauga nuo kenksmingiausių cheminių medžiagų

Vartotojai yra veikiami įvairiausių cheminių medžiagų – jų yra įvairiuose gaminiuose: nuo žaislų ir vaikų priežiūros prekių iki su maistu besiliečiančių medžiagų, kosmetikos gaminių, baldų, tekstilės gaminių ir t. t. Visoje ES darbuotojai kasdien patiria potencialiai jiems kenksmingų cheminių medžiagų ekspoziciją 38 . Pažeidžiamos gyventojų grupės, kaip antai, vaikai, nėščios moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, yra itin jautrūs tam tikrų pavojingų savybių turinčioms cheminėms medžiagoms 39 .

Bene didžiausia ES cheminių medžiagų teisės aktų nauda piliečių sveikatai per pastaruosius dešimtmečius – sąlyčio su kancerogeninėmis medžiagomis sumažinimas. Tai visų pirma pavyko dėl to, kad visuose teisės aktuose buvo laikomasi prevencijos principo (bendrojo rizikos valdymo metodo 40 ) – tai reiškia, kad kancerogenines medžiagas iš esmės uždrausta naudoti daugelyje vartotojų prekių, taip pat uždrausta naudoti ten, kur jos gali paveikti pažeidžiamas gyventojų grupes, tačiau leista taikyti ribotas išimtis teisės aktuose aiškiai apibrėžtomis sąlygomis. Toks prevencijos principas yra paprastesnis, dažniausiai greitesnis ir siunčia aiškų signalą visiems subjektams – vykdymo užtikrinimo institucijoms, pramonei ir tolesniems cheminių medžiagų naudotojams – kokio tipo cheminių medžiagų inovacijoms pramonė turėtų teikti pirmenybę 41 .

Tačiau didžioji dauguma cheminių medžiagų ES šiuo metu yra reglamentuojamos atsižvelgiant į konkretų atvejį ir konkrečią naudojimo paskirtį 42 . Atsižvelgiant į gausius įrodymus ir piliečių susirūpinimą, pačioms kenksmingiausioms cheminėms medžiagoms, ypač jų naudojimui vartotojų prekėse, bendrasis rizikos valdymas turėtų tapti norma. Tai bus daroma palaipsniui. Pirma, Komisija išplės bendrojo rizikos valdymo taikymo sritį siekdama užtikrinti, kad vartotojų prekėse nebūtų cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį, genų mutacijas, veikia reprodukcinę ir endokrininę sistemas arba kurios yra patvarios ir bioakumuliacinės. Antra, nedelsiant bus pradėtas išsamus poveikio vertinimas siekiant nustatyti, kaip ir kada šį bendrąjį metodą pradėti taikyti kitoms cheminėms medžiagoms, įskaitant tas, kurios veikia imuninę, nervų ir kvėpavimo sistemas ir kurios yra toksiškos konkretiems organams.

Išplėtus bendrojo metodo taikymo sritį bus užtikrinta, kad vartotojai, pažeidžiamos grupės ir gamtinė aplinka būtų apsaugoti nuosekliau, ir kartu bus leidžiama šias kenksmingiausias chemines medžiagas naudoti tais atvejais, kai bus įrodyta, kad tai būtina visuomenei. Šių cheminių medžiagų naudojimo svarbiausioms reikmėms kriterijai turės būti tinkamai apibrėžti, kad būtų užtikrintas nuoseklus jų taikymas visuose ES teisės aktuose ir būtų atsižvelgta į būtinybę įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Ypatingas dėmesys skirtinas endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikiui žmonėms ir aplinkai. Atrandama vis daugiau sąsajų tarp šių medžiagų ir su hormonų sistema susijusių ligų 45 . Šių medžiagų naudojama vis daugiau, todėl kyla didelis pavojus žmonių sveikatai ir laukinei gamtai, o visuomenei tenka ekonominė našta. Kadangi hormonai kontroliuoja smegenų raidą ir augimą, motinos įsčiose ir paauglystėje patiriamas endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis gali sukelti negrįžtamų padarinių, nors kai kurie iš jų bus aptikti tik po daugelio metų 46 . Nors pagal kai kuriuos teisės aktus 47 galima nustatyti, kurios cheminės medžiagos ardo endokrininę sistemą, apskritai ES reglamentavimo sistema yra fragmentiška ir ribota – ją reikia konsoliduoti ir supaprastinti, jei norime užtikrinti, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos būtų aptinkamos laiku ir jų poveikis žmonėms ir aplinkai būtų kuo mažesnis. Todėl reikia, kad visuose teisės aktuose 48 būtų įtvirtintas prevencinis bendrasis rizikos valdymo metodas, visų pirma siekiant, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų nebūtų naudojama vartotojų prekėse.

2.2.2.Žmonių ir aplinkos apsauga nuo sudėtinio cheminių medžiagų poveikio

49 50 51 52 53 Žmonės ir kiti gyvi organizmai kasdien yra veikiami įvairiausių cheminių medžiagų iš įvairių šaltinių. Per pastaruosius kelerius metus užpildyta nemažai žinių apie sudėtinį cheminių medžiagų poveikį spragų. Tačiau cheminių medžiagų sauga ES paprastai vertinama atliekant pavienių cheminių medžiagų arba specialioms reikmėms naudojamų mišinių vertinimą, neatsižvelgiant į sudėtinį įvairių cheminių medžiagų iš skirtingų šaltinių poveikį per ilgesnį laikotarpį. Be to, uždaroje aplinkoje sudėtinis cheminių medžiagų poveikis žmonėms gali būti stipresnis. Pagal kai kuriuos teisės aktus reikalaujama įvertinti kaupiamąjį tos pačios cheminės medžiagos, kuri mus veikia iš skirtingų šaltinių, poveikį. Aiškių reikalavimų atsižvelgti į netyčia susidarančių mišinių poveikį paprastai nėra, šiuo metu jie nustatyti tik darbuotojų apsaugos teisėje. Pesticidų ir biocidų teisės aktuose reikalaujama atsižvelgti į kaupiamąjį ir sinerginį poveikį. Jau padaryta pažanga kuriant tikslinę pesticidų poveikio vertinimo metodiką; šis darbas bus spartinamas siekiant visiškai įgyvendinti esamas nuostatas.

54 Siekiant tinkamai spręsti sudėtinio cheminių mišinių poveikio klausimą, visose su cheminėmis medžiagomis susijusiose politikos srityse turi būti nuosekliai nustatyti teisiniai reikalavimai veiksmingai ir sistemingai atsižvelgti į riziką, kylančią dėl vienalaikio daugelio cheminių medžiagų poveikio. Kadangi šiuo metu nei realu, nei ekonomiškai įmanoma įvertinti ir sureglamentuoti begalę galimų cheminių medžiagų derinių, mokslininkai vis labiau sutaria, kad į cheminių mišinių poveikį turi būti atsižvelgiama ir apskritai jis turi būti įtrauktas į cheminių medžiagų rizikos vertinimus. Kartu galėtų būti toliau kuriamos tikslinės metodikos ir svarstomas jų taikymas konkrečiose politikos srityse.

2.2.3.Siekiant aplinkos be jokios cheminės taršos

Pavojingosios cheminės medžiagos ir sudėtinga jų sąveika su kitais aplinkos rizikos veiksniais gali padaryti ilgalaikį ir didelį poveikį tiek sausumos, tiek jūros aplinkai. Tai gali prisidėti prie ekosistemų atsparumo mažėjimo ir dėl to gali sparčiai sumažėti, o galiausiai ir išnykti gyvūnų populiacijos 56 . Gali būti padarytas poveikis žmonių sveikatai ir gerovei, be kita ko, dėl teršalų, kurių gali būti maisto grandinėje. Apskaičiuota, kad ES yra 2,8 mln. teritorijų, kurios gali būti užterštos, ypač vykdant atliekų šalinimo ir apdorojimo veiklą, o tai kelia didelį pavojų sausumos ir vandens ekosistemoms ir daro poveikį dirvožemio produktyvumui 57 . Dabartinėje reglamentavimo ir politikos sistemoje į tai praktiškai neatsižvelgiama, todėl jos nuostatas reikia griežtinti.

Atsižvelgiant į tai, kad ES ir pasaulyje 59 yra daug dirvožemio ir vandens, taip pat ir geriamojo 60 , taršos per- ir polifluoralkilintomis cheminėmis medžiagomis (PFAS) atvejų, taip pat atsižvelgiant į įvairiomis ligomis sergančių žmonių skaičių ir susijusią visuomeninę ir ekonominę naštą 61 , šioms cheminėms medžiagoms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Todėl Komisija siūlo keletą visapusiškų veiksmų, padėsiančių spręsti PFAS naudojimo ir taršos jais problemą. Visų pirma bus siekiama užtikrinti, kad ES laipsniškai atsisakytų PFAS naudojimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina visuomenei.

2.3.Teisės aktų sistemos paprastinimas ir konsolidavimas

ES teisės aktų sistema, reglamentuojanti cheminių medžiagų pavojaus ir rizikos vertinimą ir valdymą, yra išsami ir sudėtinga. Apskritai ES cheminių medžiagų teisės aktais pasiekiama numatytų rezultatų ir jie atitinka paskirtį. Tačiau tam tikri trūkumai neleidžia išnaudoti viso ES cheminių medžiagų teisės aktų potencialo 64 . Greitai jų nepašalinus, sistema gali laiku ir veiksmingai nesusidoroti su dabartine ir būsima cheminių medžiagų gamyba ir naudojimu. Pagrindinis šios strategijos užmojis – supaprastinti šią sistemą ir konsoliduoti bei visiškai įgyvendinti ES taisykles dėl cheminių medžiagų.

2.3.1.Viena medžiaga – vienas vertinimas

Sudėtinga vertinimo tvarka yra ypatingas iššūkis valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams. Dėl to vertinimas gali būti nenuoseklus, lėtas, gali būti neefektyviai naudojami ištekliai ir sukuriama nereikalinga našta.

Komisija sieks supaprastinti vertinimo procesus ir padaryti juos skaidresnius, kad būtų sumažinta našta visiems suinteresuotiesiems subjektams, o sprendimų priėmimas taptų spartesnis, nuoseklesnis ir labiau prognozuojamas. Taip pat bus skatinama laipsniškai pereiti nuo cheminių medžiagų vertinimo ir reglamentavimo po vieną prie jų reglamentavimo grupėmis.

Cheminės saugos vertinimai inicijuojami pagal įvairius teisės aktus, skirtingų subjektų skirtingu metu, o juos atlieka įvairios ES agentūros 65 , moksliniai komitetai 66 , ekspertų grupės ar Komisijos departamentai. Suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei sunku susekti reguliavimo procesus ir su jais susijusius sprendimus. Taikant principą „viena medžiaga – vienas vertinimas“ bus užtikrinama, kad saugos vertinimai būtų inicijuojami ir prioritetai nustatomi koordinuotai, skaidriai ir, kiek įmanoma, sinchronizuotai, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus. Kai bus pasiūlyta atlikti vertinimą pagal vieną teisės aktą, bus visapusiškai atsižvelgiama į suplanuotus vertinimus pagal kitus teisės aktus, kad būtų užtikrintas veiksmų koordinavimas. Veiksmingiausia būtų tai daryti remiantis sėkmingai pagal REACH ir CLP reglamentus jau taikoma viešosios veiklos koordinavimo priemone 67 . Siekiant išvengti darbo dubliavimosi, bus labai svarbu iš anksto susitarti dėl problemos nustatymo ir pirmenybę teikti struktūrinių ar funkcinių panašumų turinčių cheminių medžiagų grupių vertinimui. Aiškus atsakomybės paskirstymas ir geras visų dalyvių bendradarbiavimas padės optimaliai naudoti turimus išteklius ir ekspertines žinias.

Kad reglamentavimo rezultatai būtų nuoseklūs, ES cheminių medžiagų teisės aktuose turi būti vartojama nuosekli terminija, visų pirma cheminėms medžiagoms (pvz., nanomedžiagoms) apibrėžti. Politikos vertinimai taip pat rodo, kad suinteresuotosios šalys ne visada žino, kokia informacija yra prieinama, ir kad kartotinio jos naudojimo teisės kartais yra pernelyg ribojamos. Juose taip pat atkreipiamas dėmesys į keletą trūkumų, susijusių su cheminių duomenų sąveikumu ir prieinamumu 71 . Be to, atliekant teisės aktuose reikalaujamus saugos vertinimus naudojamos įvairios metodikos, todėl rezultatai gali būti nenuoseklūs, taip pat nepakankamai naudojamasi akademiniais tyrimais. Galiausiai vertinimo inicijavimui ir atlikimui, taip pat duomenų naudojimui taikomos skaidrumo taisyklės yra skirtingos.

Principu „viena medžiaga – vienas vertinimas“ siekiama užtikrinti, kad metodikos būtų kuo nuoseklesnės ir kuo labiau suderintos. Taip pat, kad nebūtų techninių ar administracinių prieigos prie duomenų kliūčių ir duomenys būtų lengvai randami, sąveikūs ir saugūs, jais būtų dalijamasi, o kartotinis jų naudojimas būtų norma 72 . Siekiant užtikrinti sąveikumą, duomenys bus pateikiami tinkamais formatais ir priemonėmis, t. y. IUCLID 73 ir IPCHEM 74 . Principas „viena medžiaga – vienas vertinimas“ taip pat padidins pasitikėjimą moksliniu pagrindu, kuriuo grindžiami ES sprendimai dėl cheminių medžiagų, sekant ES maisto saugos sektoriaus, kuriame imtasi svarbių žingsnių skaidrumui užtikrinti, pavyzdžiu 75 .

2.3.2.Visiškas reikalavimų nesilaikymo netoleravimas

Visos ES pagamintos arba Europos rinkai pateiktos cheminės bei kitokios medžiagos ir gaminiai turi atitikti visus ES informacijos, saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Nepaisant to, šiuo metu beveik 30 proc. pranešimų apie rinkoje esančius pavojingus gaminius yra susiję su cheminių medžiagų keliama rizika ir beveik 90 proc. šių gaminių į ES įvežama iš kitų šalių 81 . Šioje srityje didžiausias iššūkis yra importuojami gaminiai ir prekyba internetu. Be to, tik trečdalis pagal REACH reglamentą įmonių užregistruotų cheminių medžiagų registracijos dokumentacijų visiškai atitinka informacijos reikalavimus 82 . Todėl būtina nedelsiant geriau įgyvendinti cheminių medžiagų teisės aktus ir griežčiau užtikrinti jų reikalavimų laikymąsi, kad būtų užtikrinta atitiktis cheminių medžiagų gamybos ir pateikimo rinkai, taip pat jų išleidimo į aplinką ir šalinimo reikalavimams.

Įgyvendinus naująjį rinkos priežiūros reglamentą 83 ir būsimas ES muitų sąjungos stiprinimo priemones, bus geriau užtikrintas reikalavimų vykdymas tiek bendrojoje rinkoje, tiek prie ES išorės sienų. Komisija svarsto, kokiomis papildomomis priemonėmis būtų galima griežčiau užtikrinti REACH reikalavimų vykdymą prie ES sienų 84 ir kaip paskatinti bendradarbiauti internetinės prekybos platformas 85 .

Be to, dėl skirtingų nacionalinio lygmens pajėgumų ir išteklių ES cheminių medžiagų teisės aktų vykdymas ES užtikrinamas nevienodai veiksmingai. Valstybės narės turi padidinti savo vykdymo užtikrinimo pajėgumus tiek, kad jie taptų veiksmingi ir būtų išnaudojami ES skubaus pasikeitimo informacija ir įspėjimo priemonių 86 teikiami privalumai, daugiau naudoti skaitmenines priemones, kad būtų greičiau imamasi veiksmų ir būtų optimaliai naudojami ištekliai, įskaitant rinkos priežiūros institucijas. Europos cheminių medžiagų agentūros keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas 87 pasirodė esąs veiksmingas derinant vykdymo užtikrinimą ir toliau plės bendradarbiavimą su esamais vykdymo užtikrinimo tinklais 88 ir institucijomis 89 , kad būtų išvengta veiksmų dubliavimo ir padidintas veiksmingumas.

Taip pat vykdoma veikla, kuria siekiama pagerinti su cheminėmis medžiagomis susijusių aplinkos teisės aktų laikymąsi 90 . Geras pavyzdys – Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas 91 , kuriame dalyvauja valstybių narių už chemines medžiagas atsakingos institucijos ir aplinkos teisės aktų vykdymo užtikrinimo tinklų atstovai 92 . Būsimame nulinės taršos veiksmų plane numatoma inicijuoti tolesnius konkrečius veiksmus cheminei taršai kontroliuoti.

Taip pat bus labai svarbu suteikti daugiau galių patiems vartotojams ir vartotojų organizacijoms, nes jų elgesys verčia keistis pramonę ir laikytis teisės aktų reikalavimų. To bus siekiama įgyvendinant vartotojų apsaugos taisykles 93 .

2.4.Išsami žinių apie chemines medžiagas bazė

Patikimas cheminių medžiagų valdymas Europoje priklauso nuo to, ar ES ir jos valstybės narės gali priimti sprendimus remdamosi patikimomis, aktualiomis ir naujausiomis žiniomis. Dėl ES mokslinių įstaigų triūso per kelis dešimtmečius sukaupta pasaulinio lygio žinių apie cheminių medžiagų savybes ir riziką, ir šia žinių baze plačiai naudojamasi ir kitose pasaulio dalyse. Vis dėlto valdžios institucijoms reikia sukaupti dar daug žinių apie galybės cheminių medžiagų, įskaitant polimerus ir mažais kiekiais gaminamas chemines medžiagas, būdingas savybes. Be to, žinios apie naudojimo paskirtis ir veikimo būdus yra fragmentiškos, nes informacijos tikslumas yra ją teikiančios pramonės rankose. Rinkoje yra nesuskaičiuojama daugybė cheminių medžiagų, vien dėl to žinių apie jas sukaupimas yra milžiniškas iššūkis, o kadangi numatoma, kad ateityje cheminių medžiagų gamyba ir naudojimas didės, nežinia dėl jų keliamos rizikos gali dar labiau išaugti.

Pav. Nežinia dėl cheminių medžiagų keliamos rizikos, EAA 96

2.4.1.Prieinamesni duomenys apie chemines medžiagas

ES vis dar trūksta išsamios informacijos apie visas rinkai pateiktas chemines medžiagas ir jų bendrą aplinkosauginį pėdsaką, įskaitant jų poveikį klimatui. Tai trukdo tinkamai valdyti chemines medžiagas ir gaminius ir neleidžia atlikti išsamaus tvarumo vertinimo. Visų pirma, pagal REACH reglamentą neprivaloma registruoti polimerų, kurie yra pagrindinės plastiko sudedamosios dalys. Be to, informacija, kurią pagal REACH reglamentą reikalaujama pateikti apie mažais ir vidutiniais kiekiais tiekiamas chemines medžiagas, neleidžia nustatyti visų itin pavojingų savybių turinčių cheminių medžiagų. Siekiant sėkmingai kovoti su tokiomis ligomis, kaip vėžys, labai svarbu sugriežtinti informacijos apie medžiagų kancerogeniškumą ir kitas itin pavojingas savybes teikimo visais gamybos lygmenimis reikalavimus 97 . Be to, REACH vertinimo procedūras reikia padaryti veiksmingesnes ir efektyvesnes 98 .

2.4.2.Geresnė chemijos mokslo ir politikos sąveika

Įdėta daug pastangų siekiant geriau moksliškai suprasti, kaip cheminės medžiagos paveikia sveikatą ir aplinką 99 . Norint dar geriau suprasti cheminių medžiagų poveikį, be kita ko, skirtingoms lytims, labai svarbi cheminių medžiagų buvimo žmogaus organizme ir ekosistemose stebėsena – ji turėtų būti toliau skatinama 100 . Kartu su valstybėmis narėmis Komisija pagal būsimą bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą toliau skatins mokslinius tyrimus ir (biologinę) stebėseną, kad būtų geriau išsiaiškinta su cheminėmis medžiagomis susijusi rizika ir jai užkertamas kelias, taip pat kad būtų skatinamos cheminės rizikos vertinimo ir norminio mokslo inovacijos.

Nors jau prieš 10 metų priimta griežta ES politika dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, kurios galutinis tikslas – bandymus su gyvūnais pakeisti kitokiais bandymais, vis dėlto cheminių medžiagų bandymams vis dar sistemingai naudojami gyvūnai 101 . Reikalingos saugos bandymų ir cheminės rizikos vertinimo inovacijos, kurios padėtų sumažinti priklausomybę nuo bandymų su gyvūnais ir leistų cheminį pavojų bei riziką įvertinti kokybiškiau, veiksmingiau ir greičiau.

2.5.Patikimo cheminių medžiagų valdymo pavyzdys pasauliui

Cheminių medžiagų gamyba, naudojimas ir prekyba auga visuose pasaulio regionuose. 2018 m. pasaulinė cheminių medžiagų apyvarta siekė 3,347 mlrd. EUR 106 , numatoma, kad iki 2030 m. gamyba padvigubės. Taip pat auga daug cheminių medžiagų naudojantys sektoriai, kaip antai statybos, automobilių ir elektronikos – dėl to didėja cheminių medžiagų paklausa, reiškianti ir galimybes, ir riziką 107 . Nors cheminės taršos indėlis į pasaulinę ligų naštą vis dar nepakankamai įvertintas 108 , pripažįstama, kad ji kelia grėsmę teisei į orų gyvenimą, ypač vaikams 109 ir ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse 110 .

2015 m. tarptautinė bendruomenė dar kartą įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti, kad visame pasaulyje cheminės medžiagos būtų valdomos patikimai 111 . Kartu šis tikslas yra esminis elementas siekiant daugelio kitų darnaus vystymosi tikslų. Nors daug nuveikta visais lygmenimis, pažanga tebėra lėta ir nepakankama, o šis visuotinis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas 112 . Turi būti įsisąmoninta, kad delsti nebegalima. Europos Sąjunga gali ir privalo imtis vadovaujamo vaidmens – pati pirmoji taikyti aukštus standartus ir skatinti tai daryti kitas pasaulio šalis.

2.5.1.Tarptautinių standartų stiprinimas

Yra priimta daug įvairių tarptautinių, regioninių ir nacionalinių priemonių ir atsakomųjų veiksmų, susijusių su patikimu cheminių medžiagų valdymu ir atliekų tvarkymu. Tačiau pasaulinis valdymas tebėra labai fragmentiškas, o standartų ir reikalavimų šalys laikosi labai nevienodai. Pavyzdžiui, 2018 m. daugiau kaip 120 šalių buvo neįgyvendinusios Visuotinai suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos 113 . Todėl bendras esamų organizacijų vykdomos veiklos ir programų bei iniciatyvų poveikis buvo ne toks veiksmingas.

Reikia visuotinių strateginių tikslų ir uždavinių, kad tarptautinė sistema būtų plataus užmojo ir pašalintų dabartinę fragmentaciją bei padėtų vykdyti nuoseklią visų atitinkamų tarptautinių organizacijų 114 , vyriausybių ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pramonę, politiką ir veiksmus. Atnaujintas Strateginis požiūris į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą yra labai svarbus daugiašalis susitarimas, padėsiantis visapusiškai spręsti patikimo cheminių medžiagų valdymo per visą jų gyvavimo ciklą klausimus. Nors rengiant ES taisykles svarbu naudotis atitinkamais tarptautiniais standartais, vadovais ir metodikomis (nebent jie būtų neveiksmingi ar netinkami), kartu labai svarbu patikimą cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymą įtraukti į visų atitinkamų tarptautinių organizacijų 115 darbo programas. Taip ES, vykdydama savo tarptautinius įsipareigojimus, galėtų skatinti nuoseklią politiką ir veiksmus pagal JT Darbotvarkę iki 2030 m.

2.5.2.Saugos ir tvarumo standartų propagavimas už ES ribų

Nors apskaičiuota, kad iki 2030 m. pasaulinė cheminių medžiagų gamyba padvigubės, kartu numatoma, kad pasaulinė ES chemijos pramonės dalis sumažės iki maždaug 10,7 proc. 118 Didelę dalį numatomo cheminių medžiagų gamybos augimo perims besivystančios ir pereinamosios ekonomikos šalys. Dėl savo cheminių medžiagų teisės aktų ES tapo cheminių medžiagų valdymo pagal sveikatos ir aplinkos standartus lydere, ir šia strategija siekiama išlaikyti pirmaujančias ES pozicijas tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo srityje. ES turi pasinaudodama savo įtaka visame pasaulyje propaguoti saugų ir tvarų cheminių medžiagų kūrimą, taip pat sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir padidinti įmonių, gaminančių ir naudojančių saugias ir tvarumo principus atitinkančias chemines medžiagas, rinkos dalį.

Taip pat būtinas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas ir koordinavimas. Komisija yra pasirengusi remti ES šalių partnerių gebėjimus, kad jos galėtų įvykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautines cheminių medžiagų srities priemones ir priimti aukštus aplinkos, sveikatos ir socialinius standartus bei jų laikytis. ES išorės veiksmais bus skatinamas ir populiarinamas patikimas cheminių medžiagų valdymas per visą jų gyvavimo ciklą ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos be toksinių medžiagų – kaip esminiai horizontalieji darnaus vystymosi elementai, atsižvelgiant į politikos suderinamumą vystymosi srityje.

Galiausiai, siekiant remti besivystančias šalis, taip pat siekiant EBPO ir kitų atitinkamų šalių abipusio duomenų pripažinimo, svarbu dalytis ES žinių baze. Tai labai svarbu siekiant išvengti darbo dubliavimo, taupyti išteklius ir remti tarptautinius standartus. Vykdydama savo tarptautinę politiką ir imdamasi lyderystės ES turėtų galėti remtis esama ES agentūrų žinių baze ir patirtimi, atsižvelgiant į jų įgaliojimus ir išteklius.

3.Išvados

Ši strategija suteikia galimybę suderinti cheminių medžiagų naudą visuomenei ir žmonių sveikatos ir planetos ribas, taip pat padėti pramonei gaminti saugias ir tvarumo principus atitinkančias chemines medžiagas. Tai taip pat galimybė įgyvendinti teisėtus ES piliečių lūkesčius būti gerai apsaugotiems nuo pavojingųjų cheminių medžiagų ir paskatinti ES pramonę tapti pasauline saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo lydere.

Ši strategija yra būtinas pirmas žingsnis siekiant Europos nulinės taršos tikslo ir susijusių Biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatytų tikslų. Ja taip pat bus paklotas pamatas būsimam nulinės taršos veiksmų planui ir prisidedama prie sėkmingo Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimo. Be to, ši strategija papildo Europos pramonės strategiją 120 , Europos ekonomikos gaivinimo planą 121 , Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir kitas Europos žaliojo kurso strategijas bei iniciatyvas, pavyzdžiui, vaistų strategiją, vandenilio strategiją ir baterijų iniciatyvą.

Rengiant šioje strategijoje minimas naujas teisėkūros iniciatyvas bus vadovaujamasi Komisijos geresnio reglamentavimo priemonėmis. Teisės aktų pasiūlymai, įskaitant kuo tikslingesnį REACH reglamento persvarstymą siekiant tik šios strategijos tikslų įgyvendinimo, bus teikiami pasikonsultavus su visuomene ir atlikus išsamius poveikio vertinimus, be kita ko, išnagrinėjus, kaip tai gali paveikti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir ar tai skatins inovacijas, ar joms trukdys.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą patvirtinti šią strategiją ir padėti ją įgyvendinti. Komisija palaikys darnius ryšius su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais, kad paskatintų juos aktyviai dalyvauti.

(1) COM(2019) 640 .

(2) Tokios medžiagos, kaip PFOS ir PFOA, siejamos su mažesniu antikūnų atsaku į vakcinaciją; EFSA, „Scientific opinion on PFAS“ .  

(3)   „Linking pollution and infectious disease“ , C&en, 2019; „Environmental toxins impair immune system over multiple generations“ , Science Daily, October 2, 2019.

(4)  Rockström, J. et al., „Planetary Boundaries: Exploring the Safe Operating Space for Humanity“. Ecology and Society, 2009.

(5) Pavyzdžiui, ji neigiamai veikia apdulkintojus, vabzdžius, vandens ekosistemas ir paukščių populiacijas.

(6)  A. Bradford, The Brussels effect, 2020.

(7) Apskaičiuota, kad per pastaruosius 20 metų ES buvo užkirstas kelias 1 mln. naujų vėžio atvejų (SWD(2019)199) .

(8) Įskaitant gyvsidabrį, kadmį ir arseną (SWD(2019)199) .

(9) CEFIC, „Facts and Figures Report“ , 2020.

(10)  Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (OL L 396, 2006 12 30).

(11)  Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 353, 2008 12 31).

(12) Europos Komisija, „Study for the Strategy for the Non-Toxic Environment“ („Tyrimas, atliktas rengiant aplinkos be toksinių medžiagų strategiją“), p. 123.

(13)  Ten pat.

(14) Eurostatas, Eurobarometro apklausa , 2020 m.

(15) Šioje strategijoje pažeidžiamos grupės – tos gyventojų grupės, kurias cheminės medžiagos gali paveikti labiau, nes jos dėl įvairių priežasčių yra jautresnės arba joms poveikį gali padaryti mažesnis kiekis, yra labiau veikiamos arba labiau tikėtina, kad patirs poveikį, arba turi mažiau galimybių apsisaugoti. Paprastai pažeidžiamos grupės yra nėščiosios ir krūtimi maitinančios moterys, dar negimę kūdikiai, kūdikiai ir vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat darbuotojai ir gyventojai, patiriantys didelį ir (arba) ilgalaikį cheminių medžiagų poveikį.

(16)  Šios strategijos ir susijusių veiksmų kontekste tai, visų pirma, su žiedine ekonomika susijusios medžiagos, lėtinį poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai darančios medžiagos (REACH kandidatinis sąrašas ir CLP reglamento VI priedas), taip pat tos medžiagos, kurios trukdo perdirbti atliekas į saugias ir aukštos kokybės antrines žaliavas.

(17) Įskaitant neseniai atliktas ES cheminių medžiagų teisės aktų tinkamumo patikras ir vertinimus.

(18)   COM(2001) 88 .

(19) Šiame etape saugų ir tvarų kūrimą galima apibrėžti kaip tokį požiūrį į chemines medžiagas iki pateikimo rinkai, kai daugiausia dėmesio skiriama funkcijai (ar paslaugai) ir vengiama kiekių ir cheminių savybių, kurios gali būti kenksmingos žmonių sveikatai ar aplinkai, o visų pirmiausia cheminių medžiagų, kurios gali būti (eko)toksiškos, patvarios, bioakumuliacinės ar mobiliosios, grupių. Bendras tvarumas turėtų būti užtikrintas kuo labiau sumažinant cheminių medžiagų aplinkosauginį pėdsaką per visą jų gyvavimo ciklą, visų pirma jų poveikį klimato kaitai, ištekliams, ekosistemoms ir biologinei įvairovei.

(20) Eurostatas, „Cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo statistika“ (angl. „Chemicals production and consumption statistics“) , 2020 m.

(21) Wood and Lowell Center for Sustainable Production, Report for the European Commission „Chemicals innovation action agenda“ , 2019.

(22) Pagal REACH, remiantis REACH peržiūra, dokumentas COM(2018)0116 , 5 veiksmas , ir kitus teisės aktus, kaip antai Ekologinio ženklo reglamentą, Ekologinio projektavimo direktyvą ir Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą.

(23) Žr. 16 išnašą.

(24) Pagal bioekonomikos strategiją, COM(2018) 673, biologinių cheminių medžiagų aplinkosauginis tvarumas turėtų būti įrodytas atsižvelgiant į visą gyvavimo ciklą.

(25) Atitinkančią taikomas valstybės pagalbos taisykles.

(26)   COM(2020) 98 .

(27)   COM(2018) 32 .

(28)  Ten pat .

(29) Konkrečiai, remdamasi ECHA SCIP duomenų baze, vykdoma REACH peržiūra (3 veiksmas) (dokumentas COM(2018)0116 ) ir įvesdama gaminių pasus.

(30)  Atsižvelgdama į atitinkamas valstybės pagalbos taisykles.

(31) EAA, „Pramonės tarša Europoje“ (angl. „Industrial pollution in Europe“) ; „Aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaita“ (angl. „State of the environment and outlook report“) , 2020 m.

(32) „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijoje“ pabrėžiama būtinybė imtis paklausos rėmimo priemonių ir tam tikruose galutinio naudojimo sektoriuose, pavyzdžiui, chemijos pramonėje, pradėti naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tokių kvotų arba minimalių procentinių dalių taikymas galėtų būti svarstomas ir kitam atsinaujinančiųjų išteklių kurui, pvz., biometanui. COM(2020) 301 .

(33) Paslauginių cheminių medžiagų samprata apima ne tik cheminių medžiagų išperkamąją nuomą, bet ir tokių paslaugų, kaip logistika, konkrečių cheminių procesų ir taikomųjų programų kūrimas bei atliekų tvarkymas, išperkamąją nuomą.

(34) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Komisija priims deleguotuosius aktus, kuriais bus nustatyti techniniai atrankos kriterijai, padėsiantys nustatyti, kaip ir kada ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.

(35) Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Teisingos pertvarkos mechanizmas, programa „InvestEU“, Strateginių investicijų priemonė, iniciatyva „React-EU“, programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa.

(36) Pagal ES sanglaudos politiką vykdoma pažangiosios specializacijos iniciatyva orientuota į vietos lygmenį.

(37) Pvz., Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Teisingos pertvarkos mechanizmas, Europos strateginių investicijų fondas, iniciatyva „ReactEU“, programa „Europos horizontas“, laikantis taikomų valstybės pagalbos taisyklių.

(38) Cheminių medžiagų, kurių poveikis darbo vietoje laikomas dominuojančia rizika, atveju ypač svarbios Darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos.

(39)   SWD(2019) 199 .

(40) ES cheminių medžiagų teisės aktų sistemoje bendrasis rizikos valdymo metodas reiškia, kad iš anksto nustatytos rizikos valdymo priemonės (pvz., pakavimo reikalavimai, apribojimai, draudimai ir t. t.) inicijuojamos automatiškai atsižvelgiant į cheminių medžiagų pavojingąsias savybes ir bendro pobūdžio argumentus dėl jų veikimo (pvz., platus naudojimas, naudojimas vaikams skirtuose produktuose, veikimą sunku sukontroliuoti). Jis taikomas įvairiuose teisės aktuose remiantis konkrečiais argumentais (pvz., pavojaus ypatybėmis, tam tikrų gyventojų grupių pažeidžiamumu, nekontroliuojamu arba plačiai paplitusiu veikimu). SWD(2019) 199 .

(41)   SWD(2019) 199 .

(42) Atliekant konkretų rizikos vertinimą svarstomas pavojingumas, cheminių medžiagų naudojimo būdai ir susiję scenarijai, kaip jos gali paveikti žmones arba patekti į aplinką, ir atsižvelgiant į vertinimo rezultatus inicijuojamos rizikos valdymo priemonės. SWD(2019) 199 .

(43) Vaikų teisė į sveikatą taip pat bus aptarta būsimoje ES vaiko teisių strategijoje.

(44) Atsižvelgiant į svarbiausių reikmių apibrėžtį Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų , kuri įtraukta siekiant padėti nustatyti, ar naudoti tam tikrą cheminę medžiagą tikrai yra būtina, tačiau kartu pripažįstant, kad ES cheminių medžiagų reglamentavimo sistema aprėpia daug daugiau cheminių medžiagų nei siauresnės taikymo srities Monrealio protokolas.

(45) Endokrininės sistemos sutrikimai visų pirma paveikia skydliaukės, imuninės sistemos, reprodukcinės sistemos veiklą ir bendrą žmogaus organizmo medžiagų apykaitą. SWD(2020) 249.

(46) C. Ganzleben, A. Kazmierczak, „Leaving no one behind – understanding environmental inequality in Europe“ , 2020.

(47)  REACH reglamentas; Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo.

(48) SWD(2020) 249.

(49) SWD(2020) 248.

(50)  Pvz., su maistu besiliečiančių medžiagų ir aplinkos teisės aktai; SWD(2020) 248.

(51) Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (OL L 131, 1998 5 5), numatyta, kad turi būti įvertinta ir valdoma visų darbuotoją veikiančių cheminių veiksnių rizika.

(52) SWD(2020) 248.

(53) Tai pirmiausia bus daroma pagal Reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių, o antruoju etapu – pagal Reglamentą dėl augalų apsaugos produktų.

(54)  SWD(2020) 248.

(55) Direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo (OL L 127, 2014 4 29). 

(56)   COM(2019) 264 .  

(57) Europos Komisija, „Vietos dirvožemio taršos būklė Europoje“ (angl. „Status of local soil contamination in Europe“) , 2018.

(58) Ir toliau įgyvendindama veiksmus pagal „Europos Sąjungos strateginį požiūrį į vaistus aplinkoje“ ( COM(2019) 128 ).

(59) Šiaurės ministrų tarybos finansuotas tyrimas „The Costs of Inaction. A socioeconomic analysis of environmental and health impacts linked to exposure to PFAS“ , 2019.

(60) PSO, „Keeping our water clean: the case of water contamination in the Veneto Region“ , Italy, 2017.

(61) Apskaičiuota, kad su PFAS poveikiu susijusios išlaidos Europoje kasmet siekia 52–84 mlrd. EUR; ten pat.

(62)  Išsamesnė informacija pateikiama SWD (2020) 247.

(63) Pagal Stokholmo, Roterdamo ir Bazelio konvencijas vykdoma veikla, EBPO.

(64)   COM (2019)264.

(65) Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos aplinkos agentūra (EAA).

(66) Nuolatinis pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų komitetas ( SCHEER ), Vartotojų saugos mokslinis komitetas ( SCCS ).

(67) ECHA, Public Activities Coordination Tool .

(68) EFSA, ECHA, EMA ir EAA.

(69) Nuolatinis pavojų sveikatai, aplinkai ir atsirandančių pavojų komitetas ir Vartotojų saugos mokslinis komitetas.

(70) REACH peržiūra, COM(2018) 0116 .

(71)   COM(2019) 264 .

(72) Pagal ES duomenų strategiją .

(73)   ECHA, IUCLID .

(74) Europos Komisija, IPCHEM .

(75) Visų pirma turimas omenyje įpareigojimas pranešti apie užsakytus tyrimus ir visų mokslinių duomenų bei informacijos prieinamumas, kuriais siekiama ES rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo. Žr. Reglamentą (ES) 2019/1381 dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo (OL L 231, 2019 9 6).

(76) Visų pirma įtraukti endokrininę sistemą ardančias medžiagas, patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas chemines medžiagas, labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos chemines medžiagas, vertinti, ar reikia nustatyti specialius imunotoksiškumo ir neurotoksiškumo (kol kas juos aprėpia specifinis toksiškumas konkrečiam organui ir toksinis poveikis reprodukcijai) kriterijus (ir prireikus juos keisti).

(77) Nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2011/696/ES dėl nanomedžiagos apibrėžties (OL L 275, 2011 10 20, p. 38). 

(78) Tai yra Europos žaliojo kurso duomenų erdvė, apie kurią paskelbta ES duomenų strategijoje , dalis.

(79) Pvz., prognozuojamos poveikio nesukeliančios koncentracijos (PNEC) vertes, išvestines ribines poveikio nesukeliančias vertes (DNEL), sveikatos rodikliais grindžiamas profesinės ekspozicijos ribines vertes, vandens kokybės standartus, didžiausias bendras paros dozes ir t. t.

(80) Remiantis jau esama praktika, pavyzdžiui, cheminių medžiagų vertinimu pagal REACH, stebėjimo sąrašais pagal Vandens pagrindų direktyvą ir Požeminio vandens direktyvą, žemės dangos ir žemės naudojimo statistiniais tyrimais, programa HBM4EU ir siūloma Europos rizikos vertinimo partneryste.

(81) Duomenys paimti iš ES Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemos RAPEX .

(82) Atlikusi REACH peržiūrą Europos Komisija padarė išvadą, kad pagrindinė problema, stabdanti pažangą, yra reikalavimų neatitinkančios registracijos dokumentacijos. Per tą laiką ECHA ir Komisija parengė jungtinį veiksmų planą , kaip geriau tikrinti visų registracijos dokumentacijų atitiktį.

(83) Reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties (OL L 169, 2019 6 25); jis pradedamas taikyti 2021 m. liepos mėn.

(84) Šiuo metu tiriama, kaip REACH reikalavimus integruoti į muitinės procesus. Po to bus atliktas poveikio vertinimas siekiant nustatyti tolesnes galimybes.

(85) Kelios interneto platformos pasirašė saugos įsipareigojimą – visus gaminius, apie kuriuos pranešta per sistemą RAPEX, išimti iš internetinės prekybos.

(86) RAPEX ( Vartotojų informavimo apie nesaugius gaminius sistema ) ir RASFF – priemonės, kuriomis vartotojai ir valstybių narių institucijos informuojami apie riziką keliančius gaminius.

(87)   Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas  – institucijų, atsakingų už REACH, CLP, IPS, POT ir biocidinių produktų reglamentų vykdymo užtikrinimą, tinklas.

(88) Pvz., SLIC (darbuotojų sauga ir sveikata), PARCS (muitinė), IMPEL (atliekos ir pramoniniai išmetamieji teršalai). 

(89)  T. y. rinkos priežiūros institucijos, kurių darbas susijęs su cheminių medžiagų teisės aktais, įskaitant REACH, kosmetikos gaminių, biocidų, muitinės, vartotojų apsaugos institucijos ir agentūros, pvz., ECHA.

(90) Pavyzdžiui, teisės aktų dėl atliekų ir pramoninių išmetamųjų teršalų.

(91) Europos Komisija, Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumas .

(92) IMPEL (inspektoriai), „EnviCrimeNet“ (policija), ENPE (prokurorai) ir EUFJE (teisėjai).

(93) Atstovaujamųjų ieškinių mechanizmas galėtų būti naudojamas siekiant kolektyviai užtikrinti, kad ES teisės aktai nebūtų pažeidžiami, COM(2018) 0184 final.

(94) Semdamasi įkvėpimo iš muitinių tarpusavio administracinės pagalbos taisyklių.

(95) Reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties. 

(96) EAA, „The European Environment – State and outlook report“ , 2020.

(97) REACH reglamento peržiūra, COM (2018) 0116 .

(98)  Ten pat.

(99) Nuo 2000 m. Europos Komisija mokslinių tyrimų projektams, susijusiems su cheminiais pavojais ir rizika, skyrė daugiau kaip 800 mln. EUR finansavimą.

(100) Nors politikos formuotojai pradeda suprasti, kokį vaidmenį patikimas cheminių medžiagų valdymas atlieka ekonominio ir socialinio vystymosi srityje ir kokių esama reikšmingų sąsajų tarp lyties ir cheminių medžiagų poveikio, tačiau su konkrečia lytimi susijusių duomenų dar labai trūksta. UNDP, „Chemicals and Gender“, 2015.

(101) Direktyva 2010/63/ES. 2017 m., siekiant įvykdyti cheminių medžiagų teisės aktų reikalavimus, ES buvo atlikta daugiau kaip 230 000 bandymų su gyvūnais; SWD (2020)10.

(102) Pvz., prognozuojamosios toksikologijos, virtualaus žmogaus platformos.

(103) Pagal ES aplinkos teisės aktus vykdomas stebėsenos iniciatyvas ir tokias stebėsenos sistemas, kaip LUCAS , EMBAL, būsimas ES dirvožemio stebėjimo centras ir ES apdulkintojų stebėsena.

(104)  Siejant su vykdomomis iniciatyvomis, kaip antai RAPEX „Saugos vartais“.

(105) Ši sistema, grindžiama esamomis iniciatyvomis ir rodikliais, bus platesnės nulinės taršos tikslui įgyvendinti skirtos stebėsenos ir perspektyvų sistemos dalis; ji bus kuriama pagal būsimą 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir padės atlikti aplinkos politikos įgyvendinimo peržiūrą .

(106) CEFIC, „Facts and Figures Report“ , 2020

(107) UNEP, „Global Chemicals Outlook II“ , 2019.

(108)   The Lancet Commission on health and pollution , 2017.

(109) Žmogaus teisių komitetas, bendroji pastaba Nr. 36 dėl teisės į gyvybę, 2018.

(110) UNEP, „Global Chemicals Outlook II“ , 2019.

(111) 2006 m. Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM) tikslu pagrįstas JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 12.4 uždavinys – „iki 2020 metų užtikrinti aplinkai nekenksmingą chemikalų ir visų atliekų tvarkymą per jų gyvavimo ciklą, laikantis suderintų tarptautinių programų, ir labai sumažinti jų išmetimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad kuo labiau sumažėtų neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai.“

(112) UNEP, „Global Chemicals Outlook II“ , 2019.

(113)  Ten pat.

(114) Pvz., Jungtinių Tautų aplinkos programos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijos, Pasaulio banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą, daugiašalių aplinkos susitarimų.

(115) Visų pirma organizacijų, dalyvaujančių Tarporganizacinėje cheminių medžiagų patikimo valdymo programoje (angl. IOMC).

(116) Konkrečiai Stokholmo, Roterdamo ir Minamatos konvencijas.

(117) Įtraukti šias naujas pavojaus klases ir jų kriterijus: patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos, labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos cheminės medžiagos, sausumos aplinkai toksiškos cheminės medžiagos, endokrininę sistemą ardančios medžiagos, patvarios cheminės medžiagos ir judrios cheminės medžiagos; esamus kriterijus pritaikyti atsižvelgiant į mokslo žinias ir pažangą, t. y. atsižvelgiant į alternatyvius metodus, ir patikslinti mutageninio poveikio embrioninėms ląstelėms kriterijus.

(118) CEFIC, „Facts and Figures Report“ , 2020.

(119) „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“, JOIN(2020)4.

(120)   COM/2020/102 .

(121)   COM/2020/456 .

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 14

COM(2020) 667 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti







Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas

{SWD(2020) 225 final} - {SWD(2020) 247 final} - {SWD(2020) 248 final} - {SWD(2020) 249 final} - {SWD(2020) 250 final} - {SWD(2020) 251 final}

VEIKSMŲ PLANAS

Šiame veiksmų plane pateikiamos priemonės, įskaitant teisės aktų pasiūlymus ir tikslinius REACH reglamento pakeitimus, turės būti įgyvendinamos laikantis geresnio reglamentavimo principų ir atlikus reikiamus (poveikio) vertinimus.