52020AR3381

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020AR3381 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020AR3381

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos gaivinimo po COVID-19 pandemijos planas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir techninės paramos priemonė“

COR 2020/03381

OL C 440, 2020 12 18, p. 160–182 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2020 12 18

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 440/160

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos gaivinimo po COVID-19 pandemijos planas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir techninės paramos priemonė“

(2020/C 440/24)

Pagrindinis pranešėjas

Christophe ROUILLON (FR/ESP), Kuleno meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė,

COM(2020) 408 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė,

COM(2020) 409 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

1 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), apimantis darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Europos ir Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius ir regioninius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą , vadovaujantis aiškiais nacionaliniais ir regioniniais rodikliais . Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdamos į jų atstovaujamų įvairių teritorijų ypatumus, rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos , kuriamos bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir remiantis elgesio kodeksu, nustatančiu pagrindines tinkamo valdymo gaires, susijusias su gaivinimo planų ir projektų rengimu, turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Šios strategijos taip pat būtinos siekiant nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, kuri bus gaunama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos ekonomikos gaivinimo fondo ir pagal programą „InvestEU“, pridėtinę vertę;

Paaiškinimas

Reikia suderinti šios konstatuojamosios dalies turinį su siūlomo reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl programos „InvestEU“ turiniu, visų pirma pripažįstant vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį Europos semestre ir užtikrinant Sąjungos lėšų ir priemonių naudojimo nuoseklumą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad semestro programa turi apimti DVT.

2 straipsnis

COM(2020) 408 final – 4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. […] Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines ir socialines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ir skirtingai teritorijas paveikusiais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. […] […] Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti , būtų solidari, stiprintų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbu, kad Europos Sąjunga remtų valstybių narių reformas ir investicijas, kuriomis įgyvendinami Europos Sąjungos tikslai, šalinami ekonomikos struktūriniai trūkumai, didinamas jos atsparumas ir prisidedama prie tvaraus vystymosi tikslų ir Europos žaliąjį kursą atitinkančio ekonomikos modelio ;

Paaiškinimas

Kadangi pasiūlymo dėl reglamento teisinis pagrindas yra SESV 175 straipsnio 3 dalis, būtina jo tiksluose aiškiai nurodyti sanglaudą.

3 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

Paaiškinimas

Dubliuojasi su ankstesne konstatuojamąja dalimi.

4 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos , įskaitant didžiąją dalį vietos ir regionų valdžios vykdomų viešųjų investicijų, dažnai drastiškai mažinamos , o tai daro neigiamą poveikį ekonominiam vystymuisi ir ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Tačiau , siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, užtikrinti tvarų ir solidarų augimą, stiprinti gyventojams teikiamų esminių paslaugų infrastruktūrą ir prisidėti prie darbo vietų kūrimo, labai svarbu atgaivinti investicijas į darnaus vystymosi projektus, gyvenimo kokybės gerinimą, žinių ekonomiką ir paramą perėjimui prie skaitmeninės ir švarios energijos , visų pirma, didinant energijos vartojimo efektyvumą būstų sektoriuje . Šios investicijos taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau kaip pusę viešųjų investicijų ES ir joms ypač didelį poveikį daro investicijų mažinimas krizės laikotarpiu. Taip pat svarbu priminti neigiamas šio nepakankamo investavimo pasekmes.

5 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;

Paaiškinimas

Šis teiginys yra diskutuotinas, visų pirma atsižvelgiant į Europos struktūrinių ir investicijų fondų vaidmenį sprendžiant per Europos semestrą nustatytas problemas.

6 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė ). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą ir pakankamą finansinę paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse ir vietos ir regionų valdžios institucijose, visų pirma siekiant naujos tvaraus augimo strategijos, pateiktos Europos žaliajame kurse, tikslų, taip pat užtikrinti koordinuotam reagavimui būtinus valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumus finansuojant regiono ar vietos lygmens stebėsenos padalinio įsteigimą , pagal šį reglamentą turėtų būti nustatytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas (toliau – Fondas) .

Paaiškinimas

Žodis „priemonė“ atrodo pernelyg technokratinis ir nepakankamai įsitvirtinęs teritorijose. Vietos ir regionų valdžios institucijos, be kita ko, yra atsakingos už daugiau kaip pusę viešųjų investicijų ES. Jos taip pat yra pagrindiniai veikėjai siekiant sanglaudos, darnaus vystymosi tikslų ir ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos. Joms turi būti suteikta galimybė visapusiškai pasinaudoti mechanizmu. Turi būti paaiškintas galimas „bendras“„priemonės“ pobūdis.

7 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu įsteigtas fondas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – bent 30 % ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti . Kadangi tam tikrų ES politikos sričių galimas indėlis siekiant šio tikslo yra pervertintas (1), Fondas turėtų šį trūkumą kompensuoti bent 40 % savo išlaidų skirdamas klimato politikos veiksmams;

Paaiškinimas

Norima dar kartą pabrėžti RK poziciją, priimtą 2019 m. spalio mėn. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuomonėje dėl DFP, kurią 2018 m. spalio mėn. pateikė Nikola Dobroslavić (EPP/HR).

8 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 13 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais sustabdyti sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo terminą ir sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais panaikinti šiuos sustabdymus, susijusius su minėtais atitinkamais atvejais;

9 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti , mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;

Fondo bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslu jis turėtų padėti gerinti valstybių narių ir visų Europos Sąjungos teritorijų atsparumą, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, kuris yra skirtingas ne tik valstybėse narėse, bet ir kiekvienos valstybės narės teritorijoje, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – DVT tikslų įgyvendinimas iki 2030 m. ir neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;

10 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų , aktualų, veiksmingą ir efektyvų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus . Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų atitikti Europos pridėtinės vertės principą. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso, skaitmeninės darbotvarkės , pramonės ir MVĮ strategijų, Europos įgūdžių darbotvarkės, Vaiko garantijų iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus . Bent 40 % ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams skirtų lėšų turėtų būti nukreipta klimato ir biologinės įvairovės veiksmų integravimui ir aplinkos tvarumo tikslų siekimui.

11 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 18 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir , jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo planus, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų turėti galimybę per Europos semestrą lygiomis teisėmis priimti sprendimą dėl ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo padėties Sąjungoje. Šis sprendimas turėtų būti grindžiamas Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais ir visų pirma remiantis kiekybiniais ir kokybiniais darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo rodikliais. Be to, šis sprendimas turėtų būti rengiamas įtraukiant Europos regionų komitetą į Europos gaivinimo planų sistemos nustatymą ir į Europos semestro programos laikymąsi stebinčių įstaigų veiklą, įgaliojant jį du kartus per metus atlikti gaivinimo planų įgyvendinimo teritorijose vertinimą;

12 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 21 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo planą. Laikantis subsidiarumo ir partnerystės principų, ekonomikos gaivinimo planas turėtų būti parengtas glaudžiai ir struktūriškai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kadangi remtinos reformos ir investicijos priklauso jų kompetencijai, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje. Ekonomikos gaivinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo plano poveikis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos, valstybių narių , Europos regionų komiteto ir vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi pagrindinius politinius įgaliojimus ir finansinę atsakomybę siekti fondų (sanglaudos, tvaraus vystymosi ir kt.) tikslų, todėl labai svarbu, kad gaivinimo planai būtų parengti glaudžiai ir struktūriškai su jomis bendradarbiaujant. Tai susiję ne tik su priemonės teisėtumu ir teisingumu, bet ir su jos veiksmingumu. Pagal priemonės teisinį pagrindą taip pat reikalaujama, kad į planus būtų įtraukta ataskaita apie finansuojamų priemonių poveikį sanglaudai.

13 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 33 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas ketvirtį per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;

kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas pusmetį turėtų teikti ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimo pažangą;

Paaiškinimas

Reikalavimas kas ketvirtį pateikti ataskaitas gali būti pernelyg didelė biurokratinė našta.

14 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 37 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;

tikslinga, kad Komisija kasmet Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui teiktų šiuo reglamentu nustatyto Fondo įgyvendinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal ekonomikos gaivinimo planus ir šių planų įgyvendinimo teritorijose vertinimas ; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Fondui pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Fondo tikslams įgyvendinti;

15 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 1 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė) . […]	Šiuo reglamentu nustatomas ekonomikos gaivinimo fondas (toliau – Fondas) . […]

Paaiškinimas

Suderinta su 8 konstatuojamosios dalies pakeitimu; sąvoka „priemonė“ atrodo pernelyg technokratiška ir gali klaidinti atsižvelgiant į tai, kad fondo veiksmai grindžiami dotacijomis ir paskolomis.

16 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) YYY/XX [pakeitęs BNR];

1.	Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) YYY/XX [pakeitęs BNR];

2.	finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama, kurią galima skirti arba kuri skirta valstybėms narėms pagal Priemonę; ir

2.	finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama, kurią galima skirti arba kuri skirta valstybėms narėms pagal Priemonę;

3.	Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje nustatytas procesas.

3.	Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 2-a straipsnyje nustatytas procesas;

reformos, atitinkančios reikalavimu s Fondo paramai gauti, tai yra reformos, kuriomis:

i)	įgyvendinami ES sutarties tikslai;

ii)	prisidedama prie regionų konvergencijos ir regioninių skirtumų mažinimo, įskaitant teritorinių struktūrinių kliūčių šalinimą, laikantis Reglamento teisinio pagrindo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)175 straipsnio;

iii)	skatinamos investicijos ir užtikrinamas tvarus ilgalaikis augimas, derantis su darnaus vystymosi tikslais;

5.	principo „nedaryti reikšmingos žalos“ laikymasis reiškia, kad susilaikoma nuo ekonominės veiklos, kuria daroma didelė žala aplinkos tikslams pagal Reglamento (ES) 2020/852 (Taksonomijos reglamentas) 17 straipsnio nuostatas rėmimo arba vykdymo;

6.	būtiniausios apsaugos priemonės tai Reglamento (ES) Nr. 2020/852 (Taksonomijos reglamentas) 18 straipsnyje apibrėžtos procedūros.

Paaiškinimas

Pakartojama apibrėžtys, kurias RK jau pasiūlė 2018 m. gruodžio 5 d. priimtoje nuomonėje „Reformų rėmimo programa ir Europos investicijų stabilizavimo priemonė“ (ECON-VI/037).

17 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 4 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo fondo tikslas yra teikti valstybėms narėms ir vietos ir regionų valdžios institucijomis finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

18 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 5 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagal šią Priemonę įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės:

Pagal šį Fondą įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės:

Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta 334 950 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis, skirta negrąžintinai paramai įgyvendinant, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 4 ir 8 dalių. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šios sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas.

Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta 360 000 000 000 EUR suma 2018 m. kainomis, skirta negrąžintinai paramai įgyvendinant, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 4 ir 8 dalių. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šios sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas.

b)	Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta 267 955 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis, skirta paskolos paramai valstybėms narėms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 5 dalies.

b)	Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta 312 500 000 000 EUR suma 2018 m. kainomis, skirta paskolos paramai valstybėms narėms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 5 dalies.

Paaiškinimas

Atnaujinta remiantis 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis.

19 konstatuojamoji dalis

COM(2020) 408 final – 6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

Paaiškinimas

Dėl šios galimybė pervesti lėšas iš Struktūrinių ir investicijų fondų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondą kyla recentralizavimo rizika ir abejonių dėl struktūrinių ir investicijų fondų valdymo pagal partnerystės principą.

20 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų

1. Jei valstybėje narėje nustatomi visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, kurie daro poveikį Sąjungos patikimam finansų valdymui arba finansinių interesų apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento […/…] dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų 3 straipsnyje, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.

17 straipsnyje nurodytas termino sustabdymas pradedamas taikyti kitą dieną po 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Mokėjimų sustabdymo atveju taikoma Reglamento […/…] dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų 4 straipsnio 3 dalis.

2. Jei Komisijos pateiktas vertinimas pagal Reglamento […/…] dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų 6 straipsnį yra teigiamas, ji įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas.

Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

3. Tačiau, jei atitinkama valstybė narė netinkamai naudoja skirtą finansavimą arba esant teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, regionų ir vietos lygmens veiksmai, kuriais prisidedama prie tų problemų sprendimo, ir toliau turėtų būti remiami pagal Priemonę;

21 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 10 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Didžiausias finansinis įnašas	Didžiausias finansinis įnašas
Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju nacionaliniu produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu.	Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi ir atsižvelgiant į sveikatos krizės padarytą neigiamą poveikį bendrajam nacionaliniam produktui (BVP) vienam gyventojui ir nedarbo lygiu.

22 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 11 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Finansinio įnašo skyrimas	Finansinio įnašo skyrimas
1. Laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 334 950 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.	1. 1. Laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 252 000 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo planus.
2. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. , jei bus finansinių išteklių, Komisija gali skelbti kvietimus tekti paraiškas pagal Europos semestro tvarkaraštį. Tuo tikslu ji paskelbia orientacinį kvietimų teikti paraiškas, kuriuos ketinama organizuoti tuo laikotarpiu, tvarkaraštį ir nurodo kiekvienam kvietimui likusią sumą. Kiekviena valstybė narė gali teikti pasiūlymą, kad savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti gautų didžiausią sumą neviršijančią sumą, atitinkančią jai paskirtą turimos paskirstyti sumos dalį, kaip nurodyta I priede.	2. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlys peržiūrėti I priede nustatytą metodiką iki 2022 m. birželio 15 d., kad būtų galima susitarti dėl dar turimų 108 000 000 000 EUR paskirstymo ir atsižvelgti į pandemijos teritorinį, ekonominį ir socialinį poveikį 2020–2021 m. laikotarpiu remiantis konsoliduotais statistiniais duomenimis.

Paaiškinimas

Ištekliai, jei jų liks, neturėtų būti skirstomi konkurso tvarka, o remiantis faktiniais statistiniais 2020–2021 m. laikotarpio duomenimis.

23 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 14 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės gali naudotis techninės paramos priemone nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė]. Nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos taikyti priemonės, susijusios su ekonominėmis ir socialinėmis COVID-19 pandemijos pasekmėmis, laikomos tinkamomis finansuoti. Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ne mažiau kaip 40 % kiekvienam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtos sumos nukreipiama klimato ir biologinės įvairovės veiksmų integravimui ir aplinkos tvarumo tikslų siekimui. Komisija deleguotuoju aktu nustato atitinkamą metodiką, siekdama padėti valstybėms narėms įvykdyti šį reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation ES“ yra orientuota į ateitį, ir pripažįstant Skaitmeninės įgūdžių darbotvarkės, Vaiko garantijų iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą siekiant užtikrinti, kad šiandienos jaunimas netaptų „suvaržymų karta“, kiekvienu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu turi būti prisidedama prie ilgalaikės žalos jaunimo perspektyvoms darbo rinkoje mažinimo ir jų bendros gerovės didinimo, pasitelkiant kokybiško užimtumo, švietimo ir kvalifikacijų sprendimus bei jaunimui skirtas atsakomąsias priemones.

24 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 15 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.	Atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d.

Paaiškinimas

Europos semestro nustatyti terminai vargu ar yra tinkami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „prijungimui“, jau nekalbant apie „išankstinio pranešimo“ pateikimą ankščiau nei prieš šešis mėnesius. Kompetentingoms institucijoms turi būti suteikta daugiau lankstumo ir prisitaikymo galimybių planams pateikti.

25 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 15 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai:

(…)

Ekonomikos gaivinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai:

(…)

c)	paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;

c)	paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir kaip ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;

Pakeitimas 26

COM(2020) 408 final – 15 straipsnio 3 dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

d)	išsamus paaiškinimas, kaip numatytomis priemonėmis tikimasi užtikrinti, kad bent 40 % ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui prašomos sumos būtų skiriama klimato ir biologinės įvairovės veiksmų ir aplinkos tvarumo tikslų integravimui, laikantis 14 straipsnio 1 ir 2 dalies;

27 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 15 straipsnio 4 dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Rengdamos pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo planų ir tuo atveju, kai remtinos reformos ir investicijos priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, kaip apibrėžta nacionalinėje teisinėje sistemoje, valstybės narės sukuria struktūrinio bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis mechanizmą, kad jos visapusiškai dalyvautų šiame procese ir būtų laikomasi subsidiarumo principo. Valstybės narės tai nurodo ekonomikos gaivinimo plane.

Paaiškinimas

Žr. 21 konstatuojamosios dalies pakeitimą.

28 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 16 straipsnio 3 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

(…)

Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

(…)

b)	ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;

b)	ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos , darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo arba dėl to kylančių uždavinių;

29 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 20 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

20 straipsnis

Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

20 straipsnis

Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos.

Atitinkama valstybė narė du kartus per metus praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ataskaitos.

Paaiškinimas

Žr. 33 konstatuojamosios dalies pakeitimą.

30 pakeitimas

COM(2020) 408 final – 15 straipsnio 22 dalis (nauja)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė

1. Komisija parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę (toliau – Suvestinė), kurioje nurodomas kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų suderintų reformų ir investicijų statusas.

2. Suvestinėje pateikiami pagrindiniai rodikliai, pavyzdžiui, socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos rodikliai, kuriais vertinama pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus visose prioritetinėse politikos srityse, apibrėžiančiose šio reglamento taikymo sritį, taip pat stebėsenos proceso, susijusio su atitiktimi minimaliai išlaidų daliai klimato ir kitiems aplinkos tikslams, santrauka.

3. Suvestinėje nurodomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų atitinkamų tarpinių tikslų įgyvendinimo laipsnis ir rasti trūkumai, taip pat Komisijos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus būtų galima pašalinti.

4. Suvestinėje taip pat pateikiama pagrindinių valstybėms narėms pateiktų rekomendacijų, susijusių su jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, santrauka.

5. Suvestinė yra pagrindas valstybėms narėms nuolat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Keitimasis patirtimi bus reguliariai vykdomas kaip struktūrinis dialogas.

6. Rezultatų suvestinė nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama Komisijos interneto svetainėje. Joje nurodomas mokėjimo prašymų, mokėjimų, finansinio įnašo sustabdymų ir panaikinimų statusas.

7. Komisija pateikia rezultatų suvestinę kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme.

Paaiškinimas

Priemonių veiksmingumas turėtų būti išmatuojamas ir skaidrus.

Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė

Pakeitimas 31

COM(2020) 409 final – 4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetų, kurie bus remiami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Jos taip pat turėtų padėti darniai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti programų, kurias Sąjunga visų pirma remia struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšomis, bei kitų programų teikiamos finansinės paramos pridėtinę vertę;

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Kad sustiprintų tuos reformų prioritetus, valstybės narės , bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis pagal jų kompetenciją, rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas Šios strategijos pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetų, kurie bus remiami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Jos taip pat turėtų padėti darniai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti programų, kurias Sąjunga visų pirma remia struktūrinių ir sanglaudos fondų, Europos ekonomikos gaivinimo fondo ir programos „InvestEU“ lėšomis, bei kitų programų teikiamos finansinės paramos pridėtinę vertę;

Paaiškinimas

Šios dalies turinys turėtų būti suderintas su siūlomo reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl programos „InvestEU“ turiniu ir su pasiūlymu dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, be to, reikia pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį Europos semestre. Taip pat reikėtų priminti, kad semestro programa turi apimti darnaus vystymosi tikslus.

32 pakeitimas

COM(2020) 409 final – 8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

bendrasis techninės paramos priemonės tikslas turėtų būti skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos ekonominiam ir socialiniam atsigavimui, atsparumui ir konvergencijai pasiekti. Tuo tikslu ji turėtų padėti stiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiais uždaviniais;

bendrasis techninės paramos priemonės tikslas turėtų būti skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos ekonominiam ir socialiniam atsigavimui, atsparumui ir konvergencijai pasiekti. Tuo tikslu ji turėtų padėti stiprinti valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, susijusius su institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančiais uždaviniais;

Paaiškinimas

Būtina užtikrinti nuoseklumą su pasiūlymo dėl reglamento 2 ir 4 straipsniais, kuriuose nustatyta, kad priemonės tikslas – remti visas valstybių narių valdžios institucijas, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios yra atsakingos už didelės dalies Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, taip pat už daugiau kaip pusę viešųjų investicijų ir trečdalį visų viešųjų išlaidų.

33 pakeitimas

COM(2020) 409 final – 10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekdama padėti valstybėms narėms patenkinti su reformomis susijusius poreikius visose pagrindinėse ekonomikos ir socialinėse srityse, Komisija , valstybei narei paprašius, turėtų toliau teikti techninę paramą daugelyje įvairių politikos sričių, įskaitant sritis, susijusias su viešųjų finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, verslo aplinka, finansų sektoriumi, produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, darniu vystymusi, visuomenės sveikata ir socialine gerove. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka;

Komisija, vienai iš nacionalinės valdžios institucijų paprašius, turėtų toliau teikti techninę paramą srityse, kurios yra neatsiejamos nuo ES sutarties tikslų įgyvendinimo ir susijusios su viešųjų finansų ir turto valdymu, institucine ir administracine reforma, verslo aplinka, finansų sektoriumi, vietos produktų, paslaugų ir darbo rinkomis, švietimu ir mokymu, darniu vystymusi, visuomenės sveikata, socialine gerove ir lyčių lygybe . Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmams, kuriais skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka , visų pirma mažinti moterų skaitmeninę atskirtį ;

Paaiškinimas

Suderinama su teisiniais 4 ir 2 straipsnių pakeitimais. Žr. 8 konstatuojamosios dalies pakeitimą.

34 pakeitimas

COM(2020) 409 final – 2 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) techninė parama – priemonės, padedančios valstybėms narėms vykdyti institucines, administracines, augimą skatinančias ir atsparumą didinančias reformas;

(1) techninė parama – priemonės, padedančios nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms vykdyti institucines, administracines, tvarų augimą ir sanglaudą skatinančias ir atsparumą didinančias reformas . Kad būtų galima pasinaudoti techninės paramos priemone, tokios reformos turi atitikti šiuos kriterijus:

(i)	jos turi būti būtinos Europos Sąjungos sutarties tikslams įgyvendinti;

ii)	jomis turi būti prisidedama prie regionų konvergencijos ir regioninių skirtumų mažinimo laikantis Reglamento teisinio pagrindo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)175 straipsnio;

iii)	jomis gali būti paskatintos viešosios investicijos ir ilgalaikis, tvarus ir integracinis augimas, atitinkantis darnaus vystymosi tikslus.

Paaiškinimas

Suderinama su 2 straipsnio 2 dalimi ir 4 straipsniu, kiek tai susiję su subjektais, kuriems skirta priemonė, taip pat su 3, 4 ir 5 straipsniais, kiek tai susiję su reformų tikslu.

35 pakeitimas

COM(2020) 409 final – 3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos norint užtikrinti ekonomikos ir socialinį atsigavimą, atsparumą ir į pažangą orientuotą ekonominę ir socialinę konvergenciją, taip pat remti valstybių narių pastangas stiprinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, atsižvelgiant į institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančius uždavinius.

Priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą remiant valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas įgyvendinti reformas, kurios yra būtinos norint užtikrinti ekonomikos ir socialinį atsigavimą, atsparumą ir į pažangą orientuotą ekonominę ir socialinę konvergenciją, taip pat remti valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas stiprinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisę, atsižvelgiant į institucijoms, valdymo sistemai, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams kylančius uždavinius.

36 pakeitimas

COM(2020) 409 final – 5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos įgyvendinimo politika, e. valdžios sprendimai, e. viešasis pirkimas, junglumas, prieiga prie duomenų ir jų valdymas, e. mokymasis, dirbtinio intelekto sprendimų naudojimas, darnaus vystymosi aplinkosaugos ramstis ir aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmai, judumas, skatinama žiedinė ekonomika, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai, užtikrintas energijos šaltinių įvairinimas ir energetinis saugumas, taip pat žemės ūkio sektoriaus, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugos, žuvininkystės ir tvarios kaimo vietovių plėtros politika, ir

skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos įgyvendinimo politika, e. valdžios sprendimai, e. viešasis pirkimas, junglumas, prieiga prie duomenų ir jų valdymas, e. mokymasis, dirbtinio intelekto sprendimų naudojimas, darnaus vystymosi aplinkosaugos ramstis ir aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmai, judumas, skatinama žiedinė ekonomika , visas vandens ciklas , energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai, užtikrintas energijos šaltinių įvairinimas ir energetinis saugumas, taip pat žemės ūkio sektoriaus, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugos, žuvininkystės ir tvarios kaimo vietovių plėtros politika, ir

Paaiškinimas

Vandens sektorius yra vienas svarbiausių sektorių Europos piliečių gerovei ir Europos ekonomikai, nes vanduo yra pagrindinis išteklius, be to, tai ekonomikos sektorius, kuriame kuriamos tvarios ir kokybiškos darbo vietos. Atsinaujinančios energijos naudojimas yra vienas iš pagrindinių kovos su klimato kaita tikslų.

37 pakeitimas

COM(2020) 409 final – 8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybė narė , norinti gauti techninę paramą pagal priemonę, pateikia techninės paramos prašymą Komisijai, nurodydama remtinas politikos sritis ir prioritetus, patenkančius į 5 straipsnyje nustatytą taikymo sritį. Šie prašymai pateikiami ne vėliau kaip kalendorinių metų spalio 31 d. Komisija gali parengti gaires dėl pagrindinių elementų, įtrauktinų į paramos prašymą.

1. Nacionalinė, regionų ar vietos valdžios institucija, norinti gauti techninę paramą pagal priemonę, pateikia techninės paramos prašymą Komisijai, nurodydama remtinas politikos sritis ir prioritetus, patenkančius į 5 straipsnyje nustatytą taikymo sritį. Šie prašymai pateikiami ne vėliau kaip kalendorinių metų spalio 31 d. Komisija gali parengti gaires dėl pagrindinių elementų, įtrauktinų į paramos prašymą.

2. Valstybės narės gali pateikti techninės paramos prašymą esant toliau nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su:

2. Nacionalinės, regionų ar vietos valdžios institucijos gali pateikti techninės paramos prašymą esant toliau nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su:

a)	valstybių narių iniciatyva vykdomų reformų, ypač skirtų ekonomikos atsigavimui [pagal Reglamentą (ES) Nr. YYY/XX], tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei atsparumo didinimui užtikrinti, įgyvendinimu;

(…)

a)	nacionalinių, regionų ar vietos valdžios institucijų iniciatyva vykdomų reformų, ypač skirtų ekonomikos atsigavimui [pagal Reglamentą (ES) Nr. YYY/XX], tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei atsparumo didinimui užtikrinti, įgyvendinimu;

(…)

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės klausimu

palankiai vertina tai, kad šios naujos priemonės biudžetas, kurį sudaro 360 mlrd. EUR dotacijų ir 312,5 mlrd. EUR paskolų, panaudotinų iki 2024 m. pabaigos, yra makroekonominis atsakas, prilygstantis 2020 m. patirtam nuosmukiui, kuris yra didžiausias per visą Europos Sąjungos istoriją ir dėl kurio BVP 2020 m. sumažėjo 8,3 % (1) RK taip pat pritaria pasiūlyme nustatytai dotacijų ir paskolų pusiausvyrai. Rizika, kad toliau didės socialiniai ir ekonominiai skirtumai, pateisina spartų Europos ekonomikos gaivinimo plano ir ES biudžeto po 2020 m. priėmimą ir įgyvendinimą, prasidėsiantį jau 2020 m. rudenį;

pabrėžia, kad pasiūlymo teisinis pagrindas (SESV 175 straipsnis) yra susijęs su sanglaudos tikslu, todėl reiškia susirūpinimą, kad Komisijos pasiūlyme skiriama mažai dėmesio teritoriniam aspektui, nors valstybės narės ir jų teritorijos patyrė ne vienodą koronaviruso krizės socialinį ir ekonominį poveikį: pirma, poveikis sveikatai ir žmonėms yra iš esmės teritorinio pobūdžio, o sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos pajėgumai yra netolygiai pasiskirstę; antra, prevencinės koronaviruso priemonės taip pat skyrėsi pagal savo trukmę ir griežtumą atsižvelgiant į sveikatos padėtį regione ir, trečia, kai kurie ekonomikos sektoriai patyrė neproporcingą poveikį, o socialiniai ir ekonominiai padariniai vietoms ir regionams priklauso nuo pagrindinių veiklos sektorių, užimtumo padėties ir kiekvienos teritorijos sąsajų su pasaulinėmis vertės grandinėmis. Todėl, nesant konkrečių rizikos mažinimo priemonių, koronaviruso krizė gali paskatinti arba sustiprinti regioninius skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų. Sanglauda ir solidarumas turi būti mūsų investavimo prioritetų pagrindiniai tikslai;

įspėja, kad Europos semestras, kaip Fondo (pasiūlyme vadinamos „Priemonės“) valdymo mechanizmas, išlieka centralizuotas ir pagal principą „iš apačios į viršų“ taikomas valdymo būdas, kuris nėra tinkamas priemonei, kuria siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, todėl pakartoja savo pasiūlymą dėl elgesio kodekso, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į Europos semestrą (2). Šį kodeksą kaip niekad būtina skubiai priimti, kad semestras taptų skaidresnis, įtraukesnis ir demokratiškesnis, taip pat veiksmingesnis, nes jame dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos;

pripažįsta, kad konkrečios gaivinimo priemonės pagal programą „Next Generation ES“ atveria visoms teritorijoms, ypač toms, kurios labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, kilusios dėl COVD-19 pandemijos, galimybes skatinti savo ekonomikos modelio modernizavimą ir stiprinti jo našumą bei atsparumą. Vis dėlto apgailestauja, kad siūlomas pirmųjų 70 % asignavimų paskirstymas pervedant lėšas iš Europos ekonomikos gaivinimo fondo yra pagrįstas socialiniais -ir ekonominiais rodikliais iki sveikatos krizės ir neatsižvelgiama į pandemijos poveikį šiems rodikliams, nors krizės ekonominis poveikis teritorijoms yra nevienodas;

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos nuosmukis vyksta tuo metu, kai daugelis pagrindinių pramonės sektorių jau ir taip susiduria su dideliais sunkumais dėl skaitmeninės ir ekologinės transformacijos. Kad galėtų valdyti pokyčius, ES neturi atsilikti pasaulinėje konkurencinėje kovoje dėl inovacijų. Tam reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei į įgūdžių įgijimą ir tobulinimą; ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė taip pat turėtų būti naudojama sudaryti sąlygas šioms investicijoms;

todėl primygtinai reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų rengiant ekonomikos gaivinimo planus, vykdant struktūrinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, nes remtinos reformos ir investicijos priklauso vietos ir regionų kompetencijos sričiai ir tai atitinka nacionalinę teisinę valdžios lygmenų įgaliojimų paskirstymo sistemą. Komitetas ragina Komisiją, konsultuojantis su RK, 2020 m. rudenį šiuo tikslu pateikti gaires. RK savo ruožtu įsipareigoja du kartus per metus rengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo teritorijose vertinimą;

be to, mano, kad Europos semestro nustatyti terminai vargu ar yra taikytini ekonomikos gaivinimo planų „prijungimui“ prie nacionalinių reformų programų, jau nekalbant apie „išankstinio pranešimo“ pateikimą ankščiau nei prieš šešis mėnesius. Kompetentingoms institucijoms turi būti suteikta daugiau lankstumo ir prisitaikymo galimybių savo planams pateikti;

atkreipia dėmesį į tai, kad rugsėjo 17 d. Komisija vienu metu paskelbė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gaires (3) ir Metinę tvaraus augimo strategiją (Annual Sustainable Growth Strategy, ASGS). Atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad:

—	atrodo, jog dabar Komisija siūlo sujungti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nacionalines reformų programas ir nebeplanuoja siūlyti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų,

—

nors Komisija ragina valstybes nares nurodyti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų institucinį pobūdį, taip pat savo nacionalinių ir (arba) regioninių parlamentų, kitų regioninių ir (arba) vietos valdžios institucijų ir nacionalinių patariamųjų organų, pavyzdžiui, nacionalinių fiskalinių tarybų ir nacionalinių produktyvumo tarybų vaidmenį priimant sprendimus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo ir (arba) pateikimo, nekeliamas joks reikalavimas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo juos rengiant,

—	neatrodo, kad teritorinis aspektas šiuose dokumentuose būtų programavimo prioritetas,

—

Komisija pristato 7 pavyzdines iniciatyvas (4), į kurias, tikimasi, bus įtraukti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai. Šios pavyzdinės iniciatyvos gali būti laikomos papildomais apribojimais strategiškai programuojant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Be to, nė viena iš šių 7 pavyzdinių iniciatyvų nėra susijusi su socialine sanglauda, nors COVID-19 pandemija jai pakenkė;

Siūlo kartu su Europos Komisija surengti „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo forumą“, siekiant sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant gaivinimo planą ir įvertinti jo indėlį į sanglaudą ir ekologinę ir skaitmeninę pertvarką;

galiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė už daugiau kaip pusė viešųjų investicijų ES, kurių didžioji dalis susijusi su pagrindiniais sektoriais, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų, būsto, transporto ar turizmo, todėl būtų absurdiška, jei jos negalėtų pasinaudoti šia parama viešosioms investicijoms. Tokia parama ypač reikalinga krizės metu, nes per pastarąjį dešimtmetį išryškėjo neigiamos procikliškos viešųjų investicijų mažinimo pasekmės, o ši parama pernelyg dažnai buvo naudojama kaip koregavimo kintamasis esant biudžeto suvaržymams;

10.

pabrėžia, kad siūloma priemonė turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant klimato klausimus, tačiau mano, kad gaivinimo planuose turėtų būti numatyta bent 40 % išlaidų skirti klimato politikos veiksmams, kad Europos Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus klimato srityje. RK taip pat mano, kad į Komisijos pasiūlymą turėtų būti įtraukti visi darnaus vystymosi tikslai, kaip strateginio planavimo pagrindas;

11.

nepritaria galimybei pervesti lėšas iš Struktūrinių ir investicijų fondų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (6 straipsnis), nes dėl tokios galimybės kyla recentralizavimo rizika ir abejonių dėl struktūrinių ir investicijų fondų valdymo pagal partnerystės principą;

12.

mano, kad nuostatų dėl makroekonominių sąlygų taikymas yra naudinga priemonė siekiant prisidėti prie tikslingo ES lėšų naudojimo valstybėse narėse;

13.

pakartoja savo raginimą laikantis subsidiarumo principo aiškiai apibrėžti reformas, kurioms gali būti teikiama ekonomikos gaivinimo fondo ir (arba) techninės paramos priemonės parama, nurodant, kad reformos turi atitikti šiuos kriterijus:

i.	jos turi būti reikalingos ES Sutarties tikslų įgyvendinimui;

ii.	jomis turi būti prisidedama prie regionų konvergencijos ir regioninių skirtumų mažinimo laikantis teisinio pagrindo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio;

iii.	jos turėtų paskatinti investicijas ir užtikrinti tvarų ilgalaikį augimą, kuris derėtų su darnaus vystymosi tikslais;

14.

pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo tikslus, projektus įgyvendinančioms vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia užtikrinti tvirtą teisinę valstybės pagalbos sistemą Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Jos visų pirma turi žinoti, ar Europos valstybės pagalbos sistema bus parengtaad hoc pagrindu, kad būtų galima atsižvelgti į padidėjusią pagalbos apimtį ir gauti garantijas dėl pranešimo apie pagalbą atsakomybės ir terminų;

15.

pabrėžia, kad sąvoka „priemonė“ atrodo pernelyg technokratiška, paprastam žmogui nesuprantama ir dviprasmiška kai kuriose oficialiose Europos Sąjungos kalbose, todėl gali kilti kliūčių decentralizuotai komunikacijai, kurios tikslas informuoti apie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo veiksmus, todėl siūlo terminą „priemonė“ pakeisti terminu „fondas“;

Techninės paramos priemonė

16.

palankiai vertina Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė, kuri gali padėti stiprinti valdžios institucijų administracinius gebėjimus ir taip padėti geriau įgyvendinti reformas ir užtikrinti veiksmingesnį viešąjį valdymą;

17.

tvirtai pritaria tam, kad priemonė būtų skirta ne tik nacionalinėms administracijoms, bet ir vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip nurodyta pasiūlymo 2 straipsnyje;

18.

vis dėlto mano, kad pasiūlymas dėl reglamento turi būti patikslintas ir nuoseklesnis, visų pirma jo 8 straipsnis dėl techninės paramos prašymo, kurį turi pateikti nacionalinė institucija, kaip tai suprantama pagal 2 straipsnį, o ne tik išimtinai valstybė narė.

2020 m. spalio 14 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) Žr. Europos Audito Rūmų ataskaitą šiuo klausimu (2020 m. liepos 2 d.). https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/RW20_01/RW_Tracking_climate_spending_EN.pdf

(1) Komisijos vasaros ekonominė prognozė (2020 m. liepos mėn.): https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip132_en.pdf.

(2) RK nuomonė Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, pranešėjas Rob Jonkman (NL/ECR), priimta 2017 m. gegužės 11 d. Nuoroda: COR-2016-05386 (OL C 306, 2017 9 15, p. 24).

(3) Šiuo metu yra tik anglų kalba.

(4) Švarios technologijos ir atsinaujinančioji energija; pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumas; inovatyvus judumas; junglumas (5G, šviesolaidinis tinklas); viešojo administravimo modernizavimas; Europos pramonės duomenų debesijos ir galingų mikroprocesorių plėtojimas; švietimo sistemų skaitmeninimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas.

Top

Choose the experimental features you want to try