EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 14

COM(2020) 663 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos

I.Įvadas

Metanas yra stiprų šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pagal sudėtinį poveikį klimatui nusileidžiančios tik anglies dioksidui. O molekuliniu lygmeniu metanas yra paveikesnis už anglies dioksidą. Nors metanas atmosferoje išlieka trumpiau, jis daro didelį poveikį klimatui 1 ir skatina troposferos ozono, stipraus vietos oro teršalo, kuris pats sukelia didelių sveikatos problemų, susidarymą 2 . Todėl mažinant metano taršą ir lėtėtų klimato kaita, ir gerėtų oro kokybė. Didelį išmetamo metano kiekį galima sumažinti ekonomiškai efektyviai.

Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamente 3 Komisija raginama parengti strateginį išmetamo metano kiekio mažinimo planą. Be to, Europos žaliojo kurso komunikate 4 Komisija nurodė, kad vykdant įsipareigojimą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui turi būti sprendžiamas energetikos sektoriuje išmetamo metano klausimas. Tokiu būdu politikos veiksmai, kuriais siekiama sumažinti išmetamo metano kiekį, padės ES vaduotis iš priklausomybės nuo iškastinio kuro, įgyvendinant 2030 m. klimato politikos tikslo planą, ir siekti ES nulinės taršos tikslo, kad aplinkoje nebūtų toksinių medžiagų.

Prognozuojama, kad vykdant dabartinę kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo politiką iki 2030 m., palyginti su 2005 m., ES išmetamo metano kiekis sumažėtų 29 % 5 . Tačiau 2030 m. klimato tikslų plano poveikio vertinime 6 nustatyta, kad, greta CO2, kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių ES išmetama daugiausiai 7 , ir toliau bus metanas. Ten padaryta išvada, kad, norint iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 55 %, palyginti su 1990 m., taip pat reikėtų sparčiau dėti pastangas mažinti išmetamo metano kiekį: projekcijos rodo, kad iki 2030 m. išmetamo metano kiekį reikia sumažinti 35–37 %, palyginti su 2005 m. Pasauliniu mastu per ateinančius 30 metų 50 % sumažinus dėl žmogaus (antropogeninės) veiklos susidarančio metano kiekį, pasaulio temperatūros kilimas iki 2050 m. galėtų būti 0,18 laipsnio Celsijaus mažesnis 8 .

ES yra nustačiusi visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslus, o antropogeninės kilmės metanui taikomi privalomi nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą 9 . Tačiau šiuo metu nėra atskiros antropogeninės kilmės metano taršos mažinimo politikos. Apie 41 % viso išmetamo metano kiekio išsiskiria iš gamtinių (biogeninių) šaltinių, pvz., šlapynėse ar per miškų gaisrus 10 . Likę 59 % yra iš antropogeninės kilmės šaltinių, iš kurių didžiausi yra žemės ūkis, ypač intensyvi gamyba (40–53 %), iškastinio kuro gavyba ir naudojimas (19–30 %) ir atliekos (20–26 %). ES 53 % antropogeninės kilmės metano išmetama žemės ūkio, 26 % – atliekų ir 19 % – energetikos sektoriuje 11 . Gerėjant ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo kokybei, ataskaitose nurodomas vis kitoks išmetamo metano kiekio pasiskirstymas pagal sektorius. Šiaip ar taip šiuose trijuose sektoriuose išmetama iki 95 % viso pasaulinio antropogeninės kilmės metano kiekio, todėl siekiant švelninti poveikį reikėtų jiems skirti daugiausia dėmesio 12 .

ES taip pat turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant išmetamo metano kiekio mažinimą pasaulyje. Nors ES susidaro tik 5 % pasaulyje išmetamo metano kiekio 13 , ji, būdama didžiausia iškastinių dujų importuotoja ir turėdama tvirtas pozicijas žemės ūkio ir atliekų sektoriuose, gali pasinaudoti savo įtaka ir remti panašius pasaulinių partnerių veiksmus. Naudodamasi programa „Copernicus“, ES gali gauti techniškai geriausius palydovinius vaizdus ir yra techniškai pajėgiausia nustatyti metano nuotėkį. Siekiant geriau stebėti pasaulyje išmetamo metano kiekį ir jį mažinti, ji gali būti pasaulinio bendradarbiavimo lydere.

Komunikate pateikiama išmetamo metano kiekio mažinimo strategija: sudėliojama visa apimanti politikos sistema, išdėstomi konkretūs tarpsektoriniai ir atskirų sektorių veiksmai Europos Sąjungoje, taip pat skatinami panašūs tarptautinio masto veiksmai. Strategija skatina verslą artimiausiu metu savanoriškai pradėti pasaulines iniciatyvas, kurios leistų iškart pašalinti išmetamųjų teršalų stebėsenos tikrinimo ir duomenų teikimo trūkumus ir visuose sektoriuose sumažintų išmetamo metano kiekį. Joje numatyta 2021 m. pateikti ES lygmens pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie užtikrintų didelio masto savalaikes pastangas mažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro.

II.Nauja išmetamo metano kiekio mažinimo strategija, jungianti tarpsektorinius ir atskirų sektorių veiksmus

Pirmą kartą metano taršos klausimą ES sprendė 1996 m. strategijoje 14 . Vėlesniais metais ES priėmė reguliavimo iniciatyvas, ir jos padėjo pagrindiniuose sektoriuose sumažinti išmetamo metano kiekį 15 . Palyginti su 1990 m. lygiu, energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekis sumažėjo perpus, o atliekų ir žemės ūkio sektoriuose – atitinkamai trečdaliu ir šiek tiek daugiau nei penktadaliu 16 . Nepaisant to, išmetamas metanas tebėra didelė problema visuose šiuose sektoriuose.

Energetikos sektoriuje metanas išsiskiria iškastinio kuro gamybos vietose, perdavimo sistemose, laivuose ir skirstymo sistemose. Metanas į atmosferą taip pat išleidžiamas sąmoningai. Net kai deginant fakelus susidaro anglies dioksidas (degimo produktas), dėl nevisiško sudegimo vis dar gali pasklisti metano 17 . Remiantis dabartiniais skaičiavimais, 54 % energetikos sektoriuje išmetamo metano sudaro naftos ir dujų sektoriaus nevaldomieji išmetamieji teršalai, 34 % – anglių sektoriaus nevaldomieji išmetamieji teršalai, o 11 % išmetama gyvenamųjų namų ir kituose galutinės grandies sektoriuose 18 . ES klimato politikos tikslų plano poveikio vertinime nurodyta, kad ekonomiškai efektyviausiai išmetamo metano kiekį galima sumažinti energetikos sektoriuje. Pradinės grandies naftos ir dujų operacijose paprastai yra įvairių taršos mažinimo galimybių, kurių grynosios sąnaudos nulinės 19 arba beveik prilygsta nuliui 20 .

Žemės ūkis yra tas sektorius, kurio potencialas prisidėti prie metano taršos bendro mažinimo yra antras pagal dydį 21 . Žemės ūkyje taip pat galima sinergija ir kompromisiniai išmetamo dujų kiekio mažinimą atpiginantys sprendimai: mažinti gyvūnų pašaruose esančių maistinių medžiagų nuostolius, susidarančius žarnyne vykstant fermentacijai 22 , ir gaminti biodujas 23 . Gyvulininkystės sektoriuje daugiausia metano išsiskiria dėl atrajotojų žarnyno fermentacijos (80,7 %), mėšlo tvarkymo (17,4 %) ir ryžių auginimo (1,2 %). Žemės ūkio sektoriuje išmetamo metano šaltiniai dažnai pasklidę, todėl gali būti keblu matuoti jo kiekį, teikti duomenis ir juos tikrinti. Jie taip pat pastebimai skiriasi visoje ES. Vis dėlto technologiškai įgyvendinamų išmetamo kiekio mažinimo būdų yra, ir reikėtų sudaryti palankesnes jų diegimo sąlygas ir teikti jų poveikio duomenis.

Atliekų sektoriuje pagrindiniai nustatyti metano šaltiniai yra nekontroliuojamas sąvartynų dujų išsiskyrimas sąvartynuose, nuotekų dumblo valymas ir dėl prastos konstrukcijos ar priežiūros vykstantys nuotėkiai biodujų įmonėse. Geriau vykdant ES atliekų teisės aktus dėl sąvartynuose išsiskiriančių teršalų, jų kiekis 1990–2017 m. sumažėjo 47 % 24 . Tai pasiekta pirmiausia dėl to, kad biologiškai skaidžias atliekas imtasi tvarkyti kitais būdais, kurie atliekų hierarchijoje yra aukščiau 25 , pvz., kompostuoti ir taikyti anaerobinį skaidymą, taip pat iki šalinimo stabilizuoti biologiškai skaidžias atliekas. Vis dėlto, siekiant dar labiau sumažinti atliekų išskiriamą metano kiekį, reikia griežčiau įgyvendinti reikalavimų laikymąsi.

Todėl veiksmingoje ES metano taršos mažinimo strategijoje turi būti numatytos griežtesnės kiekviename sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės, be to, reikia labiau naudotis sektorių ir politikos sričių sinergija. Holistinis požiūris akivaizdžiai pranašesnis, nes leidžia išmetamo metano kiekį mažinti ekonomiškiau efektyviau ir faktais patikrintu būdu. Jis taip pat suteikia galimybę sukurti sistemą, sudarančią sąlygas surinkti išsiskiriantį metaną, ir rasti daugiau ekonominių argumentų, kodėl verta to imtis. Kadangi žemės ūkyje daug metano išskiria auginami gyvuliai, mažinti ES išmetamą metano kiekį gali labai padėti ir gyvenimo būdo bei mitybos pokyčiai. Be išmetamo dujų kiekio mažinimo, strategijoje taip pat bus numatyta galimybių sukurti papildomų pajamų srautų, vykdyti plėtrą ir investuoti kaimo vietovėse.

1.Tarpsektoriniai veiksmai ES.

a.Duomenų teikimas

Prioritetinis strategijos tikslas – užtikrinti, kad įmonės visuose sektoriuose taikytų gerokai tikslesnę nei šiuo metu išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo metodiką. Tai padės geriau suprasti problemą ir geriau pagrįsti paskesnes taršos mažinimo priemones 26 .

Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) nustatyta tripakopė išmetamo metano kiekio duomenų teikimo sistema. Ji taikoma visuose atitinkamuose metaną išmetančiuose sektoriuose. Pirmą pakopą sudaro paprasčiausias metodas, kuriam naudojami paprasti įverčiai, pagrįsti veiklos duomenimis ir išmetamo kiekio faktoriais. Trečios pakopos metodika ir duomenų reikalavimai yra sudėtingiausi ir apima sudėtingą modeliavimą, kuriam naudojami įvairūs duomenų šaltiniai ar atskiras specialus matavimas. Antra pakopa yra vidutinio sudėtingumo ir gali turėti ir pirmos, ir trečios pakopų elementų.

Šiuo metu stebėjimo ir duomenų teikimo mastas įvairiuose sektoriuose ir valstybėse narėse labai skiriasi, o trečios pakopos standartus taiko vos kelios valstybės narės. Vienas iš pagrindinių šios strategijos tikslų – užtikrinti, kad, kai įmanoma, energetikos, chemijos ir žemės ūkio įmonės visoje ES duomenis apie metaną daugiau teiktų pagal trečios pakopos standartus. Tai leistų valstybėms narėms teikti aukštesnės pakopos ataskaitas, pavyzdžiui, perduodant nacionalinius išmetamųjų teršalų duomenis pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC). Kita vertus, teikiant ataskaitas reikia tam tikro lankstumo, kad būtų atsižvelgta į skirtingus su stebėjimo ir duomenų teikimo tobulinimu susijusius įvairių sektorių iššūkius, taip pat kad teikiant duomenis daugiau dėmesio sulauktų pagrindinės šaltinių kategorijos, kaip numatyta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) gairėse 27 .

Energetikos sektoriaus atstovams teikti trečios pakopos duomenis yra įmanoma, todėl jie bus ES siektinas standartas. Šis perėjimas vyktų sparčiau, jei paplistų Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) Naftos ir dujų išmetimo mažinimo metano partnerystės (OGMP) 28 pastangomis sukurta matavimo ir duomenų teikimo sistema (plačiau apie tai – skirsnyje apie veiksmus energetikos srityje). Naująjį OGMP standartą (OGMP 2.0) taikančios įmonės įsipareigoja atitinkamai per 3 ir 5 metus pradėti teikti tikslesnius ir išsamesnius duomenis apie metano kiekį, kuris išsiskiria disponuojant veikiančiu ir neveikiančiu turtu. 

Žemės ūkio sektoriuje kyla iššūkių, susijusių su didesniu skirtingų subjektų, dalyvaujančių prisitaikant prie naujų tikslų, skaičiumi, todėl pateisinamas laikinas tikslas taikyti antros pakopos metodus geriau išskirstant taršos veiksnius ir užsibrėžiant galiausiai pereiti į trečią pakopą. Atliekų sektoriuje atliekų šalinimo sąvartynuose duomenų, įtraukiamų į Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą 29 (kiek tai numatyta Direktyvoje 2010/75/EB 30 ), kokybė jau yra gera. O štai nuotekų sektoriuje reikia padirbėti.

b.Tarptautinio išmetamam metano kiekiui stebėti skirto centro įsteigimas

Šiuo metu nėra nepriklausomos tarptautinės organizacijos, kuri rinktų ir tikrintų išmetamo metano kiekio duomenis. Bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), Klimato ir švaraus oro koalicija (CCAC)  31 ir Tarptautine energetikos agentūra, Komisija rems išmetamam metano kiekiui stebėti skirto nepriklausomo tarptautinio centro steigimą: jam būtų pavesta rinkti, gretinti, tikrinti ir skelbti pasaulinio lygmens duomenis apie antropogeninės kilmės metano taršą. Stebėjimo centras būtų susietas su Jungtinių Tautų sistema. Jo veiklos pagrindas būtų įvairios darbo kryptys, tokios kaip Naftos ir dujų metano išmetimo mažinimo partnerystė (OGMP), ir pasauliniai metano moksliniai tyrimai, vykdomi, pavyzdžiui, Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) 32 .

Iš pradžių centras kauptų naftos ir iškastinių dujų sektorių metano duomenis, nes jau parengtos patikimos metodikos, kurias taikant galima gauti patikimų duomenų, pavyzdžiui, OGMP 2.0 standartas. Komisija numato išplėsti stebėjimo centro veiklos sritį ir į ją įtraukti anglių, atliekų ir žemės ūkio veiklą, kai atsiras palyginti patikimos šių sektorių stebėjimo ir duomenų teikimo metodikos. Reikėtų nedelsiant pradėti šių metodikų rengimo darbus.

Siekiant patikrinti ir sugretinti energetikos sektoriuje išmetamo metano duomenis, įmonių pateikiamus duomenis reikia papildyti nacionalinės išmetamųjų teršalų apskaitos, mokslinių tyrimų, palydovinio stebėjimo ir kitų tolimojo stebėjimo technologijų duomenimis, patikrintais atliekant antžeminius stebėjimus. Stebėjimo centrui taip pat būtų pavesta išbandyti naujas stebėjimo ir duomenų teikimo technologijas ir įvertinti, kaip šios technologijos galėtų būti naudojamos taikant esamas metodikas ir kokiu mastu šios technologijos pagerintų įmonių teikiamų duomenų kokybę. Komisija tikisi, kad stebėjimo centras padės pagerinti supratimą apie išmetamo metano šaltinius ir pačiuose sektoriuose, pavyzdžiui, suvokti, ar skiriasi intensyviai auginamų gyvulių ir ganyklose auginamų gyvulių išskiriamo metano kiekis 33 .

Komisija yra pasirengusi pritraukti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų duotas postūmis įsteigti tokį tarptautinį išmetamam metano kiekiui stebėti skirtą centrą. Bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų aplinkos programa ir Klimato ir švaraus oro koalicija, Komisija ketina surengti paramos teikėjų konferenciją ir paskatinti nacionalines vyriausybes prisidėti prie stebėjimo centro finansavimo.

c.Palydovinis aptikimas, programa „Copernicus“ ir stebėjimas iš oro

ES Žemės stebėjimo programa „Copernicus“ padeda gerinti netiesioginę apžiūrą iš oro ir išmetamo metano kiekio stebėjimą. Konkrečiai, ji gali plėsti ES koordinuojamą pajėgumą pasaulyje aptikti ir stebėti itin taršius objektus 34 , didžia dalimi – teikiant programos „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS) 35 . 5 % metano (tiek jo nuteka anglies, naftos ir iškastinių dujų sektoriuose) – tai 50 % pasaulio energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekio 36 ir, remiantis pirmąja ES išmetamųjų teršalų kiekio duomenų analize, panaši padėtis yra ir ES 37 . Nustatyti šiuos didelės taršos taškus ir orientuotis vykdant antžeminį nuotėkio aptikimą ir remontą labai padeda palydovinės technologijos ir jų duomenų gretinimas su įmonių ataskaitų duomenimis.

2025 m. pradėsima programos „Copernicus“ CO2 stebėjimo misija, kurią vykdys trijų palydovų sistema, padės nustatyti mažesnius ir dažnesnius taršos šaltinius. Ji taip pat galės vykdyti atmosferos metano stebėjimą visame pasaulyje. Tai gerokai papildys du šiuo metu palydovo „Sentinel 5P“ teikiamus „Copernicus“ pajėgumus (atmosferos stebėsenos paslaugą ir Troposferos stebėsenos priemonę (TROPOMI)), kurie gali aptikti didesnius taršos šaltinius.

Iš palydovų gaunami geresni duomenys padės kryptingiau imtis antžeminių nuotėkio aptikimo darbų ir vykdyti stebėjimą iš oro. Pastaraisiais metais šiose srityse pasiekta didelė technologinė pažanga, pagerėjo tikslumas ir padidėjo ekonominis efektyvumas. Pavyzdžiui, bepiločiais orlaiviais galima apžiūrėti daug infrastruktūros objektų ir paprasčiau ir dažniau vykdyti stebėjimą iš oro, o tai labai svarbu siekiant spręsti nereguliarių nuotėkių problemą. Naudojantis sudėtingomis analizės programomis galima sugretinti skirtingų lygmenų duomenis ir imtis tikslingų taršos mažinimo pastangų. Komisija ketina remti suinteresuotųjų subjektų dalijimąsi informacija ir technologijomis, kad jos taptų lengviau prieinamos ir būtų paprasčiau mažinti taršą.

d.Atitinkamų aplinkos ir klimato srities teisės aktų peržiūra ir galimi pakeitimai

Europos žaliojo kurso dokumente Komisija paskelbė, kad 2021 m. peržiūrės ES teisės aktus, siekdama bendro tikslo – padidinti klimato srities užmojus, kaip numatyta 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinime. Bus peržiūrėti keli su išmetamu metanu susiję teisės aktai, pirmiausia, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) ir Pastangų pasidalijimo reglamentas, kuris taikomas visam ES išmetamam metanui, kaip ir visoms kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurioms netaikoma ATLPS. 2030 m. klimato politikos tikslų planą grindžiančiame vertinime pabrėžta, kad, siekiant labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat reikės didesnių ir su tokiomis dujomis susijusių paskatų. Siekti tokio platesnio užmojo tikslų padės šios strategijos sektoriniai veiksmai.

Atliekant aplinkos apsaugos teisės aktų peržiūrą bus svarstomos taršos mažinimo priemonės. Komisija įvertins, ar į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą 38 būtų galima įtraukti griežtesnių nuostatų dėl metano išmetimo prevencijos ir kontrolės. Būtų galima išplėsti jos taikymo sritį ir įtraukti dar neįtrauktus sektorius, kuriuose išmetama metano, o atliekant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų peržiūrą daugiau dėmesio skirti metanui. Tai reikštų, kad peržiūrint tuos informacinius dokumentus būtų nustatomi išmetamo metano kiekį mažinantys gamybos būdai, o su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai būtų įtraukti į GPGB išvadas. Komisija taip pat įvertins galimybes į Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro (E-IPTR) reglamento 39 taikymo sritį įtraukti daugiau sektorių, kad jie teiktų išmetamo metano kiekio duomenis.

Komisija apsvarstys galimybę įtraukti metaną į nulinės taršos stebėjimo sistemą, kuri bus parengta pagal 2021-iesiems numatytą Nulinės taršos veiksmų planą, ir į 2022 m. trečiąją ES švaraus oro apžvalgą. Komisija iki 2025 m. taip pat peržiūrės Nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų direktyvą, be kita ko, apsvarstydama galimybę įtraukti metaną į reguliuojamųjų teršalų sąrašą.

e.Biodujų gamybos galimybės

Neperdirbamos žmogaus ir žemės ūkio atliekos (t. y. mėšlas) ir likučių srautai gali būti naudojami anaerobinio skaidymo įrenginiuose biodujoms, o biologinio perdirbimo įmonėse – biomedžiagoms ir tarpinėms biocheminėms medžiagoms gaminti. Tokių žaliavų naudojimas biodujų gamybai gali veiksmingai sumažinti natūraliuose anaerobinio skilimo procesuose susidarančio metano kiekį. Be to, biodujų gamyba taip pat gali suteikti papildomų pajamų srautus ūkininkams ir atverti plėtros ir investicijų galimybių kaimo vietovėse. Todėl labai svarbu bendradarbiauti su ūkininkais ir vietos bendruomenėmis ir jiems kooperuotis tarpusavyje, kad galėtų stiprėti vietos ekonomika ir populiarėti žiediškumas. Šis kooperacija grindžiamas galimybių kaimo vietovėse kūrimo būdas bus pateiktas ir ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje, kurią Komisija paskelbs 2021 m.

Iš tokių žaliavų gaunamos biodujos yra labai tvariai pagamintas, naudingas ir įvairiems tikslams tinkamas atsinaujinančiosios energijos išteklius, o po anaerobinio skaidymo likusi masė (degazuotasis substratas) toliau apdorota gali būti naudojama dirvožemiui gerinti. Tai savo ruožtu sumažina poreikį naudoti alternatyvius dirvožemio gerinimo produktus, pavyzdžiui, iškastinės kilmės sintetines trąšas. Be to, laikantis atliekų hierarchijos, iš atliekų gauta biologiškai skaidi žaliava biologinio perdirbimo ir biodujų įmonėse gali būti įskaičiuojama į komunalinių atliekų perdirbimo rodiklius, kaip nustatyta Direktyvoje 2018/98/EB. Neseniai paskelbtose ES energetikos sistemos integravimo strategijoje ir ES vandenilio strategijoje 40 pripažinta, kad tvari biodujų gamyba labai padės siekti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų.

Pagal ES ilgalaikę priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją 41 numatoma, kad iki 2050 m. ES metinis biodujų (biodujų ir biometano) suvartojimas išaugs nuo maždaug 17 mln. t naftos ekvivalento 2017 m. iki 54–72 mln. t naftos ekvivalento|. Šis gamybos augimas padės siekti ilgalaikėje strategijoje nustatytų ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir klimato tikslų. Iš žemės ūkio atliekų ar likučių išgaunant biodujas taip pat galima ekonomiškai efektyviai sumažinti žemės ūkio ir atliekų sektoriuose išmetamo metano kiekį. Ir atvirkščiai, iš maistinių ar pašarinių augalų susidariusios biodujos didina išmetamo metano kiekį ir taip gali sumažinti biodujų naudą, t. y. tarša mažėja ne taip smarkiai. Todėl plėtojant biodujų gamybą labai svarbu daugiausia naudoti atliekas ar likučius.

Reikėtų toliau skatinti rinkti ir kaip biodujų substratus naudoti daug metano išskiriančias organines ūkininkavimo atliekas ar likučius. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, nustatant geriausią tvaraus pobūdžio atliekų ir likučių surinkimo (nurinkimo) praktiką arba vietoje iškastinės kilmės trąšų skatinant naudoti degazuotąjį substratą, kaip tvarią dirvožemio gerinimo priemonę. Vykdant tvarią biodujų gamybą taip pat galima kartu su mėšlu naudoti tarpinius pasėlius. Taip būtų populiarinami tvaraus ūkininkavimo metodai, todėl jie galėtų būti dar labiau skatinami 42 . Be kitų priemonių, bendros žemės ūkio politikos nacionaliniai strateginiai planai turėtų, vadovaujantis nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų tikslais, skatinti integruotą intervenciją: ji gali aprėpti paramą tinkamai žemės ūkio praktikai, tvarų degazuotojo substrato ir jame esančių maisto medžiagų naudojimą, investicijas į efektyvius įrenginius, taip pat paslaugas, tokias kaip konsultacijos, mokymas ir inovacijos. Todėl Komisija iki 2020 m. pabaigos šį klausimą aptars atskirose valstybėms narėms skirtose rekomendacijose.

Kaip paskelbta ES energetikos sistemos integravimo strategijoje27, Komisija iš naujo apsvarstys dujų rinkos reguliavimo sistemą, kad būtų lengviau naudoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas dujas, be kita ko, išnagrinėdama kaip, pavyzdžiui, paskirstytuoju būdu iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos dujos per vietos tinklą galėtų patekti į infrastruktūrą ir rinką. Be to, iki 2021 m. birželio mėn. atliksima Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūra atvers galimybių toliau teikti tikslinę paramą siekiant spartesnės biodujų rinkos plėtros.

Visos biodujų gamybos rėmimo priemonės turi būti atidžiai įvertintos, kad būtų išvengta kontraproduktyvių paskatų, dėl kurių galėtų padidėti bendras teršalų, išmetamų atliekų, žemės ir žemės ūkio sektoriuose, kiekis, o dirvožemiui gerinti tinkamas degazuotasis substratas nebūtų dažniau šalinamas sąvartyne. Pagal metano strategiją remiami veiksmai turėtų atitikti atsinaujinančiųjų išteklių energijos teisės aktuose ir taksonomijos reglamente 43 nustatytus bendruosius bioenergijos tvarumo kriterijus.

2.Veiksmai energetikos sektoriuje

Veikla su energija susijusio metano srityje apima visas naftos, dujų ir anglių tiekimo grandines, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), dujų laikymą ir į dujų sistemas tiekiamą biometaną. Šiame sektoriuje įmanoma sumažinti išmetamo metano teršalų kiekį: jį galima sumažinti bent trečdaliu, pramonės šakai nepatiriant grynųjų išlaidų 44 . Didžiausia grynoji ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė nauda būtų pasiekta mažinant dujų išleidimą ir deginimą fakelu, mažinant nuotėkį iškastinių dujų ir naftos gamybos, perdavimo ir deginimo procesuose ir anglių kasyklose 45 . Dujų išleidimas ir įprastas fakelų deginimas turėtų būti leidžiami tik neišvengiamomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, saugos sumetimais, ir tikrinimo tikslais registruojami.

Savanoriškų iniciatyvų rėmimas

Energetikos sektoriuje Komisija laikosi principo remti savanoriškas iniciatyvas ir sykiu rengti teisės aktus, kurie būtų pagrįsta savanoriškų veiksmų pažanga ir ją konsoliduotų.

Laikydamasi šio principo, Komisija aktyviai skatina plačiai taikyti matavimo ir duomenų teikimo sistemą, sudarytą pagal Naftos ir dujų metano išmetimo mažinimo partnerystės (OGMP) matavimo ir duomenų teikimo sistemą. OGMP yra savanoriška iniciatyva, kurioje šiuo metu dalyvauja naftos ir dujų gavybos (pradinės grandies) įmonės. Bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) ir Klimato ir švaraus oro koalicija, Komisija siekia, kad OGMP sistema būtų taikoma plačiau ir apimtų daugiau pradinės, vidurinės ir galutinės grandies dujų įmonių, taip pat anglių sektorių ir uždarytus ar apleistus objektus 46 . OGMP sistema yra geriausia esama matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo pajėgumų gerinimo priemonė energetikos sektoriuje.

Be to, Komisija ragina naftos, dujų ir anglių sektorių įmones parengti patikimesnes nuotėkio aptikimo ir remonto programas, kad būtų pasirengta būsimiems pasiūlymams dėl teisės aktų, pagal kuriuos tokios programos taptų privalomos (daugiau informacijos pateikiama tolesniame skirsnyje).

Teisėkūros veiksmai

2021 m. Komisija pasiūlys teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl privalomo visų su energija susijusių išmetamo metano kiekių matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo, pagrįsto Naftos ir dujų metano išmetimo mažinimo partnerystės (OGMP) metodika. Įpareigojus įmones teikti duomenis pagal aukštesnės pakopos taisykles pagerės išmetamo kiekio duomenų kokybė, o tai valstybėms narėms taip pat padės teikti geresnes ataskaitas pagal UNFCCC. Be to, taip gali būti gauta daugiau aukštesnės pakopos duomenų apie atitinkamas pagrindines kategorijas.. 

Tokiame teisės akte taip pat turėtų būti įpareigojimas gerinti nuotėkių aptikimą ir remontą visoje iškastinių dujų infrastruktūroje, taip pat bet kurioje kitoje infrastruktūroje, kurioje gaminamos, transportuojamos ar naudojamos iškastinės dujos, be kita ko, kaip žaliava. Siekiant mažinti dėl dujų išleidimo ir deginimo fakelais susidarančių dujų kiekį, įpareigojimu dėl nuotėkio aptikimo ir remonto pirmiausia bus sprendžiamas fakelų deginimo veiksmingumo klausimas. Komisija taip pat išnagrinės, kokių yra alternatyvų, susijusių su galimais išmetamo metano kiekio mažinimo tikslais ar standartais arba kitomis paskatomis, taikytinomis ES vartojamai ir importuojamai iškastinės kilmės energijai.

Pirminės grandies dujų įmonės turi tam tikrą finansinį akstiną (bet jis yra nedidelis) įgyvendinti nuotėkio aptikimo ir remonto programas: jos gali parduoti dujas, kurioms neleidžia nutekėti 47 . Perdavimo, saugojimo ir paskirstymo sistemų operatoriai (įskaitant daugelį SGD terminalų) yra reguliuojamos įmonės, kurioms dujos nepriklauso. Dėl šios priežasties Komisija ragins nacionalines reguliavimo institucijas (galbūt joms parengs gaires) pripažinti investicijas į nuotėkio aptikimą ir remontą ir į metano kiekio mažinimą leidžiamomis reguliuojamų įmonių perdavimo, saugojimo ir paskirstymo sąnaudomis.

Atlikus siūlomą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą galėtų būti parengti Europos nefinansinės informacijos atskleidimo standartai. Siekiant užtikrinti tinkamą suderinimą, rengiant šiuos standartus galėtų būti atsižvelgta į jau parengtus OGMP standartus, taikomus naftos, iškastinių dujų ir anglių tiekimo grandinėms.

Komisija išnagrinės galimas alternatyvas, kad galėtų pasiūlyti visai tiekimo grandinei iki pat gamybos etapo taikytinus teisės aktus dėl įprastinio dujų išleidimo ir fakelų deginimo atsisakymo energetikos sektoriuje 48 . Tai papildytų 2030 m. tikslus, keliamus Pasaulio banko iniciatyvoje dėl įprastinio fakelų deginimo atsisakymo 49 , kurią Komisija ketina remti, kaip ir Pasaulio banko Pasaulinę dujų fakelų deginimo mažinimo partnerystę 50 . Komisija taip pat pirmenybę teiks fakelų deginimo efektyvumo standarto tikslinimo svarstymui. Tikslas – toliau mažinti nevaldomųjų išmetamųjų teršalų kiekį ir dujų, susidariusių ne iki galo sudegus kurui, kiekį. Šios taršos mažinimo galimybės paprastai yra ekonomiškai efektyvios ir svarbios energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės, nes didelė dalis ES išmetamųjų teršalų susidaro deginant 51 .

Anglių kasyklų ir apleistų gamybos objektų problemų sprendimas

Komisija ragina imtis taisomųjų veiksmų, kad ES veikiančiose ar nenaudojamose anglių kasyklose ir apleistuose naftos ir dujų objektuose nebeišsiskirtų metano. ES nepriklausančių šalių ir kai kurių valstybių narių patirtis rodo, kad šiuose objektuose išsiskiriantis kiekis gali būti labai didelis 52 . Tačiau šiuo metu nėra ES masto taisyklių dėl metano nuotėkio iš uždarytų anglių kasyklų ar naftos ir dujų gręžinių tikrinimo, matavimo ar naudojimo. Būsimame Komisijos pasiūlyme reformuoti Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondą taip pat remiami šios srities moksliniai tyrimai. Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyva, kuri dabar susieta su Teisingos pertvarkos platforma, gali tapti gerosios patirties ir geriausių prieinamų gamybos būdų aptarimo forumu.

Komisija rems arba veiksmingą anglių kasyklų uždarymą ir izoliavimą, arba jų panaudojimą liekamosios energijos gamybai, t. y. metano surinkimą vietos reikmėms. Tam tikrose Europos dalyse jau yra šiam tikslui skirtų technologijų, ir jos jau taikomos. Tuo tikslu reikės mokyti vietos darbuotojus šiose srityse, skirti lėšų, kurios palengvintų galutinį uždarymą nekomerciniais pagrindais, ir suteikti galimybę komercinėms įmonėms apleistuose objektuose rinkti metaną. Prireikus Komisija pateiks geriausios praktikos rekomendacijų ir (arba) įgalinamųjų teisės aktų.

3.Veiksmai žemės ūkio sektoriuje

ES žemės ūkio sektoriuje išmetamo metano kiekis nuo 1990 m. iš viso sumažėjo maždaug 22 %, daugiausia dėl sumažėjusio atrajotojų skaičiaus. Tačiau pastaruosius penkerius metus bandos vėl auga, todėl per šį laikotarpį išmetamo metano kiekis šiek tiek padidėjo. Ilgainiui keičiantis gamybos metodams taip pat sumažėjo mėsininkystės ir pienininkystės sukeliamos metano taršos intensyvumas (išmetamo metano kiekis pagal mėsos arba pieno produkcijos vienetą). Dar labiau jį galima sumažinti vykdant tvaresnę gamybą: diegiant inovacijas ir technologijas ir renkantis tvaresnę mitybą. Todėl strateginė vizija turi būti grindžiama mitybos pokyčių, technologijų ir rinkų pusiausvyra ir mažesniu iškastinių angliavandenilių vartojimu. Ji ūkininkams turi užtikrinti pragyvenimą ir tvarias verslo galimybes, o kartu atitikti ES maisto politikos pagrindus, išdėstytus strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 53 .

Siekiant sumažinti žemės ūkyje išmetamo metano kiekį, taip pat norint jį tiksliai stebėti ir tikrinti bei teikti duomenis, kyla tam tikrų sunkumų. Reikia, kad kompromisų dėl švelninimo priemonių būtų kuo mažiau. Pavyzdžiui, metano paprastai susidaro mažiau, jei gyvuliai daugiau laikomi uždaryti. Tačiau dėl uždaro laikymo išaugus energijos vartojimui gali padidėti išmetamo anglies dioksido kiekis. Reikia atsižvelgti ir į kitus aspektus, pavyzdžiui, gali būti prarasta ganomų atrajotojų teikiama nauda, ypač ta, kuri susijusi su anglies dioksido sekvestracija ir biologine įvairove pievose ir ganyklose.

Esama įvairių taršos mažinimo technologijų ir metodų, kurie gali padėti sumažinti išmetamųjų dujų kiekį nepriklausomai nuo gamybos apimčių. Jos daugiausia susijusios su gyvūnų mitybos gerinimu, bandų valdymu, mėšlo tvarkymu (ypač jo naudojimu trąšoms ir biodujų gamybai), veisimu, bandų sveikata ir gyvūnų gerove.

Veiksmingiausi dėl žarnyno fermentacijos susidarančių dujų kiekio mažinimo būdai 54 yra bandų sveikatingumo ir vaisingumo gerinimas, gyvūnų mitybos (pašarinių žaliavų mišinio) gerinimas, pašarų priedai ir šėrimo metodai. Į metaną metabolizuojasi maždaug 7–10 % atrajotojų pašaruose esančios energijos. Didžiausią metano taršos intensyvumo mažinimo potencialą, kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, turi naujoviški šėrimo metodai, kuriuos taikant galima gerokai sumažinti išmetamo metano kiekį 55 . Šie veiksmai galėtų ne tik sumažinti išmetamo metano kiekį, bet ir atnešti naudos ūkininkams (sumažinti išlaidas) ir gyvuliams (padidinti jų gerovę).

Už veiksmus, kuriais mažinamas iš mėšlo išsiskiriančių teršalų kiekis, ūkininkai gauna papildomų pajamų. Kooperuojantis ūkininkams ir bendradarbiaujant bendruomenėse žemės ūkio ir atliekų sektorių atliekų ir likučių srautai turėtų būti perdirbami anaerobinio skaidymo būdu. Reikėtų šalinti kliūtis, tokias kaip žinių ir patirties spragos, kurios trukdo tas priemones taikyti plačiau 56 . Tai rodo, kad reikia sistemingai skleisti ekspertines šios srities žinias ir skatinti diegti įgalinamąsias sistemas atsižvelgiant į įvairių valstybių narių ir gamybos sistemų ypatumus.

Ryžių laukuose išmetamo metano kiekį galima sumažinti taikant drėgnumo atkūrimo, sausinimo ir kitą tinkamą žemės ūkio praktiką. Reikia spręsti didelių šių metodų sąnaudų ir tam reikalingos ūkių valdymo reorganizacijos klausimus.

Siekdama skatinti žemės ūkyje plačiau taikyti metano kiekį mažinančius metodus, Komisija iki 2021 m. pabaigos parengs geriausios praktikos, esamų technologijų ir naujoviškų technologijų sąvadą. Komisija jį pildys technologijomis, kurios palaipsniui skverbiasi į rinką. Sąvadas bus rengiamas ir pildomas bendradarbiaujant su sektorių ekspertais, pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis.

Pirmąjį 2021 m. pusmetį Komisija rems ekspertų grupės, kuri analizuotų išmetamo metano būvio ciklo rodiklius, sukūrimą. Remdamasi atitinkamu tarptautiniu darbu 57 , ši grupė nagrinės gyvulininkystės, mėšlo tvarkymo, pašarininkystės, pašarų savybių, naujų technologijų ir praktikų bei kitus klausimus. Šia būvio ciklo analize bus siekiama nustatyti, kokiu mastu išmetamo metano kiekį lemia 1) konkretūs gyvulininkystės organizavimo ir gyvūnų gerovės sprendimai, 2) importuojami arba vietiniai pašarai ir 3) intensyvaus arba ganyklinio ūkininkavimo sprendimai. Komisija šią temą, kaip darbo kryptį, taip pat įtrauks į CCAC Žemės ūkio programą ir konsultuosis su CCAC moksline patariamąja taryba dėl jos įvertinimo. Be to, siekdama padėti rinkti duomenis ir atlikti matavimus, Komisija iki 2022 m. pasiūlys skaitmeninės orientacinio anglies dioksido kiekio nustatymo priemonės šabloną ir skatins kurti ir naudoti tokius šablonus ūkių lygmeniu. Tai pagerins ir ūkininkų suvokimą apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei taršos mažinimo technologijų poveikį jų ūkiams.

Kitos Žaliojo kurso ir reformuotos BŽŪP iniciatyvos toliau padės nuolat veiksmingai mažinti bendrą ES gyvulininkystės sektoriuje išmetamo metano kiekį. Metano taršai žemės ūkio sektoriuje taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas dabar bus persvarstytas pagal 2030 m. klimato politikos tikslų planą, kad atspindėtų didesnį išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslą ir duotų daugiau paskatų mažinti išmetamo metano kiekį.

Komisija skatins valstybes nares įtraukti į savo BŽŪP strateginius planus tokias metano kiekio mažinimo schemas kaip anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvos. Suteikdamos paskatų ūkininkams taikyti CO2 iš atmosferos šalinančią ūkininkavimo praktiką jos gali padėti sukurti naują žalią verslo modelį ir prisidėti prie tikslo neutralizuoti poveikį klimatui (taip pat ir gyvulininkystėje), kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 58 . BŽŪP strateginiais planais ir nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais taip pat gali būti remiamos investicijos į biodujų įrenginius, taip pat ūkininkų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas siekiant didinti pridėtinę vertę. Tokios investicijos gali padėti ES ekonomikai atsigauti ir pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse.

Techninės taršos mažinimo priemonės papildys kitus svarbius sektoriaus ir kaimo vietovių pokyčius, visų pirma numatomą visuomenės poslinkį link labiau subalansuotos mitybos, kurioje bus mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos, daugiau vaisių, daržovių ir augalinių baltymų šaltinių, kaip rašoma ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“. Šie gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti ne tik gyvybei pavojų keliančių ligų riziką, bet ir maisto sistemos poveikį aplinkai 59 . Galiausiai, Komisija toliau sieks šios srities mokslinių tyrimų darbotvarkės įgyvendinimo, visų pirma per programos „Europos horizontas“ 2021–2024 m. strateginio plano tikslinius mokslinius tyrimus.

4.Veiksmai atliekų ir nuotekų sektoriuje

Atliekų tvarkymo reikmėms 1999 m. priimtoje Sąvartynų direktyvoje 60 reikalaujama, kad sąvartynų operatoriai tvarkomas sąvartynų dujas naudotų energijos gamybai arba sudegintų fakelais. Deginant fakelus visgi išmetama teršalų ir CO2. Pagal atliekų hierarchiją atliekų šalinimas sąvartynuose yra mažiausiai pageidautinas sprendimas ir turėtų būti taikomas tik būtiniausiu atveju. 2018 m. sąvartynuose buvo šalinamos 24 % visų ES susidariusių komunalinių atliekų 61 , o keliose valstybėse narėse dėl teisinių ir investicijų trūkumų jų dalis buvo gerokai didesnė. Iš biologiškai skaidžių atliekų išsiskiria sąvartynų dujos.

Neseniai atliktais ES atliekų teisės aktų pakeitimais (2018 m.) įvesta prievolė iki 2024 m. pradėti atskirai rinkti biologiškai skaidžias atliekas ir nustatytas naujas tikslas – iki 2035 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 % atliekų. Tikimasi, kad dėl šių pokyčių sąvartynuose išsiskiriančio metano kiekis toliau mažės. Siekiant išvengti metano susidarymo ir kartu juo pakeisti iškastinį kurą ir daug anglies dioksido išskiriančius produktus, labai svarbu kuo mažiau biologiškai skaidžių atliekų šalinti sąvartynuose ir jas naudoti kaip klimatui nekenkiančias žiedines biologines medžiagas ir chemines medžiagas. Todėl valstybės narės turėtų griežčiau užtikrinti, kad būtų vykdomi galiojantys teisiniai reikalavimai, pavyzdžiui, biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose tikslai ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas prieš šalinimą siekiant neutralizuoti jų skaidumą 62 . Valstybės narės taip pat turėtų imtis griežtų kovos su neteisėtais sąvartynais priemonių. Norint prognozuoti, kokį poveikį šios priemonės turės 2030 m. ir vėlesniems su klimatu susijusiems užmojams, šioje srityje taip pat būtina sustiprinti stebėjimą, duomenų teikimą ir tikrinimą.

Norint išsiaiškinti tolesnių veiksmų poreikį ir mastą reikia daugiau duomenų ir informacijos. Geriausiu atveju visuose sąvartynuose turėtų būti naudojamos juose susidarančios dujos, kol energinė vertė nukris žemiau naudingumo ribos. Kai naudoti sąvartynų dujas tampa neekonomiška, galima rekomenduoti visame sąvartyne nustatytuose židiniuose taikyti biooksidacijos technologiją 63 likusiam metanui neutralizuoti.

Dabartiniuose nuotekų ir nuotekų dumblo valymą ir naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. Miesto nuotekų valymo direktyvoje ir Nuotekų dumblo direktyvoje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo klausimas atskirai nesprendžiamas. Pastaruosius dvidešimt devynerius metus įgyvendinama Miesto nuotekų valymo direktyva padėjo išvengti didelės metano taršos, nes nuotekos surenkamos ir valomos efektyviuose centralizuotuose įrenginiuose. Šiuose įrenginiuose susidaro gerokai mažiau metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu taikant alternatyvius valymo metodus.

Daugiau kaip prieš trisdešimt metų priimta Nuotekų dumblo direktyva reglamentuoja nuotekų dumblo naudojimą siekiant apsaugoti aplinką, ypač dirvožemį, nuo kenksmingo žemės ūkyje naudojamo užteršto dumblo poveikio. Miesto nuotekų valymo direktyva šiuo metu persvarstoma 64 . Be Miesto nuotekų valymo direktyvos poveikio vertinimo, kuris bus pradėtas 2020 m. trečią ketvirtį, Komisija atliks tyrimą, kuriuo bus grindžiamas Nuotekų dumblo direktyvos vertinimas. Ji taip pat atliks papildomą tyrimą, per kurį bus įvertinta, kiek turi aprėpti tolesnės pastangos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant nuotekų dumble susidarantį metaną, kiekį. Remdamasi Nuotekų dumblo direktyvos vertinimo, tolesnių mokslinių tyrimų ir Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūros poveikio vertinimo rezultatais, Komisija apsvarstys galimybę imtis priemonių, kurios ribotų iš nuotekų dumblo išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Atlikdama 2024 m. numatytą Sąvartynų direktyvos peržiūrą, Komisija apsvarstys keletą veiksmų, susijusių su sąvartynų dujų tvarkymu. Pirma, ji apsvarstys naujus išmetamo metano kiekio mažinimo būdus. Tarp jų gali būti metano susidarymą stabdantis sąvartynų masės aeravimas, intensyvesnis sąvartynų dujų naudojimas energijai gaminti arba (kai neįmanomas nė vienas iš šių metodų) technologijų, kurias taikant metanas veiksmingai oksiduojamas, taikymas, pavyzdžiui, biooksidacija ar fakelų deginimas. Antra, Komisija apsvarstys galimybę pagerinti stebėjimą, duomenų teikimą ir tikrinimą, nes tai labai svarbu siekiant įvertinti poveikį ir ilgainiui pagerinti šios srities veiklos rezultatus. Tęsiant minėtuosius veiksmus, jei reikės, bus atitinkamai atnaujintas galiojantis Sąvartynų direktyvos reikalavimų dėl dujų kontrolės įgyvendinimo rekomendacinis dokumentas 65 .

Atliekas biometanu lengviau paverčiančios naujos technologijos gali veiksmingai dar labiau sumažinti šiame sektoriuje išmetamo metano kiekį. Todėl Komisija programos „Europos horizontas“ 2021–2024 m. strateginiame plane rems tikslinius mokslinius šios srities technologinių sprendimų tyrimus.

III.Tarptautiniai veiksmai

Bendradarbiaudama su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ES skatins ieškoti energetikos, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose išmetamo metano problemos sprendimų. Ši veikla bus grindžiama esamais partnerystės ryšiais tarptautiniuose forumuose, tokiuose kaip Klimato ir švaraus oro koalicija (CCAC), Arkties taryba ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN). ES taip pat kreipsis į tarptautines organizacijas.

Kaip didžiausia naftos ir dujų importuotoja, ES turi galių visame pasaulyje skatinti mažinti su energija susijusį išmetamo metano kiekį. Apskaičiuota, kad su ES suvartojamomis iškastinėmis dujomis susijęs išorėje išmetamo anglies dioksido arba metano kiekis (t. y. kiekis, išmetamas už ES ribų gaminant ir tiekiant į ES iškastines dujas) yra nuo 3 iki 8 kartų didesnis už ES išmetamą kiekį 66 . Todėl Komisija ketina suburti pagrindinių importuojančių šalių koaliciją, kad būtų koordinuojamos pastangos mažinti energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekį.

Be to, siekdama paspartinti tarptautinius veiksmus, ES pasinaudos savo, kaip lyderės, pozicijomis žiedinės ekonomikos srityje ir siūlys savo pažangias žemės ūkio praktikas, kurios užtikrina gyvūnų gerovės ir produktyvumo pusiausvyrą. Komisija taip pat rems tarptautinį dalijimąsi išmetamo metano kiekio duomenimis per numatomą tarptautinį išmetamam metano kiekiui stebėti skirtą centrą ir pasirūpins, kad ES palydovų duomenys būtų prieinami pasauliniams partneriams. Tokiu būdu ES parodys sektiną pavyzdį tarptautinio bendradarbiavimo dalijimosi duomenimis srityje. Šie tarpsektoriniai veiksmai bus papildyti konkrečiais veiksmais kiekviename sektoriuje, kaip aprašyta toliau.

1.Energetika

a.Kreipimasis į tarptautinius energijos tiekėjus bei perkančiąsias valstybes ir daugiašalio bendradarbiavimo rėmimas

ES vadovaus diplomatinei kampanijai, orientuotai į iškastinį kurą gaminančias šalis ir įmones, ir ragins jas aktyviai įsitraukti į Naftos ir dujų metano išmetimo mažinimo partnerystę (OGMP) 67 . ES taip pat sieks glaudesnio bendradarbiavimo su JAV, Kanada ir Meksika (šalimis, kuriose veikia su metanu susijęs reglamentavimas ir galioja šalies lygmens išmetamo metano kiekio mažinimo tikslai), kad būtų dalijamasi patirtimi ir sutariama dėl bendrų veiksmų. Dvišaliuose dialoguose ES pasisakys už tai, kad išmetamo metano kiekis būtų tinkamai matuojamas ir mažinamas pasauliniu lygmeniu.

Komisija išnagrinės galimybę teikti šalims partnerėms techninę pagalbą dujų ir naftos gamybos srityje, kad jos galėtų tobulinti metano reglamentavimo sistemas ir išplėsti stebėjimo, duomenų teikimo ir tikrinimo pajėgumus.

Ypač daug galima nuveikti tarptautiniu mastu koordinuojant iškastinį kurą perkančių šalių veiksmus ir taip sumažinant išmetamo metano kiekį iškastinių dujų sektoriuje. ES kartu su Kinija, Pietų Korėja ir Japonija įsigyja daugiau kaip 75 % pasaulyje parduodamų iškastinių dujų 68 . ES kalbins šias partneres kurti perkančiųjų šalių koaliciją, kuri remtų plataus užmojo tarptautinį stebėjimo, duomenų teikimo ir tikrinimo standartą ir taip skatintų visuotinai diegti išmetamo metano kiekio mažinimo technologijas. 

Be to, išmetamo metano kiekiui stebėti skirtam tarptautiniam centrui būtų pavesta parengti ir paskelbti ES ir tarptautinio lygmens metano susidarymo indeksą (MSI). Iš pradžių indeksą būtų galima formuoti naudojant turimus ir pagal UNFCCC pateiktus šalių išmetamųjų teršalų apskaitos duomenis: indeksas kuro pirkėjams leistų priimti informacija pagrįstus sprendimus. Ilgainiui indeksui galėtų būti naudojami išmetamam metano kiekiui stebėti skirto tarptautinio centro teikiami pasauliniai duomenys.

Siekdama skatinti tikslų iškastinių dujų (įskaitant importuojamas) kiekio matavimą, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, Komisija pasiūlys naudoti numatytąją vertę kiekiams, kuriems nėra tinkamų matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo sistemų. Prireikus numatytoji vertė bus taikoma tol, kol bus įgyvendinta privaloma, OGMP 2.0 metodika pagrįsta stebėjimo, duomenų teikimo ir tikrinimo sistema, taikoma visam su energija susijusiam išmetamam metanui. Šie žingsniai padidins tarptautinės prekybos dujomis srautų skaidrumą.

Patikima moksline analize grindžiami minimalūs išmetamo metano kiekio standartai, tikslai ar kitos panašios paskatos gali veiksmingai prisidėti prie išmetamo metano kiekio mažinimo ES ir visame pasaulyje. Pasitelkusi numatomą išmetamam metano kiekiui stebėti skirtą tarptautinį centrą, Komisija, naudodamasi metano susidarymo indeksu, išnagrinės visas galimas alternatyvas. Jei tarptautiniai partneriai neprisiims didelių įsipareigojimų mažinti išmetamo metano kiekį, Komisija svarstys galimybę pasiūlyti teisės aktus dėl metano kiekio, susijusio su ES sunaudojama ir importuojama energija, mažinimo tikslų, standartų ar kitas paskatų. Jie bus grindžiami poveikio vertinimu, per kurį bus išsamiai įvertintos tokios priemonės įgyvendinimo implikacijos, įskaitant nepriklausomo tikrinimo ir atitikties patikrų, kurių reikės siekiant veiksmingai užtikrinti jos vykdymą, aspektus ir galimą indėlį į bendrą pasaulyje išmetamo metano kiekio mažinimą. Šis poveikio vertinimas bus atliekamas dėmesingai konsultuojantis su tarptautiniais partneriais, pilietine visuomene ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais.

Iki 2030 m. ES taip pat prisijungs prie iniciatyvų, įskaitant tarptautinę viešojo ir privačiojo sektorių pasaulinę metano iniciatyvą (Global Methane Initiative), Pasaulio banko pasaulinę dujų fakelų deginimo mažinimo iniciatyvą ir Pasaulio banko iniciatyvą dėl įprastinio fakelų deginimo atsisakymo, ir jas aktyviai rems. ES bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), Tarptautine energetikos agentūra ir Klimato ir švaraus oro koalicija (CCAC) dėl tarptautinio išmetamo metano kiekio stebėjimo centro yra labai svarbus šių organizacijų daugiašalių pastangų artimiausiu metu spręsti metano taršos pasaulyje problemą elementas.

Artėjant 2021 m. rugsėjo mėn. Niujorke vyksiančiai JT Generalinei Asamblėjai Komisija prisidės prie kelių svarbių tarptautinių renginių, siekdama, kad per šį susitikimą būtų sudarytas tarptautiniu lygmeniu koordinuojamų išmetamo metano kiekio mažinimo veiksmų 2021–2031 m. planas. Būsimas tikslas – remti tarptautinių veiksmų koordinavimą siekiant greitai sumažinti atmosferos metano kiekį visame pasaulyje ir skatinti ilgesnio laikotarpio veiksmus, visų pirma sukuriant tarptautiniu lygmeniu teisiškai privalomą išmetamo metano kiekio mažinimo sistemą.

b.Dalijimasis palydovų duomenimis apie itin taršius objektus

Itin taršių objektų problemos sprendimas tiek ES, tiek tarptautiniu mastu yra ekonomiškai efektyvus veiksmas, kurį galima įgyvendinti naudojantis jau turimais duomenimis ir taikant įprastas nuotėkio aptikimo ir remonto priemones. Metano nuotėkis iš anglių kasyklų taip pat dažnai labai didelis, todėl šiai sričiai suprasti reikia daugiau duomenų 69 .

ES sieks sudaryti sąlygas, kad numatomo tarptautinio išmetamam metano kiekiui stebėti skirto centro pajėgumai aptikti ir stebėti itin taršius objektus galėtų veikti visame pasaulyje. ES pasiūlys šiuos pajėgumus tarptautiniams partneriams ir imsis diplomatijos energetikos srityje veiksmų, kad visame pasaulyje būtų stebimas ir mažinamas itin taršių objektų išmetamo metano kiekis. Ši informacija bus grindžiama palydovų duomenimis, sugretintais su antžeminiais aptikimo procesais. Nuo 2021 m. šiais aptikimo ir stebėsenos pajėgumais bus remiamasi formuojant procedūrą, pagal kurią ES ir nacionalinės vyriausybės tiek Europos Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu būtų įspėjamos apie pagrindinius taršos šaltinius. Toliau tobulinti aptikimo pajėgumus bus įmanoma po 2023 m. 70 .

Naudodamasi programa „Copernicus“, ypač visą pasaulį aprėpiančia nemokama pasauline iš CAMS ir „Sentinel 5P“ gaunama informacija, ES gali gauti techniškai geriausius palydovinius vaizdus ir techniškai geriausiai nustato metano nuotėkį. Artimiausiais metais ES, JAV ir Japonija paleis kitus palydovus, kurių spektras bus toks pat kaip „Sentinel 5P“. Tarptautinių subjektų keitimasis duomenimis taps pavyzdiniu tarptautiniu bendradarbiavimu siekiant pagerinti pasaulyje išmetamo metano kiekio stebėjimą.

2.Žemės ūkis

Didelė dalis pasaulyje žemės ūkio sektoriuje išmetamo metano susidaro už ES ribų, ir numatoma, kad ši dalis didės. Todėl ypač svarbu turėti tarptautinę viziją ir skatinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmus. Komisija ir valstybės narės labai aktyviai dalyvavo ir toliau aktyviai dalyvaus įvairiuose tarptautiniuose forumuose dėl žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sistemų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

ES intensyviau bendradarbiaus su ES nepriklausančiomis šalimis, tęsiantis UNFCCC Koronivijos bendram darbui žemės ūkio srityje 71 . Ši sistema apima įvairias tarpusavyje susijusias temas, pavyzdžiui, dirvožemį, gyvulininkystę, maisto medžiagas ir vandentvarką, aprūpinimą maistu, socioekonominį klimato kaitos poveikį visam žemės ūkiui ir klimato kaitos vertinimo metodus. Per UNFCCC COP 26 ES sieks, kad Koronivijos bendro darbo žemės ūkio srityje programoje būtų iškristalizuotos geriausios praktikos ir žinios, kurios padėtų padidinti pasaulinės maisto sistemos tvarumą.

ES yra aktyvi JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos Žemės ūkio teminės darbo grupės 72 narė. Šioje veikloje ES padės skatinti bendradarbiavimą ir keistis žiniomis bei informacija apie geriausias praktikas, kad kovos su klimato kaita veiksmai žemės ūkyje būtų įgyvendinami geriau. Dirbant šį į gyvulininkystę orientuotą darbą bus stengiamasi gerinti nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, kuriuos šalys pasižadėjo atlikti pagal Paryžiaus susitarimą, įgyvendinimą.

Padidinti nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų užmojus yra ir Klimato ir švaraus oro koalicijos žemės ūkio iniciatyvos 73 tikslas. Jos svarbiausias tikslas yra mažinti metano kiekį, susidarantį gyvulininkystėje (dėl fermentacijos žarnyne ir mėšlo tvarkymo) ir gaminant žaliavinius ryžius. Kaip pagrindinė šios iniciatyvos partnerė, Komisija užtikrins, kad iniciatyva ES nepriklausančioms šalims toliau padėtų keistis žiniomis, gauti informacijos apie geriausias praktikas ir rengti bandomuosius projektus, kurie padėtų geriau tvarkyti žemės ūkio sektoriuje išmetamą metaną ir mažinti jo kiekį. Ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama geriausioms praktikoms ir technologijoms, kurios padėtų visame pasaulyje mažinti žarnyno fermentaciją.

ES tarptautinė mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo partnerystė toliau rems klimato politikos veiksmus su žemės ūkiu susijusiuose projektuose, kurie apims gyvulininkystės organizavimą, ganyklų tvarkymą ir miškininkystę 74 . Miškininkystės veiksmams, kurie padeda mažinti metano kiekį, priklauso iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti durpinių miškų konversiją, sausinimą ir deginimą 75 , tvarkyti ir atkurti miškus taip, kad nekontroliuojami miškų gaisrai retėtų ir būtų ne tokie smarkūs 76 , taip pat mažinti malkų ir medžio anglių naudojimą, kad ruošiant maistą būtų naudojamas ne iš biomasės gautas kuras 77 . Kitos tikslinės sritys yra pasėlių tręšimas mėšlu, taip pat kiti žemės naudojimo būdai ir ekosistemos (kontroliuojamų (numatytųjų) gaisrų valdymas, žemės ūkio plėtra miestuose ir priemiesčiuose, šlapynių sausinimas).

Per bendradarbiavimo projektus Azijoje Komisija taip pat skatins išnaudoti metano taršos mažinimo potencialą ryžių auginimo sektoriuje. Šie projektai bus rengiami ir stebimi pagal ES veiksmų klimato srityje stebėjimo procedūras, atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nacionalinius prisitaikymo planus.

3.Atliekos

Komisija aktyviai prisideda prie atliekų šalinimui sąvartynuose (įskaitant sąvartynų dujų tvarkymą) taikomų Bazelio konvencijos 78 gairių peržiūros. Gairės suderintos su galiojančiais ES atliekų teisės aktais.

IV.Išvados

Šioje strategijoje nurodyti veiksmai, kuriais ES ir tarptautiniu lygmeniu bus gerokai sumažintas energetikos, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo sektoriuose išmetamo metano kiekis. Šios priemonės padės įgyvendinti ES įsipareigojimus neutralizuoti poveikį klimatui laikantis Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo, taip pat mažinti oro taršą. Siekdamos veiksmingai sumažinti išmetamo metano kiekį, ES valstybės narės, ES nepriklausančios šalys ir suinteresuotieji subjektai turės veikti ryžtingai.

Komisija toliau stebės išmetamo metano kiekio mažinimo pažangą vesdama ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą, o pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) ataskaitas ir Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) sistemas bus stebima tarptautinio lygmens pažanga.

Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą, Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, valstybes nares, ES nepriklausančias šalis, tarptautines organizacijas ir suinteresuotuosius subjektus ES ir tarptautiniu lygmeniu remti šią strategiją ir bendradarbiaujant toliau ją plėtoti, kad energetikos, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo sektoriuose būtų skubiai sprendžiama išmetamo metano problema.

(1)

IPCC AR5 (2014). IPCC, 2013: Climate Change 2013: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Fifth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change.

(2)

Europos aplinkos agentūra (EAA) (2016). Su oro tarša sietinos ankstyvos mirtys (ES 28). https://www.eea.europa.eu/media/newsreleases/many-europeans-still-exposed-to-air-pollution-2015/premature-deaths-attributable-to-air-pollution. Apskaičiuota, kad 2015–2017 m. ES dėl ozono poveikio kasmet per anksti mirdavo 14 000–16 000 žmonių. JRC modeliavimo rezultatai rodo, kad, priklausomai nuo metano koncentracijos, iki 2030 m. su juo susijusių ankstyvų mirčių skaičius kasmet skirtųsi 1 800–4 000. Tikėtina, kad šie skaičiai pernelyg maži, nes jie neatspindi naujausių pakartotinių mirtingumo rizikos, susijusios su ilgalaikiu ozono poveikiu, vertinimų, pagal kuriuos koeficientas yra 2,3 karto didesnis.

(3)

Reglamentas (ES) 2018/1999.

(4)

COM(2019) 640 final.

(5)

ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:749e04bb-f8c5-11ea-991b-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_2&format=PDF .

(6)

ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:749e04bb-f8c5-11ea-991b-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_2&format=PDF .

(7)

Šiuo metu ES vis dar išmetami dideli kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai: jie sudaro apie 20 % viso išmetamųjų teršalų kiekio. 2015 m. metanas sudarė apie 60 % viso išmetamo kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, po jo rikiavosi azoto oksidai ir fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas).

(8)

Climate and Clean Air Coalition Scientific Advisory Panel (2020).

(9)

Reglamentas (ES) 2018/842.

(10)

International Energy Agency (IEA), World Energy Outlook (2018), https://edgar.jrc.ec.europa.eu/overview.php?v=50_GHG .

(11)

Europos aplinkos agentūra (EAA) (2018). EAA šiltnamio efektą sukeliančių dujų duomenų stebėjimo priemonė, https://www.eea.europa.eu/ds_resolveuid/f4269fac-662f-4ba0-a416-c25373823292 .

(12)

Climate and Clean Air Coalition Scientific Advisory Panel (2020).

(13)

Climate Watch Data (2016).

(14)

Išmetamo metano kiekio mažinimo strateginis dokumentas. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui, COM(96) 557 final, 1996 m. lapkričio 15 d.

(15)

Pavyzdžiui, atliekų sektoriuje spręsti atliekynų tvarkymo klausimus, įskaitant sąvartynų dujų problemą. Jos padėjo ir sumažinti išmetamo metano kiekį. Be to, išmetamo metano kiekiui taikomi privalomi nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai, nustatyti pagal pastangų pasidalijimo teisės aktą (Sprendimą 406/2009/EB).

(16)

Išsami analizė, kuria grindžiamas Komisijos komunikatas COM(2018) 773.

(17)

Fakelų deginimas ir dujų išleidimas vykdomas anglių, naftos ir iškastinių dujų gavybos vietose. Taip pat, bet kur kas mažiau – sąvartynų dujų ir biodujų įrenginiuose. Fakelų deginimas – kontroliuojamas dujų, kurios gaunamos arba išleidžiamos išgaunant ir gabenant iškastinį kurą arba vykdant tam tikrą žemės ūkio ar atliekų tvarkymo veiklą, deginimas. Dujų išleidimas yra kontroliuojamas nesudegusių dujų išleidimas tiesiai į atmosferą. Dujų išleidimas tikriausiai labiau kenkia aplinkai, nes išleidžiamose dujose paprastai yra didelis CH4 kiekis, o deginant fakelą CH4 virsta mažiau žalingu CO2. Kita vertus, deginant fakelus gali būti išmetama kitų teršalų, pvz., SO2 ir NO2, kurie kartu su atmosferine drėgme gali virsti rūgščiuoju lietumi.

(18)

Climate and Clean Air Coalition Scientific Advisory Panel (2020).

(19)

International Energy Agency (IEA) (2020). Methane Tracker 2020,

https://www.iea.org/reports/methane-tracker-2020/methane-abatement-options.

(20)

ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:749e04bb-f8c5-11ea-991b-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_2&format=PDF .

(21)

ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:749e04bb-f8c5-11ea-991b-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_2&format=PDF .

(22)

Metano susidarymas dėl mikrobų veiklos gyvūnų virškinamajame trakte. Atrajotojai yra žinduolių pobūris, kurių didžiajame prieskrandyje (pirmajame skrandžio skyriuje) pašaras veikiant bakterijoms fermentuojamas prieš tolesnį skaidymą kituose skrandžio skyriuose. Dėl šios fermentacijos žarnyne gyvūnai išskiria metaną. Didžiausi metano šaltiniai ES žemės ūkio sektoriuje yra karvės ir avys.

(23)

ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:749e04bb-f8c5-11ea-991b-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_2&format=PDF .

(24)

  https://www.eea.europa.eu/publications/european-union-greenhouse-gas-inventory-2020  

(25)

„Atliekų hierarchija – tai iš esmės eiliškumo tvarka išdėstyta tai, kas laikoma geriausiu bendru sprendimu aplinkosaugos požiūriu atliekas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir politikoje“. Išsamiau apie tai – Direktyvoje 2008/98/EB ir https://ec.europa.eu/environment/waste/framework/.

(26)

Matavimas, duomenų teikimas ir tikrinimas; vientisumas ir patvirtinimas.

(27)

Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC), 2019 Refinement to the 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories, https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/2019/12/19R_V0_01_Overview.pdf

(28)

Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) Naftos ir dujų metano išmetimo mažinimo partnerystė (OGMP). https://ccacoalition.org/en/activity/ccac-oil-gas-methane-partnership#:~:text=The%20Climate%20and%20Clean%20Air,New%20York%20in%20September%202014.

(29)

https://prtr.eea.europa.eu/#/home

(30)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32010L0075

(31)

 Klimato ir švaraus oro koalicija (CCAC) yra savanoriška vyriausybių, tarpvyriausybinių organizacijų, įmonių, mokslo institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų, įsipareigojusių gerinti oro kokybę ir saugoti klimatą imantis trumpaamžių atmosferos teršalų kiekio mažinimo veiksmų, partnerystė. https://ccacoalition.org/en/content/who-we-are . Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) yra svarbiausia pasaulinė aplinkos apsaugos institucija, kuri nustato pasaulinę aplinkos apsaugos darbotvarkę, skatina nuoseklų darnaus vystymosi aspekto, susijusio su aplinka, įgyvendinimą Jungtinių Tautų sistemoje ir yra autoritetinga aplinkos pasaulyje gynėja. https://www.unenvironment.org/about-un-environment .

(32)

Klimato ir švaraus oro koalicijos (CCAC) metano moksliniai tyrimai, https://ccacoalition.org/en/activity/oil-and-gas-methane-science-studies .

(33)

Knapp et al. (2014). Enteric methane in dairy cattle production: Quantifying the opportunities and impact of reducing emissions, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030214002896  

(34)

Terminas „itin taršus objektas“ šiame plačiame kontekste reiškia konkrečią vietą ar įrenginį, iš kurių išmetama tokiai vietai ar įrenginiui neproporcingai daug teršalų. Konkrečiuose sektoriuose itin taršūs objektai apibrėžiami kitaip. Pavyzdžiui, iškastinių dujų tiekimo grandinėje šis terminas gali reikšti vietas, kuriose patiriami proporcingai didžiausi nuostoliai, t. y. išmetama daugiausiai metano, palyginti su pagamintu ir (arba) perdirbtu metano kiekiu (Zavala-Araiza et al., 2015).

(35)

CAMS analizuoja, kaip svyruoja pasaulyje išmetamo metano kiekis per parą ir per mėnesį. Ji taip pat gali pateikti išsamius išmetamo kiekio duomenų rinkinius ir pagrindinių pasaulio ir regionų apskaitų palyginimą. Siekiant gauti tikslesnius duomenis, CAMS metano duomenų produktai gretinami su kitų nepriklausomų matuotojų, pavyzdžiui, antžeminių stebėjimo stočių, laivų ir orlaivių, duomenimis.

(36)

Brandt, Cooley, Heath (2016) (DOI: 10.1021/acs.est.6b04303).

(37)

10–20 % objektų susidaro 60–90 % išmetamo kiekio. Šaltinis: „Tackling energy-related methane emissions“, 2020. Consortium led by Wood Environment & Infrastructure Solutions GmbH.

(38)

Direktyva 2010/75/ES.

(39)

Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo.

(40)

COM(2020) 299 ir 301; https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_1259 . 

(41)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52018DC0773  

(42)

Šias ir kitas rekomendacijas suinteresuotieji subjektai išsakė 2020 m. liepos 17 d. Komisijos surengtame seminare „Galimybės ir kliūtys siekiant sumažinti atliekų sektoriuje ir žemės ūkyje išmetamo metano kiekį gaminant biodujas“.

(43)

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.

(44)

International Energy Agency (IEA), Methane Tracker (2020).

(45)

Nenumatytas nuotėkis iš visų įrenginių.

(46)

Nuolatinis koordinavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais padeda tobulinti šiems sektoriams ir tiekimo grandinių grandims pritaikytas matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo metodikas.

(47)

Tačiau tai sumažintų nuotėkį tik tuo atveju, jei (ir tiek, kiek) taršos mažinimo sąnaudos būtų mažesnės už pasiekiamą papildomą pardavimo kainą. Tačiau kadangi šios įmonės nėra naudojamų išteklių savininkės (paprastai jie priklauso šaliai gamintojai) ir neatsako už nuostolius, jos dažnai menkai suinteresuotos juos mažinti. Naftos gamintojai taip pat dažnai turi mažai paskatų mažinti išmetamo metano ar kitų dujų, kurios nėra jų pagrindinės veiklos objektas, kiekį arba visai jų neturi (išskyrus tas, kurios nustatytos reguliavimo priemonėmis).

(48)

Tai neapimtų būtinojo fakelų deginimo, pavyzdžiui, saugos sumetimais.

(49)

  https://www.worldbank.org/en/programs/zero-routine-flaring-by-2030#1  

(50)

  https://www.worldbank.org/en/programs/gasflaringreduction  

(51)

ES 2030 m. klimato politikos tikslų plano poveikio vertinimas, https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:749e04bb-f8c5-11ea-991b-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF .

(52)

Kholod et al. (2020) ( https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2020.120489 ). 

(53)

COM(2020) 381.

(54)

  https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/economic-assessment-ghg-mitigation-policy-options-eu-agriculture-ecampa-2  

(55)

Vienas naujas daug vilčių teikiantis šėrimo metodas yra jūros dumblių įmaišymas į galvijų pašarą. Viename in vitro tyrime nustatyta, kad net labai maži jūros dumblių kiekiai gali stipriai slopinti metano susidarymą. Žr. https://www.publish.csiro.au/an/AN15576.

(56)

https://ec.europa.eu/eip/agriculture/sites/agri-eip/files/eip-agri_fg_livestock_emissions_final_report_2017_en.pdf

(57)

FAO globojama gyvulininkystės aplinkosauginio vertinimo ir veiksmingumo partnerystė LEAP

(58)

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381).

(59)

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381).

(60)

Direktyva 1999/31/EB.

(61)

Eurostatas, env_wasmun.

(62)

Kaip išaiškino Teisingumo Teismas Sprendime C-323/13 Europos Komisija prieš Italiją: http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=lt&num=C-323/13 . 

(63)

LIFE projektas RE MIDA „Novatoriški sąvartynuose išsiskiriančių dujų kiekio mažinimo metodai Viduržemio jūros regionuose“, LIFE14 CCM/IT/000464. Projektas parodė, kad dvi technologijos (biofiltravimo ir biolangų), įdiegtos siekiant biologiškai oksiduoti apatinio šilumingumo sąvartyno biodujas, yra techniškai ir ekonomiškai perspektyvios. Palyginti su įprastine deginimo sistema, taikant technologijas pasiekta teigiamų rezultatų: veiksmingiau vyko oksidacija ir sumažėjo tarša kvapiaisiais junginiais, su išmetamų kancerogeninių junginių kiekiu susijusi rizika ir atliekų tvarkymo sąvartynuose sąnaudos.

(64)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12405-Revision-of-the-Urban-Wastewater-Treatment-Directive .

(65)

  https://ec.europa.eu/environment/waste/landfill/pdf/guidance%20on%20landfill%20gas.pdf . 

(66)

Environmental Defense Fund (EDF) (2019).

(67)

Šiuo metu jos narės yra „BP“, „Ecopetrol“, „Eni“, „Equinor“, „Neptune Energy International SA“, „Pemex“, „PTT“, „Repsol“, „Shell“ ir „Total“.

(68)

International Energy Agency (IEA) (2019).

(69)

Saunois et al. (2019)

(70)

Paleidus į orbitą palydovus „Sentinel 4“ ir „Sentinel 5“ stebėjimas padažnės, todėl padidės tikimybė užfiksuoti nepastovius šaltinius.

(71)

  https://unfccc.int/topics/land-use/workstreams/agriculture  

(72)

  http://www.fao.org/climate-change/our-work/what-we-do/ndcs/twg/en/  

(73)

  https://ccacoalition.org/en/resources/ccac-agriculture-initiative-infosheet  

(74)

  Komunikatas dėl intensyvesnių ES veiksmų pasaulio miškams apsaugoti ir atkurti ; 2019 m. liepos 23 d.

(75)

IPCC (2019).

(76)

Išsaugant ir darniai tvarkant miškus taip pat mažėja potvynių rizika, taigi mažėja ir dėl potvynių išmetamo metano kiekis.

(77)

Vertinant pagal metano taršą, perėjimas prie kito biomasės kuro, net ir tvariai gaminamo, nėra idealus sprendimas, nes deginant biomasę visada susidaro metano.

(78)

Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, https://www.basel.int/Portals/4/Basel%20Convention/docs/text/BaselConventionText-e.pdf .