Acest document este un extras de pe site-ul EUR-Lex
Document 52020DC0236
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on Trade and Investment Barriers 1 January 2019 - 31 December 2019
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl prekybos ir investavimo kliūčių 2019 m. sausio 1 d. – 2019 gruodžio 31 d.
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl prekybos ir investavimo kliūčių 2019 m. sausio 1 d. – 2019 gruodžio 31 d.
COM/2020/236 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 06 15
COM(2020) 236 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl prekybos ir investavimo kliūčių
2019 m. sausio 1 d. – 2019 gruodžio 31 d.
ĮVADAS
Dešimtojoje Prekybos ir investavimo kliūčių ataskaitoje analizuojamos 2019 m. ES įmonėms iškilusios naujos kliūtys ir tais pačiais metais pasinaudojant ES patekimo į rinką partneryste, vienijančia Komisiją, valstybes nares ir ES įmones, pašalintos mūsų bendrovėms trukdžiusios kliūtys 1 . Šioje partnerystėje nustatomos kliūtys, su kuriomis ES įmonės susiduria trečiosiose šalyse, taip pat nustatoma ir aptariama bendra jų šalinimo strategija.
Reaguodama į stiprėjantį protekcionizmą, kaip vieną svarbiausių prioritetų Komisija išskyrė vykdymo užtikrinimą. Taip pat nuspręsta daugiau dėmesio skirti prekybos susitarimų įgyvendinimui. Tradicinių patekimo į rinką galimybių srityje intensyviau stiprinome ES institucijų ir suinteresuotųjų subjektų veiksmų koordinavimą ir išmintingiau skirstėme kliūtis pagal prioritetus. Svarbu tai, kad Komisija taip pat tobulino savo komunikacinę veiklą stengdamasi paaiškinti, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kaip jos gali pasinaudoti patekimo į rinką partneryste, kad pašalintų įvairias joms kylančias kliūtis. Tam buvo naudinga iniciatyva „Patekimo į rinką dienos“. Įgyvendinant šią iniciatyvą 2019 m. Nyderlanduose, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje buvo surengta bendrovėms skirtų sesijų.
Nuo 2016 m. ataskaita kasmet tobulinama. Šių metų ataskaitos pranašumas – gerokai detalesnė analizė, dėl kokios rūšies kliūčių mūsų bendrovėms kyla daugiausia problemų, ir ypatingas dėmesys geriausių rezultatų pasiekusiam sektoriui – žemės ūkio maisto produktų.
Kaip ir praėjusių metų ataskaitoje, pirmiausia pagal šalis ir kliūčių rūšis analizuojame visas 438 veikiančias 2 prekybos ir investavimo kliūtis, apie kurias pranešta Komisijai ir kurios užregistruotos ES patekimo į rinką duomenų bazėje (PRDB) 3 .
Toliau pateikiame išsamią 43 naujų kliūčių, apie kurias pranešta 2019 m., analizę, apibūdindami konkrečias įvairiose šalyse ir sektoriuose vyraujančias tendencijas ir įvertindami prekybos srautus, kuriems galbūt padarytas poveikis.
Kitame skirsnyje nurodomos priemonės, kuriomis naudojantis 2019 m. pavyko pašalinti 40 kliūčių, ir pateikiama apžvalga pagal šalį, priemonės rūšį ir sektorių. Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionui ir paaiškinama, kaip tikslingos pastangos padėjo pašalinti kai kurias iš tose šalyse apskritai gana gausių prekybos kliūčių.
Paskesniame skirsnyje nuodugniau nagrinėjamos kai kurios didžiausią poveikį padariusios kliūtys, kurios buvo pašalintos, taip pat, remiantis ekonominiu modeliavimu, išsamiai aptariama, kokią ekonominę naudą 2019 m. davė mūsų patekimo į rinką partnerystė.
Pabaigoje specialus skirsnis skiriamas santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, nes toliau bandome įveikti šioje jurisdikcijoje kilusias reikšmingas kliūtis.
Visoje ataskaitoje ne tik daug dėmesio skyrėme partneriams, kurių naujų ir pašalintų kliūčių yra daugiausia, bet ir akcentavome kliūtis, kurios daro poveikį daugumai ES eksportuotojų prekybos srautų, bei atkreipėme dėmesį į jų reikšmingumą.
|
1 langelis. Metodinė pastaba dėl kliūčių sąrašo Remiantis mūsų metodika, pagal kurią pagrindinis dėmesio objektas yra suinteresuotieji subjektai, mūsų ataskaitoje aptariamos tik mūsų įmonių nurodytos kliūtys. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjamos ES bendrovėms trečiosiose šalyse iškilusios prekybos kliūtys, taip pat analizuojamos su tuo susijusios tendencijos ir veiksmai, kurių imtasi toms kliūtims pašalinti naudojantis mūsų patekimo į rinką partneryste. Nors duomenų bazėje ir šioje ataskaitoje iš anksto nedaroma išvadų dėl užregistruotų priemonių (ne)teisėtumo, visos šios kliūtys nurodytos kaip keliančios problemų ES bendrovėms ir imantis tolesnių veiksmų patekimo į rinką srityje joms suteiktas prioritetas, nes tos kliūtys gali būti diskriminacinės, neproporcingos arba kitokiais būdais riboti prekybą. |
Skaitytojas visoje ataskaitoje pastebės kelias svarbias gijas. Pirma, tai, kad tolydžio gausėja kliūčių, daugėja jų rūšių ir tampa vis sunkiau daugelį jų pašalinti, rodo naują paradigmą, kurioje mūsų struktūriniuose prekybos santykiuose giliai įsišaknija protekcionizmas. Antra, vis didesnį kliūčių poveikį patiria su ES technologiniu suverenumu ir strateginiu savarankiškumu susiję sektoriai. Trečia, nustatėme, kad pramonės ir paslaugų sektoriuose šalinti kliūtis vis sunkiau. Ketvirta, tam tikruose regionuose protekcionistinės priemonės plinta.
Todėl siekiant apginti ES prekybos interesus būtini visiškai nauji metodai – tai yra vienas iš pagrindinių Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos prioritetų.
I.PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪČIŲ APŽVALGA
2019 m. pabaigoje į ES patekimo į rinką duomenų bazę 4 buvo įtrauktos 438 prekybos ir investavimo kliūtys, veikiančios 58 trečiosiose šalyse 5 . Šis rekordinis skaičius ir vis ilgėjanti kai kurių kliūčių veikimo trukmė rodo ne tik didėjantį protekcionizmą, bet ir tai, kad protekcionizmas tampa struktūriškai įsišaknijęs mūsų prekybos santykiuose su daugeliu partnerių.
A. BENDRA PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪČIŲ APŽVALGA PAGAL TREČIĄSIAS ŠALIS
Palyginti su 2018 m., pirmos penkios šalys, kuriose kliūčių buvo daugiausia, yra tos pačios. Kinija tebėra šalis, kurioje užregistruota daugiausia kliūčių, – naudotis ES eksporto ir investavimo galimybėmis trukdo 38 kliūtys. Antroje vietoje yra Rusija, kurioje nustatyta 31 kliūtis, po jos rikiuojasi Indonezija (25 kliūtys) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (24 kliūtys). Penktą vietą dalijasi Indija ir Turkija – jose pranešta apie 23 priemones.
Kitos trečiosios šalys, kuriose nustatyta dešimt ar daugiau prekybos kliūčių: Brazilija (19), Pietų Korėja (19), Australija (14), Alžyras (12), Tailandas (12), Meksika (11), Egiptas (10) ir Malaizija (10). 1 pav. išsamiau pavaizduota, kaip tos kliūtys išsidėsto visame pasaulyje.
|
|
1 pav. 6 Į PRDB įtrauktų prekybos ir investavimo kliūčių geografinis pasiskirstymas |
B. BENDRA PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪČIŲ APŽVALGA PAGAL PRIEMONIŲ RŪŠIS
Iš 2 pav. matyti, kad 2019 m. pasienyje taikomų priemonių (229 arba 52 proc.) pirmą kartą buvo daugiau nei už valstybės sienos taikomų priemonių (188 arba 43 proc.) 7 . Tai ženklas, kad, siekdami protekcionistinių tikslų, partneriai sukuria įvairesnių rūšių kliūčių.
Pasienyje taikomos priemonės – apribojimai, muitinės lygmeniu darantys tiesioginį poveikį importui ir eksportui dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių (102 kliūtys), padidintų tarifų ir kiekybinių apribojimų (73), administracinių procedūrų ir importo licencijų išdavimo tvarkos (38), eksporto mokesčių ir apribojimų (16) arba tarptautinių prievolių neatitinkančių prekybos apsaugos priemonių (14).
Už valstybės sienos taikomos priemonės daro poveikį importuotiems produktams dėl apribojimų, susijusių su prekybai prekėmis taikomomis nepagrįstomis techninėmis prekybos kliūtimis (78), intelektinės nuosavybės teisėmis (34), viešaisiais pirkimais (25), paslaugomis (22) ir investicijomis (15).
Kadangi prekybos kliūtys suskirstytos į gerokai smulkesnes kategorijas, pirmą kartą detaliau pavaizdavome konkrečias mūsų bendrovėms poveikį darančių kliūčių rūšis.
2 pav. Į PRDB įtrauktų prekybos ir investavimo kliūčių pasiskirstymas pagal priemonių rūšis (visų kliūčių procentinė dalis)
(Pasienyje taikomos priemonės pažymėtos rudos spalvos atspalviais, už valstybės sienos taikomos priemonės – mėlynos.)
|
2 langelis. Vietos turinio reikalavimų atvejis Vietos turinio reikalavimais užsienio bendrovės įpareigojamos naudotis tam tikru kiekiu vietoje gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų. Vietos turinio reikalavimai neatsiejami nuo daugelio rūšių kliūčių ir daro poveikį, pvz., lengvatinėms paskoloms, viešiesiems pirkimams arba tiesiogines užsienio investicijas veikiančioms sąlygoms. Siekiant aptikti šias prekybą itin iškraipančias nuostatas, PRDB patobulinta, kad būtų lengva atsekti bet kurios rūšies kliūčių vietos turinio reikalavimų elementą. Taikydami šį metodą galime įrodyti, kad iki 2019 m. pabaigos labai didelei visų kliūčių daliai (7 proc.) buvo būdingas vietos turinio reikalavimų elementas. Todėl ES turi atidžiai stebėti tokią praktiką. |
II.NAUJOS PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪTYS, APIE KURIAS PRANEŠTA 2019 M.
Deja, naujų priemonių toliau sparčiai daugėja. 2019 m. užregistruotos 43 naujos kliūtys 22 trečiosiose šalyse 8 , taigi beveik tiek pat, kiek ir 2018 m., kai buvo pranešta apie 45 naujas kliūtis. Tai, kad kliūčių tolydžio gerokai daugėja, rodo, kad protekcionizmas tapo struktūrine pačios tarptautinių prekybos santykių sąrangos dalimi. Ši nauja tikrovė gali turėti didžiulį poveikį mūsų prekybos srautams.
Prekybos srautai, kuriems padarė poveikį kliūtys, apie kurias pranešta 2019 m., sudaro maždaug 35,1 mlrd. EUR vertės ES 27 eksporto dalį (žr. 3 langelį).
3 langelis. Metodinė pastaba dėl prekybos, kuriai galbūt padarytas poveikis, kiekybinės analizės
Prekybos srautų, kuriems galbūt padarytas poveikis, kiekybinė analizė atliekama remiantis ES eksporto rodikliais pagal atitinkamus Suderintos sistemos tarifinius kodus, vertinant prekybą, kuri vyksta nepaisant kliūties. Visi kiekybiniai duomenys susiję su 27 esamomis ES valstybėmis narėmis.
Vis dėlto tikėtina, kad poveikis bus nepakankamai įvertintas, nes:
– šie rodikliai neapima kliūčių teikti paslaugas arba kliūčių, kai sunku nustatyti, kokiems produktams daromas poveikis;
– kai kurios prekės ir paslaugos, kurioms priemonės daro poveikį, gali būti itin svarbios kitiems veiklos sektoriams (pvz., aukštųjų technologijų sektoriui).
Apskritai analizuoti netarifines kliūtis ir jų poveikį tebėra sudėtinga. Pagrindinė priežastis yra ta, kad netarifinėms kliūtims būdingas skirtingas apribojimų lygis. Išskyrus tiesioginius draudimus, dauguma prekybą ribojančių priemonių prekybą ne visiškai sustabdo, o sumažina. Be to, tiems patiems produktams arba paslaugoms gali būti nustatyta po keletą apribojimų. Taigi papildomos kliūtys nebūtinai reiškia papildomą poveikį, o pašalinus vieną kliūtį nebūtinai savaime tampa lengviau patekti į rinką.
A. NAUJOS KLIŪTYS, APIE KURIAS PRANEŠTA 2019 M., PAGAL TREČIĄSIAS ŠALIS
1 lentelėje ir 3 pav. apžvelgiama, kaip 2019 m. užregistruotos naujos kliūtys pasiskirsto geografiškai. Daugiausia naujų kliūčių užfiksuota mūsų prekybos ir investavimo santykiuose su Saudo Arabija ir Libanu – abiejose šalyse užregistruota po penkias naujas kliūtis. Nedaug atsilieka Kinija ir Alžyras – šiose šalyse užregistruotos atitinkamai keturios ir trys naujos kliūtys. Apie dvi kliūtis pranešta Singapūre, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Kazachstane, Egipte, Maroke, Turkijoje ir Australijoje. Likusios dešimt kliūčių užregistruotos kitose trečiosiose šalyse. Analizuodami regionines tendencijas pastebime, kad didžioji dauguma naujų kliūčių 2019 m. buvo nustatytos Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regione 9 (20) ir Azijoje (17).
Palyginti su 2018 m., išsiskiria du faktai: Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regione ėmęs plisti neigiamas poveikis ir tai, kad Kinija vis dar yra sąrašo pradžioje, o tai rodo ilgalaikę neigiamą tendenciją.
1 lentelė. Naujų kliūčių, apie kurias pranešta 2019 m., geografinis pasiskirstymas
3 pav. Naujų kliūčių, apie kurias pranešta 2019 m., geografinis pasiskirstymas pagal regionus
Pabrėžiant naujų kliūčių ekonominę svarbą, 4 pav. parodyti apytikriai prekybos srautai, kuriems padarytas poveikis, ir 2019 m. užregistruotų kliūčių skaičius pagal kiekvieną šalį ir regioną partnerius. Matyti, kad Azija – visų pirma Kinija, taip pat Pietų Korėja – ir Viduržemio jūros bei Artimųjų Rytų regionas pirmauja tiek pagal naujų kliūčių skaičių, tiek pagal prekybos srautų, kuriems 2019 m. padarytas poveikis, apimtį. Šiems dviem regionams tenka beveik 30 mlrd. EUR iš 35,1 mlrd. EUR prekybos, kuriai padarė poveikį naujos kliūtys, vertės (85 proc. visos vertės), ir 35 kliūtys (daugiau kaip 80 proc. visų kliūčių).
Australija užima trečią vietą – ji yra nustačiusi vieną didelio poveikio kliūtį motorinėms transporto priemonėms.
4 pav. Naujų kliūčių, apie kurias pranešta, skaičius ir prekyba, kuriai padarytas poveikis, pagal tam tikras šalis ir regionus partnerius
2 lentelėje parodytas poveikis prekybos srautams su visomis 22 šalimis partnerėmis, kurios 2019 m. pradėjo taikyti naujas prekybos kliūtis. Tačiau kartais vertinant naujų kliūčių patekti į rinką ekonominį poveikį gali būti įvertintas ne visas realus kliūčių poveikis. Taip gali nutikti vertinant kliūtis teikti paslaugas arba horizontalaus pobūdžio kliūtis, kurias kiekybiškai įvertinti sunku, taip pat tais atvejais, kai tiems patiems produktams taikoma po keletą apribojimų.
2 lentelė. ES 27 prekybos srautai, kuriems padarė poveikį naujos kliūtys, apie kurias pranešta 2019 m., pagal šalis partneres (mlrd. EUR)
Vien dėl ekonomikos dydžio ir pagrindinių sektorių, kuriems daromas poveikis (įskaitant ES strateginius sektorius), Kinijos prekybos politikos padariniai juntami tiesiogiai ir, kaip manoma, varžo daugiau kaip 15,5 mlrd. EUR vertės ES prekybą.
B. NAUJOS KLIŪTYS, APIE KURIAS PRANEŠTA 2019 M., PAGAL PRIEMONIŲ RŪŠIS
43 naujas kliūtis suskirsčius pagal priemonių rūšis matyti, kad naujos pasienyje taikomos priemonės vyrauja (65 proc.), palyginti su priemonėmis, taikomomis už valstybės sienos (28 proc.), o taikomų protekcionistinių priemonių arsenalas vis plečiasi.
Viena iš pagrindinių ypatybių 2019 m. yra tai, kad vien sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės sudaro trečdalį visų naujų kliūčių. Atlikus išsamesnę analizę paaiškėjo, kad su gyvūnų sveikata susijusios priežastys pasitaiko dažniausiai (5 kliūtys) 10 , o su augalų sveikata ir visuomenės sveikata susijusios priežastys kiek rečiau (po 2 kliūtis). Kartais su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis susiję apribojimai apima kelias šias ypatybes (4 kliūtys).
Kitos pasienyje taikomos priemonės visų pirma susijusios su didesniais muitais, tarifais bei kvotomis (7 kliūtys) ir administracinėmis procedūromis (7). Šiais metais apie vieną naują kliūtį pranešta ir eksporto apribojimų srityje (1).
Už valstybės sienos taikomos priemonės daugiausia yra techninės prekybos kliūtys (9), taip pat tam tikri intelektinės nuosavybės teisių klausimai (1), tarptautinių prievolių neatitinkančios prekybos apsaugos priemonės (1) ir trukdymas ES bendrovėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (1).
5 pav. Naujų prekybos ir investavimo kliūčių, apie kurias pranešta 2019 m., pasiskirstymas pagal priemonių rūšis (naujų kliūčių procentinė dalis)
(Pasienyje taikomos priemonės pažymėtos rudos spalvos atspalviais, už valstybės sienos taikomos priemonės – mėlynos.)
Iš šio pasiskirstymo matyti, kad prekybai suvaržyti naudojamos elementaresnės, ne tokios sudėtingos pasienyje taikomos priemonės. Priešingai ilgalaikei tendencijai, atrodo, kad partneriai mieliau renkasi tokias akivaizdžiai protekcionistines priemones, užuot kliovęsi vien sunkiau pastebimomis už valstybės sienos taikomomis priemonėmis, be to, pabrėžtina, kad toks elgesys vis labiau struktūriškai įsišaknija daugelio jų prekybos politikoje.
C. NAUJOS KLIŪTYS, APIE KURIAS PRANEŠTA 2019 M., PAGAL SEKTORIUS
Naujos kliūtys, apie kurias pranešta 2019 m., padarė poveikį ES prekybai 17 ekonominės veiklos sektorių, o kai kuriuos iš tų sektorių paveikė su keliais sektoriais susijusios kliūtys.
Daugiausia naujų kliūčių užregistruota žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje (16), po jo – 9 horizontaliosios arba kelių sektorių priemonės. 2019 m. IRT ir automobilių sektoriuose iškilo po tris naujas kliūtis, o farmacijos ir medienos, popieriaus bei plaušienos pramonės sektoriuose – po dvi naujas kliūtis. Po vieną naują prekybos kliūtį nustatyta ir keliuose kituose sektoriuose: mineralinių produktų, geležies, plieno ir spalvotųjų metalų, tekstilės ir odos, keramikos ir stiklo, kosmetikos, laivų statybos, vynų ir spiritinių gėrimų ir kituose pramonės sektoriuose.
6 pav. Prekybos ir investavimo kliūčių, apie kurias pranešta 2019 m., pasiskirstymas pagal sektorius
(kliūčių skaičius)
Ne tik nustatant priemonių skaičių, bet ir analizuojant, kokiai prekybai padarytas poveikis, galima aiškiau įvertinti tikrą kiekvienos kliūties svarbą. Kaip parodyta 7 pav., pramonės sektoriams tenka daugiau nei 85 proc. prekybos srautų, kuriems padarytas poveikis, o kliūtims, iškilusioms IRT (15 mlrd. EUR), automobilių (5,7 mlrd. EUR) ir elektronikos (2,6 mlrd. EUR) sektoriuose, tenka du trečdaliai viso ES 27 eksporto, kuriam poveikį padarė naujos kliūtys, apie kurias pranešta. Tai yra tiesiogiai su ES technologiniu suverenumu ir strateginiu savarankiškumu susiję sektoriai.
7 pav. ES 27 prekybos srautai, kuriems padarė poveikį naujos kliūtys, apie kurias pranešta 2019 m., pagal sektorius
11
(mlrd. EUR ir procentinė dalis)
Mūsų aukštųjų technologijų sektoriams poveikį darančios protekcionistinės tendencijos, jau pastebėtos pernai, nepažabotos ir 2019 m. Jei nebus veiksmingai pašalintos, šios kliūtys kels objektyvią grėsmę ne tik ES įmonių konkurencingumui, bet ir ES, kaip pasaulinės technologijų lyderės, pozicijai.
III.NAUJŲ KLIŪČIŲ, APIE KURIAS PRANEŠTA 2019 M., KOKYBINĖ ANALIZĖ
A.KINIJA
2019 m. Kinija aukštųjų technologijų pramonės šakose vėl įvedė nemažai prekybos apribojimų, kurių poveikis juntamas daugelyje kitų sektorių, – taigi 15 mlrd. EUR prekybos, kuriai galbūt padarytas poveikis, vertė neatspindi tikrojo šios kliūties dydžio. Kaip ir su Kinijos kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimu susijusios ankstesnės priemonės, šios priemonės yra tiksliai suderintos su kitais Kinijos politikos tikslais – apsaugoti vidaus rinką ir plėtoti pajėgumus bei technologijas pagal strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“. Nėra jokių tiesioginių ženklų, kad artimoje ateityje ši tendencija sloptų.
2019 m. gegužės mėn. paskelbtas Kibernetinio saugumo peržiūros mechanizmo projektas. Pagal šį projektą gali būti nustatyta, kad komercinės sutartys gali būti sudaromos tik jei susijusi šalis sėkmingai įveikia peržiūrą. Kadangi projekte nenurodoma, kokio pobūdžio informacija ir medžiaga bus peržiūrima ir tikrinama, reikėtų griežtų nuostatų, kad būtų užtikrinta visapusiška intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir išvengta neskelbtinos verslo informacijos perdavimo.
2019 m. birželio mėn. paskelbti Tarpvalstybinio asmens duomenų perdavimo saugumo vertinimo priemonių ir Duomenų saugumo administracinių priemonių projektai. Atrodo, kad šios priemonės peržengia Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytą jų pačių teisinį pagrindą, kai jomis būtų išplečiama duomenų lokalizacijos reikalavimo taikymo sritis. Be to, neaišku, kaip būtų traktuojamas duomenų perdavimas vienoje (tarptautinėje) įmonių grupėje. Pagrindinės projektų nuostatos tebėra miglotos ir neaišku, kaip siūlomos priemonės būtų taikomos atsižvelgiant į kitas duomenims taikomas priemones, gaires ir standartus.
Diegiant 5-osios kartos (5G) tinklus, patekimas į Kinijos telekomunikacijų tinklų rinką ES kelia vis didesnį susirūpinimą. Remiantis turima informacija apie išankstinius konkursų rezultatus, rezultatai didžiule persvara palankūs Kinijos tinklo paslaugų teikėjams. Neatrodo, kad tokie rezultatai atspindėtų ES pardavėjų konkurencinę padėtį, o tai rodo, kad šiame sektoriuje esama žalingų kliūčių patekti į rinką.
2019 m. „China Shipbuilding Group“ buvo sukurta naudojantis valstybės subsidijomis ir vietos turinio reikalavimais. Pagal planą „Pagaminta Kinijoje 2025“ Kinija siekia tapti dominuojančia veikėja aukštųjų technologijų laivų ir laivų įrenginių srityje.
Sanitarijos ir fitosanitarijos srityje dėl uosių patogeninio grybo rizikos Europoje Kinija yra nustačiusi apribojimų uosio medienos produktams (rąstams ir medienai) iš Europos. Importo apribojimas neturi aiškaus fitosanitarinio pagrindo, be to, esama veiksmingų rizikos mažinimo priemonių.
ES atidžiai stebi socialinių kreditų sistemos taikymą ekonomikos srityje. Įgyvendinant socialinių kreditų sistemą siekiama sukurti bendrą sistemą, pagal kurią kiekvienam asmeniui ir įmonei būtų skiriami balai. Nors ši sistema dar tik kuriama, ji galėtų tapti grėsminga horizontalia kliūtimi ES bendrovėms patekti į rinką, nes įmonėms gali kilti sunkumų siekiant atitikti griežtesnį reguliavimo tikrinimą ir kai kuriuos reguliavimo tikrinimo ribas peržengiančius vertinimo reikalavimus. Juo labiau įvykdyti šiuos reikalavimus užsienio bendrovėms gali būti (net jei tik de facto) sunkiau. Socialinių kreditų sistema taip pat galėtų turėti pasekmių ne tik prekybai.
|
4 langelis. Kontekstinė informacija apie Kiniją: sisteminė varžovė ir ekonomikos konkurentė Visoje ES požiūris į Kiniją pasikeitė: vis geriau suvokiami Kinijos ir jos valstybės vadovaujamo modelio keliami iššūkiai ir tai, kad ekonominiuose santykiuose nėra vienodų sąlygų. Tai atsispindėjo 2019 m. kovo 12 d. priimtame bendrame (Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio) komunikate, kuriame Kinija pirmą kartą įvardyta kaip „sisteminė varžovė“ ir „ekonomikos konkurentė“. Komunikate siūloma konkrečių veiksmų, kaip atkurti mūsų santykių su Kinija pusiausvyrą ne tik toliau bendradarbiaujant, bet ir imantis veiksmų viduje (be kita ko, atgaivinant tarptautinių viešųjų pirkimų priemonę, nustatant mūsų reguliavimo sistemos spragas ir įdiegiant tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą). Komisija toliau dirba, kad įgyvendintų Komunikate nurodytus 10 veiksmų. 2019 m. balandžio 9 d. Briuselyje įvykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime į bendrą pareiškimą įtraukti svarbūs įsipareigojimai dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformos (t. y. dėl pramonės subsidijų taisyklių griežtinimo), taip pat dėl esminės pažangos 2019 m. derantis dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų, siekiant derybas užbaigti 2020 m., ir dėl spartesnės pažangos siekiant, kad Kinija prisijungtų prie PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų. Svarbu tai, kad bendrame pareiškime aiškiai raginama siekti konkrečių rezultatų šalinant kliūtis. |
B.VIDURŽEMIO JŪROS IR ARTIMŲJŲ RYTŲ REGIONAS
Dėl geografinio artumo, istorinių ryšių ir su ES susijusių vertės grandinių, kuriose daugeliu atvejų dalyvauja MVĮ, itin svarbu, kad prekyba su šiuo regionu vyktų sklandžiai. Deja, kaip jau pranešta 2018 m., regione stiprėjo ekonominio nestabilumo arba struktūrinių problemų lemiamo protekcionizmo tendencijos. Naujų priemonių vėl atsirado Alžyre, protekcionistinis požiūris išplito į Libaną ir Maroką, taip pat sustiprėjo Turkijoje ir Saudo Arabijoje 12 .
1.Alžyras
Nuo 2015 m. Alžyro valdžios institucijos įvedė nemažai importo ribojimo priemonių, kurios daro itin neigiamą poveikį ES eksportui, ir taip pažeidė savo prievoles pagal dvišalį asociacijos susitarimą. 2019 m. ši tendencija nesikeitė – nustatytos trys naujos kliūtys.
2019 m. rugsėjo mėn., greta ankstesnių prekybos ribojimo priemonių, valdžios institucijos paskelbė nurodymus komerciniams bankams, kad akredityvai už tam tikras importuojamas prekes (mobiliuosius telefonus, buitinių prietaisų komplektus) gali būti išduodami tik jei laikomasi komplikuotų sąlygų. Tame pačiame aplinkraštyje nurodyta, kad iki 2019 m. pabaigos šios taisyklės bus pradėtos taikyti visam importui. Visiems ES suinteresuotiesiems subjektams ėmusis koordinuotų veiksmų (žr. 8 langelį), 2019 m. gruodžio 25 d. kompetentingos institucijos paskelbė naujus potvarkius, kuriuose numatyta šias priemones taikyti kiek lanksčiau.
2019 m. sausio mėn. prekybos ministro pasirašytu dekretu daugeliui įvairių prekių nustatyta speciali muito priemoka (DAPS) (30–200 proc. prekių vertės). Prekių sąrašas gali būti dažnai keičiamas atsižvelgiant į kintančius vidaus pramonės poreikius.
2019 m. gegužės mėn. Alžyro pramonės ministerija pranešė surinkimo operacijas šalyje vykdantiems automobilių gamintojams, kad nepranešus atgaline data bus nustatyta verte grindžiama automobilių dalių importo kvota. Šis sprendimas gali lemti surinkimo operacijų pertrūkį dėl dalių trūkumo.
2.Marokas
ES atidžiai stebėjo padėtį, kad įvertintų faktinį atitikties ženklų reikalavimo įvedimo poveikį ES eksportui. Mūsų iniciatyva vyko konstruktyvus ES ir Maroko ekspertų dialogas, po jo Maroko valdžios institucijos pasistengė aiškiau išdėstyti, kaip reikalavimai bus taikomi ES veiklos vykdytojams, ir taip išsprendė didelę dalį susirūpinimą dėl patekimo į rinką jiems kėlusių klausimų. Tuose susitikimuose aptarti ir kiti klausimai, pvz., nauji reikalavimai vaistams ir atitikties vertinimo procedūrų eksternalizavimas.
3.Libanas
Socialinės ir ekonominės, finansų ir politinės krizės aplinkybėmis sukurta naujų prekybos kliūčių, visų pirma laikinas 3 proc. muitas beveik visam importui ir papildomi muitai (nuo 7 iki 20 proc.) tam tikrų atrinktų produktų, pvz., marmuro, konservuoto maisto ar baldų, importui. Taip pat nustatytas privalomas reikalavimas registruoti tam tikrų produktų, įskaitant tekstilės gaminius, gamyklas, o Libano valdžios institucijos 2019 m. nesiėmė taisomųjų veiksmų dėl priemonės, kuria būtų nustatyti muitai iš ES importuojamai naftai ir (arba) naftos produktams.
Su sąskaitų faktūrų legalizavimu susijusia nauja horizontaliąja priemone sukurta dar viena papildoma patekimo į rinką kliūtis. Dėl šių priemonių buvo intensyviai diskutuojama ir keičiamasi laiškais su Libano valdžios institucijomis. Libanas galiausiai panaikino 2019 m. įvestą importui taikomą dvigubo muitinės sertifikavimo reikalavimą, dėl kurio ES ne kartą buvo išreiškusi susirūpinimą.
4.Turkija
2019 m. Turkijos taikomi papildomi muitai gerokai sutrikdė muitų sąjungos veikimą, nes dėl jų ES gamintojai buvo priversti pateikti prekių kilmės sertifikatus. Turkija šiuos muitus toliau taikė vis didesniam produktų skaičiui, todėl labai padaugėjo atsakingųjų institucijų išduodamų tokių sertifikatų, o tai lemia tiesiogines išlaidas ir didelį netikrumą visiems susijusiems veiklos vykdytojams.
2019 m. balandžio mėn. Turkija vėl įvedė vario laužo eksporto apribojimą. Dabartinis eksporto licencijų išdavimo tvarkos taikymas prilygsta de facto draudimui, nes būtinas sąlygas sunku įvykdyti ir jos neatitinka Turkijos prievolių pagal muitų sąjungą.
Kita naujai sukurta kliūtis susijusi su Kosmetikos reglamento pakeitimu, dėl kurio Turkijos kosmetikos gaminių reguliavimo sistema būtų grindžiama ne rinkoje esančių gaminių kontrole, o išankstinės registracijos sistema. Norint Turkijoje pateikti rinkai kosmetikos gaminius netgi buvo reikalaujama išsamaus saugos vertinimo, įskaitant neskelbtinų duomenų atskleidimą. Tai prieštarauja Turkijos prievolėms pagal Muitų sąjungos susitarimą.
|
5 langelis. Kontekstinė informacija apie Turkiją 2019 m. Turkija apskritai išliko penkta pagal dydį ES prekybos partnere, o ES neabejotinai tebėra svarbiausia Turkijos prekybos partnerė. Visų pirma, 1996 m. įsigaliojus ES ir Turkijos muitų sąjungos susitarimui, ES ir Turkijos tarpusavio prekyba per pastaruosius dešimtmečius labai išaugo. Šiuo susitarimu užtikrinamas visų pramoninių prekių ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų laisvas judėjimas tarp ES ir Turkijos. Jame taip pat reikalaujama, kad Turkija prisiderintų prie ES išorės muitų tarifų ir importo iš trečiųjų šalių taisyklių, taip pat prie prekybos politikos, konkurencijos politikos, intelektinės nuosavybės teisių ir ES techninių teisės aktų, susijusių su muitų sąjungos taikymo sritimi. Pastaruosius kelerius metus problemos ėmė kauptis. Žinoma, Komisija ir toliau primygtinai reikalauja, kad Turkija laikytųsi sutartų muitų sąjungos taisyklių ir nediskriminuodama įgyvendintų Asociacijos susitarimo papildomą protokolą visų valstybių narių, įskaitant Kipro Respubliką, atžvilgiu. 2019 m. Komisija toliau naudojosi visomis turimomis priemonėmis akcentuodama šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, be kita ko, Muitų sąjungos jungtiniame komitete ir kituose dvišaliuose susitikimuose. Dėl tęsiamos Turkijos priverstinės lokalizacijos farmacijos sektoriuje politikos ES pirmą kartą pradėjo PPO bylą prieš šalį kandidatę. |
5.Saudo Arabija
Saudo Arabijoje ES bendrovėms kyla daug su patekimu į rinką susijusių prekybos kliūčių, tokių kaip Saudo Arabijos kokybės ženklų (ypač keraminėms plytelėms) gavimo procedūra. ES vaisių ir daržovių eksportui taikomos naujos su sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimais susijusios importo sąlygos taip pat lemia nereikalingą administracinę naštą bei išlaidas. Šių kliūčių klausimą Komisija sistemingai kelia PPO ir dvišaliuose susitikimuose su Saudo Arabija, taip pat šios kliūtys išlieka vienais pagrindinių ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos dialogo prekybos ir investavimo klausimais darbotvarkės punktų.
Dėl skubių intervencijų prieš įsigaliojant, 2019 m. išspręstas klausimas dėl dviejų techninių reglamentų projektų, kurie tais pačiais metais buvo tapę naujomis kliūtimis, atitinkamai susijusiomis su didžiausiu leidžiamu pridėtojo cukraus kiekiu tam tikruose maisto produktuose ir šviesoforo spalvų principu pagrįstu ženklinimu. Nors 2019 m. kai kurių valstybių narių atžvilgiu iš dalies padaryta pažanga, Saudo Arabija, nesilaikydama OIE 13 tarptautinių standartų, gyvūnų ligų protrūkių atvejais ir toliau taiko laikinus draudimus gyvus gyvūnus importuoti iš visos šalies.
C.AUSTRALIJA
Australijos degalų kokybė yra viena prasčiausių EBPO ir užima 70-ą vietą pasaulyje. Visų pirma, sieros kiekis bešviniame benzine šiuo metu ES standartą viršija 15 kartų. Šie prastos kokybės degalai iš tiesų netinka naujausiems didelio veiksmingumo „Euro 6“ varikliams, todėl kai kuriems ES gamintojams teko variklius išderinti arba net pakeisti kai kurių modelių variklius senesniais, taršesnius standartus atitinkančiais varikliais.
Tie standartai turėjo nustoti galioti 2019 m., tačiau Australijos vyriausybė neturi konkrečių planų spręsti degalų naudojimo efektyvumo klausimą. Atrodo, kad tai sietina su sąnaudomis, susijusiomis su Australijos benzino perdirbimo pajėgumų modernizavimu pagal reikalaujamą standartą. Panašu, kad atitinkamas pramonės sektorius nelinkęs į tai investuoti nesant vyriausybės paramos.
D.PIETŲ KORĖJA
Nuo 2019 m. pradžios ES balastinio vandens tvarkymo sistemų tiekėjai susidūrė su nauja kliūtimi, nes vykdant tipo patvirtinimo procesą, kad tokias sistemas būtų galima įrengti su Korėjos vėliava plaukiojančiuose laivuose, nepripažįstami ne Korėjoje atlikti bandymai. Kadangi nuo 2018 m. rugsėjo mėn. balastinio vandens tvarkymo sistema turi būti įrengta visuose naujuose laivuose, o iki 2024 m. tokia sistema turi būti įdiegta ir visuose esamuose laivuose, susijusi rinka yra labai didelė. Klausimas dėl ES ir Korėjos sertifikavimo procedūrų asimetrijos buvo iškeltas dvišaliu pagrindu.
Antra, 2019 m. darėsi vis sunkiau importuoti kūdikių drabužius. Naujose gairėse „Atnaujinti kūdikiams skirtų tekstilės gaminių saugos patvirtinimo kriterijai“ nustatytos itin griežtos procedūros, tačiau naudojantis PPO platforma apie jas nepranešta. Dėl to teko atlikti daug papildomų pakartotinio sertifikavimo procedūrų ir bandymų, taip pat patirta eksponentinių pakartotinių bandymų išlaidų. Korėjos muitinės tarnyba sutiko imtis su ES raštu pateiktomis pastabomis susijusių tolesnių veiksmų, o Komisija aktyviai stengsis pašalinti šią kliūtį.
IV.2019 M. PAŠALINTOS PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪTYS
A.ES PREKYBOS IR INVESTAVIMO KLIŪČIŲ ŠALINIMO STRATEGIJA
Siekiant pašalinti prekybos kliūtis, ES patekimo į rinką strategijoje numatyta įvairių priemonių.
1 priemonė. Diplomatiniai veiksmai. Nuolat vyksta įvairus diplomatinis darbas: Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba, ES valstybės narės ir pramonės atstovai glaudžiai bendradarbiauja naudodamiesi ES delegacijų ir valstybių narių ambasadų trečiosiose šalyse tinklu. Vykdoma labai įvairi veikla: nuo techninių prekybos projektų iki oficialių demaršų, tokių kaip Komisijos narių aukšto lygio misijos ir ministrų bei prezidentų veiksmai. Kai tai padidina mūsų darbo efektyvumą, veiksmai koordinuojami su bendraminčių partnerių.
2 priemonė. Ginčų sprendimas. Įprastas PPO komitetų darbas papildomas su ginčų sprendimu susijusiais ryžtingais Komisijos veiksmais. Atidžiai stebėdama, ar PPO sprendimai deramai įgyvendinami, ES taip pat užtikrino, kad trečiosios šalys tuos sprendimus įgyvendintų tinkamai. 2019 m. pradėtos procedūros su Ukraina pagal Asociacijos susitarimą (medienos eksporto draudimas) ir su Pietų Afrikos muitų sąjunga pagal Ekonominės partnerystės susitarimą (paukštiena), taip pat pradėtos PPO ginčų sprendimo bylos prieš Indoneziją (žaliavų eksporto apribojimai) ir JAV (prekybos apsaugos priemonės dėl sunokusių alyvuogių) rodo, kad Komisija nedvejodama imasi tiek dvišalio ginčų sprendimo, kaip numatyta jos laisvosios prekybos susitarimuose, tiek daugiašalio ginčų sprendimo. Be to, Komisija pateikė oficialų pasiūlymą griežtinti Vykdymo užtikrinimo reglamentą 14 , pagal kurį ES gali imtis tam tikrų atsakomųjų priemonių, jeigu kyla kliūčių tinkamai veikti dvišalio ar daugiašalio ginčų sprendimo procedūrai. Galiausiai, kaip papildomą priemonę, Komisija eksportuotojų prašymu taip pat gali taikyti Prekybos kliūčių reglamente numatytą procedūrą.
3 priemonė. ES laisvosios prekybos susitarimai. Mums vykdant darbą patekimo į rinką srityje ir nustačius kliūčių, iš karto pradedamos prekybos derybos, o jei yra sudaryti laisvosios prekybos susitarimai, pradedama taikyti atitinkamus įgyvendinimo mechanizmus, taip siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai paisoma patekimo į rinką prioritetų. Komisija taip pat dėjo daugiau pastangų siekdama užtikrinti įgyvendinimą ir vykdymą, kad įmonės, įskaitant MVĮ, galėtų pasinaudoti prisiimtais įsipareigojimais. ES turi priemonių ir jomis veiksmingai naudojasi šalindama prekybos kliūtis, stiprindama intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir gynimą, imdamasi ginčų sprendimo veiksmų, nesąžiningos prekybos atveju nustatydama prekybos apsaugos priemones, taip pat yra pagerinusi šių įvairių vykdymo užtikrinimo veiklos aspektų koordinavimą.
Svarbu tai, kad mūsų patekimo į rinką partnerystė taip pat naudojama kaip ankstyvojo perspėjimo sistema, siekiant išvengti kliūčių dar prieš joms iškylant.
B.2019 M. PAŠALINTOS KLIŪTYS PAGAL TREČIĄSIAS ŠALIS
Bendromis visų mūsų patekimo į rinką partnerystėje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų pastangomis 2019 m. visiškai arba iš dalies pašalinta iš viso 40 kliūčių 22 trečiosiose šalyse ir devyniuose ekonominės veiklos sektoriuose, įskaitant horizontaliąsias kliūtis. Atsižvelgus į visas kiekybiškai įvertinamas kliūtis apskaičiuota, kad ES eksporto, kuriam 2019 m. pašalintos prekybos kliūtys padarė poveikį, vertė ES 27 siekė 19,4 mlrd. EUR.
8 pav. parodytos trečiosios šalys, kuriose kliūčių sėkmingai pašalinta. Pirmą vietą užima Saudo Arabija – joje 2019 m. pašalintos penkios kliūtys, po jos rikiuojasi Egiptas, Singapūras ir Rusija (pašalinta po tris kliūtis). Australijoje, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Meksikoje, Ekvadore ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose pašalinta po dvi kliūtis. 2019 m. taip pat pašalinta dešimt kitų ES bendrovėms trukdžiusių prekybos kliūčių dar dešimtyje trečiųjų šalių.
8 pav. 2019 m. pašalintų kliūčių geografinis pasiskirstymas
Pagal prekybos, kuriai pašalintos kliūtys padarė poveikį, vertę (3 lentelė) reikšmingiausios kliūtys pašalintos Kinijoje – joms teko 63 proc. visų prekybos srautų, kuriems padarytas poveikis. Toliau rikiuojasi Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems tenka maždaug 17 proc. Vis dėlto pažymėtina, kad prekybos srautai kai kuriose šalyse ar regionuose čia gali būti įvertinti nepakankamai, nes pašalintas kliūtis, kurios produktams darė horizontalųjį poveikį, įvertinti sunkiau.
3 lentelė. ES 27 prekybos srautai, kuriems padarė poveikį 2019 m. pašalintos kliūtys, pagal šalis partneres
(mlrd. EUR)
15
Netgi prekybos aplinkoje, kurioje šiuo metu kyla daugiausia iššūkių, pvz., Kinijoje arba Viduržemio jūros bei Artimųjų Rytų regione, mūsų strategija gali duoti apčiuopiamų rezultatų ES eksportuotojams, visų pirma žemės ūkio maisto produktų sektoriuje veikiančioms MVĮ.
C.2019 M. PAŠALINTOS KLIŪTYS PAGAL PRIEMONIŲ RŪŠIS
Mūsų patekimo į rinką partnerystės dalyvių pastangos daugiausia padėjo išspręsti sanitarijos ir fitosanitarijos klausimų (24) žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje. Pašalinta ir kitų pasienyje taikomų priemonių, t. y. importo muitų tarifų priemonių (3), muitinės administracinių procedūrų (2) ir eksporto apribojimų (2).
Pašalintas ES įmonėms trukdžiusias už valstybės sienos taikomų priemonių kliūtis sudarė techninės prekybos kliūtys (6 priemonės) ir su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios kliūtys (1 kliūtis), be to, 2019 m. sėkmingai pašalinta viena prekybos paslaugomis kliūtis.
9 pav. 2019 m. pašalintų kliūčių pasiskirstymas pagal rūšis (priemonių skaičius)
2019 m. padaryta didelė pažanga šalinant su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis susijusias kliūtis. Priešingai, tų rūšių priemones, kurios paprastai taikomos pramonės sektoriams arba paslaugoms, pašalinti pasirodė sunku. Todėl turime taikyti griežtesnius metodus ir kelerius ateinančius metus tam skirti daugiau dėmesio.
D.2019 M. PAŠALINTOS KLIŪTYS PAGAL SEKTORIUS
10 pav. apžvelgta, kiek kliūčių pašalinta įvairiose ekonominės veiklos srityse. Daugiausia priemonių pašalinta žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje (26). Tai yra visiškai arba iš dalies išspręsti sanitarijos ir fitosanitarijos klausimai (24) ir du techniniai reglamentai (visų pirma reglamentas dėl šviesoforo spalvų principu pagrįsto ženklinimo).
Vynų ir spiritinių gėrimų sektoriuje pašalintos trys kliūtys, o kosmetikos sektoriuje – dvi. Pavienės kliūtys pašalintos atitinkamai IRT, ryšių paslaugų, tekstilės ir odos, medienos, popieriaus ir plaušienos, taip pat geležies ir plieno sektoriuose.
Be to, pašalintos iš viso trys kliūtys, kurios buvo pripažintos visiškai horizontaliomis arba padarė poveikį įvairiems pramonės sektoriams.
10 pav. 2019 m. pašalintų kliūčių pasiskirstymas pagal sektorius, remiantis PRDB užregistruotais duomenimis (kliūčių skaičius)
Remiantis apskaičiuotais prekybos srautais, kuriems padarytas poveikis, 11 pav. parodyta pašalintų kliūčių ekonominė svarba įvairiuose sektoriuose. Matyti, kad tų kliūčių pašalinimas 2019 m. galėjo padaryti teigiamą poveikį ES eksportui, visų pirma žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuje, sudarantį 72 proc. visų prekybos srautų, kuriems galbūt padarytas poveikis, ir atitinkantį 14,1 mlrd. EUR. Kliūčių pašalinimas taip pat buvo labai naudingas vynų bei spiritinių gėrimų (2,5 mlrd. EUR) ir kosmetikos (1,5 mlrd. EUR) sektoriams.
11 pav. ES 27 prekybos srautai, kuriems padarė poveikį 2019 m. pašalintos kliūtys, pagal sektorius
16
(mlrd. EUR ir procentinė dalis)
Kiekybiškai įvertinamą ES strategijos veiksmingumą šalinant su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis susijusias kliūtis ir užtikrinant galimybę ES eksportui patekti į rinkas 2019 m. lemia daugialypė metodika. Be V skirsnyje paminėtų priemonių, 6 langelyje pateikti keli tokia metodika pasiektos sėkmės pavyzdžiai.
|
6 langelis. Su sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis susijusių kliūčių šalinimas. Keli sėkmės pavyzdžiai ·Japonija. Žemės ūkio maisto produktai Draudimas importuoti jautieną dėl GSE 17 Daugiau kaip 20 metų Japonija draudžia importuoti jautieną iš šalių, pranešančių apie GSE protrūkį. Tokios priemonės laikomos neproporcingomis, o Japonija nepateikė mokslo duomenimis grindžiamo rizikos vertinimo, kuriuo būtų galima pateisinti už OIE standartą griežtesnes priemones. Pastaraisiais metais, įvykus dialogui su Japonijos valdžios institucijomis, kelioms ES valstybėms narėms su GSE susijęs draudimas panaikintas. 2019 m., po kelerius metus trukusių diskusijų, Japonija panaikino draudimą importuoti jautieną iš Kroatijos ir sutiko priimti vyresnių nei 30 mėnesių galvijų mėsą iš Airijos. ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimu sukurtos naujos dvišalės struktūros suteikia daugiau galimybių Komisijai sprendžiant šį klausimą su Japonija reikalauti apčiuopiamesnių rezultatų ir panaikinti likusias kliūtis. Visai šaliai taikomas draudimas labai patogeniško paukščių gripo protrūkių atvejais Su paukščių gripo viruso infekcija susijusiuose OIE tarptautiniuose standartuose apibrėžiami protrūkių atvejai, dėl kurių neturėtų būti imamasi jokių prekybos ribojimo priemonių, ir atvejai, kai prekybos apribojimai turėtų būti taikomi tik nustatytoms užkrėstoms atitinkamos šalies sritims (o ne visai teritorijai). Japonija po patogeniško paukščių gripo protrūkių draudimus taiko visai šaliai, nepaisydama ES taikomų tarptautinį standartą atitinkančių veiksmingų ir griežtų skirstymo į regionus priemonių, kurios turėtų leisti toliau saugiai prekiauti. Padaryta tam tikra pažanga, nes labai patogeniško paukščių gripo protrūkių atveju periniai kiaušiniai ir vienadieniai paukščiukai iš Nyderlandų gali būti iš neužkrėstų zonų eksportuojami į Japoniją. Remdamasi, be kita ko, pagal ES ir Japonijos susitarimą sukurtomis naujomis dvišalėmis struktūromis, Komisija plačiau bendradarbiauja su Japonija, kad būtų įtvirtintas abipusis su gyvūnų sveikatos būkle susijusių skirstymo į regionus priemonių pripažinimas. Tikimasi, kad per priimtiną laikotarpį šiame projekte bus pasiekta apčiuopiamų rezultatų. ·Kanada. Žemės ūkio maisto produktai Fitosanitarinės šviežių pomidorų importo sąlygos 2016 m. įsigaliojo Kanados fitosanitariniai šviežių pomidorų importo reikalavimai, susiję su Tuta absoluta (pomidorų pjaustasparne kandimi), pagal kuriuos turi būti pašalintos pomidorų žaliosios dalys, jeigu pomidorai importuojami iš Tuta absoluta užkrėstos šalies. 2019 m. Ispanijai pirmajai leista sertifikuoti šviežių pomidorų vaisių be žaliųjų dalių siuntas. Taip pat domimasi galimybe eksportuoti pomidorus su žaliosiomis dalimis, todėl Kanadai pateiktas prašymas ir jame išdėstytos kontrolės sąlygos, kuriomis užtikrinama, kad prekyba būtų visiškai saugi. Kanada šį prašymą dar nagrinėja. Nepagrįsti prekybos apribojimai nepripažįstant, kad ES valstybės narės arba jų teritorijos neužkrėstos citrinmediniais ir azijiniais ūsuočiais 2013 m. Kanada nepagrįstai uždraudė iš visos ES importuoti augalus, kurių stiebo skersmuo didesnis nei 10 mm, manydama, kad prekiaujant kyla citrinmedinių ir azijinių ūsuočių perdavimo rizika. Iš tiesų šie kenksmingieji organizmai ES yra tinkamai reguliuojami taikant griežtas kontrolės priemones, todėl prekybos partneriai turėtų pripažinti kenksmingaisiais organizmais neužkrėstas teritorijas. Atsakydama į Komisijos prašymą, Kanada pripažino, kad citrinmediniais ir azijiniais ūsuočiais neužkrėsta 21 ES valstybė narė. Komisija toliau diskutuoja su Kanada siekdama, kad būtų pripažintos ir kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos teritorijos jų paveiktose ES valstybėse narėse. ·Meksika. Žemės ūkio maisto produktai Šviežių vaisių ir daržovių importo apribojimai ES vaisių ir daržovių eksportui į Meksiką trukdo importo protokolai, kuriuose nustatyta neproporcinga rizikos mažinimo priemonė (šaltasis apdorojimas) ir patikrinimai prieš išsiunčiant kilmės šalyje, už kuriuos moka pramonės atstovai (išankstinis muitinis įforminimas). Meksika dar nenurodė, kuo grindžiamas jos rizikos vertinimas, kuriuo remdamasi ji taiko tokias įvairias kenkėjų kontrolės ir rizikos mažinimo priemones. Be to, priemonių, kuriomis siekiama sumažinti karantininių kenksmingųjų organizmų poveikį citrusiniams vaisiams, obuoliams, kriaušėms, kiviams ir persikams, sąrašas yra gausus ir sudėtingas. Kad produktą būtų leidžiama įvežti į Meksiką, kiekvienas produktas tiriamas atskirai. 2019 m. šalinant šią kliūtį padaryta pažanga, kai Meksika patvirtino kriaušių importą iš Belgijos. Meksika taip pat pranešė apie iš Italijos importuojamiems kiviams taikomas fitosanitarines importo sąlygas (prašymas nagrinėjamas nuo 2006 m.) ir 2019 m. antrąjį pusmetį importo sąlygas paskelbė savo interneto svetainėje, taigi kiviams iš Italijos rinka yra atvira. Ilgos kiaulienos importo patvirtinimo procedūros Meksika taiko ilgas kiaulienos importo patvirtinimo procedūras. Per pastaruosius kelerius metus padaryta pažanga ir 2019 m. Nyderlandams leista eksportuoti kiaulieną. Meksika taip pat įsipareigojo palaipsniui įvesti tvarką, pagal kurią leidimą gavusios valstybės narės būtų iš anksto įtraukiamos į sąrašą, todėl nebereikėtų būsimų įmonių audito. |
Sėkmę sanitarijos ir fitosanitarijos srityje rodo tai, kad 2019 m. pašalintos pramonės ir paslaugų sektorių kliūtys darė poveikį daug mažesnei ES eksporto daliai. Tai ypač pasakytina apie tokius sektorius kaip aukštųjų technologijų, kurie yra esminiai ES technologiniam suverenumui ir strateginiam savarankiškumui. Tai rodo, kad protekcionizmas į šias sritis smelkiasi vis labiau, todėl ES turi taikyti kokybiniu požiūriu kitokius metodus, kad sutvirtintų savo poziciją ne tik kaip didžiausias pasaulyje prekybos blokas, bet ir kaip pasaulinė technologijų lyderė.
V.2019 M. PAŠALINTŲ KLIŪČIŲ KOKYBINĖ ANALIZĖ
Šiame skyriuje pateikiama išsamesnė tam tikro skaičiaus atrinktų kliūčių, kurios buvo pašalintos 2019 m., analizė, daugiausia dėmesio skiriant šalims, kurių prekybos srautai, kuriems pašalintos priemonės galbūt padarė poveikį, buvo didžiausi. Tai Kinija, Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionas (Tunisas, Egiptas, Libanas, Turkija, JAE, Saudo Arabija), Rusija, Australija ir Pietų Korėja. Šiems partneriams teko 98 proc. prekybos srautų, kuriems 2019 m. pašalintos priemonės galbūt padarė poveikį.
A.KINIJA
Mažos rizikos maisto produktams taikomi sertifikavimo reikalavimai
Pagal 2015 m. pasiūlytą mažos rizikos maisto produktams taikomo sertifikavimo reikalavimo projektą būtų reikalaujama kartu su oficialiu sertifikavimu turėti papildomą sertifikatą. Visų produktų, kuriems taikoma siūloma priemonė, oficialus sertifikavimas arba patvirtinimas nebuvo pagrįstas tų produktų keliamos rizikos moksliniu vertinimu, taigi buvo neproporcingas. 2019 m. kovo mėn. Kinija pareiškė, kad sertifikavimo reikalavimo, apie kurį pranešta, taikymas sustabdomas, kol Maisto produktų importo ir eksporto tikrinimo ir sertifikavimo sistemų kodekso komiteto (CCFICS) elektroninėje darbo grupėje ieškoma daugeliui šalių priimtino sprendimo.
Vis dėlto 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje Kinija pradėjo nacionalines konsultacijas dėl importuojamų maisto produktų užsienio gamintojų registracijos reglamento projekto. Jeigu šis reglamentas būtų įgyvendintas, maisto produktus į Kiniją eksportuojančioms ES bendrovėms būtų nustatyta labai sudėtinga administracinė registracijos procedūra, neatsižvelgiant į su maisto produktais susijusią riziką. Ši procedūra sukurtų trukdžių ir veiktų kaip tikra netarifinė prekybos kliūtis.
Ilgalaikis ir nepagrįstas ES galvijų ir (arba) avių ir jų produktų importo draudimas
2000 m. dėl galvijų ir užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (atitinkamai geriau žinomų kaip GSE ir USE) Kinija uždraudė importuoti ES galvijus ir (arba) avis ir jų produktus ir tik nuo 2014 m. vis kitai valstybei narei apribojimai pamažu naikinami. 2019 m. importuoti jautieną leista Prancūzijai, Airijai ir Nyderlandams, nors ir ribojant reikalavimus atitinkančių gyvūnų amžių, produktų kategorijas ir įmonių, kurioms leidžiama eksportuoti, skaičių. Komisija tęsia su Kinija susijusią veiklą siekdama, kad būtų panaikinti apribojimai, tebetaikomi leidimą gavusioms trims valstybėms narėms, ir suteiktas leidimas visoms ES valstybėms narėms, pageidaujančioms eksportuoti galvijų ir (arba) avių produktus į Kiniją.
B.VIDURŽEMIO JŪROS IR ARTIMŲJŲ RYTŲ REGIONAS
ES pastaraisiais keleriais metais Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regione deda daugiau pastangų, kad pašalintų kliūtis (žr. 7 langelį). Todėl per pastaruosius kelerius metus, o ypač 2019 m., pašalintos arba sumažintos kelios kliūtys.
1.Tunisas
2018 m. netikėtai pradėta taikyti nauja ribojamoji priemonė, pagal kurią dėl produktų iš labai ilgo sąrašo (drabužių, kosmetikos gaminių, žemės ūkio maisto produktų, valymo priemonių, žaislų, tekstilės gaminių) turi būti išduodami importo leidimai, o tai paveikė 350 mln. EUR vertės ES prekybos srautus. Šiomis priemonėmis nustatytos de facto neautomatinės importo licencijos, kurios yra pagal ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimą draudžiami kiekybiniai apribojimai. Apie priemonę nebuvo pranešta PPO, taip pat paaiškėjo, kad ja pažeidžiamos daugiašalės taisyklės. Toliau visokeriopai raginama atšaukti šias priemones, 2019 m. liepos mėn. Tuniso vyriausybė pranešė apie savo sprendimą panaikinti šias importą ribojančias leidimų išdavimo priemones.
2.Egiptas
2019 m., po intensyvių pastangų, Egiptas panaikino reikalavimą prieš eksportuojant ES atlikti gyvų gyvūnų veterinarinius patikrinimus, pažadėjo mėsai taikomus su GSE susijusius reikalavimus suderinti su OIE rekomendacijomis, pripažino daugumai sėklinėms bulvėms taikomų reikalavimų skirtus ES standartus ir supaprastino kūdikių pradinio maitinimo mišinių importo iš ES valstybių narių, priskiriamų prie nereferencinių šalių, procedūrą.
3.Libanas
Po kelių intervencijų, susijusių su planuojama privaloma tam tikrų produktų gamyklų registracija, numatyta 2019 m., Libanas informavo ES, kad šis sprendimas nebus įgyvendinamas. Be to, Libanas panaikino 2019 m. įvestą importui taikomą dvigubo muitinės sertifikavimo reikalavimą, dėl kurio ES ne kartą buvo išreiškusi susirūpinimą.
4.Turkija
Pagal ES ir Turkijos muitų sąjungos susitarimą su A.TR dokumentu iš ES importuojamų produktų rizikos vertinimas iš principo neturėtų būti atliekamas. Vis dėlto, kadangi prieinama informacija apie šią procedūrą yra ribota, didelei daliai tokių importuojamų produktų šiuo metu reikalingi kilmės sertifikatai. Tai lemia tiesiogines išlaidas ir didelį netikrumą visiems susijusiems veiklos vykdytojams. Komisijai visgi pavyko pašalinti vieną konkrečią kliūtį tam tikrai kategorijai – ES valstybėse narėse gaminamiems elektroniniams produktams, kurie buvo įtraukti į Turkijos papildomo muito sistemą.
5.Saudo Arabija
Išnagrinėjusi ES raštu pateiktas pastabas, Saudo Arabija atšaukė reglamento dėl didžiausio leidžiamo pridėtojo cukraus kiekio tam tikruose maisto produktuose projektą. Be to, Saudo Arabija pranešė, kad šviesoforo spalvų principu pagrįstas ženklinimas, numatytas reglamento, kuriuo nustatomas daugelio supakuotų maisto produktų maistingumo ženklinimas, projekte, bus savanoriškas, o ne privalomas, kaip buvo numatyta anksčiau. Tam tikrų laimėjimų taip pat pasiekta sanitarijos ir fitosanitarijos srityje, visiškai arba iš dalies pašalinus tris kliūtis: kai kurioms valstybėms narėms panaikinti nepagrįsti jautienos ir avienos importo apribojimai dėl GSE, taip pat draudimai gyvus gyvūnus importuoti iš visos šalies OIE pranešus apie gyvūnų ligų protrūkius. Įvesti dvišaliai sertifikatai žuvims, vėžiagyviams ir moliuskams eksportuoti į Saudo Arabiją ir taip patvirtintiems veiklos vykdytojams vėl atverta rinka.
6.Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE)
Tikslingomis pastangomis Komisija ir ES delegacija 2019 m. pašalino kai kurias svarbiausias kliūtis patekti į rinką automobilių ir žemės ūkio maisto produktų sektoriuose: tai buvo naujos patvirtinimo procedūros, įskaitant brangų trečiųjų šalių atliekamą auditą, produktų bandymus ir ženklinimą, taikomos visoms atskiroms automobilių dalims ir tam tikriems pieno produktams, taip pat vaisių sultims.
Dėl ES vykdytos informavimo veiklos Emyratų standartizacijos ir metrologijos institucija (ESMA) patvirtino, kad, užuot registravus atskiras automobilių dalis ir atlikus jų bandymus, atitiktį šiems brangiai atsieinantiems reikalavimams būtų galima užtikrinti automobilių dalių grupių lygmeniu. Dėl to labai sumažėjo išlaidos ir administracinė našta.
JAE palengvino pieno produktų ir vaisių sulčių importą iš ES. ESMA pripažino ES maisto saugos sistemą, todėl nereikia atlikti tų produktų audito Europoje, o reikia tik juos patvirtinti patikrinus dokumentus. Dėl to gerokai sumažėjo patvirtinimo išlaidos, nes bendrovėms nereikia apmokėti trečiųjų šalių sertifikuotojų ES atliekamo audito išlaidų. JAE taip pat pripažino ES maisto priedų ir pesticidų patvirtinimus, todėl ES įmonės gali remtis ES teisės aktais dėl bet kurių žemės ūkio maisto produktų.
|
7 langelis. Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionas. ES kliūčių šalinimo metodų rinkinys ES naudojo platų priemonių arsenalą: vyko nuolatinis diplomatinis bendradarbiavimas: oficialūs aukšto lygio demaršai ir keitimasis laiškais su vietos valdžios institucijomis (Alžyro, Tuniso, Saudo Arabijos), aukšto lygio vizitai; ryžtingai išnaudoti svarbiausi dvišaliai susitikimai: Asociacijos komiteto posėdis (Tunisas), dialogas dvišaliuose prekybos pakomitečiuose (Tunisas, Egiptas), techniniai posėdžiai (Egiptas, Saudo Arabija), tiriamosios išvykos į ES (JAE); vyko Komisijos ir ES delegacijų koordinuojami veiksmai su valstybėmis narėmis ir ES įmonėmis, taip pat įtraukiant, kai tinkama, bendraminčius partnerius ir vietos suinteresuotuosius subjektus; nuosekliai kelti klausimai PPO: Importo licencijų išdavimo komitete (Tunisas), teikiant pastabas TPK sistemoje, bendradarbiaujant su kitomis PPO narėmis (Saudo Arabija). |
C.RUSIJA
2014 m. politiniai įvykiai sunkina ES ir Rusijos santykius, įskaitant prekybą, kai ryšiai palaikomi tik techniniu lygmeniu ir keičiantis informacija PPO. Komisija ir toliau visomis turimomis priemonėmis gina ES interesus, be kita ko, pasitelkdama PPO ginčų sprendimo kolegijas, ir kartu toliau stengiasi įveikti prekybos kliuvinius palaikydama dvišalius techninius ryšius.
Tokiu būdu 2019 m. pašalintos trys prekybos kliūtys:
-2014 m. Rusija buvo įvedusi žaliavinių odų eksporto draudimą. 2019 m. buvo nustatytos tam tikrų kategorijų beržo rąstų eksporto kvotos. Dėl šių priemonių ES pramonės atstovams tapo sunkiau gauti pagrindinių žaliavų. Po to, kai Komisija ne kartą iškėlė šį klausimą PPO Prekybos prekėmis taryboje, PPO Patekimo į rinką komitete ir dvišaliu pagrindu, Rusija nepratęsė laikinųjų priemonių galiojimo, kai jos nustojo galioti 2019 m.;
-Rusija buvo nustačiusi didesnius akcizus užsienio vynams. Po to, kai Komisija ne kartą iškėlė šį klausimą PPO Prekybos prekėmis taryboje, PPO Žemės ūkio komitete ir dvišaliu pagrindu, Rusija priėmė priemonę, kuria nuo 2020 m. sausio 1 d. suvienodinamas užsienio ir vidaus vynams taikomas akcizas. Komisija toliau atidžiai stebi, ar lygiagretus naujas akcizų grąžinimo mechanizmas nėra nepagrįstai nepalankus importuojamiems vynams ir nepanaikina akcizų suvienodinimo naudos.
Nors 2019 m. šios trys kliūtys buvo pašalintos, apskritai prekybos santykiai su Rusija tebėra problemiški ir, be kita ko, juose atsiranda naujų susirūpinimą keliančių dalykų (žr. 8 langelį).
|
8 langelis. Kontekstinė informacija apie Rusiją. Nauji susirūpinimą keliantys klausimai dėl horizontaliųjų priemonių 2019 m. Rusija vis dar buvo ketvirta pagal dydį ES prekybos partnerė. Nuo 2012 m. Rusijos vis plačiau diegiama importo pakeitimo politika iš esmės sutapo su Rusijos įstojimu į PPO. Užuot vykdžiusi tolydų liberalizavimą, Rusija diegė vis daugiau priemonių, kuriomis pirmenybė teikiama vidaus, o ne užsienio produktams bei paslaugoms, ir kuriamos paskatos užsienio bendrovėms lokalizuoti gamybą Rusijoje. Susijusios priemonės dažnai prieštarauja PPO taisyklių dvasiai ir (arba) raidei ir sukelia daug prekybos kliuvinių. ES sankcijos ir Rusijos atsakomosios sankcijos taip pat daro (ribotą) poveikį prekybai. Šiuo metu vykdoma nauja viešųjų pirkimų reforma, kuria aiškiai siekiama padidinti Rusijos prekių ir paslaugų dalį viešuosiuose pirkimuose, kuriuos vykdo ne tik vyriausybės įstaigos, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tai kelia didelį susirūpinimą svarbių ES eksporto sektorių, kaip antai vaistų, medicinos priemonių, mašinų ar motorinių transporto priemonių, atstovams, todėl Komisija atidžiai stebi pokyčius siekdama užtikrinti, kad priemonės atitiktų Rusijos įsipareigojimus PPO. Be to, labai didelį susirūpinimą kelia ir ypatingo Komisijos dėmesio sulaukia ketinimai imtis naujų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su daugelio kategorijų prekių unikaliu identifikavimu, stebėjimu ir atsekimu. |
D.PIETŲ KORĖJA
2019 m. Pietų Korėjoje pašalintos dvi kliūtys: viena kliūtis kosmetikos sektoriuje pašalinta visiškai, kita dėl jautienos – iš dalies.
Korėjos nacionalinė priešgaisrinės apsaugos agentūra norėjo daugumą kosmetikos gaminių klasifikuoti kaip pavojingus produktus, todėl būtų taikomi griežti laikymo ir platinimo reikalavimai, kuriuos pramonės atstovai laikė neįvykdomais. Šis klausimas buvo iškeltas ES ir Korėjos prekybos prekėmis komiteto posėdyje ir 2019 m. vasario mėn. Korėja kosmetikos gaminių į taikymo sritį neįtraukė.
Pietų Korėja neimportuoja jautienos ir kitų produktų iš ES valstybių narių dėl su GSE susijusių apribojimų, tačiau atnaujino importą iš kitų šalių, kurių OIE statusas toks pats kaip ES. Korėjos taikomų nepagrįstų ir diskriminacinių priemonių klausimas buvo keliamas daugelyje dvišalių susitikimų su Korėja įvairiais lygmenimis, taip pat PPO Sanitarijos ir fitosanitarijos komiteto bendrojoje sesijoje. 2019 m. patvirtintas importas iš Danijos ir Nyderlandų ir taip ši kliūtis iš dalies pašalinta. Vis dėlto importas iš kitų valstybių narių tebėra sustabdytas, taigi Komisija yra įsipareigojusi skubiai panaikinti šią nepagrįstą diskriminacinę kliūtį.
E.AUSTRALIJA
2019 m. Australijoje sėkmingai pašalintos dvi kliūtys, susijusios su kosmetika ir plieno bandymų standartais.
Australija numatė iš dalies pakeisti 2017 m. Cheminių medžiagų įstatymo projekto nuostatas dėl kosmetikos gaminių naujų cheminių sudedamųjų dalių bandymų. ES delegacija Australijos valdžios institucijoms nusiuntė laišką, kuriame pabrėžė, kad svarbu užtikrinti Australijos ir ES teisinių sistemų derėjimą. 2019 m. kovo mėn. priimtas 2019 m. Pramoninių cheminių medžiagų įstatymas yra suderintas su ES praktika.
„Standards Australia“ (pripažinta nacionalinė standartų įstaiga) pradėjo konsultacijas dėl keturių plieno bandymų standartų projektų, siūlydama, kad pagal Australijos standartą būtų galima nukrypti nuo ISO bandymų reikalavimų. Šis klausimas buvo iškeltas ES ir Australijos TP dialoguose. 2019 m. gruodžio mėn. standarto ISO 17607 rengimo procesas buvo nutrauktas.
F.KLIŪČIŲ PAŠALINIMO POVEIKIS
Ankstesniuose šios ataskaitos skyriuose analizavome su 2019 m. pašalintomis kliūtimis susijusius prekybos srautus (žr. 3 langelį).
Be to, šioje ataskaitoje pateikiami rezultatai, gauti atlikus išsamesnę analizę, grindžiamą ekonometriniu vertinimu, kiek padidėjo ES eksportas į kliūtį sudariusias šalis partneres po to, kai ta kliūtis buvo pašalinta. Šiuo tikslu atlikta regresinė analizė, kuria siekta kiekybiškai įvertinti poveikį 18 .
Šios ekonometrinės analizės rezultatas gali atspindėti ne visą Patekimo į rinką strategijos poveikį, nes dėl taikomos metodikos negalėjome įtraukti sudėtingų horizontaliųjų kliūčių, kurios daro poveikį prekėms, ir kliūčių, susijusių ne tik su prekėmis (pvz., su paslaugomis, viešaisiais pirkimais, investicijomis ar intelektinės nuosavybės teisėmis), kurios gali daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį įvairiems produktams per prekybos ir investicijų srautus.
Iš rezultatų matyti, kad šios grupės kliūčių
19
pašalinimas ES eksportuotojams apskritai davė apčiuopiamos naudos. Apskaičiuota, kad pašalinus kliūtis eksportas vidutiniškai padidėjo maždaug 60 proc. Pagal vertės rodiklius tai reiškia, kad dėl kliūčių pašalinimo 2014–2018 m. ES bendrovių papildomo eksporto vertė 2019 m. siekė maždaug 8 mlrd. EUR. Tai prilygsta naudai, gautai pašalinus prekybos kliūčių per kelerius ankstesnius metus, ir daugmaž atitinka dėl kai kurių mūsų prekybos susitarimų numatomą ES eksporto padidėjimą.
VI. ŽVILGSNIS Į JUNGTINES AMERIKOS VALSTIJAS
ES ir Jungtinės Valstijos viena kitai yra svarbiausios prekybos ir investavimo partnerės, kurios remiasi istoriniu įsipareigojimu atverti rinkas ir yra plačiausių bei glaudžiausių pasaulyje dvišalių ekonominių santykių pavyzdys. ES ir JAV taiko mažus tarifus (vidutiniškai 3 proc. ar mažesnius), o mūsų paslaugų rinkos yra palyginti atviros. ES ir JAV bendrovių tiekimo grandinės yra iš tiesų transatlantinės. Be to, pasaulinės problemos tinkamai išsprendžiamos tik tuomet, kai JAV ir ES veikia išvien. Vis dėlto šiuo metu šiuose santykiuose kyla naujų iššūkių.
2019 m. JAV nustačius tarifus 7,5 mlrd. USD vertės ES prekėms po to, kai PPO „Airbus“ byloje priėmė JAV palankų sprendimą, prekybos santykiuose padidėjo įtampa. Komisija išreiškė apgailestavimą dėl JAV sprendimo pradėti taikyti tarifus, nes jau buvo pateikusi pasiūlymą ginčą spręsti laikantis PPO reikalavimų. Komisija taip pat priminė JAV, kad dėl jų sprendimo nustatyti tarifus ES faktiškai būtų priversta pasinaudoti savo teise imtis atsakomųjų veiksmų, kai PPO arbitras vėliau 2020 m. lygiagrečioje byloje paskelbs sprendimą dėl „Boeing“.
Dėl antisubsidijų antidempingo muitų, kuriuos JAV nustatė sunokusioms alyvuogėms iš Ispanijos, 2019 m. kovo mėn. vyko PPO konsultacijos, tačiau ginčo išspręsti nepavyko, todėl 2019 m. gegužės mėn. ES paprašė sudaryti kolegiją. Muitai taikomi nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., taigi Ispanijos bendrovės negali patekti į JAV rinką.
Teigiamai vertintina tai, kad dėl JAV atlikto tyrimo dėl automobilių ir automobilių dalių importo nacionalinio saugumo aspekto kilusi tam tikra įtampa sumažėjo, kai 2019 m. lapkričio 13 d. terminas JAV imtis priemonių baigėsi Prezidentui nepaskelbus oficialaus sprendimo. Komisija ir toliau atidžiai stebės šį reikalą, nes ES nepritaria nuomonei, kad prekyba lengvaisiais automobiliais iš ES galėtų kelti grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
Kita vertus, spaudimas transatlantinei prekybai nesiliovė, nes JAV dėl esą nacionalinio saugumo priežasčių 2018 m. birželio mėn. nustatė tarifus ES plienui ir aliuminiui. ES patvirtino JAV eksportui į ES taikomus perbalansavimo tarifus ir pasiūlė juos atšaukti, kai tik JAV galės panaikinti savo tarifus. 2020 m. sausio mėn. JAV plieno ir aliuminio tarifus ėmė taikyti ir tam tikriems išvestiniams produktams; reaguodama ES 2020 m. balandžio mėn. nustatė perbalansavimo priemones trims JAV produktams (tam tikrų rūšių žiebtuvėliams, tam tikrų rūšių plastikinėms baldų bei kėbulų jungiamosioms detalėms ir žaidimo kortoms). Komisija pažymi, kad 2019 m. JAV atšaukė panašius muitus, kuriuos buvo nustačiusios tokioms partnerėms kaip Meksika ir Kanada.
Komisija taip pat išreiškė apgailestavimą, kad 2019 m. gruodžio 11 d. nutrūko PPO apeliacinio komiteto veikla iš esmės dėl to, kad JAV nesiliovė prieštaravusios naujam jos narių paskyrimui. Ji taip pat pažymėjo, kad taip suduotas labai stiprus smūgis tarptautinei taisyklėmis grindžiamai prekybos sistemai ir esminei įsipareigojimų, kuriuos PPO narės prisiėmė Urugvajaus derybų rato pabaigoje, pusiausvyrai. ES pritaria JAV nuomonei, kad PPO sistema turi būti iš esmės ir skubiai reformuota, ir šiais metais tiems partneriams, kurie nori toliau spręsti PPO ginčus taikydami privalomą ir nepriklausomą procesą ir turėdami galimybę pateikti apeliacinį skundą, pasiūlė laikinąjį susitarimą dėl apeliacijų.
Komisija vis dar yra susirūpinusi dėl dviejų 2017 m. JAV mokesčių mažinimo ir darbo vietų įstatymo specialiųjų nuostatų: nuostatos dėl mokesčių bazės erozijos ir kovos su piktnaudžiavimu mokesčio (angl. BEAT), kuriai būdingi tam tikri diskriminaciniai aspektai, ir nuostatos dėl užsienio valstybėse už nematerialųjį turtą gautų pajamų atskaitymo (angl. FDII), kuri gali būti draudžiama subsidija. 2019 m. JAV administracija patvirtino abiejų įstatymų įgyvendinimo taisykles.
Komisija atkreipė dėmesį į 2019 m. JAV su trečiosiomis šalimis pasirašytus dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus. Komisija mano, kad šie susitarimai keliais atžvilgiais kelia susirūpinimą dėl daugiašališkumo paisymo ir pasaulinių laisvosios prekybos taisyklių laikymosi. Pirma, Komisija abejoja, ar 2019 m. rugsėjo mėn. JAV ir Japonijos pasiektas ribotas susitarimas dėl žemės ūkio ir skaitmeninės prekybos atitiktų PPO laisvosios prekybos susitarimų standartus. Antra, Komisijai susirūpinimą kelia tai, kad į Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados susitarimą įtrauktos ribojamosios automobilių ir automobilių dalių kilmės taisyklės gali lemti prekybos ir investicijų srautų nukreipimą į kitas šalis, o tai neigiamai paveiks pasaulines tiekimo grandines ir padidins gamintojų ir klientų išlaidas. Trečia, Komisija yra susirūpinusi dėl 2019 m. gruodžio mėn. JAV ir Kinijos sudaryto „pirmojo etapo“ prekybos susitarimo, visų pirma dėl jame nustatytų didelių pirkimo prievolių, kurios neatitinka laisvosios rinkos principų ir PPO nediskriminavimo prievolių.
Komisijai susirūpinimą kelia 2020 m. vasario 3 d. JAV prekybos departamento (DOC) paskelbta galutinė taisyklė, pagal kurią DOC gali užsienio šalies valiutos nuvertėjimą laikyti kompensuotina subsidija JAV kompensacinių muitų procedūros tikslais. Komisija stebės, kaip įgyvendinama ši taisyklė, siekdama užtikrinti, kad tokios laisvai kintančio kurso valiutos kaip euras nebūtų nepagrįstai įtrauktos į JAV kompensacinių muitų procedūras. Komisija taip pat nerimauja dėl to, kad 2020 m. sausio 9 d. DOC pradėjo antidempingo ir kompensacinių muitų tyrimus dėl iš Vokietijos ir Italijos importuojamų kalto plieno skystinės dalies blokų. Į DOC tyrimus kaip kompensuotinos subsidijos įtrauktos kelios įtariamos ES subsidijos, įskaitant pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) pirmą kartą suteiktus nemokamus apyvartinius taršos leidimus. Komisija stebės šį procesą siekdama užtikrinti, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos principas nebūtų kvestionuojamas.
2019 m. gegužės mėn. JAV, pažeisdamos 1998 m. ES ir JAV susitarimą, aktyvavo Helmso ir Burtono akto 20 III antraštinę dalį ir sudarė sąlygas imtis veiksmų pagal IV antraštinę dalį. Administracija pradėjo taikyti priemones prieš ES bendrovių vadovus. ES dar kartą pareiškia griežtai prieštaraujanti ekstrateritoriniam JAV priemonių taikymui pagal minėtojo akto III ir IV antraštines dalis (pvz., JAV atsisakymui neleisti atvykti ES bendrovių atstovams), kurios prieštarauja tarptautinei teisei.
Galiausiai Komisija atidžiai stebės, kaip vyksta 2019 m. liepos mėn. pagal 1974 m. Prekybos susitarimų akto 301 skirsnį JAV pradėti tyrimai dėl Prancūzijos skaitmeninių paslaugų mokesčio. Komisija ne tik apskritai yra susirūpinusi dėl taikomų vienašalių metodų, kurie neatitinka taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos, bet ir mano, kad bet kokios prekybai taikomos priemonės turėtų būti sustabdytos, kol EBPO procesas dėl pasaulinio skaitmeninių paslaugų mokesčio bus sėkmingai užbaigtas.
Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis ES yra visokeriopai įsipareigojusi kartu su JAV dirbti pagal konstruktyvią darbotvarkę, kad būtų lengvinama prekyba ir investicijos, panaikintas nereikalingas biurokratizmas ir įvykdyta esminė PPO sistemos reforma. ES ir JAV bendradarbiavimas reguliavimo srityje šiandien yra toks pat būtinas, koks buvo visada.
IŠVADA
Šioje ataskaitoje apžvelgiamos tiesioginį poveikį ES bendrovėms darančios prekybos ir investavimo kliūtys, apie kurias yra pranešta ir kurios yra šalinamos naudojantis ES sustiprinta patekimo į rinką partneryste, vienijančia Komisiją, valstybes nares ir ES įmones.
2019 m. bendras kliūčių skaičius toliau didėjo, o tai rodo, kad prekybos santykiuose su daugeliu partnerių įsišaknijo protekcionizmas. 2019 m. pabaigoje ES patekimo į rinką duomenų bazėje buvo užregistruotos 438 veikiančios kliūtys, taigi tai yra kokybiniu požiūriu kitokia prekybos aplinka, kurioje ES turi visiškai kitaip siekti savo teisėtų interesų ir juos ginti.
Apskaičiuota, kad ES 27 prekybos srautų, kuriems 2019 m. padarė poveikį 43 naujos kliūtys, visų pirma varžančios IRT, automobilių ir elektronikos sektorius, vertė siekia net 35,1 mlrd. EUR. Paveiktos itin strateginės sritys, susijusios su ES technologiniu suverenumu.
ES veiksmai šalinant kliūtis buvo sėkmingi – 2019 m. pašalinta 40 kliūčių. Išsami ekonometrinė analizė rodo, kad pašalinus kliūtis ES bendrovės papildomai eksportavo už ne mažiau kaip 8 mlrd. EUR – šis rodiklis beveik prilygsta kai kurių mūsų laisvosios prekybos susitarimų naudai.
Daugeliu atvejų proveržis įvyko žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, o pašalinti pagrindines pramonės ir paslaugų kliūtis pasirodė sudėtingiau. Dėl šios priežasties taip pat reikia pertvarkyti ES metodiką, kad būtų užtikrinamas kliūčių šalinimas, vykdymas ir įgyvendinimas.
Geografiniu požiūriu taip pat išryškėjo tam tikrų esminių aspektų. 2019 m. vėl pirmavo Kinija – joje bendras kliūčių skaičius buvo didžiausias (38). Nors dvi su žemės ūkio maisto produktais susijusios kliūtys buvo pašalintos, strateginiuose sektoriuose (duomenų, kibernetinio saugumo, telekomunikacijų) atsirado didelį ekonominį poveikį darančios keturios naujos kliūtys. Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regione užfiksuota beveik pusė visų 2019 m. užregistruotų naujų kliūčių, o tai, deja, patvirtina nuogąstavimus dėl šiame pasaulio regione vis labiau plintančio protekcionizmo. Nors trys kliūtys buvo pašalintos, padėtis Rusijoje išliko sudėtinga. Naujos ir pašalintos kliūtys Australijoje ir Pietų Korėjoje prisidėjo prie 2019 m. rezultato ir sudarė didelę dalį ES prekybos srautų, kuriems galbūt padarytas poveikis.
Galiausiai, 2018 m. gerokai padaugėjus patekimo į rinką kliūčių, su Jungtinėmis Valstijomis susijusi padėtis 2019 m. nepagerėjo. Nors 2019 m. kliūčių nepašalinta, toliau dedame visokeriopas pastangas.
Kaip matyti iš šios ataskaitos, rodos, esama esminių pokyčių: prekybos santykiuose vis giliau įsišaknija protekcionizmas, kliūtys daro poveikį sektoriams, kurie yra ES technologinio suverenumo pagrindas, šalinti pramonės ir paslaugų kliūtis darosi vis sunkiau, o tam tikruose regionuose kliūtys plinta it užkratas. Savo teises giname vis labiau poliarizuotoje ir neapibrėžtoje prekybos aplinkoje, todėl būtini nauji ES interesų gynimo metodai.
Alžyre, Australijoje, Brazilijoje, Dominikos Respublikoje, Egipte, Filipinuose, Honkonge, Indonezijoje, Katare, Kazachstane, Kinijoje, Kolumbijoje, Libane, Malaizijoje, Maroke, Meksikoje, Pakistane, Pietų Korėjoje, Saudo Arabijoje, Singapūre, Taivane ir Turkijoje.
Sanitarijos ir fitosanitarijos srityje iškilo naujų kliūčių, kai trečiosios šalys uždraudė eksportą iš visos tam tikrų ES valstybių narių teritorijos, užuot apribojimus taikiusios tik toms vietovėms, kuriose pasireiškė gyvūnų liga. ES skirstymo į regionus politika nebuvo pripažinta. ES stengėsi pašalinti tas kliūtis ir tebesistengia panaikinti panašias iki 2019 m. iškilusias kliūtis.
„Kiti sektoriai“ apima šiuos sektorius: keramikos ir stiklo, cheminių medžiagų, statybos pramonės, vynų ir spiritinių gėrimų, tekstilės ir odos, geležies, plieno ir spalvotųjų metalų, taip pat kitus pramonės sektorius.
