(5)

Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;

(5)

Sąjungos, valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;

(14)

prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;

(14)

prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus , kuriuose būtų atsižvelgiama į ekonominę, socialinę ir geografinę Europos teritorijų įvairovę ir jų atokiausių regionų ypatumus;

(17)

komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Iki 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, analizės rezultatus (1), turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50– 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas 50– 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(17)

komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu. Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai. Kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo mėn. pradžios Komisija, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie Komisijai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, analizės rezultatus (1), turėtų peržiūrėti Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir išnagrinėti galimybes nustatyti naują 2030 m. tikslą – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent jau 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Jei, jos manymu, reikėtų iš dalies pakeisti Sąjungos 2030 m. tikslą, ji turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą. Be to, iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas bent jau 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(18)

siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

(18)

siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai matuoti ir vertinti pažangą , pateikdama visuomenei visus susijusius duomenis . Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama (laiku nepasiekti ar ne visi pasiekti tikslai) arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

(20)

piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;

(20)

piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad skatintų abipusį bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir bendras pastangas didinti sąmoningumą, siekdama tikslo kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą kaip novatorišką valdymo priemonę, įtraukiančią vietos ir regionų valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir apskritai piliečius ;

(21)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(21)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, Europos Komisija pateiks nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektoriją. Ypač svarbu, kad Komisija rengdama pasiūlymus tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, su valstybių narių administravimo institucijomis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas .

e)

sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;

e)

sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje , visapusiškai atsižvelgiant į ES teritorinę sanglaudą ;

k)

pasaulio lyderių įsipareigojimą neutralizuoti poveikį klimatui;

l)

anglies pėdsako, vandens naudojimo ir biologinės įvairovės rodiklio prekybos santykiuose su trečiosiomis šalimis vertinimą, taip pat ES įsipareigojimus pagal atitinkamas tarptautines sutartis .

f)

papildoma vietos ir regionų valdžios institucijų informacija apie pažangą ir teritorinį poveikį.

e)

visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/… [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.

e)

visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos, valstybių narių bei regionų ir vietos valdžios institucijų investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/… [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.